Legislator Case Law & Legislation
2be3ed3f-92e7-4f05-88b2-41cd323e8364 AI generated

2be3ed3f-92e7-4f05-88b2-41cd323e8364 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2be3ed3f-92e7-4f05-88b2-41cd323e8364
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. vasario 10 d. sprendimus 2.4-01-2928 ir Nr. 2.4-01-2929 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei V. D.“ ir „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei G. R.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 0,22 ha žemės sklypÄ , priskirtÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui;

Legislator headnote

AI generated

2be3ed3f-92e7-4f05-88b2-41cd323e8364 · Lietuvos apeliacinis teismas: D.“ ir „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei G. R.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 0,22 ha žemės sklypÄ , priskirtÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui; 2005 m. kovo 25 d. Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. 1-2098, kuriuo patvirtinta, jog mirusiosios V. D. turtÄ , tarp kurio yra ir ginčijamu sprendimu V. D. suteiktas žemės sklypas, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl pastarojo sklypo dalies, kuriÄ sudaro 0,2200 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, paveldėjimo; 2005 m. birželio 2 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-133/2013                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1.; 30.4.1.  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, A.

R. (A. R.) ir A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3935-262/2011 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, S. A., L. A., G. P., A. R. (A. R.), A. J., A. G., G. G., T. R., G. R. ir P. R. (P. R.) dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimų, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus 1-ojo notarų biuro notarė L.

Å ., akcinė bendrovė DnB NORD bankas (dabartinis pavadinimas DNB bankas). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. vasario 10 d. sprendimus 2.4-01-2928 ir Nr. 2.4-01-2929 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei V. D.“ ir „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei G. R.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 0,22 ha žemės sklypÄ , priskirtÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui;

2) panaikinti 2005 m. kovo 25 d. Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. 1-2098, kuriuo patvirtinta, jog mirusiosios V. D. turtÄ , tarp kurio yra ir ginčijamu sprendimu V. D. suteiktas žemės sklypas, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl Å¡io sklypo dalies, kuriÄ sudaro 0,2200 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, paveldėjimo;

3) panaikinti 2005 m. birželio 2 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria G. R. ginčo žemės sklypÄ pardavė bendrosios dalinės nuosavybės teise S. A., G. P., A. R., A. J. ir A. G. dalyje dėl 0,2200 ha ploto, priskiriamo valstybės miÅ¡kui, esančiÄ Vilniaus m. savivaldybėje, KriaučiÅ«nų k.;

4) panaikinti 2005 m. liepos 15 d. povedybinės sutarties, sudarytos tarp S. A. ir L. A., 2.2.5 punktÄ , pagal kurį 1/5 dalis 19280 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio KriaučiÅ«nų k., Vilniaus m. sav. tapo S. A. asmenine nuosavybe; 5) panaikinti 2005 m. rugpjūčio 12 d. ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp S. A., G. P., A. R., A. J., G. G., A. G. ir T. R., dalį dėl sklypo dalies, kuriÄ sudaro 0,2200 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui;

6) taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti T. R. grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuriÄ sudaro 0,2200 ha plotas,  priskiriamas valstybės miÅ¡kui, esančiÄ Vilniaus m. savivaldybėje, KriaučiÅ«nų k.; įpareigoti A. R. grÄ Å¾inti T. R. 24 531,96 Lt, S. A., G. P., A. J., A. G. (kartu su G. G.) grÄ Å¾inti T. R. po 11 409,89 Lt; įpareigoti G. R. ir P. R. grÄ Å¾inti A. R. 24 531,96 Lt, S. A., G. P., A. J. ir A. G. (kartu su G. G.) po 11 409,89 Lt;

7) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ . Nurodė, kad 2005 m. vasario 10 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimais Nr. 2.4-01-2928 ir Nr. 2.4-01-2929 V. D. ir G. R. atkurtos nuosavybės teisės į 2,50 ha žemės sklypÄ , esantį KriaučiÅ«nų km., kurio teritorija priskirta Vilniaus miestui. 2006 m. balandžio 4 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau –VAVA) sprendimo Nr. 2.4-01-3798 pagrindu Vilniaus miesto savivaldybėje KriaučiÅ«nų kaime k.

V. D., mirusios 1996 m. kovo 10 d., ir G. R. vardu suformuotas 1,9280 ha ploto žemės sklypas, kuriame yra 0,2200 ha miÅ¡ko žemės. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir naikintini, nes miestų teritorijoje esantys miÅ¡kai priskirtini valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė. 2005 m. kovo 25 d. Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarė iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , kuriuo patvirtino, jog mirusiosios V.

D. turtÄ , tarpe kurio yra ir ginčijamu sprendimu V. D. suteiktas žemės sklypas, paveldi jos dukra G. R.. 2005 m. birželio 2 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi G. R. visÄ ginčo žemės sklypÄ pardavė bendrosios dalinės nuosavybės teise S. A., G. P., A. R., A. J. ir A. G. už 615 000 Lt. 2005 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. A., G. P., A. R., A. J., G. G. ir A. G. ginčo sklypÄ pardavė T. R.. Ginčo žemės sklypo pirkėjai, sudarydami ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, nebuvo sÄ Å¾iningi, nes jie žinojo, kad jų perkamame žemės sklype yra miÅ¡kas.

Todėl skundžiami sprendimai ir sandoriai dalyje dėl sklypo ploto, priskiriamo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, naikintini ir taikytina restitucija. Taikant restitucijÄ , pirkimo-pardavimo sutarčių Å¡alys įpareigotinos grÄ Å¾inti sklypo kainos, gautos parduodant ginčo žemę, dalį proporcingÄ byloje dalyvaujančių asmenų sumokėtai sumai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. vasario 10 d. sprendimus Nr. 2.4-01-2928 ir Nr. 2.4-01-2929 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei V.

D.“ ir „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei G. R.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 0,22 ha žemės sklypÄ , priskirtÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui; 2005 m. kovo 25 d. Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. 1-2098, kuriuo patvirtinta, jog mirusiosios V. D. turtÄ , tarp kurio yra ir ginčijamu sprendimu V. D. suteiktas žemės sklypas, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl pastarojo sklypo dalies, kuriÄ sudaro 0,2200 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, paveldėjimo; 2005 m. birželio 2 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria G.

R. ginčo žemės sklypÄ pardavė bendrosios dalinės nuosavybės teise S. A., G. P., A. R., A. J. ir A. G. dalyje dėl 0,2200 ha ploto, priskiriamo valstybės miÅ¡kui, esančiÄ Vilniaus m. savivaldybėje, KriaučiÅ«nų k.; 2005 m. liepos 15 d. povedybinės sutarties, sudarytos tarp S. A. ir L. A., 2.2.5 punktÄ , pagal kurį 1/5 dalis 19280 kv. m. ploto žemės sklypo (kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio KriaučiÅ«nų k., Vilniaus m. sav. tapo S. A. asmenine nuosavybe; 2005 m. rugpjūčio 12 d. ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp S. A., G.

P., A. R., A. J., G. G., A. G. ir T. R., dalį dėl Å¡io sklypo dalies, kuriÄ sudaro 0,2200 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui. Taikė restitucijÄ natÅ«ra: įpareigojo T. R. grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuriÄ sudaro 0,2200 ha plotas, priskiriamas valstybės miÅ¡kui, esančiÄ Vilniaus m. savivaldybėje, KriaučiÅ«nų k.; įpareigojo A. R. grÄ Å¾inti T. R. 24 531,96 Lt, S. A., G.

P., A. J., A. G. (kartu su G. G.) grÄ Å¾inti T. R. po 11 409,89 Lt; įareigojo G. R. ir P. R. grÄ Å¾inti A. R. 24 531,96 Lt, S. A., G. P., A. J. ir A. G. (kartu su G. G.) po 11 409,89 Lt. Priteisė iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos Generalinei prokuratÅ«rai 505,36 Lt skelbimų spaudoje iÅ¡laidų, o į valstybės biudžetÄ 3 885 Lt žyminio mokesčio ir 233,45 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančių valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų perdavimo privačion nuosavybėn teisėtumo, todėl sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad byloje ginamas vieÅ¡as interesas.

Aplinkos ministerijos 2008 m. birželio 17 d. pareiÅ¡kimÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teismas vertino kaip prokuratÅ«ros sužinojimo apie pažeistas teises momentÄ ; nustatė, kad į teismÄ buvo kreiptasi 2008 m. lapkričio 14 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kaip praleistÄ nežymiai, atnaujino. Spręsdamas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4 straipsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuota, kad miestų miÅ¡kai laikomi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kais, iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklausančiais Lietuvos Respublikai, kuriuos įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn draudžiama.

Teismas taip pat pažymėjo, kad specialus įstatymas, reglamentuojantis nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat nesuteikia teisės atkurti nuosavybės teises į miesto miÅ¡ko žemę, kuri yra priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui (Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 str. 2 d.,  13 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Atsižvelgdamas į šį reglamentavimÄ , teismas konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas.

Teismas pabrėžė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, priimdama ginčijamus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į nekilnojamÄ jį turtÄ , privalėjo įsitikinti, ar nuosavybės teisių atkÅ«rimas natÅ«ra į žemės sklypÄ Vilniaus miesto teritorijoje yra galimas pagal įstatymus, ar jis nepriskirtas valstybės iÅ¡perkamam. LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr.750 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo” dalinio pakeitimo“ buvo pavesta Aplinkos ministerijai per 2 mėnesius nuo Å¡io nutarimo įsigaliojimo pateikti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų schemas suinteresuotoms ministerijoms ir apskričių virÅ¡ininkams.

Teismas nurodė, kad S. A., G. P., A. R., A. J., G. G. ir A. G., būdami rūpestingi ir atidūs žemės teisinių santykių dalyviai, privalėjo žinoti, kad nuosavybės teisės į miestų teritorijose esančius miško plotus jiems negali būti atkurtos, nes tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Lygiai taip pat vėlesnis šio žemės sklypo įgijėjas T. R., būdamas rūpestingas ir atidus žemės teisinių santykių dalyvis, privalėjo žinoti, kad žemės sklype, kurį jis įgijo privačion nuosavybėn, yra valstybinės reikšmės miško plotas, todėl šis žemės sklypas negalėjo būti perleistas privačion nuosavybėn. Apie tai, kad įgyjamame sklype yra miško plotas, atsakovai privalėjo žinoti ir iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, kur aiškiai nurodyta, kad žemės sklype yra miško plotas.

Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, teismas sprendė, kad yra pagrindas ginčijamus 2005 m. vasario 10 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimus Nr. 2.4-01-2928 ir Nr. 2.4-01-2929, kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, naikinti ir atkurti padėtis, buvusi iki jų priėmimo. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktÄ , iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl naikintinos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija (CK 1.80 str.).

Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas nurodė, kad byloje pareikÅ¡ti reikalavimai, už kuriuos mokėtinas 3 885 Lt žyminis mokestis. Ä®vertinęs, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, privalanti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nesiėmė priemonių padarytiems pažeidimams dėl valstybės institucijos priimto imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio akto paÅ¡alinti, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl neteisėtų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų, kuriais ji pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu, teismas priteisė iÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjos Nacionalinės žemės tarnybos į valstybės biudžetÄ 3 885 Lt žyminį mokestį ir 233,45 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 4 118,45 Lt.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos į valstybės biudžetÄ priteistas 3 885 Lt žyminis mokestis. Nurodo, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ tarnyba yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi iki 2010 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas (administracija), kaip valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas bei piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėjanti bei sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priimanti institucija, įstatymų pavestas funkcijas atliko gindama valstybės interesus.

Atsakovai A. R. ir A. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimÄ panaikinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas pažeidė Konstitucijos 6 straipsnį, kuriame nurodyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad A. R. ir A. J. yra nesÄ Å¾iningi įgijėjai. Apeliantai valdė, naudojosi ir disponavo žeme nepažeisdami įstatymų. Jie nežinojo ir neturėjo žinoti, kad žemės sklypas įgyjamas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Žemės sklypÄ apeliantai įsigijo iÅ¡ G. R., kuri Å¡ios žemės įsigijimo momentu buvo sÄ Å¾ininga ir rÅ«pestinga vieÅ¡ajame registre įregistruota savo turto savininkė bei valdytoja. Pirkimo-pardavimo sandoriai buvo tvirtinami notaro, todėl restitucija negali bÅ«ti taikoma.

3. Teismo sprendimas dėl 0,22 ha miÅ¡ko žemės grÄ Å¾inimo valstybei pažeidžia teisės principus. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 2 d. nutarimÄ Nr. 2013, ginčijamo miÅ¡ko žemė, kuri pažymėta dokumente Nr. 15, yra priskirta valstybės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotui, bet teismui buvo pridėti dokumentai bei 2008 m. gegužės 28 d. planas, kuriame pažymėtas miÅ¡ko plotas Nr. 15 nėra priskirtas valstybės reikÅ¡mės miÅ¡kui. Taigi ginčijama miÅ¡ko žemė pardavimo metu nebuvo priskirta prie valstybės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotų.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011, nurodyta, kad ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ grÄ Å¾inti žemės sklypus ir teismams nustačius, kad valstybės ir kasatoriaus nesiejo prievoliniai santykiai ir žemės savininkas (valstybė, kurios interesus gina prokuroras) nuosavybės ir valdymo teisę prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, toks reikalavimas tenkintinas pagal vindikacijos taisykles (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).

Todėl ginčo atveju restitucija negali bÅ«ti taikoma, nes nebuvo padarytas pažeidimas, dėl kurio galėtų atsirasti civilinė atsakomybės prievolė. Trečiasis asmuo LR Aplinkos ministerija su apeliaciniais skundais nesutinka, praÅ¡o juos atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimÄ pakeisti, panaikinant 0,22 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko hipotekÄ . Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad nors teismas iÅ¡ esmės nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme formuojamos praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, tačiau pagal Å¡iÄ praktikÄ ginčo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko hipoteka turėjo bÅ«ti panaikinta.

Atsakovas T. R. praÅ¡o apeliantų A. R. bei A. J. apeliacinį skundÄ tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimÄ ir prokuroro ieÅ¡kinį atmesti, o Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo:

1. Asmenys, atgavę nuosavybę iÅ¡ valstybės, ir asmenys, kurie tuos sklypus 2005 metais pirko, negalėjo ir neturėjo žinoti, jog tuose žemės sklypuose yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotai. Å iÄ aplinkybę valstybė pati sužinojo tik 2008 metais, o tokius miestų miÅ¡kus „valstybinės reikÅ¡mės“ miÅ¡kams Konstitucinis Teismas priskyrė tik 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, kuris atgal negalioja. Todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi įgijėjai, todėl jie nepagrįstai teismo yra laikomi pažeidę imperatyvius teismo sprendime nurodytus įstatymų reikalavimus. 483 kvartalo 15-tame taksaciniame sklype apskritai jokio miÅ¡ko nėra, jis visas, jeigu toks buvo, yra iÅ¡kirstas, bent jau didžioji jo dalis, o per „valstybinio miÅ¡ko“ tariamÄ buvimo vietÄ yra tiesiog pravesta elektros linija.

2. Nesant atsakovų nesÄ Å¾iningumo įgyjant žemės sklypus neįmanoma taikyti CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatų ir iÅ¡reikalauti nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypus) iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų bei taikyti restitucijÄ . IeÅ¡kovas su atsakovų A. R. ir A. J. apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundÄ patenkinti. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo:

1. Apeliantų argumentai, kad ginčo miÅ¡kas nėra priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, kad apeliantai, sudarydami ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, buvo sÄ Å¾iningi įgijėjai, ir kad negalima iÅ¡reikalauti nekilnojamojo daikto iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, yra nepagrįsti. Ginčijamų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimų priėmimo metu Konstitucijos 47 straipsnis, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, Žemės įstatymo 6 straipsnis, Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio, 13 straipsnio nuostatos imperatyviai nustatė, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikai, ir jų įsigijimas privačion nuosavybėn negalimas, net ir nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«du.

2. Ginčo miÅ¡kas ginčijamų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimų priėmimo metu turėjo neprivatizuotino valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusÄ , nes miestų miÅ¡kai valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kais laikomi nuo Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (1994-11-22 redakcija) įsigaliojimo, o ginčo miÅ¡kas miesto miÅ¡ko statusÄ pagal šį įstatymÄ Ä¯gijo nuo ginčo vietovės priskyrimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304, nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė šį miÅ¡kÄ formaliai jau buvo priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Nuostata, kad miestų miÅ¡kai negrÄ Å¾inami piliečiams natÅ«ra, o yra valstybės iÅ¡perkami, buvo įtvirtinta jau nuo 1991 m. birželio 18 d., kai Seimas priėmė įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“.

3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai apie apeliantų sÄ Å¾iningumÄ jiems sudarant ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, negalimumÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo nekilnojamÄ jį daiktÄ . CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos Å¡ioje byloje netaikytinos, nes bÅ«tinybė grÄ Å¾inti valstybei valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ tiesiogiai kyla iÅ¡ Konstitucijos 47 straipsnio, pagal kurį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančio tik valstybei ir esančio iÅ¡imtu iÅ¡ apyvartos daiktu (CK 1.97 str., 4.7 str.), buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas.

4. Apeliantų argumentai apie jų sÄ Å¾iningumÄ yra neapgrįsti ir dėl to, kad jie net ir formaliai neatitinka sÄ Å¾iningų įgijėjų požymių, nes pagal įstatymÄ ir teismų praktikÄ sÄ Å¾iningu įgijėju laikomas tik asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Å iuo atveju, kai ginčo miÅ¡kas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusÄ turi pagal įstatymÄ kaip miesto miÅ¡kas, taip pat žinant, kad valstybėje įstatymai yra skelbiami ir kiekvienas turi žinoti ir vykdyti juos, apeliantai, sudarydami pirkimo-pardavimo sandorį dėl miesto miÅ¡ko, turėjo ir galėjo žinoti, kad ginčo miÅ¡kas pagal įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, tuo pačiu iÅ¡imtas iÅ¡ apyvartos daiktas, kurio nei jie patys, nei niekas kitas negali nei įsigyti privačion nuosavybėn, nei kam nors perleisti. Dėl to apeliantai nelaikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais.

