2020-09-23 Nr. AB-17644-3-64-3-02176-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1086-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02176-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. U. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) 2018 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 40-TE-486 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui L. U.“.

2. Pareiškėjo skunde nurodė, kad 2018 m. gegužės 26 d. vykdė tarnybą pagal Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojo 2018 m. balandžio 26 d. patvirtiną Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo, Budėtojai 1 (pajėgų valdymas) 2018 m. gegužės mėnesio budėjimo grafiką Nr. 40-IL-7058. 2018 m. gegužės 26 d., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo gauti trys pranešimai apie konfliktą: (1) 12.16 val. R. B. pranešimas apie konfliktą su tėvo sese, (2) 13.17 val. L. D. pranešimas apie konfliktą su brolio seserimi (R. B.), (3) 13.19 val. R. B. pakartotinas pranešimas dėl konflikto. Kelis kartus reaguoti į pranešimą nurodytu adresu pasiuntė patrulių ekipažus. Apie 13.28 val. atvykęs į įvykio vietą patrulių ekipažas nustatė nusikalstamų veikų požymius R. B. ir J. D. veiksmuose. Patruliai sulaikę asmenis, pareiškėją radijo ryšiu informavo, jog J. D. veš į ligoninę, o R. B. į Šiaulių AVPK OVS patalpas. R. B. į policijos įstaigą buvo pristatyta 14.26 val., o išleista 18.40 val. 2018 m. gegužės 28 d. R. B. pateikė skundą dėl neteisėto sulaikymo ir teisių apribojimo. 2018 m. birželio 29 d. Šiaulių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. V. 2018 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo Nr. 40-PR2-14910-(4.7E) pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2018 m. liepos 16 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 40-PR1-13-(4.7E), kuriuo pareiškėjas įtartas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y., savo galimai neteisėtais veiksmais – neveikimu, 2018 m. gegužės 26 d., neužtikrino, kad su 14.26 val. į Šiaulių AVPK OVS patalpas pristatyta R. B. būtų sklandžiai atliekami tyrimo veiksmai, nes Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo vyresnįjį tyrėją A. J., pasinaudodamas Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – ir PRĮR) funkcionalumu, apie pristatytą asmenį informavo tik 18.47 val., dėl to daugiau kaip 4 val. su R. J. nebuvo atliekami jokie veiksmai. 2018 m. liepos 19 d. teikė paaiškinimą Nr. 40-IL-10803-(1.19E), kuriame nurodė 2018 m. gegužės 26 d. įvykius ir paaiškino intensyvų tos dienos darbo krūvį bei pajėgų trūkumą.

3. 2018 m. liepos 30 d. tarnybinis patikrinimas buvo baigtas surašant 2018 m. liepos 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. U. veiksmų“ Nr. 40-IS-15 (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas savo aplaidžiais veiksmais neužtikrino, jog su R. B. būtų sklandžiai atliekami tyrimo veiksmai, nes A. J. informavo tik 18.47 val. „Tokiu būdu neužtikrino policijos pajėgų operatyvaus reagavimo į gaunamą informaciją apie įvykius ir nusikalstamas veikas ir nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintos R. B. teisės ir teisėti interesai, dėl ko daugiau kaip 4 valandas su ja nebuvo atliekami jokie veiksmai“. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių AVPK viršininko įsakymu Nr. 40-TE-486 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui L. U.“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pažymėjo, kad su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, nes Tarnybinė išvada, kuria remiantis buvo priimtas įsakymas, yra neteisėta ir nemotyvuota.

4. Pareiškėjas teigė, kad R. B. teisių suvaržymas užtruko daugiau kaip 4 valandas ne dėl to, kad Operatyvinės grupės pareigūnai nebuvo PRĮR pranešimu informuoti laiku, o dėl padidėjusio pareigūnų užimtumo. Priežastinio ryšio tarp pareiškėjo pranešimo ir R. B. apklausimo trukmės nėra. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 26 d. atliko policijos pajėgų valdymo funkciją taip, kad būtų suderintas Operatyvinės grupės pareigūnų reagavimas į jiems priskiriamus įvykius ir nebūtų praleistas 5 valandų pristatytosios teisių apribojimo terminas. Kadangi pareiškėjo pareiga sklandžiai organizuoti darbą su pristatytaisiais neapsiriboja skubaus registruoto pranešimo formaliu perdavimu Operatyvinei grupei, o įpareigoja organizuoti darbo su pristatytaisiais asmenimis veiksmų atlikimą, t. y., pasiekti pristatytojo asmens apklausimo rezultatą, turi būti vertinama ar egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl ko nebuvo galimybės pristatytąją apklausti anksčiau. Pareiškėjas paaiškino, kad jo veiksmuose nėra įrodyto tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės – kaltės. Teigė, kad tarnybines funkcijas atlieka tinkamai, pareiškėjo veiksmai nebuvo aplaidūs. Taip pat pažymėjo tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog pareiškėjo praeityje du kartus buvo taikyta tarnybinė atsakomybė, tačiau abu kartus ši atsakomybė buvo taikyta neteisėtai, nes pareiškėjui skirtos nuobaudos teismo buvo panaikintos.

5. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėjas L. U., Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis tyrėjas, elgdamasis aplaidžiai, nesilaikė Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-372 patvirtinto Operatyvaus valdymo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1, 6.5 ir 6.6 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 32.1 ir 32.1.1 punktų nuostatų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, ir padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo veiksmuose tyčios nenustatyta, jie vertintini kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas. Toks aplaidus ir nekokybiškas darbų atlikimas daro įtaką vidaus tarnybos sistemos autoritetui, kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu šia sistema. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės, yra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai yra traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas ir jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai: subjektas, objektas, subjektyvioji ir objektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, tačiau pareiškėjas juos ginčija.

7. Atsakovas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas L. U. 2018 m. gegužės 26 d., 13.25 val., pasinaudodamas Policijos registruojamų įvykių registro funkcionalumu, perdavė informaciją patruliams ir pagal gautą pranešimą apie vykstantį konfliktą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, išsiuntė pajėgas, tokiu būdu prisiimdamas šio įvykio tyrimo organizavimą ir koordinavimą, bei informacijos rinkimą. PRĮR-e nurodyta, kad pagal aptariamą įvykį į Šiaulių AVPK OVS patalpas 14.26 val. pristatyta R. B. kaip įtariamoji nusikalstamos veikos padarymu. Nuo R. B. pristatymo momento iki 18.40 val., kai pastaroji buvo išleista, pareiškėjas L. U., būdamas atsakingas už šio įvykio aiškinimosi eigos organizavimą ir koordinavimą bei informacijos rinkimą, nesiaiškino su pristatytąja, ir taip nevykdė Instrukcijos 32.1 papunkčio reikalavimo pamainos pareigūnui, aiškinantis su pristatytu asmeniu, įtariamu padarius nusikalstamą veiką, vykdyti Instrukcijos 28 punkte nustatytus reikalavimus. Taip pareiškėjas L. U. neužtikrino, kad operatyvinės grupės pareigūnai operatyviai reaguotų į aptariamą įvykį, jų neinformuodamas apie sulaikytąją R. B., dėl ko ji buvo neapklausiama daugiau kaip 4 valandas, ją laikant darbo su pristatytais asmenimis patalpose, ir taip nevykdė Instrukcijos 32.1.1 papunkčio reikalavimo nedelsiant apie R. B. pristatymą pranešti operatyvinei grupei. Savalaikiai ir sklandžiai neatlikus tyrimo veiksmų buvo neužtikrintos R. B. teisės ir teisėti interesai.

8. L. U. tik 18.47 val. per PRĮR funkcionalumą informavo operatyvinės grupės pareigūną A. J. apie sulaikytąją R. B., kuris nedelsiant sureagavo į gautą informaciją, apklausdamas R. B. per keletą minučių, išsiaiškino, kad ji yra nukentėjusioji ir ją išleido. Pažymėjo, kad iki A. J. aiškinimosi su R. B. momento, L. U. nepasirūpino ir neužtikrino, kad būtų surinkta ir A. J. pateikta pirminė informacija apie šį įvykį (asmenų pareiškimai), kas parodo, jog L. U. aplaidžiai vykdė savo pareigas. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu teiktame paaiškinime ir skunde nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kodėl jis nuo 14.26 val. iki 18.47 val. negalėjo naudojantis PRĮR funkcionalumu pranešti operatyvinei grupei apie pristatytą asmenį. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas (Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013, 571 p.). Išvadoje nurodyta, kokius pareiškėjas pažeidė savo pareigybės aprašymo ir Instrukcijos punktus, kitų teisės aktų nuostatas, tad pareiškėjo vertinimas, jog nėra pažeidimo sudėties, yra nepagrįstas. Būtinas tarnybinio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Išvadoje yra konstatuota, jog pareiškėjo veiksmai vertintini kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas. Nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, dėl kurių pareiškėjas negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų.

9. Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai, dirbę su pristatytais asmenimis (Budėtojai 2), keletą kartų priminė, kad yra pristatyta R. B., kad reikalinga atlikti su ja tyrimo veiksmus, tačiau tik daugiau kaip po 4 valandų, baigiantis 5 valandų sulaikymo terminui, pareiškėjas pranešė operatyvinės grupės darbuotojui apie sulaikytą asmenį, kas rodo, kad pareiškėjas galėjo veikti ir tinkamai atlikti savo pareigas anksčiau. Pareiškėjas teigė, jog jo galimai netinkami veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių, tačiau atsakovas pažymėjo, kad pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Nagrinėjamu atveju, įvertinant tai, kad R. B. tapo nukentėjusiąją, tikėtina, jog, pareiškėjui tinkamai atlikus pareigas, R. B. teisės ir teisėti interesai būtų suvaržyti žymiai trumpesnį laiką.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Teismas panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 40-TE-486 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui L. U.“.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 40-TE-486 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui L. U.“, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

12. Išvadoje tarnybinę nuobaudą pareiškėjui siūloma skirti už padarytą tarnybinį nusižengimą nesilaikant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-533 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 34.1 ir 34.2.1 punktų, Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-372 patvirtintų Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1, 6.5 ir 6.6 punktų nuostatų ir pažeidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus.

13. Teismas, visų pirma, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, priėjo prie išvados, kad Tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2018 m. liepos 30 d. nepažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) numatyto termino.

14. Teismas nurodė, kad Šiaulių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų grupės 2018 m. liepos 16 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 40-PR1-13(4.7E) (toliau – Pranešimas) nurodoma, jog yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą: pareiškėjas 2018 m. gegužės 26 d., dirbdamas Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje pagal Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojo 2018 m. balandžio 26 d. patvirtintą Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo Budėtojai 1 (Pajėgų valdymas) 2018 m. gegužės mėnesio budėjimo grafiką Nr. 40-IL-7058, 13.25 val., pasinaudodamas Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) funkcionalumu perdavęs informaciją Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui R.

Z. ir pagal gautą pranešimą apie vykstantį konfliktą išsiuntęs pajėgas – patrulių ekipažą S1713 – adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nesilaikydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 34.1 ir 34.2.1 punktų reikalavimų, neužtikrino, kad 14.26 val. į Šiaulių AVPK OVS patalpas iš (duomenys neskelbtini), Šiauliuose vykusio konflikto pristatyta R. B. būtų sklandžiai atliekami tyrimo veiksmai, nes Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo vyresnįjį tyrėją A.

J., pasinaudodamas PRĮR funkcionalumu, apie pristatytą asmenį informavo tik 18.47 val. Tokiu būdu neužtikrino policijos pajėgų operatyvaus reagavimo į gaunamą informaciją apie įvykius ir nusikalstamas veikas nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintos R. B. teisės ir teisėti interesai, dėl ko daugiau kaip 4 valandas su ja nebuvo atliekami jokie veiksmai. Tokiais savo veiksmais galbūt nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 34.1 ir 34.2.1 punktų, Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 40-V-372 patvirtintų Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1, 6.5 ir 6.6 punktų nuostatų ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad Pranešime nurodoma nuoroda į Instrukcijos 34.1 punktą, nenurodant konkretaus galimai pažeisto Instrukcijos 30 punkto papunkčio, t. y., nenurodoma, kokias konkrečias Instrukcijoje numatytas teisės normas pareiškėjas galimai pažeidė atitinkamais (konkrečiais) savo veiksmais ar neveikimu.

