Legislator Case Law & Legislation
2bdf886a-bb86-465d-acfc-ec1767e184b4 AI generated

2bdf886a-bb86-465d-acfc-ec1767e184b4 · Tauragės apylinkės teismas

Case Number 2bdf886a-bb86-465d-acfc-ec1767e184b4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S., trečiajam asmeniui G. B., jos atstovams advokatams V. J., T. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo I. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 0,1468 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 priklausančias 274/1468 dalis Å¡io žemės sklypo priteisti ieÅ¡kovui I.

Legislator headnote

AI generated

2bdf886a-bb86-465d-acfc-ec1767e184b4 · Tauragės apylinkės teismas: Å ., prie kurio pavardės įraÅ¡yta skaičius - 274 kv. m. IeÅ¡kovas mano, kad M. Å . žemės sklypas 274 kv. m. nebuvo suteiktas jokiu teisiniu pagrindu: nei iÅ¡nuomotas, nei leista naudotis panaudos sutartimi, nei sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis. Prie M. Å . pavardės ranka (kitu raÅ¡tu) padarytas įraÅ¡as, kad jis naudosis bendrai 274 kv. m. žemės plotu, tačiau nenurodyta, kad Å¡is žemės sklypas priskiriamas keliams. IeÅ¡kovas nurodo, kad iÅ¡ geodezinių matavimų plano akivaizdu, jog jam priskirti 275 kv. m. yra kelias.

Keywords

AI generated
land use regulation land reclassification planning measure agricultural use protection of nature and landscape soil protection
AI generated
7d3d5b7b-b32c-4773-a012-5505178af357
Skundo registracijos Nr                                                                   Administracinės bylos Nr. I-157-162/2012 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00396-2011-7                                                              Procesinio sprendimo kategorija 4.2; 12.3.2, 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 5 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A.Ž., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Levitai Petrauskienei, 2012 m. kovo 26 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.Ž. skundÄ atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui ir valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo, veiksmų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
c7ded77a-b4e8-4462-86e3-371ae2977959
Administracinė byla Nr. I-6924-244/2014Proceso Nr. 3-61-3-07545-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Egidijos Puzinskaitės ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei E. T., atsakovės atstovei L. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui E. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. T.
10876bb8-34a4-4114-ae4d-a7709ce589b4
pareiÅ¡kėjas D. J. A. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o nustatyti, kad įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo 0,009 ha ploto žemės sklypo dalį, besiribojančiÄ su pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1.
54b47470-c7e6-4feb-a5f5-6bffbb824e24
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m.
9e2b136a-c2cd-4c16-ade0-1dc2da904197
LR teisingumo ministerijaiCivilinė byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-69-999/2019 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00485-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija:. 2.4.2.9.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 20 d. Šilalė Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant ieškovui I. M., jo atstovei advokatei S. J., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R.

S., trečiajam asmeniui G. B., jos atstovams advokatams V. J., T. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo I. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 0,1468 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 priklausančias 274/1468 dalis Å¡io žemės sklypo priteisti ieÅ¡kovui I.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 piniginę kompensacijÄ už šį žemės sklypÄ rinkos vertę – 954 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis) eurus. IeÅ¡kinyje bei patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas 1998 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 421 pagrindu iÅ¡ valstybės nusipirko 1194/1468 dalis žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)kurios paskirtis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

Å i sutartis buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre ir nurodyta, kad ieÅ¡kovas I. M. yra viso 0,1468 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. 2018 m. balandžio 14 d. iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Å ilalės skyriaus ieÅ¡kovas gavo pasiÅ«lymÄ dėl valdymo ir naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo ir prie jo pridėtÄ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio sužinojo, kad 2017 m. lapkričio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritorinio skyriaus raÅ¡to Nr. 33SD-2480-(14.33.137E.) pagrindu vieÅ¡ajame registre buvo įregistruota nuosavybės teisė Lietuvos Respublikos vardu į 274/1468 ha žemės sklypÄ , susidedantį iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, o jam priklausanti nuosavybės dalis Å¡iame turte nurodyta 1194/1468.

IÅ¡analizavęs savo 1998-02-09 valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo pardavimo sutartį Nr. 421, ieÅ¡kovas suprato, kad tuo metu įgijo ne visÄ Å¾emės sklypÄ , susidedantį iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o tik 1194/1468 dalis. Tačiau tame pačiame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad nuo 1999-10-26 iki 2017-12-01 ieÅ¡kovas yra viso žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. Atsakovė 2017-11-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritorinio skyriaus raÅ¡to Nr. 33SD-2480-(14.33.137 E.) pagrindu, kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“ ir įregistravo 274/1468 dalių žemės sklypo savininke Lietuvos RespublikÄ , o pati turtÄ valdo patikėjimo teise.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilalės skyrius ieÅ¡kovui pateikė 2018-04-10 raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos ir pasiÅ«lymo pateikimo“ Nr. 33SD-993-(14.33.104.) ir 2018-04-12 raÅ¡tÄ â€žDėl patikslinto pasiÅ«lymo pateikimo“ Nr. 33SD-1043-(14.33.104.) ir pasiÅ«lė nusistatyti valdymo ir naudojimo žemės sklypu tvarkÄ pagal jų pasiÅ«lymÄ , kad valstybei atitenka žemės plotas, skyriaus pateiktame plane pažymėtas raide „B“. 2018-05-08 ieÅ¡kovas pateikė atsakymÄ Nr. 33FP-1594 ir pasiÅ«lė atidalinti bendrasavininkius iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. kad ieÅ¡kovui atitektų Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis, o jis sumokės Lietuvos Respublikai kompensacijÄ pagal galiojančius teisės aktus.

Tuo atveju, jeigu skyrius nesutiktų su atidalijimu iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pateikė savo pasiÅ«lymÄ dėl valdymo ir naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo (3 variantus). 2018 m. birželio 5 d. raÅ¡te Nr. 33SD-1634-(14.33.104.) „Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės“, skyrius pakeitė savo 2018-04-10 raÅ¡te „Dėl informacijos ir pasiÅ«lymo pateikimo“ Nr. 33SD-993-(14.33.104.) ir 2018-04-12 raÅ¡te „Dėl patikslinto pasiÅ«lymo pateikimo“ Nr. 33SD-1043-(14.33.104.) iÅ¡dėstytus reikalavimus dėl valdymo ir naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo ir reikalavo atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kad Lietuvos Respublikai atitektų žemės sklypas, pažymėtas raide „B“ (pagal Skyriaus pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ). 2018 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovas skyriui pateikė oficialų pasiÅ«lymÄ â€žDėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės arba valdymo ir naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo“. 2018-08-03 raÅ¡tu Nr.33SD-2151-(14.33.104.) skyrius nesutiko su ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu ir nurodė, kad pradeda valdymo ir naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo procedÅ«rÄ pagal savo pasiÅ«lymÄ . 2018 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, praÅ¡ydamas atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kad ieÅ¡kovui atitektų Lietuvos Respublikai priklausančios 274/1468 dalys žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas valstybei sumokės kompensacijÄ . 2018 m. liepos 25 d. raÅ¡tu Nr. lSS-1496-(7.5.) atsakovė, atstovaudama Lietuvos RespublikÄ patikėjimo teise, atsisakė atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir siÅ«lė nustatyti valdymo ir naudojimo žemės sklypu tvarkÄ , priskiriant Lietuvos Respublikai žemės sklypÄ , pagal skyriaus pasiÅ«lytÄ variantÄ .

Atsakovės pateiktas pasiÅ«lymas nustatyti naudojimo ir valdymo žemės sklypu tvarkÄ , absoliučiai yra nepagrįstas, grubiai pažeidžiantis ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo bendrasavininkio teises ir teisėtus interesus, kadangi pagal atsakovės pasiÅ«lymÄ , ieÅ¡kovas nebeturėtų galimybės patekti į savo paties namų valdÄ . Nuo 2017 m. gruodžio 1 d., 274/1468 dalis žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 0,1468 ha įregistravus Lietuvos Respublikos vardu, kuriÄ patikėjimo teise valdo atsakovė ir ieÅ¡kovas, tapo to paties žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bendrasavininkiais.

IeÅ¡kovo dalis bendrame turte yra 1194/1498, o atsakovės - 274/1468. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis, kaip žemės sklypo bendrasavininkis siekia, kad bÅ«tų atidalinta iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o ne nustatyta valdymo ir naudojimo nekilnojamuoju daiktu tvarka. Šį reikalavimÄ motyvuoja tuo, kad atidalijus žemės sklypÄ tarp bendrasavininkių, neliktų bendro naudojimo ploto, bÅ«tų užkirstas kelias ateityje kilti bet kokiems ginčams bei nesutarimams. Nustatyti valdymo ir naudojimo žemės sklypu tvarkÄ , kad bÅ«tų atskirti žemės sklypai ir bendrasavininkiai naudotųsi juo atskirai, nėra galimybės. Bet kokiu atveju, nustatant naudojimo ir valdymo žemės sklypu tvarkÄ , naudotis žemės sklypu abu bendrasavininkiai turėtų bendrai.

Tokiu bÅ«du visuomet liktų pagrindas nesutarimams ir ginčams ateityje. Nustačius valdymo ir naudojimo žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , o tuo labiau jÄ atidalijus pagal atsakovės ir jos teritorinio padalinio - skyriaus pasiÅ«lytÄ variantÄ , kad atsakovei tenka žemės sklypas, pažymėtas indeksu „B“, ieÅ¡kovui neliktų pravažiavimo į ieÅ¡kovo namų valdÄ , iÅ¡ jo bÅ«tų atimtas kelias, kuris buvo nurodytas ieÅ¡kovo projektiniuose dokumentuose. Toks valdymo ir naudojimo tvarkos nustatymas arba atidalijimas natÅ«ra, pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip savininko teises ir užkerta keliÄ eksploatuoti jam priklausančiÄ nekilnojamojo daikto dalį.

IeÅ¡kovas mano, kad bendrasavininkiai, t. y. I. M. ir Lietuvos Respublika, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys žemės sklypÄ , susidedantį iÅ¡ 0,1468 ha, turi bÅ«ti atidalinti, kai vienam atitektų daikto dalis natÅ«ra, o kitas sumokėtų piniginę kompensacijÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad visas 0,1468 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro vientisÄ ieÅ¡kovo namų valdÄ . 1997 m. gruodžio 22 d. A. Ž. IÄ® atliko jo namų valdos, kurios bendras plotas 13607 kv. m. geodezinius matavimus, kuriuose nurodyta, kad žemės sklypu 549 kv. m. naudosis ieÅ¡kovas bendrai su M.

Å ., kai ieÅ¡kovui priklauso 275 kv. m., o M. Å . priklauso 274 kv. m. 1998 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo pardavimo sutarties Nr. 421 pagrindu, ieÅ¡kovas nusipirko jam priklausantį žemės sklypÄ 1194 kv. m., bendrame 7725 kv. m. sklype. 1999 m. spalio 11 d. P. K. IÄ® atliko ieÅ¡kovui priklausančių žemės sklypų geodezinius matavimus ir žemės sklypo 1194 kv. m. plane yra nurodyta, kad ieÅ¡kovui priklauso užstatyta teritorija 919 kv. m., o 275 kv. m. sudaro keliai. Plane indeksu „B“ pažymėta teritorija, susidedanti iÅ¡ 549 kv. m. nurodyta, kad naudosis bendrai su M.

Š., prie kurio pavardės įrašyta skaičius - 274 kv. m. Ieškovas mano, kad M. Š. žemės sklypas 274 kv. m. nebuvo suteiktas jokiu teisiniu pagrindu: nei išnuomotas, nei leista naudotis panaudos sutartimi, nei sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis. Prie M. Š. pavardės ranka (kitu raštu) padarytas įrašas, kad jis naudosis bendrai 274 kv. m. žemės plotu, tačiau nenurodyta, kad šis žemės sklypas priskiriamas keliams. Ieškovas nurodo, kad iš geodezinių matavimų plano akivaizdu, jog jam priskirti 275 kv. m. yra kelias.

Tuo tarpu M. Å . žemės sklypas nebuvo suteiktas jokiu teisiniu pagrindu, nenurodyta, kad plane pažymėti 274 kv. m., priskirti M. Å . pavardei, yra kelias. Todėl 1999 m. spalio 26 d. įregistruojant nuosavybės teises VÄ® „Registrų centras“ (po P. K. IÄ® geodezinių matavimų atlikimo), ieÅ¡kovo vardu buvo įregistruotas visas 1468 kv. m. žemės sklypas, kurį nepertraukiamai ir vieÅ¡ai valdo iki Å¡iol. VisÄ laikÄ nuo 1996 m., kai atsikėlė gyventi į Å¡iÄ namų valdÄ , iki Å¡iol ieÅ¡kovas valdė ir valdo visÄ 1468 kv. m.

žemės sklypÄ , kaip savo, kadangi jis buvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre ieÅ¡kovo vardu ir niekas jam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė iki 2018-04-14, kol gavo žemėtvarkos skyriaus raÅ¡tÄ . Å iame žemės sklype įrengė keliÄ , užtvėrė tvorÄ , užsodino medžius. Ä® jam priklausančius pastatus M. Å . kurį laikÄ važiuodavo per dabartinę ieÅ¡kovo namų valdÄ , tačiau vėliau jis pasidarė nuovaÅ¾Ä per jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 2,2500 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)nuo pagrindinio kelio tiesiai prie Å«kinės paskirties pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ valdė dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkiais. 0,1498 ha žemės ploto paskirtis yra nustatyta - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

Atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis yra 274 kv. m., o tai reiÅ¡kia, kad pagal galiojančias teisės normas, natÅ«roje suformuoti atskirÄ daiktÄ , kurį bÅ«tų galima atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nėra galimybės. Atsakovė juo nesinaudojo niekuomet ir nesinaudoja dabar. Be to, daugelį metų niekas kitas Å¡iuo žemės sklypu nesinaudoja, kelio neremontuoja, žemės neprižiÅ«ri. IeÅ¡kovo naudojimasis žemės sklypu buvo teisėtas, nes jis vieÅ¡ajame registre buvo įregistruotas viso žemės sklypo vieninteliu savininku nuo 1999-10-26 iki 2017-12-01.

VisÄ tÄ laikÄ , kai teisėtai ir pagrįstai naudojosi visu žemės sklypu, klaidos nepastebėjo nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė. Naudodamasis visu žemės sklypu, ieÅ¡kovas į jį investavo asmenines lėšas, kadangi iÅ¡pylė gruntinį keliÄ , aptvėrė tvorÄ , apželdino sklypÄ . Be to, atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis yra ženkliai mažesnė negu jam priklausanti dalis, tokiame sklype suformuoti atskirÄ daiktÄ nėra įstatyminio pagrindo. IeÅ¡kovas nurodo, kad G. B. daugelį metų nesinaudoja pagal geodezinius matavimus ieÅ¡kovo namų valdoje esančiu įvažiavimo keliu, kurį jis asmeniÅ¡kai įsirengęs. Kadangi ieÅ¡kovo sklypo geodeziniuose planuose nėra numatytas bendras kelias, M.

Å . neturėjo teisinio pagrindo valdyti ir naudoti 274 kv. m. žemės, ieÅ¡kovas mano, kad Å¡iuo metu atsidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, M. Å . įpėdinių teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti, kad jam priklausančioje namų valdoje, ieÅ¡kovo lėšomis įrengtas kelias tarnautų tretiesiems asmenims, kurie kada nors įgis nuosavybės teisę į pastatÄ - verÅ¡idę. Atsakovės motyvas, dėl kurio ji atsisako atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovo siÅ«lomu variantu, yra rÅ«pestis privažiavimu į žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Mano, kad tuo pasirÅ«pinti atsakovė privalėjo tada, kai buvo formuojami žemės sklypai ir sudaromos pirkimo - pardavimo sutartys. Å iuo metu žemės sklypas yra privati nuosavybė ir privažiavimo klausimas turės bÅ«ti sprendžiamas privačių žemės savininkų susitarimo arba servituto nustatymo pagrindu. Tai neturi įtakos Å¡ioje byloje kilusiam ginčui iÅ¡spręsti. IeÅ¡kovas teigia, kad žemės sklypas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės turi bÅ«ti atidalijamas, vienam bendrasavininkiui priteisiant žemės sklypÄ natÅ«ra, o pastarasis sumokėtų kompensacijÄ .

Kadangi ant ginčo žemės sklypo yra pastatyti ieÅ¡kovui priklausantys pastatais (užstatyta 919 kv.m.), yra kelias (275 kv.m.), tai atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis 274 kv.m. (kurioje taip pat yra kelias patekimui į ieÅ¡kovo namų valdÄ ) priteistina ieÅ¡kovui, o jis turėtų sumokėti atsakovei kompensacijÄ . Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad 0,1468 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) indeksuota žemės sklypo vertė yra 174,00 Eur. Atsakovei priklausančios 274/1468 dalies žemės sklypo rinkos vertė yra 5110 Eur.

BÅ«tent tokio dydžio kompensacijÄ siÅ«lo sumokėti Atsakovei už jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Lietuvos Respublikai priklausančios 274/1468 dalies sklypo vertė sudaro 954,00 Eur. Sutinka mokėti tokiÄ kompensacijÄ , kokia yra skaičiuojama pagal nepriklausomo turto vertintojo nustatytÄ Å¾emės sklypo rinkos vertę. Trečiojo asmens G. B. atstovas V. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo, kad ieÅ¡kovas siekia paimti bendro naudojimo keliÄ ir jį padaryti asmenine žemės sklypo dalimi, kas iÅ¡ pagrindų prieÅ¡tarauja teisės normoms, saugančioms asmeninę nuosavybę ir užtikrinančioms nevaržomÄ patekimÄ kaip į žemės sklypÄ , taip ir į nuosavybės teise valdomus pastatus fermÄ .

Nurodo, kad su ieÅ¡kovu ginčas dėl kelio užtvėrimo, jo neleidimo naudotis bendru keliu, vyksta jau eilę metų. Trečiasis asmuo kreipėsi į įvairias institucijas ir gavo atsakymus, kad I. M. savavaliauja, jis yra įpareigotas nugriauti neteisėtai pastatytÄ tvorÄ , netrukdyti naudotis bendru keliu. Tai yra ginčas dėl vieÅ¡o intereso, kelias yra iÅ¡tiestas ne tik I. M. poreikių tenkinimui, bet yra bendras visiems fermos bendrasavininkiams privažiuoti prie fermos, nes kito privažiavimo nėra ir niekada nebuvo.

Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir Å¡ių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali taisyklių redakcija nuo 2012 m. liepos 5 d. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje nustatyta žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projekto svarstymo ir tvirtinimo tvarka, o 10 dalyje nustatyta, kad pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, Å¡ių teisių suvaržymai ir įstatymu nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre.

Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įraÅ¡omi į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi bÅ«ti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų Å¡ių žemės sklypų sÄ lygos ir galimybės Å«kinei veiklai vystyti bei veiklos sÄ lygos gretimu žemės sklypu naudotojams. Taisyklių 40 punkte nustatyta, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siÅ«lomas nustatyti kelio servitutas.

Taisyklių 63 punkte nustatyta, kad parengtÄ ProjektÄ privalu derinti su atitinkamomis institucijomis. Pažymi, kad ieÅ¡kovas nerengia žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas - atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 0,1468 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 priklausančias dalis, ieÅ¡kovui nėra iÅ¡duotas skyriaus įsakymas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Atkreipia teismo dėmesį, kad ieÅ¡kovas teismui pateikė su ieÅ¡kiniu ginčo žemės sklypo dalių atidalijimo schemas, kurios buvo pateiktos Å ilalės skyriui, tačiau ieÅ¡kinio pirmas reikalavimas nesusietas su nė viena iÅ¡ jų.

Atsakovė nurodo, kad Å¡io ginčo atveju, ginčo žemės sklypas gali bÅ«ti atidalintas be neproporcingos žalos jo paskirčiai arba nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, todėl kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimas Lietuvos Respublikai bÅ«tų nepagrįstas, neteisėtas, kadangi bÅ«tų pažeistos trečiojo suinteresuoto asmens G. B. bei kitų asmenų teisės bei interesai. Nacionalinėje žemės tarnyboje 2017 m. nagrinėjant G. B. skundus dėl privažiavimo į žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis tuo metu nuosavybė teise priklausė M.

Å ., buvo įvertinti Å ilalės skyriuje esantys M. Å . nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieÅ¡kovo nuosavybė teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentai. Trečiasis asmuo G. B. reiÅ¡kė pretenzijas dėl privažiavimo kelio. Prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Å¡io žemės sklypo suformavimo metu nebuvo užtikrinta privažiavimo galimybė. Privažiavimo prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) klausimas buvo sprendžiamas, vykdant ieÅ¡kovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo projektÄ , nustatant, kad 549 kv. m ploto kelias pažymėtas indeksu „B“ bus naudojamas bendrai, nors dalis (275 kv.

m) nuosavybės teise priklauso ieškovui, o kita dalis (274 kv.

m) yra valstybinė žemė, kurios naudotoju Å¡iame projekte nurodytas M. Å .. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimÄ , Å ilalės skyrius, atstovaudamas Nacionalinę žemės tarnybÄ , pasiÅ«lė ieÅ¡kovui nustatyti ginčo žemės ploto naudojimosi tvarkÄ taip, kad valstybinės žemės dalis bÅ«tų privažiuojamojo kelio plote. Å ilalės skyrius ieÅ¡kovui teiktame pasiÅ«lyme nepaminėjo, kad žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendru sutarimu dėl žemės naudojimo nustatymo valstybinės žemės dalyje bus nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kad bÅ«tų užtikrinta galimybė ne tik ieÅ¡kovui, bet ir G.

B. bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui naudotis esama valstybinės žemės dalimi privažiavimui į nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Å ilalės skyrius, atstovaudamas Nacionalinę žemės tarnybÄ kaip valstybinės žemės patikėtinį, ieÅ¡kovui pasiÅ«lė optimaliausiÄ variantÄ dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos, nes taip bÅ«tų užtikrintas privažiavimas. CK 4.78 straipsnyje yra nurodyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytinių.

Å iuo metu tik 274 kv. m valstybinės žemės dalies, esančios žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo atveju, CK nustatyta tvarka ieÅ¡kovas, kaip Å¡io žemės sklypo bendraturtis turėtų pirmenybę pirkti Å¡iame žemės sklype esančiÄ valstybinės žemės 274 kv. m ploto dalį. IeÅ¡kovo skyriui pateikti 3 variantai dėl valstybinės žemės vietos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra priimtini, nes 1997 metais rengiant „Sklypo padalijimo“ projektÄ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausanti 275 kv. m. kelio dalis ir 274 kv. m valstybinės žemės dalis iÅ¡ esmės buvo numatyta privažiavimui, todėl Å ilalės skyrius Å¡iuo tikslu ir nurodė valstybinės žemės dalies vietÄ .

Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas sutiktų dėl skyriaus pasiÅ«lytos valstybinės žemės ploto dalies vietos, kuri schemoje pažymėta indeksu „B“, Å ilalės skyriuje galėtų bÅ«ti svarstomas ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas (-ai) (atsižvelgiant į valstybinės žemės dalies plotÄ ) dėl skyriaus pasiÅ«lytų valstybinės žemės ploto dalies ribų pakeitimo. IeÅ¡kovas, atsakydamas į atsakovės atstovo ir trečiojo asmens atsiliepimus, pateikė dublikÄ , kuriame nurodo, kad teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo nepraÅ¡o padalinti, atidalinti, sujungti ar perdalinti žemės sklypų, jį iÅ¡skaidant į kelis sklypus arba sujungti kelis sklypus į vienÄ sklypÄ .

Žemės sklypas yra suformuotas, jo plotas yra 0,1468 ha, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Å is sklypas priklauso dviem bendrasavininkiams: atitinkamai ieÅ¡kovui: 1194/1468 dalis žemės sklypo, o atsakovei Lietuvos Respublikai - 275/1468 dalys žemės sklypo. IeÅ¡kovas praÅ¡o atidalinti apskritai iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės: vienam bendrasavininkiui priteisiant jo idealiÄ jÄ dalį bendrojoje nuosavybėje kitam bendrasavininkiui, o pastarasis sumoka už žemės sklypo dalį kitam bendrasavininkiui piniginę kompensacijÄ .

Tokiu bÅ«du atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, visiÅ¡kai nereikalinga suformuoti du atskirus sklypus, vadinasi, nereikalinga rengti žemės formavimo ir pertvarkymo projekto. Atsiliepime iÅ¡dėstyti argumentai ir motyvai, kad reikalinga rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , visiÅ¡kai neatitinka faktinės realios situacijos ir prieÅ¡tarauja sveikai logikai. Nuo bendro žemės sklypo suformavimo momento, kitas žemės sklypo bendrasavininkis - Lietuvos Respublika, niekuomet Å¡iuo žemės sklypu nesinaudojo ir nesudarė galimybės kitiems asmenims naudotis, nes Å¡io žemės sklypo nepardavė, neiÅ¡nuomojo ir pan.

Atsiliepime nevertintas vienas esminis byloje esantis įrodymas, t. y. 1998-02-09 Valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovas nusipirko iÅ¡ valstybės 7725 m2 žemės sklypÄ . Atsakovės atstovei Å¡ie duomenys yra prieinami ir žinomi, nes sutartis buvo sudaryta bÅ«tent su atsakovės atstove. Trečiasis asmuo G. B. žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 2.2500 ha. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininke su ieÅ¡kovu tapo nuo 2017 m. balandžio 26 d. jai iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Todėl G. B., kaip gretimo žemės sklypo bendrasavininkė, niekuomet nesinaudojo pagal geodezinius matavimus nustatytoje ieÅ¡kovui priklausančioje žemės sklypo dalyje esančiu keliu. Tvora, skirianti ieÅ¡kovui priklausančiÄ namų valdÄ nuo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatyta ieÅ¡kovo lėšomis prieÅ¡ daugelį metų ir niekaip nepažeidžia nuo 2017-04-26 kito žemės sklypo bendrasavininke tapusios G. B. interesų. Nurodo, kad nėra absoliučiai jokios galimybės nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ir Lietuvos Respublikai paskirti naudotis bendru keliu bendrasavininkiui ir naudotojui, kai G.

B. turi realiÄ galimybę teisėtu bÅ«du įsirengti įvažiavimÄ Ä¯ jai priklausantį žemės sklypÄ nuo bendro kelio. Tačiau trečiasis asmuo G. B. turi įsirengusi net du įvažiavimus į savo žemės sklypÄ . Nei trečiasis asmuo G. B., nei atsakovės atstovė nepateikė teismui jokių argumentų dėl kokios priežasties G. B. negali gauti leidimÄ ir įsirengti į savo žemės sklypÄ normalų asmeninį įvažiavimÄ , kuriuo galėtų netrukdomai nuo kitų asmenų, naudotis.

IeÅ¡kovas mano, kad tiek atsakovės atstovė, tiek G. B. turėtų pateikti įrodymus, kad neturi faktinės ir teisinės galimybės įsirengti atskirÄ Ä¯važiavimÄ nuo bendro valstybinio kelio į jai priklausantį žemės sklypÄ . Be to, dalis žemės sklypo ir fermos, kuri priklauso G. B., priklauso ir ieÅ¡kovui, todėl ir ieÅ¡kovui taip pat teks įsirengti atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ jam teksiančiÄ Å¾emės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)dalį, kai Å¡is sklypas bus atidalintas tarp bendrasavininkų.

Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė triplikÄ Ä¯ ieÅ¡kovo I. M. dublikÄ . Triplike nurodo, kad ieÅ¡kovas dubliko 7 punkte nurodo, kad ieÅ¡kiniu kelia reikalavimÄ atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, vienam iÅ¡ bendrasavininkių priteisiant turtÄ natÅ«ra, o kitam piniginę kompensacijÄ , yra numatytas Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnyje ir neprieÅ¡tarauja Å¡iai teisės normai. IeÅ¡kovas dubliko 8 punkte nurodo, kad jis nepraÅ¡o „šio sklypo pertvarkyti, atidalinti, padalinti, sujungti, o teismo praÅ¡au atidalinti apskritai iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės: vienam bendrasavininkiui priteisiant jo idealiÄ jÄ dalį bendrojoje nuosavybėje kitam bendrasavininkiui, o pastarasis sumoka už žemės sklypo dalį kitam bendrasavininkiui piniginę kompensacijÄ â€œ.

Pažymi, kad tokio atidalijimo „apskritai“ nenumato teisės aktai, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. IeÅ¡kovas dublike patvirtino faktÄ , kad nesiekia atidalinti savo ginčo žemės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl jo keliamas ieÅ¡kinyje pirmas reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas. Å ilalės skyrius, atstovaudamas Nacionalinę žemės tarnybÄ kaip valstybinės žemės patikėtinį, ieÅ¡kovui pasiÅ«lė optimaliausiÄ variantÄ dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos, nes taip bÅ«tų užtikrintas privažiavimas ne tik ieÅ¡kovui, bet ir trečiajam asmeniui G.

B.. Mano, kad Å ilalės skyrius ir ieÅ¡kovas turi galimybę bendru sutarimu dėl žemės naudojimo nustatymo valstybinės žemės dalyje nustatyti kelio servitutÄ (tarnaujantį daiktÄ ), kad bÅ«tų užtikrinta galimybė ne tik ieÅ¡kovui, bet ir G. B. bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui naudotis esama valstybinės žemės dalimi privažiavimui į nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Trečiojo asmens G. B. atstovas advokatas T. U. pateikė triplikÄ Ä¯ ieÅ¡kovo dublikÄ .

Triplike nurodo, kad trečiasis asmuo G. B. nuosavybės teise valdo ¾ žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo nuosavybės teisę į šį žemės sklypÄ Ä¯gijo pagal paveldėjimo teisę, mirus ankstesniajam savininkui - trečiojo asmens tėvui M. Å .. LikusiÄ Â¼ dalį Å¡io žemės sklypo valdo ieÅ¡kovas I. M.. Trečiojo asmens nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (jo dalis) ribojasi su ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrÄ ja daline nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Å¡ioje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas neabejotinai gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms bei pareigoms, o konkrečiai - teisei patekti į trečiojo asmens nuosavybės teise valdomÄ sklypo dalį.

IeÅ¡kovas į civilinę bylÄ nėra pateikęs nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti, jog tiek nuovaÅ¾Ä , tiek keliÄ , einantį per aukščiau nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , ieÅ¡kovas bÅ«tų įrengęs savo lėšomis. Pažymi, jog tvorÄ iÅ¡ilgai žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris ribojasi su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ieÅ¡kovas užtvėrė ne „prieÅ¡ daugelį metų“, o apie 2016-tuosius metus, tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens Å¡eimos susiklosčius konfliktiÅ¡kiems santykiams.

G. B. valdomo žemės sklypo dalyje nesant nei oficialiai įrengtos nuovažos, nei tinkamo kelio, drėgnuoju metų laiku Å¡is per pievÄ dėl neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų priverstinai iÅ¡važinėtas takas tampa visiÅ¡kai nepravažiuojamu, ir trečiasis asmuo į savo žemės sklypÄ lengvÄ ja transporto priemone patekti neturi visiÅ¡kai jokių galimybių. Trečiasis asmuo taip pat visiÅ¡kai pritaria atsakovo pozicijai, jog tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus ir atidalinus žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du, kuomet ieÅ¡kovui bÅ«tų priteisiama Atsakovui dalinės nuosavybės teise priklausanti 274/1468 sklypo dalis, o Atsakovui priteisiama piniginė kompensacija, bÅ«tų neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistos tiek trečiojo asmens, tiek kitų asmenų, nuosavybės teise valdančių žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamojo turto objektų (pastatų) dalis teisės ir teisėti interesai, kadangi tiek trečiajam asmeniui, tiek kitiems asmenims bÅ«tų atimta galimybė patekti prie nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto.

Nurodo, kad atidalijus turtÄ , iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais atidalijamam bendraturčiui - valstybei, o tuo pačiu ieÅ¡kovui priteisiant valstybei priklausantį turtÄ , bÅ«tų pažeistas vieÅ¡osios teisės principas - valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ ?tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), todėl toks bÅ«das yra teisiÅ¡kai negalimas. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį trečiojo asmens G. B. atstovas advokatas T.

U. pažymėjo, kad su valstybės ir savivaldybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikomos CK nuostatos, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iÅ¡ įstatymo nenustatytu pagrindu; pripažinus prieÅ¡ingai, bÅ«tu sudarytos sÄ lygos Å¡vaistyti valstybės ir savivaldybių turtÄ , taip pažeisti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, turi bÅ«ti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡uosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas.

Ä®vertinus valstybės (savivaldybių) turto perleidimÄ reglamentuojančių teisės normų imperatyvų pobÅ«dį konstatuotina, kad atidalijus turtÄ , iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais atidalijamam bendraturčiui - valstybei, o tuo pačiu ieÅ¡kovui priteisiant valstybei priklausantį turtÄ , bÅ«tų pažeistas vieÅ¡osios teisės principas - valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ . Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė, jog atsakovė neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo I.

M. ieÅ¡kinio rezoliucinės dalies patikslinimui, kadangi teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti žemės sklypo rinkos vertės ekspertizę. IeÅ¡kovas kreipėsi į nepriklausomÄ vertintojÄ UAB „Marleksa“, kuri apžiÅ«rėjo žemės sklypÄ natÅ«roje ir surašė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. NT 19-06-14, kurioje nurodyta, kad 0,1468 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 5110,00 Eur. Lietuvos Respublikai priklausančios 274/1468 žemės sklypo dalies vertė yra 954,00 Eur.

Tačiau ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio rezoliucinės dalies patikslinimas nekeičia Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos, iÅ¡sakytos 2018-09-26 atsiliepime į ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovo atstovė advokatė S. J. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas I. M., kaip žemės sklypo bendrasavininkis siekia, kad bÅ«tų atidalinta iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o ne nustatyta valdymo ir naudojimo nekilnojamuoju daiktu tvarka. Šį reikalavimÄ motyvuoja tuo, kad atidalijus žemės sklypÄ tarp bendrasavininkių, neliktų bendro naudojimo ploto, bÅ«tų užkirstas kelias ateityje kilti bet kokiems ginčams bei nesutarimams.

Teigia, kad nustatyti valdymo ir naudojimo žemės sklypu tvarkÄ , kad bÅ«tų atskirti žemės sklypai ir bendrasavininkiai naudotųsi juo atskirai, nėra galimybės. Bet kokiu atveju, nustatant naudojimo ir valdymo žemės sklypu tvarkÄ , naudotis žemės sklypu abu bendrasavininkiai turėtų bendrai. Tokiu bÅ«du, visuomet liktų pagrindas nesutarimams ir ginčams ateityje. Nustačius valdymo ir naudojimo žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , o tuo labiau jÄ atidalijus, pagal atsakovės ir jos teritorinio padalinio - skyriaus pasiÅ«lytÄ variantÄ , kad atsakovei tenka žemės sklypas, pažymėtas indeksu „B“, ieÅ¡kovui neliktų pravažiavimo į jo namų valdÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo bÅ«tų atimtas kelias, kuris buvo nurodytas ieÅ¡kovo projektiniuose dokumentuose.

Toks valdymo ir naudojimo tvarkos nustatymas arba atidalijimas natÅ«ra, pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip savininko teises ir užkerta keliÄ eksploatuoti jam priklausančiÄ nekilnojamojo daikto dalį. Mano, kad bendrasavininkiai, t. y. ieÅ¡kovas ir Lietuvos Respublika, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys žemės sklypÄ , susidedantį iÅ¡ 0,1468 ha, turi bÅ«ti atidalinti, kai vienam atitektų daikto dalis natÅ«ra, o kitas sumokėtų piniginę kompensacijÄ . PaaiÅ¡kino, kad teismui pateiktuose dokumentuose, parengtuose planuose, kur yra Å . paraÅ¡as, dokumentai nėra įregistruoti vieÅ¡ajame registre, nes nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka.

B. Å . važiuoja per M. žemę. Ateityje jis turės nusistatyti servitutÄ , nes yra paliktas be privažiavimo. I. M. priklausančiame žemės sklype nėra nustatyta kelio servituto ar specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, susijusių su keliais. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė teismui jokių raÅ¡ytinių dokumentų ar kitokių įrodymų, kad 1996-12-17 apskrities valdytojo sprendimu Nr. 3282 atkuriant M. Å . nuosavybės teisę į 2,2500 ha žemės sklypÄ , įvažiavimas bÅ«tų buvęs nustatytas per Å¡iuo metu I.

M. ir Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypÄ . Atidalijimas Å¡ioje byloje yra galimas, Žemės įstatymo 30 straipsnis numato, kad žemės sandoriai yra sprendžiami civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atmetus ieÅ¡kinį, ginčas tarp Å¡alių nebÅ«tų iÅ¡spręstas. IeÅ¡kovas I. M. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad dabartinė padėtis yra be iÅ¡eities, institucijos yra pridariusios klaidų, klausimo gražiuoju neįmanoma iÅ¡spręsti, nes bendrasavininkių yra skirtingi požiÅ«riai, skirtingi verslai.

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė R. S. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad laikosi savo anksčiau iÅ¡dėstytos pozicijos. 1997 metais sudarytame žemės plane „B“ dalis skirta ir I. M., ir M. Å .. Jau 1997 metais buvo numatyta, kurioje vietoje yra privažiavimas ir kad jis reikalingas naudotis ne vien tik I. M.. Ginčo sklype bÅ«tų teisinga padaryti inžinerinių tinklų koridorių, kad iÅ¡spręsti visÄ Å¡Ä¯ ginÄÄ .

Trečiojo asmens G. B. atstovas advokatas T. U. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais. Pabrėžė, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kokį siekia taikyti ieškovas, yra negalimas, kadangi tai prieštarautų viešajam interesui. Žemės sklypo dokumente 1997 m. pasirašė I. M.. Dokumente išskirta, kad naudojama bendrai 275 kv. m., nurodyta, kad ši sklypo dalis naudojama keliams.

Todėl tokia sklypo dalies paskirtis ir turi iÅ¡likti. Patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, bus pažeisti B., Å . interesai. Liudytojas B. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kai statė fermÄ , pagrindinius kelias ten buvo, o to kito kelio, kur yra dabar, nebuvo. Kai pastatė kiaulidę, po kiek laiko kelias atsirado. O prie pastato privažiuoti kelias buvo nuo pat statybos pradžios. Už to pastato dar buvo daržinė ir pro tÄ pastatÄ viskÄ veždavo. PrieÅ¡ daug metų pagrindinis kelias buvo. Liudytojas V.

Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad B. kelias buvo antrame gale, nes pirmoji ferma buvo pastatyta, o prie kiaulidės buvo atskiras įvažiavimas. Dar vaikas bÅ«damas eidavo į fermÄ dirbti, todėl gerai atsimena. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 1998 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 421 pagrindu ieÅ¡kovas I. M. iÅ¡ valstybės nusipirko 1194/1468 dalis žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kurios paskirtis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

Å i sutartis buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre ir nurodyta, kad ieÅ¡kovas yra viso 0,1468 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. IÅ¡ pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ ir teises į jį matyti, kad I. M., vykdydamas 1998-02-09 sutarties 7 punktÄ , Žemės sklypÄ Ä¯registravo vieÅ¡ajame registre. Å iame pažymėjime taip pat I. M. priklausančiame žemės sklype nėra įregistruotas kelio servitutas ar specialiosios sÄ lygos, susijusios su keliais.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritorinio skyriaus VĮ Registrų centrui pateikto 2017-11-29 rašto Nr. 33SD-2480-(14.33.137E) matyti, kad 274 kv. m. žemės I. M. nėra privatizavęs ir ji yra valstybės nuosavybė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, susidedantis iš 0,1468 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso dalinės nuosavybės teise Lietuvos Respublikai 274/1468 ( 274 kv. m.) dalys, o I. M. 1194/1468 dalys (1194 kv. m.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, susidedančio iš 0,1468 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, o pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, susidedančio iš 2,2500 ha, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs savininkas M. Š.) šiuo metu savininkai yra I. M. (valdo 1/4 dalį) ir trečiasis asmuo G.

B. (valdo 3/4 dalis). Be to Å¡iame žemės sklype yra fermos verÅ¡ides pastatas, kuris yra valdomas kelių bendrasavininkų bendrai, t. y. G. B., V. M., I. M. ir kitų. Tačiau priėjimas prie pastato, kaip teigia ieÅ¡kovas, iki Å¡iol tarp pastato savininkų nėra iÅ¡spręstas. IÅ¡ 2018 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovo kreipimosi į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, matyti, kad atsakovas praÅ¡o atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kad jam atitektų Lietuvos Respublikai priklausančios 274/1468 dalys žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., o jis valstybei sumokės kompensacijÄ .

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad žemės sklypo bendrasavininkė Lietuvos Respublika Å¡io žemės sklypo nenaudoja nuo kiaulidės privatizavimo laiko. Å iuo žemės sklypu faktiÅ¡kai nesinaudojo nei gretimo žemės sklypo savininkas M. Å ., kuris yra nurodytas žemės sklypų planuose. Ä® fermÄ - kiaulidę, kuriÄ privatizavo fizinių asmenų grupė ir 1995 m. pardavė I. M., buvo padarytas privažiavimas, kuriuo naudojasi I. M. ir Å¡iuo metu. Lietuvos Respublikai 2017-12-01 įregistravus nuosavybės teisę į 274/1468 dalis žemės sklypo, tarp sklypo bendrasavininkių nėra nustatyta naudojimo tvarka ir Lietuvos Respublika žemės sklypo nenaudoja.

IeÅ¡kovas nurodo, kad trečiasis asmuo G. B. Å¡iuo metu yra pasidariusi įvažiavimÄ Ä¯ žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir naudojasi ta pačia nuovaža, kuria naudojasi ir ieÅ¡kovas. IÅ¡ teismui pateikto 2019-05-07 antstolės A. P. suraÅ¡yto daiktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 7 d. antstolė konstatuoja, jog atvyko prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä® sklypÄ yra įvažiavimas, kurio plotis nuo kaimyninio sklypo riboženklio iki gyvatvorės trys metrai.

Išmatuota trisdešimties metrų metrologiškai nepatikrinta matavimo juosta. Kitoje sklypo vietoje tarp keliuko ir pagrindinio kelio matosi neseniai užgrėbliuotas tarpas. Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10000 skaitmeniniuose rastriniuose ortofotografiniuose žemėlapiuose, parengtuose pagal 1995-1996 metų ORT10LT duomenimis, nustatyta, kad nuo vietinės reikšmės kelio buvo viena nuovaža, tačiau tai nereiškia, kad prie statinių, šiuo metu esančių žemės sklypuose, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)turėjo būti patenkama ta pačia nuovaža. 1996-12-17 Apskrities valdytojo sprendime Nr. 3282, kuriuo buvo atkurta nuosavybės teisė M.

Å . į 2,2500 ha žemės sklypÄ nėra nieko pasisakyta apie nuovažos, esančios kitame žemės sklype, naudojimÄ . Atkuriant M. Å . nuosavybės teisę į žemę, nuovaža, vedanti į I. M. žemės sklypÄ , nėra suteikta naudotis M. Å ., nuovažos dalis nėra įmatuota į M. Å . atkurtos nuosavybės teise žemės dalį. Gretimo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui M. Å . nebuvo leista nuovažos dalies iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės, nebuvo jam atkurta nuosavybės teisė į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį, su juo nebuvo sudaryta nuomos ar panaudos sutartis.

Teismui nepateikta jokių duomenų, iÅ¡ kurių matytųsi, kad Lietuvos Respublika naudosis jai priklausančia žemės sklypo dalimi ir Å¡is žemės sklypas bÅ«tų reikalingas bÅ«tent Lietuvos Respublikos interesų tenkinimui. Todėl nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ Å¡iuo atveju neįmanoma, nes kitas bendrasavininkis - Lietuvos Respublika, visiÅ¡kai nesinaudoja jai priklausančio žemės sklypo dalimi. Nustatyta, kad visas 0,1468 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro vientisÄ ieÅ¡kovo namų valdÄ . 1997 m. gruodžio 22 d.

A. Ž. IĮ atliko namų valdos, kurios bendras plotas 13607 kv. m. geodezinius matavimus, kuriuose nurodyta, kad žemės sklypu 549 kv. m. naudosis ieškovas bendrai su M. Š., kai ieškovui priklauso 275 kv. m., o M. Š. priklauso 274 kv. m. Iš 1999 m. spalio 11 d. P. K. IĮ parengto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano nustatyta, kad šio žemės sklypo plotas yra 1468 kv. m., I. M. naudojamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 1194 kv. m., iš kurio 919 kv. m. sudaro užstatyta teritorija ir 275 kv. m. keliai.

Todėl I. M. 1999 m. spalio 26 d. įregistruojant nuosavybės teises VÄ® „Registrų centras“ (po P. K. IÄ® geodezinių matavimų atlikimo), I. M. vardu buvo įregistruotas visas 1468 kv. m. žemės sklypas, kurį ieÅ¡kovas valdo iki Å¡iol. 2018 m. liepos 25 d. raÅ¡tu Nr. 1 SS-1496-(7.5.) atsakovė, atstovaudama Lietuvos RespublikÄ patikėjimo teise, atsisakė atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir siÅ«lė ieÅ¡kovui nustatyti valdymo ir naudojimo žemės sklypu tvarkÄ , priskiriant Lietuvos Respublikai žemės sklypÄ , pagal skyriaus pasiÅ«lytÄ variantÄ taip, kad valstybinės žemės dalis bÅ«tų privažiuojamojo kelio plote, tokiu bÅ«du užtikrinant galimybę ne tik atsakovui, bet ir G.

B. naudotis esama valstybine žemės dalimi privažiavimui į nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo nuomone, kad toks valdymo ir naudojimo tvarkos nustatymas arba atidalijimas natÅ«ra, pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip savininko teises ir užkerta keliÄ eksploatuoti jam priklausančiÄ nekilnojamojo daikto dalį. IÅ¡ bylos medžiagos, liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nei M. Å ., nei G. B. niekada nebuvo pripažinta teisė įvažiuoti į gretimÄ sklypÄ ieÅ¡kovui priklausančios žemės sklypu, nes ieÅ¡kovui priklausantiems žemės sklypams nėra ir nebuvo nustatyta specialiosios kelio sÄ lygos ar kelio servitutas.

Žemės sklypo dalis, priklausanti Lietuvos Respublikai, taip pat niekada nebuvo iÅ¡nuomota ar suteikta panaudos sutartimi nei buvusiam gretimo žemės sklypo savininkui M. Å ., nei dabartinei savininkei G. B.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas Ä®gyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį natÅ«ra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (LR CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

Bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto bendraturčiams nesusitarus dėl turto atidalijimo ir jiems pareiÅ¡kus siÅ«lymus, kokiu bÅ«du, proporcijomis, tvarka turėtų bÅ«ti atidalytas turtas, teismas taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sÄ lygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, – pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natÅ«ra, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Bet kuriuo atveju, tiek atidalinant pagal savo prigimtį dalų daiktÄ , tiek atidalinant nedalų daiktÄ , atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t. y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali bÅ«ti valdomi kiekvieno iÅ¡ buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sÄ lyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (LR CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginÄÄ teismas turi siekti, jog bendraturčiai iÅ¡naudotų visas galimybes derindami savo valiÄ dėl atidalijimo. Tai reiÅ¡kia, kad daikto atidalijimo bÅ«du negali bÅ«ti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo praÅ¡antis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo bÅ«das yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus. Kasacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl turto – 0,1468 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IeÅ¡kovas praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 0,1468 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 priklausančias 274/1468 dalis Å¡io žemės sklypo priteisti ieÅ¡kovui I.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 piniginę kompensacijÄ už šį žemės sklypÄ rinkos vertę – 954 Eur. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka. Kaip jau buvo minėta, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatÄ atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės gali bÅ«ti įgyvendintas dviem bÅ«dais: natÅ«ra ir piniginiu ekvivalentu. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo bÅ«das, kuris gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalyti natÅ«ra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs ir laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensacijÄ be kito bendraturčio sutikimo galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iÅ¡ bendraturčio neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.).

Vertinant ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ , visų pirma, svarbu pažymėti, kad ieÅ¡kovas nurodo, jog minėtÄ Å¾emės sklypÄ praÅ¡o atidalinti vienam bendrasavininkiui priteisiant žemės sklypÄ natÅ«ra, o pastarasis sumokėtų kompensacijÄ . Kadangi ant ginčo žemės sklypo yra pastatyti ieÅ¡kovui priklausantys pastatais (užstatyta 919 kv. m.), yra kelias (275 kv. m.), tai atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis 274 kv. m. (kurioje taip pat yra kelias patekimui į mano namų valdÄ ) priteistina ieÅ¡kovui, o jis turėtų sumokėti atsakovei kompensacijÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo dalis bendrojoje nuosavybėje sudaro 1194/1468 dalis žemės sklypo. Tuo tarpu atsakovei priklausanti 274/1468 dalis žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje, palyginus su ieÅ¡kovu, yra ženkliai mažesnė. Å io konkretaus ginčo atveju, remiantis byloje konstatuotais teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais faktais, konstatuotina, kad, bÅ«tent atidalijimas priteisiant kompensacijÄ yra racionaliausias ir geriausiai atitinka Å¡alių interesus, atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das.

Pažymėtina ir tai, kad atidalinimo pasėkoje nebeliktų bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies rinkos vertę (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ jo priteisti Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 piniginę kompensacijÄ už 274/1468 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę – 954 Eur.

RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovo užsakymu nepriklausomas vertintojas UAB „Marleksa“ apžiÅ«rėjo žemės sklypÄ natÅ«roje ir surašė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. NT 19-06-14. Å ioje ataskaitoje yra nurodyta, kad 0,1468 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 5110,00 Eur. Lietuvos Respublikai priklausančios 274/1468 dalies sklypo vertė sudaro 954,00 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, vertindamas, ar Å¡alių nurodyti atidalijimo bÅ«dai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisę, kuriÄ Ä¯gyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).

Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, iÅ¡ ieÅ¡kovo I. M. atsakovei Lietuvos Respublikai priteistina 954,00 Eur kompensacija, jÄ apskaičiavus pagal nustatytÄ turto rinkos vertę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Teismas nesutinka trečiojo asmens G. B. atstovo pateiktu teisės aiÅ¡kinimu, kad atidalijus turtÄ , iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais atidalijamam bendraturčiui - valstybei, o tuo pačiu ieÅ¡kovui priteisiant valstybei priklausantį turtÄ , bÅ«tų pažeistas vieÅ¡osios teisės principas - valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ ?tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), todėl toks bÅ«das yra teisiÅ¡kai negalimas.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad daikto atidalijimas nėra turto perleidimas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo prasme, kadangi taikant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės institutÄ naudojamasi įstatymo suteikta teise bendraturčiams atidalyti turtÄ , o ne siekiama perleisti turtÄ . Pažymėtina, ir tai, kad vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu yra Å¡io kodekso ir kitų įstatymų prieÅ¡taravimų, taikomos Å¡io kodekso normos, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Å iuo atveju, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nėra nustatyta speciali tvarka, pagal kuriÄ turėtų bÅ«ti vykdomas atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kai vienu iÅ¡ bendraturčių yra valstybė, CK neįtvirtina, kad daikto atidalijimas, kai vienu iÅ¡ bendraturčių yra valstybė, yra negalimas ar kad tokiems teisiniams santykiams reguliuoti pirmenybė taikoma Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui ir jame nustatytai turto perleidimo tvarkai.

Pagal trečiojo asmens atstovo pateiktÄ teisės normų aiÅ¡kinimÄ (t. y. kai valstybė yra nekilnojamojo daikto bendraturtė, jos dalies atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas atidalijimas) iÅ¡ esmės bÅ«tų paneigta galimybė tiek valstybei, tiek kitiems bendraturčiams tinkamai pasinaudoti atidalijimo institutu, nesant pakankamo pagrindo nepagrįstai susiaurinta Å¡io instituto apimtis, apsunkinta galimybė bendraturčiams disponuoti daiktu. Pažymėtina, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å io straipsnio taikymui nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių subjektų atžvilgiu.

Siekdamas pagrįsti savo pozicijÄ dėl atidalijimo valstybės atžvilgiu taikymo negalimumo trečiojo asmens atstovas nurodė Å iaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį, kurioje teismas argumentavo, kad atidalijus turtÄ , iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais atidalijamam bendraturčiui – valstybei, o tuo pačiu ieÅ¡kovui priteisiant valstybei priklausantį turtÄ , bÅ«tų pažeistas vieÅ¡osios teisės principas – valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes).

Teismas pažymi, kad pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Å iuo atveju trečiojo asmens atstovo pacituota nutartis priimta ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tačiau Å iaulių apygardos teismo. Be to ji priimta atskiru atveju, neatspindinti vieningos teismų praktikos pozicijos Å¡iuo klausimu, jos negalima laikyti kaip formuojančios teismų praktikÄ panaÅ¡iose teisinėse situacijose.

Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas nurodyta nutartimi nesivadovauja kaip precendentu Å¡ioje byloje. PareigÄ bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do derindamas su visiÅ¡ko bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog bÅ«tų įvykdytas atidalijimas, nereiÅ¡kia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Aptartų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad CK 4.80 straipsnyje nurodyta atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka, pagal kuriÄ , nesant galimybės daiktÄ padalyti natÅ«rÄ , daiktas perduodamas nuosavybės teise vienam iÅ¡ bendraturčių, o kitam – sumokama piniginė kompensacija, taikytina ir tokiu atveju, kai vienas iÅ¡ bendraturčių, kuriam mokėtina piniginė kompensacija, yra valstybė. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das nepažeidžia atsakovės kaip savininkės teisių, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas ir atidalytinas ieÅ¡kovo I.

M. iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove Lietuvos Respublika 0,1468 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 priklausančios 274/1468 dalys šio žemės sklypo priteistinos ieškovui I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, o iš I. M. atsakovei priteistina 954 Eur piniginė kompensacija. Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

IeÅ¡kovas I. M. 2017 m. birželio 27 d. pateikė teismui papildomÄ praÅ¡ymÄ , kuriame nurodo, kad patyrė 506 Eur papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡yme nurodė, kad 2019 m. vasario 5 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tačiau toks praÅ¡ymas byloje gautas nebuvo. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo minėtų taisyklių atsižvelgęs į Å¡alių elgesį. Byloje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, o atsakovė susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieÅ¡taraujančių teisės aktams veiksmų, kurie bÅ«tų galėję pažeisti ieÅ¡kovo interesus.

Todėl atsakovės procesinis elgesys pripažintinas tinkamu, o tai yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtinto bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principo ir nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 185, 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 0,1468 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 priklausančias 274/1468 dalis Å¡io žemės sklypo priteisti ieÅ¡kovui I.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555, piniginę kompensacijÄ už šį žemės sklypÄ rinkos vertę – 954 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis) eurus. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mus. Teisėja Daina Dyburienė