5. Sutinka su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniu skundu, kuriuo praÅ¡oma panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl 3 885 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ priteisimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas. Byloje nustatyta, kad 2005 m. vasario 10 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-2928 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. D.“ ir 2005 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2929 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei G.

R.“ atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - 2,50 ha žemės sklypÄ , esantį KriaučiÅ«nų kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr.I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui (1 t., 49, 51 b. l.). Nuosavybės teisės V. D. ir G. R. atkurtos natÅ«ra grÄ Å¾inant bendrosios nuosavybės teise: V. D. 2,50 ha su G. R. 2,103 ha, bendrÄ 4,6030 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai (1 t., 49, 51 b. l.).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3798 pagrindu Vilniaus miesto savivaldybėje Kriaučiūnų kaime V. D. ir G. R. vardu suformuotas 1,9280 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus m.k.v., kuriame yra 0,2200 ha miško žemės. Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2008 m. gegužės 28 d. pažymoje Nr. 16061 nurodyta, jog 1,928 ha ploto žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. yra 0,22 ha valstybinės reikšmės miško (1 t., 23, 24-25 b. l.). 1996 m. kovo 10 d. mirus V.

D., jos turtÄ , tarpe kurio yra ir ginčijamu sprendimu V. D. suteiktas žemės sklypas, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos dukra G. R. (1 t., 50 b. l). 2005 m. birželio 2 d. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartimi G. R. visÄ ginčo žemės sklypÄ pardavė bendrosios dalinės nuosavybės teise S. A., G. P., A. R., A. J. ir A. G. už 615 000 Lt (1 t., 45-48 b. l.). 2005 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartimi S. A., G. P., A. R., A. J., G. G. ir A. G. ginčo sklypÄ pardavė T.

R. (1 t., 33-41 b. l.). Dėl atsakovų A. R. ir A. J. apeliacinio skundo Apeliantų manymu, ginčijama miÅ¡ko žemė pardavimo metu nebuvo priskirta prie valstybės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotų. Su Å¡iais atsakovų argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi jie paneigti tiek byloje esančiais įrodymais, tiek įstatyminiu reglamentavimu. Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje tarp kitų valstybinės reikšmės miškų, išimtinės nuosavybės teise priklausančių Lietuvos Respublikai, įtvirtinti miestų miškai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai. Šie miškai yra valstybinės reikšmės ex lege. Byloje nustatyta, kad ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų priėmimo metu ginčo žemės sklype buvo valstybinės reikšmės miško.

Pagal Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos pateiktus duomenis, Lietuvos valstybės kadastre yra įregistruotas Vilniaus miÅ¡kų urėdijos 483 kvartalo taksacinis miÅ¡ko sklypas Nr. 15, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo (Žin. 199, Nr. 97-2451;2002, Nr. 123-5571) yra priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir dalis jo patenka į ginčo sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos 2008 m. gegužės 28 d. pažyma Nr. 16061 (1 t., 24 b. l.), Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro valstybinės reikÅ¡mės schemos fragmentas 2008 m. gegužės 28 d. Nr. P0805-0022 (1 t., 23 b. l.) ir Valstybinės miÅ¡kotvarkos tarnybos Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimo 2008 m. gegužės 28 d. aktas Nr. 186 (1 t., 25-27 b. l.) patvirtina, kad į žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)patenka 0.22 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko.

Ginčo žemės sklypo nuosavybės atkÅ«rimas buvo įteisintas apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005 m. vasario 10 d. sprendimais Nr. 2.4-01-1928 ir Nr. 2.4-01-2928, t.y. po Nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Taigi ginčijamų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimų priėmimo metu grÄ Å¾intuose žemės sklypuose buvo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, kuris iÅ¡imtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei ir negali bÅ«ti perduotas privačion nuosavybėn, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimais buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos.

Dėl šios priežasties atmestini apeliantų argumentai, kad ginčijama miško žemė pardavimo metu nebuvo priskirta prie valstybės reikšmės miško plotų. Pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Tai reiškia, kad atsakovų sudaryti sandoriai dėl žemės sklypų, kuriuose yra valstybinės reikšmės miško, perleidimo yra niekiniai ir negalioja.

Sandorį pripažinus negaliojančiu, sprendžiamas restitucijos klausimas (CK 1.80 str. 2 d.). Apeliantai nurodo, kad jie yra sÄ Å¾iningi įgijėjai, todėl restitucija negali bÅ«ti taikoma ir jų teisės turi bÅ«ti ginamos taikant vindikacijos taisykles (CK 4.96 str. 2 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti Å¡iems argumentams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo bÅ«dus, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiÅ¡ki, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo bÅ«dai.

Tuo atveju, kai asmuo siekia iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ kito asmens, reikalaudamas pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektÄ buvo perleistos Å¡iam asmeniui, taikomas prievolinių asmens teisių gynimo bÅ«das – restitucija, kuriÄ reglamentuoja CK 6.145–6.153 straipsniai. Daikto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (vindikacija) yra daiktinių asmens teisių gynimo bÅ«das, kurį reglamentuoja CK 4.95–4.97 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Byloje sprendžiamas sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimas, todėl taikoma restitucija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtÄ , ir pripažįstamos negaliojančiomis visos Å¡io turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp Å¡io akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sÄ lygų ir įgijėjo sÄ Å¾iningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Taigi apeliantai nepagrįstai reikalauja ginčo teisiniams santykiams taikyti daiktinę teisę reglamentuojančias normas ir vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2011; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011), kuriose ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjimo ginčo. Atsakovų cituojamose nutartyse buvo sprendžiamas ginčas, kai valstybė žemės sklypus prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, todėl nurodytose bylose pateikti išaiškinimai ginčo situacijai neturi precedentinės galios.

Nagrinėjamos bylos atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, jos įgaliotam pareigūnui – Vilniaus apskrities viršininkui – priėmus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šie aktai pripažinti neteisėtais ir panaikinti, todėl spręstinas restitucijos klausimas. Tokios pozicijos analogiškose bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Byloje teismas, taikydamas restitucijÄ , įpareigojo T. R. grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį; įpareigojo A. R. grÄ Å¾inti T. R. 24 531,96 Lt, S. A., G. P., A. J., A. G. (kartu su G. G.) grÄ Å¾inti T. R. po 11 409,89 Lt; įpareigojo G. R. ir P. R. grÄ Å¾inti A. R. 24 531,96 Lt, S. A., G. P., A. J. ir A. G. (kartu su G. G.) po 11 409,89 Lt. Apeliantai, remdamiesi savo sÄ Å¾iningu bei tuo, kad valdė, naudojosi ir disponavo žeme nepažeisdami įstatymų, nežinojo ir neturėjo žinoti, kad žemės sklypas įgyjamas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti, praÅ¡o netaikyti restitucijos.

CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė iÅ¡imtiniais atvejais pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Å iuo atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, kuria siekta suvienodinti iki Å¡iol formuojamÄ teismų praktikÄ bylose, kuriose sprendžiamas restitucijos klausimas pripažinus administracinį aktÄ , kurio pagrindu perleistas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, negaliojančiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje byloje pasisakė, kad, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡ių asmenų teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ .  Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko perdavimÄ atsakovės G.

R. nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, atsakovė pasitikėjo valstybės institucijų kompetencija nustatyti konkrečius grÄ Å¾intinos žemės plotus. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese atsakovė G. R. neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl grÄ Å¾intinos žemės plotų nustatymo, byloje nėra duomenų, kad ji bÅ«tų įtakojusi valstybės institucijų sprendimus. Apeliantai, kurie iÅ¡ G. R. įsigijo ginčo žemės sklypÄ , pagrįstai teigia, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jie buvo sÄ Å¾iningi įgijėjai, o vėliau – sÄ Å¾iningi valdytojai, kurie nežinojo ir neturėjo žinoti, kad žemės sklypas įgyjamas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti.

Vien tai, kad apeliantai privalėjo žinoti, jog nuosavybės teisės į miestų teritorijose esančius miÅ¡ko plotus negali bÅ«ti atkurtos, nėra pagrindas pripažinti juos nesÄ Å¾iningais. Pagal Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ , asmenims, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, ir Å¡iems turtÄ pirkimo-pardavimo sandoriais perleidus kitiems asmenims, restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grÄ Å¾inti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkÅ«rimo jiems procesas pripažintinas baigtu; prieÅ¡ingu atveju Å¡ių asmenų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai (neproporcingai) pablogėtų (CK 6.145 str. 2 d.).

Tokiu atveju valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Atsižvelgdama į Å¡iÄ aktualiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teisėjų kolegija mano, jog yra bÅ«tina keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos ir panaikinti sprendimo dalį dėl restitucijos tarp pripažintų negaliojančiais sandorių Å¡alių taikymo ir pakeisti restitucijos bÅ«dÄ , nurodant, kad restitucija taikytina tarp valstybės ir paskutiniojo valstybei grÄ Å¾intino turto įgijėjo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

IÅ¡ byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas T. R. žemės sklypÄ , kuriame yra dalis ginčijamo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, įsigijo už 615 000 Lt (1 t., 33-41 b. l.), tačiau pagal byloje esančius duomenis Å¡io sklypo vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo mažesnė – 274 408 Lt (1 t., 21-31, 37 b. l.), todėl vadovaujantis paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, T. R. iÅ¡ valstybės priteistina suma skaičiuojama nuo įsigyto sklypo sandorio sudarymo metu apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės, t. y. 11,41 procentų (valstybei grÄ Å¾intina žemės sklypo dalis) nuo bendros vidutinės žemės sklypo vertės (274 408 Lt) – 31 310 Lt.

Dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinio skundo Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos į valstybės biudžetÄ 3 885 Lt žyminį mokestį. Atsakovas praÅ¡o Å¡iÄ sprendimo dalį panaikinti. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas arba pareiÅ¡kimas paduodamas siekiant apginti vieÅ¡Ä jį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti vieÅ¡Ä jį, valstybės arba savivaldybės interesÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nepriklausomai nuo to, jog ieÅ¡kinį byloje, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, Å¡i procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, atstovas, bet ne savarankiÅ¡kas atsakovas, kuriam galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Dėl Å¡ios priežasties naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos į valstybės biudžetÄ priteistas 3 885 Lt žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 326 str. 1 d. 3 p.). Dėl trečiojo asmens LR Aplinkos ministerijos praÅ¡ymo  Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo LR Aplinkos ministerija praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo ex officio iÅ¡spręsti ginčo miÅ¡ko sklypo įkeitimo bankui panaikinimo klausimÄ , hipotekos galiojimÄ grįsdamas byloje esančio 2008 m. birželio 30 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis.

Bylos duomenys (1 t., 28-31, 164-169, 195-197 b. l.) liudija, kad 121 640,41 EUR prievolės įvykdymui užtikrinti atsakovas T. R. 2005 m. rugpjūčio 24 d. hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas 01120050016428, įkeitė trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui (dabar – AB DNB bankas) nuosavybės teise valdomÄ 1,9280 ha bendro ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus miesto savivaldybėje, KriaučiÅ«nų km., kurio dalis - 0,2200 ha ploto miÅ¡kas, priskirtas iÅ¡imtinei valstybės nuosavybei ir teisėtai bei pagrįstai skundžiamu teismo sprendimu grÄ Å¾intas valstybei. Nagrinėjamoje byloje AB DNB bankas įtrauktas dalyvauti trečiojo asmens be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje teisėmis (t. 1, b. l. 162-163 b. l.).

Byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu valstybės interesÄ gynęs prokuroras nereiÅ¡kė materialinio teisinio reikalavimo dėl hipotekos iÅ¡imtinei valstybės nuosavybei priklausančiam ginčo miÅ¡ko sklypui panaikinimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatavęs administracinių aktų, kuriais piliečiams atkurtos nuosavybės teisės į valstybei priskirtÄ miÅ¡ko plotÄ , ir ginčo sklypo perleidimo sandorių neteisėtumÄ bei valstybinį miÅ¡kÄ grÄ Å¾inęs teisėtai jos savininkei – valstybei, netyrė, nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ginčo miÅ¡ko įkeitimo sandorio neteisėtumo ir jo negaliojimo teisinių padarinių, nors aktyvaus teismo vaidmens reikalaujantis vieÅ¡ojo intereso gynimo bylos pobÅ«dis ir CK 1.78 straipsnio 5 dalis suteikė teismui teisę ex officio spręsti šį klausimÄ .

Dėl to susiklostė situacija, kai valstybės interesais pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai patenkintas, tačiau Å¡is vieÅ¡asis interesas tapo apgintas tik iÅ¡ dalies, nes valstybei iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklausantis, iÅ¡ civilinės apyvartos iÅ¡imtas miÅ¡kas teisėtai savininkei grÄ Å¾intas apsunkintas hipoteka kito asmens prievolėms užtikrinti (CK 4.171 str. 9 d.), nors pagal CK 4.171 straipsnio 1 dalį Å¡is turtas negali bÅ«ti hipotekos objektu. Ä®statymas suteikia teismui teisę ex officio konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ (CK 1.78 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančių įrodymų apimtį apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti niekinio hipotekos sandorio teisinių pasekmių, nes nedisponuoja nutarties priėmimo momentui aktualiais duomenimis apie T. R. piniginės prievolės bankui pasibaigimÄ (pagal bylos duomenis ji turėjo bÅ«ti įvykdyta iki 2012 m. birželio 26 d. (t. 1, b. l. 197)) ir hipotekos galiojimÄ . Bylos Å¡alys, kurioms aktualus hipotekos valstybei priklausančiam miÅ¡kui galiojimas – valstybės interesÄ ginantis ieÅ¡kovas, atsakovas T.

R., ir trečiasis asmuo AB DNB bankas apeliacinių skundų dėl hipotekos galiojimo neišsprendimo neteikė, nuomonės dėl LR Aplinkos ministerijos prašymo nepareiškė ir neišdėstė pozicijos dėl hipotekos panaikinimo teisinių pasekmių. Kompetencija pakeisti byloje dalyvaujančio asmens procesinę padėtį turi tik pirmosios instancijos teismas, todėl tik jis, išklausęs ieškovo nuomonę, gali nuspręsti dėl įkeitimo teisę turinčio banko dalyvavimo byloje atsakovu ir ginčo miško hipotekos likimo.

IÅ¡dėstytos aplinkybės bei proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai lemia bylos pirmosios instancijos teismui grÄ Å¾inimÄ hipotekos negaliojimo ir niekinio sandorio teisinių pasekmių klausimui iÅ¡spręsti (CPK 327 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų  Atsakovas A. R. už apeliacinį skundÄ sumokėjo 3 885 Lt žyminį mokestį, teismo nurodymu paskaičiuotÄ pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nuo apeliaciniu skundu skundžiamos ieÅ¡kinio sumos – 144 237 Lt (t. 2, b. l.74-75, 77-77a). Konstatuotina, kad atsakovų apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, nes pakeitus teismo taikytÄ restitucijos bÅ«dÄ , apeliantams nekyla pareiga grÄ Å¾inti valstybinio miÅ¡ko pirkėjams atitinkamai 24 531,96 Lt ir 11 409,89 Lt, iÅ¡ viso 35 941,85 Lt.

Kadangi patenkinti 25 procentai apeliantų reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai apeliantui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Ä®vertinus ieÅ¡kovo, kaip valstybės, kurios interesais pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, atstovo statusÄ bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatomis, iÅ¡ valstybės apeliantui priteistini 25 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 971 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl restitucijos natÅ«ra taikymo, kuria T. R. įpareigotas grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuriÄ sudaro 0,2200 ha plotas, priskiriamas valstybės miÅ¡kui, esančiÄ Vilniaus m. savivaldybėje, KriaučiÅ«nų k.; A. R. (A. R.) įpareigotas grÄ Å¾inti T. R. 24 531,96 Lt, S. A., G. P., A. J., A. G. (kartu su G. G.) įpareigoti grÄ Å¾inti T.

R. po 11 409,89 Lt; G. R. ir P. R. įpareigoti grÄ Å¾inti A. R. (A. R.) 24 531,96 Lt, S. A., G. P., A. J. ir A. G. (kartu su G. G.) po 11 409,89 Lt, pakeisti ir Å¡iÄ sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuriÄ sudaro 0,2200 ha plotas, priskiriamas valstybės miÅ¡kui, esančiÄ Vilniaus miesto savivaldybėje, KriaučiÅ«nų kaime.

Priteisti iÅ¡ valstybės atsakovui T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 310 Lt (trisdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus deÅ¡imt litų)“. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos į valstybės biudžetÄ priteistas 3 885 Lt (trijų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkių litų) žyminis mokestis. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Priteisti iÅ¡ valstybės apeliantui A. R. (A.

R.), a. k. (duomenys neskelbtini) 971 Lt (devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio. GrÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui iÅ¡ T. R. valstybei priteistos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, KriaučiÅ«nų kaime, dalies - 0,2200 ha valstybei priskirto miÅ¡ko, įkeitimo AB DNB bankui 2005 m. rugpjūčio 24 d. hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas 01120050016428, negaliojimo ir jo teisinių pasekmių klausimui iÅ¡spręsti.

Teisėjai                                                                                                                Danutė GasiÅ«nienė                  Konstantinas Gurinas                                                                                                                              Marytė Mitkuvienė    Â