2bd2e06f-71c0-47fa-8dcd-8e98e0656778 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-396/2015                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-81-2-00073-2010-5                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                        1.2.14.7.2.;1.2.19.4.;1.2.20.3.;1.2.29.1. (S)                                                                                                                                                                                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, SvajÅ«no Knizlerio,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Daivai Gadliauskienei, Edmundui JonuÅ¡ui, Sigitui Lukauskui, Silvai BalčiÅ«nienei, Rolandui VatiekÅ«nui, nuteistiesiems G. B., V. J., J. V., E. V.,          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. D., V. J., G. B., J. V., E. V. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:           V.

D. pripažinta kalta ir nuteista:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo pasiraÅ¡ant netikrÄ praÅ¡ymÄ V. J. vardu) – 10 MGL dydžio bauda;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo) – 15 MGL dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL dydžio bauda.Nuteistoji V.

D. paskirtÄ baudÄ Ä¯pareigota sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo iÅ¡vaistyti turtÄ ) – laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo) – 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir G.

B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo iÅ¡vaistyti turtÄ ) – laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir V.

J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo iÅ¡vaistyti turtÄ ) – laisvės atėmimu vieneriems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įdarbinant fiktyvius darbuotojus) – 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda; - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. dokumentų klastojimo) – 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M.

V. prašymo suklastojimo) – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (dėl M. V. darbo užmokesčio išmokėjimo) – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išmokant M. V. darbo užmokestį) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo 2011 m.) – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir J.

V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir 75 MGL (10 750 Lt) dydžio bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Nuteistasis J. V. paskirtÄ baudÄ Ä¯pareigotas sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. balandžio 14 d.A. Z. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.IÅ¡ nuteistųjų J.

V. ir E. V. solidariai priteista RadviliÅ¡kio rajono savivaldybei 76 878,34 Lt turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ nuteistųjų J. V. ir G. B. solidariai priteista RadviliÅ¡kio rajono savivaldybei 74 744,53 turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ nuteistųjų J. V. ir V. J. solidariai priteista RadviliÅ¡kio rajono savivaldybei 76 878,34 Lt turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ nuteistojo J. V. priteista RadviliÅ¡kio rajono savivaldybei 22 169,92 Lt turtinei žalai atlyginti.Nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti R. L. gimnazijai: paketÄ Nr. 1, kuriame Darbuotojų saugos ir sveikatos ir prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas 12.1 (2006 m. rugpjūčio 21 d.), Saugos darbe ir prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas 8.1 (2001 m. rugsėjo 1 d.), Darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas 8.2 (1995 m. sausio 3 d. / 2005 m. rugsėjo 1 d.), Ä®vadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalas 12.3 (2006 m. rugsėjo 1 d.), Ä®vadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalas 01-20, G.

B. asmens byla Nr. 108 (35 lapai), G. B. asmens byla Nr. 13 (5 lapai), V. J. asmens byla Nr. 121 ( 51 lapai), A. Z. asmens byla Nr. 89 (8 lapai), E. V. asmens byla 01-07 (5 lapai), E. V. asmens byla (33 lapai), R. D. asmens byla Nr. 33 (5 lapai), M. V. asmens byla (61 lapai); segtuvÄ su „Darbų saugos dokumentacija (04-03)“; segtuvÄ su R. L. gimnazijos ilgalaikio materialinio turto nuomos dokumentais; R. Å . asmens bylÄ Nr. 25 (4 lapai).Nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti R. L. gimnazijai pateikti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«rai dokumentai.SegtuvÄ su eksperimentiniais raÅ¡ysenos pavyzdžiais paliktas saugoti prie baudžiamosios bylos.          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

V. D. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y., veikdama bendrininkų grupe su R. L. gimnazijos direktoriumi J. V. bei G. B., 2011 metais, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, surašė tarp R. L. gimnazijos ir G. B. pasirašytų darbo sutarčių, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254 tekstus, kuriuose pasirašė G. B. ir J. V. Tokiu būdu, V. D. pagamino netikrus dokumentus.

Taip pat, V. D. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentus, t. y. pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. tarp V. J. ir R. L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 258, eilutėse „Šalių paraÅ¡ai“ 6 – 8 skiltyse „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrÄ darbo sutartį; įrašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2006 m. sausio 2 d. V. J. vardu suraÅ¡ytame praÅ¡yme „Dėl leidimo dirbti darbininku“ ir praÅ¡ymo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasirašė už V.

J., ir taip pagamino netikrÄ praÅ¡ymÄ ; pasirašė 2006 m. sausio 2 d. tarp V. J. ir R. L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 69, eilutėse „Šalių paraÅ¡ai“ 1 – 6 skiltyse „Darbuotojas“ ir eilutėje „Darbo sutartis pakeista: Nuo 2006 m. spalio 23 d....“ Å¡alia žodžių „V. J.“ ir taip pagamino netikrÄ darbo sutartį; įrašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2006 m. sausio 2 d. V. J. vardu suraÅ¡ytame praÅ¡yme „Dėl darbo“ ir praÅ¡ymo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasirašė už V.

J., ir taip pagamino netikrÄ praÅ¡ymÄ ; įrašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2007 m. spalio 1 d. V. J. vardu suraÅ¡ytame praÅ¡yme „Dėl darbo 0,25 etato darbininku“ ir praÅ¡ymo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrÄ praÅ¡ymÄ ; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. tarp V. J. ir R. L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 38 (dėl darbo darbininku 0,25 etato) eilutėje „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrÄ darbo sutartį; įrašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2008 m. sausio 18 d.

V. J. vardu suraÅ¡ytame praÅ¡yme „Dėl priėmimo į darbÄ â€œ (0,25 etato darbininku) ir praÅ¡ymo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrÄ praÅ¡ymÄ ; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. tarp V. J. ir R. L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 38 (dėl darbo inžinieriumi kompiuteristu 0,5 etato) eilutėje „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrÄ darbo sutartį; įrašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2008 m. sausio 18 d. V. J. vardu suraÅ¡ytame praÅ¡yme „Dėl priėmimo į darbÄ â€œ (0,5 etato inžinieriumi kompiuteristu) ir praÅ¡ymo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasiraÅ¡ydama už V.

J., taip pagamino netikrÄ praÅ¡ymÄ ; įrašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us 2009 m. birželio 12 d. V. J. vardu suraÅ¡ytame praÅ¡yme „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ ir praÅ¡ymo eilutėje „(paraÅ¡as)“ pasirašė už V. J. ir taip pagamino netikrÄ praÅ¡ymÄ ; V. J. vardu pasirašė saugos darbe ir prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimo darbovietėje registracijos žurnalo Nr. 8.1 eilutės 2003/2004 m. m. (Nr.

92) skiltyje „ParaÅ¡ai instruktuojamojo“, ir tokiu bÅ«du suklastojo šį tikrÄ dokumentÄ . G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. R. L. gimnazijos direktoriui J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės, svetimÄ , iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtÄ RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės turtÄ , t. y. G. B. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su R.

L. vidurine mokykla, kuri vėliau buvo pervadinta R. L. gimnazija, pagal kurias jam bus mokamas atlyginimas L. gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti ir atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti bei laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. pagal Å¡ias sutartis iÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės Å vietimo skyriaus ir R.

L. gimnazijos įgydamas 70 783,71 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba ir iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.Taip pat, G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su R. L. gimnazijos direktoriumi J. V. ir V. D., 2011 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, su J. V. pasirašė tarp R. L. gimnazijos ir jo sudarytose darbo sutartyse, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d.

Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254, kurių tekstus surašė V. D., ir tokiu bÅ«du pagamino netikrus dokumentus. V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. R. L. gimnazijos direktoriui J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės svetimÄ , iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtÄ RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės turtÄ , t. y.

V. J. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su R. L. gimnazija, kurių pagrindu jam bus mokamas atlyginimas L. gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti bei laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d. pagal Å¡ias sutartis iÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės Å vietimo skyriaus ir R.

L. gimnazijos įgydamas 76 878,34 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba bei iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. R. L. gimnazijos direktoriui J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės, svetimÄ , iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtÄ RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės turtÄ , t. y.

E. V. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su R. L. gimnazija, pagal kurias jam bus mokamas atlyginimas L. gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, ir laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 31 d. pagal Å¡ias sutartis iÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės Å vietimo skyriaus ir R.

L. gimnazijos įgydamas 75 678,9 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba bei iÅ¡Å¡vaistyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, R. L. vidurinės mokyklos, kuriai 1997 m. gegužės 30 d. suteiktas gimnazijos statusas, o nuo 2001 m. sausio 1 d. restruktÅ«rizuotos į savarankiÅ¡kÄ RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės biudžetinę įstaigÄ , direktoriumi, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtÄ turtÄ , t. y.