15. Teismas nurodė, kad Išvadoje, kaip ir Pranešime, nurodoma tik blanketinė norma (Instrukcijos 34.1 papunktis) – konkretus Instrukcijos 30 punkto papunktis nenumatytas. Taip pat pažymėjo, kad Instrukcijos 34 punktas sietinas darbo su pristatytais asmenimis, įtariamais nusikalstamos veikos padarymu, ypatumais. Instrukcijos 34.2.1 papunktis taip pat taikytinas darbui, su pristatytais asmenimis, įtariamais nusikalstamos veikos padarymu. Išvadoje akcentuojama, kad būtina įvertinti tai, jog betarpiškai su pristatytąja R. B. dirbę pareigūnai ne vieną kartą informavo, jog yra pristatytas asmuo ir reikia su juo atlikti būtinus veiksmus, nes nėra iki galo aiškus jo statusas. Liudytojas A. J. teismo posėdyje nurodė, kad R. B. neturėjo jokio statuso; pati pareiškimo nebeparašė ir iš tyrėjo A. J. sužinojo, kad jos atžvilgiu buvo parašytas pareiškimas. Kita vertus atsakovo atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad R. B. buvo nukentėjusioji. Nei Išvadoje dėstomi motyvai, nei teismo posėdyje atstovavusio atsakovo atstovo pasisakymai neatskleidė vieningos atsakovo pozicijos dėl R. B. galutinio statuso, todėl teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas tinkamai nekvalifikavo pareiškėjui keliamo kaltinimo, susijusio su Instrukcijos 34.1 ir 34.2.1 nuostatų netinkamu (aplaidžiu) vykdymu / nevykdymu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju tarnybinio tyrimo išvadoje tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, tai laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu (žr., pvz., 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-918/2011).

16. Išvadoje, be kita ko, numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo, būtina atsižvelgti į tai, jog pareigūno L. U. veiksmuose tyčios nenustatyta, jo veiksmai vertintini kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas. Atsižvelgiant į tai, Įsakymu, priimtu remiantis Išvada, tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už Pareigybės aprašymo 6.1, 6.5 ir 6.6 punktuose numatytų tarnybinių funkcijų aplaidų vykdymą. Teismas nurodė, kad Lietuvių kalbos žodyne žodis aplaidus aiškinamas kaip apsileidęs, vangus, o žodis vangus aiškinamas kaip tingus, nepaslankus, nerangus, neveiklus. Taigi svarbu įvertinti, kaip pareiškėjas vykdė jam paskirtas pareigas, ar jo pasirinktas elgesio modelis gali būti laikytinas kaip aplaidus (vangus, neveiklus).

17. Teismas pažymėjo, kad Pareigybės aprašymo 6.1 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas „užtikrina policijos patrulių, kitų policijos pajėgų operatyvų reagavimą ir koordinuoja policijos pajėgų išvykimą į įvykio vietą, palaiko su jomis nuolatinį ryšį, renka informaciją ir informuoja Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiąjį tyrėją (toliau – Budėtojas). Budėtojui įpareigojus, organizuoja ir koordinuoja Šiaulių AVPK operatyvinių grupių išvykimą į įvykio vietą, palaiko su jomis nuolatinį ryšį, renka informaciją.“ Atsakovo Išvadoje Pareigybės aprašymo 6.1 punkto aplaidus vykdymas sietinas su tuo, kad Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo vyresnįjį tyrėją A. J., pasinaudodamas PRĮR funkcionalumu, apie pristatytą asmenį informavo tik 18.47 val. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko E. R. tarnybiniame pranešime Šiaulių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam tyrėjui V. B. buvo nurodoma, kad pareiškėjas nurodė informavęs žodžiu apie įvykį tyrėją A. J. daug anksčiau, tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos tarnybinio patikrinimo metu.

18. Teismo posėdyje liudytojas G. B. nurodė, kad dirba vyriausiuoju tyrėju. Tą dieną buvo labai daug įvykių. Budėtojas paskambino, pasakė, kad moteris pristatyta. Paskui (praėjo gal trisdešimt sekundžių) buvo informuotas, kad yra A kategorijos įvykis – lavonas viešoje vietoje. Išvažiuodamas pasakė A. J., kad yra įvykis, kad nueitų pas budėtojus. G. B. ėmėsi antro įvykio. A. J. dirbo su kita byla. Liudytojas nurodė, kad galbūt pareiškėjas jam paskambino. Informuoja budėtojai telefonu arba per raciją. Įvykius PRĮR mato visi policijos pareigūnai, tačiau, jei užsiėmę, jie informuojami telefonu arba per raciją. G. B. buvo pasakyta telefonu apie R. B.. Teismo posėdyje liudytojas A. J. nurodė, kad dirba vyresniuoju tyrėju. 2018 m. gegužės 26 d. vakarop, darbo metu G. B. pasakė, kad yra sulaikyta moteris pagal abipusį smurtą, bet jį (G. B.) siunčia į A lygio įvykį ir G. B. išvažiavo. A. J. buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą, jį baigė, nuėjo pas R. B.. Nuėjo po pusvalandžio / valandos. Dėl B. su kitais pareigūnais nebendravo. Su pareiškėju bendravo tik po to. Buvo gal 17–18 h, kai bendravo su R. B. R. B. buvo ir pareiškėja, ir kaltininkė. R. B. buvo išreiškusi norą rašyti pareiškimą dėl sukelto fizinio skausmo; ji paklausė ar jos atžvilgiu yra parašytas pareiškimas ir liudytojas atsakė R. B., kad yra. Paklausė, kokiu pagrindu buvo sulaikyta. Tada R. B. išvažiavo į namus su taksi. Liudytojas nurodė, kad su R. B. sugaišo su medžiagos atsiradimu gal apie valandą laiko. Ji buvo supykusi ant kitos pusės. Tą dieną buvo darbo daug, dirbo visą dieną be pertraukų ir be pietų. Pareigūnams turi būti „permestas” įvykis PRĮR. Budėtojas ar padėjėjas permeta įvykį, „atriša” ir tyrėjai gali dirbti. Liudytojas nurodė, kad jį turėtų žodžiu informuoti, jog yra užduotis PRĮR. Pareiškimo iš R. B. nespėjo paimti, nes ji atsisakė bendrauti sužinojusi, kad nėra įtariamoji, pasakė, kad jai reikia į Vilnių. Pagal pirmą pareiškimą jos nebuvo reikalo sulaikyti. Liudytojui R. B. davė penkias minutes. Liudytojas klausė R. B. nepasitenkinimų. Ji nebuvo sulaikyta, pareiškimas buvo pas patrulius segtuve, pareiškimo liudytojui nepateikė.

19. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad prioritetinėmis informavimo priemonėmis, pareigūnams nesant Skyriuje, buvo laikomas informavimas racija / telefonu, o informavimas apie įvykį PRĮR buvo aktualus / naudojamas tuo atveju, jei pareigūnas buvo darbo vietoje. Liudytojai G. B. ir A. J. nepaneigė, kad buvo informuoti, jog R. B. yra Skyriuje, kad turi būti atlikti veiksmai, kartu liudytojas G. B. patvirtino, kad grįžus į skyrių buvo pareiškėjo informuotas apie R. B., tačiau netrukus turėjo vykti į A kategorijos įvykį, pats G. B. perdavė informaciją A. J. ir A. J., pabaigęs ikiteisminio tyrimo veiksmus, pradėjo darbą su R. B. Duomenų, paneigiančių faktą, jog pareiškėjas, atsiradus galimybei (vienam iš tyrėjų atlikus savo prieš tai vykdytas užduotis / ikiteisminio tyrimo veiksmus), iš karto informavo vieną iš trijų budėjusių tyrėjų, kad būtina atlikti (aiškinimosi) veiksmus su R. B. Pareiškėjo Pareigybės aprašymo 6.1 punkto įgyvendinimas tiesiogiai priklausė nuo budėjusių tyrėjų darbo krūvio, jų galimybės kuo skubiau atlikti veiksmus su pristatytu asmeniu, gautų iškvietimų / pranešimų skaičiaus, kitų objektyvių aplinkybių, todėl, atsižvelgiant į liudytojų nurodytas faktines aplinkybes, turimus rašytinius duomenis, pareiškėjo Pareigybės aprašymo 6.1 punkto vykdymas ginčui aktualioje situacijoje negali būti vertintinas kaip aplaidus.

20. Pareigybės aprašymo 6.5 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas organizuoja sklandų darbą su pristatytais į Skyrių asmenimis. Šio punkto įgyvendinimas detalizuojamas Instrukcijos 30 punkte, numatančiame sąrašą veiksmų, kuriuos privalo atlikti budėtojas ar kitas įgaliotas pareigūnas, aiškindamasis su pristatytu į operatyvaus valdymo padalinį, asmeniu. Tačiau teismas pažymėjo, kad nei Pranešime, nei Išvadoje nenurodoma, kuriuos 30 punkte numatytus reikalavimus pažeidė pareiškėjas. Pareigybės aprašymo 6.6 punkte numatoma, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, imasi priemonių, kad būtų užtikrintos pristatytų į Skyrių asmenų teisės ir teisėti interesai, organizuoja pristatytų asmenų tinkamą apsaugą ir, esant reikalui, imasi priemonių nedelsiant suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą. Pranešime ir Išvadoje pareiškėjo Pareigybės aprašymo 6.6 punkto pažeidimas sietinas su tuo, kad pareiškėjas Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo vyresnįjį tyrėją A. J., pasinaudodamas PRĮR funkcionalumu, apie pristatytą asmenį informavo tik 18.47 val. ir tokiu būdu neužtikrino policijos pajėgų operatyvaus reagavimo įgaunamą informaciją apie įvykius ir nusikalstamas veikas ir nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintos R. B. teisių ir teisėti interesai, dėl ko daugiau kaip 4 valandas su ja nebuvo atliekami jokie veiksmai. Liudytojų G. B. ir A. J. parodymai paneigė Pranešime nurodytą aplinkybę, kad A. J. buvo informuotas tik 18.47 pasinaudojant PRĮR funkcionalumu.

21. Teismas atkreipė dėmesį į sąvokos „užtikrinti“ lingvistinį aiškinimą. Lietuvių kalbos žodyne šis terminas aiškinamas kaip garantuoti, laiduoti. Taigi, teismas pažymėjo, kad svarbu nustatyti, kokių priemonių pareiškėjas 2016 m. gegužės 26 d. turėjo imtis, jog būtų užtikrintos, garantuotos į Skyrių pristatytos R. B. teisės ir teisėti interesai, jog su ja veiksmai būtų buvę atlikti greičiau nei per 4 valandas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo Pareigybės aprašymo 6.1 punkto įgyvendinimas tiesiogiai priklausė nuo budėjusių tyrėjų darbo krūvio, todėl, atsižvelgiant į liudytojų nurodytas faktines aplinkybes ir 6.6 punkto įgyvendinimas tiesiogiai sietinas su 2018 m. gegužės 26 d. budėjusių tyrėjų darbo krūviu, o ne vien su pareiškėjo pasirinktu elgesio modeliu.

22. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. birželio 8 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą numatoma, jog „reikalinga tikslinti aplinkybes siekiant išsiaiškinti ar policijos pareigūnų veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių, dėl ko prireikė 5 valandų, kad tyrėjas A. J. pradėtų aiškintis aplinkybes su R. B.“ Taigi, kaip nurodė teismas, šiame nutarime apskirtai keliamas klausimas dėl Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2018 m. gegužės 26 d. atliktų / neatliktų veiksmų, susijusių su aplinkybių aiškinimusi su R. B. Byloje jau nustatyta, kad visų veiksmų, susijusių su aplinkybių aiškinimusi su į skyrių pristatyta R. B., atlikimas priklausė ne tik nuo pareiškėjo kompetencijos / veiksmų atlikimo. Iš liudytojų parodymų matyti, kad operatyvesniam, skubesniam veiksmų, susijusių su aplinkybių aiškinimusi, atlikimui susiklostė objektyviai sudėtinga situacija, jog dėl objektyviai susiklosčiusios situacijos 2018 m. gegužės 26 d. prireikė beveik 5 valandų kad tyrėjas A. J. pradėtų aiškintis aplinkybes su R. B.

23. Teismas priėjo išvadą, kad Nutarime bei Išvadoje dėstomos faktinės aplinkybės nepaneigia, jog Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje 2018 m. gegužės 26 d. buvo objektyviai sudėtinga situacija iš karto, skubiai perduoti užduotį budinčiam tyrėjui ir tuo pačiu garantuoti operatyvų darbą su pristatytais į skyrių asmenimis (šiuo atveju su į skyrių pristatyta R. B.).

24. Teismas, įvertinęs Išvadoje nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, konstatavo, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė atsakovo nurodomą pažeidimą, jog yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Atsakovas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, išsamiai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, nebuvo visiškai atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių neturėjo objektyvios galimybės užtikrinti, kad aplinkybių aiškinimosi veiksmus su R. B. atliktų anksčiau / greičiau kuris nors iš trijų tą dieną (2018 m. gegužės 26 d.) dirbusių Operatyvinės grupės pareigūnų (A. J., G. G. ir M. B.).

25. Taigi, teismas nusprendė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis prieštaringa Išvada, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

III. 26. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo L. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Atsakovas pažymi, kad teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas nustatytas faktines aplinkybes, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, nenagrinėjo atsakovo argumentų bei motyvų, ko pasėkoje, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tai turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui. Atsakovo nuomone, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę bei 80 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėjų pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų rodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

28. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog R. B. pristatyta į operatyvaus valdymo padalinį kaip įtariama padarius nusikalstamą veiką, todėl Pranešime ir Išvadoje tinkamai kvalifikuotas pareiškėjui keliamas kaltinimas, susijęs su Instrukcijos 34.1 ir 34.2.1 nuostatų netinkamų aplaidžiu vykdymu. Atsakovas, be kita ko, nurodo, kad R. B. pristatymo laikas 14.26 val. (BIRT ataskaitų žiūryklė). Teismo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad tik po 17 val. jis iš L. U. gavo pranešimą apie sulaikytąją R. B., po ko pats G. B. perdavė šią informaciją liudytojui A. J., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad informaciją gavo ne iš L. U., taip pat, kad medžiaga buvo išreikalauta iš policijos patrulių ir nepateikta R. B. apklausos momentui. Nei vienas liudytojas nepatvirtino fakto, kad apie sulaikytąją jiems buvo pranešta iškart ar nedelsiant racijos ar telefono pagalba. Apie tokį pranešimo būdą L. U. pasisakė tik savo skunde dėl nuobaudos paskyrimo ir teismo posėdžio metu, todėl šio fakto ištirti tarnybinio patikrinimo metu nebuvo galimybės. Tokia L. U. versija vertinama kaip gynybinė pozicija. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, matyti, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Instrukcijos 34.2.1 papunkčio reikalavimą nedelsiant apie asmens pristatymą pranešti operatyvinei grupei. Atsakovas taip pat nurodo, kad Išvadoje nustatyta, jog pareiškėjo veiksmai vertintini kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas, todėl kaltės turinys atskleistas.

29. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

30. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą panaikinti skundą, Įsakymą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu dviem aspektais: visų pirma teismas nustatė, kad tarnybinis nusižengimas buvo netinkamai kvalifikuotas (t. y. tarnybinis nusižengimas nebuvo kvalifikuotas nurodant konkretų Instrukcijos 30 punkto papunktį), o visų antra, teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties privalomojo elemento – kaltės. Tiek vienas, tiek kitas aspektai gali būti pagrindu pripažinti administracinį teisės aktą neteisėtu ir nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamas ginčas yra dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 40-TE-486 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui L. U.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas šiam ginčui faktines aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jomis remiasi atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, turinčiomis reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui.

33. Įsakymas priimtas remiantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. liepos 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-15 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. U. veiksmų“ (b. l. 19–31).

34. Išvadoje nurodoma, kad tarnybinę nuobaudą pareiškėjui siūloma skirti už padarytą tarnybinį nusižengimą nevykdžius Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-533 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 34.1 ir 34.2.1 punktų reikalavimų, taip pat Šiaulių apskrities VPK viršininko 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-372 patvirtintų Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1, 6.5, 6.6 punktų nuostatų (b. l. 91–92) bei pažeidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktą.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 26 d. dirbdamas Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje pagal Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojo 2018 m. balandžio 26 d. patvirtintą Šiaulių apskr. VPK Operatyvaus valdymo Budėtojai 1 (Pajėgų valdymas) pagal gautą pranešimą apie vykstantį konfliktą išsiuntęs pajėgas – patrulių ekipažą S1713 – adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nesilaikydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 34.1 ir 34.2.1 punktų reikalavimų, neužtikrino, kad su 14.26 val. į Šiaulių apskr. VPK OVS patalpas iš (duomenys neskelbtini), Šiauliuose vykusio konflikto pristatyta R. B. būtų sklandžiai atliekami tyrimo veiksmai, nes Šiaulių apskr. VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo vyresnįjį tyrėją A. J., pasinaudodamas PRĮR funkcionalumu, apie pristatytą asmenį informavo tik 18.47 val. Tokiu būdu neužtikrino policijos pajėgų operatyvaus reagavimo į gaunamą informaciją apie įvykius ir nusikalstamas veikas nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintos R. B. teisės ir teisėti interesai, dėl ko daugiau kaip 4 valandas su ja nebuvo atliekami jokie veiksmai.

36. Atsakovas nurodo, kad R. B. į operatyvaus valdymo policijos padalinį buvo pristatyta kaip asmuo įtariamas padarius nusikalstamą veiką, todėl su ja turėjo būti atliekami veiksmai nurodyti Instrukcijos 28 punkte (Įsakymo 2017 m. sausio 1 d. redakcija galiojusi pristatymo diena). Tačiau pareiškėjui adresuotame pranešime „Dėl tarnybinio nusižengimo“ ir Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 34.1 ir 34.2.1 punktus, kurie reglamentuoja pareigūno pareigas tiriant administracinius nusižengimus. Todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo veika dėl Instrukcijos 34.1 ir 34.2.1 punktų pažeidimo kvalifikuota neteisingai, todėl kaltinimas šioje dalyje naikintinas, nesant pareiškėjo veikoje inkriminuoto pažeidimo sudėties.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog pareiškėjas nepažeidė Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1., 6.5., 6.6. punktų reikalavimų ir nepadarė tarnybinio nusižengimo.

38. Šiaulių apskrities VPK viršininko 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 40-V-372 patvirtintų Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1. punktu nustatyta, kad valstybės tarnautojas užtikrina policijos patrulių, kitų policijos pajėgų operatyvų reagavimą ir koordinuoja policijos pajėgų išvykimą į įvykio vietą, palaiko su jomis nuolatinį ryšį, renka informaciją ir informuoja Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiąjį tyrėją. Pareigybės aprašymo 6.5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas organizuoja sklandų darbą su pristatytais į Skyrių asmenimis. Pareigybės aprašymo 6.6 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, imasi priemonių, kad būtų užtikrintos pristatytų į Skyrių asmenų teisės ir teisėti interesai, organizuoja pristatytų asmenų tinkamą apsaugą ir, esant reikalui, imasi priemonių nedelsiant suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą.

39. Pareiškėjas Aprašymo 6.1., 6.5., 6.6. punktų nevykdė, o būtent neužtikrino policijos pajėgų operatyvaus reagavimą apie praneštą nuskalstamą veiką, nepranešė budėtojui apie nusikalstamą veiką (6.1.punktas), neorganizavo sklandaus darbo su pristatytais į Skyrių asmenimis (6.5. punktas), neužtikrino pristatytų į Skyrių asmenų teisių ir teisėtų interesų (6.6. punktas).

40. Pareiškėjas atlikdamas savo pareigas žinojo apie konfliktinę situaciją (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., todėl privalėjo įvertinti, kad tai nėra akivaizdus nusikaltimas, kadangi ir kita konflikte dalyvavusi šalis teikė pranešimus apie nusikalstamą veiką, todėl privalėjo vertinti šią situaciją atidžiai. Pranešimas Budėtojui apie nusikalstamą veiką ir asmens pristatymą neturėjo būti formalus, bet turėjo būti siekiama realių veiksmų, kaip šiuo atveju apklausti asmenį dėl pranešimo apie nusikalstamą veiką, tuo labiau, kad kaip paaiškėjo vėliau R. B. po apklausos 18.47 val. iš karto buvo paleista. Tai įrodo, kad jos laikymas policijos patalpose daugiau kaip 4 val. nebuvo tikslingas, kadangi jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Visa tai patvirtina, kad pareiškėjas savo pareigas atliko aplaidžiai ir tuo buvo pažeisti R. B. teisės bei interesai, tai yra jos laisvė buvo varžoma nepagrįstai ilgai.

41. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra įrodytas, nuobauda paskirta teisėtai bei pagrįstai atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį. Nuobaudos švelninti dėl kaltinimų apimties sumažinimo nėra pagrindo, kadangi nuobauda paskirta švelniausia iš numatytų Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalyje.

42. Pirmosios instancijos teismas panaikindamas paskirtą nuobaudą netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 147 straipsnis) ir priimtinas naujas sprendimas kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo L. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė