Legislator Case Law & Legislation
2bd585f2-3365-45dd-a0af-71fc7f6c6e41 AI generated

2bd585f2-3365-45dd-a0af-71fc7f6c6e41 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 2bd585f2-3365-45dd-a0af-71fc7f6c6e41
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å¡alies pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu bÅ«du, sprendimo už akių peržiÅ«rėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieÅ¡ kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismÄ , nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi bÅ«ti nurodytos pareiÅ¡kime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimÄ ) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ už akių.

Legislator headnote

AI generated

2bd585f2-3365-45dd-a0af-71fc7f6c6e41 · Å iaulių apygardos teismas: Atskiruoju skundu atsakovė R. P. praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį - panaikinti 2018-10-24 sprendimÄ už akių ir bylÄ nutraukti kaip neteismingÄ Lietuvos teismams arba, jei teismas mano, kad byla yra teisminga Lietuvos teismams, atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais kaip ir praÅ¡ymas peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių: 6.1. Pirmos instancijos teismas netinkamai informavo atsakovę apie bylÄ , o 2019-­02-20 nutartyje ir 2018-10-24 sprendime už akių netinkamai iÅ¡sprendė ginčo teismingumo klausimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2S-306-368/2019 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01190-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.; (S) 3.3.2.4.; 3.3.2.5. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės R. P. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. vasario 20 d. nutarties pagal atsakovės R.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“, ieÅ¡kinį atsakovei R. P. dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mai 2018 m. spalio 24 d. priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir iÅ¡ atsakovės R.

P. priteisė uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ skolÄ 3663,05 Eur, delspinigius 108,95 Eur, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018-08-01 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 114,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovė R. P. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriuo teismo prašė panaikinti sprendimÄ už akių ir bylÄ nutraukti kaip neteismingÄ Lietuvos teismams; jei teismas manys, kad turi jurisdikcijÄ nagrinėti ginÄÄ , atmesti ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį kaip nepagristÄ , neįrodytÄ ir kaip pareikÅ¡tÄ netinkamam atsakovui, taip pat taikyti sutrumpintus 3 metų senaties dėl žalos atlyginimo ir 5 metų senaties dėl periodinių mokėjimų terminus ir kt.

Nurodė, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesÄ , o jos pateikti įrodymai dėl teisėtai pakeisto buto Å¡ildymo bÅ«do gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pabrėžė, jog sprendimÄ už akių gavo tik 2018-12-23 el. paÅ¡tu iÅ¡ kaimynės. Sprendimas už akių atsakovei buvo iÅ¡siųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu, tačiau apie Å¡io sprendimo įteikimÄ duomenų nėra, o atsakovė Lietuvoje negyvena. Nuo 2017-11-21 atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra (Jungtinė Karalystė).

Mano, kad byla neteisminga Lietuvos teismams. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės paslaugomis faktiÅ¡kai nesinaudojo, nes atsakovės butas yra teisėtai atjungtas nuo centralizuoto Å¡ildymo nuo 2010-10-05, todėl jokia Å¡ilumos energija į butÄ nebuvo patiekta laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2014-11-01, o Å¡ilumos energijos paskirstymÄ už bendro naudojimo patalpas ieÅ¡kovė atliko pažeisdama proporcingumo principÄ , nes neįtraukė visų asmeninio naudojimo patalpų. Teigė, jog ieÅ¡kinys dalyje dėl atsakovei priskirtų mokėjimų už karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymÄ turi bÅ«ti atmestas, nes ginčo laikotarpiu į atsakovės butÄ nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo.

Nors ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovė buvo karÅ¡to vandens tiekėja, tačiau karÅ¡to vandens apskaita nebuvo metrologiÅ¡kai sutvarkyta. IeÅ¡kovė netinkamai skirstė Å¡ilumos energijÄ atsakovės name. Visos asmeninio naudojimo rÅ«sio patalpos, kuriose yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (palėpės ir sandėliukai), nėra įtrauktos į Å¡ilumos energijos paskirstymÄ , nors turėjo bÅ«ti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į bendrÄ naudingÄ plotÄ .

Vartotoja privalo apmokėti tik už faktiÅ¡kai gautÄ Å¡ilumos energijÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai perdavė centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalaujama apmokėti. IeÅ¡kovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu turėjo pareigÄ apmokėti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms tenkančiÄ Å¡ilumos energijos dalį, nors jose Å¡ildymo prietaisai (radiatoriai) buvo demontuoti ir Å¡ios patalpos nebuvo Å¡ildomos. Be to, teigė, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti nei delspinigių, nei palÅ«kanų, nes nei standartinė Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių palÅ«kanų ir (arba) delspinigių nenumato.

3. IeÅ¡kovė atsiliepimu prašė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog teismas, siekdamas įteikti atsakovei procesinius dokumentus, iÅ¡naudojo visas numatytas galimybes ir įteikė taip, kaip numatyta CPK, kas reiÅ¡kia, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, kaip numato teisės aktai ir atsakovė buvo tinkamai informuota apie vykstantį procesÄ . Be to, atsakovė apie egzistuojančiÄ ir didėjančiÄ skolÄ negalėjo nežinoti, nes skola už suteiktas paslaugas yra nuo 2011-04-01, kai atsakovė tikrai dar nuolat negyveno Jungtinėje Karalystėje, ir jai kas mėnesį buvo ir yra siunčiamos sÄ skaitos už suteiktas paslaugas.

Juo labiau, atsakovė kaip buto savininkė turi pareigÄ rÅ«pintis savo turtu ir mokėti mokesčius už į jai nuosavybės teise priklausantį butÄ tiekiamas paslaugas. Tarp Å¡alių teismuose buvo nagrinėjami ginčai, apie kuriuos atsakovė žinojo. Atsakovės nuomone, pagal atsakovės pateiktus dokumentus, nėra jokio pagrindo peržiÅ«rėti sprendimo už akių Å¡iuo pagrindu, kadangi, kaip ieÅ¡kovė nurodo ir ieÅ¡kinyje, atlikdama priskaitymus atsakovei (už kuriuos atsakovė neatsiskaitė ir ko pasėkoje susidarė skola), vadovaujasi galiojančiais teisės aktais bei Å¡alių atžvilgiu priimta ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-862-196/2016, kuria Vilniaus apygardos teismo 2016-04-01 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1270-467/2016 paliktas nepakeistas, o nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti reikÅ¡mingi faktai, kurie neabejotinai laikytini prejudiciniais faktais Å¡ioje byloje: buto Å¡ildymo įrenginiai laikomi teisėtai atjungtais nuo 2014-11-01.

Tai reiÅ¡kia, jog atsakovė turi pareigÄ atsiskaityti už iki 2014-11-01 butui priskirtÄ Å¡ilumos energijÄ , o nuo 2014-11-01 atsakovė turi pareigÄ atsiskaityti už bendrojo naudojimo reikmėms suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ . Atsakovės pozicija, jog ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti nei delspinigių, nei materialiųjų palÅ«kanų, yra nepagrįsta. Pažymėjo, jog praÅ¡yme atsakovė nurodė eilę teismÄ klaidinančių argumentų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2019 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovės pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo netenkino.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo argumentus bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog sprendimas už akių priimtas tinkamai įteikus procesinius dokumentus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl teismo nuomone, panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , nėra jokio pagrindo (CPK 288 str. 3 d. 1 p., 4 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6.

Atskiruoju skundu atsakovė R. P. praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį - panaikinti 2018-10-24 sprendimÄ už akių ir bylÄ nutraukti kaip neteismingÄ Lietuvos teismams arba, jei teismas mano, kad byla yra teisminga Lietuvos teismams, atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais kaip ir praÅ¡ymas peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių: 6.1. Pirmos instancijos teismas netinkamai informavo atsakovę apie bylÄ , o 2019-­02-20 nutartyje ir 2018-10-24 sprendime už akių netinkamai iÅ¡sprendė ginčo teismingumo klausimÄ .

Byla nėra teisminga Lietuvos teismams. Teismas, sužinojęs, kad atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, privalėjo klausimÄ dėl bylos teismingumo ir atsakovės informavimo spręsti ne pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, o pagal Briuselis I reglamento nuostatas, kuris nenumato galimybės įteikti teismo procesinių dokumentų vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du kitoje ES valstybėje narėje, kuri nėra atsakovės gyvenamoji vieta. Be to pagal Briuselio I reglamentÄ bylos, kylančios iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, gali bÅ«ti keliamos tik pagal vartotojo kaip atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IeÅ¡kovė nepagrįstai kreipėsi su ieÅ¡kiniu į TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mus, nors privalėjo kreiptis į teismÄ Jungtinėje Karalystėje. 6.2. Pateikė įrodymus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodydama, kad jokios Å¡ilumos energijos buto Å¡ildymui iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2014-11-01, nes atsakovės butas yra teisėtai atjungtas nuo centralizuoto Å¡ildymo nuo 2010-10-05, o sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės yra nutraukta Å ilumos Å«kio įstatymo 29 str. 3 d. ir CK 6.390 str. l d. pagrindu.

Pirmos instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovės nurodytas aplinkybes dėl praneÅ¡imo ieÅ¡kovei apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ ir Å¡io Å¡ildymo bÅ«do įregistravimÄ vieÅ¡ame registre, nes jie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. 6.3. Neprivalo mokėti karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo mokesčio, nes į jos butÄ karÅ¡tas vanduo nebuvo tiekiamas, o karÅ¡to vandens tiekimo stovai yra bendro naudojimo patalpose. Be to, neprivalo mokėti bendraturčio mokesčio už nepaskirstyto karÅ¡to vandens Å¡ilumos kiekį, nes ieÅ¡kovė nebuvo atlikusi karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų butuose teisinės metrologijos patikrų, todėl neturėjo teisės į Å¡ildymÄ Ä¯traukti nepaskirstymo karÅ¡to vandens Å¡ilumos kiekį.

Taip pat pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė tinkamai skirstė Å¡ilumos energijÄ name, tik todėl, kad paskirstant Å¡ilumÄ name, ieÅ¡kovė vadovavosi jai pateiktais duomenimis apie namo butų (patalpų) naudinguosius plotus, o duomenų apie namo gyventojams priklausančius Å¡ildomus rÅ«sius, palėpes, kitas bendrojo naudojimo patalpas, kurių plotas bÅ«tų įtraukiamas paskirstant Å¡ilumos kiekį vartotojams, ieÅ¡kovė neturi. Tuo pačiu pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino, kad ieÅ¡kovė nėra pateikusi jokių detalizuotų skaičiavimų, dėl faktiÅ¡kai suvartotos energijos kiekio, todėl atsakovė neprivalo mokėti už neÅ¡ildomas bendro naudojimo patalpas. 6.4.

Ieškovė neturi teisės reikalauti nei delspinigių, nei palūkanų, nes nei standartinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių palūkanų ir (arba) konkretaus dydžio delspinigių nenumato, todėl atsakovė neturi teisės skaičiuoti ir reikalauti nei palūkanų, nei delspinigių (CK 6.258 str. 1 d.).

7. Atsiliepimas į atsakovės atskirÄ jį skundÄ negautas. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantės (atsakovės) R. P. atskirasis skundas atmestinas.

8. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , atskirÄ jį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad Å¡alis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. PareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių padavimas yra vienintelis bÅ«das pasyviajai Å¡aliai paÅ¡alinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

13. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sÄ lygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento, ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių.

Atskira sprendimo už akių priėmimo sÄ lyga įtvirtinta CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad kai Å¡alis be svarbių priežasčių per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikia paruoÅ¡iamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos Å¡alies praÅ¡ymu turi teisę priimti sprendimÄ už akių. Taigi sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas, kai atsakovas, bÅ«damas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimÄ , nevykdo procesinės pareigos rÅ«pintis proceso operatyvumu ir ekonomiÅ¡kumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimÄ .

14. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimÄ priėmusiam teismui per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, tačiau negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieÅ¡kinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku praneÅ¡ti teismui, ir kad atsakovo pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). IÅ¡ to seka, kad sprendimas už akių turi bÅ«ti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu bÅ«du, sprendimo už akių peržiÅ«rėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieÅ¡ kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismÄ , nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi bÅ«ti nurodytos pareiÅ¡kime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimÄ ) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ už akių.

15. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atsakovė įrodinėja abi aplinkybes, pasak jos, sudarančias pagrindÄ naikinti sprendimÄ už akių. Visų pirma, atsakovė nurodo, kad nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių, t. y. atsakovės nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai informavo atsakovę apie bylÄ , o 2019-­02-20 nutartyje ir 2018-10-24 sprendime už akių netinkamai iÅ¡sprendė ginčo teismingumo klausimÄ . Pasak atsakovės, teismas, sužinojęs, kad atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, privalėjo klausimÄ dėl bylos teismingumo ir atsakovės informavimo spręsti ne pagal CPK nuostatas, o pagal Briuselis I reglamento nuostatas, kuris nenumato galimybės įteikti teismo procesinių dokumentų vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du kitoje ES valstybėje narėje.

Atsakovė teigia, kad pagal Briuselio I reglamentÄ bylos, kylančios iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, gali bÅ«ti keliamos tik pagal vartotojo kaip atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , t. y. ieÅ¡kovė privalėjo kreiptis ne į teismÄ Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl Å¡ios atsakovės nurodytos aplinkybės ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo argumentais. IÅ¡ byloje esančios medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė teismui pateikė 2018-07-24 VÄ® Registrų centras Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡Ä , kuria nustatyta atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Atsakovė Å¡iuo adresu deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ 1985-10-17 (b. l. 23).

Teismas priėmęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teismo procesinius dokumentus iÅ¡siuntė atsakovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 28). Å iuo adresu atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti (b. l. 28). Teismas 2018-09-06 atliko užklausÄ ir iÅ¡ Teismų informacinės sistemos Liteko gavo iÅ¡raÅ¡Ä apie asmens darbovietę, gautÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuria nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-09-06 atsakovė Lietuvoje nedirbo (b. l. 29).

Teismas procesinius dokumentus pakartotinai siuntė atsakovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pažymoje nurodyta, jog „kaimynė pranešė, kad atsakovė gyvena Anglijoje“ (b. l. 30). Teismas 2018-08-27 nutartimi ieÅ¡kovei nustatė terminÄ 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos patikslinti atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ arba darbo vietÄ , o jeigu gyvenamoji vieta arba darbo vieta nežinoma, pateikti įrodymus, kad ėmėsi priemonių atsakovės buvimo vietai nustatyti (b. l. 31).

IeÅ¡kovė ėmėsi papildomų priemonių nustatyti atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , t. y. kreipėsi į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorių uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Butų Å«kio valdos“, iÅ¡ kurios gavo atsakymÄ , jog apie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės faktinę gyvenamÄ jÄ ar darbo vietÄ duomenų neturi (b. l. 34, 35, 36). IeÅ¡kovė savo 2018-10-05 raÅ¡te nurodė, kad atsakovė nėra informavusi ieÅ¡kovės apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ (b. l. 34).

IeÅ¡kovė savo 2018-07-31 ieÅ¡kinyje nurodė, kad kuratorių skirti netikslinga (b. l. 1-3). IeÅ¡kovė savo 2018-10-05 raÅ¡te nurodė, kad kuratoriaus paskyrimas neproporcingai iÅ¡didintų bylinėjimosi iÅ¡laidas, o procesinių dokumentų įteikimas per antstolį nežinant tikslios atsakovės buvimo vietos, taip pat nėra tikslingas (b. l. 34). Teismas 2018-10-09 nutartimi nutarė atsakovei ieÅ¡kinio kopijÄ su priedais įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (b. l. 37-38). IeÅ¡kinio kopija su priedais įteikti atsakovei vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du 2018-10-09 (b. l. 39).

Atsakovė per nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, teismas priėmė sprendimÄ už akių (b. l. 40-41). Å is sprendimas už akių atsakovei buvo iÅ¡siųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 42), Å¡is sprendimas už akių atsakovei taip pat buvo įteiktas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (b. l. 43, 44).

17. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei elgėsi rÅ«pestingai, atsižvelgdamas į proceso ekonomiÅ¡ko ir koncentruotumo principus ir nepažeisdamas teisinio tikrumo ir teisingumo tinkamo vykdymo principų bei užtikrindamas Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Akcentuotina, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos raÅ¡tu praneÅ¡ti kitai sandorio Å¡aliai, t. y. ieÅ¡kovei, apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ (CK 2.17 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės nuomone, kad byla yra teisminga Jungtinės Karalystės teismams dėl sekančių priežasčių. Pirma, ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 29 str.), o jei jo gyvenamoji vieta nežinoma, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal jo turto buvimo vietÄ arba pagal paskutinę žinomÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 str. 1 d.). IeÅ¡kinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal jo turto buvimo vietÄ arba pagal paskutinę žinomÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje (CPK 30 str. 2 d.).

Nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.17 str. 1 d.). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jÄ nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 2 d.). Antra, tai, kad teismo siųstų procesinių dokumentų įteikimo pažymoje nurodyta, jog „kaimynė pranešė, kad atsakovė gyvena Anglijoje“, nesudaro teismui pagrindo nesiremti CPK 29, 30 str. 1 d., 2 d., CK 2.17 str. 1 d. normomis.

Trečia, oficialios deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis yra laikomi teisingi ir teisėti, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ar nepakeisti įraÅ¡u, jog asmuo deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę ir laikomi turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 d.). Galų gale ketvirta, bÅ«tent atsakovės minimo 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 (toliau Briuselis I) 5 straipsnio b) papunktis ir numato, kad Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui (kaip save laiko atsakovė) kitoje valstybėje narėje gali bÅ«ti keliama byla teikiant paslaugas – valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų bÅ«ti suteiktos pagal sutartį (specialioji jurisdikcija).

Å iuo atveju, ieÅ¡kovė teikė paslaugas bÅ«tent Lietuvos Respublikoje, kur ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį laikydamasi CPK teismingumo taisyklių, kÄ ir akcentuoja Briuselio I 5 straipsnio b) papunktis, o taip pat ir kiti straipsniai. NežiÅ«rint į tai, kad Briuselio I 16 straipsnio 2 dalis ir nurodo, kad bylÄ vartotojui kita sutarties Å¡alis gali iÅ¡kelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose, tačiau Å¡ioje situacijoje, kaip ir minėta, aiÅ¡kinant Briuselis I sistemiÅ¡kai, vartotojui taikoma specialioji jurisdikcija, numatyta 5 straipsnyje, be to, atsakovė nėra deklaravusi iÅ¡vykimo į užsienio valstybę.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovė gan plačiai apraÅ¡ydama atskirajame skunde argumentus dėl nagrinėjamojoje situacijoje privalomai taikomo ne CPK nuostatų, o 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 (toliau Briuselis I), traktuoja šį Europos SÄ jungos teisės aktÄ epizodiÅ¡kai, pasiremdama atskiromis formuluotėmis, o ne sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindama teisės akto visumÄ , taip iÅ¡kraipydama jo esmę ir prasmę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esantį teisinį reguliavimÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei įteikė tinkamai (CK 2.17 str., 122 str., 130 str.) ir bylÄ nagrinėjo laikydamasis teismingumo taisyklių (CPK 29, 30 str. 1,2 d.), todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo įteikimo ir teismingumo, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Atsakovė taip pat įrodinėja ir aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo nepagrįstumu. Kaip argumentus dėl teismo sprendimo už akių nepagrįstumo, kas jos manymu yra pagrindas panaikinti sprendimÄ už akių, nurodo tai, kad teismas privalėjo įvertinti atsakovės nurodytas aplinkybes dėl praneÅ¡imo ieÅ¡kovei apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ ir Å¡io Å¡ildymo bÅ«do įregistravimÄ vieÅ¡ame registre, nes jie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Tuo pačiu nurodo ir kitus argumentus dėl teismo sprendimo už akių nepagrįstumo, kaip antai: dėl karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio ir bendraturčio mokesčio už nepaskirstyto karÅ¡to vandens Å¡ilumos kiekį, netinkamos Å¡ilumos energijos name paskirstymo bei nepagrįsto faktiÅ¡kai suvartoto energijos kiekio. Be to, atsakovė nesutinka ir su delspinigių bei palÅ«kanų priteisimu. Atsakovės nuomone, teismas neteisingai nustatė aukščiau minėtas faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis padarė klaidingas iÅ¡vadas, kad atsakovė pagrįstai reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti skolÄ , delspinigius bei palÅ«kanas.

19. Pažymėtina, kad atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodyti savo nesutikimÄ su teismo priimtu sprendimu – atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai turi besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų bÅ«ti teismo panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡iuos atsakovės argumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad teismas priimdamas 2018 m. spalio 24 d. sprendimÄ už akių tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, todėl nėra pagrindo panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ . Dėl nurodyto, atsakovės pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, pirmosios instancijos teismas netenkino (CPK 288 str. 3 d. 1 p., 4 d.). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, pasak atsakovės, iÅ¡samiai netyrė atsakovės praÅ¡yme dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodytų aplinkybių ir priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ už akių, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimÄ už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ â€œ negalima aiÅ¡kinti kaip reiÅ¡kiančios, esÄ teismas neprivalo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilinęs. TelÅ¡ių apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutarė priimti sprendimÄ už akių, formaliai patikrinęs ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje pateiktų įrodymų pakanka teisingam ir pagrįstam sprendimui byloje priimti.

IÅ¡ atsakovės buvo priteista skola ieÅ¡kovės naudai už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2014-10-31 patiektÄ Å¡ilumos energijÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini), ir už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2018-04-30 patiektÄ Å¡ilumos energijÄ daugiabučio namo, kuriame yra atsakovės butas, bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui (b. l. 40-41).

20. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir priimdamas skundžiamÄ 2019 m. vasario 20 d. nutartį, pažymėjo, kad teismuose jau buvo nagrinėjamos bylos dėl atsakovės atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir yra nustatyti prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Vilniaus apygardos teismas 2016-04-01 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1270-467/2016 (b. l. 126-144) konstatavo, kad nuo 2014-11-01 ieÅ¡kovė pripažino atsakovės buto Å¡ildymo įrenginius atjungtais nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos; karÅ¡to vandens apskaita ginčo name yra sutvarkyta, laikantis su TelÅ¡ių rajono savivaldybe suderintų terminų/veiklos plano; atsakovės buto atsijungimo nuo karÅ¡to vandens įrenginių faktas nėra teisėtas, todėl ieÅ¡kovė neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo neskaičiuoti cirkuliacijos mokesčio.

Atsakovei, kaip daugiabučio namo bendrasavininkei, besinaudojančiai bendraisiais namo Å¡ildymo įrenginiais, tenka pareiga apmokėti jai priskirtÄ mokesčių dalį už Å¡ilumos energijÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui (cirkuliacijÄ ); daugiabučiame name suvartotas Å¡ilumos kiekis iki 2014-11-01 skirstomas tinkamai pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4, o nuo 2014-11-01 name suvartotas Å¡ilumos kiekis skirstomas pagal MetodÄ Nr. 4, kartu su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintu Å ilumos kiekio bendrojo naudojimo reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5;

Paskirstant Å¡ilumÄ name, ieÅ¡kovė vadovaujasi jai pateiktais duomenimis apie namo butų (patalpų) naudinguosius plotus, o duomenų apie namo gyventojams priklausančius Å¡ildomus rÅ«sius, palėpes, kitas bendrojo naudojimo patalpas, kurių plotas bÅ«tų įtraukiamas paskirstant Å¡ilumos kiekį vartotojams, ieÅ¡kovė neturi.

21. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1270-467/2016 (b. l. 126-144), vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išaiškinimais, nurodė, kad nepaskirstyto karšto vandens kiekis niekaip nėra susijęs su naujų karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimu ar neįrengimu gyventojų butuose, esamų vartotojams priklausančių karšto vandens apskaitos prietaisų (ten, kur jie dar nėra pakeisti) būkle, metrologine patikra ir panašiomis aplinkybėmis („karšto vandens apskaitos sutvarkymu”).

Teismas nustatė, jog nėra jokių įrodymų, kad nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekis susidaro ne daugiabučio namo bendrasavininkiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose (namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemoje) ar dėl trečiųjų asmenų (pvz., karÅ¡to vandens tiekėjo), o ne butų savininkų kaltės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekio susidarymas/objektyvus egzistavimas yra ne atskirų vartotojų netinkamo ar nesÄ Å¾iningo karÅ¡to vandens suvartojimo deklaravimo pasekmė arba kokios nors „apskaitos netvarkingumo” daugiabučiame name rezultatas, tačiau tenkina bÅ«tent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytas sÄ lygas, už kurias atsako vartotojai, kaip daugiabučio namo bendraturčiai.

22. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-862-196/2016 (b. l. 145-154) pažymėjo, kad atsakovė, kaip ir kitų butų savininkai, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtė ir yra atsakinga už jų tinkamÄ priežiÅ«rÄ ir iÅ¡saugojimÄ . Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovė turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butus atjungė nuo centralizuotai tiekiamo Å¡ildymo. Vartotojui kyla pareiga mokėti už bendrųjų patalpų Å¡ildymÄ net kai bendrosiose patalpose nėra įrengtų Å¡ilumos prietaisų, nes daugiabučiame name yra įrengti Å¡ilumos tiekimo vamzdžiai, be to, Å¡iluma yra iÅ¡spinduliuojama iÅ¡ kitų Å¡ildomų patalpų (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-2012).

23. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį, akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 19 str. 5 d. Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp Å¡ilumos tiekėjo ir buto savininko Å¡ilumos vartotojo yra laikoma sudaryta pagal Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173, todėl laikė, kad ieÅ¡kovė delspinigius atsakovei pagrįstai paskaičiavo už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-06-30, o teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimu už akių priteisė Å¡iuos delspinigius iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai, vadovaudamasis Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų 32 ir 371 punktais.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai penkių procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o teismas sprendimu už akių priteisė Å¡ias palÅ«kanas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. Tokioms pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria.

24. Nors pirmosios instancijos teismas aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių, nurodytų Å¡ios nutarties 21-23 punktuose netyrė priimdamas sprendimÄ už akių, tačiau nurodytas aplinkybes, kad atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2014-10-31 patiektÄ Å¡ilumos energijÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini), ir už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2018-04-30 patiektÄ Å¡ilumos energijÄ daugiabučio namo, kuriame yra atsakovės butas, bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir teismų nustatyti prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė neturi pareigos mokėti ieÅ¡kovei susidariusio įsiskolinimo, o TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. spalio 24 d. sprendimas už akių yra nepagrįstas.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

26. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nesant pagrindo tenkinti atsakovės pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, N u t a r ė: TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Egidijus Mockevičius