2bd701ca-47e4-4cb3-bc2c-73760158406a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Pranešėjas PTeikimas Nr. TS-65-961/2020 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. spalio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 59-162 (toliau – ir nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , n u s t a t ė : 2013 m. gruodžio 27 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu G. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. G. I. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 1 d.

Bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 1 d. ? paskirtos bausmės atlikęs – 2020 m. balandžio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 3 metai 10 mėnesių 4 dienos. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 59-162 nuteistajam G. I. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis G.

I. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimÄ Nr. 59-162 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra netaikymo nuteistajam. Skunde nuteistasis nurodo, jog Å¡iuo metu jis yra teistas septynis kartus. Skundžiamo Nutarimo teiginys „anksčiau teistas 2 kartus“ yra tiek tendencingas, kad yra ties sÄ moningo faktų iÅ¡kraipymo riba. Teistumui iÅ¡nykus asmenys laikomi neteistais, todėl teistumo sÄ vokos vartojimas oficialiuose dokumentuose yra negalimas, o buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti privalėjo bÅ«ti parinktas įstatymo nuostatoms neprieÅ¡taraujantis iÅ¡sireiÅ¡kimas.

Kaip matyti iÅ¡ komisijos svarstytų aplinkybių, numatytų BVK 164 straipsnio 2 dalyje, jo reagavimas į socialinės reabilitacijos priemones yra pozityvus. Atsižvelgus į BVK 9 straipsnio – teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , Å¡io principo vykdymÄ privalo užtikrinti pataisos įstaiga, Å¡io principo vykdymas įmanomas tik tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo bausmė nustatyta tvarka bus Å¡velninama. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 valstybėms-narėms dėl lygtinio paleidimo, kad lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių keliÄ pakartotinam pažeidimui bei skatinančių reintegracijÄ , suteikiant kaliniui planuojamÄ , remiamÄ ir prižiÅ«rimÄ Ä¯siliejimÄ Ä¯ visuomenę.

Lygtinis paleidimas turi bÅ«ti naudojamas taip, jog butų pritaikomas prie individualių aplinkybių ir atitiktų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kad pageidautina kiek įmanoma trumpinti laisvės atėmimo bausmes ir, kad lygtinis paleidimas nuo dalies bausmės atlikimo yra svarbi priemonę. Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi bÅ«ti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.

Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Komisija veikė prieÅ¡ingai Å¡ioms rekomendacijoms. Akcentuoja, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas yra laikomas norma, o ne iÅ¡imtini, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai argumentuotas. Tuo tarpu komisija laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – iÅ¡imtis. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti.

Komisija neiÅ¡dėstė jokių argumentų, nenurodė jokių kriterijų. Todėl nemotyvuotas komisijos sprendimas balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Taikant jam lygtinį paleidimÄ , bus pasiekti progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principai – paleidžiant nuteistÄ jį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, socialinis ryÅ¡ys stiprėja, iÅ¡laiko ir stiprėja motyvacija bÅ«ti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiÅ¡kiniai, tuo tarpu ir valstybės. Tokiu bÅ«du lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybę nuteistajam laisvės atėmimu, paleidžiant jį lygtinai, daryti atitinkamÄ iÅ¡vadÄ , kai jis pradeda gyventi doro ir sÄ Å¾iningo piliečio gyvenimÄ , kuris visiÅ¡kai „antipodas“ praeities gyvenimo.

Susimažina recidyvizmo rizika. Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad sprendžiant klausimÄ , ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , t. y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas turi visapusiÅ¡kai įvertinti nuteistojo asmenybę.

Lietuvos Respublikos teismai esamos teismų praktikos keisti negali, ir yra saistomi teismų precedentų bei teisės aiÅ¡kinimo taisyklių. Teismo precedentų ir teisės aiÅ¡kinimo taisyklių kolizija yra neleistina, o jei tokia kolizija įvyko – privalo bÅ«ti taikomas tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis. Skundžiamame komisijos nutarime teigiama „Dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, palaikomi socialiniai ryÅ¡iai“, tačiau komisija mano, kad Å¡ios ir kitos jį teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Å io savo argumento komisija nepagrindė nei vienu teiginiu. Taigi, komisijos sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis faktinėms aplinkybėms. Komisijos teiginys, kad nerodo iniciatyvos atlyginti jam priteistus ieÅ¡kinius, yra absurdiÅ¡kas, kadangi pataisos namuose apmokamų darbų nėra visiems norintiems, o už nemokamus darbus (kuriuos jis atlikinėja), pinigų niekas nemoka. Apibendrindamas konstatuoja, kad komisija vadovavosi BVK 164 straipsnio 2, 4 dalimis, iÅ¡dėstė argumentus, pagrindžiančius sprendimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau visiÅ¡kai nemotyvuotai priėmė kardinaliai prieÅ¡ingÄ sprendimÄ ir taip pažeidė įstatymus.

Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ vien dėl to, kad jis praeityje yra baustas, turi savyje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimÄ , nes tai yra pakartotinas baudimas už anksčiau padarytÄ nusižengimÄ , nors paskirta bausmė (drausminė nuobauda) jau atlikta. Jokio Å¡ios įstatymo nuostatos taikymo ribojimo dėl padaryto nusikaltimo sunkumo įstatymo leidėjas nenumato. Toks ribojimas vienareikÅ¡miai pažeistų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio garantuotÄ asmenų lygybės principÄ bei parodytų nepagarbÄ Lietuvos Respublikos Seimui, kaip įstatymų leidėjui.

Nuteistojo G. I. skundas netenkintinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę bausmės dalį, kuri numatyta Å¡io straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. IÅ¡ skundžiamo nutarimo bei nuteistojo bylos matyti, kad G. I. atlieka bausmę už vienÄ nesunkų nusikaltimÄ ir vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , minėtas labai sunkus nusikaltimas yra smurtinio pobÅ«džio ir juo sukelti neatstatomi padariniai – atimta žmogaus gyvybė.

Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad skundžiamame Komisijos nutarime yra iÅ¡dėstyta daug nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , paprastosios grupės sÄ lygomis, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 8 kartus, baustas 20 kartų. Vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Å¡iuo metu stebima teigiama elgesio dinamika, motyvuotas dalyvauti priemonėse, kurios orientuotos į jo kriminogeninę rizikÄ Ä¯takojančių veiksnių valdymÄ .

Ä®vykdė visas Komisijos pateiktas rekomendacijas (2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-24), t. y. pradėjo aktyviai dalyvauti tiek pozityvaus užimtumo priemonėse, tiek intervencinėse, elgesio korekcijos programose, sistemingai dalyvauja Anoniminių Alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose. Nuteistasis turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tinkuotojo – vidaus apdailininko specialybę, tęsia mokymÄ si (duomenys neskelbtini), dieniniame skyriuje pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programÄ II.

Remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. birželio 30 d. pažyma dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 56-853, nuteistasis skolingas pagal patvarkymus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo 11670,55 Eur. Bausmės atlikimo metu 3 kartus buvo baustas dėl alkoholio vartojimo, paskutinį kartÄ 2015 m. kovo 24 d. Diskriminacinių nuostatų kitų asmenų atžvilgiu nepastebima, savo nusikalstamÄ elgesį vertina blogai, linkęs mÄ styti apie savo elgesio pasekmes labiau atsižvelgdamas į individualius paties poreikius.

Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra. Tačiau pažymėtina, nutarime yra aiÅ¡kiai motyvuota, kodėl netaikytas lygtinis paleidimas, t. y. tuo, kad G. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 85 taÅ¡kai (statinių – 20, dinaminių – 65), nuostatos į darbÄ pataisos įstaigoje neigiamos, nors nuteistasis atliko du trečdalius teismo paskirtos bausmės, tačiau per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nerodo iniciatyvos atlyginti jam priteistus ieÅ¡kinius, nuteistajam bÅ«dinga problemų identifikavimo stoka, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas.

Nuteistasis skunde nurodo, jog teistumui iÅ¡nykus asmenys laikomi neteistais, todėl Komisijos nurodytas teiginys, kad G. I. teistas 2 kartus, negali bÅ«ti vartojamas ir nurodomas Komisijos nutarime. Tačiau su nuteistojo teiginiu nesutiktina ir pažymėtina, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamÄ sias teisines pasekmes. Teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiÅ«riu nebelaikomas teistu) negali bÅ«ti suprantamas kaip, kad esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas.

Vadinasi, sÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, iki 2013 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio G.

I. buvo teistas Lietuvoje 1 kartÄ , o po minėto nuosprendžio – nė karto, vadinasi, skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, kad jis teistas du kartus. Aplinkybė, kad G. I. dar anksčiau buvo teistas užsienio valstybėse, galėtų charakterizuoti nuteistÄ jį bÅ«tent neigiamai, todėl nesuprantama, kodėl nuteistasis kritiÅ¡kai vertina aplinkybę, kad Komisija nurodė mažiau teistumų. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2014 m. kovo 25 d. turinčiais teistumÄ buvo laikomi už nusikaltimo padarymÄ nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir tik nuo minėtos datos turinčiais teistumÄ laikomi ir asmenys, kuriems įsiteisėjo kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Be to pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, sprendžiama iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ne už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , tame tarpe už labai sunkų nusikaltimÄ , kas be abejonės didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobÅ«dis jau buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir savaime negali bÅ«ti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau Å¡i aplinkybė neabejotinai svarbi nuteistojo elgesio korekcijos kontekste. Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas neįpareigoja, suėjus įstatymo nustatytam minimaliam terminui, taikyti lygtinį paleidimÄ . Lygtinio paleidimo institutas, prieÅ¡ingai negu nurodo nuteistasis, nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.

Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę, teismas ir įvertina bei nusprendžia, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei yra tinkama bausmės tikslams pasiekti. Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejotinai daryti iÅ¡vadÄ , kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo tvarka leis pasiekti bausmės tikslus ir nepažeis visuomenės interesų.

Pažymėtina, kad pagrindinė ir bÅ«tina sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba yra tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų manyti, jog nuteistasis iÅ¡ tiesų keičia savo nuostatas, elgesį, ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis, jau bÅ«damas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nebedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pasekmes, siekis taisytis, požiÅ«ris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymÄ si, su kuriais neiÅ¡vengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis pasitaisė, kad jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiÅ«ris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriÅ¡kas.

Susipažinus su nuteistojo G. I. byla ir Komisijos nutarime iÅ¡dėstytais motyvais matyti, jog Å¡iuo atveju minėtos formalios lygtinio paleidimo sÄ lygos nuteistasis neatitinka, kadangi G. I. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra vidutinė (85 taÅ¡kai) (a. b. l. 93-94), beveik nepasikeitusi lyginant jÄ su Komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarime Nr. 59-24 nurodyta pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, kuri buvo taip pat vidutinė (86 taÅ¡kai) (a. b. l. 80-10). Esant tokiam pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas bÅ«tų galimas, jei pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ bÅ«tų akivaizdi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti tokios iÅ¡vados, ypač įvertinus dinaminių taÅ¡kų skaičių (65).

Esant tokioms sÄ lygoms, taikant lygtinį paleidimÄ nuteistajam, bÅ«tina nustatyti kitų itin gerai asmenį charakterizuojančių duomenų. Bausmės atlikimo metu G. I. 8 kartus skatintas, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Å iuo metu stebima teigiama elgesio dinamika. Motyvuotas dalyvauti priemonėse, kurios orientuotos į jo kriminogeninę rizikÄ Ä¯takojančių veiksnių valdymÄ . Ä®gyvendinant Komisijos pateiktas rekomendacijas, nuteistasis pradėjo aktyviai dalyvauti tiek pozityvaus užimtumo priemonėse, tiek intervencinėse, elgesio korekcijos programose.

Visas Komisijos rekomendacijas įvykdė. Sistemingai dalyvauja Anoniminių Alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose. Diskriminacinių nuostatų kitų asmenų atžvilgiu nepastebima. Savo nusikalstamÄ elgesį vertina blogai, mano, jog daugiau nenusikals. IÅ¡vardintos aplinkybės gana teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis G. I. net 20 kartų baustas, 3 kartus dėl alkoholio vartojimo, ne kartÄ baustas dėl piktybiÅ¡ko bendro naudojimo patalpų netvarkymo pagal įstaigos direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ , 2019 m. priimtas sprendimas perkelti jį iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ dėl to, kad sistemingai ir itin piktybiÅ¡kai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytÄ tvarkÄ ir draudimus.

Kaip matyti iÅ¡ asmens bylos (II tomas, 2 dalis), G. I. PravieniÅ¡kių pataisos namuose 2019 m. vasario 25 d. įsakymu netgi buvo įraÅ¡ytas į linkusių užpulti įskaitÄ , po kelių dienų, vasario 27 d. baustas už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ , teisėtų reikalavimų nevykdymÄ , ir vėliau nevykdė netgi tokių nuteistojo pareigų, kaip atsikelti iÅ¡ lovos patikrinimo metu ar laikyti rankas už nugaros rikiuotės metu ir kt.; taip pat 2019 m. liepos 25 d. nutarimu baustas už masinių neramumų kėlimÄ , inventoriaus niokojimÄ , Vilniaus pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 26 d. baustas už lankymÄ si patalpose, kuriose negyvena ir nedirba.

Netgi 2020 m. vasario mėnesį Vilniaus pataisos namuose nustačius, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose buvo padarytos klaidos pirminio vertinimo statinių taÅ¡kų skaičiavime, nuteistasis susierzino, iÅ¡ kabineto pasiÅ¡alino be leidimo. Esant tokiems duomenimis, nuteistasis po pirmojo Komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo turėjo reikÅ¡mingai pakeisti savo elgesį, tačiau, kaip matyti iÅ¡ asmens duomenų, po paskatinimo 2018 metais jam tik 2020 m. liepos 28 d. nutarimu skirta padėka už dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, daugiau jokių paskatinimų nebuvo.

Be to, G. I., akivaizdu, darbui nėra motyvuotas. Per visÄ bausmės laikÄ jis nedirbo, reiÅ¡kia negatyvias nuostatas darbui pataisos įstaigoje, nors ir teigia, jog turi lÅ«kesčių įsidarbinti ir dirbti, pabandyti gyventi kitaip, mokytis gyventi iÅ¡ oficialiai gaunamų pajamų. Skunde iÅ¡dėstyti bendro pobÅ«džio argumentai, kad visiems nuteistiesiems darbo pataisos įstaigoje neužtenka, nesudaro pagrindo teigti, jog G. I. pageidavo dirbti – tokių duomenų byloje nėra, todėl nuteistojo argumentai vertintini kaip deklaratyvÅ«s. Nors nurodo palankiai vertinantis žalos atlyginimÄ , tačiau pats yra iÅ¡laikomas motinos bei trečiųjų asmenų ir savo noru nesistengia žalos atlyginti.

Visos Å¡ios aptartos aplinkybės, tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančios nuteistÄ jį, yra reikÅ¡mingos, tačiau akivaizdu, kad neigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra žymiai daugiau, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis yra pasiruošęs grįžti į laisvę ir gyventi pagal visuomenei priimtinas elgesio normas, nes, teismo nuomone, nuteistasis neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, jau nekalbant apie materialiuosius, kuriuos, kaip nuteistasis nurodo, jis atitinka.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija, priimdama 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimÄ Nr. 59-162 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, tinkamai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias nuteistÄ jį, nesuteikdama nepagrįstos reikÅ¡mės nei vienai iÅ¡ jų, ir priėmė pagrįstÄ nutarimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos galimybės. Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (ioparol)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimÄ visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingÄ Ä¯kalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimÄ Ä¯ visuomenę sÄ lygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumÄ .

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos SÄ jungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobÅ«džio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo G.

I. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 59-162 atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, prokurorui ir suimtam nuteistajam šį terminÄ skaičiuojant nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo jiems dienos, gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Mateikienė