2bd9bb52-953c-43d5-991d-4570b4ca400a · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                                                        Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-501-185/2014                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02273-2014-6                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)                                             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.

 Panevėžys                           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro virÅ¡ininko Virginijaus Mačėno (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :                            Skundžiamu 2014-10-20 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas D.

G. pripažino kalta padariusiÄ teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir jai paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 100 Lt (28 Eur) baudÄ , o teisenÄ , pradėtÄ pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., nutraukė, nesant jos veiksmuose Å¡ių administracinių teisės pažeidimų sudėties.              Apylinkės teismas nustatė, kad D. G. 2014-08-24 apie 20.30 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), atbuline eiga vairuodama automobilį „Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iÅ¡ deÅ¡inio Å¡ono ir kliudė kieme stovėjusį Å¡ulinį, dėl ko apgadino automobilį ir Å¡ulinį dengiantį skardinį stogÄ . Tokiais veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ .               Apylinkės teismas konstatavo, kad Å¡io pažeidimo faktas yra įrodytas pačios D. G. paaiÅ¡kinimu teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais bei Å¡ių pareigÅ«nų parodymais teisme, nukentėjusiojo K.

G. paaiÅ¡kinimu teisme, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, pateiktomis fotonuotraukomis, vairuotojo pažymėjimo kopija. Tačiau, apylinkės teismo nuomone, pagrindo D. G. veiksmuose konstatuoti kitų jai inkriminuojamų pažeidimų, numatytų ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., sudėties požymių, nėra. Teismas nustatė, kad D. G. nepastebėjo eismo įvykio metu kilusių pasekmių, nejuto kliudžiusi Å¡ulinio stogÄ , todėl neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, o kartu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui negalėjo kilti ir pareiga nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės. Teismas, pažymėdamas, jog neįrodyta D.

G. kaltė tyčia pasišalinus iš eismo įvykio vietos, rėmėsi jos pačios paaiškinimu, jog ji nejuto, kad vairuodama automobilį atsitrenkė ir apgadino šulinį, o ir šulinio bei automobilio apgadinimai yra nežymūs, kas patvirtina, jog smūgis eismo įvykio metu buvo nestiprus, kurio galėjo nepajusti automobilio vairuotoja. Be to, kaip konstatavo teismas, D. G. nebuvo jokio tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos (jos vairuotos transporto priemonės dokumentai buvo tvarkingi, neįrodyta, kad D.

G. eismo įvykį įvykdė bÅ«dama neblaivi). Teismas nepatikimais pripažino nukentėjusiojo K. G. teisme duotus paaiÅ¡kinimus apie tai, kad jis eismo įvykio vietoje kalbėjo su pažeidėja, jai sakė apie jam priklausančio Å¡ulinio stogo apgadinimÄ , nurodė kviesiantis policijÄ , dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiama D. G. privalėjo suprasti įvykdžiusi eismo įvykį, tačiau nepaisant iÅ¡dėstyto, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, bÅ«dama neblaivi, nes, teismo nuomone, nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai, duoti įvykio vakarÄ (2014-08-24) ir teisme nebuvo nuoseklÅ«s, teisme jis nepatvirtino, jog įvykio metu (ar iÅ¡ karto po įvykio) bÅ«tų jutęs nuo D.

G. alkoholio kvapÄ , jis tik nurodė, jog tik iÅ¡ D. G. važiavimo automobiliu sprendė, kad ji gali bÅ«ti neblaivi. Be to, pats nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad eismo įvykio metu D. G. buvo neblaivi, dėl ko ji bÅ«tų turėjusi dingstį piktybiÅ¡kai pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.                Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-20 nutarimÄ ir paskirti D. G. ne tik ATPK 127 str. 2 d., bet ir ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas administracines nuobaudas.

Nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes, jog ji bÅ«tų iÅ¡spręsta tiksliai pagal įstatymus, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog D. G. veikoje nėra jai inkriminuotų ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų sudėties. Teismas, nuspręsdamas, jog neįrodyta D.

G. kaltė tyčia pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos, rėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimu, jog ji, įvykus eismo įvykiui, nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Institucijos nuomone, Å¡iÄ gynybinę versijÄ akivaizdžiai paneigia nukentėjusiojo K. G. paaiÅ¡kinimas, kad jis eismo įvykio vietoje kalbėjo su pažeidėja, sakė D. G. apie jam priklausančio Å¡ulinio stogo apgadinimÄ , nurodė kviesiantis į įvykio vietÄ policijÄ , todėl administracinėn atsakomybėn traukiama D.

G., kuri galėjo bÅ«ti neblaivi, privalėjo suprasti įvykdžiusi eismo įvykį, tačiau nepaisant iÅ¡dėstyto, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Teismas Å¡io liudytojo parodymais suabejojo, nes kaip nustatė, jog jis pats eismo įvykio vietoje buvo neblaivus, K. G. paaiÅ¡kinimai dėl D. G. galimo neblaivumo vairuojant automobilį nebuvo nuoseklÅ«s. Mano, kad teismo motyvai, kuriais remiantis K. G. paaiÅ¡kinimai buvo pripažinti nepatikimais, yra nepagrįsti. Nors K. G. eismo įvykio dienÄ aiÅ¡kino jautęs nuo D.

G. dvelkiantį alkoholio kvapÄ , o teisme nurodė apie pažeidėjos galimÄ girtumÄ sprendžiantis iÅ¡ jos vairavimo stiliaus, Å¡ie netikslumai, Institucijos nuomone, neturėtų lemti sprendimo nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus pripažinti iÅ¡ esmės visiÅ¡kai nepatikimais. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių K. G. bÅ«tų suinteresuotas tyčia duoti neteisingus paaiÅ¡kinimus apie eismo įvykio aplinkybes. Be to, jis teisme neatsisakė savo nuomonės, kad D. G. eismo įvykio metu galėjo bÅ«ti neblaivi.

K. G. aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodė eismo įvykio vietoje bendravęs su pažeidėja, tvirtino, jog ji padarė turtinę žalÄ , žala nebuvo atlyginta ir nebuvo tartasi apie patirtų nuostolių dengimÄ , o tai, Institucijos nuomone, nagrinėjamoje byloje yra esminė aplinkybė sprendžiant, jog D. G. suvokė įvykdžiusi eismo įvykį ir tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nurodo, kad ir kiti byloje surinkti įrodymai nepaneigia D. G. inkriminuotų teisės pažeidimų įvykdymo.

Byloje kaip liudytojai apklausti G. Č., S. G. su D. G. yra draugai, todėl jie yra suinteresuoti padėti jai iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Be to, Å¡ie liudytojai tiesiogiai eismo įvykio nematė. Institucijos nuomone, kontaktas tarp D. G. vairuojamo automobilio ir Å¡ulinio dangčio buvo pakankamai žymus, jog bÅ«tų galima suprasti eismo įvykio kilimo faktÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad D. G. veikoje yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo, o kartu ir ATPK 126 str. 4 d. įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtys.

              Institucijos skundas tenkinamas.               Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymÄ , tačiau administracinėn atsakomybėn ji buvo traukiamas ir dėl ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų padarymo.              Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktai D. G. inkriminuoto ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo nėra ir, patikrinęs byloje esančius įrodymus, aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl D.

G. kaltės padarius minėtÄ teisės pažeidimÄ . Tačiau Institucija nesutinka su teismo sprendimu nutraukti administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., teisenÄ D. G. atžvilgiu, teigdama, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, konstatavęs, jog D. G. veikoje nėra Å¡ių jai inkriminuotų teisės pažeidimų sudėties.              Vadovaujantis ATPK 257 str., administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             Patikrinęs byloje esančius įrodymu aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d.

D. G. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, nagrinėdamas D. G. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , daug dėmesio skyrė aplinkybių, susijusių su pažeidėjos neblaivumu eismo įvykio metu, nagrinėjimu ir vertinimu, nors toks kaltinimas D. G. net nebuvo pareikÅ¡tas, t. y. pažeidėja nebuvo kaltinama eismo įvykio metu automobilį vairavusi bÅ«dama neblaivi. D. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad ji sukėlė eismo įvykį, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino ir po eismo įvykio vartojo alkoholį, kol nebuvo patikrintas jos blaivumas, už kÄ yra numatyta atsakomybė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo iÅ¡vados, jog D. G. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , neįrodyta, prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡analizavo byloje surinktus įrodymus ir nutraukdamas D. G. atžvilgiu teisenÄ dėl pažeidimų, numatytų ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., padarymo iÅ¡ esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamos D. G. parodymais, jog ji iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo nesuprasdama, kad automobiliu kliudė Å¡ulinį ir jį apgadino, nevertindamas kitų jos kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D.

G. veiksmuose nebuvo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, o kartu jai nekilo ir pareiga nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės. Konstatuotina, jog nepaisant to, kad D. G. neigė savo kaltę, byloje surinkti duomenys leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad ji, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos tyčia ir suprasdama, kad elgiasi neteisėtai, ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.                Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia.

Todėl baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasirinko elgesio variantÄ â€“ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).               AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo K.

G., kuris tiesiogiai matė eismo įvykio ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos aplinkybes, raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ ir jo teisme duotus parodymus, kuriuos jis davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , konstatavęs, kad jie nebuvo nuoseklÅ«s. Apylinkės teismas, nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumÄ grindė vien tik tuo, kad jis teisme nepatvirtino, jog įvykio metu (ar iÅ¡ karto po įvykio) bÅ«tų jautęs nuo D. G. alkoholio kvapÄ , jis nurodė, jog tik iÅ¡ D.

G. važiavimo automobiliu sprendė, kad ji gali būti neblaivi, t. y. nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas buvo grindžiamas vien tik aplinkybe dėl D. G. galimo neblaivumo eismo įvykio metu vairuojant automobilį, kuri šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, nes, kaip minėta, D. G. nebuvo kaltinama eismo įvykio metu automobilį vairavusi būdama neblaivi. Be to, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė Institucija, nukentėjusysis teisme neatsisakė savo nuomonės, kad D. G. eismo įvykio metu galėjo būti neblaivi.

Todėl jo parodymus vertinti kaip prieÅ¡taringus ir jais nesivadovauti Å¡iuo atveju apylinkės teismui nebuvo pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kitÄ nukentėjusiojo K. G. parodymų dalį apylinkės teismas nelaikė prieÅ¡taringa. Apylinkės teismas nukentėjusiojo parodymais suabejojo ir dėl to, nes nustatė, jog jis pats eismo įvykio vietoje buvo neblaivus. Tačiau aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, vien Å¡i aplinkybė neturėtų lemti sprendimo nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus pripažinti iÅ¡ esmės visiÅ¡kai nepatikimais, juolab kad pats nukentėjusysis nurodė, jog jis įvykio metu buvo blaivus, o su kaimynu iÅ¡gėrė tuo metu, kai ilgai laukė į eismo įvykio vietÄ atvykstančių policijos pareigÅ«nų.

Å ias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Be to, nenustatyta, kad nukentėjusysis įvykio aplinkybes bÅ«tų iÅ¡sigalvojęs, prieÅ¡ingai, jo policijai nurodyta informacija dėl kieme eismo įvykio metu apgadinto Å¡ulinio ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alinusio automobilio visiÅ¡kai pasitvirtino.              Kaip minėta, D. G. neigė savo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, tvirtindama, kad ji iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, nesuprasdama, jog automobiliu kliudė Å¡ulinį ir jį apgadino, tačiau Å¡i jos versija vertintina kritiÅ¡kai, kaip gynybos priemonė, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Å iÄ jos versijÄ visiÅ¡kai paneigia tiesiogiai įvykį mačiusio nukentėjusiojo K.

G. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas ir jo teisme duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad matė, kaip D. G., norėdama automobiliu iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, jo Å¡onu kliudė jam priklausančio Å¡ulinio stogelį, jo skardÄ , po ko, atsuko vairÄ , todėl mano, kad ji negalėjo nejusti ir nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, juolab kad liko žymės ir ant jos vairuotos transporto priemonės durelių. Be to, pasak nukentėjusiojo, jis tai pamatęs, eismo įvykio vietoje kalbėjo su D.

G., sakė jai apie jam priklausančio Å¡ulinio apgadinimÄ , nurodė kviesiantis į įvykio vietÄ policijÄ , tačiau ji ignoravo jo pasakymus ir apsisukusi iÅ¡ kiemo iÅ¡važiavo. Taigi nukentėjusysis K. G. viso proceso metu aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodė ne tik D. G. eismo įvykio padarymo aplinkybes, bet ir tai, kad įvykio vietoje jis bendravo su pažeidėja, jai sakė apie jam padarytÄ turtinę žalÄ , kuri, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nebuvo atlyginta ir nebuvo tartasi apie patirtų nuostolių dengimÄ , taip pat minėjo apie tai, jog į įvykio vietÄ kvies policijos pareigÅ«nus, kÄ ir padarė - D.

G. iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavus, jis paskambino į policijÄ ir pranešė apie eismo įvykio metu kieme jo apgadintÄ Å¡ulinį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alinusį automobilį. Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo K. G. parodymais aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių K. G. bÅ«tų suinteresuotas tyčia duoti neteisingus paaiÅ¡kinimus apie eismo įvykio aplinkybes. Pasak nukentėjusiojo, jie su D. G. susipykę nebuvo. Ji bendrauja su jo sÅ«numi, marčia.

D. G. taip pat nenurodė, kad jos ir K. G. santykiai bÅ«tų buvę nedraugiÅ¡ki. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų J. M. ir D. D. tarnybinių praneÅ¡imų ir jų duotų parodymų teisme, jie pagal nukentėjusiojo praneÅ¡imÄ atvykę į įvykio vietÄ konstatavo Å¡ulinio skardinio stogo pažeidimus ir dėl įvykio pradėjo tyrimÄ , t. y. sudarė eismo įvykio vietos schemÄ , surašė tarnybinius praneÅ¡imus, suradę iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusį automobilį „Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė jo apgadinimus ir juos užfiksavo papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymoje, nurodydami, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos automobilio priekinės deÅ¡inės pusės durys (skardos kraÅ¡tu padarytas įbrėžimas per dureles), Å¡uliniui ir automobiliui padarytus pažeidimus užfiksavo fotonuotraukose, patikrino D. G. blaivumÄ , surašė praneÅ¡imÄ dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo, paėmė paaiÅ¡kinimus iÅ¡ nukentėjusiojo K.

G. ir D. G.. Taigi, nors D. G. ir neigia tyčia pasiÅ¡alinusi iÅ¡ įvykio vietos, tačiau, vertinant nukentėjusiojo K. G. pirmiau aptartus parodymus ir kitus bylos įrodymus, laikyti, kad D. G. nesuprato sukėlusi eismo įvykį ir nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, o kaip skundžiame nutarime nurodė apylinkės teismas, sÄ Å¾iningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo, nėra pagrindo. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje visiÅ¡kai pakanka įrodymų pripažinti, kad D.

G. žinojo, jog sukėlė eismo įvykį ir jo metu kitam asmeniui padarė turtinę žalÄ (apie tai jai dar įvykio vietoje pasakė pats nukentėjusysis), todėl turėjo, privalėjo suprasti ir suprato savo pareigÄ pasilikti įvykio vietoje ir apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai, tačiau to nepadarė ir pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepraneÅ¡usi apie eismo įvykį policijos pareigÅ«nams, suprasdama, kad taip elgiasi neteisėtai. Toks pažeidėjos elgesys, ignoravimas teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytų reikalavimų, vertinamas kaip sÄ moningas (tyčinis) pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad D. G. neturėjo akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiÅ¡kai Å¡alintis iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes ji turėjo vairuotojo pažymėjimÄ , jos vairuota transporto priemonė buvo drausta, nėra duomenų, kad ji įvykio metu buvo neblaivi, be to, ji po įvykio neginčijo to, jog kliudė ir apgadino Å¡ulinį, nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nesislapstė nuo tyrimÄ atlikusių policijos pareigÅ«nų. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iÅ¡ aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iÅ¡ įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia iÅ¡vengti atsakomybės).

Tačiau Å¡ios aplinkybės nustatymas nėra bÅ«tinas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013), todėl kvalifikuojant D. G. veiksmus, teisinės reikÅ¡mės neturi tai, kokių tikslų siekdama ji pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Taigi atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje yra visiÅ¡kai įrodyta, jog D. G. padarė jai inkriminuojamÄ pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., t. y.

žinodama apie eismo įvykio metu apgadintÄ svetimÄ turtÄ ir suprasdama savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, sÄ moningai, tyčia, pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos, pažeisdama KET taisykles, todėl ji už minėto pažeidimo padarymÄ baustina.           Šiame sprendime paneigus D. G. gynybinę versijÄ ir pripažinus, kad ji tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ jos sukelto eismo įvykio vietos, nelieka pagrindo pripažinti, kad ji alkoholį po eismo įvykio gėrė nesuprasdama, kad to negalima daryti iki tol, kol bus iÅ¡aiÅ¡kintos eismo įvykio aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, praėjus daugiau kaip pusantros valandos po eismo įvykio, D.

G. buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas. Pati D. G. taip pat pripažino, kad po to, kai įvykio vakarÄ vairavo automobilį, ji vartojo alkoholį. Taigi nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad D. G., suprasdama savo pareigÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio, jį vartojo ir tokiu bÅ«du padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ , už kurį ji taip pat baustina.            Skiriant administracines nuobaudas už padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę (yra neteista, per 13 vairavimo stažo metų administracine tvarka už KET pažeidimus bausta tik du kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Å¡iuo metu niekur nedirba, registruota darbo biržoje, gyvenamojoje vietoje charakterizuojama teigiamai, augina du nepilnamečius vaikus).

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes manytina, kad bausmės tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti D. G. pagal BK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. paskyrus sankcijose numatytas minimalias nuobaudas. Šiuo sprendimu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. ir apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirtos nuobaudos, vadovaujantis ATPK 33 str., subendrintinos. Atsižvelgiant į paskirtos galutinės subendrintos nuobaudos dydį ir į tai, kad D.

G. Å¡iuo metu niekur nedirba, augina du nepilnamečius vaikus, nesant byloje duomenų apie pažeidėjos turimas santaupas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, taip pat siekiant užtikrinti ir jos vaikų interesus, D. G. paskirtos baudos mokėjimas iÅ¡dėstomas dvideÅ¡imties mėnesių laikotarpiui.            Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 5 p.,n u t a r i a:            Institucijos apeliacinį skundÄ tenkinti.             Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimo dalį dėl administracinės bylos pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. nutraukimo D.

G. atžvilgiu.               D. G. pripažinti kalta padariusiÄ administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., ir paskirti jai Å¡ias administracines nuobaudas: už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ paskirti 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymÄ paskirti 2000 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.              Vadovaujantis ATPK 33 str., Å¡ias nuobaudas ir skundžiamu teismo nutarimu D.

G. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 100 Lt baudÄ subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) (868 Eur) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.               Paskirtos 3000 Lt (868 Eur) baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 20 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. G. kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, sumokėti po 150 Lt (43,40 Eur).

              KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .              Nutarimas neskundžiamas.   Teisėjas                                                                     Pranas Å imkus