Legislator Case Law & Legislation
2be3e7bc-c176-4b69-80aa-ecfa6bd4d3f3 AI generated

2be3e7bc-c176-4b69-80aa-ecfa6bd4d3f3 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 2be3e7bc-c176-4b69-80aa-ecfa6bd4d3f3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-1122-253/2018 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01410-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I.

Legislator headnote

AI generated

2be3e7bc-c176-4b69-80aa-ecfa6bd4d3f3 · Klaipėdos apygardos teismas: Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nurodoma, kad sodo sklypas kitais įstatymų numatytais pagrindais yra savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė, todėl ji nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1122-253/2018 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01410-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos I. S. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, A.

K. (A. K.) ir S. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja I. S. pareiÅ¡kimu prašė teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , nurodant, kad pareiÅ¡kėja įgijo daiktÄ â€“ sodo sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – sodo sklypas).

2. Reikalavimo pagrindu pareiÅ¡kėja nurodė aplinkybes, kad 1981 metais ji pradėjo valdyti jos broliui A. K. suteiktÄ sodo sklypÄ , esantį SB „(duomenys neskelbtini)“. Sodo sklypas pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ buvo suteiktas pareiÅ¡kėjos broliui, Å¡is visas savo teises perleido pareiÅ¡kėjai, tačiau perleidimas nebuvo tinkamai įformintas tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjos brolis nuo 1990 metų iÅ¡vyko gyventi į RusijÄ . PareiÅ¡kėja sodo sklypu naudojasi ir juo rÅ«pinasi nuo 1981 metų iki dabar (daugiau nei 36 metus), t. y. moka visas įmokas, kurias priklauso mokėti kaip sodininkų bendrijos nariui.

Sklypas nėra buvęs ir šiuo metu nėra įregistruotas kito asmens vardu. Pareiškėja sodo sklypu naudojasi ir jį valdo atvirai, kaip jo savininkė, nuo nieko neslėpdama, jokių pretenzijų jai nebuvo pareikšta, sklypas naudojamas pareiškėjos reikmėms tenkinti. Sodo sklypas pareiškėjos iniciatyva ir jos lėšomis inventorizuotas, parengta kadastrinių matavimų byla. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimu nuspręsta pareiškimo netenkinti ir priteisti iš pareiškėjos I.

S. 7,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. liepos 7 d.) 95 straipsnis, galiojęs iki 1994 m. gegužės 17 d., numatė tik vienÄ vieÅ¡osios nuosavybės formÄ â€“ valstybės nuosavybę. Nustatęs, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog valstybė ginčijamÄ sodo sklypÄ perdavė kitiems asmenims, teismas pripažino, kad ginčo sklypas iÅ¡liko valstybės nuosavybė. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus argumentu, kad byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, jog ginčo sklypas priklauso valstybei.

Kadangi įgyjamosios senaties institutas gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai yra visų įgyjamosios senaties sÄ lygų visuma, padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjai neįrodžius vienos iÅ¡ sÄ lygų – daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktui konstatuoti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja I. S. praÅ¡o panaikinti 2018 m. kovo 29 d. pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ tenkinti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais: 5.1. Apeliantė teigia, kad sodo sklypas nepriklauso valstybei, ir remiasi 2017 m. kovo 6 d. VĮ Registrų cento Klaipėdos filialo raÅ¡tu, jog, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teisės niekam neįregistruotos. Be to, Klaipėdos rajono savivaldybė nurodė, kad sodo sklypas neįtrauktas į Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinę apskaitÄ . 5.2.

Sodo sklypas negali bÅ«ti valstybės nuosavybė, nes, mokėjimo praneÅ¡imo Nr. 10-21/69-012B ir praneÅ¡imo apie nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos duomenimis, už sodo sklypÄ pareiÅ¡kėjos brolis buvo sumokėjęs 302 čekius, tad pinigai už sodo sklypÄ buvo sumokėti Gargždų žemėtvarkos skyriui. 5.3. Apeliantės įsitikinimu, pareiÅ¡kėja teisėtai ir pagristai perėmė brolio iÅ¡ valstybės iÅ¡pirktÄ sodo sklypÄ ir juo rÅ«pinosi ilgiau nei 10 metų (nuo 1981 metų).

PareiÅ¡kėja moka visas sodo bendrijos nustatytas įmokas, taip pat dalyvauja sodo bendrijos nustatytuose darbadieniuose. PareiÅ¡kėja nuo nieko neslėpdama sodo sklypÄ valdo, jai valstybė niekada nebuvo pareiÅ¡kusi pretenzijų. 5.4. Sodo sklypo perleidimas dovanojimo pagrindu, kuris neužfiksuotas įstatymo nustatyta tvarka, nėra kliÅ«tis savo interesus ginti įgyjamosios senaties pagrindu. Daikto valdymas buvo prasidėjęs atvirai ir sÄ Å¾iningai. Už iÅ¡ valstybės iÅ¡pirktÄ sklypÄ pareiÅ¡kėjos brolis buvo sumokėjęs, todėl sodo sklypas nuo jo pardavimo pareiÅ¡kėjos broliui nebėra valstybės nuosavybė.

6. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o palikti nepakeistÄ 2018 m. kovo 29 d. pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepime nurodoma, kad aplinkybė, jog sklypo nuosavybės teisės neįregistruotos, negali bÅ«ti laikoma įrodymu, jog sklypas nėra valstybės nuosavybė. PareiÅ¡kėjos argumentas, kad jos brolis privatizavo sklypÄ , nepagristas, kadangi sklypo privatizacija nebaigta, nes nesudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, pareiÅ¡kėjos brolis negalėjo bÅ«ti privatizavimo sandorio Å¡alis; pareiÅ¡kėja neįrodė, kad jos brolis buvo Lietuvos Respublikos pilietis. PareiÅ¡kėjos brolis, kuris negalėjo bÅ«ti privatizavimo sandorio Å¡alimi, negalėjo perleisti turto, tad pareiÅ¡kėja taip pat neįrodė ir kitos bÅ«tinosios sÄ lygos – teisėto sklypo valdymo.

7. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nurodoma, kad sodo sklypas kitais įstatymų numatytais pagrindais yra savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė, todėl ji nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

10. Byloje keliamas klausimas, ar yra visos sÄ lygos, sudarančios teisinį pagrindÄ nustatyti, jog pareiÅ¡kėja I. S. įgijo nuosavybės teisę į sodo sklypÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

11. PareiÅ¡kėja I. S. prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji asmeninės nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ sodo sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja byloje nurodė aplinkybes, kad sodo sklypas buvo suteiktas jos broliui A. K., Å¡is visas savo teises perleido pareiÅ¡kėjai, tačiau tai nebuvo tinkamai įforminta tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėja byloje nurodė, kad ji nuo 1981 metų valdo A. K. suteiktÄ sodo sklypÄ .

12. Daikto valdymas iÅ¡ esmės yra faktinė bÅ«sena, kuri gali sukelti teisės į daiktÄ atsiradimÄ â€“ nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, galimas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. CK 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Atsižvelgiant įstatyme numatytÄ reglamentavimÄ iÅ¡skiriamos tokios nuosavybės teisei įgyti įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinos sÄ lygos: 1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CKÂ 4.68Â straipsnis);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas;

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑67/2011). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas gali bÅ«ti konstatuojamas tik nustačius nurodytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumos egzistavimÄ .

13. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja I. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad turtas, kurio įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktÄ praÅ¡oma nustatyti, priklauso valstybei. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja remiasi aplinkybe, kad nuosavybės teisės į į sodo sklypÄ niekam neįregistruotos.

14. Byloje iÅ¡ VÄ® Registrų centro 2017 m. kovo 6 d. pažymos nustatyta, kad sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistruotas SB „(duomenys neskelbtini)“ ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos nuosavybės teisės į šį sodo sklypÄ . Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kime nurodytas sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) neįtrauktas į Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinę apskaitÄ .

15. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Taigi valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį. ReikÅ¡minga tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad minėtas CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Taigi vien aplinkybė, kad teisės į daiktÄ (Å¡iuo atveju sodo sklypÄ ) neįregistruotos valstybės vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad daiktas nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata.

16. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad jos brolis už iÅ¡ valstybės iÅ¡pirktÄ sklypÄ buvo sumokėjęs pinigus valstybei, todėl Å¡is sodo sklypas nuo jo pardavimo pareiÅ¡kėjos broliui nebėra valstybės nuosavybė. Taigi apeliantė iÅ¡ esmės įrodinėjo aplinkybę, kad jos brolis A. K. buvo iÅ¡sipirkęs žemės sklypÄ .

17. Byloje esančios sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario knygelės duomenimis, A. K. į sodininkų bendrijos narius buvo priimtas 1981 m. gegužės 19 d., nurodytas kolektyvinio sodo numeris – 21. RaÅ¡ytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad A. L. K. (A. K. L.) 1992 m. gegužės 14 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ Klaipėdos rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybai ir prašė leisti jam įsigyti privačios nuosavybės teise žemės sklypÄ kol. „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje esančiame žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta, kad pirkėjas A. K. (A. K.) perka, o Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos virÅ¡ininkas parduoda 0,0600 ha žemės sklypÄ SB „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta bendra žemės sklypo pirkimo kaina, mokant investiciniais čekiais – 302 čekiai (mokant talonais – 605 talonai); valstybinis mokestis – 300 talonų; mokestis už dokumentų parengimÄ â€“ 100 talonų. A. K. 1992 m. lapkričio 6 d. mokėjimo praneÅ¡ime nurodyta, kad perkamo sodo sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktÄ yra 302 investiciniai čekiai.

Minėtame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad A. K. turi sumokėti valstybinį mokestį – 300 talonų; sklypo kaina, mokant grynaisiais pinigais – 605 talonai; sklypo kaina, mokant investiciniais čekiais – 302 čekiai; mokestis už dokumentų paruoÅ¡imÄ ir įforminimÄ â€“ 100 talonų. IÅ¡ 1992 m. lapkričio 6 d. mokėjimo praneÅ¡imo nustatyta, kad A. K. (A. K.) sumokėjo 302 čekius (investicinių čekių sumÄ ). IÅ¡ Taupomojo banko praneÅ¡imo apie nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos nustatyta, kad 1992 m. lapkričio 6 d. iÅ¡ L.

A. K. (L. K. A.) Gargždų žemėtvarkos tarnybai nuraÅ¡yti 302 čekiai už žemės sklypo iÅ¡sipirkimÄ . Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto valdybos Žemės tarnybai A. L. K. (A. K. L.) sumokėjo 100 (valiuta nenurodyta) už žemės sklypo dokumentų įforminimÄ .

18. Nurodyti duomenys byloje patvirtina A. K. siekį įsigyti sodo sklypÄ privačios nuosavybės teise. IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjos brolis veiksmus dėl žemės sklypo privatizavimo atliko 1992 m. gegužės–lapkričio mėnesiais.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 punkte numatyta, kad Å¡ių Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų pardavimÄ (nuomÄ ) privačių namų valdoms, taip pat taikomos parduodant (nuomojant) žemės sklypus sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms nepriklausomai nuo Å¡ių bendrijų užimamų teritorijų buvimo vietos.

IÅ¡ Taisyklių 6 ir 8 punkto nuostatų matyti, kad gavusi asmens praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ privačios nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį turi suraÅ¡yti sklypo įkainojimo aktÄ bei jo pirkimo–pardavimo sutarties projektÄ ir supažindinti su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ , po to miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas turi pateikti Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, kuri leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu.

Taisyklių 10 punktas nustatė, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumoka praneÅ¡ime nurodytÄ sklypo kainÄ (arba privalomÄ jÄ jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai) ir su mokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties; jeigu pirkėjas per nustatytÄ laikÄ nesumoka praneÅ¡ime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, Å¡i sutartis nesudaroma.

Minėtame Taisyklių 10 punkte taip pat buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariÅ¡kai ir per mėnesį turi bÅ«ti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje; Å¡ių sÄ lygų nesilaikymas daro pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančiÄ .

20. IÅ¡ anksčiau nurodytų duomenų nustatyta, kad gavęs 1992 m. lapkričio 6 d. mokėjimo praneÅ¡imÄ A. K. sumokėjo 302 čekius už žemės sklypo iÅ¡sipirkimÄ ir už žemės sklypo dokumentų įforminimÄ . Tačiau nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie 1992 m. lapkričio 6 d. mokėjimo praneÅ¡ime nurodyto 300 talonų valstybinio mokesčio sumokėjimÄ . Byloje taip pat nepateikta raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad sodo sklypo privatizavimo procedÅ«ra buvo baigta teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kad buvo sudaryta Å¡io valstybei nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

21. Nurodytų veiksmų atlikimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusi nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. birželio 28 d.) numatė, kad teisę į privatinę žemės nuosavybę turi tie asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai, turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Anksčiau minėtų Taisyklių 1.1.1 punkte buvo nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ne žemės Å«kio veiklai gali įsigyti veiksnÅ«s Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, turintys Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ ir nuolat gyvenantys Lietuvoje.

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo nurodė, kad pareiÅ¡kėjos brolis 1990 m. iÅ¡vyko nuolat gyventi į RusijÄ . IÅ¡ Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į bylÄ pateiktų raÅ¡tų dėl duomenų pateikimo nustatyta, kad Migracijos departamentas neturi informacijos apie A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), iki 2000 metų turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę.

Taigi byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad sodo sklypo privatizavimo procedūros metu pareiškėjos brolis A. K. buvo Lietuvos pilietis ir galėjo būti privatizavimo sandorio šalis.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog A. K. buvo iki galo užbaigęs sodo sklypo privatizavimo procesÄ teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėja I. S. teigė, kad sodo sklypÄ brolis jai perleido dovanojimo sandorio pagrindu, kuris neužfiksuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjos brolis, kaip sodo sklypÄ perleidžiantis asmuo, buvo iÅ¡sipirkęs šį sodo sklypÄ ir buvo Å¡io turto savininkas. Nesant nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, yra pagrindas pripažinti, kad sodo sklypas iÅ¡liko valstybės nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta viena sÄ lygų, bÅ«tinų taikyti įgyjamosios senaties institutÄ , t. y. jog konkretus sodo sklypas nėra valstybės nuosavybė.

23. Apeliantė pabrėžia, kad daiktÄ valdo daugiau nei 10 metų, moka sodo bendrijos nustatytas įmokas ir valstybė niekada nereiÅ¡kė pareiÅ¡kėjai pretenzijų. Akcentuotina, kad nuosavybės teisei įgyti įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tina CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytų sÄ lygų visuma. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti valstybei priklausantį daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sÄ lygų. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra visų sÄ lygų, bÅ«tinų konstatuoti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės į sodo sklypÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi faktÄ .

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų ir pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Apeliantės apeliacinį skundÄ atmetus, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ) neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimonda Andrulienė Marius Dobrovolskis Albina Pupeikienė