2be48730-7e98-45c2-9281-c7dbf47a87cb · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-743-267/2018 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00747-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.;3.3.1.21.; (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų T. L. ir R. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-3230-1042/2018 pagal pareiÅ¡kėjos A.

A. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. B., R. B., R. B., Ž. B., T. L., valstybinė įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. A. siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po palikėjos P. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina P. L..

Iki mirties P. L. gyveno pas pareiÅ¡kėjÄ . P. L. mirė bÅ«dama naÅ¡lė, sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja ne vienintelė palikėjos duktė, palikėjos vaikai įtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis. Po P. L. mirties liko Å¡ie palikėjai nuosavybės teise priklausantys daiktai: nuotraukos, sulankstomas stalas, virtuvinė spintelė, Å¡aldytuvas „Snaigė“, laikrodis, kuriuos pareiÅ¡kėja po palikėjos mirties pradėjo valdyti, naudoti kaip savus. Visi kilnojamieji daiktai, iÅ¡skyrus Å¡aldytuvÄ (dėl gedimo nebeatliko savo funkcijos), yra iÅ¡likę iki Å¡iol, pareiÅ¡kėjos naudojami.

Niekas iÅ¡ įpėdinių (palikėjos vaikų) jokių pretenzijų dėl palikėjai priklausiusių ir pareiÅ¡kėjos valdomų kilnojamųjų daiktų nereiÅ¡kė, nepageidavo jų įgyti. Ä® palikimo sudėtį palikimo atsiradimo laiku įėjo ne tik kilnojamieji daiktai, bet ir turtinė teisė – nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ , žemę, atkÅ«rimas. Palikimo atsiradimo laiku nuosavybės teisė atkurta dar nebuvo. Palikėjos sutuoktinis palikimo atsiradimo laiku buvo miręs. Palikėja testamento sudariusi nebuvo.

Nuo nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypÄ momento pareiÅ¡kėja palikėjai priklausantį žemės sklypÄ valdė, naudojo: dalyje sklypo augino bulves, 3–4 metus sklype ganė gyvulius, po to augino javus, burokus. PareiÅ¡kėja elgėsi kaip paveldimo turto savininkė ir savo valiÄ priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė aktyviais veiksmais.

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

3. Suinteresuotas asmuo R. B. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.

4. Suinteresuoti asmenys T. L. ir R. B. su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti. T. L. ir R. B. nurodė, kad 3 mėnesių terminÄ P. L. palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties – jie nebuvo informuoti ir jiems nebuvo praneÅ¡ta apie palikimo atsiradimÄ , o palikimas atsirado praėjus tik 5 metams po motinos mirties. Mano, kad P. L. priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turėtų paveldėti visi palikėjos įpėdiniai pagal įstatymÄ lygiomis dalimis.

5. Suinteresuotas asmuo E. B. su pareiškimu sutiko nurodydamas, kad jokių pretenzijų neturi.

6. Suinteresuotas asmuo Ž. B. nurodė, kad pretenzijų dėl palikimo nereiÅ¡kia. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Å iaulių apylinkės Å iaulių rÅ«mų teismas 2018 m. liepos 5 d. sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. A. po motinos P. L. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Priteisė pareiÅ¡kėjai A. A. iÅ¡ suinteresuotų asmenų T. L. ir R. B. po 175,00 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų ir po 14,00 Eur žyminio mokesčio.

8. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu teismas nagrinėjo remdamasis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis (aktuali redakcija nuo 2000-06-15 iki 2001-06-30).

9. Teismas vertino suinteresuoto asmens R. B. paaiÅ¡kinimus, kad 14 metų jos tėvai gyveno pas jÄ , vėliau Å¡eÅ¡erius metus gyveno su pareiÅ¡kėja, kuri sunkiai sergančius tėvus prižiÅ«rėjo ir jais rÅ«pinosi; suinteresuoti asmenys nepretendavo į tėvų turtÄ , su pareiÅ¡kėja nebendravo; palikėjos kilnojamuosius daiktus paveldėjo pareiÅ¡kėja; palikėjos turto suinteresuotam asmeniui nereikėjo; palikėja bendravo su visais vaikais, visi suinteresuoti asmenys žinojo, kad su pareiÅ¡kėja gyveno palikėja. Kilnojamųjų daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis teismui patvirtino, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, ir tai yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti.

10. PareiÅ¡kėjos nurodomas aplinkybes, kad palikėjos 1,64 ha žemės sklypas buvo perkeltas pareiÅ¡kėjos iniciatyva Å¡alia jai nuosavybės teisėmis valdomo 0,34 ha žemės sklypo, tam, jog pareiÅ¡kėjai bÅ«tų patogu sklypÄ prižiÅ«rėti ir naudoti; pareiÅ¡kėja jai ir palikėjai priklausančių žemės sklypų naudojimÄ perleido Å«kininkei; palikėjos vardu pareiÅ¡kėja sudarė 1,64 ha žemės sklypo medžioklės veiklai panaudos sutartį ir t. t. teismas pripažino įtikinamomis, kadangi nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, yra logiÅ¡ki, informatyvÅ«s, nuoseklÅ«s. Nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėja kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimÄ sudarančiais daiktais naudotis kaip savo turtu, Å¡ių aplinkybių neginčijant ir suinteresuotiems asmenims, kurie nepateikė jokių palikimo priėmimo veiksmus paneigiančių įrodymų, teismas sprendė, kad byloje esančių duomenų pakanka, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ dėl palikimo priėmimo.

11. Atskirai teismas pažymėjo, kad Å¡io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas nepaneigia suinteresuotų asmenų T. L. ir R. B. teisių praÅ¡yti atnaujinti pareiÅ¡kėjams terminÄ palikimui priimti ir galimybių įrodinėti nurodytas aplinkybes civilinėje byloje Nr. e2YT-4958-1004/2018. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys T. L. ir R. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. liepos 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Apeliantų nuomone, Å¡iems teisiniams santykiams turėjo bÅ«ti taikomos CK galiojusio nuo 2001 m. liepos mėnesio 1 dienos nuostatos. Nors palikėja P. L. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau palikimas atsirado praėjus penkeriems metams po jos mirties – 2005-11-03 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 31-17964 atkÅ«rus nuosavybės teises į žemės sklypÄ , todėl Å¡iuo atveju palikimo atsiradimo momentas negali bÅ«ti siejamas su palikėjos mirties momentu. 12.2.

Apeliantų teigimu, pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti laikoma priėmusi palikimÄ , nes palikėja ginčo žemės sklypo niekuomet nevaldė kaip savo ir nelaikė savęs turto savininke. PareiÅ¡kėjos nurodytas žemės sklypo valdymas nuo 2005 metų yra neįrodytas, pareiÅ¡kėja neteisėtais pagrindais pradėjo „valdyti“ žemės sklypÄ veikdama mirusios P. L. vardu tik nuo 2012 metų, todėl de facto praleido palikimo priėmimo terminÄ . Apeliantų teigimu, nuslėpus žiniÄ apie palikimo atsiradimÄ nuo kitų įpėdinių ir nesudarius jokių galimybių kitiems teisėtiems įpėdiniams palikimÄ priimti, negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja teisėtai valdė žemės sklypÄ ar kad Å¡is žemės sklypas buvo valdomas kaip priklausantis pareiÅ¡kėjai.

PareiÅ¡kėjos sudarytos sutartys su vietos Å«kininke L. G. ir medžiotojų klubu teismo turėjo bÅ«ti įvertintos ir pripažintos de facto niekinėmis, neteisėtomis ir negaliojančiomis. Teismas negalėjo pripažinti pareiÅ¡kėjos faktinio ginčo žemės sklypo valdymo teisėtu, nustatant juridinį faktÄ , nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos teisėtÄ Å¡io sklypo valdymÄ . 12.3. Apeliantams svarbu tai, kad apie atkurtas nuosavybės teises kiti teisėti įpėdiniai nežinojo, todėl įgyvendinti savo teisių į palikimÄ (jį priimti) neturėjo jokių galimybių.

NepraneÅ¡usi apie paveldėtino turto egzistavimÄ , pareiÅ¡kėja praėjus 13 metų kreipėsi į teismÄ , todėl ji nebuvo sÄ Å¾ininga kitų paveldėtojų atžvilgiu. Apeliantai įsitikinę, kad nustačius faktÄ , jog palikimas yra priimtas pareiÅ¡kėjos vardu ir pastarajai įgijus paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriuo paveldimas visas žemės sklypas, kitų įpėdinių galimybės priimti palikimÄ bÅ«tų apribotos. 12.4. Teismas neteisingai susiejo palikimo priėmimÄ su kilnojamųjų daiktų paėmimu kitų įpėdinių sutikimu, tuo remiantis buvo priimta nepagrįsta iÅ¡vada dėl faktinio palikimo valdymo.

PareiÅ¡kėja kaip savus valdė tik mirusiajai priklausančius daiktus (nuotraukas, sulankstomÄ stalÄ , virtuvinę baltÄ spintelę, laikrodį ir Å¡aldytuvÄ â€žSnaigė“), kuriuos jai laisva valia atidavė kiti palikėjos įpėdiniai.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja A. A. praÅ¡o apeliantų apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Paveldimi ne tik materialÅ«s dalykai, bet ir turtinės teisės, todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas pirmosios instancijos teismo teisingai iÅ¡nagrinėtas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatÄ , 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui, t. y. po 2001-­07-01, be to, palikėjai priklausiusi turtinė teisė jau egzistavo jos mirties dienÄ . 13.2.

Apeliantai remiasi tik dalimi iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų byloje duomenų apie palikimÄ sudarančio turto valdymÄ , naudojimÄ . Byloje pateikti duomenis, jog 2005 metais lapkričio mėnesį atkÅ«rus nuosavybės teises į žemės sklypÄ pareiÅ¡kėja palikėjai priklausantį žemės sklypÄ faktiÅ¡kai savo aktyviais veiksmais pradėjo valdyti, naudoti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo: pati augino bulves, ganė gyvulius, augino javus, burokus. Å ie faktiniai duomenys byloje buvo grindžiami raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl vadovaujantis 1964 m CK 587 str. spręstina, kad pareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė, pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti per įstatymo nustatytÄ 6 mėn. terminÄ .

Tik nuo 2012 metų pareiÅ¡kėja palikėjai priklausančio žemės sklypo valdymÄ , naudojimÄ Å¾odinės panaudos sutarties pagrindu yra perleidusi Å«kininkei L. G., kuri sklypus prižiÅ«ri, palaiko juos tinkamos bÅ«klės. Žemės sklypo medžioklės veiklai 2012-04-23 panaudos sutarties sudarymo tarp pareiÅ¡kėjos ir medžiotojų klubo „Goras“ faktas, jog Å¡io klubo atstovas dėl sutarties sudarymo kreipėsi bÅ«tent į pareiÅ¡kėjÄ , ne į kitus palikėjos įpėdinius pagal įstatymÄ , patvirtina pareiÅ¡kėjos atvirÄ turto valdymÄ ir tai, kad ji sudarydama sutartį elgėsi kaip turto savininkė.

PareiÅ¡kėja paveldimÄ 1,64 ha sklypÄ perkėlė Å¡alia jai nuosavybės teise priklausančio 0,34 ha žemės sklypo. Sklypai ribojasi. Todėl Å¡i aplinkybė taip pat patvirtina aktyvius pareiÅ¡kėjos veiksmus, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ Å¾emės sklypÄ . 13.3. PareiÅ¡kėja paveldėjo palikėjai priklausiusius kilnojamuosius daiktus, nė vienas iÅ¡ palikėjos kitų įpėdinių pagal įstatymÄ Ä¯ palikėjai priklausiusius daiktus nepretendavo, todėl akivaizdu, pareiÅ¡kėja aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises ir tai yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimui. 13.4.

Visi pareiÅ¡kėjos broliai, seserys žinojo, kad yra jų motinai priklausantis žemės sklypas, tačiau nė vienas iÅ¡ jų dėl to pareiÅ¡kėjai pretenzijų nereiÅ¡kė, į jį nepretendavo iki kol pareiÅ¡kėja nesikreipė į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Kadangi pareiÅ¡kėja sergančiÄ mamÄ prižiÅ«rėjo ir slaugė viena, visi žinojo, kad palikėjos valia, jog žemės sklypas nuosavybės teise atitektų pareiÅ¡kėjai. Apeliantų interesams atstovauja advokatas, o L.

G., kaip liudytojos, neapklausimas neleidžia pripažinti, kad buvo pažeistos CPK normos.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas nustatė palikimo priėmimo, pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldėtÄ turtÄ , juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja A. A. po motinos P. L. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teisiniams santykiams turėjo bÅ«ti taikomas LR CK, galiojusio nuo 2001-07-01 nuostatos, nes P. L. mirė (duomenys neskelbtini), o palikimas atsirado tik praėjus penkeriems metams po jos mirties – 2005-11-03, atkÅ«rus nuosavybės teises į žemės sklypÄ . Su tokia apeliantų dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18. Visų pirma, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Todėl įstatymas palikimo atsiradimo laiko nesieja su palikėjui priklausančio turto atsiradimo laiku. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai nuosavybės teisės yra atkuriamos po palikėjo mirties, yra laikoma, jog paveldimÄ turtÄ sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Tai yra turtinė teisė, kuri tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (LAT 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004; 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2009; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Antra, palikėjos P. L. mirties momentu (duomenys neskelbtini) paveldimÄ turtÄ sudarė ne tik palikėjai priklausę kilnojamieji daiktai, kuriuos pareiÅ¡kėja priėmė faktiniu valdymu, bet ir turtinės teisės – teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. žemės sklypÄ . Todėl palikimas atsirado ne nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ atkÅ«rimo dienÄ , o palikimo į turtines teises, kaip ir į likusius palikėjos kilnojamuosius daiktus, atsiradimo dienÄ , t. y. palikėjos mirties dienÄ .

Palikėjai priklausiusi turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. žemės sklypÄ jau egzistavo jos mirties dienÄ , todėl atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl palikimo atsiradimo laiko.

19. Apeliantai nurodo, jog pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti laikoma priėmusi palikimÄ , nes apeliantų sesuo ginčo žemės sklypo niekuomet nevaldė kaip savo ir nelaikė savęs turto savininke. Apeliantų teigimu, bÅ«tent sutartys su Å«kininke I. G. ir medžiotojų klubu „Goras“ patvirtina, kad valdydama žemės sklypÄ pareiÅ¡kėja veikė palikėjos vardu, todėl sklypas nebuvo valdomas kaip jai priklausantis. Be to, pareiÅ¡kėja neturėjo teisės tokias sutartis sudaryti.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

21. Teismo vertinimu, svarbu tai, kad pareiÅ¡kėja paveldimÄ 1,64 ha sklypÄ perkėlė Å¡alia jai nuosavybės teise priklausančio 0,34 ha žemės sklypo, todėl Å¡i aplinkybė patvirtina aktyvius pareiÅ¡kėjos veiksmus, įgyvendinant paveldėtas turtines teises, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ Å¾emės sklypÄ . AtkÅ«rus nuosavybę į paveldimÄ Å¾emės sklypÄ , pareiÅ¡kėja pati faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ir valdė, naudojo nepertraukiamai apie septynerius metus, iki 2012 metais žodinės panaudos sutarties su Å«kininke L.

G. sudarymo. 2012-04-23 žemės sklypo medžioklės veiklai panaudos sutarties sudarymo tarp pareiÅ¡kėjos ir medžiotojų klubo „Goras“ faktas taip pat patvirtina pareiÅ¡kėjos atvirÄ turto valdymÄ ir tai, kad ji sudarydama sutartį elgėsi kaip turto savininkė. Ä®vertinus tai, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjai įstojus į paveldėjimo santykius nėra svarbus tokių sutarčių teisėtumas, kiek svarbus pats pareiÅ¡kėjos elgesys valdant turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nustatyti pareiÅ¡kėjos faktiniai veiksmai priėmus palikimÄ , jų pobÅ«dis, elgesio nuoseklumas, aktyvumas sudaro pagrindÄ vertinti juos kaip iÅ¡reiÅ¡kiančius pareiÅ¡kėjos valiÄ palikimÄ valdyti kaip savo.

22. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai susiejo palikimo priėmimÄ su kilnojamųjų daiktų paėmimu kitų įpėdinių sutikimu, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl faktinio palikimo valdymo. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiÅ¡kiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas.

Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Teismas atmeta tokius ieÅ¡kovo argumentus, nes palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o, bet faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ .

Sprendžiant ginÄÄ , ar įpėdinis priėmė palikimÄ , paėmęs konkretų kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktÄ : jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ . Nagrinėjamu atveju teismui pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ tiesų paveldėjo palikėjai priklausiusius kilnojamuosius daiktus (nuotraukas, sulankstomÄ stalÄ , virtuvinę spintelę, Å¡aldytuvÄ â€žSnaigė“, laikrodį).

Nė vienas iÅ¡ palikėjos kitų įpėdinių pagal įstatymÄ Ä¯ palikėjai priklausiusius daiktus nepretendavo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, ir tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

23. Apeliantams svarbu tai, kad apie atkurtas nuosavybės teises kiti teisėti įpėdiniai nežinojo, todėl įgyvendinti savo teisių į palikimÄ (jį priimti) neturėjo jokių galimybių. Apeliantai įsitikinę, kad nustačius faktÄ , jog palikimas yra priimtas pareiÅ¡kėjos vardu ir pastarajai įgijus paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriuo paveldimas visas žemės sklypas, kitų įpėdinių galimybės priimti palikimÄ bÅ«tų apribotos. Nagrinėjimu atveju apeliantai yra mirusios turto palikėjos sÅ«nÅ«s, t. y. įpėdiniai pagal įstatymÄ , todėl palikimo priėmimo pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldėtÄ turtÄ , juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas neeliminuoja kitų paveldėtojų iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių iki teisme bus iÅ¡nagrinėtas apeliantų praÅ¡ymas atnaujinti jiems terminÄ palikimui priimti nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2YT-4958-1004/2018.

24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25. Byloje nepateikta duomenų apie iÅ¡laidas, patirtas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo, todėl jos nepriteistinos. Å iaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė Burbulienė