Legislator Case Law & Legislation
2bdeec60-216e-439c-b7a4-147dfe9b531e AI generated

2bdeec60-216e-439c-b7a4-147dfe9b531e · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 2bdeec60-216e-439c-b7a4-147dfe9b531e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-544-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11057-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.4.4.; 3.3.1.14.; 2.1.2.4.3.; 3.3.1.18.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 14 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės, pirmininkės ir pranešėjos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

Legislator headnote

AI generated

2bdeec60-216e-439c-b7a4-147dfe9b531e · Å iaulių apygardos teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o Å¡io praÅ¡ymo netenkinus - priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, pripažįstant 2018 m. lapkričio 20 d. PaprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, patvirtintÄ notaro D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-544-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11057-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.4.4.; 3.3.1.14.; 2.1.2.4.3.; 3.3.1.18.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 14 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės, pirmininkės ir pranešėjos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

K. (J. K.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje e2-613-863/2020 pagal ieÅ¡kovo J. K. (J. K.) ieÅ¡kinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl paprastojo neprotestuotino vekselio panaikinimo bei pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras D. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti 2018 m. lapkričio 20 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, patvirtintÄ notaro D.

B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) CK 1.80 ir 1.89 straipsnių pagrindu, panaikinti 2019 m. kovo 7 d. paprastojo vekselio vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , iÅ¡duotÄ notaro D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. gavo antstolės B. P. patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, iÅ¡ kurio sužinojo, kad jo atžvilgiu notaro D. B. iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as pagal vekselį. Vykdomasis įraÅ¡as atliktas 2018 m. lapkričio 20 d. Vekselyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti pateikus vekselį vekselio turėtojui atsakovui 15 235,86 Eur ir 10 procentų metinių palÅ«kanų, nuo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienos.

3. Vekselis pasiraÅ¡ytas dienÄ , kuomet jis nuo 9 val. iki 18 val. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 10 d. buvo pasirašęs pervežimo paslaugų sutartį su MB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas buvo atsakovas. Minėtos sutarties pagrindu teikė pervežimo paslaugas, jokie finansiniai įsipareigojimai jo su atsakovu nesiejo. Be to nurodė, kad 2018 metais nusprendė kartu vystyti verslÄ , dėl to paėmė iÅ¡ banko kreditÄ automobiliui pirkti. Nors automobilis buvo registruotas atsakovo vardu, kreditÄ jis tebemoka.

Dirbo su atsakovo maÅ¡ina ir teikė taksi paslaugas, buvo susitarimas, jog jam bus mokama 46 procentai nuo uždirbtų lėšų. Kartu dirbo nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d., po to santykius su atsakovu nutraukė. Bendraujant su atsakovu teko pasiraÅ¡inėti dokumentus, kokius tiksliai neprisimena. Neatsimena, kad bÅ«tų pasirašęs ginčijamÄ vekselį, vykęs pas notarÄ , todėl praÅ¡o jį pripažinti negaliojančiu, kadangi vekselis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y.

įstatymo reikalavimui, jog vekselis turi būti pasirašytas jį išrašančio asmens bei dėl to, jog neegzistuoja joks vekselio išdavimo teisinis pagrindas. Be to, kadangi neprisimena vekselio pasirašymo, vekselį prašė pripažinti negaliojančiu ir tuo pagrindu, jog galimai buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o atsakovas tokia jo būsena pasinaudojo.

4. Teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 1.89 straipsnio pagrindu ir prašė bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti, kitoje dalyje ieÅ¡kinį palaikė. Nurodė, kad neginčys ekspertizės iÅ¡vadų ir nepraÅ¡ys pakartotinės ar papildomos teismo ekspertizės atlikimo, tačiau mano, jog vekselis neatitinka kitų imperatyvių įstatymo reikalavimų, t. y. jog vekselio iÅ¡davimui turi bÅ«ti koks nors pagrindas. Nagrinėjamu atveju vekselis buvo pasiraÅ¡ytas neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis, atsakovas tiesiog pasinaudojo ieÅ¡kovo patiklumu ir specialių žinių neturėjimu. Atkreipė dėmesį, jog į vekselį įraÅ¡ytos nesÄ Å¾iningos 10 procentų dydžio palÅ«kanos.

5. Atsakovas A. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Vekselis atitinka įstatymo numatytus reikalavimus, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Nurodė, kad teikė ieÅ¡kovui įvairias konsultacijas, meditavimo paslaugas, o pastarasis įsipareigojo už jas atsiskaityti dalimis, pasirašė mokėjimo dalimis susitarimÄ , o vėliau ir vekselį. Teikdamas įvairias konsultacijas ieÅ¡kovui dėl verslo ir sporto klausimais, jokių pakvitavimų neiÅ¡raÅ¡ydavo, tačiau žodžiu su ieÅ¡kovu viskÄ suderino. Kaip iÅ¡siieÅ¡koti skolas vyko konsultuotis pas antstolius. Kas atidavė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir vekselį antstoliams vykdyti, neprisimena. Mano, jog turėdamas galiojantį vekselį nieko byloje įrodinėti neprivalo.

6. Trečiasis asmuo notaras D. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad tvirtinant vekselį buvo nustatyta J. K. asmens tapatybė, patikrintas jo veiksnumas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Tvirtinant vekselį buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisinės vekselio iÅ¡davimo pasekmės, supaprastinta neteisminė iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal vekselį tvarka. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu civilinę bylÄ dalyje dėl 2018 m. lapkričio 20 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, patvirtinto notaro D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sudaryto savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens, nutraukė, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K. (J. K.) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas reikÅ¡damas ieÅ¡kinį CK 1.80 straipsnio pagrindu nurodė, jog atlikus raÅ¡ysenos ekspertizę, ginčo dėl to, jog vekselis buvo pasiraÅ¡ytas ne jo, nekelia, tačiau mano, jog toks vertybinis popierius negali likti galioti, nes jam iÅ¡duoti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutiko, nes esant vekselio galiojimo prezumpcijai, vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra vekselio atsiradimo pagrindas ir ieÅ¡kovo (vekselio davėjo) prievolė, atsiradusi vekselio pagrindu, yra abstrakti, jos nesieja teisinis ryÅ¡ys su jos atsiradimo pagrindu ir atsakovas negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo nebuvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, atsisakydamas vykdyti pareigas, kilusias iÅ¡ Å¡ios prievolės. Norėdamas, kad teismas vertintų vekselio iÅ¡davimo teisinius santykius, bÅ«tent ieÅ¡kovas privalėjo nurodyti kokiomis aplinkybėmis vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas bei įrodyti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , įgyjant vekselį.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo pasirinktas savo teisių gynybos bÅ«das nagrinėjamu atveju yra netinkamas, nes vekselio iÅ¡raÅ¡ymas savaime yra vekselio atsiradimo teisinis pagrindas, todėl konstatuoti, jog ginčijamas vekselis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas teismui neatskleidė dėl kokių aplinkybių pirma iÅ¡rašė atsakovui vekselį, o vėliau pasirašė susitarimÄ dėl įsiskolinimo pagal vekselį grÄ Å¾inimo grafikÄ , todėl nėra jokių teisinių prielaidų vekselio galiojimo prezumpcijai paneigti, todėl sprendė, kad ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o Å¡io praÅ¡ymo netenkinus - priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, pripažįstant 2018 m. lapkričio 20 d. PaprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, patvirtintÄ notaro D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Panaikinti 2019 m. kovo 7 d. paprastojo vekselio vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , iÅ¡duotÄ notaro D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino vekselio, kaip abstraktaus sandorio, vertinimÄ , todėl netyrė ir nevertino teisinio santykio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis galiojimo ir teisėtumo. Dėl to pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingÄ bei naikintinÄ sprendimÄ .

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad vekselis iÅ¡duotas nesant jokio teisinio ar faktinio pagrindo, iÅ¡gautas neaiÅ¡kiu bÅ«du suklaidinus ieÅ¡kovÄ , todėl toks vekselis negali likti civilinėje apyvartoje ir turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Nuo pat ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme ieÅ¡kovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad dėl jam iki galo nesuprantamų aplinkybių jis neatsimena vekselio pasiraÅ¡ymo fakto ir kad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo tokio vekselio iÅ¡davimui, dėl ko negalėjo susiformuoti ieÅ¡kovo valia iÅ¡raÅ¡yti vekselį bei prašė tokį vekselį pripažinti negaliojančiu. 9.2.

Pirmosios instancijos teismas visu pirma turėjo kvalifikuoti, ar ginčijamas vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas piniginei skolai įforminti ar atliko prievolės pagal Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį) užtikrinimo funkcijÄ . Teismas Å¡ios aplinkybės nevertino ir nepasisakė dėl ginčijamo vekselio kvalifikavimo, tokiu bÅ«du vienareikÅ¡miÅ¡kai neiÅ¡nagrinėdamas bylos iÅ¡ esmės. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ne tik vekselio abstraktumÄ , tačiau ir ieÅ¡kovo pareigÄ Ä¯rodinėti aplinkybes.

Neįvertinus byloje esančių įrodymų dėl vekselio iÅ¡davimo teisinio santykio, neįvertinus ar vekselis buvo iÅ¡duotas kaip skolos dokumentas ar kaip užtikrinimo priemonė, ar atsakovo nurodytas teisinis santykis yra teisėtas, ar atsakovas, atsižvelgiant į byloje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , buvo sÄ Å¾iningas įgydamas vekselį, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų esminių bylos aplinkybių, buvo neatskleista bylos esmė, todėl priimtas neteisingas ir naikintinas sprendimas. 9.3.

Atsakovui nurodant, kad vekselis iÅ¡duotas apmokėjimui už atsakovo asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui suteiktas meditacijos ir bendravimo paslaugas užtikrinti, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas paslaugų ieÅ¡kovui neteikė nes atsakovas neturi jokios specialios kvalifikacijos teikti paslaugas, neturi nei individualios veiklos pažymos nei verslo liudijimo paslaugoms teikti, neturi specialių patalpų ar kokios kitos įrangos paslaugų teikimui. Atsakovas patvirtino, kad paslaugų daugiau jokiam kitam asmeniui, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovÄ , neteikė.

Nebuvo sudarytos jokios sutartys dėl paslaugų teikimo, pačiam paslaugas teikusiam subjektui nežinoma paslaugų teikimo vieta, paslaugų įkainis, suteiktų paslaugų kiekis ir terminai. Per visÄ paslaugų teikimo laikotarpį nebuvo nei vieno apmokėjimo už tariamas paslaugas iki kol įsiskolinimas pasiekė 15000 Eur sumÄ . Teigia, jog byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės bei atsakovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad nebuvo jokio teisinio santykio, sudarančio pagrindÄ vekselio iÅ¡davimui, t. y. vekselis iÅ¡duotas ir yra civilinėje apyvartoje be jokio teisinio ir faktinio pagrindo. 9.4.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2007 dalį, dėl vekselio abstraktumo, netinkamai vadovavosi formuojama praktika neatsižvelgdamas į toliau toje pačioje nutartyje pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių.

Negali bÅ«ti sudaromos sÄ lygos, kai nesant jokio pagrindo iÅ¡duotas vekselis leidžia asmeniui nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita 15000 Eur suma. Nesuteikus jokių paslaugų ieÅ¡kovui negalėjo kilti prievolė už tokias paslaugas apmokėti, taip pat 15000 Eur kaina akivaizdžiai nėra protinga ir sÄ Å¾ininga už bendravimo paslaugas. Atsakovas piktybiÅ¡kai siekia nesÄ Å¾iningai praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita pasinaudojęs vekselio abstraktumu. 9.5. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog vekselio galiojimui turi įtakos vekselio įgijėjo nesÄ Å¾iningumas, sprendime nepasisakė ir nemotyvavo ar laikė įrodyta, ar neįrodyta, jog atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas įgijėjas ginčijamo vekselio atžvilgiu.

Tačiau ginčijamas vekselis ne tik leidžia atsakovui nepagrįstai praturtėti gaunant 15235,86 Eur sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo be jokio pagrindo, bet kartu ir maksimaliai didinti Å¡iÄ skolÄ skaičiuojant 10 procentų palÅ«kanas bei 6 procentų delspinigius. Teismas nustatęs, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė vekselio davėjo nenaudai (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - Ä®PVÄ®) 19 straipsnis) ir jo pateiktas vekselis neatitinka vekselyje nurodyto vekselio davėjo valios, turi teisinį pagrindÄ spręsti dėl tokio vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Teigia, kad atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai įtikindamas ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡yti vekselį 15000 Eur sumai be jokios priežasties.

5. Atsakovas A. M. (A. M.) atsiliepimu į skundÄ prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad pasilieka prie savo duotų paaiÅ¡kinimų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. J. K. iÅ¡davė vekselį A. M. dėl 15235,86 Eur sumos. Å iuo vekseliu ieÅ¡kovas besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti jį pateikus ( vekselis turi bÅ«ti pateiktas apmokėti iki 2021 m. gruodžio 31 d.) vekselio turėtojui minėtÄ sumÄ . Taip pat nurodyta, kad Å¡iuo vekseliu nustatomos 10 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo datos. Vekselis, kurį nurodoma, kad pasirašė J.

K., patvirtintas notaro, notarinio registro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas 2018 m. lapkričio 20 d. vekselis. Byloje pateikti duomenys, kad ginčijamo vekselio pagrindu notaras D. B. 2019 m. kovo 7 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl skolos, palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nurodoma, kad vekselis apmokėjimui pateiktas 2019 m. vasario 26 d. Vykdomasis įraÅ¡as pateiktas priverstiniam vykdymui antstolei B. P.. Vykdomojo įraÅ¡o pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje sustabdytas nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones. 9. 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovas į bylÄ pateikė Ä®siskolinimo gražinimo grafikÄ , kuriame nurodoma, kad J.

K. siekdamas iÅ¡vengti bylinėjimosi teikia pasiraÅ¡ytÄ vekselį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos kreditoriui A. M. dengimo pagal žemiau nurodytÄ grafikÄ nuo 2018-10-31 iki 2021 m. kovo 31 d. Ä®siskolinimo suma 15235,86 Eur. Siekiant užtikrinti skolininko prievolę padengti įsiskolinimÄ , skolininkas iÅ¡raÅ¡o kreditoriui paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį įsiskolinimo sumai ir kt.

10. Ieškovo prašymu byloje paskirta teismo rašysenos ekspertizė. 2019 m. lapkričio 22 d., 2019 m. lapkričio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadose nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 20 d. Paprastojo neprotestuotino vekselio (patvirtinto notaro D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) abiejuose egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“esantys įrašai „J. K.“ ir parašai yra parašyti šratinuku, t. y. jie nėra nukopijuoti, nuskenuoti techninėmis priemonėmis.

Abiejuose vekselio egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“ esantys įraÅ¡ai „J. K.“ ir Å¡alia jų esantys paraÅ¡ai nėra perpieÅ¡ti prieÅ¡ Å¡viesÄ . Abiejuose vekselio egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“ esantys įraÅ¡ai „J. K.“ nėra atlikti perspaudimu ir gautų Å¡trichų apvedžiojimo bÅ«du. Didelė tikimybė, kad abiejuose vekselio egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“ esantys paraÅ¡ai nėra atlikti perspaudimu ir gautų Å¡trichų apvedžiojimo bÅ«du.

Nurodyta, kad nustatyti, ar 2018 m. lapkričio 20 d. Paprastojo neprotestuotino vekselio (patvirtinto notaro D. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) abiejuose egzemplioriuose eilutėje „(vekselio davėjas)“ esantys įrašai „J. K.“ ir parašai atlikti šiuose dokumentuose nurodytu laiku, negalima. 2019 m. lapkričio 22 d. akte nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 20 d. notaro D. B. patvirtinto paprastojo neprotestuotino vekselio dviejuose egzemplioriuose (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) rankraštinius įrašus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parašė ir šalia pasirašė bei Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D.

B. notariniame registre ties notarinio veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡Ä (duomenys neskelbtini) parašė ir po juo pasirašė J. K..

11. Bylos duomenimis ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu grindė dviem alternatyviais sandorių negaliojimo pagrindais: dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) ir kaip sudaryto savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens (CK 1.89 straipsnis). Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ieÅ¡kovas alternatyvaus ieÅ¡kinio teisinio pagrindo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu atsisakė, todėl byla Å¡ioje dalyje nutraukta.

12. IeÅ¡kovas taip pat teikė patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodydamas, kad neatsimena vekselio pasiraÅ¡ymo fakto ir pasiraÅ¡ymo aplinkybių, dėl ko ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu negalėjo tinkamai suformuoti ieÅ¡kinio pagrindo, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkintas CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl suklydimo. Teismas atsisakė priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, kaip pateiktÄ nesavalaikiai. Dėl vekselio negaliojimo pagrindų 13. Apeliacinėje instancijoje sprendžiama dėl atsisakymo pripažinti paprastojo neprotestuotino vekselio iÅ¡davimÄ prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), pagrįstumo ir teisėtumo.

IeÅ¡kovas ginčo vekselį prašė pripažinti negaliojančiu kaip neatitinkantį imperatyvių įstatymo reikalavimų, nes jis ginčo vekselio nėra iÅ¡davęs, vėliau, sutikdamas su ekspertizės iÅ¡vadomis teigė, kad vekselis neatitinka kitų imperatyvių įstatymo reikalavimų, t. y. vekselio iÅ¡davimui turi bÅ«ti koks nors pagrindas, o Å¡iuo atveju jokio pagrindo nebuvo. IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovas tiesiog pasinaudojo ieÅ¡kovo patiklumu ir specialių žinių neturėjimu. Be to į vekselį įraÅ¡ytos nesÄ Å¾iningos 10 procentų dydžio palÅ«kanos.

14. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalis taikoma konstatavus dviejų sÄ lygų visetÄ :

1) kad teisės norma yra imperatyvi;

2) kad Å¡ios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad imperatyviÄ sias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimÄ ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiÅ¡kai, tai reiÅ¡kia, kad jų iÅ¡raiÅ¡kos forma – kategoriÅ¡ki paliepimai, veiksmų apraÅ¡ymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sÄ lygos ir bÅ«dai.

Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan. – aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

15. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiÅ¡kas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Taigi pagal įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ vekselis patvirtina besÄ lygiÅ¡kÄ mokėjimo pareigÄ ir iÅ¡ Å¡ios pareigos atsiradusiÄ reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. bÅ«ti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 ).

16. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiÅ¡kindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktikÄ ta linkme, kad nebÅ«tų pažeidžiama ir iÅ¡kreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kuriÄ vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo vieÅ¡Ä patikimumÄ , specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

22. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris.

Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).

23. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vekselio abstraktumo savybė negali bÅ«ti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 ).

24. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad iÅ¡duodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo iÅ¡duotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryÅ¡ys su pradine prievole pasireiÅ¡kia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iÅ¡ atsakingų už prievolės įvykdymÄ asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).

25. Kadangi vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais vekselį iÅ¡rašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasiraÅ¡ymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto jį ginčyti.

Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

26. Ä®PVÄ® 19 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia bÅ«tų veikęs skolininko nenaudai. Vekselį iÅ¡rašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo, tačiau tokiu atveju bÅ«tent vekselio davėjui tenka pareiga pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

27. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) tarpusavio derybų bÅ«du ir laisva valia sprendžia sudaryti konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti ir, jeigu sudaryti, tai kokiomis sÄ lygomis. Versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį draudžiama, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Vertimas kitÄ asmenį sudaryti sutartį , nesant tam teisinio pagrindo, reiÅ¡kia to asmens laisvos valios ribojimÄ ir sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo.

28. Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, bÅ«tent jis, vekselio davėjas, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo iÅ¡duoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018).

29. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , teismui pareiÅ¡kiamame ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas). PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis).

IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ . Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

30. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis neatsimena, kad pasirašė vekselį, kad vyko pas notarÄ , todėl teigė, kad vekselis pasiraÅ¡ytas ne jo. IeÅ¡kovas teigė, kad vekselis pasiraÅ¡ytas tÄ dienÄ , kuomet jis nuo 9 val. iki 18 val. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nurodė, kad jis 2018 m. birželio 10 d. buvo pasirašęs pervežimo paslaugų sutartį su MB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas buvo atsakovas. Minėtos sutarties pagrindu ieÅ¡kovas teikė pervežimo paslaugas, kad jokie finansiniai įsipareigojimai jo su atsakovu nesiejo.

Tačiau tuo pačiu nurodė, kad 2018 metais nusprendė kartu vystyti verslÄ , dėl to paėmė iÅ¡ banko kreditÄ automobiliui pirkti. Nors automobilis buvo registruotas atsakovo vardu, kreditÄ jis tebemoka. Su atsakovu buvo susitarimas, jog jam bus mokama 46 procentai nuo uždirbtų lėšų. Kartu dirbo nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. IeÅ¡kovas nurodydamas minėtas aplinkybes, duomenų, dokumentų patvirtinančių nurodytas aplinkybes nepateikė.

31. Taip pat teigė, kad vekselis pasiraÅ¡ytas apgaulės bÅ«du, pasinaudojant jo fizine bÅ«kle, kuri neleido jam suprasti savo veiksmų. IeÅ¡kovas serga epilepsija, po jį iÅ¡tikusio priepolio gali neatsiminti savo veiksmų. Tačiau nurodė, kad praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo dėl konkrečių aplinkybių nustatymo, kad jis galėjo neatsiminti, atsisako. Be to nurodė, kad atsakovui buvo žinoma jo tokia bÅ«sena, tai atsakovas galėjo ja pasinaudoti ir ieÅ¡kovÄ priversti pasiraÅ¡yti vekselį. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad kovo mėnesį paėmė paskolÄ , tuos pinigus perdavė atsakovui automobilio pirkimui, niekaip to neįformino, mano, kad atsakovas jo atžvilgiu pasielgė nesÄ Å¾iningai. Atsakovo teigimu joks automobilis nebuvo perkamas už ieÅ¡kovo pinigus, be to, tai nesusiję su Å¡ia nagrinėjama byla. Neprisimena, ar už ieÅ¡kovui teiktas paslaugas iki vekselio pasiraÅ¡ymo prašė sumokėti. Neprisimena, kas susitarė su notaru dėl vekselio turinio, termino.

32. Apelianto vertinimu byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad vekselis iÅ¡duotas nesant jokio teisinio ar faktinio pagrindo, iÅ¡gautas neaiÅ¡kiu bÅ«du suklaidinus ieÅ¡kovÄ , todėl toks vekselis negali likti civilinėje apyvartoje ir turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus, suabsoliutino ne tik vekselio abstraktumÄ , tačiau ir ieÅ¡kovo pareigÄ Ä¯rodinėti aplinkybes. Teismas sprendime nepasisakė ir nemotyvavo ar laikė įrodyta, ar neįrodyta, jog atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas įgijėjas ginčijamo vekselio atžvilgiu, nors byloje esančių įrodymų visuma vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad įgydamas ir realizuodamas įgytÄ vekselį vekselio įgijėjas atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Tokio pobÅ«džio vekselis, kuriuo už bendravimÄ reikalaujama sumokėti daugiau nei 15000 Eur pripažintinas negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms bei vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. NesÄ Å¾iningai be pagrindo įgytas vekselis laikytinas negaliojančiu Ä®PVÄ® 19 straipsnio, CK 1.80 straipsnio, 1.81 straipsnio pagrindais.

33. IeÅ¡kovo pozicijos nenuoseklumÄ patvirtina ir tai, kad jis reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, įvardija savarankiÅ¡kus vekselio negaliojimo pagrindus – imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimas (CK 1.80 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimas (CK 1.81 straipsnis), dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis), dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ieÅ¡kovas alternatyvaus ieÅ¡kinio teisinio pagrindo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu atsisakė, todėl byla Å¡ioje dalyje nutraukta. IeÅ¡kovas taip pat teikė patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodydamas, kad neatsimena vekselio pasiraÅ¡ymo fakto ir pasiraÅ¡ymo aplinkybių, dėl ko ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu negalėjo tinkamai suformuoti ieÅ¡kinio pagrindo, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkintas CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl suklydimo.

Teismas atsisakė priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, kaip pateiktÄ nesavalaikiai. Pažymėtina, kad kaip minėta ieÅ¡kovo pozicija nebuvo nuosekli, ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė byloje parodė, jog vekselis pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovo, tai jis teigia, kad pasirašė vekselį iÅ¡ esmės suklydęs ir nesuprasdamas, kad pasiraÅ¡o vekselį bei kokia yra pasiraÅ¡omo vekselio esmė. Be to, kadangi ieÅ¡kovas visai neatsimena, jog pasirašė vekselį, tačiau negali įrodyti ligos, apsvaiginimo ar kitų aplinkybių, todėl ir vertina, jog vekselį pasirašė iÅ¡ esmės suklydęs. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovui sunku paaiÅ¡kinti tokio suklydimo aplinkybes, tačiau ieÅ¡kovas mano, kad galimai nesuprato, jog pasiraÅ¡o vekselį.

Ieškovas mano, kad atsakovas nurodė, jog darbiniais tikslais reikia pasirašyti dokumentus ir ieškovas juos pasirašė nesuprasdamas, kad įsipareigoja sumokėti atsakovui daugiau kaip 15000 Eur.

34. Sutiktina, kad atsakovas nurodydamas, kad vekselis iÅ¡duotas apmokėjimui už atsakovo asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui suteiktas meditacijos ir bendravimo paslaugas pateikė į bylÄ tik įsiskolinimo gražinimo grafikÄ dėl 15235,86 Eur ieÅ¡kovo skolos, nurodydamas, kad Å¡is grafikas susijęs su vekselio iÅ¡davimu. Atsakovas nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei žodinių teismo posėdžių metu aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai nenurodė kokios konkrečiai paslaugos ir kokiu laikotarpiu buvo suteiktos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, ieÅ¡kovas nurodydamas, kad atsakovas nesuteikė jokių paslaugų, nežinoma paslaugų teikimo vieta, paslaugų įkainis, suteiktų paslaugų kiekis ir terminai, kad atsakovas neturi jokios specialios kvalifikacijos teikti paslaugas, neturi nei individualios veiklos pažymos nei verslo liudijimo paslaugoms teikti, neturi specialių patalpų ar kokios kitos įrangos paslaugų teikimui, Å¡ias aplinkybes privalėjo įrodyti.

Negalėdamas pateikti konkrečių dokumentų, turėjo galimybę reikÅ¡ti praÅ¡ymus teismui dėl leidimo gauti dokumentus iÅ¡davimo, ar dokumentų iÅ¡reikalavimo. Todėl nepateikus įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima iÅ¡tirti ir įvertinti, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad byloje įrodyta, kad nebuvo jokio teisinio santykio, sudarančio pagrindÄ vekselio iÅ¡davimui, t. y. vekselis iÅ¡duotas ir yra civilinėje apyvartoje be jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

35. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė vekselio davėjo nenaudai, kad jo pateiktas vekselis neatitinka vekselyje nurodyto vekselio davėjo valios, kad atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai, įtikindamas ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡yti vekselį konkrečiai sumai, be jokios priežasties ir pan. Apelianto argumentai, kad teismas suabsoliutino ne tik vekselio abstraktumÄ , tačiau ir ieÅ¡kovo pareigÄ Ä¯rodinėti aplinkybes, nepagrįsti. Kaip minėta atsakovas nenurodė konkrečių aplinkybių dėl suteiktų paslaugų, tačiau ir ieÅ¡kovas nenurodė kokie konkrečiai tarpusavio santykiai siejo jį su atsakovu, nors ir teigė, kad santykiai buvo artimi, kartu sportuodavo, bendrai kÅ«rė verslÄ ir pan.

IÅ¡ to, kokie duomenys pateikti į bylÄ tikėtina, kad vekselis buvo iÅ¡duotas galimai vykdant susitarimÄ dėl Å¡alių tarpusavio atsiskaitymo, nes kitokių, prieÅ¡ingų įrodymų, kad nebuvo jokių tarpusavio įsipareigojimų, skolų, t.y. nebuvo jokio teisinio santykio, sudarančio pagrindÄ vekselio iÅ¡davimui, ieÅ¡kovas nepateikė.

36. Apelianto vertinimu atsakovas suprato, kad tokio vekselio pasiraÅ¡ymas itin nenaudingas ieÅ¡kovui, kad ieÅ¡kovui negalint apmokėti vekselio Å¡i suma ženkliai augs, kÄ atsakovas nurodo atsiliepime, o atsakovas tokio vekselio pagrindu nepagrįstai praturtės. Apelianto vertinimu iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matoma, kad vekselis buvo iÅ¡gautas iÅ¡ ieÅ¡kovo tikslu maksimaliai praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita, Å¡iÄ sumÄ kiek įmanoma iÅ¡didinant nesÄ Å¾iningų palÅ«kanų dėka. Vekselio įgijėjui esant akivaizdžiai nesÄ Å¾iningam jo teisės negali bÅ«ti ginamos prisidengiant vekselio abstraktumu.

Nors apeliantas ir teigia, kad iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė, su kuo sutiktina, tačiau nurodydamas, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas ir, kad be jokio teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai praturtėjo kito asmens sÄ skaita, privalėjo tai įrodyti ( CPK 178 straipsnis). Taip pat atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo bei apelianto nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad buvo atlikta ekspertizė ir 2019 m. lapkričio 22 d. aktu nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 20 d. notaro D. B. patvirtinto paprastojo neprotestuotino vekselio dviejuose egzemplioriuose (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) rankraÅ¡tinius įraÅ¡us (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parašė ir Å¡alia pasirašė bei Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. notariniame registre ties notarinio veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡Ä (duomenys neskelbtini) parašė ir po juo pasirašė J. K..

38. Ä®statymu notarui suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Notaro statusas, įtvirtintas Notariato įstatyme, lemia jam taikomus didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimus ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Notaro vykdomojo įraÅ¡o pateikimu ir antstolio priėmimu jį vykdyti yra užbaigiama reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«ra, sudaromos prielaidos vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡koti vekselyje (ir atitinkamai vykdomajame įraÅ¡e) nurodytÄ sumÄ . Å iuo atveju byloje nepateikta duomenų, kad ginčijamas vekselis iÅ¡duotas pažeidžiant Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimus. Notaras atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad kiek pamena, ieÅ¡kovas tvirtinant vekselį buvo atvykęs vienas, atsakovas nedalyvavo, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos teisės. Byloje nebuvo ginčijami notaro veiksmai.

39. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų dėl vekselio išdavimo teisinio santykio, ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip užtikrinimo priemonė. Teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo argumento, kad teismas netyrė kitokios vekselio paskirties – kaip prievolės užtikrinimo priemonės, nes ieškovas ir neteigė, kad vekselis buvo prievolės užtikrinimo priemonė, nes iš esmės neigė buvus pagrindui išduoti vekselį, todėl spręstina, kad teismas ir neturėjo pagrindo konkrečių apelianto apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių vertinti.

40. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neleisdamas ieÅ¡kovui patikslinti ieÅ¡kinio, pažeidė CPK 141 straipsnio 1 dalį. Dėl Å¡ių aplinkybių nurodo, kad ieÅ¡kovas vertino, kad nustačius, jog jis vekselio nepasirašė, nėra tikslingi aiÅ¡kintis kitas vekselio pasiraÅ¡ymo aplinkybes, todėl ieÅ¡kinyje prašė vekselį pripažinti negaliojančiu kaip nepasiraÅ¡ytÄ ieÅ¡kovo, bei nurodė, kad tokio vekselio iÅ¡davimui nebuvo jokio pagrindo. Kartu ieÅ¡kovas darė prielaidÄ , kad jei vekselis visgi bÅ«tų pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovo, galimai jis buvo tokios bÅ«klės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, nes kitaip objektyviai paaiÅ¡kinti, kodėl neatsimena vekselio pasiraÅ¡ymo negalėjo.

PaaiÅ¡kėjus, kad ginčijamas vekselis visgi buvo pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovo, taip pat byloje iÅ¡girdus atsakovo pozicijÄ dėl vekselio pasiraÅ¡ymo aplinkybių, ieÅ¡kovas siekė patikslinti ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ ir prašė pripažinti vekselį negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl suklydimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neleido ieÅ¡kovui patikslinti ieÅ¡kinio, vertindamas, jog toks patikslinimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ .

41. Su apelianto argumentais, įvertinus civilinėje byloje vykusį pasirengimo bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės procesÄ , ieÅ¡kovo galimybes sukonkretinti ieÅ¡kinio reikalavimus, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo, ieÅ¡kovo atstovės argumentus teismo posėdžio metu sprendžiant konkretų klausimÄ , į CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pagrindo sutikti. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas patikslintÄ ieÅ¡kinį atsisakė priimti nepagrįstai. Atsižvelgiant į CPK nuostatas, ieÅ¡kovas turėdamas galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, turėdamas galimybę savalaikiai patikslinti ieÅ¡kinį, bei pateikti įrodymus, to nepadarė, taigi savo procesinėmis teisėmis tinkamai nepasinaudojo.

42. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Taigi, teismo iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis. Kasacinis teismas yra, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, kaip minėta Å¡iuo atveju ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba, kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011).

43. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės kvalifikavo tinkamai ir, taikydamas aptartas teisės normas, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ pripažinti negaliojančiu ginčijamÄ vekselį nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo panaikinti vekselio pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , todėl pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Teismas akcentavo, kad norėdamas, kad teismas vertintų vekselio iÅ¡davimo teisinius santykius, bÅ«tent ieÅ¡kovas privalėjo nurodyti kokiomis aplinkybėmis vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas bei įrodyti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , įgyjant vekselį.

IeÅ¡kovo pasirinktas savo teisių gynybos bÅ«das nagrinėjamu atveju yra netinkamas. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti, jog ginčijamas vekselis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimtÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimÄ teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti pasisakoma Å¡io straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių šalių argumentų ar visiškai neargumentavęs sprendimo atmesti ieškinį. Dėl procesinės bylos baigties.

44. Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Konkrečiu atveju iÅ¡ apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog iÅ¡dėstė savo nuomonę kaip turėtų bÅ«ti vertinami įrodymai, kad bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iÅ¡ esmės pritariant teismo padarytoms iÅ¡vadoms ir priimtam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

46. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ieÅ¡kovas nurodęs dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, turėdamas pagrindo spręsti, kad atsakovas jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, kad bÅ«tų iÅ¡tirtos aplinkybės dėl galimai nusikalstamų atsakovo veiksmų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

47. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus skundÄ neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovas neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nepateikė jas pagrindžiančių duomenų, todėl jos byloje nepriteistinos. 48. 2019 m. kovo 5 d. nutartimi teismas atidėjo ieÅ¡kovui J.

K. 363 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 363 Eur žyminis mokestis ( CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis, 93 straipsnis). Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims. Teisėjai Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė