2bd8215b-7791-49f4-8d2a-c9bf8e7e2f3d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1551-640/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04749-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.4.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. spalio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės D.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl taikos sutarties vykdymo procese patvirtinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai A. B. ir UAB „Group Europa Investment“, atstovaujama administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgalioto asmens N. J., kreipėsi į antstolę D. M., praÅ¡ydami patvirtinti 2015 m. sausio 29 d. sudarytÄ taikos sutartį vykdymo procese. Antstolė 2015 m. vasario 11 d. patvarkymu persiuntė taikos sutartį tvirtinti teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11477-833/2015, taikos sutartį patvirtino.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi procesas minėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas.

2. Teisme gauti A. B. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis teigia, kad teismui pateikta taikos sutartis nepažeidžia vieÅ¡osios tvarkos ir imperatyvių teisės normų ir yra skolininkui naudinga. Skolininkas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimÄ sumokėti pagal teismo įsakymÄ priteistas sumas, dalį skolos sumokėjo. Ä®vertinus skolininko sumokėtas sumas, skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. teismo įsakymÄ Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ buvo skolingas iÅ¡ieÅ¡kotojui 3 298 674,22 Lt skolos, 87 518,05 Lt procesinių palÅ«kanų, viso: 3 386 192,27 Lt (atitikmuo – 980 709,07 Eur). Skolininkas turėjo galiojantį 1 955 918,05 Eur (atitikmuo – 6 753 393,84 Lt) dydžio reikalavimÄ , neskaitant palÅ«kanų į dukterinę bendrovę S.C. EUROPA GROUP S.R.L. (Prekybos registro Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)).

3. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose A. B. nurodė, kad taikos sutartis nepažeidžia pareiÅ¡kėjo, kaip skolininko kreditoriaus teisių, kadangi iÅ¡ieÅ¡koto reikalavimo teisė buvo aukÅ¡tesnės eilės. PareiÅ¡kėjas R. B. niekaip nepaaiÅ¡kina savo materialinio teisinio suinteresuotumo bÅ«ti įtrauktu į bylÄ , kai taikos sutartis yra tvirtinama vykdymo procese tarp iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko. Tokio pagrindo ir pareigos nenumato joks teisės aktas ne tik R. B. atžvilgiu, bet ir kitų kreditorių atžvilgiu.

Tvirtinant taikos sutartį nei teismui, nei taikos sutarties Å¡alims nekyla pareiga aiÅ¡kintis taikos sutarties Å¡alių kreditorių, svarstyti, ar galėtų bÅ«ti pažeistos jų teisės ir pan., juo labiau kad įtraukti trečiuosius asmenis į bylÄ , kai taikos sutartis tvirtinama vykdymo procese. IÅ¡ieÅ¡kotojas turėjo ketvirtos eilės reikalavimÄ (pagal CK 6.9301 str. 1 d. 4 p.), kuris buvo iÅ¡duotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. teismo įsakymo pagrindu, vykdymo veiksmai buvo pradėti vykdomojo raÅ¡to pagrindu.

PareiÅ¡kėjas, sudarant taikos sutartį, neturėjo teismo sprendimu patvirtintos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės, todėl CK 6.9301 straipsnyje nustatytas mokėjimo eiliÅ¡kumas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeistas nebuvo. Skolininkas vykdė mokestinius įsipareigojimus, o taikos sutartis nepažeidė jokių kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Dar 2014 m. birželio 19 d. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino skolininkÄ mokiu (turtas sudaro 40 035 464 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus – 1 975 460 Lt), o iki byloje nagrinėjamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo byloje nepraėjo nei metai, duomenų apie pasikeitusiÄ turtinę padėtį nustatyta nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi tenkino antstolės praÅ¡ymÄ - patvirtino iÅ¡ieÅ¡kotojo A. B. ir skolininko UAB „Group Europa Investment“ atstovaujamo administratoriaus UAB „Ekvalda“ 2015 m. sausio 29 d. sudarytÄ taikos sutartį, kuria Å¡alys susitarė, kad: 4.1. IÅ¡ieÅ¡kojimas pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-32360-535/2014 baigiamas taikos sutartimi vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/01807 abipusių nuolaidų bÅ«du; 4.2.

Skolininkas perleidžia iÅ¡ieÅ¡kotojui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas perima reikalavimo teisę, padengiant visÄ skolininko 3 386 192,27 Lt (atitikmuo - 980 709,07 Eur) įsipareigojimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-32360-535/2014; 4.3. Reikalavimo teisė pereina iÅ¡ieÅ¡kotojui taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ; 4.4. Å alys susitaria, jog reikalavimo teisė yra perleidžiama be palÅ«kanų, kurios susikaupė iki Å¡ios taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos.

Išieškotojas nuo reikalavimo teisės perėmimo įgyja visas paskolos sutarčių kreditoriaus teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant teise gauti 2014 m. balandžio 17 d. priede prie paskolos sutarčių Nr. 07-0524-1, 08-0211(2), 08-01212-1 ir 12-0127 (toliau - Susitarimas dėl palūkanų) numatytas palūkanas, susikaupusias po reikalavimo teisės perėjimo nuo perimtos Reikalavimo teisės sumos; 4.5. Išieškotojas įsipareigoja 6 mėnesius nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos nereikalauti iš S.C.

EUROPA GROUP S.R.L. vykdyti prievoles iÅ¡ieÅ¡kotojui pagal perimtÄ paskolos sutartį. 4.6. Visas vykdymo iÅ¡laidas vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/01807 apmoka iÅ¡ieÅ¡kotojas. 4.7. Å alims yra žinomos taikos sutarties sudarymo procesinės pasekmės. Å alys iÅ¡reiÅ¡kia savo supratimÄ , kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.985 str. teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. 4.8. Skolininkas patvirtina, kad reikalavimo teisės į dukterinę bendrovę S.C.

EUROPA GROUP S.R.L. nėra areštuotos, skolininko kreditoriaus UAB „Auto tradicija" (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (kurio prašymu pagal teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22-881/2014 yra uždėtas areštas skolininko turtui) prašymu skolininko teisių į jo dukterinę bendrovę S.C. EUROPA GROUP S.R.L. areštas yra panaikintas; 4.9. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad turi visus įgalinimus, leidimus, sutikimus ir kt. reikiamus dokumentus taikos sutarties pasirašymui ir joje numatytų įsipareigojimų vykdymui; 4.10.

Å alys patvirtina, kad taikos sutartis atitinka Å¡alių valiÄ ir interesus, bei Å¡alims nežinomos aplinkybės, dėl kurių taikos sutartis galėtų prieÅ¡tarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui; 4.11. Skolininkas pareiÅ¡kia ir garantuoja iÅ¡ieÅ¡kotojui, kad: (i) Reikalavimo teisė į naujÄ jį skolininkÄ yra galiojanti, tarp skolininko ir naujojo skolininko nėra kilusio ginčo dėl reikalavimo teisės galiojimo ir/ar jos dydžio; (ii) Skolininkas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, be naujojo skolininko sutikimo, perleisti iÅ¡ieÅ¡kotojui reikalavimo teisę; (iii) Skolininkas patvirtina, jog prisiima rizikÄ dėl naujojo skolininko nemokumo. 4.12.

Å alys, pasiraÅ¡ydamos Å¡iÄ taikos sutartį patvirtina, kad skolininkas perdavė, o iÅ¡ieÅ¡kotojas priėmė Å¡iuos reikalavimo teisę patvirtinančius dokumentus: (i) 2007 m. kovo 27 d. paskolos sutarties Nr. 07-0524-1 patvirtintÄ kopijÄ ; (ii) 2008 m. vasario 11 d. paskolos sutarties Nr. 080211-(2) patvirtintÄ kopijÄ ; (iii) 2008 m. vasario 12 d. paskolos sutarties Nr. 08-0212-1 patvirtintÄ kopijÄ ; (iv) 2012 m. sausio 27 d. paskolos sutarties Nr. 12-0127 patvirtintÄ kopijÄ ; (v) 2011 m. gegužės 27 d. paskolos sutarties Nr. 02/27.05.2011 patvirtintÄ kopijÄ .

5. Nustatė, kad vykdymo procese tarp skolininko UAB „Group Europa Investment“ ir iÅ¡ieÅ¡kotojo A. B. buvo sudaryta 2015 m. sausio 29 d. taikos sutartis, kuriÄ tvirtinimui pateikė teismui antstolė D. M. (civilinė byla Nr. 2-11477-833/2015). Skolininko vardu taikos sutartį pasirašė teismo nutartimi paskirto UAB „Group Europa Investment“ turto administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgaliotas asmuo N. J.. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21d. nutartyje konstatavo, kad Å¡iuo atveju turto administratorius UAB „Ekvalda“ veikė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013m. rugsėjo 17 d. nutartimi jam suteiktų teisių apimtį, taigi, turėjo teisę sudaryti taikos sutartį UAB „Group Europa Investment“ vardu, o taip pat ir perįgalioti kitÄ asmenį jÄ pasiraÅ¡yti. Tuo remiantis pareiÅ¡kėjo R. B. teiginiai, kad taikos sutartį skolininko vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu 2018 metais parengti finansiniai dokumentai (pirkėjų, tiekėjų skolų, suteiktų ar gautų paskolų ataskaitos), kuriais pareiškėjas bando kvestionuoti 2015 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis, niekaip nepagrindžia jos nemokumo taikos sutarties sudarymo dienai (2015 m. sausio 29 d.), todėl vertintini kritiškai. Nagrinėjamu atveju iš 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nei 2014 metais, nei 2015 metais šio kriterijaus neatitinka.

Nors 2015 metais įmonės turto vertė sumažėjo daugiau kaip 2 mln. eurų, tačiau analogiÅ¡kai sumažėjo ir įmonės įsipareigojimai (2 258 863 Eur). Be to pažymėtina, kad įmonės balanse neatsispindi pradelstų įmonės įsipareigojimų dydis, kuris akivaizdžiai yra mažesnis. Atlikus įmonės turto ir jos įsipareigojimų santykio už 2014 ir 2015 metus paskaičiavimus matyti, kad jis sumažėjo tik 0,02778 proc., todėl konstatuoti įmonės nemokumÄ , sudarant taikos sutartį, teisinio pagrindo nėra. 7. 2014 m. kovo 14 d.

UAB „Group Europa Investment“ pirkėjų įsiskolinimų sÄ raÅ¡as yra pasiraÅ¡ytas turto administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgalioto asmens N. J., kuris pastabose nurodė, jog dokumente nurodyti duomenys remiasi bendrovės apskaitos programos duomenimis, jis neturi galimybės įsitikinti jų tikslumu, nes buvęs vadovas R. B. jokių dokumentų administratoriui neperdavė. Be to, finansinių ataskaitų aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, parengtame apskaitÄ vedančios įmonės UAB „Baltik Net Media“ pastabose apie per vienerius metus gautinas sumas, informacija apie abejotinas skolas, kaip numato 18 Verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, nėra atskleista.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl įmonės turto vertės dydžio, mažinant gautinÄ sumÄ (pirkėjų skolas), pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti. 8. 2014 metais Vilniaus apygardos teismas objektyvių duomenų dėl įmonės nemokumo nenustatė. Bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ tuo metu iniciavo pareiÅ¡kėjas R. B., motyvuodamas tuo, kad įmonė negrÄ Å¾ina jam paskolos. Tačiau teismas, tuo metu sprendė, kad nėra pagrindo pareiÅ¡kėjo nurodomos 19 456 429,55 Lt skolos įtraukti į pradelstų mokėjimų dydį, nes dėl paskolos grÄ Å¾inimo tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, o ne finansinės kliÅ«tys.

IÅ¡ byloje esančio kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad 2015 m. sausio 29 d. įmonė turėjo daugiau kaip 5 mln. eurų skolos (5 643 696,89 Eur). Tačiau iÅ¡ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad Å¡ie įmonės finansiniai įsipareigojimai per 2015 metus sumažėjo daugiau kaip 2 mln. Nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl įmonės nemokumo bei abejoti dėl jos finansinių pajėgumų atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto byla įmonei UAB „Group Europa Investment“ buvo iÅ¡kelta tik 2018 metais (civilinė byla Nr. eB2-3019-345/2018).

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti imperatyvių normų, reglamentuojančių atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ , bei vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, todėl antstolės D. M. teismui pateiktÄ 2015 m. sausio 29 d. taikos sutartį vykdymo procese patvirtino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 10. Apeliantas R. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – antstolės D. M. praÅ¡ymÄ dėl 2015 m. sausio 29 d. taikos sutarties patvirtinimo atmesti.

11. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 11.1. PareiÅ¡kėjas 2018 m. birželio 20 d. įmonės finansinius duomenis panaudojo siekdamas pagrįsti, kad 2018 m. birželio 20 d. užfiksuota įmonės finansinė padėtis buvo jau nuo 2014 m. gruodžio 31 d., o įmonės balanse atspindėtas finansinis turtas, sudaręs didžiÄ jÄ dalį viso įmonės turto, realiai buvo daug mažesnės vertės, nei atspindėta balanse. PareiÅ¡kėjas, teikdamas savo paaiÅ¡kinimus, vadovavosi bÅ«tent 2014 m. gruodžio 31 d. buvusia įmonės finansine padėtimi, kadangi Å¡i data yra artimiausia ginčo taikos sutarties sudarymo dienai (2015 m. sausio 29 d.).

Tuo metu didžiÄ jÄ Ä¯monės turto dalį sudarė finansinis turtas - 7 635 527 Eur (7 623 887 Eur paskolų asocijuotoms įmonėms, 11 254 Eur investicijų į dukterines įmones ir 386 Eur atidėtojo pelno mokesčio). Ä®monei suteiktos paskolos asocijuotoms įmonėms bebuvo grÄ Å¾intos iki pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, kas pareiÅ¡kėjui leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad dar 2014 m. gruodžio 31 d. balanse atspindėto finansinio turto vertė yra abejotina, dėl ko turi bÅ«ti mažintina iki 1 299 671 Eur. 11.2.

Ä®monės debitorių įsipareigojimai 2014 m. kovo 14 d. sudarė 671 517 Eur, iÅ¡ kurių net 661 336 Eur sumai jau tuomet buvo vėluojama atsiskaityti daugiau nei 90 dienų. 2018 m. birželio 20 d. duomenys akivaizdžiai rodo, kad faktiÅ¡kai tie patys skolininkai, nurodyti 2014 m. kovo 14 d. sÄ raÅ¡e, kurių bendra įsiskolinimų suma 2018 m. birželio 20 d. sudarė 430 987 Eur (165 256+3 354+262 377 Eur), vis dar buvo neatsiskaitę su įmone. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta yra teigti, kad mažiausiai 430 987 Eur gautinų sumų dar 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo bÅ«ti pripažintos abejotinomis, todėl reali pirkėjų įsiskolinimų suma 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė tik 127 676 Eur. 11.3.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktų dokumentų darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad tiek 2014 m. kovo 14 d., tiek 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinės bÅ«klės duomenys apie įmonės turėtÄ turtÄ bei įsipareigojimus yra teisingi ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti, kadangi bet kokias abejones Å¡iuose dokumentuose atspindėtų duomenų teisingumu Å¡alina 2018 m. birželio 20 d. užfiksuoti duomenys. 11.4. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo į bylÄ su paaiÅ¡kinimais raÅ¡tu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tik pagrindžia, kad skolų tiek iÅ¡ asocijuotų įmonių, tiek ir iÅ¡ kitų debitorių, atgavimas iÅ¡ tikrųjų neatitiko realumo kriterijaus.

Å ios bylos medžiaga liudija, kad didžiÄ jÄ dalį bendrovės turto 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė turtinės teisės į asocijuotas įmones, kurioms įmonė buvo suteikusi paskolų, t.y. faktiÅ¡kai įmonė nedisponavo turtu, kuris sudarė net 93 proc. viso įmonės turto. Jokio kito pajamų Å¡altinio, iÅ¡skyrus suteiktas paskolas, įmonė neturėjo, kadangi iÅ¡ 2014-2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų yra matyti, kad įmonės pardavimo pajamos 2014 metais sudarė 156 Eur, 2015 metais – 0 Eur.

Ä®monės finansinė ir investicinė veikla (paskolų teikimas) tais pačiais metais buvo nuostolinga, kas tik patvirtina pareiÅ¡kėjo iÅ¡vadÄ , kad suteiktos paskolos nebuvo grÄ Å¾inamos, o įmonė net negaudavo jokių palÅ«kanų iÅ¡ Å¡ių paskolų. IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas darė iÅ¡vadÄ , kad įmonė, nedisponuojanti jokiu realiu turtu bei negeneruojanti pajamų, negali bÅ«ti laikoma mokia, juolab negali bÅ«ti laikoma teisėta taikos sutartis, pagal kuriÄ Ä¯monės akcininkui perleidžiama beveik 2 mln.

Eur vertės reikalavimo teisė į įmonės skolininkÄ . 11.5. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas patvirtino taikos sutartį, kuria Å¡alys įskaito prieprieÅ¡inius tarpusavio reikalavimus, nors tokia galimybė yra imperatyviai draudžiama LR Ä®monių bankroto įstatymo nuostatų. Taigi, patvirtinus 2015 m. sausio 29 d. taikos sutartį, buvo pažeisti tiek pareiÅ¡kėjo, tiek kitų įmonės kreditorių interesai, nes taikos sutarties sudarymo bei tvirtinimo metu įmonė buvo faktiÅ¡kai nemoki, t.y. bankrutuojanti.

12. A. B. atsiliepime prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį nepakeistÄ ir už piktnaudžiavimÄ procesu paskirti R. B. 5 000 Eur baudÄ , 50 procentų jos įpareigojant sumokėti A. B..

13. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 13.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra panaikinama ir teismas byloje sprendžia ne taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ , bet vertina, ar pagrįstos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir ar yra pagrindas keisti arba priimti naujÄ teismo sprendimÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti bendrovės finansinę padėtį taikos sutarties sudarymo ir/ar tvirtinimo metu. 13.2.

Nagrinėjant bylÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei 2018 m., bÅ«tent R. B. buvo vienintelis asmuo procese, kuris teikė įrodymus ir grindė, kad bendrovė yra moki. Vien dėl to, kad jis buvo įsitikinęs bendrovės mokumu, bankroto byla buvo du kartus iÅ¡nagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo pagal atskiruosius skundus. Tačiau Å¡ioje byloje R. B. pateikia visiÅ¡kai skirtingÄ pozicijÄ â€“ bendrovė jau 2014-2015 neva buvo nemoki. R. B. akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir kiekviename procese keičia savo pozicijÄ dėl bendrovės mokumo, nors pats yra pripažinęs, kad bendrovė moki ir ne tik gali, bet ir atsiskaitinėja su kreditoriais. 13.3.

Vilniaus apygardos teismas dar 2014 m. yra pripažinęs bendrovę mokia, pareiÅ¡kėjas tuos pačius duomenis taip pat yra pripažinęs, kaip įrodančius bendrovės mokumÄ , todėl bendrovė taikos sutarties sudarymo momentu buvo akivaizdžiai moki. 13.4. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas pateikia vertinimui naujas aplinkybes, kurios nebuvo vertintos pirmosios instancijos teisme, todėl jie negali bÅ«ti vertinami apeliacinės instancijos teisme. 13.5. PareiÅ¡kėjas nors ir nurodo, kad bendrovė sudarė taikos sutartį su susijusiu asmeniu (iÅ¡ieÅ¡kotojas, kaip ir pareiÅ¡kėjas yra bendrovės akcininkai), nenurodo, kokias teisės normas pažeidė taikos sutarties sudarymas.

Negana to, svarbu paminėti, kad bendrovės vadovas taikos sutarties momentu buvo teismo paskirtas administratorius, kuris buvo paskirtas dėl bÅ«tent R. B. neteisėtų veiksmų „uzurpuojant“ bendrovės valdymÄ . 13.6. Teismas iÅ¡ naujo nepatvirtino taikos sutarties, kadangi 2015 m. vasario 19 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, niekada nebuvo panaikinta. Todėl teismas sutikdamas, kad patvirtinta taikos sutartis nepažeidžia bendrovės kreditorių teisių, 2015 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistÄ , kadangi atliko perteklinį veiksmÄ â€“ iÅ¡ naujo patvirtino jau patvirtinÄ taikos sutartį.

Toks teismo veiksmas yra perteklinis, kadangi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo atmestas, o 2015 m. vasario 19 d. nutartis turėjo bÅ«ti palikta nepakeista. 13.7. R. B. Atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Bendrovės finansinė padėtis 2014 m. ir 2018 m. (iÅ¡keliant bankroto bylÄ ) iÅ¡ esmės nesiskyrė. Å ioje byloje R. B. vertina, kad bendrovė tiek 2014 m., tiek 2015 m. buvo jau nemoki, bendrovė neturėjo realių Å¡ansų atgauti debitorinių įsiskolinimų (pvz. iÅ¡ EG Towers). Pateikiami nauji argumentai, kurie negali bÅ«ti priimtini ir kuriais siekiama tik klaidinti teismÄ .

Taigi, tų pačių faktų skirtingas teisinis vertinimas gali bÅ«ti suprantamas tik kaip piktnaudžiavimas procesu turint vienintelį tikslÄ â€“ suklaidinti teismÄ . Dėl Å¡ios priežasties, R. B. veiksmai turi bÅ«ti laikomi akivaizdžiai nesÄ Å¾iningais, klaidinančiais, todėl turi bÅ«ti paskiriama maksimali, 5 000 Eur bauda (įpareigojant pusę baudos sumokėti iÅ¡ieÅ¡kotojui).

14. A. B. rašytiniuose paaiškinimuose prašė priimti ir prijungti rašytinius įrodymus.

15. RaÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai grindžiami žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 15.1. Tarp bendrovės ir iÅ¡ieÅ¡kotojo buvo pasiraÅ¡ytos dvi taikos sutartys, abi jos buvo patvirtintos teisme bei abu bylos dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo atnaujintos. Taigi, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl taikos sutarties pakartotinio patvirtinimo, o turėjo tenkinti arba atmesti pareiÅ¡kimÄ , o nutartį atitinkamai panaikinti, pakeisti arba palikti galioti.

16. R. B. pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė prijungti prie nagrinėjamos bylos A. B. 2013 m. spalio 23 d. paraiÅ¡kÄ dėl UAB „Europa Group“ 2013 m. lapkričio 7 d. akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo.

17. PraÅ¡ymas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais: 17.1. A. B., žinodamas apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę, kuri pagrįstai gali bÅ«ti vertinama, kaip faktinio bankroto bÅ«sena, sudarė taikos sutartį, kuria įsigijo reikalavimo tieses į vienintelį likvidų įmonės turtÄ â€“ skolininkÄ Europa Group s.r.l. 17.2. Teikiamas raÅ¡ytinis įrodymas yra susijęs su nagrinėjama byla – jis papildomai pagrindžia sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį bei įrodo tikruosius taikos sutarties Å¡alių ketinimus. Jis negalėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, nes tik Å¡ių metų rugsėjo mėnesį prasidėjo bankrutavusios UAB „Europa Group“ akcininko – SIA „Europa Group“ turto – vieÅ¡bučio, esančio Rygoje, Latvijoje, pardavimas iÅ¡ varžytinių, dėl ko iÅ¡kilo poreikis surinkti visus turimus įrodymus dėl galimos vieÅ¡bučio vertės, įskaitant praÅ¡omÄ prijungti įrodymÄ .

18. A. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ prijungti įrodymus, kuriuo praÅ¡o įrodymų neprijungti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas praÅ¡ymas panaikinti teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

20. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog siekiant nuginčyti teismo patvirtintÄ taikos sutartį, tokiam nuginčijimui bÅ«tinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, teikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Ä®rodžius proceso atnaujinimo pagrindÄ , susidarys prielaida įrodyti pareiÅ¡kėjo nurodomÄ taikos sutarties negaliojimo pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog atnaujinus procesÄ , bylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas atnaujinti procesÄ , nes Å¡is klausimas jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-219/2016). Be to, atnaujinus procesÄ , teismas nagrinėjÄ bylÄ pakartotinai, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-14517-465/2019 buvo patenkintas pareiÅ¡kėjo R. B. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo ir atnaujintas civilinės bylos Nr. 2-11477-833/2015 nagrinėjimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nutartyje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas R. B. kaip skolininko UAB „Group Europa Investment“ akcininkas, turintis 50 procentų akcijų, buvo neįtrauktas į bylos nagrinėjimÄ .

Dėl naujų įrodymų prijungimo 23. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai bÅ«tina siekiant teisingo ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡nagrinėjimo.

24. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir greito bylos iÅ¡nagrinėjimo, atsisako prijungti prie bylos naujus įrodymus pateiktus apeliacinės instancijos teismui, nes Å¡ie įrodymai nėra susiję su bylos dalyku ir neturi reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos baigčiai. Dėl 2018 m. įmonės finansinių duomenų reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir dėl įmonės finansinės bÅ«klės 2014 m. pabaigoje duomenų atitikimo tikrovei 25. Apeliantas teigia, kad 2018 m. birželio 20 d. duomenimis, nurodytai dienai įmonės suteiktos bei negrÄ Å¾intos paskolos iÅ¡ asocijuotų įmonių sudarė 6 335 856 Eur, t.y. suteiktos paskolos asocijuotoms įmonėms, kurios buvo įtrauktos jau ir į 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinį, taip ir nebuvo susigrÄ Å¾intos iki pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, kas pareiÅ¡kėjui leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dar 2014 m. gruodžio 31 d. balanse atspindėto finansinio turto vertė – 7 635 527 Eur – yra abejotina, dėl ko turi bÅ«ti mažintina iki 1 299 671 Eur (7 635 527 Eur – 6 335 856 Eur).

Apeliantas nurodo, kad į bylÄ su paaiÅ¡kinimais raÅ¡tu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tik pagrindžia, kad skolų tiek iÅ¡ asocijuotų įmonių, tiek ir iÅ¡ kitų debitorių, atgavimas 2014 m. iÅ¡ tikrųjų neatitiko realumo kriterijaus, todėl įmonė, nedisponuojanti jokiu realiu turtu bei negeneruojanti pajamų, negalėjo bÅ«ti laikoma mokia, juolab negalėjo bÅ«ti laikoma teisėta taikos sutartis, pagal kuriÄ Ä¯monės akcininkui perleidžiama beveik 2 mln. Eur vertės reikalavimo teisė į įmonės skolininkÄ .

26. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto argumentus, neturi pagrindo sutikti, kad 2018 m. birželio 20 d. duomenys patvirtina, kad taikos sutarties sudarymo metu UAB „Group Europa Investment“ buvo nemoki. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apelianto pateikti duomenys niekaip nepagrindžia bendrovės nemokumo taikos sutarties sudarymo dienai.

27. Remiantis Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas - įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, 2014 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-3820-104/2014 įvertinęs atsakovės 2012–2013 metų bandomojo balanso duomenis, kuriuos lygino su 2011 metų finansiniais rodikliais, padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (1 975 128 Lt), nevirÅ¡ija pusės jos turimo turto vertės (40 035 464 Lt).

Lietuvos apeliacinis teismas, tikrindamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , 2014 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1090/2014 pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ buvo 1 975 460 Lt, nes didžioji dalis įmonės ilgalaikių įsiskolinimų sumos – 19 649 741 Lt – ginčijama teisme civilinėje byloje Nr. 2-22-881/2014, o kitos įsipareigojimų dalies – 3 002 451 Lt – įvykdymo terminas nėra suėjęs (iki pareikalavimo).

UAB „Group Europa Investment“ pripažinta nemokia ir jai iÅ¡kelta bankroto byla tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2171-852/2019, kuri įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties, kuria nuspręsta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis buvo priimta teisėtai ir pagrįstai. Pažymėtina, kad nei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartyje vertinant UAB „Group Europa Investment“ nemokumÄ nebuvo nustatyta, kad bendrovė buvo nemoki dar 2015 m. sausio 29 d., t. y. taikos sutarties sudarymo metu.

Taigi, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ atmesti apelianto argumentus dėl UAB „Group Europa Investment“ nemokumo taikos sutarties sudarymo momentu. Dėl teismo galimybės tvirtinti taikos sutartį nutartimi 28. Apeliantas teigia, kad skundžiamos nutarties rezoliucine dalimi teismas patvirtino A. B. ir įmonės taikos sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys įskaito prieÅ¡prieÅ¡inius tarpusavio reikalavimus, kas yra imperatyviai draudžiama LR Ä®monių bankroto įstatymo nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto argumentais.

29. Pažymėtina, kad CPK 371 straipsnyje numatytos teismo teises iÅ¡nagrinėjus bylÄ po proceso atnaujinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių procesinių sprendimų:

1) praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti;

2) teismo sprendimÄ ar nutartį pakeisti;

3) priimti naujÄ sprendimÄ (nutartį). Tam pritaria ir Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje nurodydamas, jog „<..> tik atnaujinus procesÄ galima spręsti, ar praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo tenkinamas, ar jei pakeičiami ir kaip, ar priimamas naujas sprendimas (nutartis) (CPK 370 str. 1 d.). Tik tada ankstesni sprendimai (nutartys) netenka galios (CPK 371 str. 3 d.).“ 30. Å iuo atveju sutiktina su A. B. atsiliepimo argumentu, jog 2015 m. vasario 19 d. nutartis nebuvo panaikinta, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi tik sutiko, kad taikos sutartis nepažeidžia bendrovės kreditorių teisių ir paliko 2015 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad teismas sprendė ar naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kurios egzistavo ir taikos sutarties sudarymo metu, sudaro pagrindÄ tvirtinti taikos sutartį. Tuo tarpu bankroto byla UAB „Group Europa Investment“ buvo iÅ¡kelta tik 2018 m. rugpjūčio 23 d., t. y. jau po taikos sutarties sudarymo, todėl Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ . Dėl piktnaudžiavimo procesu 31. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų baudÄ , iki 50 procentų Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

32. A. B. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė skirti R. B. baudÄ už tai, kad jis nesÄ Å¾iningai elgėsi, t. y, apgaudinėjo ir tas pačias aplinkybes skirtingose bylose interpretavo skirtingai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip. Viena vertus, pirmosios instancijos teismo nutartis, dėl kurios paduotas atskirasis skundas yra skundžiama, todėl apeliantas turėjo teisę dėl jos teikti atskirÄ jį skundÄ .

KitÄ vertus, turi bÅ«ti vertinamas asmens (ne)sÄ Å¾iningumas konkrečios bylos kontekste, o konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje apeliantas laikosi vieningos pozicijos, kurios nekeičia. Taigi, teismas neturi pagrindo teigti, kad apeliantas pareikÅ¡damas atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties akivaizdžiai piktnaudžiavo procesu ir elgėsi nesÄ Å¾iningai. Dėl procesinės bylos baigties 33. Kaip jau minėta CPK 371 straipsnio 1 dalimi, teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ po proceso atnaujinimo, turi teisę:

1) praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti;

2) teismo sprendimÄ ar nutartį pakeisti;

3) priimti naujÄ sprendimÄ (nutartį). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi iÅ¡ esmės nekeitė teismo sprendimo ar nutarties, nepriėmė naujo sprendimo, kas matyti iÅ¡ teismo nutarties motyvų, tačiau klaidingai sprendė dėl taikos sutarties patvirtinimo pakartotinai. Teismas pažymi, jog patenkinus praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinus procesÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo nebuvo panaikinta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti dėl taikos sutarties pakartotinio patvirtinimo, o turėjo tenkinti arba atmesti praÅ¡ymÄ , tokiu bÅ«du nutartį atitinkamai panaikinant, pakeičiant arba paliekant galioti.

Nors pirmosios instancijos teismas klaidingai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį, t. y. nurodė, kad antstolės praÅ¡ymÄ tenkina ir tvirtina taikos sutartį, tačiau iÅ¡ esmės teisingai sprendė dėl pareiÅ¡kėjo R. B. praÅ¡ymo pagrįstumo ir todėl pagal CPK 371 str. 1 d. 1 p. turėjo praÅ¡ymÄ dėl teismo nutarties pakeitimo arba panaikinimo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog toks procesinis neatitikimas nėra esminis ir gali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas nutarties esmės pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties rezoliucijÄ dalį nurodydamas, kad praÅ¡ymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo atmestinas, tokiu bÅ«du paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. teismo nutartį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį iÅ¡ esmės palikti galioti, pakeičiant jos rezoliucinę dalį ir jÄ iÅ¡dėstant sekančiai: „PraÅ¡ymÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo atmesti.“ Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė