2bdf886a-bb86-465d-acfc-ec1767e184b4 · TauragÄs apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedS., treÄiajam asmeniui G. B., jos atstovams advokatams V. J., T. U., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo I. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, dÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs. Teismas n u s t a t Ä : IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä teismo atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs 0,1468 ha žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 priklausanÄias 274/1468 dalis Å¡io žemÄs sklypo priteisti ieÅ¡kovui I.
Legislator headnote
AI generated2bdf886a-bb86-465d-acfc-ec1767e184b4 · TauragÄs apylinkÄs teismas: Å ., prie kurio pavardÄs įraÅ¡yta skaiÄius - 274 kv. m. IeÅ¡kovas mano, kad M. Å . žemÄs sklypas 274 kv. m. nebuvo suteiktas jokiu teisiniu pagrindu: nei iÅ¡nuomotas, nei leista naudotis panaudos sutartimi, nei sudaryta valstybinÄs žemÄs pirkimo - pardavimo sutartis. Prie M. Å . pavardÄs ranka (kitu raÅ¡tu) padarytas įraÅ¡as, kad jis naudosis bendrai 274 kv. m. žemÄs plotu, taÄiau nenurodyta, kad Å¡is žemÄs sklypas priskiriamas keliams. IeÅ¡kovas nurodo, kad iÅ¡ geodezinių matavimų plano akivaizdu, jog jam priskirti 275 kv. m. yra kelias.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2-69-999/2019 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00485-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija:. 2.4.2.9.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) TAURAGÄS APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. Å ilalÄ TauragÄs apylinkÄs teismo Å ilalÄs rÅ«mų teisÄja Daina DyburienÄ, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui I. M., jo atstovei advokatei S. J., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos atstovei R.
S., treÄiajam asmeniui G. B., jos atstovams advokatams V. J., T. U., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo I. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, dÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs. Teismas n u s t a t Ä : IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä teismo atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs 0,1468 ha žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 priklausanÄias 274/1468 dalis Å¡io žemÄs sklypo priteisti ieÅ¡kovui I.
M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybÄs teise, o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 piniginÄ kompensacijÄ už šį žemÄs sklypÄ rinkos vertÄ â 954 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis) eurus. IeÅ¡kinyje bei patikslintame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad ieÅ¡kovas 1998 m. vasario 9 d. ValstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 421 pagrindu iÅ¡ valstybÄs nusipirko 1194/1468 dalis žemÄs sklypo, susidedanÄio iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)kurios paskirtis yra mažaaukÅ¡Äių gyvenamųjų namų statybos.
Å i sutartis buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre ir nurodyta, kad ieÅ¡kovas I. M. yra viso 0,1468 ha žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. 2018 m. balandžio 14 d. iÅ¡ NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽŪM Å ilalÄs skyriaus ieÅ¡kovas gavo pasiÅ«lymÄ dÄl valdymo ir naudojimo žemÄs sklypu tvarkos nustatymo ir prie jo pridÄtÄ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio sužinojo, kad 2017 m. lapkriÄio 29 d. NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽŪM teritorinio skyriaus raÅ¡to Nr. 33SD-2480-(14.33.137E.) pagrindu vieÅ¡ajame registre buvo įregistruota nuosavybÄs teisÄ Lietuvos Respublikos vardu į 274/1468 ha žemÄs sklypÄ , susidedantį iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ patikÄjimo teise valdo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, o jam priklausanti nuosavybÄs dalis Å¡iame turte nurodyta 1194/1468.
IÅ¡analizavÄs savo 1998-02-09 valstybinÄs žemÄs (miÅ¡ko) pirkimo pardavimo sutartį Nr. 421, ieÅ¡kovas suprato, kad tuo metu įgijo ne visÄ Å¾emÄs sklypÄ , susidedantį iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o tik 1194/1468 dalis. TaÄiau tame paÄiame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad nuo 1999-10-26 iki 2017-12-01 ieÅ¡kovas yra viso žemÄs sklypo, susidedanÄio iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. AtsakovÄ 2017-11-29 NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽŪM teritorinio skyriaus raÅ¡to Nr. 33SD-2480-(14.33.137 E.) pagrindu, kreipÄsi į VÄ® âRegistrų centrasâ ir įregistravo 274/1468 dalių žemÄs sklypo savininke Lietuvos RespublikÄ , o pati turtÄ valdo patikÄjimo teise.
NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Å ilalÄs skyrius ieÅ¡kovui pateikÄ 2018-04-10 raÅ¡tÄ âDÄl informacijos ir pasiÅ«lymo pateikimoâ Nr. 33SD-993-(14.33.104.) ir 2018-04-12 raÅ¡tÄ âDÄl patikslinto pasiÅ«lymo pateikimoâ Nr. 33SD-1043-(14.33.104.) ir pasiÅ«lÄ nusistatyti valdymo ir naudojimo žemÄs sklypu tvarkÄ pagal jų pasiÅ«lymÄ , kad valstybei atitenka žemÄs plotas, skyriaus pateiktame plane pažymÄtas raide âBâ. 2018-05-08 ieÅ¡kovas pateikÄ atsakymÄ Nr. 33FP-1594 ir pasiÅ«lÄ atidalinti bendrasavininkius iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, t. y. kad ieÅ¡kovui atitektų Lietuvos Respublikai priklausanti žemÄs sklypo dalis, o jis sumokÄs Lietuvos Respublikai kompensacijÄ pagal galiojanÄius teisÄs aktus.
Tuo atveju, jeigu skyrius nesutiktų su atidalijimu iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, pateikÄ savo pasiÅ«lymÄ dÄl valdymo ir naudojimo žemÄs sklypu tvarkos nustatymo (3 variantus). 2018 m. birželio 5 d. raÅ¡te Nr. 33SD-1634-(14.33.104.) âDÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄsâ, skyrius pakeitÄ savo 2018-04-10 raÅ¡te âDÄl informacijos ir pasiÅ«lymo pateikimoâ Nr. 33SD-993-(14.33.104.) ir 2018-04-12 raÅ¡te âDÄl patikslinto pasiÅ«lymo pateikimoâ Nr. 33SD-1043-(14.33.104.) iÅ¡dÄstytus reikalavimus dÄl valdymo ir naudojimo žemÄs sklypu tvarkos nustatymo ir reikalavo atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, kad Lietuvos Respublikai atitektų žemÄs sklypas, pažymÄtas raide âBâ (pagal Skyriaus pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ). 2018 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovas skyriui pateikÄ oficialų pasiÅ«lymÄ âDÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs arba valdymo ir naudojimo žemÄs sklypu tvarkos nustatymoâ. 2018-08-03 raÅ¡tu Nr.33SD-2151-(14.33.104.) skyrius nesutiko su ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu ir nurodÄ, kad pradeda valdymo ir naudojimo žemÄs sklypu tvarkos nustatymo procedÅ«rÄ pagal savo pasiÅ«lymÄ . 2018 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovas kreipÄsi į atsakovÄ NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybÄ prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, praÅ¡ydamas atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, kad ieÅ¡kovui atitektų Lietuvos Respublikai priklausanÄios 274/1468 dalys žemÄs sklypo, susidedanÄio iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas valstybei sumokÄs kompensacijÄ . 2018 m. liepos 25 d. raÅ¡tu Nr. lSS-1496-(7.5.) atsakovÄ, atstovaudama Lietuvos RespublikÄ patikÄjimo teise, atsisakÄ atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir siÅ«lÄ nustatyti valdymo ir naudojimo žemÄs sklypu tvarkÄ , priskiriant Lietuvos Respublikai žemÄs sklypÄ , pagal skyriaus pasiÅ«lytÄ variantÄ .
AtsakovÄs pateiktas pasiÅ«lymas nustatyti naudojimo ir valdymo žemÄs sklypu tvarkÄ , absoliuÄiai yra nepagrįstas, grubiai pažeidžiantis ieÅ¡kovo, kaip žemÄs sklypo bendrasavininkio teises ir teisÄtus interesus, kadangi pagal atsakovÄs pasiÅ«lymÄ , ieÅ¡kovas nebeturÄtų galimybÄs patekti į savo paties namų valdÄ . Nuo 2017 m. gruodžio 1 d., 274/1468 dalis žemÄs sklypo, susidedanÄio iÅ¡ 0,1468 ha įregistravus Lietuvos Respublikos vardu, kuriÄ patikÄjimo teise valdo atsakovÄ ir ieÅ¡kovas, tapo to paties žemÄs sklypo, susidedanÄio iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bendrasavininkiais.
IeÅ¡kovo dalis bendrame turte yra 1194/1498, o atsakovÄs - 274/1468. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis, kaip žemÄs sklypo bendrasavininkis siekia, kad bÅ«tų atidalinta iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, o ne nustatyta valdymo ir naudojimo nekilnojamuoju daiktu tvarka. Šį reikalavimÄ motyvuoja tuo, kad atidalijus žemÄs sklypÄ tarp bendrasavininkių, neliktų bendro naudojimo ploto, bÅ«tų užkirstas kelias ateityje kilti bet kokiems ginÄams bei nesutarimams. Nustatyti valdymo ir naudojimo žemÄs sklypu tvarkÄ , kad bÅ«tų atskirti žemÄs sklypai ir bendrasavininkiai naudotųsi juo atskirai, nÄra galimybÄs. Bet kokiu atveju, nustatant naudojimo ir valdymo žemÄs sklypu tvarkÄ , naudotis žemÄs sklypu abu bendrasavininkiai turÄtų bendrai.
Tokiu bÅ«du visuomet liktų pagrindas nesutarimams ir ginÄams ateityje. NustaÄius valdymo ir naudojimo žemÄs sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , o tuo labiau jÄ atidalijus pagal atsakovÄs ir jos teritorinio padalinio - skyriaus pasiÅ«lytÄ variantÄ , kad atsakovei tenka žemÄs sklypas, pažymÄtas indeksu âBâ, ieÅ¡kovui neliktų pravažiavimo į ieÅ¡kovo namų valdÄ , iÅ¡ jo bÅ«tų atimtas kelias, kuris buvo nurodytas ieÅ¡kovo projektiniuose dokumentuose. Toks valdymo ir naudojimo tvarkos nustatymas arba atidalijimas natÅ«ra, pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip savininko teises ir užkerta keliÄ eksploatuoti jam priklausanÄiÄ nekilnojamojo daikto dalį.
IeÅ¡kovas mano, kad bendrasavininkiai, t. y. I. M. ir Lietuvos Respublika, bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdantys žemÄs sklypÄ , susidedantį iÅ¡ 0,1468 ha, turi bÅ«ti atidalinti, kai vienam atitektų daikto dalis natÅ«ra, o kitas sumokÄtų piniginÄ kompensacijÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad visas 0,1468 ha žemÄs sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro vientisÄ ieÅ¡kovo namų valdÄ . 1997 m. gruodžio 22 d. A. Ž. IÄ® atliko jo namų valdos, kurios bendras plotas 13607 kv. m. geodezinius matavimus, kuriuose nurodyta, kad žemÄs sklypu 549 kv. m. naudosis ieÅ¡kovas bendrai su M.
Å ., kai ieÅ¡kovui priklauso 275 kv. m., o M. Å . priklauso 274 kv. m. 1998 m. vasario 9 d. ValstybinÄs žemÄs (miÅ¡ko) pirkimo pardavimo sutarties Nr. 421 pagrindu, ieÅ¡kovas nusipirko jam priklausantį žemÄs sklypÄ 1194 kv. m., bendrame 7725 kv. m. sklype. 1999 m. spalio 11 d. P. K. IÄ® atliko ieÅ¡kovui priklausanÄių žemÄs sklypų geodezinius matavimus ir žemÄs sklypo 1194 kv. m. plane yra nurodyta, kad ieÅ¡kovui priklauso užstatyta teritorija 919 kv. m., o 275 kv. m. sudaro keliai. Plane indeksu âBâ pažymÄta teritorija, susidedanti iÅ¡ 549 kv. m. nurodyta, kad naudosis bendrai su M.
Å ., prie kurio pavardÄs įraÅ¡yta skaiÄius - 274 kv. m. IeÅ¡kovas mano, kad M. Å . žemÄs sklypas 274 kv. m. nebuvo suteiktas jokiu teisiniu pagrindu: nei iÅ¡nuomotas, nei leista naudotis panaudos sutartimi, nei sudaryta valstybinÄs žemÄs pirkimo - pardavimo sutartis. Prie M. Å . pavardÄs ranka (kitu raÅ¡tu) padarytas įraÅ¡as, kad jis naudosis bendrai 274 kv. m. žemÄs plotu, taÄiau nenurodyta, kad Å¡is žemÄs sklypas priskiriamas keliams. IeÅ¡kovas nurodo, kad iÅ¡ geodezinių matavimų plano akivaizdu, jog jam priskirti 275 kv. m. yra kelias.
Tuo tarpu M. Å . žemÄs sklypas nebuvo suteiktas jokiu teisiniu pagrindu, nenurodyta, kad plane pažymÄti 274 kv. m., priskirti M. Å . pavardei, yra kelias. TodÄl 1999 m. spalio 26 d. įregistruojant nuosavybÄs teises VÄ® âRegistrų centrasâ (po P. K. IÄ® geodezinių matavimų atlikimo), ieÅ¡kovo vardu buvo įregistruotas visas 1468 kv. m. žemÄs sklypas, kurį nepertraukiamai ir vieÅ¡ai valdo iki Å¡iol. VisÄ laikÄ nuo 1996 m., kai atsikÄlÄ gyventi į Å¡iÄ namų valdÄ , iki Å¡iol ieÅ¡kovas valdÄ ir valdo visÄ 1468 kv. m.
žemÄs sklypÄ , kaip savo, kadangi jis buvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre ieÅ¡kovo vardu ir niekas jam jokių pretenzijų nereiÅ¡kÄ iki 2018-04-14, kol gavo žemÄtvarkos skyriaus raÅ¡tÄ . Å iame žemÄs sklype įrengÄ keliÄ , užtvÄrÄ tvorÄ , užsodino medžius. Ä® jam priklausanÄius pastatus M. Å . kurį laikÄ važiuodavo per dabartinÄ ieÅ¡kovo namų valdÄ , taÄiau vÄliau jis pasidarÄ nuovaÅ¾Ä per jam asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausiusį 2,2500 ha žemÄs sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)nuo pagrindinio kelio tiesiai prie Å«kinÄs paskirties pastato-verÅ¡idÄs, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ valdÄ dalinÄs nuosavybÄs teise su kitais bendrasavininkiais. 0,1498 ha žemÄs ploto paskirtis yra nustatyta - mažaaukÅ¡Äių gyvenamųjų namų statybos.
Atsakovei priklausanti žemÄs sklypo dalis yra 274 kv. m., o tai reiÅ¡kia, kad pagal galiojanÄias teisÄs normas, natÅ«roje suformuoti atskirÄ daiktÄ , kurį bÅ«tų galima atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, nÄra galimybÄs. AtsakovÄ juo nesinaudojo niekuomet ir nesinaudoja dabar. Be to, daugelį metų niekas kitas Å¡iuo žemÄs sklypu nesinaudoja, kelio neremontuoja, žemÄs neprižiÅ«ri. IeÅ¡kovo naudojimasis žemÄs sklypu buvo teisÄtas, nes jis vieÅ¡ajame registre buvo įregistruotas viso žemÄs sklypo vieninteliu savininku nuo 1999-10-26 iki 2017-12-01.
VisÄ tÄ laikÄ , kai teisÄtai ir pagrįstai naudojosi visu žemÄs sklypu, klaidos nepastebÄjo nei ieÅ¡kovas, nei atsakovÄ. Naudodamasis visu žemÄs sklypu, ieÅ¡kovas į jį investavo asmenines lÄÅ¡as, kadangi iÅ¡pylÄ gruntinį keliÄ , aptvÄrÄ tvorÄ , apželdino sklypÄ . Be to, atsakovei priklausanti žemÄs sklypo dalis yra ženkliai mažesnÄ negu jam priklausanti dalis, tokiame sklype suformuoti atskirÄ daiktÄ nÄra įstatyminio pagrindo. IeÅ¡kovas nurodo, kad G. B. daugelį metų nesinaudoja pagal geodezinius matavimus ieÅ¡kovo namų valdoje esanÄiu įvažiavimo keliu, kurį jis asmeniÅ¡kai įsirengÄs. Kadangi ieÅ¡kovo sklypo geodeziniuose planuose nÄra numatytas bendras kelias, M.
Å . neturÄjo teisinio pagrindo valdyti ir naudoti 274 kv. m. žemÄs, ieÅ¡kovas mano, kad Å¡iuo metu atsidalijant iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, M. Å . įpÄdinių teisÄs ir teisÄti interesai nÄra pažeidžiami. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovÄ neturi jokio teisÄto pagrindo reikalauti, kad jam priklausanÄioje namų valdoje, ieÅ¡kovo lÄÅ¡omis įrengtas kelias tarnautų tretiesiems asmenims, kurie kada nors įgis nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pastatÄ - verÅ¡idÄ. AtsakovÄs motyvas, dÄl kurio ji atsisako atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ieÅ¡kovo siÅ«lomu variantu, yra rÅ«pestis privažiavimu į žemÄs sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Mano, kad tuo pasirÅ«pinti atsakovÄ privalÄjo tada, kai buvo formuojami žemÄs sklypai ir sudaromos pirkimo - pardavimo sutartys. Å iuo metu žemÄs sklypas yra privati nuosavybÄ ir privažiavimo klausimas turÄs bÅ«ti sprendžiamas privaÄių žemÄs savininkų susitarimo arba servituto nustatymo pagrindu. Tai neturi įtakos Å¡ioje byloje kilusiam ginÄui iÅ¡sprÄsti. IeÅ¡kovas teigia, kad žemÄs sklypas iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs turi bÅ«ti atidalijamas, vienam bendrasavininkiui priteisiant žemÄs sklypÄ natÅ«ra, o pastarasis sumokÄtų kompensacijÄ .
Kadangi ant ginÄo žemÄs sklypo yra pastatyti ieÅ¡kovui priklausantys pastatais (užstatyta 919 kv.m.), yra kelias (275 kv.m.), tai atsakovei priklausanti žemÄs sklypo dalis 274 kv.m. (kurioje taip pat yra kelias patekimui į ieÅ¡kovo namų valdÄ ) priteistina ieÅ¡kovui, o jis turÄtų sumokÄti atsakovei kompensacijÄ . Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad 0,1468 ha žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) indeksuota žemÄs sklypo vertÄ yra 174,00 Eur. Atsakovei priklausanÄios 274/1468 dalies žemÄs sklypo rinkos vertÄ yra 5110 Eur.
BÅ«tent tokio dydžio kompensacijÄ siÅ«lo sumokÄti Atsakovei už jai priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį. Lietuvos Respublikai priklausanÄios 274/1468 dalies sklypo vertÄ sudaro 954,00 Eur. Sutinka mokÄti tokiÄ kompensacijÄ , kokia yra skaiÄiuojama pagal nepriklausomo turto vertintojo nustatytÄ Å¾emÄs sklypo rinkos vertÄ. TreÄiojo asmens G. B. atstovas V. J. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo, kad ieÅ¡kovas siekia paimti bendro naudojimo keliÄ ir jį padaryti asmenine žemÄs sklypo dalimi, kas iÅ¡ pagrindų prieÅ¡tarauja teisÄs normoms, sauganÄioms asmeninÄ nuosavybÄ ir užtikrinanÄioms nevaržomÄ patekimÄ kaip į žemÄs sklypÄ , taip ir į nuosavybÄs teise valdomus pastatus fermÄ .
Nurodo, kad su ieÅ¡kovu ginÄas dÄl kelio užtvÄrimo, jo neleidimo naudotis bendru keliu, vyksta jau eilÄ metų. TreÄiasis asmuo kreipÄsi į įvairias institucijas ir gavo atsakymus, kad I. M. savavaliauja, jis yra įpareigotas nugriauti neteisÄtai pastatytÄ tvorÄ , netrukdyti naudotis bendru keliu. Tai yra ginÄas dÄl vieÅ¡o intereso, kelias yra iÅ¡tiestas ne tik I. M. poreikių tenkinimui, bet yra bendras visiems fermos bendrasavininkiams privažiuoti prie fermos, nes kito privažiavimo nÄra ir niekada nebuvo.
AtsakovÄ Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko. NurodÄ, kad ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenÄs informavimo ir Å¡ių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklÄse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemÄs Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.
įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 âDÄl ŽemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimoâ (aktuali taisyklių redakcija nuo 2012 m. liepos 5 d. ŽemÄs įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje nustatyta žemÄs sklypų formavimo ar pertvarkymo projekto svarstymo ir tvirtinimo tvarka, o 10 dalyje nustatyta, kad pagal žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ suformuoti žemÄs sklypai, daiktinÄs teisÄs į juos, Å¡ių teisių suvaržymai ir įstatymu nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre.
Suformuotų žemÄs sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įraÅ¡omi į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad žemÄs sklypai turi bÅ«ti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogÄtų Å¡ių žemÄs sklypų sÄ lygos ir galimybÄs Å«kinei veiklai vystyti bei veiklos sÄ lygos gretimu žemÄs sklypu naudotojams. Taisyklių 40 punkte nustatyta, kad prie kiekvieno žemÄs sklypo turi bÅ«ti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siÅ«lomas nustatyti kelio servitutas.
Taisyklių 63 punkte nustatyta, kad parengtÄ ProjektÄ privalu derinti su atitinkamomis institucijomis. Pažymi, kad ieÅ¡kovas nerengia žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas - atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs 0,1468 ha žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 priklausanÄias dalis, ieÅ¡kovui nÄra iÅ¡duotas skyriaus įsakymas dÄl žemÄs sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Atkreipia teismo dÄmesį, kad ieÅ¡kovas teismui pateikÄ su ieÅ¡kiniu ginÄo žemÄs sklypo dalių atidalijimo schemas, kurios buvo pateiktos Å ilalÄs skyriui, taÄiau ieÅ¡kinio pirmas reikalavimas nesusietas su nÄ viena iÅ¡ jų.
AtsakovÄ nurodo, kad Å¡io ginÄo atveju, ginÄo žemÄs sklypas gali bÅ«ti atidalintas be neproporcingos žalos jo paskirÄiai arba nustatyta žemÄs sklypu naudojimosi tvarka, todÄl kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimas Lietuvos Respublikai bÅ«tų nepagrįstas, neteisÄtas, kadangi bÅ«tų pažeistos treÄiojo suinteresuoto asmens G. B. bei kitų asmenų teisÄs bei interesai. NacionalinÄje žemÄs tarnyboje 2017 m. nagrinÄjant G. B. skundus dÄl privažiavimo į žemÄs sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal Nekilnojamojo turto registre esanÄius duomenis tuo metu nuosavybÄ teise priklausÄ M.
Å ., buvo įvertinti Å ilalÄs skyriuje esantys M. Å . nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieÅ¡kovo nuosavybÄ teise priklausanÄio žemÄs sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentai. TreÄiasis asmuo G. B. reiÅ¡kÄ pretenzijas dÄl privažiavimo kelio. Prie žemÄs sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Å¡io žemÄs sklypo suformavimo metu nebuvo užtikrinta privažiavimo galimybÄ. Privažiavimo prie žemÄs sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) klausimas buvo sprendžiamas, vykdant ieÅ¡kovo žemÄs sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo projektÄ , nustatant, kad 549 kv. m ploto kelias pažymÄtas indeksu âBâ bus naudojamas bendrai, nors dalis (275 kv.
m) nuosavybÄs teise priklauso ieÅ¡kovui, o kita dalis (274 kv.
m) yra valstybinÄ Å¾emÄ, kurios naudotoju Å¡iame projekte nurodytas M. Å .. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimÄ , Å ilalÄs skyrius, atstovaudamas NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybÄ , pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovui nustatyti ginÄo žemÄs ploto naudojimosi tvarkÄ taip, kad valstybinÄs žemÄs dalis bÅ«tų privažiuojamojo kelio plote. Å ilalÄs skyrius ieÅ¡kovui teiktame pasiÅ«lyme nepaminÄjo, kad žemÄs sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendru sutarimu dÄl žemÄs naudojimo nustatymo valstybinÄs žemÄs dalyje bus nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kad bÅ«tų užtikrinta galimybÄ ne tik ieÅ¡kovui, bet ir G.
B. bei žemÄs sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui naudotis esama valstybinÄs žemÄs dalimi privažiavimui į nuosavybÄs teise priklausanÄius žemÄs sklypus. Å ilalÄs skyrius, atstovaudamas NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybÄ kaip valstybinÄs žemÄs patikÄtinį, ieÅ¡kovui pasiÅ«lÄ optimaliausiÄ variantÄ dÄl žemÄs sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos, nes taip bÅ«tų užtikrintas privažiavimas. CK 4.78 straipsnyje yra nurodyta, kad bendraturÄiai turi pirmenybÄs teisÄ pirkti bendrÄ ja nuosavybe esanÄiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paÄiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytinių.
Å iuo metu tik 274 kv. m valstybinÄs žemÄs dalies, esanÄios žemÄs sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo atveju, CK nustatyta tvarka ieÅ¡kovas, kaip Å¡io žemÄs sklypo bendraturtis turÄtų pirmenybÄ pirkti Å¡iame žemÄs sklype esanÄiÄ valstybinÄs žemÄs 274 kv. m ploto dalį. IeÅ¡kovo skyriui pateikti 3 variantai dÄl valstybinÄs žemÄs vietos žemÄs sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nÄra priimtini, nes 1997 metais rengiant âSklypo padalijimoâ projektÄ ieÅ¡kovui nuosavybÄs teise priklausanti 275 kv. m. kelio dalis ir 274 kv. m valstybinÄs žemÄs dalis iÅ¡ esmÄs buvo numatyta privažiavimui, todÄl Å ilalÄs skyrius Å¡iuo tikslu ir nurodÄ valstybinÄs žemÄs dalies vietÄ .
Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas sutiktų dÄl skyriaus pasiÅ«lytos valstybinÄs žemÄs ploto dalies vietos, kuri schemoje pažymÄta indeksu âBâ, Å ilalÄs skyriuje galÄtų bÅ«ti svarstomas ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas (-ai) (atsižvelgiant į valstybinÄs žemÄs dalies plotÄ ) dÄl skyriaus pasiÅ«lytų valstybinÄs žemÄs ploto dalies ribų pakeitimo. IeÅ¡kovas, atsakydamas į atsakovÄs atstovo ir treÄiojo asmens atsiliepimus, pateikÄ dublikÄ , kuriame nurodo, kad teisme pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, kuriuo nepraÅ¡o padalinti, atidalinti, sujungti ar perdalinti žemÄs sklypų, jį iÅ¡skaidant į kelis sklypus arba sujungti kelis sklypus į vienÄ sklypÄ .
ŽemÄs sklypas yra suformuotas, jo plotas yra 0,1468 ha, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Å is sklypas priklauso dviem bendrasavininkiams: atitinkamai ieÅ¡kovui: 1194/1468 dalis žemÄs sklypo, o atsakovei Lietuvos Respublikai - 275/1468 dalys žemÄs sklypo. IeÅ¡kovas praÅ¡o atidalinti apskritai iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs: vienam bendrasavininkiui priteisiant jo idealiÄ jÄ dalį bendrojoje nuosavybÄje kitam bendrasavininkiui, o pastarasis sumoka už žemÄs sklypo dalį kitam bendrasavininkiui piniginÄ kompensacijÄ .
Tokiu bÅ«du atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, visiÅ¡kai nereikalinga suformuoti du atskirus sklypus, vadinasi, nereikalinga rengti žemÄs formavimo ir pertvarkymo projekto. Atsiliepime iÅ¡dÄstyti argumentai ir motyvai, kad reikalinga rengti žemÄs sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , visiÅ¡kai neatitinka faktinÄs realios situacijos ir prieÅ¡tarauja sveikai logikai. Nuo bendro žemÄs sklypo suformavimo momento, kitas žemÄs sklypo bendrasavininkis - Lietuvos Respublika, niekuomet Å¡iuo žemÄs sklypu nesinaudojo ir nesudarÄ galimybÄs kitiems asmenims naudotis, nes Å¡io žemÄs sklypo nepardavÄ, neiÅ¡nuomojo ir pan.
Atsiliepime nevertintas vienas esminis byloje esantis įrodymas, t. y. 1998-02-09 ValstybinÄs žemÄs (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovas nusipirko iÅ¡ valstybÄs 7725 m2 žemÄs sklypÄ . AtsakovÄs atstovei Å¡ie duomenys yra prieinami ir žinomi, nes sutartis buvo sudaryta bÅ«tent su atsakovÄs atstove. TreÄiasis asmuo G. B. žemÄs sklypo, susidedanÄio iÅ¡ 2.2500 ha. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininke su ieÅ¡kovu tapo nuo 2017 m. balandžio 26 d. jai iÅ¡davus paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ .
TodÄl G. B., kaip gretimo žemÄs sklypo bendrasavininkÄ, niekuomet nesinaudojo pagal geodezinius matavimus nustatytoje ieÅ¡kovui priklausanÄioje žemÄs sklypo dalyje esanÄiu keliu. Tvora, skirianti ieÅ¡kovui priklausanÄiÄ namų valdÄ nuo žemÄs sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatyta ieÅ¡kovo lÄÅ¡omis prieÅ¡ daugelį metų ir niekaip nepažeidžia nuo 2017-04-26 kito žemÄs sklypo bendrasavininke tapusios G. B. interesų. Nurodo, kad nÄra absoliuÄiai jokios galimybÄs nustatyti naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ ir Lietuvos Respublikai paskirti naudotis bendru keliu bendrasavininkiui ir naudotojui, kai G.
B. turi realiÄ galimybÄ teisÄtu bÅ«du įsirengti įvažiavimÄ Ä¯ jai priklausantį žemÄs sklypÄ nuo bendro kelio. TaÄiau treÄiasis asmuo G. B. turi įsirengusi net du įvažiavimus į savo žemÄs sklypÄ . Nei treÄiasis asmuo G. B., nei atsakovÄs atstovÄ nepateikÄ teismui jokių argumentų dÄl kokios priežasties G. B. negali gauti leidimÄ ir įsirengti į savo žemÄs sklypÄ normalų asmeninį įvažiavimÄ , kuriuo galÄtų netrukdomai nuo kitų asmenų, naudotis.
IeÅ¡kovas mano, kad tiek atsakovÄs atstovÄ, tiek G. B. turÄtų pateikti įrodymus, kad neturi faktinÄs ir teisinÄs galimybÄs įsirengti atskirÄ Ä¯važiavimÄ nuo bendro valstybinio kelio į jai priklausantį žemÄs sklypÄ . Be to, dalis žemÄs sklypo ir fermos, kuri priklauso G. B., priklauso ir ieÅ¡kovui, todÄl ir ieÅ¡kovui taip pat teks įsirengti atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ jam teksianÄiÄ Å¾emÄs sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)dalį, kai Å¡is sklypas bus atidalintas tarp bendrasavininkų.
AtsakovÄ Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos pateikÄ triplikÄ Ä¯ ieÅ¡kovo I. M. dublikÄ . Triplike nurodo, kad ieÅ¡kovas dubliko 7 punkte nurodo, kad ieÅ¡kiniu kelia reikalavimÄ atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, vienam iÅ¡ bendrasavininkių priteisiant turtÄ natÅ«ra, o kitam piniginÄ kompensacijÄ , yra numatytas Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnyje ir neprieÅ¡tarauja Å¡iai teisÄs normai. IeÅ¡kovas dubliko 8 punkte nurodo, kad jis nepraÅ¡o âÅ¡io sklypo pertvarkyti, atidalinti, padalinti, sujungti, o teismo praÅ¡au atidalinti apskritai iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs: vienam bendrasavininkiui priteisiant jo idealiÄ jÄ dalį bendrojoje nuosavybÄje kitam bendrasavininkiui, o pastarasis sumoka už žemÄs sklypo dalį kitam bendrasavininkiui piniginÄ kompensacijÄ â.
Pažymi, kad tokio atidalijimo âapskritaiâ nenumato teisÄs aktai, todÄl teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. IeÅ¡kovas dublike patvirtino faktÄ , kad nesiekia atidalinti savo ginÄo žemÄs sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, todÄl jo keliamas ieÅ¡kinyje pirmas reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas. Å ilalÄs skyrius, atstovaudamas NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybÄ kaip valstybinÄs žemÄs patikÄtinį, ieÅ¡kovui pasiÅ«lÄ optimaliausiÄ variantÄ dÄl žemÄs sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos, nes taip bÅ«tų užtikrintas privažiavimas ne tik ieÅ¡kovui, bet ir treÄiajam asmeniui G.
B.. Mano, kad Å ilalÄs skyrius ir ieÅ¡kovas turi galimybÄ bendru sutarimu dÄl žemÄs naudojimo nustatymo valstybinÄs žemÄs dalyje nustatyti kelio servitutÄ (tarnaujantį daiktÄ ), kad bÅ«tų užtikrinta galimybÄ ne tik ieÅ¡kovui, bet ir G. B. bei žemÄs sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui naudotis esama valstybinÄs žemÄs dalimi privažiavimui į nuosavybÄs teise priklausanÄius žemÄs sklypus. TreÄiojo asmens G. B. atstovas advokatas T. U. pateikÄ triplikÄ Ä¯ ieÅ¡kovo dublikÄ .
Triplike nurodo, kad treÄiasis asmuo G. B. nuosavybÄs teise valdo ¾ žemÄs sklypo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini). TreÄiasis asmuo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ šį žemÄs sklypÄ Ä¯gijo pagal paveldÄjimo teisÄ, mirus ankstesniajam savininkui - treÄiojo asmens tÄvui M. Å .. LikusiÄ Â¼ dalį Å¡io žemÄs sklypo valdo ieÅ¡kovas I. M.. TreÄiojo asmens nuosavybÄs teise valdomas žemÄs sklypas (jo dalis) ribojasi su ieÅ¡kovo ir atsakovÄs bendrÄ ja daline nuosavybÄs teise valdomu žemÄs sklypu, esanÄiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todÄl Å¡ioje civilinÄje byloje priimtas teismo sprendimas neabejotinai gali turÄti įtakos treÄiojo asmens teisÄms bei pareigoms, o konkreÄiai - teisei patekti į treÄiojo asmens nuosavybÄs teise valdomÄ sklypo dalį.
IeÅ¡kovas į civilinÄ bylÄ nÄra pateikÄs nÄ vieno raÅ¡ytinio įrodymo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima sprÄsti, jog tiek nuovaÅ¾Ä , tiek keliÄ , einantį per aukÅ¡Äiau nurodytÄ Å¾emÄs sklypÄ , ieÅ¡kovas bÅ«tų įrengÄs savo lÄÅ¡omis. Pažymi, jog tvorÄ iÅ¡ilgai žemÄs sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris ribojasi su žemÄs sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ieÅ¡kovas užtvÄrÄ ne âprieÅ¡ daugelį metųâ, o apie 2016-tuosius metus, tarp ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens Å¡eimos susiklosÄius konfliktiÅ¡kiems santykiams.
G. B. valdomo žemÄs sklypo dalyje nesant nei oficialiai įrengtos nuovažos, nei tinkamo kelio, drÄgnuoju metų laiku Å¡is per pievÄ dÄl neteisÄtų ieÅ¡kovo veiksmų priverstinai iÅ¡važinÄtas takas tampa visiÅ¡kai nepravažiuojamu, ir treÄiasis asmuo į savo žemÄs sklypÄ lengvÄ ja transporto priemone patekti neturi visiÅ¡kai jokių galimybių. TreÄiasis asmuo taip pat visiÅ¡kai pritaria atsakovo pozicijai, jog tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus ir atidalinus žemÄs sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du, kuomet ieÅ¡kovui bÅ«tų priteisiama Atsakovui dalinÄs nuosavybÄs teise priklausanti 274/1468 sklypo dalis, o Atsakovui priteisiama piniginÄ kompensacija, bÅ«tų neteisingas, nepagrįstas ir neteisÄtas, kadangi tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistos tiek treÄiojo asmens, tiek kitų asmenų, nuosavybÄs teise valdanÄių žemÄs sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄius nekilnojamojo turto objektų (pastatų) dalis teisÄs ir teisÄti interesai, kadangi tiek treÄiajam asmeniui, tiek kitiems asmenims bÅ«tų atimta galimybÄ patekti prie nuosavybÄs teise valdomo nekilnojamojo turto.
Nurodo, kad atidalijus turtÄ , iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais atidalijamam bendraturÄiui - valstybei, o tuo paÄiu ieÅ¡kovui priteisiant valstybei priklausantį turtÄ , bÅ«tų pažeistas vieÅ¡osios teisÄs principas - valstybÄs turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ ?tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), todÄl toks bÅ«das yra teisiÅ¡kai negalimas. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį treÄiojo asmens G. B. atstovas advokatas T.
U. pažymÄjo, kad su valstybÄs ir savivaldybÄs turto perdavimu susijusiems santykiams netaikomos CK nuostatos, kad civilinÄs teisÄs ir pareigos gali atsirasti ir iÅ¡ įstatymo nenustatytu pagrindu; pripažinus prieÅ¡ingai, bÅ«tu sudarytos sÄ lygos Å¡vaistyti valstybÄs ir savivaldybių turtÄ , taip pažeisti vieÅ¡Ä jį interesÄ . ValstybÄs ar savivaldybių turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybÄs teisÄs objektas, turi bÅ«ti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡uosius interesus, o teisÄs normos, reglamentuojanÄios valstybÄs ir savivaldybÄs turto perleidimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas.
Ä®vertinus valstybÄs (savivaldybių) turto perleidimÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų imperatyvų pobÅ«dį konstatuotina, kad atidalijus turtÄ , iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais atidalijamam bendraturÄiui - valstybei, o tuo paÄiu ieÅ¡kovui priteisiant valstybei priklausantį turtÄ , bÅ«tų pažeistas vieÅ¡osios teisÄs principas - valstybÄs turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ . Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovÄ Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos nurodÄ, jog atsakovÄ neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo I.
M. ieÅ¡kinio rezoliucinÄs dalies patikslinimui, kadangi teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti žemÄs sklypo rinkos vertÄs ekspertizÄ. IeÅ¡kovas kreipÄsi į nepriklausomÄ vertintojÄ UAB âMarleksaâ, kuri apžiÅ«rÄjo žemÄs sklypÄ natÅ«roje ir suraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. NT 19-06-14, kurioje nurodyta, kad 0,1468 ha žemÄs sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertÄ yra 5110,00 Eur. Lietuvos Respublikai priklausanÄios 274/1468 žemÄs sklypo dalies vertÄ yra 954,00 Eur.
TaÄiau ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio rezoliucinÄs dalies patikslinimas nekeiÄia NacionalinÄs žemÄs tarnybos pozicijos, iÅ¡sakytos 2018-09-26 atsiliepime į ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovo atstovÄ advokatÄ S. J. teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas I. M., kaip žemÄs sklypo bendrasavininkis siekia, kad bÅ«tų atidalinta iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, o ne nustatyta valdymo ir naudojimo nekilnojamuoju daiktu tvarka. Šį reikalavimÄ motyvuoja tuo, kad atidalijus žemÄs sklypÄ tarp bendrasavininkių, neliktų bendro naudojimo ploto, bÅ«tų užkirstas kelias ateityje kilti bet kokiems ginÄams bei nesutarimams.
Teigia, kad nustatyti valdymo ir naudojimo žemÄs sklypu tvarkÄ , kad bÅ«tų atskirti žemÄs sklypai ir bendrasavininkiai naudotųsi juo atskirai, nÄra galimybÄs. Bet kokiu atveju, nustatant naudojimo ir valdymo žemÄs sklypu tvarkÄ , naudotis žemÄs sklypu abu bendrasavininkiai turÄtų bendrai. Tokiu bÅ«du, visuomet liktų pagrindas nesutarimams ir ginÄams ateityje. NustaÄius valdymo ir naudojimo žemÄs sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , o tuo labiau jÄ atidalijus, pagal atsakovÄs ir jos teritorinio padalinio - skyriaus pasiÅ«lytÄ variantÄ , kad atsakovei tenka žemÄs sklypas, pažymÄtas indeksu âBâ, ieÅ¡kovui neliktų pravažiavimo į jo namų valdÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo bÅ«tų atimtas kelias, kuris buvo nurodytas ieÅ¡kovo projektiniuose dokumentuose.
Toks valdymo ir naudojimo tvarkos nustatymas arba atidalijimas natÅ«ra, pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip savininko teises ir užkerta keliÄ eksploatuoti jam priklausanÄiÄ nekilnojamojo daikto dalį. Mano, kad bendrasavininkiai, t. y. ieÅ¡kovas ir Lietuvos Respublika, bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdantys žemÄs sklypÄ , susidedantį iÅ¡ 0,1468 ha, turi bÅ«ti atidalinti, kai vienam atitektų daikto dalis natÅ«ra, o kitas sumokÄtų piniginÄ kompensacijÄ . PaaiÅ¡kino, kad teismui pateiktuose dokumentuose, parengtuose planuose, kur yra Å . paraÅ¡as, dokumentai nÄra įregistruoti vieÅ¡ajame registre, nes nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka.
B. Å . važiuoja per M. žemÄ. Ateityje jis turÄs nusistatyti servitutÄ , nes yra paliktas be privažiavimo. I. M. priklausanÄiame žemÄs sklype nÄra nustatyta kelio servituto ar specialiųjų žemÄs naudojimo sÄ lygų, susijusių su keliais. Nei atsakovÄ, nei treÄiasis asmuo nepateikÄ teismui jokių raÅ¡ytinių dokumentų ar kitokių įrodymų, kad 1996-12-17 apskrities valdytojo sprendimu Nr. 3282 atkuriant M. Å . nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 2,2500 ha žemÄs sklypÄ , įvažiavimas bÅ«tų buvÄs nustatytas per Å¡iuo metu I.
M. ir Lietuvos Respublikai priklausantį žemÄs sklypÄ . Atidalijimas Å¡ioje byloje yra galimas, ŽemÄs įstatymo 30 straipsnis numato, kad žemÄs sandoriai yra sprendžiami civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atmetus ieÅ¡kinį, ginÄas tarp Å¡alių nebÅ«tų iÅ¡sprÄstas. IeÅ¡kovas I. M. teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad dabartinÄ padÄtis yra be iÅ¡eities, institucijos yra pridariusios klaidų, klausimo gražiuoju neįmanoma iÅ¡sprÄsti, nes bendrasavininkių yra skirtingi požiÅ«riai, skirtingi verslai.
AtsakovÄs Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos atstovÄ R. S. teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad laikosi savo anksÄiau iÅ¡dÄstytos pozicijos. 1997 metais sudarytame žemÄs plane âBâ dalis skirta ir I. M., ir M. Å .. Jau 1997 metais buvo numatyta, kurioje vietoje yra privažiavimas ir kad jis reikalingas naudotis ne vien tik I. M.. GinÄo sklype bÅ«tų teisinga padaryti inžinerinių tinklų koridorių, kad iÅ¡sprÄsti visÄ Å¡Ä¯ ginÄÄ .
TreÄiojo asmens G. B. atstovas advokatas T. U. teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti nei faktinÄmis aplinkybÄmis, nei teisiniais argumentais. PabrÄžÄ, jog atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs tokiu bÅ«du, kokį siekia taikyti ieÅ¡kovas, yra negalimas, kadangi tai prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui. ŽemÄs sklypo dokumente 1997 m. pasiraÅ¡Ä I. M.. Dokumente iÅ¡skirta, kad naudojama bendrai 275 kv. m., nurodyta, kad Å¡i sklypo dalis naudojama keliams.
TodÄl tokia sklypo dalies paskirtis ir turi iÅ¡likti. Patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, bus pažeisti B., Å . interesai. Liudytojas B. Å . teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad kai statÄ fermÄ , pagrindinius kelias ten buvo, o to kito kelio, kur yra dabar, nebuvo. Kai pastatÄ kiaulidÄ, po kiek laiko kelias atsirado. O prie pastato privažiuoti kelias buvo nuo pat statybos pradžios. Už to pastato dar buvo daržinÄ ir pro tÄ pastatÄ viskÄ veždavo. PrieÅ¡ daug metų pagrindinis kelias buvo. Liudytojas V.
Å . teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad B. kelias buvo antrame gale, nes pirmoji ferma buvo pastatyta, o prie kiaulidÄs buvo atskiras įvažiavimas. Dar vaikas bÅ«damas eidavo į fermÄ dirbti, todÄl gerai atsimena. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 1998 m. vasario 9 d. ValstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 421 pagrindu ieÅ¡kovas I. M. iÅ¡ valstybÄs nusipirko 1194/1468 dalis žemÄs sklypo, susidedanÄio iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kurios paskirtis yra mažaaukÅ¡Äių gyvenamųjų namų statybos.
Å i sutartis buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre ir nurodyta, kad ieÅ¡kovas yra viso 0,1468 ha žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. IÅ¡ pažymÄjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emÄs sklypÄ ir teises į jį matyti, kad I. M., vykdydamas 1998-02-09 sutarties 7 punktÄ , ŽemÄs sklypÄ Ä¯registravo vieÅ¡ajame registre. Å iame pažymÄjime taip pat I. M. priklausanÄiame žemÄs sklype nÄra įregistruotas kelio servitutas ar specialiosios sÄ lygos, susijusios su keliais.
IÅ¡ NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽŪM teritorinio skyriaus VÄ® Registrų centrui pateikto 2017-11-29 raÅ¡to Nr. 33SD-2480-(14.33.137E) matyti, kad 274 kv. m. žemÄs I. M. nÄra privatizavÄs ir ji yra valstybÄs nuosavybÄ. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemÄs sklypas, susidedantis iÅ¡ 0,1468 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso dalinÄs nuosavybÄs teise Lietuvos Respublikai 274/1468 ( 274 kv. m.) dalys, o I. M. 1194/1468 dalys (1194 kv. m.).
IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemÄs sklypo, susidedanÄio iÅ¡ 0,1468 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo bÅ«das yra gyvenamosios teritorijos, o pobÅ«dis: mažaaukÅ¡Äių gyvenamųjų namų statybos. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemÄs sklypo, susidedanÄio iÅ¡ 2,2500 ha, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (buvÄs savininkas M. Å .) Å¡iuo metu savininkai yra I. M. (valdo 1/4 dalį) ir treÄiasis asmuo G.
B. (valdo 3/4 dalis). Be to Å¡iame žemÄs sklype yra fermos verÅ¡ides pastatas, kuris yra valdomas kelių bendrasavininkų bendrai, t. y. G. B., V. M., I. M. ir kitų. TaÄiau priÄjimas prie pastato, kaip teigia ieÅ¡kovas, iki Å¡iol tarp pastato savininkų nÄra iÅ¡sprÄstas. IÅ¡ 2018 m. birželio 19 d. ieÅ¡kovo kreipimosi į atsakovÄ NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybÄ prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, matyti, kad atsakovas praÅ¡o atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, kad jam atitektų Lietuvos Respublikai priklausanÄios 274/1468 dalys žemÄs sklypo, susidedanÄio iÅ¡ 0,1468 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., o jis valstybei sumokÄs kompensacijÄ .
IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad žemÄs sklypo bendrasavininkÄ Lietuvos Respublika Å¡io žemÄs sklypo nenaudoja nuo kiaulidÄs privatizavimo laiko. Å iuo žemÄs sklypu faktiÅ¡kai nesinaudojo nei gretimo žemÄs sklypo savininkas M. Å ., kuris yra nurodytas žemÄs sklypų planuose. Ä® fermÄ - kiaulidÄ, kuriÄ privatizavo fizinių asmenų grupÄ ir 1995 m. pardavÄ I. M., buvo padarytas privažiavimas, kuriuo naudojasi I. M. ir Å¡iuo metu. Lietuvos Respublikai 2017-12-01 įregistravus nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 274/1468 dalis žemÄs sklypo, tarp sklypo bendrasavininkių nÄra nustatyta naudojimo tvarka ir Lietuvos Respublika žemÄs sklypo nenaudoja.
IeÅ¡kovas nurodo, kad treÄiasis asmuo G. B. Å¡iuo metu yra pasidariusi įvažiavimÄ Ä¯ žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypÄ ir naudojasi ta paÄia nuovaža, kuria naudojasi ir ieÅ¡kovas. IÅ¡ teismui pateikto 2019-05-07 antstolÄs A. P. suraÅ¡yto daiktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad 2019 m. gegužÄs 7 d. antstolÄ konstatuoja, jog atvyko prie žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä® sklypÄ yra įvažiavimas, kurio plotis nuo kaimyninio sklypo riboženklio iki gyvatvorÄs trys metrai.
IÅ¡matuota trisdeÅ¡imties metrų metrologiÅ¡kai nepatikrinta matavimo juosta. Kitoje sklypo vietoje tarp keliuko ir pagrindinio kelio matosi neseniai užgrÄbliuotas tarpas. Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10000 skaitmeniniuose rastriniuose ortofotografiniuose žemÄlapiuose, parengtuose pagal 1995-1996 metų ORT10LT duomenimis, nustatyta, kad nuo vietinÄs reikÅ¡mÄs kelio buvo viena nuovaža, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad prie statinių, Å¡iuo metu esanÄių žemÄs sklypuose, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)turÄjo bÅ«ti patenkama ta paÄia nuovaža. 1996-12-17 Apskrities valdytojo sprendime Nr. 3282, kuriuo buvo atkurta nuosavybÄs teisÄ M.
Å . į 2,2500 ha žemÄs sklypÄ nÄra nieko pasisakyta apie nuovažos, esanÄios kitame žemÄs sklype, naudojimÄ . Atkuriant M. Å . nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄ, nuovaža, vedanti į I. M. žemÄs sklypÄ , nÄra suteikta naudotis M. Å ., nuovažos dalis nÄra įmatuota į M. Å . atkurtos nuosavybÄs teise žemÄs dalį. Gretimo žemÄs sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui M. Å . nebuvo leista nuovažos dalies iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybÄs, nebuvo jam atkurta nuosavybÄs teisÄ Ä¯ Å¡iÄ Å¾emÄs sklypo dalį, su juo nebuvo sudaryta nuomos ar panaudos sutartis.
Teismui nepateikta jokių duomenų, iÅ¡ kurių matytųsi, kad Lietuvos Respublika naudosis jai priklausanÄia žemÄs sklypo dalimi ir Å¡is žemÄs sklypas bÅ«tų reikalingas bÅ«tent Lietuvos Respublikos interesų tenkinimui. TodÄl nustatyti naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ Å¡iuo atveju neįmanoma, nes kitas bendrasavininkis - Lietuvos Respublika, visiÅ¡kai nesinaudoja jai priklausanÄio žemÄs sklypo dalimi. Nustatyta, kad visas 0,1468 ha žemÄs sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro vientisÄ ieÅ¡kovo namų valdÄ . 1997 m. gruodžio 22 d.
A. Ž. IÄ® atliko namų valdos, kurios bendras plotas 13607 kv. m. geodezinius matavimus, kuriuose nurodyta, kad žemÄs sklypu 549 kv. m. naudosis ieÅ¡kovas bendrai su M. Å ., kai ieÅ¡kovui priklauso 275 kv. m., o M. Å . priklauso 274 kv. m. IÅ¡ 1999 m. spalio 11 d. P. K. IÄ® parengto žemÄs sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano nustatyta, kad Å¡io žemÄs sklypo plotas yra 1468 kv. m., I. M. naudojamas žemÄs sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas â 1194 kv. m., iÅ¡ kurio 919 kv. m. sudaro užstatyta teritorija ir 275 kv. m. keliai.
TodÄl I. M. 1999 m. spalio 26 d. įregistruojant nuosavybÄs teises VÄ® âRegistrų centrasâ (po P. K. IÄ® geodezinių matavimų atlikimo), I. M. vardu buvo įregistruotas visas 1468 kv. m. žemÄs sklypas, kurį ieÅ¡kovas valdo iki Å¡iol. 2018 m. liepos 25 d. raÅ¡tu Nr. 1 SS-1496-(7.5.) atsakovÄ, atstovaudama Lietuvos RespublikÄ patikÄjimo teise, atsisakÄ atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir siÅ«lÄ ieÅ¡kovui nustatyti valdymo ir naudojimo žemÄs sklypu tvarkÄ , priskiriant Lietuvos Respublikai žemÄs sklypÄ , pagal skyriaus pasiÅ«lytÄ variantÄ taip, kad valstybinÄs žemÄs dalis bÅ«tų privažiuojamojo kelio plote, tokiu bÅ«du užtikrinant galimybÄ ne tik atsakovui, bet ir G.
B. naudotis esama valstybine žemÄs dalimi privažiavimui į nuosavybÄs teise priklausanÄius žemÄs sklypus. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo nuomone, kad toks valdymo ir naudojimo tvarkos nustatymas arba atidalijimas natÅ«ra, pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip savininko teises ir užkerta keliÄ eksploatuoti jam priklausanÄiÄ nekilnojamojo daikto dalį. IÅ¡ bylos medžiagos, liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nei M. Å ., nei G. B. niekada nebuvo pripažinta teisÄ Ä¯važiuoti į gretimÄ sklypÄ ieÅ¡kovui priklausanÄios žemÄs sklypu, nes ieÅ¡kovui priklausantiems žemÄs sklypams nÄra ir nebuvo nustatyta specialiosios kelio sÄ lygos ar kelio servitutas.
ŽemÄs sklypo dalis, priklausanti Lietuvos Respublikai, taip pat niekada nebuvo iÅ¡nuomota ar suteikta panaudos sutartimi nei buvusiam gretimo žemÄs sklypo savininkui M. Å ., nei dabartinei savininkei G. B.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturÄių sutarimu, o kai bendraturÄiai nesutaria, â bendrosios nuosavybÄs valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas Ä®gyvendindamas bendrosios nuosavybÄs teisÄ, bendraturtis, be kita ko, turi teisÄ reikalauti atidalyti jo dalį natÅ«ra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirÄiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (LR CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).
Bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise turimo turto bendraturÄiams nesusitarus dÄl turto atidalijimo ir jiems pareiÅ¡kus siÅ«lymus, kokiu bÅ«du, proporcijomis, tvarka turÄtų bÅ«ti atidalytas turtas, teismas taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs įgyvendinimo sÄ lygas: pirma, bendraturÄio teisÄ atsidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs įgyvendinama bendraturÄių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dÄl atidalijimo bÅ«do, â pagal bet kurio bendraturÄio ieÅ¡kinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirÄiai; treÄia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturÄio dalies natÅ«ra, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturÄių gauna kompensacijÄ pinigais.
Bet kuriuo atveju, tiek atidalinant pagal savo prigimtį dalų daiktÄ , tiek atidalinant nedalų daiktÄ , atidalinimo pasÄkoje bendrosios dalinÄs nuosavybÄs neturi likti, t. y. vietoje buvusios bendrosios dalinÄs nuosavybÄs po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali bÅ«ti valdomi kiekvieno iÅ¡ buvusių bendraturÄių asmeninÄs nuosavybÄs teise. Taigi, atidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs pagal savo prigimtį nÄra vien teisinÄ kategorija, atskirianti nuosavybÄs teisÄs dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sÄ lyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirÄiai (LR CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, sprÄsdamas ginÄÄ teismas turi siekti, jog bendraturÄiai iÅ¡naudotų visas galimybes derindami savo valiÄ dÄl atidalijimo. Tai reiÅ¡kia, kad daikto atidalijimo bÅ«du negali bÅ«ti ginami tik vieno (grupÄs) ir nepaisoma kitų bendraturÄių interesų. Jeigu atidalijimo praÅ¡antis bendraturtis (grupÄ) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (LAT nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-780/2003; nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Vieno bendraturÄio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturÄio (kitų bendraturÄių) interesais, kurie gali nesutapti. DÄl to tais atvejais, kai yra bendraturÄių nesutarimas dÄl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturÄių interesus ir sprÄsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturÄių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios nuosavybÄs teisÄs objekto atidalijimo bÅ«das yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturÄių teisių ir teisÄtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirÄiai.
Kiti bendraturÄiai turi teisÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs variantus (LAT nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-478/2009; nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinÄs nuosavybÄs pasibaigimas turi atitikti bendraturÄių interesus ir nepažeisti jų nuosavybÄs teisių į atidalijamus daiktus. Kasacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad klausimo dÄl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkreÄių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijÄs su bendraturÄių nuosavybÄs teisÄs ribojimais, nes vieno bendraturÄio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturÄio (kitų bendraturÄių) interesais, kurie gali nesutapti.
DÄl to tais atvejais, kai yra bendraturÄių nesutarimas dÄl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturÄių interesus ir sprÄsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturÄių interesų pusiausvyros principais (LAT nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-559/2006; nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). NagrinÄjamoje civilinÄje byloje ginÄas kilo dÄl turto â 0,1468 ha žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs. IeÅ¡kovas praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs 0,1468 ha žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 priklausanÄias 274/1468 dalis Å¡io žemÄs sklypo priteisti ieÅ¡kovui I.
M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybÄs teise, o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 piniginÄ kompensacijÄ už šį žemÄs sklypÄ rinkos vertÄ â 954 Eur. AtsakovÄ su ieÅ¡kiniu nesutinka. Kaip jau buvo minÄta, pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatÄ atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs gali bÅ«ti įgyvendintas dviem bÅ«dais: natÅ«ra ir piniginiu ekvivalentu. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo bÅ«das, kuris gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai nÄra galimybÄs pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â atidalyti natÅ«ra.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakÄs ir laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensacijÄ be kito bendraturÄio sutikimo galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, iÅ¡naudotos visos galimybÄs padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturÄiams tenkanÄias dalis, taÄiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirÄiai; antra, faktinÄs aplinkybÄs yra tokios, dÄl kurių daikto dalies paÄmimas iÅ¡ bendraturÄio neturÄtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybÄje, palyginti su kitais bendraturÄiais, yra gerokai mažesnÄ, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (LAT nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-780/2003; nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-485/2005; nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.).
Vertinant ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ , visų pirma, svarbu pažymÄti, kad ieÅ¡kovas nurodo, jog minÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ praÅ¡o atidalinti vienam bendrasavininkiui priteisiant žemÄs sklypÄ natÅ«ra, o pastarasis sumokÄtų kompensacijÄ . Kadangi ant ginÄo žemÄs sklypo yra pastatyti ieÅ¡kovui priklausantys pastatais (užstatyta 919 kv. m.), yra kelias (275 kv. m.), tai atsakovei priklausanti žemÄs sklypo dalis 274 kv. m. (kurioje taip pat yra kelias patekimui į mano namų valdÄ ) priteistina ieÅ¡kovui, o jis turÄtų sumokÄti atsakovei kompensacijÄ .
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ galimas tik tada, kai faktinÄs aplinkybÄs yra tokios, dÄl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturÄio paÄmimas neturÄtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybÄje, palyginus su kitais bendraturÄiais, yra gerokai mažesnÄ, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (LAT nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo dalis bendrojoje nuosavybÄje sudaro 1194/1468 dalis žemÄs sklypo. Tuo tarpu atsakovei priklausanti 274/1468 dalis žemÄs sklypo bendrojoje nuosavybÄje, palyginus su ieÅ¡kovu, yra ženkliai mažesnÄ. Å io konkretaus ginÄo atveju, remiantis byloje konstatuotais teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais faktais, konstatuotina, kad, bÅ«tent atidalijimas priteisiant kompensacijÄ yra racionaliausias ir geriausiai atitinka Å¡alių interesus, atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs bÅ«das.
PažymÄtina ir tai, kad atidalinimo pasÄkoje nebeliktų bendrosios dalinÄs nuosavybÄs. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalijimas priteisiant piniginÄ kompensacijÄ yra teisÄtas ir nepažeidžia bendraturÄių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies rinkos vertÄ (LAT nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ jo priteisti Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 piniginÄ kompensacijÄ už 274/1468 dalis žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertÄ â 954 Eur.
RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovo užsakymu nepriklausomas vertintojas UAB âMarleksaâ apžiÅ«rÄjo žemÄs sklypÄ natÅ«roje ir suraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. NT 19-06-14. Å ioje ataskaitoje yra nurodyta, kad 0,1468 ha žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertÄ yra 5110,00 Eur. Lietuvos Respublikai priklausanÄios 274/1468 dalies sklypo vertÄ sudaro 954,00 Eur. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad teismas, vertindamas, ar Å¡alių nurodyti atidalijimo bÅ«dai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybÄs apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisÄ, kuriÄ Ä¯gyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais (LAT nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-7/2009).
TodÄl, esant nustatytoms aplinkybÄms, iÅ¡ ieÅ¡kovo I. M. atsakovei Lietuvos Respublikai priteistina 954,00 Eur kompensacija, jÄ apskaiÄiavus pagal nustatytÄ turto rinkos vertÄ. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinÄjimo tikslas â tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nuosekliai plÄtojamoje praktikoje įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisÄtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonÄmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes. IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinÄjimo priemonÄmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybÄms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinÄjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.
Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybÄs buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esanÄių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (LAT nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklÄ civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dÄl fakto buvimo lieka, taÄiau byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.
Taigi įrodinÄjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dÄl jų nÄra absoliuÄiai jokių abejonių (LAT nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-260/2001; nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Teismas nesutinka treÄiojo asmens G. B. atstovo pateiktu teisÄs aiÅ¡kinimu, kad atidalijus turtÄ , iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais atidalijamam bendraturÄiui - valstybei, o tuo paÄiu ieÅ¡kovui priteisiant valstybei priklausantį turtÄ , bÅ«tų pažeistas vieÅ¡osios teisÄs principas - valstybÄs turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ ?tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), todÄl toks bÅ«das yra teisiÅ¡kai negalimas.
Visų pirma, atkreiptinas dÄmesys, kad daikto atidalijimas nÄra turto perleidimas ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo prasme, kadangi taikant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs institutÄ naudojamasi įstatymo suteikta teise bendraturÄiams atidalyti turtÄ , o ne siekiama perleisti turtÄ . PažymÄtina, ir tai, kad vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu yra Å¡io kodekso ir kitų įstatymų prieÅ¡taravimų, taikomos Å¡io kodekso normos, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is kodeksas pirmenybÄ suteikia kitų įstatymų normoms.
Å iuo atveju, ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nÄra nustatyta speciali tvarka, pagal kuriÄ turÄtų bÅ«ti vykdomas atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, kai vienu iÅ¡ bendraturÄių yra valstybÄ, CK neįtvirtina, kad daikto atidalijimas, kai vienu iÅ¡ bendraturÄių yra valstybÄ, yra negalimas ar kad tokiems teisiniams santykiams reguliuoti pirmenybÄ taikoma ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui ir jame nustatytai turto perleidimo tvarkai.
Pagal treÄiojo asmens atstovo pateiktÄ teisÄs normų aiÅ¡kinimÄ (t. y. kai valstybÄ yra nekilnojamojo daikto bendraturtÄ, jos dalies atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas atidalijimas) iÅ¡ esmÄs bÅ«tų paneigta galimybÄ tiek valstybei, tiek kitiems bendraturÄiams tinkamai pasinaudoti atidalijimo institutu, nesant pakankamo pagrindo nepagrįstai susiaurinta Å¡io instituto apimtis, apsunkinta galimybÄ bendraturÄiams disponuoti daiktu. PažymÄtina, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisÄ reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs. Å io straipsnio taikymui nÄra nustatyta jokių iÅ¡imÄių subjektų atžvilgiu.
Siekdamas pagrįsti savo pozicijÄ dÄl atidalijimo valstybÄs atžvilgiu taikymo negalimumo treÄiojo asmens atstovas nurodÄ Å iaulių apygardos teismo 2017 m. lapkriÄio 29 d. nutartį, kurioje teismas argumentavo, kad atidalijus turtÄ , iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais atidalijamam bendraturÄiui â valstybei, o tuo paÄiu ieÅ¡kovui priteisiant valstybei priklausantį turtÄ , bÅ«tų pažeistas vieÅ¡osios teisÄs principas â valstybÄs turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes).
Teismas pažymi, kad pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisÄs aktus formuoja Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas. Å iuo atveju treÄiojo asmens atstovo pacituota nutartis priimta ne Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo, taÄiau Å iaulių apygardos teismo. Be to ji priimta atskiru atveju, neatspindinti vieningos teismų praktikos pozicijos Å¡iuo klausimu, jos negalima laikyti kaip formuojanÄios teismų praktikÄ panaÅ¡iose teisinÄse situacijose.
Remiantis iÅ¡dÄstytu, teismas nurodyta nutartimi nesivadovauja kaip precendentu Å¡ioje byloje. PareigÄ bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturÄiams priimtino sprendimo bÅ«do derindamas su visiÅ¡ko bendraturÄių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad kito bendraturÄio nenoras, jog bÅ«tų įvykdytas atidalijimas, nereiÅ¡kia, kad toks nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo bÅ«das negalimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. lapkriÄio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A.
R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Aptartų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad CK 4.80 straipsnyje nurodyta atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs tvarka, pagal kuriÄ , nesant galimybÄs daiktÄ padalyti natÅ«rÄ , daiktas perduodamas nuosavybÄs teise vienam iÅ¡ bendraturÄių, o kitam â sumokama piniginÄ kompensacija, taikytina ir tokiu atveju, kai vienas iÅ¡ bendraturÄių, kuriam mokÄtina piniginÄ kompensacija, yra valstybÄ. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs bÅ«das nepažeidžia atsakovÄs kaip savininkÄs teisių, todÄl ieÅ¡kinys tenkintinas ir atidalytinas ieÅ¡kovo I.
M. iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs su atsakove Lietuvos Respublika 0,1468 ha žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 priklausanÄios 274/1468 dalys Å¡io žemÄs sklypo priteistinos ieÅ¡kovui I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybÄs teise, o iÅ¡ I. M. atsakovei priteistina 954 Eur piniginÄ kompensacija. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis).
IeÅ¡kovas I. M. 2017 m. birželio 27 d. pateikÄ teismui papildomÄ praÅ¡ymÄ , kuriame nurodo, kad patyrÄ 506 Eur papildomų bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡yme nurodÄ, kad 2019 m. vasario 5 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo, taÄiau toks praÅ¡ymas byloje gautas nebuvo. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo minÄtų taisyklių atsižvelgÄs į Å¡alių elgesį. Byloje nustatyta, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos susidarÄ ne dÄl atsakovÄs kaltų ar neatsargių veiksmų, o atsakovÄ susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieÅ¡taraujanÄių teisÄs aktams veiksmų, kurie bÅ«tų galÄjÄ pažeisti ieÅ¡kovo interesus.
TodÄl atsakovÄs procesinis elgesys pripažintinas tinkamu, o tai yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtinto bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principo ir nepriteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovÄs. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 185, 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs 0,1468 ha žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555 priklausanÄias 274/1468 dalis Å¡io žemÄs sklypo priteisti ieÅ¡kovui I.
M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise, o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti Lietuvos Respublikai, a. k. 111105555, piniginÄ kompensacijÄ už šį žemÄs sklypÄ rinkos vertÄ â 954 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis) eurus. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka KlaipÄdos apygardos teismui per TauragÄs apylinkÄs teismo Å ilalÄs rÅ«mus. TeisÄja Daina DyburienÄ