2023-01-25 Nr. AB-2376-3-61-3-03044-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-28-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03044-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.6.5; 18.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. L. patikslintame skunde prašė: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 1T-20-(7.5.) „Dėl J. L. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą (toliau – ir Skundas) dėl 0,2354 ha turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertės, nustatytos NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtos pil. J. L. vardu, pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Grigiškių mieste, Vilniaus miesto savivaldybėje. Pagal pareiškėjo prašymą NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d. parengė išvadą Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada). Pareiškėjui už 0,2354 ha negrąžintinos valstybės išperkamos žemės, kurios vertė 170 Eur, turėjo būti skirtas miško sklypas Vilniaus apskrities, Trakų rajono savivaldybės, Lentvario seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

3. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. vasario 1 d. informavo pareiškėją, kad skyriaus vedėjas, vykdydamas NŽT direktoriaus 2018 m. sausio 17 d. pavedimą, Įsakymu patikslino Išvadoje nurodytą valstybės išperkamos žemės vertę ir 0,2354 ha ploto žemės vertė buvo sumažinta iki 105 Eur. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. pateikė skundą, teigdamas, kad, nustatant išperkamos žemės vertę, buvo vadovautasi netinkama metodika.

4. NŽT 2018 m. kovo 20 d. sprendime Nr. ISS-566-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2018 m. kovo 20 d. Sprendimas) paaiškino, kad pareiškėjo prašymas jau yra išnagrinėtas ir jam du kartus atsakyta, todėl, nenustačius naujų aplinkybių, skundą paliko nenagrinėtą. Pareiškėjas su 2018 m. kovo 20 d. Sprendimu nesutiko, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2018 m. kovo 20 d. Sprendimą ir įpareigoti NŽT pareiškėjo Skundą išnagrinėti iš esmės.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020 įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjo Skundą iš esmės. NŽT 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 1SS-1562-(7.5) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimo pateikimo“ pareiškėjui buvo pranešta, kad 2018 m. kovo 1 d. skundas yra išnagrinėtas, prie rašto taip pat buvo pridėtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjo Skundą patenkinti ir panaikinti Įsakymą. Pareiškėjo vertinimu, priimdamas Sprendimą, atsakovas neteisingai taikė įstatymą, t. y. apskaičiuodama valstybės išperkamos žemės ploto vertę, NŽT turėjo vadovautis ne Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau – ir Nutarimas), (toliau – ir Metodika), bet tuo pačiu nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, nes jo atvejis atitinka Žemės įvertinimo metodikos 2.1.3 ar 2.1.4 punktus. Pareiškėjas padarė išvadą, kad šiuo atveju neturėjo būti taikomi Nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktai.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad jo teisėti interesai buvo pažeisti tuo, jog, apskaičiuodama jam negrąžinto valstybės išperkamo žemės ploto vertę, NŽT nesivadovavo Žemės įvertinimo metodika, o vietoje jos taikė Metodiką. Pareiškėjo įsitikinimu, pakartotinai nagrinėdamas Skundą, atsakovas turėjo taikyti būtent jo paminėtus Žemės įvertinimo metodikos punktus tam, kad tinkamai įvykdytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020.

7. Atsakovas NŽT pateiktame atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Trakų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą sugrąžinti Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę natūra. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2001 m. gruodžio 13 d. pasirašė pažymą Nr. 1505 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (pakeista Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. kovo 30 d. pavedimu Nr. V7-13 „Dėl Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-12-13 pažymos Nr. 1505 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, parengtos pil. J. L., dalinio pakeitimo“), pagal kurią pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,7550 ha žemės iš 8 ha buvusios žemės savininkės M. L., Vilniaus – Trakų apskrities, Trakų valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos turėtos žemės ploto, kuris pagal dabartinį administracinį suskirstymą yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (Grigiškių mieste), kuri Vilniaus miestui priskirta po 1995 m. birželio 1 d.

9. Paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teisės jau atkurtos į bendrą 0,2893 ha Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtos žemės plotą, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 79452-123 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste piliečiui (-tei) J. L.“ į 0,1338 ha buvusios žemės savininkės turėtos žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjo naudojamą 0,1338 ha kitos paskirties žemės sklypą. Tuo metu apskaičiuota grąžinamo žemės sklypo vertė – 5 753 Lt. Taip pat Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2.4-01-8237 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. L.“ į 0,0831 ha žemės plotą, sugrąžinant natūra 0,2265 ha kitos paskirties žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise su M. L., J. S. L., B. L., K. L.. Sprendime nurodyta, kad sugrąžinto natūra žemės sklypo vertė – 18 176,63 Eur.

10. NŽT 2011 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 49S-171 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. L.“ pareiškėjui sugrąžinta natūra 0,0646 ha kitos paskirties žemės sklypo bendrosios nuosavybe teise su J. S. L., M. J., S. M., K. L., J. Š., o sugrąžinto natūra žemės sklypo vertė yra 4 990,35 Eur. Taip pat NŽT 2014 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 49S-21 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L.“ į 0,0539 ha žemės plotą pareiškėjui sugrąžinta natūra 0,1783 ha kitos paskirties žemės sklypo bendrosios nuosavybės teise kartu su Lietuvos Respublika, M. J., J. S. L., S. M., K. L., J. Š.. Sugrąžinto natūra žemės sklypo vertė yra 16 983,08 Eur.

11. Priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat grąžinamiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei apskaičiuota grąžinamų žemės sklypų vertė teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti. Pareiškėjas 2015 m. vasario 17 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą, kurį patikslino 2016 m. liepos 14 d., išreikšdamas pageidavimą už 0,2353 ha valstybės išperkamos žemės plotą atlyginti lygiaverčiu turėtajam miško sklypu Trakų rajone iš laisvos valstybinės žemės fondui priskirtų valstybinių miškų. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė Išvadą, kurios 4 punkte nurodyta, kad pareiškėjas pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį 0,2354 ha turėtajam žemės, miško sklypą, vertė – 170 Eur, taip pat, jog turėta žemė yra Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje.

12. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Įsakymu patikslino Išvadoje nurodytą valstybės išperkamos žemės vertę, t. y. vietoje 170 Eur nustatė 105 Eur vertę.

13. NŽT, atsižvelgdama į tai, kad buvo neteisingai paskaičiuota ginčo žemės sklypo vertė, pavedė Vilniaus miesto skyriui šią vertę perskaičiuoti. Nors pareiškėjas nesutiko su Išvadoje nurodyta žemės sklypo verte (ir su patikslinta verte), tačiau šis klausimas NŽT jau buvo detaliai išnagrinėtas 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. lSS-65-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. lSS-271-(7.5) ir 2018 m. kovo 20 d. Sprendimu.

14. Atsakovas pažymėjo, kad jam iš esmės nėra aiškūs pareiškėjo siekiai, nes jis ginčija jam palankų administracinį aktą. NŽT įsitikinimu, šiuo atveju nėra kilusio ginčo tarp pareiškėjo ir valstybinės žemės patikėtinio, todėl abejotina, ar ši byla apskritai gali būti nagrinėjama teisme. Vien aplinkybė, kad asmuo formaliai ginčija administracinį aktą, siekdamas rezultato, kurį jam garantuoja pats administracinis aktas, akivaizdžiai parodo, kad tarp bylos šalių nėra ginčo. Dėl to, atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir turėtų būti paliktas nenagrinėtu arba atmestas kaip nepagrįstas.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pareiškėjui tenkančią žemės dalies (0,2354 ha), priskirtos valstybės išperkamai nuomai, atlyginimo. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas visų pirma nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis, teismas nustatė, kad:

17.1. pareiškėjas Trakų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą sugrąžinti jam Vilniaus apskrities Trakų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę natūra.

17.2. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2001 m. gruodžio 13 d. pasirašė pažymą Nr. 1505 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuri pakeista Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. kovo 30 d. pavedimu Nr. V7-13 „Dėl Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001-12-13 pažymos Nr. 1505 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, parengtos pil. J. L., dalinio pakeitimo“. Minėtos pažymos pagrindu pareiškėjas įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,7550 ha žemės iš 8 ha buvusios žemės savininkės M. L., Vilniaus – Trakų apskrities, Trakų valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos turėtos žemės ploto, kuris pagal dabartinį administracinį suskirstymą yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (Grigiškių mieste), kuri Vilniaus miestui priskirta po 1995 m. birželio 1 d.

17.3. Pareiškėjui nuosavybės teisės į bendrą 0,2893 ha Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtos žemės plotą atkurtos: 1) Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 79452-123 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste piliečiui (-tei) J. L.“ į 0,1338 ha buvusios žemės savininkės turėtos žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjo naudojamą 0,1338 ha kitos paskirties žemės sklypą; žemės sklypo vertė – 5 753 Lt; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2.4-01-8237 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. L.“ į 0,0831 ha žemės plotą, sugrąžinant natūra 0,2265 ha kitos paskirties žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise su M. L., J. S. L., B. L., K. L.; žemės sklypo vertė – 18 176,63 Eur; 3) NŽT 2011 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 49S-171 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. L.“ į 0,0185 ha žemės plotą, sugrąžinant natūra 0,0646 ha kitos paskirties žemės sklypą bendrosios nuosavybe teise su J. S. L., M. J., S. M., K. L., J. Š.; žemės sklypo vertė – 4 990,35 Eur; 4) NŽT 2014 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 49S-21 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L.“ į 0,0539 ha žemės plotą, sugrąžinant natūra 0,1783 ha kitos paskirties žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise su Lietuvos Respublika, M. J., J. S. L., S. M., K. L., J. Š.; žemės sklypo vertė – 16 983,08 Eur.

17.4. Pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriui 2015 m. vasario 17 d. pateikė prašymą, kurį patikslino 2016 m. liepos 14 d., išreikšdamas pageidavimą už 0,2354 ha valstybės išperkamos žemės ploto atlyginti lygiaverčiu turėtajam miško sklypu Trakų rajone iš laisvos valstybinės žemės fondui priskirtų valstybinių miškų.

17.5. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas surašė Išvadą, kurios 4 punkte nurodyta, kad pareiškėjas pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam 0,2354 ha žemės (vertė – 170 Eur), miško ar vandens telkinio plotui. Išvados apačioje nurodyta, kad pareiškėjas su Išvada susipažino 2016 m. rugpjūčio 22 d., su ja sutinka ir pageidauja gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

17.6. Pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. pateikė NŽT prašymą dėl Išvados, nurodydamas, kad joje klaidingai įvertinta žemės sklypo vertė.

17.7. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, nustatęs, kad Išvadoje neteisingai apskaičiuota turėtos valstybės išperkamos žemės vertė, Įsakymu patikslino Išvadoje nurodytą valstybės išperkamos žemės ploto (0,2354 ha) vertę, t. y. vietoje 170 Eur nustatė 105 Eur vertę.

17.8. Pareiškėjas Skundą, kuriame nurodė, kad nustatant jo valstybės išperkamos žemės vertę buvo vadovautasi netinkama metodika.

17.9. NŽT 2018 m. kovo 20 d. Sprendime nurodė, kad pareiškėjo skundas jau buvo išnagrinėtas ir jam atsakyta 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SS-65-(10.5) bei 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-271-(7.5). Dėl šių priežasčių NŽT, nenustačiusi naujų aplinkybių, pareiškėjo Skundą paliko nenagrinėtą.

17.10. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas 2018 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti NŽT 2018 m. kovo 20 d. Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2018 m. kovo 1 d. skundą iš esmės.

17.11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

17.12. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020 nusprendė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti NŽT 2018 m. kovo 20 d. Sprendimą ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti dėl pareiškėjo Skundo nagrinėjimo iš esmės.

17.13. NŽT direktorius (jo pavaduotojas) priėmė Sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjo Skundą ir panaikino Įsakymą. Sprendime paaiškinta, kad, apskaičiuojant buvusios žemės savininkės M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos valstybės išperkamos žemės vertę, turėjo būti imama vidutinė tuomečio Vilniaus krašto žemės vertė, kuri pagal Metodikos 1 priedą yra 225,9 Eur (8 x 225,9 = 1 807,2 Eur). Kadangi pagal dabartinį administracinį suskirstymą, buvusios žemės savininkės M. L., 8 ha turėtos žemės plotas patenka į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, todėl, remiantis Metodikos 6.2 papunkčiu, apskaičiuotai turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertei papildomai turi būti taikomas Metodikos 6.1.1 papunktyje nurodytas pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti – 8 ir padaugintas iš pataisos koeficiento 0,4 (1 807,2 x 8 x 0,4 = 5 783,4 Eur). Tokiu būdu pareiškėjui tenkančio 0,2354 ha turėto valstybės išperkamos žemės ploto vertė yra 170 Eur, 0,2893 ha grąžintinos žemės ploto vertė – 209 Eur, ir tai atitinka Išvadoje nurodytai vertei.

18. Pareiškėjo vertinimu, priimdama skundžiamą Sprendimą ir apskaičiuodama valstybės išperkamos žemės ploto vertę, NŽT turėjo vadovautis ne Metodika, o Žemės įvertinimo metodika.

19. Teismas pažymėjo, kad institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo tvarka), bei kitais teisės aktais. Toliau teismas apžvelgė Atkūrimo įstatymo (ginčui aktuali pareiškėjo skundo NŽT pateikimo metu galiojusi redakcija nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 21 straipsnio 4 dalį, Atkūrimo tvarkos 3 punktą ir nurodė, kad tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Atkūrimo tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose vėliausiai ir nepraleidus Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią tuo atveju, kai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

20. Remiantis bylos duomenimis, teismas nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas 1991 m. lapkričio 28 d. prašymą sugrąžinti jam Vilniaus apskrities Trakų valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę natūra, taip pat teikdamas 2015 m. vasario 17 d. prašymą, kurį patikslino 2016 m. liepos 14 d., pageidavo už 0,2353 ha valstybės išperkamos žemės ploto atlyginti jam lygiaverčiu turėtajam miško sklypu Trakų rajone iš laisvos valstybinės žemės fondui priskirtų valstybinių miškų. Šios aplinkybės pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo. Taigi, įvertinęs turimus duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas per visą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo laikotarpį buvo pasirinkęs konkrečius nuosavybės teisių atkūrimo būdus, t. y. atkūrimą natūra arba atlyginti jam lygiaverčiu turėtajam miško sklypu Trakų rajone iš laisvos valstybinės žemės fondui priskirtų valstybinių miškų.

21. Įvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. balandžio 23 d. raštą Nr. A51-32685/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl laisvos žemės plotų Vilniaus miesto savivaldybėje esančiame Grigiškių mieste“, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, teismas nurodė, kad NŽT žemę, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, priskyrė valstybės išperkamai žemei, nes ji, kaip nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, yra užimta valstybiniais panaudos teise valdomais pramonės ir sandėliavimo objektais užstatytais žemės sklypais arba valstybinės reikšmės miško plotu, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijomis bei keliomis laisvomis labai mažo ploto teritorijomis, kurios pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius yra neurbanizuojamų teritorijų funkcinėje zonoje. Dėl šių priežasčių NŽT konstatavo, kad pareiškėjo pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, t. y. atkūrimas natūra, yra negalimas, todėl priėmė Sprendimą atlyginti jam už negrąžintiną miško sklypą pinigais.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymuose NŽT buvo nurodęs du alternatyvius nuosavybės teisės atkūrimo būdus – nuosavybės grąžinimą natūra arba lygiaverčio žemės sklypo suteikimą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nuosavybės grąžinti natūra nebėra galimybių, tačiau atsakovas, prieš parinkdamas atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą – piniginę kompensaciją, turėjo nustatyti ir informuoti pareiškėją, kad ir kitu pareiškėjo pageidaujamu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teises.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai taikant Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsakovas turėjo pareigą pranešti pareiškėjui apie galimybę prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitu įstatyme numatytu būdu, tačiau nagrinėjimo ginčo byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas (institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo) būtų šią pareigą įvykdęs. Taigi, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas laikėsi Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio 4 dalies (abiejų minėtų įstatymo redakcijų) reikalavimų, informuojant pareiškėją apie galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo (žr. pvz. LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-789/2021).

24. Teismas nenustatė, kad atsakovas įvykdė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą savo pareigą informuoti pretendentą, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teises jo prašomu būdu (suteikiant jam lygiavertį žemės sklypą), t. y. nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas, nurodant terminą, per kurį pareiškėjas turėjo pareikšti valią dėl valstybės išperkamo nekilnojamojo turto atlyginimo būdo ir pan. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsiliepime į patikslintą skundą NŽT formaliai nurodė, jog pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2018 m. kovo 1 d. prašymą ir jo reikalavimas patenkintas. Vis dėlto, Sprendimu pareiškėjui tik buvo pranešta, jog už 0,2354 ha ploto žemės bus atlyginta pinigais, tačiau kiti galimi nuosavybės teisių atkūrimo būdai nebuvo pasiūlyti. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad apskritai nebeliko galimybės suteikti pareiškėjui lygiavertį žemės sklypą – nėra laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima tokius sklypus formuoti, nėra suformuota tokios vertės žemės sklypų ir pan. Teismui taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjui nuosavybės teisės negalėtų būti atkuriamos atlyginant už valstybės išperkamą turtą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 dalyje numatytu būdu – perduodant lygiavertį žemės sklypo plotą kitoje vietoje. Taigi, teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo įvykdyta Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta NŽT pareiga, t. y. kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog nėra galimybės nuosavybę grąžinti natūra ar vietoje to suteikti lygiavertį žemės sklypą ir kad jam buvo raštu pasiūlyti kiti šiame įstatyme numatyti atlyginimo būdai.

25. Teismas padarė išvadą, kad, pareiškėjui nepasiūlius kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, buvo apribota jo teisė apskritai pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Taigi, šios aplinkybės sudarė pagrindą panaikinti Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas skunde rėmėsi netinkamos metodikos taikymu, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovas neturi vykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos siūlyti pareiškėjams kitus Atkūrimo įstatyme numatytus atlyginimo būdus, nustačius, jog žemės sklypas yra valstybės išperkamas. Teismas įvertino, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalimi ir peržengti pareiškėjo skundo ribas, kadangi, to nepadarius, būtų akivaizdžiai pažeistos pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai, t. y. nebūtų apginta pareiškėjo teisė į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, kurioje jis galėtų išreikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (valstybės išperkamo nekilnojamojo turto atlyginimo būdo). Pareiškėjo neinformavus apie galimybę pakeisti jo valią dėl atlyginimo būdo, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad šis procesinis pažeidimas yra esminis, lėmęs pareiškėjo teisės į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pažeidimą (pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo valios (pozicijos) dėl kito atlyginimo būdo). Todėl, kaip nurodė teismas, ginčijamas NŽT Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas turi iš naujo spręsti dėl valstybės išperkamos žemės kito atlyginimo būdo įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjui. Teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, kadangi nebuvo pagrindo įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjo Skundo, nes tokiu atveju nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebūtų teisingas ir objektyvus. Taigi, teisėjų kolegija NŽT klausimą dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią valstybės išperkamos žemės (0,2354 ha) ploto dalį išnagrinėti iš naujo ir teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl kitų valstybės išperkamos žemės atlyginimo būdų.

III. 27. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu ir akcentuoja, kad nagrinėjamos bylos dalykas – administracinio akto panaikinimas ir siekis įpareigoti instituciją perskaičiuoti Išvados vertę. Atsakovas akcentuoja, kad NŽT perskaičiavo vertę, o pareiškėjas jam teisiškai palankų Sprendimą apskundė, galimai tikėdamasis dar vieno perskaičiavimo ir didesnės kompensacijos.

29. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija kompensacijos dydį, o ne aplinkybę, ar kompensacija galėjo / negalėjo būti paskirta, tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo NŽT priimtus administracinius aktus ir vadovavosi bylai netinkančia teismų praktika, t. y. LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1462-789/2021).

30. Pirmosios instancijos teismas, klaidingai nustatęs kilusį ginčą, priėjo prie nepagrįstos išvados ir situacijos sprendimo pagal netinkamas teisės aktų nuostatas. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (pinigais) sprendimas nebuvo priimtas, todėl ir nebuvo teisinio pagrindo pasisakyti apie privalomumą informuoti asmenį. Be kita ko, nebuvo teisinio pagrindo ir konstatuoti, kad tokios pareigos nebuvo laikytasi.

31. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad, nors teismas detaliai nepasisakė dėl NŽT taikytos metodikos, skaičiuojant kompensaciją, tačiau konstatavo, jog „pareiškėjas skunde remiasi netinkamos metodikos taikymu“. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, tikėtina, kad tuo atveju, jeigu nebūtų įvykusi klaida kvalifikuojant kilusį ginčą, prieš išeinant iš bylos nagrinėjimo ribų, pareiškėjo skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendime byloje Grigolovič prieš Lietuvą (peticijos Nr. 54882/10) pasisakė, jog kompensacijos dydis už seniai prarastas nuosavybės teises gali būti įvertintas pagal metodikas, nustatytas nacionalinėje teisėje, o ne pagal tokios nuosavybės rinkos vertę.

32. Taigi, NŽT vertinimu, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi ir peržengė nagrinėjamo skundo ribas. Nagrinėjamas ginčas buvo klaidingai identifikuotas, pritaikytos netinkamos teisės aktų nuostatos ir padarytos akivaizdžiai klaidingos išvados.

33. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

34. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su atsakovo argumentais, jog teismas, nagrinėdamas skundą, išėjo už nagrinėjamos bylos ribų ir todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas bei turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 1T-20-(7.5.) „Dėl J. L. skundo išnagrinėjimo“; 2) įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą dėl 0,2354 ha turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertės, nustatytos NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtos pil. J. L. vardu, pakeitimo“.

36. Pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki žemės nacionalizavimo valdytą nekilnojamąjį turtą.

37. Pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriui 2015 m. vasario 17 d. pateikė prašymą, kurį patikslino 2016 m. liepos 14 d., išreikšdamas pageidavimą už 0,2354 ha valstybės išperkamos žemės ploto atlyginti lygiaverčiu turėtajam miško sklypu Trakų rajone iš laisvos valstybinės žemės fondui priskirtų valstybinių miškų.

38. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. surašė išvadą Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurios 4 punkte nurodyta, kad pareiškėjas pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį 0,2354 ha turėtajam žemės, miško sklypą, kurio vertė 170 Eur, turėta žemė yra Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje.

39. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė 2018 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, parengtos pil. J. L. vardu, pakeitimo“ ir patikslino Išvadoje nurodytą valstybės išperkamos žemės ploto (0,2354 ha) vertę, t. y. vietoje 170 Eur nustatė 105 Eur vertę.

40. Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. pateikė NŽT prašymą / skundą, kuriame nurodė, kad nustatant jo valstybės išperkamos žemės vertę buvo vadovautasi netinkama metodika.

41. LVAT 2020 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020 nuspręsta įpareigoti NŽT iš naujo spręsti dėl pareiškėjo J. L. 2018 m. kovo 1 d. prašymo / skundo nagrinėjimo iš esmės.

42. NŽT direktorius (jo pavaduotojas) priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjo Skundą ir panaikino Įsakymą. Sprendime paaiškinta, kad, apskaičiuojant buvusios žemės savininkės M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos valstybės išperkamos žemės vertę, turėjo būti imama vidutinė tuomečio Vilniaus krašto žemės vertė, kuri pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 1 priedą yra 225,9 Eur (8 x 225,9 = 1 807,2 Eur). Kadangi pagal dabartinį administracinį suskirstymą, buvusios žemės savininkės M. L., 8 ha turėtos žemės plotas patenka į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, todėl, remiantis Metodikos 6.2 papunkčiu, apskaičiuotai turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertei papildomai turi būti taikomas Metodikos 6.1.1 papunktyje nurodytas pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti – 8 ir padaugintas iš pataisos koeficiento 0,4 (1 807,2 x 8 x 0,4 = 5 783,4 Eur). Tokiu būdu pareiškėjui tenkančio 0,2354 ha turėto valstybės išperkamos žemės ploto vertė yra 170 Eur, 0,2893 ha grąžintinos žemės ploto vertė – 209 Eur, ir tai atitinka Išvadoje nurodytai vertei.

V. 43. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, savo skundą motyvavo tuo, kad priimdamas Sprendimą, atsakovas neteisingai taikė įstatymą, t. y. apskaičiuodamas valstybės išperkamos žemės ploto vertę, NŽT turėjo vadovautis ne Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, bet tuo pačiu nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika. Pareiškėjas pabrėžė, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti tuo, kad yra neteisingai apskaičiuojama jam negrąžinto valstybės išperkamo žemės ploto vertė.

44. Skundžiamas Sprendimas priimtas vykdant LVAT 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020, kuriuo nuspręsta įpareigoti NŽT iš naujo spręsti dėl pareiškėjo J. L. 2018 m. kovo 1 d. prašymo / skundo nagrinėjimo iš esmės.

45. Priimant skundžiamą Sprendimą buvo sprendžiamas pareiškėjo prašymas už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kaip tai yra įtvirtinta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje. Sprendžiant šį pareiškėjo prašymą turėtų būti ir buvo sprendžiamas klausimas dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško vertės apskaičiavimo pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu, kaip tai yra įtvirtinta Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje.

46. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenagrinėjo klausimo, ar institucija tinkamai įvykdė LVAT 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar institucija, priėmusi teismo įpareigojimu naują administracinį sprendimą, nepažeidė pareiškėjo teisių, ar tinkamai taikė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnio 3 dalį, spręsdama pareiškėjo prašymus nuosavybės teisių atkūrimo procese, būtent prašymus dėl valstybės išperkamos žemės ploto atlyginimo lygiaverčiu turėtajam miško sklypu iš laisvos valstybinės žemės fondui priskirtų valstybinių miškų.

47. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti minėtas esmines bylos aplinkybes, nes teismui apskųsto sprendimo teisėtumas turėjo būti įvertintas (ABTĮ 3 str.). Šio vertinimo nekeičia atsakovo tvirtinimas, kad skundžiamas Sprendimas yra palankus pareiškėjui, nes skundžiamu Sprendimu patenkintas skundas ir Įsakymas panaikintas. Vien skundo patenkinimas, nevertinant esminių išnagrinėto klausimo aplinkybių, nepatvirtina, kad priimtas sprendimas yra teisėtas.

48. Šiame kontekste akcentuotini ir kiti neteisingi (teisės aktais nepagrįsti) atsakovo procesinių dokumentų motyvai, kur nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog administracinis aktas yra apskųstas, jis negali būti vykdomas. Administracinis sprendimas paprastai yra vykdomas nedelsiant, jeigu teisės aktai neįtvirtina, kad administracinio sprendimo apskundimas ne teismo tvarka ar teismui sustabdo administracinio sprendimo vykdymą, arba jeigu institucija nesustabdo sprendimo vykdymo, arba teismas taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones laikinai nesustabdo apskųsto sprendimo galiojimą, kaip tai yra įtvirtinta ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte.

49. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (pinigais) sprendimas. Tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas. Taigi teismas pasisakė dėl su bylos medžiaga nesusijusių dalykų, o nagrinėjamoje byloje reikšmingų klausimų visiškai nenagrinėjo.

50. Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.), byla negali būti išnagrinėta vien apeliacinės instancijos teisme, kuris tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (146 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė