Legislator Case Law & Legislation
2019-10-14 Nr. AB-20824-3-62-3-00025-2018-2 AI generated

2019-10-14 Nr. AB-20824-3-62-3-00025-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-10-14 Nr. AB-20824-3-62-3-00025-2018-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro skundą atsakovui G. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-10-14 Nr. AB-20824-3-62-3-00025-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 25,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1784-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00025-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro skundą atsakovui G. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 25,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Palangos miesto rinkliavų centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263, pakeistu 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Palangos savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Teigė, kad atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. spalio 19 d. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje su verslo liudijimu teikė patalpų nuomos paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nėra sumokėjęs jam 25,46 Eur vietinės rinkliavos. Nuostatų nustatytais terminais įmoka nebuvo sumokėta. Nurodė, kad tokia rinkliava nėra sutartinio pobūdžio, vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė, kurios atsisakyti mokėti vienašališkai draudžiama.

4. Atsakovas G. V. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas reikalauja iš jo antrą kartą sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį Palangos m., (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog jis su žmona kaip buto bendrasavininkiai kiekvienais metais sumoka 38 Eur metinę vietinę rinkliavą už minėtą butą. Teigė, kad 2015 m. ir 2016 m. vasaros laikotarpiais nuomojo šį butą pagal verslo liudijimą, t. y. vykdė veiklą, įeinančią EVRK klasę 68.20 ir tai patvirtina išduoti Verslo liudijimai Nr. CK090661-1 ir Nr. QB384859-1 2015 ir 2016 mokestiniams metams. Pagal šiuos verslo liudijimus gali būti vykdoma tik veiklos rūšyje nurodyta veikla, kiek ji įeina į šias EVRK klases: nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas; poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla. Pareiškėjo nuomone, Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtindama Vietinės rinkliavos nuostatų 41.1 punktą ir 1 priedo 16 eilutę, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 30-1 ir 30-2 straipsnių, Objektų sąrašo, 2013 Metodikos, Klasifikatoriaus, EVRK ir Patalpų naudojimo aprašo nuostatas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies nustatytus įstatymų viršenybės ir proporcingumo principus ir taip viršijo savo kompetenciją.

6. Atsakovas teigė, kad du kartus įtraukęs jį į registrą pareiškėjas vietinę rinkliavą skaičiavo ne tik pagal pagrindinę tikslinę pastato paskirtį, bet ir pagal verslo liudijimo galiojimo laiką, tokiu būdu šiam vienam nekilnojamam daiktui taikydamas du skirtingus vietinės rinkliavos tarifus. Todėl pareiškėjas, pažeisdamas Klasifikatoriaus, EVRK ir Patalpų naudojimo aprašo nuostatas, vadovaudamasis neaiškiais kriterijais ir viršydamas savo kompetenciją, atsakovo veiklą priskyrė visiškai kitai veiklos rūšiai, nei nurodyta verslo liudijime.

Prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 1 punktu, pakeistų 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T2-332, 41.1 punktas ir 1 priedo 16 eilutė neprieštarauja: VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams;

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30-1 straipsnio 2 daliai ir 30-2 straipsniui, galiojusiems nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 30-2 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimo 2015 m. kovo 26 d.; Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašui, patvirtintam 2013 m. vasario 20 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1 -150, pakeistam 2014 m. liepos 31 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-637; Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos LR Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711, 22 ir 29 punktams;

Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių klasifikatoriaus, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 333, pakeisto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. VA-116, 1 ir 3 punktams; Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriui (EVRK 2 red.), patvirtintam Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio31 d.

įsakymu Nr. DĮ-226; Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178, 3 ir 4 punktams.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmai 2018 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė Palangos miesto rinkliavų centrui iš atsakovo G. V. 25,46 Eur už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

8. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl atsakovo G. V. pareigos mokėti Palangos savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

9. Teismas nustatė, kad atsakovui buvo išduotas verslo liudijimas 2015 metams teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų, nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (Verslo liudijimas Nr. CK090661-1), taip pat buvo išduotas verslo liudijimas ir 2016 metams teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų, nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (Verslo liudijimas Nr. Nr. QB384859-1). Atsakovas su 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškimu kreipėsi į pareiškėją, manydamas, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 18 d. pranešimu ir 2016 m. lapkričio 15 d. priminimu pareikalavo antrą kartą sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bute, adresu Palangos m., (duomenys neskelbtini), kuri vieną kartą jau buvo sumokėta bei nurodė, kad šiame bute neteikė jokių poilsio paslaugų, ir paprašė anuliuoti nepagrįstai priskaičiuotą 16 Eur vietinę rinkliavą teikusiems poilsio paslaugas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2015 m. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (4.6)-C23-557 atsakė, kad remiantis teisiniu reguliavimu rinkliava skaičiuojama nepriklausomai nuo to, ar veikla buvo vykdoma, ar nebuvo vykdoma pagal verslo liudijime nurodytą informaciją.

10. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatais, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (Tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T2-162 2 punktu patvirtintų Nuostatų nauja redakcija).

11. Teismas konstatavo, kad atsakovui įsigijus verslo liudijimus 2015 ir 2016 metams, pareiškėjas, vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis ir Nuostatų 1 priedo 16 punktu, taikė vietinės rinkliavos administravimo parametrą – gyvenamosios paskirties patalpų nuoma. Taigi pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovui skaičiavo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą ne tik pagal pagrindinę tikslinę pastato paskirtį, bet ir pagal verslo liudijimų galiojimo laiką, taikydamas skirtingus vietinės rinkliavos tarifus. Teismas nustatė, kad atsakovui mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų Nuostatų (su pakeitimais) 1 priedo „Vietinė rinkliava vietinės rinkliavos mokėtojams“ 16 punktu (pastatams, teikiantiems poilsio paslaugas su verslo liudijimu nustatyta 0.43 Eur vietinė rinkliava už dieną), kuri apskaičiuota už Verslo liudijimuose Nr. CK090661-1 ir Nr. QB384859-1 nurodytus veiklos vykdymo laikotarpius, t. y. dienų skaičių padauginus iš nustatyto vietinės rinkliavos dydžio už dieną. Ginčo dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo nėra, todėl teismas sprendė, jog vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. spalio 19 d. yra nesumokėjęs 25,46 Eur, šią sumą priteisė pareiškėjui.

12. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas gyvenamąją vietą buvo ir yra deklaravęs bei nuolat gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje (Kauno rajone), neatleido jo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

13. Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą, teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir atsakovo prašymą, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti dėl atsakovo nurodytų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 1 punktu, pakeistų 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T2-332, 41.1 punkto ir 1 priedo 16 eilutės, prieštaravimo aukštesnės teisinės galios teisės aktams.

III. 14. Atsakovas G. V. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas, reikalaudamas sumokėti vietinės rinkliavą už 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. spalio 19 d. laikotarpius, remiasi Vietinės rinkliavos nuostatų 1 priedo 16 eilute. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp atsakovo ir pareiškėjo kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo iš atsakovo antrą kartą sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už tą patį nekilnojamojo turto objektą. Atsakovas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, pateikė įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio sumokėjimą – pareiškėjo mokėjimo pranešimus ir atsakovo vietinės rinkliavos mokėjimo nurodymus, įrodymus apie prašymą panaikinti nepagrįstai priskaičiuotą mokestį – atsakovo 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškimą. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų apskritai antrą kartą už tą patį nekilnojamojo turto objektą skaičiuojamo mokesčio pagrįstumą. Atsakovas neginčija savo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už butą už 2015 ir 2016 metus, kadangi šią vietinę rinkliavą yra sumokėjęs, bet ginčija pareiškėjo reikalavimą, kad atsakovas antrą kartą sumokėtų vietinę rinkliavą už tą patį butą.

16. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų – pareiškėjo mokėjimo pranešimų „Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2015 m. ir 2016 m.”, atsakovo mokėjimo nurodymų, pareiškėjo mokėjimo pranešimų, siaurai ir vienpusiškai įvertino šiuos aukščiau nurodytus byloje esančių įrodymų – Verslo liudijimus Nr. CK090661-1 ir Nr. QB384859-1, atsakovo 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškimą bei pareiškėjo 2016 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. (4.6)-C23-557, o bylą nagrinėjo pasirinkęs poziciją, kad atsakovas tariamai iš viso nebuvo sumokėjęs jokios vietinės rinkliavos. Todėl teismas, neištyręs svarbių bylos aplinkybių, netinkamai nustatė ginčo dalyką.

17. Atsakovas dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo inicijavimo teigia, kad jo atsiliepimo į pareiškėjo prašymą 14 punkte aiškiai išdėstyti konkretūs teisiniai motyvai dėl pagrindo abejoti Nuostatų 41.1 punkto ir 1 priedo 16 eilutės atitiktimi aukščiau išvardintoms įstatymų ir Vyriausybės norminių teisės aktų nuostatoms, tačiau teismas sprendime pateikė tik abstraktaus pobūdžio motyvą, jog nėra pagrindo inicijuoti minėto tyrimo ir stabdyti bylos nagrinėjimą. Taigi teismo išspręstoje byloje liko neatsakytų klausimų ir neaiškumų, ar yra teisėta Nuostatų dalis (41.1 punktas ir 1 priedo 16 eilutė), tiesiogiai pritaikyta kilusiam ginčui nagrinėjamoje byloje sureguliuoti, kas daro išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta.

18. Atsakovas mano, kad teismas iš esmės neįvertino reikšmingų pasikeitusio teisinio reguliavimo aspektų, o motyvuodamas priimtą sprendimą, rėmėsi išimtinai tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose pateiktomis Atliekų tvarkymo įstatymo bei jį lydinčių teisės aktų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, kurios buvo suformuotos pagal iki 2013 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, tinkamai nemotyvuodamas, kaip minėta teismų praktika dera su nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais esminiais teisės aktų pakeitimais. Teismas taip pat nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bei įvertino nagrinėjamos bylos faktus, neatskleidė bylos esmės ir nesiėmė visų priemonių, kad būtų užtikrintas teisės aktais nustatytų asmenų subjektinių teisių įgyvendinimas bei priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.

19. Pareiškėjas Palangos miesto rinkliavų centras prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Pareiškėjas vertina, kad Tarybos patvirtintų Nuostatų 41.4 p. ir 1 priedo 16 eilutė yra teisėti ir neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisingumu. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas argumentuotai atmetė atsakovo atsiliepime pateiktus teiginius ir iš esmės tinkamai įvertino, aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

21. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde pats nurodo ir neneigia, kad verslo liudijimus įsigydavo ir nuomojo nekilnojamo turto objektą. Patikrinus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje atsakovo įsigytus verslo liudijimus, matoma, kad juose verslo liudijimo rūšis –gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos), kodas 051 (verslo liudijimu kopijos pateiktos prie Rinkliavų centro prašymo priteisti įsiskolinimą). Nuo 2013 metų sausio 1 d. Nuostatų 1 priedo 16 eilutėje yra nustatyta 0,43 Eur dydžio vietinė rinkliava už vieną verslo liudijimo galiojimą dieną (t. y. 7,2 kg x 0,06 Eur.). Toks apmokestinimas nėra laikomas dvigubu, tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-516-13.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centras reikalavimo priteisti iš atsakovo G. V. 25,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagrįstumo.

23. Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 (sprendimo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.), 41.4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, nurodytas šių Nuostatų 1 priedo 16 eilutėje, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir Vietinė rinkliava) moka ir kaip turtinio vieneto savininkas (naudotojas), ir kaip asmuo, teikiantis poilsio paslaugas su verslo liudijimu. Vietinės rinkliavos mokėtojas, nurodytas šių Nuostatų 1 priedo 16 eilutėje ir 2 priedo 40 eilutėje, Vietinę rinkliavą sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo Mokėjimo pranešimo gavimo.

24. Bylos duomenimis, atsakovui G. V. ir jo sutuoktinei R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Palangos miesto rinkliavų centras, administruojantis Vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, pateikė G. V. ir R. V. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus sumokėti vietinę rinkliavą už 2015 ir 2016 metus, paskaičiuotą kaip turtinio vieneto – buto – bendraturčiams, taip pat G. V., kuriam buvo išduoti Verslo liudijimai Nr. CK090661-1 ir Nr. QB384859-1 teikti gyvenamosios patalpos nuomos paslaugas laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., mokėjimo pranešimus sumokėti 25,46 Eur vietinę rinkliavą už 2015–2016 metus, paskaičiuotą kaip asmeniui, teikiančiam poilsio paslaugas su verslo liudijimu.

Atsakovas G. V. nesutikimą su Palangos miesto rinkliavų centras reikalavimu priteisti iš jo 25,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą grindė tuo, kad:

1) neteikė poilsio paslaugų;

2) kaip turtinio vieneto savininkui paskaičiuotą vietinę rinkliavą jis sumokėjo;

3) Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 41.4 punktas (procesiniuose dokumentuose nurodomas Nuostatų 41.1 punktas, tačiau aptariamos 41.4 punkto nuostatos) ir Nuostatų 1 priedo 16 eilutė prieštarauja: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams;

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 daliai ir 302 straipsniui, galiojusiems nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 302 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimo 2015 m. kovo 26 d.; Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašui, patvirtintam 2013 m. vasario 20 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1 -150, pakeistam 2014 m. liepos 31 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-637; Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711, 22 ir 29 punktams;

Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių klasifikatoriaus, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 333, pakeisto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. VA-116, 1 ir 3 punktams; Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriui (EVRK 2 red.), patvirtintam Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio31 d.

įsakymu Nr. DĮ-226; Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178, 3 ir 4 punktams.

25. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Nuostatų reikalavimus, įrodymų, paneigiančių apskaičiuotą mokestį už prašyme nurodomą laikotarpį, kai atsakovui nuosavybės teise priklausė gyvenamosios (butų) paskirties patalpa, ar patvirtinančių, kad atsakovas nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, nepateikta, prašymą tenkino. Atsakovo prašymo pradėti norminio administracinio teisės akto tyrimą teismas netenkino motyvuodamas tuo, kad, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir atsakovo prašymą, konstatuotina, jog jis nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl atsakovo nurodytų Nuostatų punkto ir 1 priedo 16 eilutės prieštaravimo atsakovo nurodytiems teisės aktams.

26. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nemotyvavo savo procesinio sprendimo netenkinti jo prašymo ištirti Nuostatų 41.4 punkto ir 1 priedo 16 eilutės teisėtumą, todėl prašo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 4 dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

28. Ginčo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visiškai nemotyvavo savo procesinio sprendimo netenkinti jo prašymo ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto – Nuostatų 41.4 punkto ir 1 priedo 16 eilutės teisėtumą: vienas iš esminių argumentų, kuriuo grindžiamas atsakovo nesutikimas su pareiškėjo reikalavimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, norminio administracinio akto nuostatų, nustatančių atsakovui pareigą mokėti vietinę rinkliavą ir kaip asmeniui, teikiančiam poilsio paslaugas su verslo liudijimu, prieštaravimas įstatymams ir kitiems teisės aktams. Nors administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų (jų nuostatų) atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-223/2012 ir kt.), dėl ko dalis tokio atsakovo prašymo yra akivaizdžiai netenkintina, kita jo dalis – bent jau tiek kiek, susijusi su Nuostatų 41.4 punkto ir 1 priedo 16 eilutės nuostatų atitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio 1-4 dalių nuostatoms, reglamentuojančiomis nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą, nors ir stokoja nuoseklumo, negali būti įvardyta aiškiai nemotyvuota.

29. Kadangi dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti neteisingai išspręsta, apeliacinis skundas tenkinamas: skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 5 p.). Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendime byloje Baltic Master LTD prieš Lietuvą, kurioje pareiškėjas skundėsi dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio pažeidimo, kadangi bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl prejudicinio sprendimo, nepaisydamas jo prašymo ir nepateikdamas tinkamų atsisakymo motyvų, pripažino Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, konstatavęs, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą atsisakyti kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo G. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan