2bd92e06-9e79-4cbb-8ff1-13c22b58a533 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-727-275/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06605-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovams L. Å . ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo E. J., ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovų L. Å . ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos solidariai 20 273,40 Eur skolÄ , 13 451,09 Eur palÅ«kanas, 15,69 proc. dydžio metines palu?kanas už negražinta? paskolos suma? (20 273,40 Eur) nuo bylos iÅ¡ke?limo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko i?vykdymo, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo naudai.

2. Nurodė, kad 2013 m. vasario 25 d. sudaryta paskolos sutartis, kuria L. Å . ir V. B. iÅ¡rašė paskolos pakvitavimÄ , kuriuo patvirtino, kad pasiskolino ir gavo iÅ¡ E. S. (dabartinė pavardė – J.) 20 273,40 Eur dydžio sumÄ , kuriÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2013 m. balandžio 25 d. 3. 2013 m. balandžio 26 d. E. J. ir ieÅ¡kovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria E. J. perleido visas savo teises reikalauti, kad L. Å . ir V. B. grÄ Å¾intų skolÄ . 2016 m. vasario 13 d. mirus atsakovui V.

B., jo palikimas, o taip pat ir įsipareigojimai perėjo Lietuvos valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM, kadangi nei vienas iÅ¡ atsakovo V. B. įpėdinių nepriėmė jo palikimo. IeÅ¡kovui sužinojus, kad atsakovo V. B. palikimo niekas nepriėmė, ieÅ¡kovas kreipėsi į Å iaulių miesto ir rajono notarų biurus su pareiÅ¡kimais dėl reikalavimų įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnį. 2016 m. rugsėjo 14 d. praneÅ¡imu apie reikalavimo teisių perleidimÄ ir reikalavimo įvykdymÄ , ieÅ¡kovas informavo atsakovę L.

Å ., kad visas savo pareigas E. S., t. y. pareigÄ grÄ Å¾inti 20 273,40 Eur skolÄ bei palÅ«kanas, kurių dydis yra apskaičiuotinos piniginių sumų mokėjimo dienÄ , turi įvykdyti ieÅ¡kovui, tačiau atsakovė L. Å . Å¡io praneÅ¡imo geranoriÅ¡kai neatsiėmė, todėl ieÅ¡kovas atsakovę L. Å . apie reikalavimo perleidimÄ informavo iÅ¡siųsdamas praneÅ¡imÄ internetu. IeÅ¡kovui informavus atsakovus apie reikalavimo teisių perleidimÄ ir reikalavimo įvykdymÄ bei pateikus pareiÅ¡kimus dėl reikalavimų įvykdymo, atsakovės L.

Š. ir atsakovo V. B. prievolės geranoriškai nebuvo įvykdytos.

4. Atsakovė L. Å . atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Atsakovė negavo jokios paskolos nei iÅ¡ pradinio, nei iÅ¡ naujojo kreditoriaus. Pažymėjo, kad paskolos sutartis 2013 m. vasario 25 d. nebuvo sudaryta. 2013 m. vasario 25 d. pinigai niekam nebuvo perduoti, todėl paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Atsakovė su E. S. pažįstamos nuo jaunystės. Atsakovė nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2013 m. liepos 19 d. palaikė gerus santykius su V. B., tačiau bendro Å«kio niekada nevedė. 2013 m. vasario 25 dienÄ visi trys buvo susitikę, V.

B. iÅ¡sakė norÄ pasiskolinti pinigų jo asmeniniam verslui vykdyti. E. S. iÅ¡kėlė klausimÄ , o kaip atrodytų paskolos sutartis arba raÅ¡telis. Atsakovė neturėdama tikslų skolintis, paėmė popieriaus lapÄ ir parašė paskolos pakvitavimo raÅ¡telio tekstÄ , kuriame nurodė, jog tariamai abu su V. B. skolinasi iÅ¡ E. S. 70 000 Lt dviem mėnesiams. Tai buvo tik raÅ¡telio projektas, nes niekas pinigų nesiskolino. Tokį raÅ¡telio projektÄ atsakovė pasirašė ir jį mums bekalbant pasiėmė arba V.

B., arba E. S.. Nuo tos dienos raÅ¡telio atsakovė nematė iki Å¡io ieÅ¡kinio gavimo. RaÅ¡ydama raÅ¡telį atsakovė neturėjo valios laiduoti ar garantuoti už V. B., nes su juo neturėjo bendro verslo ir neturėjo naudos iÅ¡ jo verslo, nevedė bendro Å«kio su juo ir skolintis pinigų nereikėjo. Atsakovė nurodė, kad negavo E. S. pinigų, nematė, kad kokius nors pinigus gautų V. B., tik prisimena, kad po kelių dienų V. B. jos klausė kur yra raÅ¡ytas raÅ¡telis. Kai ji pasakė, kad jo neturi, tai jis nusprendė susisiekti su E. S. dėl raÅ¡telio panaikinimo, jeigu jis yra pas jÄ .

V. B. atsakovei padavė E. S. raÅ¡tiÅ¡kÄ paliudijimÄ , kad pinigų niekas niekam neskolino. MinėtÄ patvirtinimo kopijÄ atsakovė galimai rastų, o originalÄ turėjo V. B..

5. Atsakovei nėra žinoma, kad E. S. bÅ«tų galėjusi disponuoti piniginėmis santaupomis ar kaip nors kitaip turėjusi 70 000 Lt. E. S. turėjo daug skolų, todėl atsakovė abejoja ar E. S. bÅ«tų galėjusi paskolinti tokiÄ sumÄ . Atsakovė teigia, kad keista, jog A. K. tariamÄ skolÄ perėmęs 2013 m. balandžio 26 d. į atsakovę kreipėsi tik dabar su ieÅ¡kiniu ir tai ieÅ¡kovas padarė po V. B. mirties. Visa tai leidžia manyti, kad prieÅ¡ atsakovę yra vykdomi gerai apgalvoti apgaulingi veiksmai, tikslu pasipelnyti iÅ¡ jos. Nurodė, kad ieÅ¡kovas perimdamas tariamÄ skolÄ nepateikia duomenų už kiek jis iÅ¡pirko reikalavimÄ ir kad jis sumokėjo pirmajam kreditoriui. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas reikalaudamas tokių didelių palÅ«kanų. Neegzistuoja susitarimas dėl palÅ«kanų, ieÅ¡kovas neperėmė daugiau teisių nei galėtų perimti.

6. Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti VMI prie LR FM atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. VMI prie LR FM taip pat pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti. Be to, ieÅ¡kovas kaip sudarytos paskolos sutarties įrodymÄ pateikė paskolos pakvitavimÄ , tačiau jame neatsispindi pinigų perdavimo paskolos gavėjams faktas. Abejonių VMI prie LR FM kelia tai, kad ieÅ¡kovas, reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė 2013 m. balandžio 26 d., t. y. jau po paskolos pakvitavime nurodyto pinigų grÄ Å¾inimo termino, o atsakovę L.

Å . apie reikalavimo teisių perleidimÄ nusprendė informuoti tik 2016 m. rugsėjo 14 d., praėjus daugiau nei dvejiems metams po reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų buvo imtasi iki 2016 m. rugsėjo 14 d. VMI prie FM nuomone, A. K., iÅ¡ kurio antstolis iÅ¡ieÅ¡ko 17 057,17 Eur, neveikimas iki 2016 m. rugsėjo 14 d., kai jis nesiėmė jokių priemonių galimai paskolintai pinigų sumai atgauti, tik patvirtina faktÄ , kad reikalaujama grÄ Å¾inti 70 000 Lt nebuvo perduota E. J., o vėliau atsakovams L.

Å . bei V. B.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui A. K. iÅ¡ atsakovės L. Å . 20 273,40 Eur skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 608,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

8. Priimdamas sprendimÄ , teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog E. J. (anksčiau – S.) 2013 m. vasario 25 d. paskolino atsakovei L. Å . ir V. B. 70 tÅ«kst. Lt, tai teismo vertinimu patvirtina ir nuoseklus faktinių aplinkybių dėstymas bei paskolos pakvitavimo raÅ¡telis, kurio autentiÅ¡kumo nė viena iÅ¡ Å¡alių neginčijo, todėl sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovo nurodomas sumas.

9. Visgi teismas sprendė, kad atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM atžvilgiu ieÅ¡kinys atmestinas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti, neprašė termino atnaujinti bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Apeliantė L.

Å . pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimo ir praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 20 273,40 Eur dydžio skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, atmesti. LikusiÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimÄ , kurio metu atsakovė tiesiogiai paaiÅ¡kintų aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismas taikė ne atsakovės naudai. 10.1.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju apeliantė aiÅ¡kiai nurodė, jog skolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo dienÄ pinigai jai nebuvo perduoti, todėl Å¡iuo atveju ypač svarbi reikÅ¡mė tenka sutarties turiniui. IÅ¡ CK 6.871 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir jo turiniui. 2013-02-25 skolos raÅ¡telyje, kurį atsakovė surašė savo ranka, nurodyta, kad „Mes: L. Å . ir V. B.. Pasiskolinome: iÅ¡ E. S.. 70 tÅ«kstančių litų vasario 25 d. 2013 m. iki balandžio 25 d. 2013 m.“ Taigi, Å¡iuo atveju pinigų perdavimo momentas skolos raÅ¡telyje nebuvo tiksliai ir nedviprasmiÅ¡kai užfiksuotas, pavartojus bÅ«tÄ jį laikÄ bei specialiai neaptarus paskolos dalyko perdavimo. 10.2.

Pažymi, kad jokio nuoseklaus faktinių aplinkybių atskleidimo, kuris leistų patikėti ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens pozicija nebuvo. FaktiÅ¡kai nustatytos aplinkybės įrodo prieÅ¡ingai nei nurodė teismas. Byloje nėra nei vieno įrodymo apie pinigų paskolinimÄ , iÅ¡skyrus jau minėtÄ raÅ¡telį. Visi kiti byloje surinkti įrodymas nepatvirtina paskolos buvimÄ , o atvirkščiai – įrodo paskolos nebuvimÄ . Trečiasis asmuo E. S. 2013 m. vasario 25 dienÄ 70 tÅ«kstančių litų neturėjo.

TÄ pati pripažino. Be to, E. S. jokios paskolos iÅ¡ A. K. negavo, nes prieÅ¡ingus teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. E. S. ir A. K. jokio tarpusavio sandorio nesudarė. Nei E. S., nei A. K. nėra deklaravę nei turėtų pinigų, nei paskolintų pinigų, nei pasiskolintų pinigų. 10.3. A. K., kaip tariamÄ Ä¯rodymÄ apie turėtus pinigus, pateikė 2013-02-22 paskolos sutartį, sudarytÄ su savo motina N. K.. Nei N. K., nei A. K. nėra deklaravę nei turėtų pinigų, nei paskolintų pinigų, nei pasiskolintų pinigų.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad minėta galimai paskolinta suma nebuvo perduota grynaisiais pinigais. IeÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių galimai paskolintos sumos perdavimÄ ir gavimÄ , tame tarpe, ir tokių pinigų turėjimÄ . 10.4. Be to, 2013-02-22 paskolos sutarties tekstas atskleidžia, jog Å¡alys tik susitarė dėl paskolos suteikimo, tačiau nėra jokių duomenų apie pinigų perdavimÄ . IeÅ¡kovas aiÅ¡kino, jog 2013-02-22 pasiskolinti iÅ¡ mamos pinigai buvo litai ir bÅ«tent tuos pačius pinigus E. S. paėmė ir perdavė L.

Š. ir V. B., tačiau paklausus E. S. kokius ji pinigus perdavė L. Š. ir V. B., ji pasakė, jog buvo perduoti eurai. Vadinasi, tai ne tie patys pinigai, kuriuos tariamai A. K. skolinosi iš N. K.. Be to, iš paskolos sutarties matyti, kad N. K. ir A. K. abu gyveno kartu (duomenys neskelbtini), o E. S. gyveno – (duomenys neskelbtini). A. K. aiškino, kad mamos pinigai buvo padėti namie (nei vienas nesakė, jog pinigai buvo pervežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), todėl ieškovo ir trečiojo asmens parodymai yra nenuoseklūs ir neįtikinami. 10.5.

Apeliantės vertinimu 2013-04-26 reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta dėl akių ir galimai prieÅ¡ pat kreipimÄ si į teismÄ . Be to, nagrinėjamu atveju paskolos r?Å¡telis nebuvo iÅ¡reikalautas į bylÄ , jo taip pat niekada nebuvo pas ieÅ¡kovÄ . 10.6. IeÅ¡kovas kaip sudarytos paskolos sutarties įrodymÄ pateikė paskolos pakvitavimÄ , tačiau jame neatsispindi paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjams faktas. Papildomų įrodymų, kad pinigai tikrai buvo perduoti, ieÅ¡kovas nepateikė. 10.7.

Nagrinėjamu atveju pastebėtina ir tai, jog VMI atstovas teisme nurodė, jog antstolė A. S. nuo 2014 m. gegužės 5 d. iÅ¡ skolininko A. K., susijęs asmuo S. K., iÅ¡ieÅ¡kotojo A. K. naudai iÅ¡ieÅ¡ko 17.057,17 Eur. Antstolės iÅ¡ieÅ¡koma suma yra beveik tapati byloje pateiktame pakvitavime nurodytai skolos sumai. Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko, skaičiuojamos ne tik palÅ«kanos, bet ir vykdymo iÅ¡laidos, galima teigti, kad kiekvienas rÅ«pestingas, sÄ Å¾iningas, atidus, apdairus, racionalus ir protingas asmuo, esantis tokioje pačioje situacijoje ir turintis galimybę padengti įsiskolinimÄ kuo mažesnėmis sÄ naudomis, imsis visų priemonių skolai atgauti ir padengti paties turimÄ Ä¯siskolinimÄ antstoliui.

IeÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų galimai paskolintai pinigų sumai atgauti iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo. Be to, E. S. pati teisme patvirtino, jog 2013-02-25 raÅ¡telis nebuvo suraÅ¡ytas tariamo pinigų perdavimo momentu. Vadinasi, jeigu pinigai buvo duodami, tai jų perdavimas nėra užfiksuotas jokiais įrodymais, tame tarpe, ir raÅ¡teliu. 10.8. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas privalėjo įvertinti kas yra skolininkas ir kokia teisinė atsakomybė sieja L.

Å . ir V. B.. RaÅ¡telyje nieko nepasakyta kiek ir kuris tariamai skolinosi, kiek ir kuris turi pinigus grÄ Å¾inti, kiek ir kuris pinigus gavo. L. Å . ir V. B. niekada nebuvo sutuoktiniai, todėl tarp jų negalėjo atsirasti jungtinė nuosavybė. Jie niekada nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties, todėl tarp jų niekada nebuvo atsiradusi jungtinė veikla. L. Å . ir V. B. neturėjo jokio bendro turto. 2013-02-25 raÅ¡telis taip pat nesukuria jokios solidarios atsakomybės. 10.9. Be to, teismas neteisingai paskaičiavo priteistinÄ ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , kadangi teismas tik nuo patenkintos dalies galėjo skaičiuoti žyminį mokestį.

2. Atsakovę Lietuvos RespublikÄ , atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

3. IeÅ¡kovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 12.1. Nurodo, kad atsakovė neginčija, jog paskolos raÅ¡telio tekstÄ ji surašė ir pasirašė pati, ir V. B. bei perdavė (atidavė) E. J., tačiau remdamasi tuo, kad Å¡iame raÅ¡telyje nėra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai užfiksuotas pinigų perdavimo (gavimo) momentas, teigia, jog tokiu raÅ¡teliu buvęs iÅ¡reikÅ¡tas tik ketinimo ateityje skolintis iÅ¡ E. J. patvirtinimas. 12.2.

Ieškovas pastebi, kad paskolos raštelio teksto interpretavimas yra visiškai nelogiškas ir akivaizdžiai interpretuojamas tokiu būdu tik tam, kad būtų išvengta piniginių sumų mokėjimo ieškovui. 12.3. Pačios atsakovės cituojamame tekste yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma kada buvo pasiskolinti pinigai, o paskolos pakvitavimo apačioje tų pačių šalių yra nurodoma, kada jis buvo surašytas. Akivaizdu, kad šios dvi paskolos pakvitavime nurodomos datos aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad atsakovė kartu su V.

B. pinigines sumas iÅ¡ trečiojo asmens, t. y. E. J., pasiskolino 2013 m. vasario 25 d. ir bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ nurodomas pinigines sumas ir gavo. 12.4. IeÅ¡kovo įsitikinimu atsakovės nurodomas teiginys, kad pinigų perdavimo momentas skolos raÅ¡telyje nebuvo tiksliai ir nedviprasmiÅ¡kai užfiksuotas taip pat yra nepagrįstas, kadangi paskolos pakvitavime nurodytas žodis „pasiskolinome“ nurodant konkrečiÄ datÄ kada buvo pasiskolinta konkreti pinigų suma bei nurodant konkrečiÄ datÄ kada paskolos pakvitavimas buvo suraÅ¡ytas, patvirtina patį faktÄ , kad atsakovė kartu su V.

B. pinigines sumas pasiskolino 2013 m. vasario 25 d. 12.5. Be to, ieÅ¡kovas papildomai pastebi, kad kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, paskolos pakvitavimas niekada nebuvo ginčijamas, nebuvo neigiamas jo egzistavimas, todėl tai taip pat patvirtina atsakovės ir V. B. skolos egzistavimo faktÄ . 12.6. Ginčo atveju atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo lingvistiniam ir semantiniam Å¡io paskolos pakvitavimo teksto vertinimui, atliktam, be kita ko, remiantis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei iÅ¡aiÅ¡kinimais ir laikosi nuostatos, jog yra labiau tikėtina, kad raÅ¡telio turinys liudija apie tarp Å¡alių egzistavusius realius paskolos teisinius santykius, bet ne ketinimÄ juos sukurti (skolintis) ateityje.

Be to, jeigu laikytis atsakovės įrodinėjamos pozicijos, kad raÅ¡telyje buvo užfiksuotas tik ketinimų skolintis ateityje faktas, aktualus bÅ«tų ne atsakovės ir V. B., bet prieÅ¡ingos Å¡alies – E. J. (kaip paskolos davėjos) įsipareigojimas (pasiraÅ¡ytinai) suteikti paskolÄ konkrečiu terminu, o ne grÄ Å¾inti jÄ konkrečiÄ dienÄ . Tokiu atveju ieÅ¡kovo vertinimu yra akivaizdu, kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ dėl paskolos teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo pagrindo nuspręsti, jog paskolos sutartyje (paskolos pakvitavime) nesant expressis verbis užfiksuoto pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, tokie santykiai tarp E. J. ir atsakovo bei V.

B. esÄ nesusiklostė (CPK 185 straipsnis). Å iuo atveju ginčo Å¡alių pavartota sÄ voka „pasiskolinome“ byloje buvo aiÅ¡kinama vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis bei atsižvelgiant į konkrečius bylos duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . 12.7. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai bei nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja, kad bÅ«tų priteistos piniginės sumos jo naudai ir (ar) kad ieÅ¡kovas ar trečiasis asmuo negalėjo paskolinti piniginių sumų, be to nurodant tokius teiginius nėra pateikiami jokie įrodymai ir (ar) kiti dokumentai, kurie galėtų patvirtinti nurodomas aplinkybes, todėl nesant konkretaus ir aiÅ¡kaus pagrindimo laikytina, kad tokie atsakovės teiginiai tėra paremti tik atsakovės samprotavimais. 12.8.

Ieškovas papildomai pažymi ir tai, kad atsakovė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose jokiais dokumentais nepagrindė savo teiginio, kad jiems nebuvo paskolintos piniginės sumos ir kad paskolos pakvitavimas buvo sudarytas tik siekiant ateityje sukurti prievolę. 12.9. Ginčo atveju pastebėtinas atsakovės pozicijos nenuoseklumas, kai vienu atveju atsakovė teigia, kad paskolos pakvitavimas buvo pasirašytas tik kaip pavyzdinis dokumentas, o kitu atveju jau teigia, kad ieškovas ar trečiasis asmuo negalėjo suteikti paskolos.

BÅ«tent toks atsakovės pozicijos nenuoseklumas tik patvirtina faktÄ , kad atsakovė naudodama deklaratyvius teiginius siekia iÅ¡vengti piniginių sumų mokėjimo ieÅ¡kovui. 12.10. Vertinant byloje nurodomas faktines aplinkybes bÅ«tina pastebėti ir tai, kad atsakovė ir V. B. buvo verslininkai, kasdienėje savo veikloje nuolat susiduriantys su sandoriais, todėl jiems keliami aukÅ¡tesni atidumo reikalavimai atliekant teisinius veiksmus. Å io ginčo atveju bÅ«tų neįtikėtina tai, jog atsakovė ir V. B. pasiraÅ¡ydami paskolos pakvitavimÄ jį surašė kaip pavyzdį, nors ir suprato jo pasekmes. 12.11.

Ginčo atveju yra akivaizdu, jog atsakovė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tiesiog stengiasi paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes ir jokiais įrodymais jų nepagrindžia, todėl nėra pagrindo teikti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Atsakovės praÅ¡ymas skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimÄ atmestinas, nes atsakovė nenurodė, jog negalėjo raÅ¡tu paaiÅ¡kinti apeliaciniame skunde aplinkybių, kurias ji norėtų paaiÅ¡kinti teismui žodžiu.

5. Nustatyta, kad Paskolos pakvitavime, kurio pagrindu pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį paskolos davėjos E. S. reikalavimo teises perėmęs ieÅ¡kovas, nurodyta, kad atsakovė L. Å . ir V. B. pasiskolino 70 tÅ«kstančių litų, nurodyta, kada pasiskolino, ir kuriam terminui - iki 2013 m. balandžio 25 d. Pinigų perdavimo momentas skolos raÅ¡telyje nebuvo atskirai nurodytas, tačiau vertinant įrodymus dėl aplinkybės, ar pinigai, nurodyti pakvitavime kaip pasiskolinti, buvo perduoti, atsižvelgtina į atsakovės pateiktus paaiÅ¡kinimus, kokiomis aplinkybėmis ji patvirtino paraÅ¡u paskolos pakvitavimo tekstÄ .

Atsakovė nurodė, jog ji parašė paskolos pakvitavimo tekstÄ , neturėdama tikslų skolintis, paskolos davėjai E. S. iÅ¡kėlus klausimÄ , kaip atrodytų paskolos sutartis arba raÅ¡telis. Nurodė, kad jos suraÅ¡ytÄ pakvitavimÄ pasiėmė arba V. B. arba E. S.. Teismas pagrįstai atmetė Å¡iuos atsakovės paaiÅ¡kinimus, kaip neįtikinamus, nes vertinant juos, atsižvelgtina į tai, ar vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas žmogus galėtų patvirtinti pinigų pasiskolinimo faktÄ paraÅ¡u, jų negavęs, ir palikti tokį raÅ¡telį asmeniui, nurodytam raÅ¡telyje paskolos davėju.

Tai, kad pakvitavime nurodyti faktai, kuriems suraÅ¡yti užtenka elementaraus žmogaus iÅ¡silavinimo, todėl neįtikėtina, kad tokiam tekstui suraÅ¡yti reikėjo suraÅ¡yti jo projektÄ . Net ir priimant paaiÅ¡kinimÄ , kad galėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas projektas, tokio pakvitavimo patvirtinimas paraÅ¡ais, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jais buvo patvirtintas pinigų gavimo faktas ir priimti ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus dėl pinigų perdavimo fakto.

6. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė E. S. galimybės turėti nurodytÄ kaip paskolintÄ pinigų sumÄ . IeÅ¡kovas aiÅ¡kino, jog 2013-02-22 pasiskolinti iÅ¡ mamos pinigai buvo litai ir bÅ«tent tuos pačius pinigus E. S. paėmė ir perdavė L. Å . ir V. B.. Tai, kad E. S. paaiÅ¡kino, jog atsakovams perdavė pinigus eurais, o ne litais, vien Å¡i aplinkybė negali paneigti pinigų perdavimo fakto, nes E. S. apie pinigų perdavimo momentÄ buvo apklausiama praėjus pakankamai ilgam laikui nuo pakvitavimo suraÅ¡ymo, be to, 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvedus eurÄ ir funkcionuojant Å¡iai valiutai, ji yra tapusi įprastesne, nei litas, todėl toks paaiÅ¡kinimas galėjo bÅ«ti susijęs su tuo, kad Å¡iuo metu Lietuvoje funkcionuoja Å¡i valiuta.

7. Pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas paskolos raÅ¡telio tektÄ , rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika , darydamas iÅ¡vadÄ , kad raÅ¡telio turinys liudija apie tarp Å¡alių egzistavusius realius paskolos teisinius santykius, bet ne ketinimÄ juos sukurti (skolintis) ateityje. Tai, kad raÅ¡telyje buvo užfiksuotas – E. J. (kaip paskolos davėjos) įsipareigojimas (pasiraÅ¡ytinai) suteikti paskolÄ konkrečiu terminu, nurodyta paskolinimo data, bei pareigos grÄ Å¾inti paskolÄ data, teismas turėjo pagrindo spręsti, jog paskolos sutartyje (paskolos pakvitavime) nesant užfiksuoto pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, t.y. teigimo, kad paskolos gavėjai gavo paskolÄ , pakvitavimo turinys patvirtina paskolos suteikimÄ .

Ginčo Å¡alių pavartota sÄ voka „pasiskolinome“ aiÅ¡kinama vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis bei atsižvelgiant į konkrečius bylos duomenis, kaip patvirinanti pinigų gavimÄ sÄ voka 8. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog atsakovė ir V. B. buvo verslininkai, kasdienėje savo veikloje nuolat susiduriantys su sandoriais, todėl jiems keliami aukÅ¡tesni atidumo reikalavimai atliekant teisinius veiksmus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad neįtikėtina , jog atsakovė ir V. B., pasiraÅ¡ydami paskolos pakvitavimÄ jį surašė kaip pavyzdį, nors pinigų nebuvo gavę.

9. Teismui buvo pateikti įrodymai apie tai, kad ieÅ¡kovas 70 000 Lt buvo pasiskolinęs iÅ¡ motinos N. K., todėl galėjo Å¡iuos pinigus perskolinti atsakovei ir V. B., su kuriais buvo pažįstami. Tai, kad N. K. nebuvo deklaravusi Å¡ių pinigų, bei nedeklaravo paskolos sÅ«nui fakto, vien Å¡i aplinkybė neleidžia paneigti kitų įrodymų, jog pinigų N. K. turėjo ir juos galėjo paskolinti. Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Virginijus Kairevičius Rita Kisielienė Danutė Kutrienė