RadviliÅ¡kio rajono savivaldybei priklausančius R. L. gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. iÅ¡vaistė svetimÄ , RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės jam patikėtÄ bei jo žinioje buvusį didelės vertės turtÄ , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir disponavo jais, t. y. bÅ«damas R. L. vidurinės mokyklos direktoriumi, pagal tyrimo metu nenustatytÄ dokumentÄ , - priėmė R.

D. (A.) į darbÄ R. L. vidurinėje mokykloje, į naktinio sargo pareigas ir laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d., R. L. vidurinėje mokykloje nedirbusios R. D. (A.) vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX, paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 6, kad nuo 1995 m. vasario 12 d. R. D. pradėjo dirbti RadviliÅ¡kio rajono Valdybos Å¡vietimo skyriuje, L. gimnazijoje; įraÅ¡us Nr. 7 ir Nr. 8 apie R. D. laikotarpiu nuo 1995 m.vasario 21 d. iki 1996 m. spalio 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 9 apie R. D. atleidimÄ iÅ¡ darbo 1996 m. spalio 1 d.; įraÅ¡Ä Nr. 10, kad 1996 m. lapkričio 1 d. R. D. pradėjo dirbti R. L. mokykloje sarge ir įraÅ¡Ä apie R. D. laikotarpiu nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 11 apie R. D. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir įraÅ¡Ä apie R. D. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ , dėl to, Å¡ios darbo funkcijos neatlikusios R.

D. (A.) vardu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 5 912,28 Lt kaip darbo užmokestis; - priėmė 1997 m. sausio 7 d. įsakymÄ Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997 m. sausio 1 d. R. Å . priėmė į darbÄ R. L. vidurinės mokyklos valytoju – 0,75 etato ir 0,25 etato į kiemsargio pareigas; - priėmė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymÄ Nr. 18, kuriuo nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. R. Å . atleido iÅ¡ užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSÄ® 28 straipsnį, bei Å¡iuo laikotarpiu R.

L. vidurinėje mokykloje nedirbusio R. Å . vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXX, paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 5, kad nuo 1997 m. sausio 1 d. R. Å . pradėjo dirbti RadviliÅ¡kio rajono L. vidurinėje mokykloje valytoju, įraÅ¡Ä Nr. 6 apie R. Å . atleidimÄ iÅ¡ darbo 1997 m. rugsėjo 1 d. ir laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ , dėl to Å¡ios darbo funkcijos neatlikusio R.

Å . vardu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 2 892,42 Lt kaip darbo užmokestis;- pasirašė 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymÄ Nr. 36-K, pagal kurį G. B. priėmė į darbÄ R. L. vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigas; pasirašė 1994 m. sausio 11 d. įsakymÄ Nr. 83-K, pagal kurį G. B. paskyrė nuo 1994 m. sausio 10 d. iki 1994 m. vasario 10 d. pavaduoti naktinį sargÄ B. K. jo atostogų metu; pasirašė 1997 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymÄ Nr. 17, pagal kurį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. atleido G. B. iÅ¡ R. L. vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigų; pasirašė 1997 m. gruodžio 15 d. įsakymÄ Nr. 42, pagal kurį nuo 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. priėmė sezoniniam darbui R. L. gimnazijoje darbininku, mokant 1 etato kÅ«riko priemokÄ už papildomai atliekamÄ darbÄ ; pasirašė 1998 m. balandžio 6 d. įsakymÄ Nr. 51-K, pagal kurį paskyrė dirbti 1 etatu kÅ«riku ir 0,6 etato darbininku; pasirašė 1999 m. vasario 26 d.

įsakymÄ Nr. 228, pagal kurį paskyrė dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 1999 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. 413, pagal kurį nuo 1999 m. birželio 1 d. G. B. R. L. gimnazijoje paskyrė dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2000 m. gegužės 15 d. įsakymÄ Nr. 288, pagal kurį nuo 2000 m. birželio 1 d. G. B. R. L. gimnazijoje paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymÄ Nr. 6, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1,25 etato darbininku R. L. gimnazijoje; pasirašė 2001 m. sausio 3 d.

įsakymÄ Nr. 172, pagal kurį paskyrė G. B. nuo 2001 m. sausio 1 d. dirbti 1 etatu darbininku R. L. gimnazijoje; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 66-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu R. L. gimnazijoje; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 63-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru R. L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymÄ Nr. K-12, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu R.

L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymÄ Nr. K-27, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato darbininku (atliekančiu sargo pareigas) R. L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. spalio 9 d. įsakymÄ Nr. K-31, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru R. L. gimnazijoje; pasirašė 2005 m. balandžio 6 d. įsakymÄ Nr. K-64, pagal kurį paskyrė G. B. ir V. J. dirbti nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki 2005 m. balandžio 10 d. sargais 0,5 etato R. L. gimnazijoje; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d.

įsakymÄ Nr. K-67, pagal kurį nuo 2007 m. gruodžio 17 d. atleido G. B. iÅ¡ R. L. mokyklos dujinių įrenginių meistro pareigų; laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. R. L. mokykloje nedirbusio G. B. vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 3, kad 1993 m. spalio 1 d. G. B. pradėjo dirbti R. L. vidurinėje mokykloje naktiniu sargu; įraÅ¡Ä Nr. 6 apie G. B. laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 7 apie G. B. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 21 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 8 apie G. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir įraÅ¡Ä apie G. B. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 10, kad 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje darbininku; įraÅ¡Ä Nr. 11 apie G. B. laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 12 apie G. B. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 13 apie G. B. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio, paraÅ¡u bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad G.

B. ėjo darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytomis sÄ lygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dienÄ ir pagal Å¡iuos dokumentus, padedant G. B., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam G.

B. laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 74 744,53 Lt kaip darbo užmokestis; - pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 119, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti naktiniu sargu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d., ir 1999 m. balandžio 30 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. įsakymÄ Nr. 61-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti naktiniu sargu pavaduojant atostogaujantį V.

R.; pasirašė 1999 m. balandžio 27 d. įsakymÄ Nr. 64-K, pagal kurį V. J. nuo 1999 m. balandžio 30 d. atleido iÅ¡ darbo; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 12, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti sutartimi nenustatyto darbo nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos bei Å¡ios sutarties pakeitimus dėl G. B. etato dydžio ir darbo pobÅ«džio nustatymo bei 2002 m. gegužės 2 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d.

įsakymÄ Nr. 65-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti R. L. gimnazijoje nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos; pasirašė 1999 m. gegužės 25 d. įsakymÄ Nr. 67-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato valytoju nuo 1999 m. gegužės 25 d.; pasirašė 1999 m. liepos 14 d. įsakymÄ Nr. 425, pagal kurį paskyrė V. J. nuo 1999 m. liepos 15 d. dirbti 1 etatu valytoju; pasirašė 2000 m. lapkričio 15 d. įsakymÄ Nr. 109, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2001 m. sausio 3 d.

įsakymÄ Nr. 170, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 258, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti 1 etatu inžinieriumi kompiuterininku, Å¡ios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 68-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti R. L. gimnazijoje inžinieriumi-kompiuterininku 1 etatu; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d.

įsakymÄ Nr. K-28, pagal kurį paskyrė V. J. papildomai dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2006 m. sausio 2 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 69, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti 0,75 etato darbininku, Å¡ios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2006 m. sausio 13 d. įsakymÄ Nr. K-75, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,75 etato darbininku; pasirašė 2006 m. birželio 28 d.

įsakymÄ Nr. K-99, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymÄ Nr. K-73, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymÄ Nr. K-5, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato inžinieriumi kompiuterininku; pasirašė 2007 m. spalio 1 d. įsakymÄ Nr. K-42, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymÄ Nr. K-68, kuriuo atleido V. J. iÅ¡ darbo; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V.

J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 38, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti 0,25 etato darbininku, ir 2009 m. birželio 12 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. įsakymÄ Nr. K-83, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 38, kuria V. J. priėmė dirbti 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku, Å¡ios sutarties pakeitimÄ dėl V. J. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2009 m. birželio 12 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2009 m. birželio 12 d.

įsakymÄ Nr. KD-27, kuriuo atleido V. J. iÅ¡ inžinieriaus kompiuterininko ir darbininko pareigų;laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. gegužės 4 d., R. L. gimnazijoje nedirbusio V. J. vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXX, paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 8, kad 1999 m. balandžio 1 d. V. J. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje sargu; įraÅ¡Ä Nr. 9, apie V. J. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir įraÅ¡Ä apie V. J. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 10 apie tai, kad 1999 m. gegužės 4 d. V. J. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje valytoju;laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio, paraÅ¡u bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sÄ lygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dienÄ ir pagal Å¡iuos dokumentus, padedant V.

J., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam V. J. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta – 75 678,9 Lt kaip darbo užmokestis; - pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 130, kuria A.

Z. priėmė dirbti 0,5 etato kompiuterių programuotoju, Å¡ios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo ir 2002 m. gegužės 2 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 1999 m. rugpjūčio 24 d. įsakymÄ Nr. 11-K, kuriuo priėmė A. Z. dirbti R. L. gimnazijoje kompiuterių programuotoju 0,5 etato; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su A. Z. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 259, pagal kuriÄ A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato darbininku, Å¡ios sutarties pakeitimus dėl A.

Z. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2005 m. rugpjūčio 19 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 69-K, kuriuo paskyrė A. Z. dirbti R. L. gimnazijoje darbininku 0,5 etato; pasirašė 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymÄ Nr. K-78, kuriuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. atleido A. Z. iÅ¡ R. L. gimnazijos darbininko pareigų;laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. R. L. gimnazijoje nedirbusio A. Z. vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX paraÅ¡u ir antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 9, kad 1999 m. rugpjūčio 25 d.

A. Z. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje kompiuterių programuotoju, ir įraÅ¡Ä apie A. Z. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 10 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 11 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 12 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 13 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio, paraÅ¡u ir antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V.

J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sÄ lygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dienÄ , ir pagal Å¡iuos dokumentus, padedant A. Z., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam A.

Z. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta – 15 903,78 Lt kaip darbo užmokestis;- pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymÄ Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į darbÄ R. L. vidurinėje mokykloje kÅ«riku; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymÄ Nr. 68-K, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1996 m. sausio 11 d. pavaduoti K. R. jo ligos metu; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ E. V. priėmė dirbti kÅ«riku nuo 1996 m. sausio 11 d. iki kÅ«renimo sezono pabaigos; pasirašė 1996 m. balandžio 23 d.

įsakymÄ Nr. 96-K, kuriuo nuo 1996 m. balandžio 18 d. atleido E. V. iÅ¡ R. L. vidurinės mokyklos kÅ«riko pareigų; pasirašė 1997 m. spalio 31 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 29, kuria E. V. priėmė dirbti 0,5 etato kÅ«riku, mokant 0,5 etato priemokÄ , ir Å¡ios sutarties pakeitimus dėl E. V. darbo pobÅ«džio nustatymo; priėmė 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymÄ Nr. 38, kuriuo nustatė nuo 1997 m. lapkričio 4 d. E. V. mokėti 0,5 direktoriaus Å«kio ir administracijos reikalų pavaduotojo etato priemokÄ , kol bus paskirtas direktoriaus Å«kio ir administracijos reikalų pavaduotojas; priėmė 1997 m. spalio 31 d.

įsakymÄ Nr. 32, kuriuo nuo 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. priėmė 0,5 etato darbininku ir 0,5 etato kÅ«riku; pasirašė 1998 m. rugpjūčio 24 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 91, pagal kuriÄ E. V. priėmė dirbti darbininku, mokant 0,5 etato priemokÄ , taip pat įraÅ¡us apie Å¡ios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir priemokų dydžio nustatymo ir sutarties nutraukimo; priėmė 1998 m. rugpjūčio 18 d. įsakymÄ Nr. 1, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1998 m. rugpjūčio 18 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. pavaduoti kiemsargį; priėmė 1998 m. rugpjūčio 24 d.

įsakymÄ Nr. 7-K, kuriuo nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. E. V. nustatė eiti 0,5 etato darbininko pareigas, mokant 0,5 etato dydžio priemokÄ ; priėmė 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymÄ Nr. 9, kuriuo nustatė nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d. E. V. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemokÄ už dujų katilinės priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ ; priėmė 2001 m. sausio 3 d. įsakymÄ Nr. 171, kuriuo nuo 2001 m. sausio 2 d. E. V. nustatė eiti 1,5 etato darbininko pareigas; pasirašė 2001 m. rugpjūčio 25 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 215, kuria E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. priėmė dirbti L. gimnazijoje, mokant 25 procentų dydžio atlyginimo priemokÄ už dujų katilinės priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ , ir įraÅ¡us apie Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; priėmė 2001 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymÄ Nr. 13-K, kuriuo nustatė darbininkui E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemokÄ už dujų katilinės priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ ; priėmė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 67-K, kuriuo nuo 2002 m. gegužės 2 d. E. V. paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 257, kuria E. V. priėmė dirbti L. gimnazijoje 1 etatu darbininku, ir įraÅ¡us apie Å¡ios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir atlyginimo dydžio nustatymo bei sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2008 m. gegužės 19 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 45, kuria E. V. priėmė dirbti L. gimnazijoje 0,5 etato darbo saugos specialistu, ir įraÅ¡us apie Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; priėmė 2008 m. gegužės 19 d.

įsakymÄ Nr. K-121, kuriuo nuo 2008 m. gegužės 19 d. E. V. paskyrė dirbti 0,5 etato darbo saugos specialistu; priėmė 2009 m. sausio 30 d. įsakymÄ Nr. KD-21, kuriuo 2009 m. sausio 2 d. E. V. atleido iÅ¡ darbo saugos specialisto pareigų; priėmė 2010 m. sausio 4 d. įsakymÄ Nr. KD-41, kuriuo nuo 2001 m. sausio 1 d. E. V. paskyrė dirbti 0,75 etato darbininku; priėmė 2010 m. kovo 29 d. įsakymÄ Nr. KD-43, kuriuo atleido E. V. iÅ¡ darbininko pareigų;laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d.

R. L. mokykloje nedirbusio E. V. vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 3, kad 1994 m. sausio 25 d. E. V. pradėjo dirbti RadviliÅ¡kio rajono Valdybos Å¡vietimo skyriaus L. vidurinėje mokykloje valytoju, įraÅ¡Ä Nr. 4, kad 1994 m. sausio 30 d. jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSÄ® 26 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 1994 m. sausio 30 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 9, kad 1996 m. sausio 11 d. E. V. pradėjo dirbti R. L. vidurinėje mokykloje kÅ«riku; įraÅ¡Ä Nr. 10 apie E. V. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 11, kad 1996 m. balandžio 18 d. jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSÄ® 26 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 20 d. iki 1996 m. balandžio 18 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 12 apie R. L. vidurinės mokyklos darbininkui E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 1996 m. spalio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 13, kad 1997 m. spalio 17 d. jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSÄ® 28 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. gruodžio 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 14, kad 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje darbininku; įraÅ¡Ä Nr. 15 apie E. V. laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 16 apie E. V. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 17, apie E. V. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio, paraÅ¡u bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad E. V.

ėjo darbo sutartyse, bei įsakymuose nurodytomis sÄ lygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dienÄ ir pagal Å¡iuos dokumentus, padedant E. V., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 76 878,34 Lt kaip darbo užmokestis;Be to, J.

V. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. 01-20 eilutės „99 05 04“ (Nr.

64) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“; tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.1 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 133) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“; tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 135) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“; tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V.

J. vardu pasirašė įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-08-29“ (Nr. 229) skiltyje „ParaÅ¡ai instruktuojamojo“.Tokiu bÅ«du, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį bei jam patikėtÄ didelės vertės, t. y. 249 117,83 Lt, svetimÄ , RadviliÅ¡kio rajono savivaldybei priklausantį turtÄ ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes Å¡iais veiksmais J.

V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardÄ , sumenkino Å¡vietimo įstaigos – R. L. gimnazijos autoritetÄ .Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, R. L. gimnazijos direktoriumi, žinodamas, jog M. V. nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 18 d. atlieka areÅ¡to bausmę, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, surašė 2009 m. spalio 7 d.

R. L. gimnazijos direktoriui adresuojamÄ praÅ¡ymÄ M. V. iÅ¡leisti nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., kurį M. V. vardu pasirašė nenustatytas asmuo, ir Å¡io dokumento pagrindu, J. V. bÅ«damas R. L. gimnazijos direktoriumi, priėmė 2009 m. spalio 7 d. įsakymÄ Nr. A-8, iÅ¡leisti M. V. nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., o 2009 m. rugsėjo 30 d. paraÅ¡u bei antspaudu patvirtindamas 2009 metų rugsėjo mėnesio, R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, t. y., kad M.

V. per 2009 metų rugsėjo mėnesį, 20 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 22 dienas dirbo 0,5 etato Darbo saugos specialistu, 2009 m. spalio 31 d. paraÅ¡u ir antspaudu patvirtindamas 2009 metų spalio mėnesio R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, t. y., jog M. V. L. gimnazijoje per 2009 metų spalio mėnesį, 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato Darbo saugos specialistu, bei jais remiantis M. V. pagal sudarytas darbo sutartis (dėl darbo sargu ir darbo saugos specialistu) buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 53,86 Lt kaip darbo užmokestis už jo darbe nebÅ«tÄ laikÄ .Tokiu bÅ«du, J.

V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ svetimÄ , t. y. RadviliÅ¡kio rajono savivaldybei priklausantį nedidelės vertės turtÄ , t. y. 353,86 Lt, ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes Å¡iais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardÄ , sumenkino Å¡vietimo įstaigos – R. L. gimnazijos autoritetÄ .Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. bÅ«damas R.

L. gimnazijos direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su G. B. ir V. D., 2011 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje su G. B. pasirašė tarp R. L. gimnazijos ir G. B. sudarytose darbo sutartyse, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31; 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182; 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254, kurių tekstus surašė V. D. Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekė paveikti liudytojus, t. y. 2010 m. gruodžio 30 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad Radviliškio rajono apylinkės prokuratūroje, byloje Nr. 81-2-73-10, jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, R.

L. gimnazijos direktoriaus kabinete, gimnazijos informacinių technologijų mokytojui V. Å . pasisakius, kad yra kviečiamas į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ apklausai kaip liudytojas, J. V. jam pasakė, jog R. L. gimnazijoje, 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku buvo priimtas dirbti V. J., prašė apklausos metu sakyti, kad V. J. mokykloje tvarkė kompiuterius.Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. sausio 18 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad A. I. galbÅ«t bus kviečiamas į apklausÄ kaip liudytojas, bÅ«damas A.

I. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), prašė A. I. apklausos Radviliškio rajono apylinkės prokuratūroje metu sakyti, jog mokyklos garažuose vandens nebuvo ir kad mokykloje dirbo V. J. Po to, 2011 m. sausio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, R. L. gimnazijos direktoriaus kabinete, liudytojui gimnazijos darbuotojui A. I. kompiuteriu rodė asmenų nuotraukas, sakė, kad nuotraukose yra asmuo, pavarde J., prašė apklausos prokuratūroje metu paliudyti, jog šis asmuo dirbo mokykloje, kad prižiūrėjo kompiuterius.

Po to, 2011 vasario 10 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, R. L. gimnazijos direktoriaus kabinete A. I. klausinėjo apie jo apklausos metu duotus parodymus, priekaiÅ¡tavo dėl jų turinio.Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad gimnazijos valytojos galbÅ«t bus kviečiamos į apklausÄ kaip liudytojos, į R. L. gimnazijos direktoriaus kabinetÄ sukvietė mokyklos darbuotojas L. S., A. D., A. M., E. B., M. Å ., paaiÅ¡kino joms, jog jos gali bÅ«ti kviečiamos į prokuratÅ«rÄ apklausai, prokuroras klausinės apie gimnazijos darbuotojus, kompiuteriu rodė V.

J. ir A. Z. nuotraukas, sakė, kad nuotraukoje yra V. J., prašė jų apklausos metu paliudyti, jog Å¡ie asmenys dirbo R. L. gimnazijoje bei tvirtino, kad jie tikrai dirbo, tvarkė kompiuterius, o prieÅ¡ kelerius metus atleisti, todėl jos galėjo V. J. R. L. gimnazijoje nematyti. Po to, tÄ pačiÄ dienÄ , R. L. gimnazijos direktoriaus kabinete buvusioms Z. G. ir V. M. rodė dviejų asmenų nuotraukas, tvirtino, kad jie dirbo mokykloje kompiuterių specialistu bei darbininku.Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. balandžio 1 d. apie 15 val., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R.

L. gimnazijos direktoriaus Å«kio pavaduotojas K. M. galbÅ«t bus kviečiamas į apklausÄ kaip liudytojas, prašė jo prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, jog R. L. gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiÅ«rėjo jis ir V. J., o direktorius nieko nekontroliavo. Be to, grÄ Å¾intas į R. L. gimnazijos direktoriaus pareigas, už jam tinkamus duotus parodymus, žadėjo tokius K. M. neva atliktus veiksmus įvertinti Å¡velnia drausmine nuobauda – papeikimu.Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, V.

J. darbovietėje, Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir Sporto paslaugų centre, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis galimai bus kviečiamas apklausai liudytoju, nuo 1998 m. rugpjūčio mėnesio iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio, R. L. gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigose dirbusio V. J. prašė prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, kad R. L. gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo jis ir K. M., o gimnazijos direktorius nieko nekontroliavo.Tokiu būdu, J.

V. siekė paveikti liudytojus, kad Å¡ie bylos ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Nuteistoji V. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principÄ , nesivadovavo teismų praktika, todėl netinkamai, neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nuteistoji V. D. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neigia ir nurodo, kad dokumentų neklastojo ir jais nedisponavo. Skunde tvirtina, kad R. L. gimnazijoje dirbo raÅ¡tinės vedėja ir buvo pavaldi gimnazijos direktoriui J. V., t. y. vadovaudamasi pareiginėmis nuostatomis bei instrukcijomis, vykdė direktoriaus nurodymus ruoÅ¡iant dokumentus. Pažymi, kad 2005 m. darbo inspekcijos pareigÅ«nai patikrinimo metu pastebėjo, jog darbo sutartyse nėra atžymėti darbo sÄ lygų pasikeitimai bei leido Å¡iuos pastebėjimus darbo sutartyse iÅ¡taisyti, neįtraukiant jų į patikrinimo aktÄ .

Todėl, vykdydama direktoriaus ir darbo inspekcijos pareigÅ«nų nurodymus, perrašė G. B. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir Nr. 254 darbo sutartis, kurias pasirašė ir susipažino pats G. B. Tvirtina, kad paÅ¡alinusi trÅ«kumus, Å¡ias darbo sutartis perdavė gimnazijos direktoriui, o kai jas grÄ Å¾ino, įdėjo į seifÄ ir nepažiÅ«rėjo, ar senosios darbo sutartis buvo sudėtos į G. B. bylÄ .Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad perraÅ¡ydama G.

B. darbo sutartis, jose nenurodė įsakymų numerių. Tačiau pasak apeliantės, visi įsakymai registruojami Ä®sakymų registracijos žurnale. Be to, darbo sutartis nebuvo sudaroma nauja, ji tęsiama, įraÅ¡ant naujÄ susitarimÄ dėl pasikeitusio darbo pobÅ«džio, kuris pridedamas prie pagrindinės darbo sutarties ir įforminamas atskiru numeriu. Nurodo, kad jos (apeliantės) darbas buvo tik techninio pobÅ«džio, nes darbo sutartyse įraÅ¡ai be direktoriaus pritarimo, paraÅ¡o ir antspaudo negaliojo.

Nuteistoji tvirtina, kad ji nežinojo ir neprivalėjo domėtis apie faktinį G. B. darbÄ gimnazijoje. Taip pat apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodo, kad G. B. darbo sutartyse pataisymai deÅ¡imties metų laikotarpiu buvo daryti tuo pačių raÅ¡ikliu. Pasak apeliantės, įraÅ¡ai buvo daryti bÅ«tent vienu metu, tačiau ne 2011 metais, o 2005 metais, kai darbo inspekcijos pareigÅ«nai nurodė padaryti pataisymus. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji (apeliantė) veikdama bendrininkų grupe su gimnazijos direktoriumi J.

V. klastojo G. B. darbo sutartis.Pažymi, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Pasak apeliantės, tai, kad ji vykdė tarnybines pareigas ir klausė direktoriaus bei patikrinimÄ atlikusių pareigÅ«nų nurodymų, negali bÅ«ti laikoma bendrininkavimu. V. D. skunde tvirtina, kad taip pat nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista už tai, jog klastojo V.

J. dokumentus. Pasak apeliantės, ji neklastojo V. J. parašų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatuodamas, jog ji (apeliantė) suklastojo V. J. parašus, nepagrįstai rėmėsi 2011 m. gegužės 13 d. specialisto išvada Nr. 11Š-95 (11) bei specialistės paaiškinimais duotais pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Pasak nuteistosios, specialisto išvadoje nurodoma, kad tikėtina, jog ji (apeliantė) suklastojo parašus, tačiau šių išvadų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

V. D. nuomone, Å¡i pateikta specialisto iÅ¡vada yra abejotino pobÅ«džio, o visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti Å iaulių apygardos teismo skundžiamÄ nuosprendį ir paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti arba palikti nenagrinėtu.Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Å iaulių apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nuteistojo nuomone, jo kaltė pagal byloje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus – neįrodyta. Be to, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis yra vienas iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Kai asmens veikloje nėra nusikalstamos veikos sudėties, t. y. visų baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymių, tokia veika negali bÅ«ti laikoma nusikaltimu.Apeliantas skunde iÅ¡dėstęs BK 228 straipsnio turinį nurodo, kad pagal šį straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sÄ voka iÅ¡aiÅ¡kinta BK 230 straipsnyje.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jis (apeliantas) nėra nei valstybės tarnautojas, nei jam prilyginamas asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.Taip pat nuteistojo V. J. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad jis (apeliantas) padėjo valstybės tarnautojui, t. y. gimnazijos direktoriui J. V., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iÅ¡vaistyti didelės vertės svetimÄ turtÄ .Pasak apelianto, BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra tyčinis bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, nenurodė kaip pasireiÅ¡kė jo (apelianto) ir J. V. tyčinis susitarimas daryti nusikalstamas veikas, tačiau skundžiamajame nuosprendyje konstatavo jų kaip bendrininkų tarpusavio susitarimÄ .V. J. atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai keitėsi tik dėl darbo trukmės ir uždarbio dydžio, o parodymai susiję dėl asmens duomenų pateikimo darbdaviui – visada buvo nuoseklÅ«s. Pasak apelianto, jis savo duomenis ir dokumentus pateikė norėdamas įsidarbinti, o ne padėti direktoriui piktnaudžiauti tarnyba, iÅ¡Å¡vaistyti lėšas bei padaryti žalos.

Tvirtina, kad jam (apeliantui) nebuvo žinoma kaip bus tvarkomi jo asmens dokumentai darbovietėje. V. J. nuomone, tarp jo ir gimnazijos direktoriaus yra susiklostę darbo teisiniai santykiai, bet nenusikalstami.Skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad 2011 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu davė pirminius neteisingus parodymus, t. y. nurodė, jog gimnazijoje dirbo ne iki 2009 m. birželio 12 d., bet tik du mėnesius, dėl prokuroro taikomo psichologinio spaudimo ir baimės bÅ«ti sulaikytam. Be to, žinodamas, kad gimnazijoje dirbo darbus, kurie jo darbo sutartyje nebuvo nurodyti ir galvodamas, jog už tai, gimnazijos administracijÄ gali nubausti, nutylėjo, kad dirbo iki 2009 m. birželio 12 d.Apeliantas skunde remiasi teismų praktika ir pažymi, kad sprendžiant civilinio delikto ar žalos padarymo darbo teisiniuose santykiuose atribojimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , vien tik iÅ¡ sutarties ar darbo teisinių santykių, kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiÅ¡kia, jog yra padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Svarbu nustatyti kokius ketinimus turėjo sutarties sÄ lygų nevykdantis ar netinkamai savo pareigas atliekantis asmuo (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-78/2009, Nr. 2K-106/2013 ir kt.). Pasak apelianto, negalima sprendžiant civilinius ginčus taikyti baudžiamosios teisės normas, o asmens elgesį, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinti kaip nusikalstamos veikos padarymÄ . Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės. Taip pat, skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir nurodoma, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo bei proporcingumo principų.

Be to, nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, kurios neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.V. J. skunde tvirtina, kad nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje subjektas, nes joks turtas jam nebuvo patikėtas. Be to, nesant BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo bendrininkavimo požymio – tyčinio bendrininkų tarpusavio susitarimo, jo (apelianto) baudžiamoji atsakomybė negalima.Atkreipia dėmesį į tai, kad turto išvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia arba dėl neatsargumo (BK 184 straipsnio 2 dalis).

Be to, kaltininkas Å¡vaistydamas svetimÄ turtÄ , privalo suvokti, kad jis netinkamai elgiasi su patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu arba jam suteikta turtine teise, t. y. kaltininkas visais atvejais pažeidžia pareigÄ bÅ«ti atidžiu ir rÅ«pestingu svetimam ir jam patikėtu turtui bei pareigÄ griežtai laikytis nustatytų atsargumo taisyklių. Taip pat kaltininko neatsargumas gali nulemti tokių aplinkybių atsiradimÄ , kurios leistų tretiesiems asmenims patiems paimti jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ .Skunde praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje apklausti tiek nuteistieji, tiek liudytojai nuosekliai tvirtino, jog gimnazija buvo nuolat tvarkoma ir remontuojama, direktorius J.

V. rÅ«pinosi gimnazijos pastato iÅ¡ore bei vidumi, remontavo kabinetus, buitines patalpas, sporto salę, bibliotekÄ ir pan.Nurodo, kad nuteistasis J. V. apklausų metu teigė, jog V. J., G. B., E. V. buvo įdarbinti gimnazijoje, kurie atliko įvairius gimnazijos remonto darbus. Taip pat, J. V. pirmosios instancijos teismui pateikė specialistės D. P. iÅ¡vadÄ dėl R. L. gimnazijos atliktų darbų apimties, kurioje nurodyti darbai, įkainiai, įvertinta rekomendacinė laiko norma Å¡iems darbams atlikti. Be to, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ specialistė patvirtino ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje.Atkreipiamas dėmesys ir į liudytojo RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Å vietimo skyriaus vedėjo A.

Č. parodymus, kurių metu parodė, kad iki 2001 m. gimnazija nebuvo finansiÅ¡kai savarankiÅ¡ka, o pinigų remontui ir Å«kinėms iÅ¡laidoms savivaldybė neskyrė. Lėšas gimnazijos turėjo susitaupyti iÅ¡ mokos fondo pagal etatinę struktÅ«rÄ , t. y. lėšos bÅ«davo skiriamos pagal etatus. Jokių įmonių remonto darbams savivaldybė nesamdė, nes nebuvo lėšų. Pažymėjo, kad savivaldybė nebuvo gavusi jokių skundų dėl lėšų Å¡vaistymo L. gimnazijoje. PrieÅ¡ingai, L. gimnazija buvo pavyzdinė Lietuvoje, buvo atliekami planiniai ir neplaniniai patikrinimai, tačiau jokių nusižengimų neužfiksuota.

Liudytojas pažymėjo, kad jei remonto darbai buvo atliekami iš gimnazijos lėšų, tai jiems aktų rašyti nereikėdavo.Taip pat apeliantas V. J. nurodo, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, jog Radviliškio rajono savivaldybė civilinio ieškinio nagrinėjamojoje byloje nepateikė ir jai padaryto žalos dydžio neįrodinėjo.Pasak nuteistojo, akivaizdu, kad direktorius stengdamasis dėl gimnazijos gerovės bei taupydamas lėšas, įvairiems remonto darbams atlikti įdarbindavo darbininkus ir darbo sutartyse nurodydavo tas pareigas, kurioms etatai tuo metu buvo suformuoti.Skunde V.

J. tvirtina, kad per deÅ¡imties metų laikotarpį, dirbdamas gimnazijoje bei atlikdamas įvairius remonto darbus siekė tik užsidirbti pragyvenimui, o už tai nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Be to, nurodo, kad praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, sÄ Å¾iningai dirbo, mokėjo valstybei įstatymų nustatytus mokesčius, charakterizuojamas teigiamai, o už tai, jog per deÅ¡imties metų laikotarpį sÄ Å¾iningai uždirbo 76 878,34 Lt, pirmosios instancijos teismas jį (apeliantÄ ) nuteisė vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei priteisė atlyginti žalÄ RadviliÅ¡kio rajono savivaldybei.Pasak apelianto, jei jo atžvilgiu nebÅ«tų priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, tai tuo atveju praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę.Skunde nurodo, kad bausmė turi bÅ«ti teisinga.

Be to, bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus, t. y. padaryto nusikaltimo ir asmenybės pavojingumÄ . Pažymi, kad jei numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, tai teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (Kasacinė nutartis Nr. 2K-382/2012).V. J. nuomone, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir gali turėti prieÅ¡ingÄ efektÄ , t. y. neužtikrinti bausmės paskirties.

Skunde praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam baudÄ , kurios dydis bÅ«tų arčiau baudžiamojo įstatymo minimumo. Skiriant Å¡velnesnę bausmę nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į jo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, žalos niekam nepadarė ir pan.).Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o jo atžvilgiu priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti arba palikti nenagrinėtu.Pasak apelianto, Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje esantys įrodymai neįrodo, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ieÅ¡kinys jo atžvilgiu turi bÅ«ti atmestas.Taip pat apeliaciniame skunde tvirtina, kad pati RadviliÅ¡kio rajono savivaldybė nepateikė civilinio ieÅ¡kinio ir neįrodinėjo jai padarytos žalos dydžio.

Be to, civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos sumos buvo grindžiamos pagal darbo užmokesčius, kurie buvo sumokėti nuteistiesiems už atliktus remonto darbus gimnazijoje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad remontų darbų atlikimo faktas įrodytas ir nustatytas nagrinėjamojoje byloje. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti Å iaulių apygardos teismo skundžiamÄ nuosprendį ir paskirti Å¡velnesnę bausmę.Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principus, nesivadovavo nacionaline ir tarptautine teismų praktika, todėl netinkamai, neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Pasak nuteistojo, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, nes bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (Kasacinės nutartys Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K- 363/2013 ir kt.).Skunde nuteistasis G.

B. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje prokuroro A. K. pasakyta baigiamoji kalba užfiksuota graso įraÅ¡e ir teisiamojo posėdžio suraÅ¡ytame protokole, yra skirtinga. Pažymi, kad prokuroras teisiamajame posėdyje sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ nevartojo asmens vardų bei kitų žodžių trumpinių (pvz.; „str“., „d“. ir kt.), kurie yra nurodyti protokole.

Taip pat praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje pateiktos iÅ¡vados, vertinimai iÅ¡ dalies sutampa su prokuroro baigiamÄ ja kalba. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas į skundžiamÄ nuosprendį perrašęs prokuroro baigiamÄ jÄ kalbÄ , net neiÅ¡taisė raÅ¡ybos klaidų.Apeliantas tvirtina, kad nepadėjo J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iÅ¡Å¡vaistyti svetimo turto bei neklastojo dokumentų, t. y. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė.Skunde praÅ¡o atsižvelgti į jo (apelianto) parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, kurių metu nuosekliai tvirtino, kad L. gimnazijoje pradėjo dirbti sargu nuo 1993 metų, vėliau jo darbo pobÅ«dis ir pareigos keitėsi.

PraÅ¡ymus dėl priėmimo į darbÄ rašė pats, darbo sutartyse taip pat pasiraÅ¡ydavo visada pats, o pasikeitus darbo pobÅ«džiui, visada bÅ«davo instruktuojamas bei pasiraÅ¡ydavo žurnale. Nurodo, kad kartÄ buvo iÅ¡kvietas į gimnazijos raÅ¡tinę ir informuotas, jog dėl tam tikrų neatitikimų buvo perraÅ¡ytos darbo sutartis, su kuriomis jį supažindino ir pats pasirašė.Pasak nuteistojo, jo parodymus patvirtina ir nuteistojo J. V. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, t. y., kad jis (apeliantas) mokykloje realiai dirbo, buvo priimtas sargo pareigose, tačiau dėl lėšų trÅ«kumo buvo pavesta atlikti ir kitų darbų, todėl darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas pagrįstai.

Taip pat J. V. nurodė ir tai, kad buvo perrašytos kai kurių darbo sutarčių atskiros dalys, tačiau tuo nebuvo siekiama sukelti kokių nors teisinių pasekmių.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jo (apelianto) parodymus patvirtino ir kiti teisiamajame posėdyje apklausti nuteistieji (V. J., E. V.) liudytojai (A. Z. ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos pirmiau nurodytos parodymus vertino kritiškai ir pirmenybę suteikė tų asmenų parodymams, kurie praeityje buvo bausti už darbo drausmės pažeidimus ir su kuriais buvo susiklostę konfliktiški santykiai.

Be to, nuteistojo nuomone, kiekvienas gimnazijos darbuotojas privalo dirbti savus darbus, o ne kontroliuoti kitų darbuotojų darbus. Todėl, jei dalis liudytojų ir nematė jo (apelianto) atliekančio konkrečius darbus, nepaneigia fakto, kad jis mokykloje dirbo.G. B. skunde tvirtina, kad jam pavestus darbus galėjo atlikti neprivalėdamas griežtai laikytis numatyto darbo grafiko, t. y. pavestus darbus atlikdavo po gimnazijos darbo valandų, savaitgaliais ar per moksleivių atostogas, nes vykstant pamokoms atlikti tam tikrus remonto darbus tiesiog nebuvo galimybės. Nuteistojo nuomone, tai, kad dirbo ne tiksliai pagal darbo grafikÄ , neįrodo jo kaltės, jog padėjo iÅ¡Å¡vaistyti svetimÄ turtÄ .

Pažymi, kad pinigai jam buvo mokami teisėtai ir už atliktÄ darbÄ gimnazijoje.Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, niekas neatsižvelgė ir netyrė kokius darbus jis (apeliantas) atliko gimnazijoje. Be to, medžiagų nuraÅ¡ymo aktų analizė patvirtina, kad 2002 m. – 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti realÅ«s darbai, kurių neatliko samdomos įmonės pagal rangos sutartis.Skunde praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ bei specialistės D.

P. paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, t. y. teismas nesiėmė jokių priemonių patikrinti specialisto iÅ¡vados pagrįstumÄ . Nuteistojo nuomone, specialisto iÅ¡vada yra svarbi vertinant, ar buvo mokykloje atlikti darbai, kurių nepadarė kitos įmonės pagal rangos sutartis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti kiti asmenys (fiziniai ar juridiniai), kurie galimai atliko specialisto iÅ¡vadoje nurodytus darbus gimnazijoje.

G. B. nuomone, iš byloje esančių įrodymu akivaizdu, kad specialisto išvadoje nurodytus darbus gimnazijoje atliko būtent jis (apeliantas), A. Z., V. J. ir E. V.Apeliantas skunde tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad jis klastojo dokumentus.Skunde remiasi teismų praktika ir nurodo, kad jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, t. y. neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-272/2012 ir kt.).

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis 2013 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog darbo sutartyse pasirašė jis pats. Be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino tiek nuteistosios V. D., tiek liudytojų K. M., V. J., I. B., L. S., A. M., R. B., D. R., B. R., J. V., A. I., S. P., D. N., V. M., M. Å ., A. D., A. K., R. K., B. K., V. G., V. K., V. M., N. V., R. P., D. Å ., K. R. ir kt. parodymai.G. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad vienu metu, t. y. 2011 m. kovo mėnesį buvo perraÅ¡ytos keturios darbo sutartys, t. y. pagaminti netikri dokumentai.Apeliantas skunde cituoja skundžiamajame nuosprendyje pateiktas iÅ¡vadas dėl darbo sutartyse uždėtų antspaudų raÅ¡alo spalvos ir nurodo, kad Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepatvirtina aplinkybių, kad visose jo darbo sutartyse esantys antspaudai buvo padėti vienu metu, t. y. bÅ«tent 2011 m. kovo mėnesį.Be to, apelianto nuomone, Å iaulių apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje iÅ¡kraipė byloje pateiktas specialistės V.

M. 2011 m. gegužės 19 d. Nr. 11Å -91 (11) ir 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 11Å -94 (11) specialisto iÅ¡vadas. Pasak nuteistojo, specialistė atlikusi tyrimÄ dėl darbo sutartyse esančių rankraÅ¡tinių įrašų ir parašų raÅ¡iklių spalvų, pateikė tik tikėtinas iÅ¡vadas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir konstatavo, kad visose tirti pateiktose darbo sutartyse esantys įraÅ¡ai ir paraÅ¡ai daryti tuo pačiu raÅ¡ikliu, t. y. įrodymus vertino ne įstatymo nustatyta tvarka, o savo nepagrįstu vidiniu įsitikinimu.Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinio skyriaus 2012 m. vasario 23 d. raÅ¡tu Nr. (4)SD-2952, nepagrįstai konstatavo, jog Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi patikrinimus gimnazijoje du kartus (t. y. 2005 m. ir 2008 m.), nenustatė nuteistųjų parodymuose nurodytų pažeidimų.

Tačiau pasak apelianto, Å iaulių apygardos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į nuteistųjų J. V. ir V. D. parodymus, kurių metu teigė, jog darbo inspekcijos pareigÅ«nas leido iÅ¡taisyti nustatytus pažeidimus, jų nefiksuojant pažeidimų protokole.Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 20 straipsnio, BPK 242 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principus, nesirėmė nacionaline bei tarptautine teismų praktika, todėl netinkamai, neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nuteistasis skunde teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Pasak apelianto, nuosprendis yra pagrįstas tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kiti nuosprendyje sprendžiami klausimai pagrįsti išsamiais ir nešališkais ištirtais įrodymais. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.Apeliaciniame skunde cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo (apelianto), kitų nuteistųjų bei liudytojų M.

B., I. M., B. L., J. J., V. P. G., R. V., L. M., R. K., D. R., S. P., B. K., V. U., B. R., E. B., Z. G., A. D., A. M., V. G., R. B., N. B., K. N., D. Å ., M. V., D. R., E. V., N. V. parodymus bei konstatavo, jog nei vienas iÅ¡ nuteistųjų gimnazijoje realiai nedirbo. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad jis nepasirašė nė vieno su darbu gimnazijoje susijusio dokumento. Pasak apelianto, Å¡ių aplinkybių (t. y. dėl fiktyvaus darbo gimnazijoje) nepatvirtina jokie nagrinėjamojoje byloje esantys įrodymai.Atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje nurodoma, jog dalis liudytojų gali sÄ moningai meluoti, tačiau konkrečių liudytojų, kurie davė melagingus parodymus – nuosprendyje nėra nurodyta.

Pasak E. V., pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje yra perkeltos prokuroro A. K. baigiamosios kalbos dalys. Tvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nuosekliai teigė, jog realiai R. L. gimnazijoje dirbo. Atkreipia dėmesį į tai, kad gimnazijoje dirbo apie dešimt metų (nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d.) įvairius darbus. Darbus atlikdavo įvairiu metu, t. y. anksti ryte ar vėlai vakare, savaitgaliais, per moksleivių atostogas, t. y. priklausomai nuo darbo pobūdžio.

Nurodo, kad teisėtai gaudavo minimalų darbo užmokestį, darbo sutartyje pasirašė pats, taip pat pats pasiraÅ¡ydavo darbo saugaus instruktavimo žurnaluose. PraÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad Å«kininkavo ir kaip Å«kininkas laimėjęs paskelbtÄ vieÅ¡Ä konkursÄ , tiekdavo įvairias daržoves gimnazijos valgyklai, tačiau Å¡ios funkcijos nebuvo susijusius su tiesioginiu darbu gimnazijoje.Nuteistojo E. V. nuomone, tai, kad dalis liudytojų nematė jo dirbančio gimnazijoje, negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡vadai, jog jis (apeliantas) realiai gimnazijoje nedirbo.

Be to, apelianto nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, niekas nevertino kas ir kokius darbus atliko gimnazijoje. Pasak apelianto, medžiagų nuraÅ¡ymo aktų analizė įrodo, kad 2002 m. – 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti realÅ«s darbai, kurių neatliko įmonės, dirbusios pagal rangos sutartis. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ bei specialistės D. P. paaiÅ¡kinimus duotus teisiamajame posėdyje.Tai, kad jis (nuteistasis) dirbo įvairius darbus gimnazijoje bei nesilaikė darbo sutartyje nurodyto darbo laiko, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog jis padėjo piktnaudžiauti tarnyba bei iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ turtÄ .

Be to, liudytojas A. Č. apklausos metu patvirtino, kad R. rajono Å¡vietimo skyrius neprieÅ¡taravo, jog į tam tikrÄ pareigybę priimtas darbuotojas atliktų ir kitas darbines funkcijas, nedidinant bendro darbo užmokesčio, t. y. kaip buvo daroma L. gimnazijoje.Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo klausimÄ jo atžvilgiu iÅ¡sprendė formaliai, neatsižvelgė į jo asmenybę bei neįvertino aplinkybių dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (du epizodai), BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (trys epizodai), BK 233 straipsnio 1 dalį, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti Å iaulių apygardos teismo skundžiamÄ nuosprendį ir paskirti Å¡velnesnę bausmę (baudÄ ).

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Å iaulių apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 242 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principų nuostatas, nesivadovavo nacionaline ir tarptautine teismų praktika, todėl netinkamai, neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Pasak apelianto, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų (I.

G., K. M., V. Å ., Z. G., L. S., A. D. ir kt.), nuteistųjų (V. J., E. V.) parodymus apie prokuroro daromÄ poveikį ikiteisminio tyrimo metu.Skunde nuteistasis J. V. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje prokuroro A. K. pasakyta baigiamoji kalba užfiksuota graso įraÅ¡e ir teisiamojo posėdžio suraÅ¡ytame protokole, yra skirtinga. Pažymi, kad prokuroras teisiamajame posėdyje sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ nevartojo asmens vardų bei kitų žodžių trumpinių (pvz.;

„str“., „d“. ir kt.), kurie yra nurodyti protokole. Apeliantas skunde pateikia lyginamÄ jÄ analizę, t. y. cituoja skundžiamojo nuosprendžio dalis ir prokuroro baigiamÄ jÄ kalbÄ bei praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje pateiktos iÅ¡vados, vertinimai sutampa su prokuroro baigiamÄ ja kalba. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas į skundžiamÄ nuosprendį perrašęs prokuroro baigiamÄ jÄ kalbÄ , neiÅ¡taisė raÅ¡ybos klaidų, neatsižvelgė į tai, kad prokuroras iÅ¡kraipė specialisto iÅ¡vadų Nr. 11Å -91 (11) ir Nr. 11Å -94 (11) turinius.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ pratęsė jam (apeliantui) paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, tačiau nenurodė Å¡ios priemonės taikymo pagrindo.Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad gimnazijoje R. D. (A.) asmens byloje nerasti dokumentai (asmens byla), nepatvirtina dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir svetimo turto iÅ¡vaistymo.Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja R.

D. (A.) parodymu metu nuosekliai tvirtino, jog R. L. gimnazijoje pradėjo dirbti nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d., tačiau neprisimena, ar dirbo ir studijuodama Å . universitete. Nurodė, kad gimnazijoje dirbo pasibaigus pamokoms ir apie trejus metus, t. y. liudytoja patvirtino faktÄ , jog dirbo gimnazijoje ir už tai, gaudavo atlygį.Pažymima, kad liudytoja pirmosios instancijos teismui negalėjo patvirtinti, jog įraÅ¡ai esantys jos socialinio draudimo pažymėjime yra suklastoti, nes šį pažymėjimÄ ji (liudytoja) pasiėmė tik tada, kai jo prireikė darbinantis kitoje darbovietėje.Apeliantas skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ turėjo galimybę iÅ¡sireikalauti iÅ¡ R. rajono savivaldybės archyvo R.

D. (A.) asmens bylÄ , tačiau to nepadarė, t. y. apygardos teismas netyrė kas padarė įraÅ¡us R. D. (A.) socialinio draudimo pažymėjime.Pasak nuteistojo, tai, kad R. D. (A.) realiai dirbo gimnazijoje, patvirtina ir duomenys, kurie buvo teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dydį bei įmokas. Be to, R. D. (A.) darbÄ gimnazijoje patvirtina ir įraÅ¡as, esantis Kadrų priėmimo ir atleidimo įsakymų registracijos 1995 – 1999 m. žurnale.Taip pat, nuteistojo J.

V. nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į liudytojos I. M. duotus parodymus apie tai, kad asmenys, kurie buvo įraÅ¡yti į darbo laiko apskaitos tabelius, dirbo realiai. Taip pat nevertino liudytojo A. Č. parodymų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡iame epizode iÅ¡ jo (apelianto) priteisė R. rajono savivaldybei 5 912,28 Lt turtinei žalai atlyginti, nes nebuvo nustatyta, jog jis iÅ¡vaistė svetimÄ turtÄ .Skunde nuteistasis cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai vadovavosi liudytojo R.

Å . parodymais.Nurodo, kad su Å¡iuo liudytoju jis (apeliantas) konfliktavo, todėl R. Å . parodymuose atsispindi subjektyvus neigiamas požiÅ«ris bei suinteresuotumas bylos baigtimi. Be to, darė poveikį kitiems liudytojams.Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Å . davė parodymus keturis kartus, kurie kito priklausomai nuo naujų aplinkybių paaiÅ¡kėjimo nagrinėjant bylÄ teisme, t. y. vienu atveju teigė, jog iki 1997 m. darbininku niekada nedirbo, kitu – dirbo sargu ir pan.

Pasak J. V., Å¡iuos liudytojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, paneigė liudytojos L. M. ir I. M. Be to, liudytojo R. Å . parodymų nepatvirtino ir kita bylos medžiaga, t. y. nei dokumentai esantis nagrinėjamojoje byloje, nei liudytojai.Taip pat, skunde tvirtinama, kad jis (apeliantas) svetimo turto neiÅ¡vaistė, nes G. B., V. J., A. Z., E. V., M. V. R. L. gimnazijoje dirbo realiai, buvo sudarytos darbo sutartys. Å ie asmenys realiai dirbo gimnazijoje ir atlikdavo įvairius jiems pavestus darbus, nežiÅ«rint tai, jog jų darbo sutartyse nurodytas darbas ne visada atitikdavo realiai atliekamus darbus bei darbo krÅ«vį, t. y. darbuotojai dirbo remonto darbus, tvarkė gimnazijÄ bei jos aplinkÄ , neatlygintinai naudojo savo darbo įrankius ir pan.

Be to, Å¡ie darbuotojai neprivalėjo griežtai laikytis numatyto darbo grafiko, nes pavestus darbus atlikdavo po gimnazijos darbo valandų, naktimis, savaitgaliais ar moksleivių atostogų metu. Atkreipia dėmesį į tai, kad gimnazija buvo pavaldi R. savivaldybei, t. y. savivaldybei buvo žinoma tai, jog žmogus priimamas atlikti vienam darbui (etatui), o dirba kitÄ darbÄ . Be to, gimnazijai buvo skiriama konkreti pinigų suma metams bei nustatomi etatai. Kadangi ne visi etatai buvo reikalingi visiems metams (pvz. rÅ«bininko), tai Å¡is etatas nebÅ«davo naikinamas, o tik sumažinamas, ir darbuotojas atlikdavo pavestus kitus darbus kaip už pilnÄ etatÄ .

Nurodo, kad Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. Č. teigdamas, jog buvo susiformavusi praktika, jog nedidinant bendro darbo užmokesčio fondo į nurodytÄ darbo vietÄ bÅ«davo priimamas žmogus, kuris atlikdavo kitas darbines funkcijas. Be to, 2011 m. birželio 16 d. R. rajono savivaldybėje buvo priimtas oficialus sprendimas, leidžiantis gimnazijos vadovams daryti kiekybinius ir kokybinius etatinius pareigybių pakeitimus, nevirÅ¡ijant biudžeto iÅ¡laidų.Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo G.

B., V. J., A. Z., E. V. parodymais ir juos vertino vienaÅ¡aliÅ¡kai, konstatuodamas, jog Å¡ie asmenys realiai gimnazijoje nedirbo. Pažymi, kad Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje buvo apklausta apie Å¡imtas liudytojų, kurių dalis matė pirmiau nurodytus asmenis dirbančius gimnazijoje, kiti – nematė. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas vertindamas liudytojų parodymus, turėjo atskirti, kurių liudytojų parodymai yra reikÅ¡mingi, t. y. vadovautis tais liudytojų parodymais, kurių pareiga buvo kontroliuoti darbuotojus, o ne tų liudytojų parodymais, kurie net neprivalėjo matyti Å¡ių darbuotojų.Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ypatingÄ dėmesį skyrė liudytojo K.

R. parodydamas. Pasak J. V., šio liudytojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme yra prieštaringi.Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė kokiu tikslu buvo priimti dirbti G. B., V. J., A. Z., E. V. bei kokius jie darbus atliko gimnazijoje. Tvirtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme netyrė kas atliko remonto darbus R. L. gimnazijoje, tačiau byloje pateikta medžiagų nurašymo aktų analizė įrodo, jog 2002 m. – 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti realūs darbai, kurių neatliko įmonės, dirbusios pagal rangos sutartis.Pasak apelianto, Šiaulių apygardos teismas nevertino specialistės D.

P. pateiktos iÅ¡vados dėl L. gimnazijoje atliktų remonto darbų bei neatsižvelgė į specialistės paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, t. y. teismas nurodė, kad specialistės iÅ¡vadoje pateikti duomenys, nepatvirtina kas tuos remonto darbus gimnazijoje atliko. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu proceso dalyvio pateikta konsultacinė iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esančiai specialisto iÅ¡vadai, tai teismas turi imtis priemonių Å¡iuos prieÅ¡taravimus paÅ¡alinti, t. y. kviesti į teisiamÄ jį posėdį specialistus ir juos apklausti, ar skirti naujÄ ekspertizę.Skunde nuteistasis J.

V. prašo atsižvelgti ir į pirmosios instancijos teismui pateiktas veiklos ataskaitas, kurios patvirtina, kokie darbai gimnazijoje buvo atlikti laikotarpiu nuo 2002 m. – 2010 m. Be to, specialistė įvertino, kad šiems darbams padaryti užtruko 12 747 val., o atliktų darbų vertė – 744 242 Lt. Apelianto nuomone, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad šiuos gimnazijoje remonto darbus atliko būtent G. B., V. J., A. Z. ir E. V.Apeliantas skunde teigia, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtų klastojęs dokumentus bei jais disponavęs, t. y. nėra padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012 ir kt.).Pasak apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad veiksmai, t. y. paruoštų dokumentų pasirašymas, antspaudo uždėjimas, neturint tyčios į dokumentus įrašyti melagingų žinių, nesukelia neigiamų pasekmių, todėl nesudaro dokumentų klastojimo sudėties.Pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai tikrinimo metu buvo nustatę, jog neteisingai užpildytos kai kurių darbuotojų, t. y.

G. B., darbo sutartis, ir jiems leidus buvo perrašytos kai kurių darbo sutarčių atskiros dalys, tačiau neturint jokio tikslo sukelti kokias nors teisines pasekmes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nebūtinai visi pažeidimai turi būti užfiksuoti protokole, nes dažnai jie pašalinami susitarimo būdu ir niekur nefiksuojant.Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad šiose darbo sutartyse buvo suklastoti parašai. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas neatsižvelgė į G.

B. parodymus, kurių metu nuosekliai tvirtino, jog darbo sutartyse pats pasirašė. Šias aplinkybes patvirtino ir V. D., nurodydama, kad G. B. darbo sutartyse pats pasirašė. Apelianto nuomone, tai, kad G. B. laiku ir pats pasirašė darbo sutartyje, iš dalies patvirtina ir liudytojų K. M., V. J., I. B., L. S., A. M., R. B., D. R., B. R., J. V., A. I., S. P., D. N., V. M., M. Š., A. D., A. K., R. K., B. K., V. G., V. K., V. M., N. V., R. P., D. Š. ir kt. parodymai. Tuo tarpu, liudytojo K. R. parodymai yra nepagrįsti ir šališki, nes šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi.Apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje taip pat nepagrįstai, neargumentuotai ir vienašališkai konstatavo, kad vienu metu, t. y. 2011 m. kovo mėnesį, buvo perrašytos keturios darbo sutartis, kuriose iki jų perrašymo G.

B. parašų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje pateikė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ argumentuodamas tuo, jog 2011 m. kovo mėnesį, gimnazijoje nebuvo rasta violetinės spalvos raÅ¡alo, todėl G. B. darbo sutartyse buvo naudojamas tik tuo metu turėtos raÅ¡alo spalvos, t. y. mėlyna ir juoda.Pažymi, kad siekiant nustatyti, ar G. B. darbo sutartyse antspaudai buvo sudėti bÅ«tent 2011 metais ir su tuo metu mokykloje rastu raÅ¡alu, bÅ«tina atlikti ekspertizę. Be to, vizualiai apžiÅ«rint G.

B. darbo sutartis matyti, kad jose yra kelių skirtingų atspalvių mėlynos spalvos antspaudų. Todėl apelianto nuomone, tokie skirtingų antspaudų atspalviai negalėjo bÅ«ti padėti tÄ pačiÄ dienÄ .Nuteistasis J. V. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad G. B. darbo sutartyse įraÅ¡ai ir paraÅ¡ai daryti tuo pačiu raÅ¡ikliu, nes vizualiai įvertinus Å¡ias darbo sutartis matyti, jog jose esantys įraÅ¡ai yra daryti tiek juodos, tiek mėlynos spalvos raÅ¡ikliais.

Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡kraipė ir savaip interpretavo 2011 m. gegužės 19 d. Nr. 11Å -91 (11) ir 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 11Å -94 (11) specialisto iÅ¡vadas. Skunde praÅ¡oma atsižvelgti ir į tai, kad gimnazijoje vienu metu buvo nuperkamas didelis kiekis vienodų priemonių, taip pat ir raÅ¡iklių.Skunde tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje yra pateikti duomenys apie 2005 metais ir 2008 metais vykusius patikrinimus, o apie kitus vykusius gimnazijos patikrinimus Valstybinė darbo inspekcija nepateikė ne dėl to, jog patikrinimų daugiau gimnazijoje nebuvo, o todėl, kad tokių duomenų jau nebėra iÅ¡likusių pagal nustatytÄ saugojimo tvarkