2be5da7d-eb94-41cc-8012-2c5613fa6dd5 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2-432-494/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01760-2010-9                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                       11.9.10; 15.1;16.1;44.2;99.5; 116.4.

S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos Vardu 2011 m. rugsėjo 29 d.Vilnius           Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant B.Sienkievič, D.Dubakienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. G. V.,atsakovo atstovei adv. S. P.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „M.“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir neiÅ¡mokėtų sumų priteisimo bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas V. P. kreipėsi su ieÅ¡kiniu (b.l.1-3, t.1) dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir neiÅ¡mokėtų sumų priteisimo ir prašė:1. Pripažinti atsakovo tarp UAB „M.“ ir ieÅ¡kovo V. P. 2009 m. birželio 29 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 07 nutraukimÄ neteisėtu.2. Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priklausančias su darbo santykiais susijusias sumas, kurios sudaro 19 314,70 Lt.3. Priteisti ieÅ¡kovui jo vidutinio darbo užmokesčio sumÄ nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ dienos imtinai, kas sudaro 1196 Lt sumÄ , neatskaičius mokesčių.4.

Priteisti ieÅ¡kovui jo vidutinio darbo užmokesčio sumÄ nuo ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos.5. Priteisti ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2010 m. gegužės 10 d. Aktu-įsakymu Nr. 10/05/10-10 buvo atleistas iÅ¡ darbo. AtleidimÄ darbdavys, atsakovas UAB „M.“, motyvavo Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir atleidimo pagrindu nurodė LR DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 p. (235 str. 2 d. 8 ir 9 p.). IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo nurodytu atleidimo pagrindu, neigia atsakovo nurodomas aplinkybes, atsakovas pilnai neatsiskaitė su atleidžiamu iÅ¡ darbo ieÅ¡kovu, todėl ieÅ¡kovas yra priverstas ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme.

Neterminuota darbo sutartis Nr. 07 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta 2009 m. birželio 29 d. IeÅ¡kovas buvo įdarbintas tarptautinių pervežimų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose mokant jam 1041 Lt mėnesinį atlyginimÄ ir ne mažesnius nei 50 % finansų ministerijos nustatytus dienpinigius, numatant jų mokėjimo tvarkÄ . Atsakovas ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovas 2010 m. balandžio 29 d. atvyko į UAB „M.“ bÅ«damas neblaivus, pilnai neatsiskaitė po atlikto reiso, nepateikė pasiaiÅ¡kinimų dėl pateiktų pastabų reiso metu, nepateikė priežasties dėl neatvykimo į darbÄ 2010 m. balandžio 26-28 dienomis.

Visa tai atsakovas įvertino kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir atleidimo pagrindu nurodė jau minėtus Darbo kodekso straipsnius. Atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atsakovas nekreipė dėmesio į atsakovo pateiktus paaiÅ¡kinimus dėl jam pareikÅ¡tų pastabų reiso metu. Taip pat visiÅ¡kai neatitinka tikrovės atsakovo pateikiama aplinkybė, kad ieÅ¡kovas buvo atvykęs į UAB „M.“ bÅ«damas neblaivus. IeÅ¡kovo girtumas nebuvo patikrintas, nėra jokių įrodymų, kurie teistų teigti, kad atsakovo nurodoma aplinkybė yra teisinga.

Atvirkščiai, kartu su ieÅ¡kovu tÄ dienÄ buvę asmenys gali paliudyti, kad ieÅ¡kovas buvo visiÅ¡kai blaivus ir atsakovas neturėjo nei menkiausios priežasties tuo suabejoti. Tokie atsakovo teiginiai turi bÅ«ti vertinami tik kaip bandymas iÅ¡vengti finansinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui, kadangi atvykęs į UAB „M.“ ieÅ¡kovas pareikalavo atsakovo su juo atsiskaityti, kaip buvo nustatyta darbo sutartyje. IeÅ¡kovui pareikalavus jam priklausančių pinigų, atsakovas ėmė ieÅ¡koti dingsčių sumažinti ieÅ¡kovui priklausančias iÅ¡mokėti sumas, atitinkamai pateikdamas atgaline data iÅ¡raÅ¡ytas pastabas, į kurias ieÅ¡kovas pateikė paaiÅ¡kinimus atvykęs į bendrovę.

Tai, kad atitinkami aktai suraÅ¡yti atgaline data, ieÅ¡kovui leidžia teigti aplinkybes, jog jis nebuvo iÅ¡kart supažindintas su jais, ieÅ¡kovui nebuvo pasiÅ«lyta pasitikrinti girtumÄ , kai jis neva bÅ«damas neblaivus atvyko į bendrovę. Atlikęs reisÄ , ieÅ¡kovas pilnai atsiskaitė su atsakovu, pridavė visus reikiamus dokumentus, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės. BÅ«tent atsakovas pažeidė darbo įstatymus neteisėtai atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo ir pilnai su juo neatsiskaitydamas paskutinę jo darbo dienÄ .

Ä® visas Å¡ias aplinkybes atleidžiant ieÅ¡kovÄ nebuvo atsižvelgta. Klaidingai nurodoma, kad į ieÅ¡kovas 2010 m. balandžio 26-28 dienomis neatvyko į darbÄ ir nepateikė neatvykimo priežasčių. Pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ pervežimo bendrovėse vairuotojai pertraukų tarp reisų metu neina į darbÄ , o paprasčiausiai laukia sekančio reiso, darbdavio nurodymų ir ilsisi. Tokia praktika buvo nusistovėjusi ir atsakovo bendrovėje. Akivaizdus tokios aplinkybės patvirtinimas yra ir sudaryta darbo sutartis, kurios 5 p. yra nurodoma tik, kad darbuotojas privalo dirbti 8 valandas per parÄ , bet nėra nurodomas darbo dienų per savaitę skaičius, taip pat darbo sutartyje nėra nurodyta ieÅ¡kovo darbo vieta.

Visos Å¡ios aplinkybės privalo bÅ«ti vertinamos ieÅ¡kovo naudai. Kaip jau ne kartÄ yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, visos darbo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti vertinamos darbuotojo naudai, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai darbuotojÄ pripažįsta silpnesne darbo santykių Å¡alimi, ir atvirkščiai, darbdaviui privalo bÅ«ti taikomi griežtesni atidumo, rÅ«pestingumo ir protingumo standartai, kadangi jis yra profesionalus rinkos dalyvis. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo motyvuoti pravaikÅ¡ta, kadangi jos nebuvo.

Vertinant anksčiau paminėtus argumentus taip pat galima spręsti, jog atsakovas tik kaip prielaidÄ nurodė ieÅ¡kovo galimai neblaiviÄ bÅ«senÄ , kuri davė atsakovui pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo. Nebuvo įvertintas ir ankstesnis ieÅ¡kovo darbas, kurio metu jis nebuvo gavęs jokių drausminių nuobaudų ar kitų pastabų. Keistai atrodo ir visas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo procesas, kadangi LR Darbo kodeksas suteikia darbdaviui teisę be įspėjimo iÅ¡kart atleisti darbuotojÄ Å¡iurkščiai pažeidusį darbo drausmės tvarkÄ .

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad neva ieÅ¡kovas darbo drausmę pažeidė jau 2010 m. balandžio 26 d., bet atleistas buvo tik 2010 m. gegužės 10 d. Teigia, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas, atsakovas taip pat nesilaikė LR DK 141 str. imperatyvaus įpareigojimo pilnai atsiskaityti su ieÅ¡kovu jo paskutinę darbo dienÄ . Bendra atsakovo įsiskolinimo ieÅ¡kovui suma yra 19 314,70 Lt. Tokia suma gauta sudėjus nesumokėtus ieÅ¡kovui dienpinigius už du jo atliktus reisus, taip pat pinigus, kuriuos ieÅ¡kovas mokėjo iÅ¡ savo lėšų už užsienyje mokamus kelius ir palÅ«kanas už Å¡iuos uždelstus atsiskaitymus.

IeÅ¡kovui nekompensuota suma už kelių mokesčius 2010 m. kovo 8 d. – 2010 m. balandžio 24 d. reiso metu sudaro 1 041 Lt. Å ios sumos atsakovas nesumoka jau nuo 2010 m. balandžio 24 d., todėl LR CK 6.210 str. 1 d. numatytos palÅ«kanos, paskaičiuotos iki ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ dienos sudaro 9,34 Lt (46 uždelstos atsiskaityti dienos ir 0,014% dydžio palÅ«kanos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , kadangi metinės palÅ«kanos yra 5%). Vadovaujantis tarp Å¡alių sudarytos darbo sutarties 3 punktu, kuriame nustatyta, kad 60% dienpinigių yra sumokama iÅ¡kart po reiso, 40% dienpinigių po sekančio reiso.

Atitinkamai yra ir paskaičiuota. Už 2010 m. sausio 9 d. – 2010 m. vasario 20 d. atliktÄ reisÄ , atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovui 8388 Lt. 60% Å¡ios sumos sudaro 5 033 Lt, nuo kurių ir yra paskaičiuotos palÅ«kanos, sudarančios 76,80 Lt (remiantis LR CK 6.210 str. 1 d. palÅ«kanos skaičiuotos nuo 2010 m. vasario 20 d. iki ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ dienos imtinai, kas sudaro 106 praleistas prievolei įvykdyti dienas, skaičiuojant 5% dydžio metines palÅ«kanas). Taip pat paskaičiuotas yra ir dienpinigių įsiskolinimas už 2010 m. kovo 8 d.

– 2010 m. balandžio 24 d. ieÅ¡kovo atliktÄ reisÄ â€“ 9 309 Lt, pridedant 40% ankstesnio reiso palÅ«kanų – 3 355 Lt, bendra suma – 12 664 Lt. PalÅ«kanos skaičiuotos nuo visos sumos, kadangi po pastarojo reiso ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo ir su juo atsakovas privalėjo atsiskaityti iÅ¡ karto. PalÅ«kanų suma 81,56 Lt, ji gauta įsiskolinimo sumÄ padauginus iÅ¡ praleistų prievolei įvykdyti dienų skaičiaus (46 d. iki ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ dienos imtinai) ir įstatyminių palÅ«kanų normos (5%).

LR Darbo kodeksas 141 str. 3 d. numato, kad kai su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju uždelsiamÄ atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ , taigi, už kiekvienÄ darbdavio uždelstÄ dienÄ darbuotojas turi teisę reikalauti vidutinio dienos darbo užmokesčio. Todėl ieÅ¡kovas turi teisę pagrįstai reikalauti iÅ¡ atsakovo ne tik neiÅ¡mokėtų, su pareigų vykdymu susijusių sumų, bet ir vidutinio darbo užmokesčio už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ .

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintomis vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, ieÅ¡kovo vidutinis dienos darbo užmokestis, gautas į suskaičiavus ieÅ¡kovo darbo užmokestį už iÅ¡dirbtÄ bendrovėje laikÄ ir padalijus jį iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų darbo dienų per ieÅ¡kovo dirbtÄ laikÄ Ä¯monėje, sudaro 52 Lt per dienÄ , neatskaičius mokesčių. Tokia suma gauta vadovaujantis minėtomis LR Vyriausybės taisyklėmis. Atsakovas vėluoja iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį nuo ieÅ¡kovo atleidimo 2010 m. gegužės 10 d., todėl, remiantis LR Darbo kodekso 141 str. 3 d., ieÅ¡kovui priklauso vidutinis darbo užmokestis už visÄ atsakovo uždelstÄ laikÄ , nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ dienos imtinai, kas sudaro 23 darbo dienos ir 1 196 Lt sumÄ , neatskaičius mokesčių.

IeÅ¡kovas V. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 2, b.l. 105-107). Nurodė, kad LR DK 246 str. numato, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos: padaroma žala; žala padaroma neteisėta veika; yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalo$ atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Minėtame straipsnyje materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas detalizuoja LR CK 6.246 - 6.249 str.

PareikÅ¡tame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas neįrodo visų bÅ«tinų sÄ lygų ieÅ¡kovo atsakomybei taikyti, todėl atsakovo reikalavimas yra neteisėtas ir negali bÅ«ti tenkinamas. IÅ¡ byloje esančių duomenų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie ieÅ¡kovo kaltę dėl atsakovo minimo autoįvykio komandiruotės metu, taip pat nebuvo nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp autoįvykio ir ieÅ¡kovo veiksmų. Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovo kaltę turi įrodyti atsakovas, ieÅ¡kovo kaltė dėl minimo autoįvykio nėra įrodyta jokiais objektyviais duomenimis, todėl iÅ¡ esmės ieÅ¡kovui negali bÅ«ti taikoma materialinė atsakomybė pagal pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Ä®rodinėdamas remonto iÅ¡laidas ir buksyravimo bei kitas iÅ¡laidas dėl vilkiko avarijos, atsakovas nepagrindžia savo reikalavimų, nepateikia tuos reikalavimus patvirtinančių įrodymų, kas leistų spręsti apie atsakovo iÅ¡laidas ir jų bÅ«tinumÄ . VisiÅ¡kai nepagrįsti yra atsakovo argumentai dėl marÅ¡ruto nesilaikymo ir ieÅ¡kovo neatsargumo. Atsakovas niekaip nepagrindžia savo samprotavimų apie neva ieÅ¡kovui privalomai taikomÄ materialinę atsakomybę pagal LR DK normas. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas reikalauja priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo ir negautas pajamas už laikotarpį, kurio metu apgadintas vilkikas buvo remontuojamas ir negalėjo bÅ«ti eksploatuojamas.

IeÅ¡kovas nesutinka su tokiu atsakovo reikalavimu, kadangi jis akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Tiek tarp Å¡alių sudarytoje visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje, tiek ir LRDK normose yra nustatyta, kad darbuotojas žalÄ atlygina, kai ji padaryta kaltais veiksmais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo kaltė nebuvo įrodyta. Pabrėžė, kad pagal visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties nuostatas, ieÅ¡kovas atlygina nuostolius, jei dėl savo kaltės neiÅ¡saugo jam perduotų materialinių vertybių (sutarties 4 p.).

Tarp Å¡alių kilusio ginčo atveju materialinės vertybės, t.y. vilkikas, nebuvo prarastas, o buvo tik apgadintas, dėl ko yra galima ieÅ¡kovo materialinė atsakomybė, įrodžius visas jai kilti bÅ«tinas sÄ lygas. ReikalavimÄ priteisti negautas pajamas atsakovas grindžia negalimumu naudoti vilkiko, kol jis buvo remontuojamas. Nei darbo įstatymai, nei tarp Å¡alių sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis nenumato, kad ieÅ¡kovas yra atsakingas už apgadintos materialinės vertybės tolesnį veikimÄ ir jos remontÄ , todėl iÅ¡ esmės reikalavimas priteisti negautas pajamas iÅ¡ ieÅ¡kovo negali bÅ«ti tenkinamas.

Savo reikalavimÄ priteisti negautas pajamas atsakovas grindžia LR CK 6.249 str. ir negalėjimu vykdyti įmonės paskirtų darbo apimčių. Atsakovas reikalavimas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais: atsakovas nepateikia objektyvių duomenų apie negalimumÄ Ä¯vykdyti darbo apimčių, apie galimÄ gauti pelnÄ , patirti iÅ¡laidas. Taip pat atsakovo pateikti įrodymai yra formalÅ«s, neinformatyvÅ«s ir nepagrindžia prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, nepatvirtina atsakovo neva patirtų iÅ¡laidų.

Reikalavimai priteisti nuostolius paremti tik prielaidomis, nepateikiant jokių įrodymų. Atsakovas pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį siekia nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita, kadangi atsakovo nurodyto nuostoliai neva dėl ieÅ¡kovo kaltės atsirado dar 2010 m. vasario mėnesį. Iki pat ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo 2010 m. gegužės mėnesį atsakovas nereiÅ¡kė ieÅ¡kovui jokių pretenzijų, nesupažindino ieÅ¡kovo su nuostolių aktais, o reikalavimÄ pareiÅ¡kė jau prasidėjus teisminiam procesui dėl neteisėto ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo.

Å i aplinkybė dar kartÄ patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti, parodė, kad R. S. buvo jų firmos direktorius, visi darbiniai klausimai buvo sprendžiami su juo. Dėl nebuvimo darbe, tai jam leido R. S. nebÅ«ti darbe. Firmoje taip ir buvo, kad po reiso ilsiesi tris savaites ir lauki skambučio dėl kito iÅ¡vykimo. Darbe jis nebuvo neblaivus, tai patvirtina jo padarytas įraÅ¡as, 2010-04-29, tÄ dienÄ Â jis R.

S. atvežė kelionės lapÄ , kuro čekius. Nukrypimai nuo reiso bÅ«davo tada, kai keliai bÅ«davo uždaryti, dėl avarijos, remonto. neneigia, kad vilkikas buvo nuslydęs nuo kelio, policija jam jokios baudos nebuvo paskirusi. Dėl leidimo nebÅ«ti darbe praÅ¡ymų jis nerašė. Su sutartimi dėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės jis buvo supažindintas.IeÅ¡kovo atstovas, palaikydamas ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b.l.18-23, t.1), kuriuo pareiÅ¡kė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad ieÅ¡kovas įmonėje dirbo nuo 2009 m. birželio 29 d. dirbo įmonėje tarptautinių pervežimų vairuotoju-mechaniku-ekspeditoriumi. 2010-05-10 UAB „M.“ aktu-įsakymu Nr. 10/05/10-10 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. ,2 p. (235 str. 2 d. 8, 9 p.) nuo 2010-05-05 dienos dėl nebuvimo darbe be pateisinamos priežasties 2010-04-26 - 2010-04-28 dienomis bei 2010-05-03, 04, 06, 07 dienomis, dėl to, kad ieÅ¡kovas 2010-04-29 atvyko į UAB „M.“ bÅ«damas neblaivus, pilnai neatsiskaitė po reiso, neatidavė įmonei visų CMR egzempliorių, atsisakė raÅ¡yti bet kokius pasiaiÅ¡kinimus (dėl neatvykimo į darbÄ , dėl elgesio reiso metu).

Pažymėjo, kad su V. P. 2009-06-29 yra sudaryta sutartis Nr. 07 „Dėl darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės“, pagal kuriÄ V. P. prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių iÅ¡saugojimÄ . Minėtos sutarties 4 p. numato, kad jei darbuotojas dėl savo kaltės neiÅ¡saugo jam perduotų materialinių vertybių, darbdaviui padarytų nuostolių dydis nustatomas ir jie atlyginami galiojančių įstatymų nustatyta tvarka; 5 p. numato, kad ,ei vilkikas yra draustas Casco draudimu, tai įvykus autoįvykiui, dėl vairuotojo-ekspeditoriaus-mechaniko tiesioginės kaltės, aplaidumo, ar nurodymo nevykdymo, nurodyta draudimo polise franÅ¡izės sumÄ moka pats vairuotojas-ekspeditorius-mechanikas.

Per trumpÄ darbo laikÄ Ä¯monėje V. P. daugelį kartų netinkamai vykdė savo darbo pareigas, nuolat sistemingai jas pažeidinėjo iÅ¡imtinai dėl savo kaltės, kÄ patvirtina prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį pridedami dokumentai: 2009-10-05 UAB „M.“ akto Nr. 10 kopija, kuriame konstatuota, kad V. P. komandiruotės metu (laikotarpiu nuo 2009-09-04 iki 2009-10-18) važiavo ne tuo marÅ¡rutu, kurį nurodė L.T.D.I. kompanija, o savo pasirinktu marÅ¡rutu, dėl ko UAB „M.susidarė papildomos iÅ¡laidos 18 Eur (62,15 Lt) sumai; 2009-10-19 UAB „M.“ akto Nr. 11 kopija, kuriame konstatuota, kad ieÅ¡kovas 2009-09-04 vykdamas pasikeisti su automobiliu VW Cady, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sudaužė Å¡oninį veidrodėlį. Už veidrodėlio pakeitimÄ Ä¯monė sumokėjo 93 Lt. Po komandiruotės (nuo 2009-09-04 iki 2009-10-18) V. P. pristačius dokumentus puspriekabės priėmimo-perdavimo akte buvo paraÅ¡yta, kad dingo krovinio tvirtinimo lenta, vairuotojas, t.y. ieÅ¡kovas, tai patvirtino, tvirtinimo lentos kaina 138 Lt. Viso įmonei minėtais V. P. kaltais veiksmais padaryta 231 Lt nuostolių; 2009-12-04 UAB „M.“ akto Nr. 16 kopija, kuriame konstatuota, kad V.

P. komandiruotės (nuo 2009-09-04 iki 2009-10-18) metu 2009-10-16 važiavo ne tuo marÅ¡rutu, kurį nurodė L.T.D.I kompanija, o savo pasirinktu marÅ¡rutu, dėl ko UAB „M“ susidarė papildomos iÅ¡laidos 8 Eur (27,62 Lt); 2009-10-15 pildamasis kurÄ V. P. pasinaudojo kelių kortele, dėl ko UAB „M.“ susidarė papildomos iÅ¡laidos 11,31 Eur (39,05 Lt) sumai; 2010-01-05 UAB „M.“ akto Nr. 20 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2009-11-06 iki 2009-12-21) metu V. P. 2009-11-18 važiavo ne tuo marÅ¡rutu, kurį nurodė L.T.D.I kompanija, o savo pasirinktu marÅ¡rutu, dėl ko UAB „M.“ susidarė papildomos iÅ¡laidos 26,80 Eur (92,54 Lt) sumai; 2010-02-04 UAB „M.“ akto Nr. 25 kopija, kuriame konstatuota, ieÅ¡kovas 2010m. sausio mėnesį virÅ¡ijo pokalbių telefonu normatyvÄ (9,08 Lt sumai), kuri buvo iÅ¡skaičiuota iÅ¡ 2010 m. sausio mėnesio V.

P. atlyginimo; 2010-02-18 UAB „M.“ akto Nr. 36 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-01-08 iki 2010-02-21) metu, 2010-01-14 V. P. važiavo ne tuo maršrutu, kurį nurodė L.T.D.I kompanija, o savo pasirinktu maršrutu, dėl ko UAB „M.“ susidarė papildomos išlaidos (15,30 Eur, t.y. 52,83 Lt sumai); 2010-02-24 UAB „M.“ akto Nr. 10/02/24-05 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-01-08 iki 2010-02-21) metu Prancūzijoje V. P. važiuodamas su vilkiku Iveco, valst.

Nr.(duomenys neskelbtini)/CK 579, į iÅ¡sikrovimÄ nukrypo nuo jam nurodyto marÅ¡ruto, ko pasėkoje važiavo nekokybiÅ¡ku keliu ir pablogėjus oro sÄ lygoms nesuvaldė vilkiko ir nuslydo nuo kelio. Vilkiko iÅ¡tempimui kvietė pagalbÄ , apie jokius kitus vilkiko bei puspriekabės pažeidimus V. P. neinformavo. 2010-02-10 pasikeitimo metu vairuotojas-mechanikas-ekspeditorius O. R. pastebėjęs ir nurodė vilkiko ir puspriekabės priėmimo-perdavimo akte, kad sulaužytas galinis puspriekabės žibintas ir sulenktas puspriekabės rėmas;

Pagal 2010-04-07 akto Nr. 52 kopijÄ matyti, kad už vilkiko Iveco, valst. Nr.(duomenys neskelbtini)/CK 579 iÅ¡tempimÄ Ä¯monė GARAGE T.M.A. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ 871 Eur (3007,39 Lt) sumai, už priekabos remontÄ UAB „Schmitz C. B.“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ 3896,39 Lt sumai, iÅ¡ kurios 3000,00 Lt draudimas nekompensavo. Dėl V. P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių, kurių bendra suma 6007,39 Lt; 2010-02-24 UAB „M.“ įsakymu Nr. 10/02/24-06, kurio kopija pridedama, V.

P. buvo paskirta drausminė nuobauda pastaba. 2010-03-03 UAB „M.“ akto Nr. 39 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-01-08 iki 2010-02-21) laikotarpiu 2010 m. sausio mėnesį ieÅ¡kovas nuvažiavo 7157,47 km, pagal vilkiko spidometro parodymus vairuotojas nuvažiavo 7899,59 km, susidarė skirtumas 742,12 km, kuriuos vairuotojas virÅ¡ijo ir dėl ko susidarė papildomos iÅ¡laidos dėl kuro sÄ naudų (231,61 Eur, t.y. 799,70 Lt sumai); 2010-04-02 UAB „M.“ akto Nr. 47 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-01-08 iki 2010-02-21) laikotarpiu vasario mėnesį ieÅ¡kovas turėjo nuvažiuoti 7791,95 km, pagal vilkiko spidometro parodymus vairuotojas nuvažiavo 8160,14 km, susidarė skirtumas 368,19 km, kuriuos vairuotojas virÅ¡ijo ir dėl ko susidarė papildomos iÅ¡laidos dėl kuro sÄ naudų (116,26 Eur, t.y. 401,42 Lt sumai); 2010-04-08 UAB „M.“ akto Nr. 53 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-03-08 iki 2010-04-25) laikotarpiu dėl V.

P. netinkamų veiksmų, t.y. dėl sulaužytos antenos komuto ir ACU kabelio UAB „M.“ patyrė 2875,00 Lt nuostolių; 2010-04-08 UAB „M.“ akto Nr. 55 kopija, kurioje konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-03-08 iki 2010-04-25) laikotarpiu, dėl V. P. netinkamų veiksmų, t.y. dėl pradurtos priekinės deÅ¡inės vilkiko padangos, sÄ moningo tolesnio jos eksploatavimo su pažeidimu, nors buvo įpareigotas nuvažiuoti į arčiausiai esantį servisÄ , kad sutvarkytų nuleistÄ ratÄ , V.

P. toliau tęsė reisÄ ir rato suremontuoti nenuvažiavo, dėl ko padanga remontui bei tolesnei eksploatacijai tapo netinkama, UAB „M.“ patyrė 1622,00 Lt nuostolių; 2010-04-29 UAB „M.“ akto Nr. 10/04/29-08 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-03^08 iki 2010-04-25) laikotarpiu, vairuotojas-mechanikas-ekspeditorius V. P. nevykdė jam pavestų nurodymų:

1. važiavo ne jam nurodytu maršrutu, o pasirinktu savo nuožiūra;

2. sulaužė UAB „Varicom“ vilkike įdiegtÄ mobiliojo ryÅ¡io įrangÄ ;

3. pradÅ«rė priekinę deÅ¡inę vilkiko padangÄ ir esant padangos pažeidimui, jÄ toliau eksploatavo. Kadangi to paties reiso metu V. P. kaltais veiksmais buvo padaryti net trys darbo pažeidimai, grįžęs po reiso, V. P. buvo supažindintas su minėtuoju aktu ir įpareigotas paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , tačiau pasiraÅ¡yti, kad susipažino, atsisakė. PaaiÅ¡kinimÄ Ä¯monei pateikė tik 2010-05-10; 2010-04-29 UAB „M.“ akto Nr. 57 kopija, kuriame konstatuota, kad komandiruotės (nuo 2010-03-08 iki 2010-04-25) metu V.

P. turėjo nuvažiuoti 19017,92 km, pagal vilkiko spidometro parodymus vairuotojas nuvažiavo 19841 km, susidarė skirtumas 823,08 km, kuriuos vairuotojas virÅ¡ijo ir dėl ko susidarė papildomos iÅ¡laidos dėl kuro sÄ naudų (249,15 Eur, t.y. 860,27 Lt sumai); 2010-03-18 V. P. turėjo užpilti kuro Liuksemburge, kur kuro kaina tai dienai buvo 0.946 Eur/Ltr, vairuotojas užsipylė 550,01 Ltr dyzelino PrancÅ«zijoje, kur kuro kaina tai dienai buvo 1.166 Eur/Ltr. Susidarė papildomos iÅ¡laidos kurui 121,00 Eur, t.y. 417,79 Lt; 2010-04-07 V.

P. turėjo užpilti kuro Austrijoje, kur kuro kaina tai dienai buvo 1,149 Eur/Ltr, vairuotojas užsipylė 5861 Ltr dyzelino Vokietijoje, kur kuro kaina tai dienai buvo 1.259 Eur/Ltr. Susidarė papildomos iÅ¡laidos kurui 64,46 Eur, t.y. 222,57 Lt; 2010-03-17 važiavo ne tiesiausiu marÅ¡rutu, o savo pasirinktu marÅ¡rutu, dėl ko susidarė papildomos iÅ¡laidos už kelius 178 Eur, t.y. 614,60 Lt.; Bendra UAB „M.“ patirtų nuostolių dėl netinkamų V. P. veiksmų suma 2115,23 Lt; 2010-05-06 UAB „M.“ akto Nr. 60 kopija, kuriame konstatuota, ieÅ¡kovas 2010 m. balandžio mėnesį virÅ¡ijo pokalbių telefonu normatyvÄ (89,08 Lt. sumai). 2010-04-29 UAB „M.“ aktu Nr. 10/04/29-09, kurio kopija pridedama, 2010-04-25 V.

P. grįžęs iÅ¡ reiso (nuo 2010-03-08 iki 2010-04-25), kitÄ dienÄ , t.y. 2010-04-26 turėjo su UAB „M.“ atsiskaityti po reiso, kÄ numato UAB „M.“ 2010-03-08 įsakymas Nr. 28 „Dėl komandiruotės“ 8.1. p. („grįžęs iÅ¡ komandiruotės, vairuotojas-ekspeditorius-mechanikas privalo ne vėliau kaip per vienÄ dienÄ po reiso pateikti UAB „M.“ transporto vadybininkui/Vyr. finansininkei ataskaitÄ apie atliktÄ reisÄ , iÅ¡leistas pinigines sumas, taip pat pateikti dokumentus, patvirtinančius padarytų iÅ¡laidų teisingumÄ (turėti čekius, sÄ skaitas-faktÅ«ras, patvirtinančias iÅ¡laidas).

GrÄ Å¾inti visus reisui iÅ¡duotus ir reise gautus dokumentus (CMR bei kt.))“. Tačiau V. P. į darbÄ neatvyko ne tik 2010-04-26, bet ir laikotarpiais 2010-04-27 - 2010-04-28 dienomis bei 2010-05-03,04,06,07 dienomis, bei nepranešė neatvykimÄ pateisinančių priežasčių. IeÅ¡kovas V. P. UAB „M.“ pasirodė tik 2010-04-29 apie 12 val. bÅ«damas neblaivus - iÅ¡ jo sklido aitrus alkoholio kvapas, jo kalba buvo neriÅ¡li, garsi, judesiai nekoordinuoti, pasiÅ«lius vykti pasitikrinti alkoholio kiekį, Å¡is atsisakė.

V. P. neatsiskaitė po atlikto reiso su buhalterija, nepateikė kelionės dokumentų, kÄ galima traktuoti kaip vagystę, nes visa dokumentacija yra ne V. P. asmeninė nuosavybė, o priklauso įmonei, ir yra bÅ«tina tikslu gauti apmokėjimÄ už atliktas paslaugas. IeÅ¡kovas atsisakė raÅ¡yti bet kokius paaiÅ¡kinimus (dėl neatvykimo į darbÄ laiku, dėl elgesio reiso metu). Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto 2010-04-29 buvo suraÅ¡ytas UAB „M.“ aktas Nr. 10/04/29-09. 2010-04-30 V. P. buvo suraÅ¡ytas kvietimas Nr. 10/04/30-09 „Dėl atvykimo į darbÄ â€œ, kuriuo V.

P. buvo praÅ¡omas iki 2010-05-05 atvykti į įmonę pilnam atsiskaitymui po atlikto 2010.03.08-2010.04.25 reiso bei įspėtas, kad, prieÅ¡ingu atveju, bus atleistas iÅ¡ darbo nuo 2010-05-05 už Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus. 2010-05-05 apie 15.30 val. V. P. atvyko į darbovietę, kur jam buvo iÅ¡duoti dokumentų, kuriuos jis grÄ Å¾ino įmonei, sÄ raÅ¡o kopija, bei įmonės suraÅ¡ytas aktas Nr. 10/04/29-08, V. P. privalėjo paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimus dėl akte nurodytų pažeidimų ir iki 2010-05-10 pristatyti į UAB „M.“.

V. P. tik 2010-05-10 pristatė po vienÄ egzempliorių visus savo 2010.03.08-2010.04.25 komandiruotės krovinių važtaraščius (CMR) į buhalterijÄ . 2010-05-10 UAB „M.“ remiantis aktu-įsakymu Nr. 10/05/10-10 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“, aktu Nr. 10/04/29-09, V. P. buvo atleistas iÅ¡ darbo dėl nebuvimo darbe be pateisinamos priežasties 2010-04-26 - 2010-04-28 dienomis bei 2010-05-03, 04, 06, 07 dienomis, dėl to, kad ieÅ¡kovas 2010-04-29 atvyko į UAB „M.“ bÅ«damas neblaivus, pilnai neatsiskaitė po reiso, neatidavė įmonei visų CMR egzempliorių, atsisakė raÅ¡yti bet kokius pasiaiÅ¡kinimus (dėl neatvykimo į darbÄ dėl elgesio reiso metu). 2010-05-10 V.

P. buvo supažindintas su aktu-įsakymu Nr. 10/05/10-10, perskaitė jį, tačiau atsisakė pasiraÅ¡yti, kad susipažino. IeÅ¡kovas atsisakė paimti atsiskaitymo lapelį, nepasirašė darbo sutarties nutraukimo, negrÄ Å¾ino darbuotojo darbo pažymėjimo. Faktus, kad V. P. 2010-04-29 į darbÄ atvyko neblaivus, kad nebuvo darbe be pateisinamos priežasties 2010-04-26 - 2010-04-28 dienomis bei 2010-05-03, 04, 06, 07 dienomis, kad pilnai neatsiskaitė po reiso, kad negrÄ Å¾ino įmonei visos jai priklausančios dokumentacijos, susijusios su kroviniais, patvirtina su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikiami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, aktai, įsakymai, bei Å¡ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtins įmonės darbuotojai. 2010-05-11 praneÅ¡imu Nr. 10/05/10-11 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ V.

P. buvo pakartotinai praneÅ¡ta apie jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1, 2 p. (235 str. 2 d. 8, 9 p.) nuo 2010-05-10, ir papraÅ¡ytas kuo skubiau, suderinus laikÄ atvykti į darbovietę pasiraÅ¡yti darbo sutarties nutraukimÄ , grÄ Å¾inti darbuotojo darbo pažymėjimÄ . Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ pateikiamus raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti 2009-06-29 sudarytos darbo sutarties Nr. 07 nutraukimÄ neteisėtu yra visiÅ¡kai nepagrįstas, taip pat nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam neva priklausančias jam su darbo santykiais susijusias sumas -19134,70 Lt, kadangi su ieÅ¡kovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ pervedant jam priklausančiÄ sumÄ Ä¯ V.

P. asmeninę sÄ skaitÄ , atmestini ir ieÅ¡kovo reikalavimai dėl priteisimo ieÅ¡kovui jo vidutinio darbo užmokesčio sumos nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki ieÅ¡kinio padavimo dienos imtinai bei priteisimo ieÅ¡kovui jo vidutinio darbo užmokesčio sumos nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei palÅ«kanų priteisimo. Tai, kad su ieÅ¡kovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ,: patvirtina pridedamos UAB „M.“ buhalterinės pažymos, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ bankų sÄ skaitų, kasos iÅ¡laidų orderiai.

Ä®statyme įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iÅ¡ priemonių, padedančių užtikrinti tinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ . DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Å i teisės norma reiÅ¡kia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarkÄ ir sÄ lygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti.

Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminei atsakomybei pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Ä® atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais Å¡ie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, jog pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė nuobauda yra galiojanti.

Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje taip pat orientuojama į tai, kad, nagrinėjant iÅ¡ darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintÄ darbo teisės subjektų lygybės principÄ , negali bÅ«ti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , tai vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teisė gintų nesÄ Å¾iningÄ asmenį.

UAB „M.“ turėjo įstatyminį pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Å i drausminė nuobauda V. P. paskirta teisėtai, nepažeidžiant DK normų. IeÅ¡kovui buvo paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo dėl to, kad jis po drausminės nuobaudos pastabos paskyrimo ir toliau ignoravo su įmone sudarytÄ darbo sutartį; drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta nepažeidžiant DK 240 straipsnio. Å iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo samprata įtvirtinta DK 235 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies 9 punktÄ neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir yra pagrindas darbuotojÄ atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . IeÅ¡kovas be svarbių priežasčių neatvykdamas į darbÄ 2010-04-26 - 2010-04-28 dienomis bei 2010-05-03,04,06,07 dienomis, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , todėl atsakovas teisėtai atleido jį iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neginčija nebuvimo darbe aukščiau nurodytu laikotarpiu fakto, tik teigia, kad „pagal neva susiklosčiusiÄ praktikÄ pervežimo bendrovėse, vairuotojai pertraukų tarp reisų metu neina į darbÄ , o paprasčiausiai laukia sekančio reiso, darbdavio nurodymų ir ilsisi“. PastarÄ jÄ aplinkybę paneigia prie ieÅ¡kinio pateikta 2009-06-29 darbo sutartis Nr. 07, kurios 5 punkte nurodoma, kad „nustatoma darbo dienos trukmė: 8 val. darbo diena“. Be to, Å¡iÄ aplinkybę paneigia pridedami prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį paties ieÅ¡kovo V.

P. praÅ¡ymai pakeisti darbo laikÄ : 2009-10-20 V. P. praÅ¡ymas leisti į darbÄ atvykti vienÄ valandÄ per savaitę, bei Å¡io praÅ¡ymo pagrindu priimtas 2009-10-20 įsakymas Nr. B-24; 2010-02-24 V. P. praÅ¡ymas leisti į darbÄ atvykti vienÄ dienÄ per savaitę, bei Å¡io praÅ¡ymo pagrindu priimtas 2010-02-24 įsakymas Nr. B-62. Be to, negalima sutikti su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybe nelaikyti neatvykimo į darbovietę 2010-04-26 - 2010-04-28 dienomis bei 2010-05-03, 04, 06, 07 dienomis pravaikÅ¡tomis dėl to, kad neva darbo sutartyje nėra nurodomas darbo dienų per savaitę skaičius bei ieÅ¡kovo darbo vieta, nes darbo sutartyje Nr. 07 5 punkte nustatoma darbo dienos trukmė: 8 val. darbo diena bei numatytas draudimas dirbti nakties metu ir iÅ¡eiginėmis dienomis.

Kadangi įstatymas nereikalauja įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, seka iÅ¡vada, atsižvelgiant į sutartyje numatytÄ pastarÄ jį draudimÄ , kad darbas vykdomas, dirbamas tik darbo dienomis, ir tai ieÅ¡kovui buvo puikiai žinoma, anksčiau tokių darbo drausmės pažeidimų dėl jo neatvykimo į darbÄ nebuvo. Dėl darbo vietos, - įmonės buveinė yra nurodyta darbo sutartyje, be to, ieÅ¡kovui ji yra puikiai žinoma, kÄ patvirtina ieÅ¡kovo daugkartiniai praÅ¡ymai įmonės direktorei dėl kasmetinių atostogų, dėl darbo laiko keitimo ir kt.

IeÅ¡kovo padaryti darbo pažeidimai yra ne formalÅ«s, bet realÅ«s, užfiksuoti atsakovo dokumentuose. Atsakovas taip pat pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l.49-50, t.2), kuriuo praÅ¡o: priteisti iÅ¡ V. P. 15487,02 Lt patirtų nuostolių, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su V. P. 2009-06-29 buvo sudaryta sutartis Nr. 07 „Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės“, pagal kuriÄ V. P. prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių iÅ¡saugojimÄ .

Per trumpÄ darbo laikÄ Ä¯monėje V. P. daugelį kartų netinkamai vykdė savo darbo pareigas, nuolat sistemingai jas pažeidinėjo iÅ¡imtinai dėl savo kaltės. Komandiruotės metu nuo 2010-01-08 iki 2010-02-21 PrancÅ«zijoje V. P. 2010-02-11 vairuodamas vilkikÄ Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/CK 579 į iÅ¡sikrovimÄ , nukrypo nuo jam UAB „M.“ 2010-01-08 įsakymu Nr. 20 „Dėl komandiruotės“ nurodyto marÅ¡ruto, buvo neatsargus, neatidus ir nerÅ«pestingas, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, saugaus eismo taisyklių reikalavimų, nesuvaldė vilkiko ir nuslydo nuo kelio.

Dėl Å¡io eismo įvykio UAB „M.“ patyrė turtinę žalÄ :

1. vilkiko Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/CK 579 iškėlimo iš griovio darbai 3 007,39 litai (871 EUR);

2. vilkiko priekabos remontas - 3 896,39 litai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „BTA draudimas“ už eismo įvykio metu apgadintÄ vilkikÄ Å¾alai atlyginti sumokėjo tik 1 220,16 litų, t.y. už vilkiko priekabos remontÄ 220,16 litų, bei 1 000 litų už transporto priemonės buksyravimÄ užsienyje, bet neatlygino draudimo poliso priede numatytos 3000 litų dydžio frančizės bei 2l procento pridėtinės vertės 676,23 litų dydžio mokesčio. Å iÄ aplinkybę patvirtina civilinėje byloje esantis 2010-04-20 UAB „BTA draudimas“ raÅ¡tas Nr. S-10-KAŽ-0482 „Dėl žalos atlyginimo“.

Taip pat iÅ¡ civilinės bylos matyti, kad iÅ¡ V. P. buvo iÅ¡skaičiuota už vilkiko priekabos iÅ¡tempimÄ bei remontÄ likusi pinigų suma. LR CK 6.249 str. numato, kad žala – tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas, t.y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o Å¡ie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).

Negautos pajamos yra tokios, kurių kreditorius bÅ«tų gavęs tinkamai vykdžius prievolę. Taigi, negautos pajamos reiÅ¡kia negautÄ pelnÄ , t.y. tai, kuo bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Remiantis LR CK 6.251 str. l d., padarytus nuostolius privalu atlyginti visiÅ¡kai. Å is principas reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi nepadarius jam žalos. 2010-02-20 pasikeitimo metu vairuotojas-mechanikas-ekspeditorius O. R. pastebėjo ir nurodė vilkiko ir puspriekabės priėmimo-perdavimo akte, kad sulaužytas galinis puspriekabės žibintas ir sulenktas puspriekabės rėmas.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl transporto priemonės sugadinimo UAB „M.“ darbuotojai negalėjo vykdyti įmonės jiems paskirtų darbo apimčių, transporto priemonė Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/CK 579, turėjo bÅ«ti priverstinai parvaryta į LietuvÄ iÅ¡ PrancÅ«zijos, kur įvyko eismo įvykis, remonto darbams, bei, jÄ suremontavus, atgal iÅ¡ Lietuvos į PrancÅ«zijÄ toliau vykdyti komandiruotės numatytų apimčių. IÅ¡laidos transporto priemonės gabenimui į/iÅ¡ LietuvÄ /os remonto darbams sudaro 6504,80 litų.

Å iÄ aplinkybę patvirtina pridedama 2010-07-02 akto Nr.71 kopija. UAB „M.“ negavo pajamų - vilkikui likus L.T.D.I. kompanijoje įmonė pagal vidutinius skaičiavimus per 19 dienų galėjo uždirbti 11 720,00 litų, iÅ¡laidos vairuotojui mokamų dienpinigių už 19 dienų sudarytų 1 750 litų. Dėl vilkiko parvarymo į LietuvÄ Ä¯monė neteko 8 982,22 litų. Atsakovo atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilnai kaip įrodytÄ .Liudytojas S. K. parodė, kad kartu su ieÅ¡kovu dirbo UAB „M.“ nuo 2010 metų vairuotoju.

BÅ«davo taip, kad atvažiavus po reiso, priduodavo ataskaitas ir kitus popierius ir ilsėdavosi 3 savaites, laukdavo R. S. skambučio dėl darbo. Firmos bÅ«stinėje nebÅ«davo. Už tas tris savaites pinigų negaudavo. IÅ¡vykstant į reisÄ jiems bÅ«davo nurodomi marÅ¡rutai, kurių turėdavo laikytism jae nesilaikydavo, tai bÅ«davo atskaitomi pinigai. Mokėdavo atlyginimus nereguliariai. V. P. administracija neturėjo jokių priekaiÅ¡tų, jis buvo seniausias vairuotojas. Dėl ko V. P. buvo atleistas jis nežino.R.

S. parodė, kad ji yra UAB „M.“ direktore. V. P. buvo atleistas iÅ¡ darbo, nes pridarė daug nuostolių, nevykdė to, ko reikia, priiminėjo sprendimus savo nuožiÅ«ra. Kai vairuotojas grįžta iÅ¡ reiso, jis privalo kitÄ dienÄ atvykti į darbÄ ir atsiskaityti bei bÅ«ti firmos bÅ«stinėje, patvarkyti automobilį. Jei darbuotojas nori nedirbti, jis turi raÅ¡yti praÅ¡ymÄ , tai galioja visiems vairuotojams. LTDI nurodo kelionės marÅ¡rutus, kurių turi laikytis. V. P. buvo atvykęs į firmÄ girtas, norėjo jam pasiÅ«lyti pasitikrinti blaivumÄ , bet jis atsisakė.

Atleidžiant iÅ¡ darbo V. P. padaryta žala buvo iÅ¡skaičiuota iÅ¡ jo atlyginimo.Liudytoja I. J. parodė, kad V. P. dirbo firmoje iki jos atėjimo, ji dirba UAB „M.‘ buhaltere. Visi vairuotojai gauna atlyginimÄ kas mėnesį, kai vairuotojas grįžta iÅ¡ reiso, pateikia dokumentus, kuro čekius, pagal kuriuos žiÅ«rima kur jis važiavo, viskas sutikrinama, dienpinigiai skaičiuojami nuo valstybės nustatytos normos, kuri yra 50 procentų. Po reiso vairuotojai bÅ«na firmos bÅ«stinėje. Vairuotojai nenorintys bÅ«ti darbe tris savaites, raÅ¡o praÅ¡ymÄ dėl neapmokamų atostogų, o jei neatvyksta į darbÄ â€“ bÅ«na pravaikÅ¡ta.Liudytojas R.

S. parodė, kad UAB „M.“ jo buvusios žmonos firma, jis ten nedirba. Nei su V. P., nei su jo advokatu jis nebendravo, gal iÅ¡ matymo yra matęs V. P.. Jis nepadeda žmonai vystyti verslo, firmoje yra buvęs.Liudytojas T. K. parodė, kad dirba UAB „M.“ vairuotoju-ekspeditorium nuo 2010 metų gruodžio mėnesio, V. P. nepažįsta. Ä®monės direktorė yra R. S.. Dėl nebuvimo darbe po reiso, tai raÅ¡o praÅ¡ymus. MarÅ¡rutus jiems nurodo vadybininkai SMS žinute, blaivumÄ firmoje tikrina alkotesteriu, kuris ten yra.Liudytojas D.

R. parodė, kad dirba UAB „M.“ vairuotoju-ekspeditorium, V. P. nepažįsta. Ä®monės direktorė yra R. S.. MarÅ¡rutus jiems nurodo vadybininkai SMS žinute, kurio reikia laikytis. Gali pasirinkti pats marÅ¡rutÄ , jei daug uždirbi, už pažeistÄ marÅ¡rutÄ iÅ¡skaičiuoja pinigus. Darbe reikia bÅ«ti po reiso, jis pats yra rašęs praÅ¡ymÄ dėl buvimo darbe vienÄ valandÄ per savaitę.            IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas.Kaip nustatyta bylos medžiaga,atsakovas UAB „M.“ yra juridinis asmuo, bendrovės Å«kinės veiklos pobÅ«dis – ekspedicija, logistika, konsultavimas, tarpininkavimas (b.l.24-30, t.1) 2009-06-29 tarp atsakovo UAB „Mevex“ ir ieÅ¡kovo V.

P. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr.07- toliau darbo sutartis (b.l.31-32, t.1), kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2009-06-29 pradeda dirbti pas atsakovÄ tarptautinių pervežimų vairuotoju-mechaniku-ekspeditorium; darbo sutartyje aptarta: kad ieÅ¡kovui nustatoma darbo dienos trukmė – 8 val. darbo diena, dirbti nakties metu ir iÅ¡eiginėmis dienomis griežtai draudžiama; kad ieÅ¡kovui darbdavys įsipareigoja mokėti darbo užmokestį – 1041 Lt vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį, mokėti delspinigius ne mažesnius nei 50 proc. finansų ministerijos nustatytos sumos, atlyginimÄ mokėti kiekvieno mėnesio 12-14 dienomis; dienpinigiai už reisÄ mokami: 60 proc. dienpinigių iÅ¡kart po reiso, 40 proc. dienpinigių po sekančio reiso; kad ieÅ¡kovas įsipareigoja: vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus, laikytis darbo įstatymų ir vidaus tvarkos taisyklių įmonėje, nevežti nelegalių kontrabandinių prekių; dėl vairuotojo kaltės įvykus autoįvykiui, direktorius priima sprendimÄ dėl nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo; susipažinti ir vykdyti visus vairuotojo-mechaniko-ekspeditoriaus pareiginės instrukcijos reikalavimus.

Tarp Å¡alių 2009-06-29 sudarytas raÅ¡ytinis priedas Nr.07 prie darbo sutarties (b.l.35, t.1), kuriuo Å¡alys sutarė: jog ieÅ¡kovui, kuris dirba su atsakovo vilkiku kuro sÄ naudos skaičiuojamos pagal vilkiko kompiuterio parodymus, bet ne daugiau 33 ltr./100 km per visÄ ratÄ su kroviniu ir be krovinio; kuro pervirÅ¡is bus iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ ieÅ¡kovo dienpinigių; jei per parÄ (ne dėl firmos kaltės) ieÅ¡kovas, neskaitant laiko, sugaiÅ¡to pasikrovime/iÅ¡sikrovime, nuvažiuoja mažiau kaip 650 km, jam dienpinigiai skaičiuojami už pravažiuotus (trumpiausiu keliu pagal įmonės kompiuterio parodymus) km: už 1 km – 0,35 Lt; ieÅ¡kovui, kuris naudojasi telefono kortele, iÅ¡duota atsakovo, kiekvienÄ mėnesį už pokalbius bus kompensuojama 40 Lt plius PVM, sumÄ , virÅ¡ijančiÄ atsakovas iÅ¡skaičiuoja iÅ¡ ieÅ¡kovo dienpinigių; kelių policijos bei kitokios baudos, gautos komandiruotės metu, kai dėl jų gavimo tiesiogiai kaltas pats ieÅ¡kovas, iÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ dienpinigių; visos ieÅ¡kovo iÅ¡laidos komandiruotės metu iÅ¡ jam iÅ¡duotos bankinės kortelės arba gryni pinigai, iÅ¡leisti ne firmos reikalams, o savo poreikiams tenkinti, iÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ ieÅ¡kovo dienpinigių; visas iÅ¡laidas, kurias UAB „V.“ patiria reiso metu, dėl kurių atsiradimo kaltas pats vairuotojas, apsimoka pats ieÅ¡kovas i UAB „M.“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . 2009-06-29 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pasiraÅ¡yta sutartis Nr. 07 – toliau - Sutartis (b.l.34, t.1) dėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės, kuria darbuotojas - ieÅ¡kovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio - atsakovo įmonės jam patikėtų materialinių vertybių iÅ¡saugojimÄ .

IeÅ¡kovas įsipareigojo pagal Sutarties 1.1 p., tausoti jam perduotas saugoti įmonės materialines vertybes ir imtis priemonių nuostolių iÅ¡vengti; pagal Sutarties 4 p., jei darbuotojas dėl savo kaltės neiÅ¡saugojo jam perduotų materialinių vertybių, darbdaviui padarytų nuostolių dydis nustatomas ir jie atlyginami galiojančių įstatymų nustatyta tvarka; pagal Sutarties 5p., jei vilkikas yra draustas Casco draudimu, tai įvykus autoįvykiui dėl vairuotojo-ekspeditoriaus-mechaniko tiesioginės kaltės, aplaidumo, ar nurodymo nevykdymo, nurodytÄ draudimo polise „frančizė“ sumÄ moka pats vairuotojas-ekspeditorius-mechanikas;

Sutarties 6 p. nustatyta, jog darbuotojas nėra materialiai atsakingas, jeigu žala padaryta dėl jo kaltės arba ne nuo jo priklausančių aplinkybių, ar, kai nustatomi kiti asmenys padarę nuostolius. Pagal sutarties 2, 2.1-2.3 p.p., darbdavys įsipareigoja sudaryti darbuotojui bÅ«tinas normaliam darbui ir jam perduotų materialinių vertybių iÅ¡saugojimui, sÄ lygas; supažindinti darbuotojÄ su įstatymais, numatančiais materialinę darbuotojų atsakomybę už žalÄ , padarytÄ Ä¯monei, taip pat su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, pardavimo, laikymo, apdorojimo, transportavimo arba naudojimo instrukcijomis, norminiais aktais ir taisyklėmis; nustatyta tvarka atlikti materialinių vertybių inventorizacijÄ .2009-06-29 tarp Å¡alių buvo sudaryta ir sutartis „dėl telefoninių pokalbių ir dėl baudų, skiriamų kelių policijos“ (b.l.35, t.1), kuria Å¡alys sutarė, kad ieÅ¡kovui, kuris naudojasi telefono numeriu, kurį iÅ¡duoda atsakovas, kiekvienÄ mėnesį už pokalbius bus kompensuojama 40 Lt plius PVM, sumÄ , virÅ¡ijančiÄ apsimoka asmeniÅ¡kais ieÅ¡kovas; kelių policijos bei kitokios baudos, gautos darbo metu, kai dėl jų gavimo tiesiogiai kaltas pats darbuotojas, iÅ¡skaičiuojamos iÅ¡ darbuotojų atlyginimo.2009-06-29 ieÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai su atsakovo įmonės darbo tvarkos taisyklėmis (toliau – taisyklėmis) bei su vairuotojo ekspeditoriaus pareigine instrukcija (toliau instrukcija (b.l.19-33, t.2).2009-06-29 atsakovo direktorės įsakymu Nr.03 (b.l.36, t.1), ieÅ¡kovas buvo komandiruotas 2009-06-29 – 2009-08-24 laikotarpiui į užsienį, įsakyme nurodyta komandiruotės vieta, tikslas: dirbti pagal kompanijos L.T.D.I. nurodymus, aptarti ieÅ¡kovo, kaip atsakovo darbuotojo veiksmai reiso metu, jo pareigos, grįžus po reiso, delspinigių mokėjimas, piniginių iÅ¡skaičiavimų atvejai dėl netinkamų pareigų vykdymo, su įsakymu ieÅ¡kovas supažindintas pasiraÅ¡ytinai.Atsakovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei darbo užmokesčio žurnaluose užfiksuotas ieÅ¡kovo dirbtas laikas bei duomenys apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ atlyginimÄ už 2009 metų birželio – rugpjūčio mėn. laikotarpį (b.l.37-43, t.1), 2009-08-17 avanso apyskaitoje nurodytos komandiruotės iÅ¡laidos bei paskaičiuoti dienpinigiai už 2009-06-29 – 2009-08-16 laikotarpį (b.l.45-47, t.1).2009-08-17 ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pagrindu, 2009-08-17 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-11 (b.l.43-44, t.1), ieÅ¡kovui suteiktos neapmokamos atostogos nuo 2009-08-18 iki 2009-09-03 imtinai.2009-09-04 atsakovo direktorės įsakymu Nr.09 (b.l.49,t.1), ieÅ¡kovas buvo komandiruotas 2009-09-04 – 2009-10-22 laikotarpiui į užsienį, įsakyme nurodyta komandiruotės vieta, tikslas: dirbti pagal kompanijos L.T.D.I. nurodymus, aptarti ieÅ¡kovo, kaip atsakovo darbuotojo veiksmai reiso metu, jo pareigos, grįžus po reiso, delspinigių mokėjimas, piniginių iÅ¡skaičiavimų atvejai dėl netinkamų pareigų vykdymo, su įsakymu ieÅ¡kovas supažindintas pasiraÅ¡ytinai.Atsakovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei darbo užmokesčio žurnaluose užfiksuotas ieÅ¡kovo dirbtas laikas bei duomenys apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ atlyginimÄ už 2009 metų rugsėjo –spalio mėn. laikotarpį (b.l.50 - 54, t.1) 2009-10-19 avanso apyskaitoje nurodytos komandiruotės iÅ¡laidos bei paskaičiuoti dienpinigiai už 2009-09-04 – 2009-10-18 laikotarpį (b.l.57 -59, t.1).2009-10-05 UAB „M.“ akte Nr.10 (b.l.60, t.1), pasiraÅ¡ytame atsakovo buhalterės G.

M., nurodyta, kad ieÅ¡kovas V. P. komandiruotės metu važiavo ne tuo marÅ¡rutu, kurį nurodė L.T.D.I. kompanija, o savo pasirinktu marÅ¡rutu; dėl to susidarė papildomos iÅ¡laidos 18 Eur (62,15 Lt), kurias L.T.D.I. kompanija iÅ¡skaičiuoja iÅ¡ UAB „M.“. Tuo remiantis Å¡iÄ sumÄ iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ V. P.. 2009-10-05 atsakovo direktorės R. S. įsakymu Nr. B – 22 (b.l.61, t.1), įsakyta iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ vairuotojo V. P. atlyginimo 62,15 Lt už kelius. 2009-10-19 akte Nr.11 (b.l.62, t.1), pasiraÅ¡ytame atsakovo buhalterės G.

M., nurodyta, kad V. P. vykdamas pasikeisti su automobiliu VW Cady, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužė Å¡oninį veidrodėlį; už veidrodėlio pakeitimÄ Ä¯monė sumokėjo 93 Lt; po komandiruotės vairuotojui pristačius dokumentus puspriekabės priėmimo-perdavimo akte buvo paraÅ¡yta, kad dingo krovinio tvirtinimo lenta, vairuotojas tai patvirtino; tvirtinimo lentos kaina 138 Lt. Ä®monės patirtas papildomas iÅ¡laidas 231 Lt turi kompensuoti V. P.. 2009-10-05 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B – 25 (b.l.63, t.1), įsakyta iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ vairuotojo V.

P. dienpinigių 231 Lt už veidrodėlio automobiliui VW Cady keitimÄ , už krovinio tvirtinimo lentÄ .2009-10-20 ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pagrindu, 2009-10-19 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-24 (b.l.55 -56, t.1), nuo 2009-10-20 iki 2009-11-05 ieÅ¡kovui leista atvykti į darbÄ vienÄ valandÄ per savaitę. 2009-11-06 atsakovo direktorės įsakymu Nr.16 (b.l.64,t.1), ieÅ¡kovas buvo komandiruotas 2009-11-06 – 2009-12-21 laikotarpiui į užsienį, įsakyme nurodyta komandiruotės vieta, tikslas: dirbti pagal kompanijos L.T.D.I. nurodymus, aptarti ieÅ¡kovo, kaip atsakovo darbuotojo veiksmai reiso metu, jo pareigos, grįžus po reiso, delspinigių mokėjimas, piniginių iÅ¡skaičiavimų atvejai dėl netinkamų pareigų vykdymo, su įsakymu ieÅ¡kovas supažindintas pasiraÅ¡ytinai.Atsakovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei darbo užmokesčio žurnaluose užfiksuotas ieÅ¡kovo dirbtas laikas bei duomenys apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ atlyginimÄ už 2009 metų lapkričio–gruodžio mėn. laikotarpį (b.l.65 - 70, t.1), 2009-10-19 avanso apyskaitoje nurodyti komandiruotės dienpinigiai už 2009-11-06 – 2009-12-21 laikotarpį (b.l.74 -76, t.1). 2009-12-04 akte Nr.16 (b.l.89, t.1), konstatuojama, jog ieÅ¡kovas 2009-09-04 iÅ¡vyko į komandiruotę, komandiruotės metu dėl V.

P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių; pagal 2009-12-04 iÅ¡ L.T.D.I. kompanijos gautÄ ataskaitÄ už 10 mėnesį, V. P. spalio 16 d. važiavo ne tuo marÅ¡rutu, kurį nurodė L.T.D.I. kompanija, o savo pasirinktu marÅ¡rutu, dėl ko susidarė papildomos iÅ¡laidos 8 Eur (27,62 Lt); spalio 15 d. pildamas kurÄ pasinaudojo kelių kortele, dėl ko susidarė papildomos iÅ¡laidos 11,31 Eur (39,05 Lt); bendra suma 19,31 Eur (66,67 Lt) Å¡iÄ sumÄ L.T.D.I. kompanija iÅ¡skaičiuos iÅ¡ UAB „M.“.2009-12-04 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-34 (b.l.90, t.1), pagal 2009-12-04 aktÄ Nr. 16 iÅ¡ ieÅ¡kovo 2009 metų lapkričio mėnesio darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuota 66,67 Lt . 2009-12-22 ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pagrindu, 2009-12-22 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-38 (b.l.71 -72, t.1), nuo 2009-12-23 iki 2010-01-07 imtinai ieÅ¡kovui suteiktos eilinės atostogos. 2010-01-05 akte Nr.20 (b.l.77, t.1), konstatuojama, jog ieÅ¡kovas 2009-11-06 iÅ¡vyko į komandiruotę, komandiruotės metu dėl V.

P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių; pagal 2010-01-05 iÅ¡ L.T.D.I. kompanijos gautÄ ataskaitÄ už 2009 metų 11 mėnesį, V. P. lapkričio 18 d. važiavo ne tuo marÅ¡rutu, dėl ko susidarė papildomos iÅ¡laidos 26,80 Eur (92,54 Lt), Å¡iÄ sumÄ L.T.D.I. kompanija iÅ¡skaičiuos iÅ¡ UAB „M.“.2010-01-05 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-40 (b.l.78, t.1), pagal 2010-01-05 aktÄ Nr. 20 iÅ¡ ieÅ¡kovo 2009 metų gruodžio mėnesio darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuota 92,54 Lt.2010-01-08 atsakovo direktorės įsakymu Nr.20 (b.l.79,t.1), ieÅ¡kovas buvo komandiruotas 2010-01-08 – 2010-02-26 laikotarpiui į užsienį, įsakyme nurodyta komandiruotės vieta, tikslas: dirbti pagal kompanijos L.T.D.I. nurodymus, aptarti ieÅ¡kovo, kaip atsakovo darbuotojo veiksmai reiso metu, jo pareigos, grįžus po reiso, delspinigių mokėjimas, piniginių iÅ¡skaičiavimų atvejai dėl netinkamų pareigų vykdymo, su įsakymu ieÅ¡kovas supažindintas pasiraÅ¡ytinai.Atsakovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei darbo užmokesčio žurnaluose užfiksuotas ieÅ¡kovo dirbtas laikas bei duomenys apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ atlyginimÄ už 2010 metų sausio–vasario mėn. laikotarpį (b.l.80 - 84, t.1), 2010-02-24 avanso apyskaitoje nurodytos komandiruotės iÅ¡laidos 3007,39 Lt už vilkiko iÅ¡tempimÄ , 4285,50 Lt komandiruotės dienpinigiai už 2010-01-08 – 2009-02-21 laikotarpį (b.l.87 - 88, t.1).2010-02-04 akte Nr.25 (b.l.91, t.1), konstatuojama, jog ieÅ¡kovas 2010 metų sausio mėn. virÅ¡ijo pokalbių telefonu normatyvÄ 9,08 Lt sumai.2010-02-04 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-50 (b.l.92, t.1), pagal aktÄ Nr. 25 iÅ¡ ieÅ¡kovo 2010 metų sausio mėnesio darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuota 6,08 Lt už telefonų pokalbius. 2010-02-18 akte Nr.36 (b.l.93, t.1), konstatuojama, jog ieÅ¡kovas 2010-01-08 iÅ¡vyko į komandiruotę, komandiruotės metu dėl V.

P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių; pagal 2010-02-18 iÅ¡ L.T.D.I. kompanijos gautÄ ataskaitÄ už 2010 metų 01 mėnesį, V. P. sausio 14 d. važiavo ne tuo marÅ¡rutu, kurį nurodė L.T.D.I. kompanija, o savo pasirinktu marÅ¡rutu, dėl ko susidarė papildomos iÅ¡laidos 15,30 Eur (52,83 Lt), Å¡iÄ sumÄ L.T.D.I. kompanija iÅ¡skaičiuos iÅ¡ UAB „M.“.2010-02-18 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-59 (b.l.94, t.1), pagal 2010-02-18 aktÄ Nr. 36 iÅ¡ ieÅ¡kovo dienpinigių iÅ¡skaičiuota 52,83 Lt už kelius.2010-02-24 ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pagrindu, 2010-02-24 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-62 (b.l.85 -86, t.1), leista ieÅ¡kovui grįžus iÅ¡ komandiruotės atvykti į darbÄ vienÄ dienÄ per savaitę. 2010-02-24 UAB „M.“ akte Nr.10/02/24-05 (b.l.97, t.1), konstatuojama, jog ieÅ¡kovas pagal komandiruotės įsakymÄ Nr.20, dirbo su vilkiku Iveco, valst.Nr. (duomenys neskelbtini)/CK579; 2010-02-10 PrancÅ«zijoje, ieÅ¡kovas važiuodamas į iÅ¡sikrovimÄ , nukrypo nuo jam nurodyto marÅ¡ruto, ko pasekoje važiavo nekokybiÅ¡ku keliu ir pablogėjus oro sÄ lygom, nesuvaldė vilkiko ir nuslydo nuo kelio, vilkiko iÅ¡tempimui kvietė pagalbÄ ; apie jokius kitus vilkiko bei puspriekabės pažeidimus V.

P. neinformavo; 2010-02-10 pasikeitimo metu, vairuotojas-mechanikas-ekspeditorius O. R. pastebėjo ir nurodė vilkiko ir puspriekabės priėmimo-perdavimo akte, kad sudaužytas galinis puspriekabės žibintas ir sulenktas puspriekabės rėmas; grįžęs po reiso V. P. privalo bÅ«ti supažindintas su Å¡iuo aktu ir paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ . 2010-02-24 V. P. pasiaiÅ¡kinime (b.l.98, t.1), nurodė, kad Å¡.m. vasario 10 d., PrancÅ«zijoje, važiuodamas į iÅ¡krovimÄ , pradėjus snigti ant kelio susidarė ledas; vilkikas kildamas į įkalnę pradėjo buksuoti, sustojus – pradėjo slysti atgal.

Puspriekabė buvo pakrauta 22 tonų kroviniu. Vilkėjas slydo nevaldomas pagal kelio kraÅ¡to bortelį, puspriekabės ratams perÅ¡okus, vilkikas sustojo. Nebegalėjo važiuoti nei nei į priekį, nei atgal. Atvažiavo policija reguliuoti eismÄ , mėgino patraukti traktorius – neįstengė, tada policija iÅ¡kvietė tech. tarnybÄ Garage T.M.A. B. į priekį, ji pati slydo. Tada kabino už puspriekabės deÅ¡inio rėmo, atitraukė galÄ , iÅ¡lygino kad jis galėtų nusileisti. Firma Garage T.M.A. paėmė maÅ¡inos dokumentus ir neleido važiuoti į iÅ¡krovimÄ , liepė važiuoti į jų firmÄ ir ten laikė, kol jis sumokėjo 871 Eur, kad deformuotas puspriekabės rėmas, tuo metu jis nepastebėjo.2010-02-24 atsakovo direktorės R.

S. įsakymu Nr.10/02/24-06 (b.l.99, t.1) ieÅ¡kovui, remiantis Aktu Nr.10/02/24-05 ir jo pasiaiÅ¡kinimu, paskirta drausminė nuobauda – pastaba. 2010-02-24 Akte Nr.10/02/24-07 (b.l.100, t.1), pasiraÅ¡ytame buhalterės G. M. ir vadybininkės I. S., nurodyta, kad V. P. perskaitė įsakymÄ dėl nuobaudos skyrimo, tačiau pasiraÅ¡yti, kad susipažino atsisakė.2010-03-03 atsakovės direktorės patvirtintame akte Nr.39 (b.l.95, t.1), konstatuojama, jog ieÅ¡kovas pagal komandiruotės įsakymÄ Nr.20, 2010-01-08 iÅ¡vyko į komandiruotę; komandiruotės metu dėl V.

P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių; pagal 2010-03-03 iÅ¡ L.T.D.I. kompanijos gautÄ ataskaitÄ už 2010 metų 01 mėnesį, V. P. sausio mėnesį nuvažiavo 7157,47 km, pagal vilkiko spidometro parodymus vairuotojas nuvažiavo 7899,59 km, susidarė skirtumas 742,12 km, kuriuos vairuotojas virÅ¡iji ir dėl ko susidarė papildomos iÅ¡laidos dėl kuro sÄ naudų 231,61 Eur (799,70 Lt), kuriÄ L.T.D.I. kompanija iÅ¡skaičiuos iÅ¡ UAB „M.“.2010-03-03 atsakovo direktorės įsakymu Nr. B-63 (b.l.96, t.1), pagal 2010-03-03 aktÄ Nr. 39 nuspręsta iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovo vasario mėnesio darbo užmokesčio 227,50 Lt ir iÅ¡ dienpinigių 572,20 Lt už kurÄ . 2010-03-08 atsakovo direktorės įsakymu Nr.28 (b.l.108,t.1), ieÅ¡kovas buvo komandiruotas 2010-03-08 – 2010-04-20 laikotarpiui į užsienį, įsakyme nurodyta komandiruotės vieta, tikslas: dirbti pagal kompanijos L.T.D.I. nurodymus, aptarti ieÅ¡kovo, kaip atsakovo darbuotojo veiksmai reiso metu, jo pareigos, grįžus po reiso, delspinigių mokėjimas, piniginių iÅ¡skaičiavimų atvejai dėl netinkamų pareigų vykdymo, su įsakymu ieÅ¡kovas supažindintas pasiraÅ¡ytinai.Atsakovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei darbo užmokesčio žurnaluose užfiksuotas ieÅ¡kovo dirbtas laikas bei duomenys apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ atlyginimÄ už 2010 metų kovo – balandžio mėn. laikotarpį (b.l.109 - 110, 112-113, t.1). 2010-04-29 avanso apyskaitoje nurodytos 7899,20 Lt komandiruotės iÅ¡laidos bei paskaičiuoti dienpinigiai už 2010-03-08 – 2010-04-25 laikotarpį (b.l.118 -119, t.1).2010-04-02 Akte Nr.47 (b.l.101, t.1), pasiraÅ¡ytame buhalterės G.

M., nurodyta, jog pagal komandiruotės įsakymÄ Nr. K-20, 2010-01-08 V. P. iÅ¡vyko į komandiruotę, komandiruotės metu dėl jo netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių; pagal 2010-04-01 iÅ¡ L.T.D.I. kompanijos gautÄ ataskaitÄ už 2010m 02 mėn., V. P. turėjo nuvažiuoti 7791,95 km, pagal vilkiko spidometro parodymus vairuotojas nuvažiavo 8160,14 km; susidarė skirtumas 368,19 km, kuriuos vairuotojas virÅ¡ijo ir dėl ko susidarė 116,26 Eur (401,42 Lt) papildomos iÅ¡laidos (kurias L.T.D.I. kompanija iÅ¡skaičiuos iÅ¡ UAB „M.“) dėl kuro sÄ naudų.2010-04-02 atsakovo direktorės įsakymu Nr.B-75 (b.l.102, t.1) nutarta iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

P. kovo mėn. darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuoti 236,31 Lt, iÅ¡ dienpinigių 165,11 Lt už kurÄ pagal 2010-04-02 AktÄ Nr. 47. 2010-04-07 UAB „Varicom“ atliktų darbų akte (b.l.121, t.1) nurodyta, kad sulaužytas antenos komutas ir ACU kabelis, pagal PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr.100007988 (b.l.122, t.1) remonto suma yra 2875 Lt be PVM, su PVM 21 proc. – suma 3478.75 Lt. 2010-04-07 Akte Nr. 52 (b.l.103, t.1) pasiraÅ¡ytame buhalterės G. M., nurodyta, kad, pagal komandiruotės įsakymÄ Nr. K-20, 2010-01-08 V.

P. iÅ¡vyko į komandiruotę; komandiruotės metu 2010-02-11 vairuotojas V. P. nesuvaldė vilkiko ir vilkikas nuslydo nuo kelio, dėl ko turėjo iÅ¡kviesti pagalbÄ , kad jį iÅ¡temptų, už iÅ¡tempimÄ Ä¯monė GARAGE T.M.A iÅ¡rašė sÄ skaitÄ 871 Eur (3007,39 Lt) sumai. Pasikeitimo metu 2010-02-20 vairuotojas O. R. pastebėjo, kad sugadinta priekaba. VilkikÄ su priekaba draudimas įpareigojo atvaryti į LietuvÄ remontui. Už priekabos remontÄ UAB „Schmitz C. B.“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ 3896,39 Lt sumai, iÅ¡ kurios 3000 Lt draudimas nekompensuoja.

Dėl V. P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių, kurių bendra suma 6007,39 Lt. IÅ¡ 2010-02-11 GARAGE T.M.A sÄ skaitos Nr. 10020132 (b.l.104-105, t.1), matyti, kad už I. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡tempimÄ sumokėta 871 Eur. Už priekabos CK579 remontÄ UAB „Schmitz C. B.“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ atsakovui 3896,39 Lt sumai (b.l. 106, t.1). 2010-04-07 atsakovo direktorės įsakymu Nr.B-80 (b.l.107, t.1) nutarta iÅ¡ ieÅ¡kovo V. P. dienpinigių iÅ¡skaičiuoti 6007,39 Lt už vilkiko priekabos iÅ¡tempimÄ ir remontÄ pagal 2010-04-07 AktÄ Nr. 52. 2010-04-08 Akte Nr. 53 (b.l. 120, t.1), pasiraÅ¡ytame buhalterės G.

M., nurodyta, kad, pagal komandiruotės įsakymÄ Nr. K-28, 2010-03-08 V. P. iÅ¡vyko į komandiruotę; komandiruotės metu 2010-03-26 po krovinio pakrovimo dingo ryÅ¡ys su vairuotoju V. P. per UAB „Varicom“ įdiegtÄ mobiliojo ryÅ¡io terminalÄ ; įmonės vadovas parašė žinutę į mobilųjį telefonÄ ir paprašė patikrinti įrangÄ , bet V. P. nieko neparašė. 2010-04-04 vilkike buvo pakeista UAB „Varicom“ įdiegta įranga, UAB „Varicom“ iÅ¡rašė sÄ skaitÄ ; dėl V.

P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių 2875,00 Lt. 2010-04-07 UAB „Varicom“ atliktų darbų akte (b.l.121, t.1) nurodyta, kad sulaužyta ACU (antenos) komutas ir ACU kabelis; 2010-04-07 UAB „Varicom“ PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje VAR Nr.100007988 (b.l.122, t.1) nurodyta 2875,00 Lt suma be PVM (su PVM 21 proc. – 3478, 75 Lt) už eut.terminalo antenos ir ACU kabelio remontÄ . 2010-04-08 atsakovo direktorės įsakymu Nr.B-81 (b.l.123, t.1) nutarta iÅ¡ ieÅ¡kovo V. P. dienpinigių iÅ¡skaičiuoti 2875,00 Lt už antenÄ pagal 2010-04-08 AktÄ Nr.53. 2010-04-23 atsakovo direktorės akte – įsakyme Nr. 10/04/23-07A (b.l.125, t.1) nurodyta, kad ieÅ¡kovas pagal komandiruotės įsakymÄ Nr.28 dirba su vilkiku Iveco, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini)/DB 467; 2010-04-19 apie 13 val. ieÅ¡kovas informavo, kad važiuojant Anglijoje iÅ¡ pasikrovimo, kelyje Nr. M11 nuleido priekinį vilkiko ratÄ ; rato pakeitimui atsarginiu ieÅ¡kovas iÅ¡sikvietė policijÄ , kad jį saugotų, toliau kelionę tęsė neturėdamas atsarginio rato; ieÅ¡kovas buvo įpareigotas nuvažiuoti į arčiausiai esantį servisÄ , kad sutvarkytų nuleistÄ ratÄ , tačiau tęsė toliau reisÄ , nuvyko į ItalijÄ ir net iki 04-23 d. rato suremontuoti nenuvažiavo;

įsakyta įduoti vairuotojui- mechanikui-ekspeditoriui D. B., vykstančiam į reisÄ pakeisti vairuotojÄ V. P., vilkikui Nr. (duomenys neskelbtini) naujÄ ratÄ .2010-04-26 UAB „Guminta“ akte Nr. 106 (b.l.127, t.1) konstatuota, kad apžiÅ«rėjus padangÄ Continental 315/70 R22,5 HSL1, eksploatacijos metu padanga buvo pradurta, ko pasekoje krito slėgis; padanga remontui bei tolesnei eksploatacijai netinkama.2010-04-27 Akte Nr. 55 (b.l. 126, t.1), pasiraÅ¡ytame buhalterės G. M., patvirtintame atsakovo direktorės, nurodyta, kad, pagal komandiruotės įsakymÄ Nr. K-28, 2010-03-08 V.

P. iÅ¡vyko į komandiruotę; komandiruotės metu pradÅ«rė priekinę deÅ¡inę vilkiko padangÄ ir toliau eksploatavo su pažeidimu, dėl ko padanga remontui bei tolesnei eksploatacijai tapo netinkama; dėl V. P. netinkamų veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių 1622,00 Lt (b.l.128, t.1).2010-04-27 atsakovo direktorės įsakymu Nr.B-84 (b.l.129, t.1) nutarta iÅ¡ ieÅ¡kovo V. P. dienpinigių iÅ¡skaičiuoti1622,00 Lt už vilkiko padangÄ pagal 2010-04-27 AktÄ Nr.55. 2010-04-29 Akte Nr. 10/04/29-08 (b.l. 130, t.1), pasiraÅ¡ytame buhalterės G.

M., patvirtintame atsakovo direktorės, nurodyta, kad V. P. 2010-03-08 pagal komandiruotės įsakymÄ Nr. 28, iÅ¡vyko dirbti su vilkiku Iveco, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)/DB 467. Reiso metu V. P. nevykdė jam pavestų nurodymų: važiavo ne jam nurodytu marÅ¡rutu, o pasirinktu savo nuožiÅ«ra; sulaužė UAB „Varicom“ vilkike įdiegtÄ mobiliojo ryÅ¡io įrangÄ ; pradÅ«rė priekinę deÅ¡inę vilkiko padangÄ ir esant padangos pažeidimui jÄ toliau eksploatavo. grįžęs po reiso V.

P. privalo bÅ«ti supažindintas su Å¡iuo aktu ir pasiraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ .2010-04-29 Akte Nr. 57 (b.l. 134, t.1), pasiraÅ¡ytame buhalterės G. M., patvirtintame atsakovo direktorės, nurodyta, kad pagal komandiruotės įsakymÄ Nr.K- 28 V. P. 2010-03-08 – 2010-04-25 buvo komandiruotėje, komandiruotės metu dėl netinkamų ieÅ¡kovo veiksmų UAB „M.“ patyrė nuostolių: komandiruotės metu turėjo nuvažiuoti 19017,92 km, pagal spidometro parodymus nuvažiavo 19841, dėl susidariusio skirtumo papildomos iÅ¡laidos dėl kuro sudaro – 860,27 Lt; kovo 18 d. vairuotojas turėjo užsipilti kurÄ Liuksemburge, kur kuro kaina 03.18 buvo 0,946 Eur/ltr, o užsipylė 550,0 ltr dyzelino PrancÅ«zijoje, kur kuro kain 03.18 buvo 1,166 Eur/ltr, dėl ko susidarė papildomos iÅ¡laidos – 121,00 Eur (417,79 Lt); balandžio 7 d. vairuotojas turėjo užpilti kurÄ Austrijoje, kur kuro kaina 04.07 buvo 1,149 Eur./ltr, užsipylė 586 ltr. dyzelino Vokietijoje, kur kuro kaina 04.07 buvo 1,259 Eur/ltr, susidarė papildomos iÅ¡laidos kurui 64,46 Eur 9222,57 Lt); kovo 17 d. važiavo ne tiesiausiu marÅ¡rutu, o savo pasirinktu, dėl ko susidarė papildomos iÅ¡laidos už kelius 178 Eur 9614,60 Lt; bendra suma – 211523 Lt. 2010-04-29 atsakovo direktorės įsakymu Nr.B-89 (b.l.135, t.1) nutarta iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

P. balandžio mėn. darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuoti 292,00 Lt, o iÅ¡ dienpinigių iÅ¡skaičiuoti1823,23 Lt už kurÄ , kelius pagal 2010-04-29 AktÄ Nr.57. 2010-04-29 Akte Nr.10/04/29-09 (b.l. 136, t.1), pasiraÅ¡ytame buhalterės G. M., patvirtintame atsakovo direktorės, nurodyta, kad V. P. 2010-04-25 grįžo iÅ¡ reiso; 2010-04-26 turėjo ateiti į UAB „M.“ atsiskaitymui po atlikto reiso, tačiau į darbÄ neatėjo ir nepranešė neatvykimÄ pateisinančių priežasčių. 2010-04-29 v.P. apie 12 val. atėjo į firmÄ , aiÅ¡kiai matėsi, kad V.

P. yra neblaiviame stovyje: iÅ¡ jo sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, garsi, judesiai nekoordinuoti, pasiÅ«lius vykti pasitikrinti alkoholio kiekį, atsisakė. V. P. neatsiskaitė po atlikto reiso su buhalterija, po ilgų įkalbinėjimų atidavė firmai tik 1 egzempliorių CMR, kitus pasiliko sau, kÄ galima traktuoti kaip vagystę, nes visa dokumentacija yra ne V. P. asmeniÅ¡ka, o priklauso firmai ir yra bÅ«tina norint gauti apmokėjimÄ už atliktas paslaugas. atsisakė raÅ¡yti bet kokius pasiaiÅ¡kinimus (dėl neatvykimo į darbÄ laiku, dėl elgesio reiso metu), pabuvęs keletÄ minučių ir pagrasinęs teismais išėjo. 2010-04-30 UAB „M.“ direktorė raÅ¡ytiniame kvietime ieÅ¡kovui dėl atvykimo į darbÄ (b.l.161, t.1) nurodė, kad ieÅ¡kovas 2010-04-29 atėjo į darbÄ neblaiviame stovyje, neatsiskaitė pilnai po atlikto reiso, neparašė pasiaiÅ¡kinimo dėl ieÅ¡kovui pareikÅ¡tų pastabų reiso metu, taip pat nepristatė pateisinamos priežasties dėl neatvykimo į darbÄ 2010-04-26 – 2010-04-28 dienomis; nurodė, kad ieÅ¡kovas iki 2010-05-05 atvyktų į darbÄ pilnam atsiskaitymui po atlikto reiso, prieÅ¡ingu atveju jis bus atleistas iÅ¡ darbo nuo 2010-05-05 už Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus.2010-05-05 ieÅ¡kovas pasiaiÅ¡kinime (b.l.124, t.1) nurodė, kad nesutinka su kaltinimai dėl sulaužytos įrangos, kabelio.2010-05-06 atsakovo raÅ¡te (b.l.162, t.1) nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2010-05-05 apie 15.30 val. atėjo į UAB „M.“ su advokatu G.

V.. V. P. buvo iÅ¡duota: dokumentų, kuriuos jis grÄ Å¾ino sÄ raÅ¡o kopija; įmonės suraÅ¡ytas Aktas Nr. 10/04/29-08. V. P. prižadėjo paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimus dėl akte nurodytų pažeidimų ir 2010-05-10 atneÅ¡ti į UAB „M.“ Å is raÅ¡tas įteiktas ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ytinai. 2010-05-06 Akte Nr.60 (b.l.137, t.1), patvirtintame atsakovo direktorės, nurodyta, kad V. P. 2010 m. balandžio mėn. virÅ¡ijo pokalbių telefonu normatyvÄ 89,08 Lt sumai.2010-05-10 atsakovo direktorės įsakymu Nr.B-94 (b.l.138, t.1) nutarta iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

P. gegužės mėn. darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuoti 83,95 Lt, o iÅ¡ dienpinigių iÅ¡skaičiuoti 5,13 Lt už telefono pokalbius pagal 2010-05-06 AktÄ Nr.60. 2010-05-10 atsakovės direktorės Akte Nr.64 (b.l.163, t.1), konstatuojama, kad ieÅ¡kovas 2010-05-10 pristatė visus po vienÄ egzempliorių savo komandiruotės krovinių važtaraščius (CMR) į buhalterijÄ .2010-05-10 Akte-Ä®sakyme Nr.10/05/10-10 (b.l.164, t.1), pasiraÅ¡ytame atsakovo direktorės, nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2010-05-10 10 val. atėjo su advokatu į firmÄ , atnešė pasiaiÅ¡kinimus dėl Akto Nr. 10/04/29-08, tačiau nepristatė nebuvimo darbe pateisinamos pažymos 2010-04-26 – 2010-04-28 dienomis, bei 2010-05-03, 04, 06, 07 dienomis. remiantis Aktu Nr. 10/04/29-09 įsakyta: atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. (235 str. 2d. 8 p. 9 p.) nuo 2010-05-10 dienos, su Å¡iuo įsakymu supažindinti V.

P. pasiraÅ¡ytinai. 2010-05-10 Akte Nr.10/05/10-11 (b.l.166, t.1), patvirtintame atsakovo direktorės, nurodyta, kad V. P. 2010-05-10 buvo supažindintas su Aktu –Įsakymu Nr. 10/05/10-10, perskaitė, tačiau atsisakė pasiraÅ¡yti, kad susipažino; atsisakė paimti atsiskaitymo lapelį, nepasirašė darbo sutarties nutraukimo, negrÄ Å¾ino darbuotojo darbo pažymėjimo.2010-05-11 atsakovo direktorė praneÅ¡ime dėl atleidimo iÅ¡ darbo (b.l.167, t.1), nurodė ieÅ¡kovui, kad jis 2010-05-10 buvo supažindintas su Aktu-Ä®sakymu nr. 10/05/10-10 dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. (235 str. 2d. 8 p. 9 p.) nuo 2010-05-10 dienos, perskaitė, tačiau pasiraÅ¡yti atsisakė, nepaėmė atsiskaitymo lapelio, nepasirašė darbo sutarties nutraukimo, negrÄ Å¾ino darbuotojo darbo pažymėjimo.

Todėl praÅ¡oma ieÅ¡kovÄ kuo skubiau atvykti į firmÄ , pasiraÅ¡yti darbo sutarties nutraukimÄ , grÄ Å¾inti darbuotojo darbo pažymėjimÄ .Priekaba SCHMITZ, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta UAB BTA Draudimas (b.l. 3, 145-149,156-160, t.2), Sausumos transporto priemonių draudimo polise TPD Nr. 026877 nustatyta besÄ lyginė frančizė – 3000 Lt sumai; 2010-04-20 UAB BTA DRAUDIMAS raÅ¡te atsakovui UAB „M.“ (b.l.4, t.2) nurodė, kad 2010-02-10 eismo įvykio metu apgadinta priekaba SCHMITZ SC24/L, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta Sausumos transporto priemonių draudimu (poliso Nr. TRD 026874) su besÄ lygine 3000 Lt dydžio franÅ¡ize; buvo gauta priekabos remontÄ patvirtinanti UAB „Schmitz C. B.“ iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra 3220,16 sumai be PVM, iÅ¡ Å¡ios sumos bus minusuota poliso priede numatyta 3000 Lt dydžio frančizė vadovaujantis prie poliso esančių taisyklių 11.7 p.; 1220,16 Lt suma UAB BTA DRAUDIMAS 2010-04-30 pervedė UAB „M.“ (b.l.5, t.2).Darbuotojų bendrÄ sias pareigas įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato darbo tvarkos taisyklės (vietinis norminis teisės aktas, nustatantis vidaus darbo tvarkÄ ), o pareigybių apraÅ¡ymuose, pareiginiuose nuostatuose ir pareiginėse instrukcijose yra detalizuojamos, sukonkretinamos Å¡ias pareigas einančių ar darbus dirbančių darbuotojų darbo pareigos, jų teisės, jiems keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jų atsakomybė (DK 230, 232 str.str.).

Darbo drausmė darbovietėje užtikrinama sudarant organizacines ir ekonomines sÄ lygas normaliam naÅ¡iam darbui, taip pat skatinant už gerÄ darbÄ . Darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali bÅ«ti taikomos drausminio poveikio priemonės (DK 227 str.). Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Tai reiÅ¡kia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarka ir sÄ lygas, kurios nurodytos įmonės ar organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareigybiniuose nuostatuose ir bÅ«tent jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. PrieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo; drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai praneÅ¡ama pasiraÅ¡ytinai (DK 240 str.1d., 3 d.).

Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet nė vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo (DK 241 str.1d.), todėl nusižengimo paaiÅ¡kėjimo momentas traktuotinas kaip diena, kuriÄ paaiÅ¡kėjo konkretaus darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, o darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikytina ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui arba jo atstovams – įmonės, įstaigos, organizacijos vadovui ir administracijos pareigÅ«nams (DK 16, 24 str.str.).

Skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.) Kaip jau ne kartÄ yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jog teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 str.3d.1p. teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui skirtos nuobaudos, dėl kurios kyla ginčas ir kuri yra atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo. 2005-05-30 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-314/2005; 2006-01-04 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-10/2006; 2010-02-01 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-16/2010).Dėl 2010-02-24 drausminės nuobaudos – pastabos.

Darbo drausmės pažeidimas, kaip pagrindas drausminei atsakomybei taikyti, yra darbo funkcijų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas (DK 234 str.). Darbdavys turi pareigÄ tinkamai organizuoti darbuotojų darbÄ , rÅ«pintis darbuotojų poreikiais; įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principų (DK 35 str. 1d., 229 str.).Teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovo direktorės 2010-02-24 įsakymu paskirta ieÅ¡kovui drausminė nuobauda – pastaba (b.l.97-100, t.1), buvo paskirta pagrįstai. 2009-06-29 ieÅ¡kovas sudarydamas su atsakovu neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 07, buvo supažindintas su (b.l.20-33, t.2) atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (toliau – taisyklės) bei ieÅ¡kovo – vairuotojo ekspeditoriaus pareigybine instrukcija (toliau – instrukcija), todėl, vykdydamas savo tiesiogines darbines pareigas, privalėjo laikytis jose nustatytų reikalavimų, o bÅ«tent: laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus vadovaujančių darbuotojų nurodymus; laikytis darbo drausmės; darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus, tausoti įmonės turtÄ (taisyklių 59.3 p – 59.4 p., 59.7 p.); savarankiÅ¡kai nenukrypti nuo marÅ¡ruto; automobilį perduoti kitam vairuotojui pagal automobilio su puspriekabe priėmimo-perdavimo aktÄ , kuriame tiksliai užfiksuoti visus esamus defektus bei trÅ«kumus; (instrukcijos 5.3 p., 9.3 p.).

IeÅ¡kovui netinkamai vykdant savo darbines pareigas bei pažeidus aukščiau nurodytų aktų reikalavimus, atsakovas, nepažeisdamas DK 240-241 str. nuostatų, įvertinęs ieÅ¡kovo padaryto drausmės pažeidimo sunkumÄ bei ieÅ¡kovo nevienkartinį netinkamÄ darbinių pareigų vykdymÄ ir iki Å¡ios drausminės nuobaudos – pastabos paskyrimo, pagrįstai ėmėsi priemonių darbo drausmei įmonėje užtikrinti (taisyklių 62-63 p. p.; DK 227, 229-232 str. str.). Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas Å¡ios drausminės nuobaudos - pastabos neskundė ir neginčijo (DK 242 str.).

Dėl 2010-05-10 drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3d.1 p. ir 2p. (235 str. 2 d. 8 p., 9 p.). Pagal DK 235 str. 1d., Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos ar kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 str. 2 d. 8 p. nurodoma, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikoma tai, kad darbuotojas darbo metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, iÅ¡skyrus atvejus, kai apsvaigimÄ sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai; pagal minėto straipsnio 2 d. 9 p. - Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ )             Kaip ne kartÄ yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, DK 235 straips­nio 2 da­lies 8 punk­te nurodytas darbo drausmės pažeidimas – kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – įstatyme priskiriamas prie Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų, suteikiančių darbdaviui teisę skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleisti dar­buo­to­jÄ iÅ¡ darbo iÅ¡ anksto apie tai neįspėjus.

Ne­blai­vu­mas ar ap­svai­gi­mas nuo nar­ko­ti­nių ar­ba tok­si­nių me­džia­gų lai­ko­mas Å¡iurkÅ¡­Äiu dar­bo draus­mės pa­Å¾ei­di­mu ne­pri­klau­so­mai nuo ne­blai­vu­mo ar ap­svai­gi­mo laipsnio. DK nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi bÅ«ti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo neblaivumo fakto teismas nurodytų klausimų sprendimui gali automatiÅ¡kai taikyti kitų sričių teisės aktus.

Pagal DK įtvirtintas principines darbo santykių reglamentavimo nuostatas, darbo santykiams prioritetiÅ¡kai turi bÅ«ti taikomos DK normos, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai darbo santykiams gali bÅ«ti taikomi tik pagal DK nustatytas ribas ir nepažeidžiant darbo teisės principų (DK 1, 3, 4 straipsniai). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktÄ darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis prieinamomis priemonėmis ir tvarka. Ä®rodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali bÅ«ti tiek medicinos iÅ¡vados, tiek tam tikri tÄ dienÄ darbe suraÅ¡yti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo bÅ«klę fiksuojantys faktiniai duomenys (Lietuvos Aukščiauiojo teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011; 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.).

             Teismų praktikoje nurodoma, jog DK 235 str. 2 d. 8 p. nustatyta teisės norma taikoma, kai nustatoma reikšmingų faktų visuma:

a) darbuotojo neblaivumas;

b) ši jo būklė nustatoma darbo metu;

c) neblaivus darbuotojas yra darbe. Tik esant Å¡ių faktų sudėčiai, darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ gali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-06-18 d. nutarimas Nr. 45 “Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 1 ir 2 p., taikymo teismo praktikoje”). Bei Å¡ių faktų (juridinių faktų sudėtį) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ privalo įrodyti darbdavys, Å¡iuo atveju – atsakovas CPK 12, 178 str. str.).

               Teismo nuomone, atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ pagal DK 235 str. 2 d. 8 p.    Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotuoju darbÄ , laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rÅ«pintis darbuotojų poreikiais (DK 229 str.).    Pagal atsakovo taisyklių 60, 61 p. p., įmonės darbuotojams draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, kitas toksines ar narkotines medžiagas, bÅ«ti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, toksinių medžiagų ar medicininių preparatų; neblaivumas (girtumas) – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio bÅ«sena, kai alkoholio koncentracija biologinėse terpėse – iÅ¡kvėptame ore, kraujyje, Å¡lapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose virÅ¡ija įstatymuose nustatytÄ maksimaliÄ leistinÄ normÄ ; vadovaujantis LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 Lietuvos Respublikoje asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iÅ¡kvėptame ore, kraujyje, Å¡lapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip).

Pagal taisyklių 65.8 p., kai darbuotojas darbo metu yra neblaivus – laikytina Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Taisyklių 66 p. nustatyta, kad, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tÄ dienÄ (pamainÄ ) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio.IeÅ¡kovas neigė, jog 2010-04-28 buvo atvykęs į darbÄ neblaivus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog 2010-04-29 atsakovas, laikydamasis aukščiau nurodytų reikalavimų, ėmėsi priemonių ir siuntė ieÅ¡kovÄ pasitikrinti arba pats ėmėsi priemonių nustatyti ieÅ¡kovo blaivumÄ , juo labiau, kad atsakovo įmonėje buvo aparatas neblaivumui nustatyti (kÄ patvirtino liudytojas T.

K. ); jog tÄ dienÄ ieÅ¡kovas buvo atsakovo nuÅ¡alintas nuo darbo (DK 123 str. 1 d.), jog dėl atvykimo į darbÄ neblaiviame stovyje iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo pareikalauta dėl to raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo (DK 240 str.) Vien tik remtis 2010-04-29 atsakovo direktorės R. S. patvirtintu aktu Nr. 10/04/29-09, jame nurodytomis aplinkybėmis bei jos parodymais, jog ieÅ¡kovas nurodytÄ dienÄ buvo girtas bei jam buvo siÅ«loma pasitikrinti blaivumÄ , teismas neturi pagrindo. Teismas taip pat nesiremia ieÅ¡kovo pateiktu garso įraÅ¡u (b.l.153, t.2), kuris nei patvirtina nei paneigia ieÅ¡kovo buvimÄ neblaiviame stovyje bÅ«tent 2010-04-29.Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau nurodytame akte Nr. 10/04/29-09 net nenurodyta, kad ieÅ¡kovas pasiaiÅ¡kinimÄ dėl jo buvimo darbe 2010-04-29 neblaiviame stovyje atsisakė raÅ¡yti.

Kai tuo tarpu, pagal DK 136 str. 4 d., atsakovas kaip darbdavys DK 235 str. 2 d. 8 p. pagrindu (pagal DK 136 str. 3 d.) nutraukdamas darbo sutartį, privalėjo laikytis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. PrieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys, turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo, raÅ¡te turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimÄ dėl kurio reikalaujama pasiaiÅ¡kinti bei protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui raÅ¡tu pateikti, taip pat turėtų pasiÅ«lyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės drausminės atsakomybės jo atžvilgiu taikymui (DK 35 str. 1 d., 240 str.).

Atkreiptinas dėmesys, jog drausminės nuobaudos skyrimÄ darbdavys įformina įsakymu (DK 240 str. 3d.), nagrinėjamu atveju atsakovo direktorės 2010-05-10 įsakyme Nr. 10/05/10-10 net nenurodoma, kad bÅ«tent už buvimÄ darbe 2010-04-29 neblaiviame stovyje ieÅ¡kovas yra atleidžiamas, o tik nurodoma, kad ieÅ¡kovas atleidžiamas pagal DK 136 str. 3d. 1p., 235 str. 2d. 8 p.Teigtina, kad atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p., 235 str. 2d. 8 p., pažeidė DK 240 str. 1 d. nuostatas bei atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas padarė aukščiau nurodytÄ darbo drausmės pažeidimÄ .

Todėl ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3d. 1p., 235 str. 2d. 8 p., laikytinas neteisėtu.  Darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str.3d.1p. yra drausminė nuobauda (DK 237 str.1d.3p.), kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str.1d., 136 str.4d.) ir Å¡iuo atveju darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai jis nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.

Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant Å¡iam pagrindui, į atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė nuobauda yra galiojanti.

Taigi DK 136 str. 3d. 1p. kalbama apie sistemingÄ darbo pareigų pagal darbo sutartį nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ .               Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) – pravaikÅ¡ta –įstatyme priskirtas prie Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų, kurie suteikia darbdaviui teisę be įspėjimo atleisti darbuotojÄ (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009-09-29 civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009 ir kt.).

 Teismo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė, kad jis buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3d. 1p., 235 str. 2d. 9 p., neteisėtai.             Pagal DK 35 str. nustatytų bendrųjų darbo sutarties Å¡alių pareigų darbo santykiuose veik­ti sÄ ­Å¾i­nin­gai, lai­ky­tis pro­tin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir sÄ ­Å¾i­nin­gu­mo prin­ci­pų, nepiktnaudžiauti savo teisėmis privalo laikytis tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Darbuotojo bei darbdavio pareigos nustatytos DK 228, 229 str. str.

              Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestÄ darbÄ , ir kiti jam prilyginti laikotarpiai; į darbo laikÄ neįeina tame tarpe pravaikÅ¡ta, neatvykimas į darbÄ administracijos laidimu (DK 142, 143 str. str.).               Kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ pagal 2009-06-29 tarp Å¡alių sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį tarptautinių pervežimų vairuotojo – mechaniko - ekspeditoriaus pareigose, ieÅ¡kovui buvo nustatyta 8 val. trukmės darbo diena, su darbo sutarties sÄ lygomis bei atsakovo vietiniais lokaliniais aktais ieÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai.

Atsakovo taisyklių 12, 12.1 p.p., 13-14 p.p., nustatyta darbo trukmė, darbo laikas – penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienom, kasdienė darbo laiko trukmė negali virÅ¡yti 8 darbo valandų, darbo laikas negali bÅ«ti ilgesnis kaip 40 val., darbo laiko pradžia 9 val. – pabaiga 18 val.; pagal taisyklių 59.10 p., darbuotojai privalo ateiti į darbÄ ir iÅ¡eiti iÅ¡ jo nustatytu laiku, jeigu į darbÄ neateinama dėl svarbių priežasčių (liga, avarija, nelaimingas atsitikimas ar pan.), darbuotojai privalo praneÅ¡ti apie tai tiesioginiam darbo vadovui kaip galima greičiau; pagal taisyklių 62 p., tame tarpe už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , darbuotojai baudžiami drausminėmis nuobaudomis ( pastaba, papeikimas, atleidimas iÅ¡ darbo); taisyklių 63-64 p.p., 65, 65.9 p.p., neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) laikytinas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurio padarymÄ numatytas atleidimas iÅ¡ darbo.               Nagrinėjamu atveju nėra ginčo tarp Å¡alių dėl to, kad ieÅ¡kovas nebuvo darbe 2010 metų balandžio 26-28 dienomis.

               IeÅ¡kovas, teigdamas, kad pagal susiformavusiÄ praktikÄ atsakovo įmonėje, vairuotojai pertraukų tarp reisų metu neina į darbÄ , o laukia sekančio reiso, darbdavio nurodymų ir ilsisi bei, kad tokių aplinkybių akivaizdus patvirtinimas yra su ieÅ¡kovu sudaryta darbo sutartis, kurioje nenurodyta darbo vieta, darbo dienų per savaitę skaičius ir nurodyta tik, kad ieÅ¡kovas turi dirbti 8 valandas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Å ie ieÅ¡kovo argumentai prieÅ¡tarauja byloje nustatytom faktinėm aplinkybėm, atsakovo pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams (b.l.6-13, t.2), jog kiekvienu atveju dėl nebuvimo darbe (iÅ¡eiginės dienos, neapmokamų atostogų suteikimo ar leidimo dirbti į savaitę vienÄ dienÄ ar valandÄ Â ir pan.) darbuotojai raÅ¡tu kreipdavosi (tame tarpe ir ieÅ¡kovas) raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu į atsakovo administracijÄ .

Tokius ieÅ¡kovo argumentus paneigė ir byloje apklausti liudytojai R. S., I. J., T. K., D. R.. Remtis vien tik ieÅ¡kovo nurodytais argumentais bei liudytojo S. K. parodymais, nėra pagrindo. Liudytojo R. S. parodymai nelaikytini įrodymais byloje, nes jie neturi jokio ryÅ¡io su byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis. Nesant svarbios priežasties darbuotojas galėtų neatvykti į darbÄ tik gavęs darbdavio sutikimÄ , prieÅ¡ingu atveju, įmonėje vyktų tikras chaosas, bÅ«tų pažeidžiama įmonės darbinė veikla bei joje nustatyta darbo drausmės tvarka, tai prieÅ¡tarautų darbo įstatymų normoms.

                Taigi, ieÅ¡kovas neįrodė, kad nebuvo nurodytu laikotarpiu darbe dėl svarbių priežasčių, turėdamas darbdavio sutikimÄ , todėl atsakovo įgaliotas asmuo, įvertinęs tokį ieÅ¡kovo elgesį kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , pagrįstai taikė drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str.2 d. 9 p.).DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

Jeigu per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo. drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo (DK 241 str. 1d.).Byloje nėra duomenų, kad atsakovas konkrečiu raÅ¡tu bÅ«tų pareikalavęs ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti dėl jo nebuvimo darbe – pravaikÅ¡tos aukščiau nurodytu laikotarpiu.

Aukščiau nurodytuose atsakovo aktuose, kvietimuose akcentuojama, jog ieÅ¡kovas nepateikė arba atsisakė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , tai vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teisė gintų nesÄ Å¾iningÄ asmenį.

Nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavys patenka į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių rizikÄ , nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir jÄ ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rÅ«Å¡ies nuobaudÄ , kurias žinodamas darbdavys bÅ«tų kitaip iÅ¡sprendęs Å¡io darbuotojo drausminės atsakomybės klausimÄ . GinÄÄ nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-601/2009 ir kt.).Ä®statymuose nėra nustatyta, kad darbdaviui pažeidus DK 240 str. 1 d., t.y. raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiÅ¡kintų dėl padaryto drausmės pažeidimo, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo pažeidimo savaime bÅ«tų laikoma neteisėta.

Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , tai vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teisė gintų nesÄ Å¾iningÄ asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002; 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003; 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2005 ir kt.).Taigi, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.).Dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio.Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 245 str.).Materialinei atsakomybei atsirasti yra bÅ«tinos visos sÄ lygos nurodytos DK 246 str., t.y.

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jei nėra bent vienos sÄ lygos padarant pažeidimÄ , materialinė atsakomybė negali atsirasti. Darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, vienok galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be tiesioginės žalos darbdavys praranda tam tikras pajamas. ŽalÄ padariusio asmens neteisėta veika (veikimas, neveikimas), t.y. toks jo elgesys, kuris prieÅ¡tarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms (tarp jų ir darbo tvarkos taisyklėms, instrukcijoms, įsakymams ir pan.).

Neteisėta veika pažeidžiamas ne tik norminis aktas, bet ir nukentėjusiojo subjektyvioji teisė, jam yra padaroma žala. Tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys (tiesioginis ar/ir netiesioginis). Kaltė suprantama kaip asmens elgesio (veikimo ar neveikimo) ir siekiamų arba galimų žalingų padarinių – žalos atsiradimo psichinis santykis, darbuotojas yra kaltas, jei neteisėtÄ veikÄ Ä¯vykdė tyčia arba neatsargiai ir jo kaltę turi įrodyti darbdavys.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisės normas yra taikoma tada, kai žala kitam darbo teisinio santykio subjektui padaroma veika, kuri susijusi su darbo pareigų vykdymu.Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ nustatyti DK 255 str. Pagal DK 256 str.1d., visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Konkrečių darbų ir pareigų sÄ raÅ¡as nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Å i sutartis įforminama raÅ¡tu. Joje turi bÅ«ti nustatyta už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų. DK 257 str. 1-4 d.d. nustato, jog atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos; kai žala padaroma tyčia, turi bÅ«ti atlyginama visa žala; žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimÄ ir natÅ«ralų sumažėjimÄ bei turtėtas iÅ¡laidas (tiesioginiu nuostolius); atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Pareiga įrodyti visas Å¡ias sÄ lygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Turtinės žalos atlyginimo institutas aiÅ¡kinamas siejant žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).Teismo nuomone, pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas turi atlyginti atsakovui praÅ¡omus priteisti nuostolius.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2009-06-29 sudarytos sutarties Nr.07 „Dėl darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės“ sÄ lygas ir sutartyje aptartų Å¡alių įsipareigojimų pagrindu, atsakovas iÅ¡skaičiavo iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio ir kitų pajamų nuostolius (žalÄ ) už vilkiko I. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡tempimÄ bei priekabos remontÄ , viso 6007,39 Lt. iki tol, kol ieÅ¡kovas nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, atsakovas jokių pretenzijų ieÅ¡kovui neturėjo.

Be to, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinėje nurodyti paskaičiavimai bei pateikti 2010-07-02 Aktas Nr. 71, 2011-01-11 paaiÅ¡kinimai, 2010-07-02 paaiÅ¡kinimas prie Akto Nr.71 (b.l. 51,78,99, t.2), bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l.52-73, 84-98, t. 2), nepagrindžia prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų argumentų bei aplinkybių dėl atsakovo patirtų nuostolių (transporto priemonės gabenimo, remonto, negautų pajamų) bei jų dydžio. nėra pateikta jokių įrodymų: kokia konrečiai transporto priemone, kam priklausančia, kokiu laikotarpiu, vilkikas buvo pargabentas į LietuvÄ ; užsakymai krovinių pervežimui nurodytom sumom; buhalteriniai ir pan. dokumentai, patvirtinantys nurodytų negautų įmonės pajamų dydį ir t.t.).         Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 417 str.).IÅ¡ atsakovo valstybei priteistina – 10,92 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų (CPK 79 str., 88, 96 str.str.).

Remdamasis tuo kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasi LR CPK 259, 260-270 str. str., teismas n u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Pripažinti ieÅ¡kovo V. P. atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „M.“ pagal DK 136 str. 3d. 1p., 235 str. 2d. 8 p., neteisėtu.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Mevex“, į.kodas 302338676, 10,92 Lt (deÅ¡imt litų 92 ct.) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                          Dalia Zeniauskaitė                           Â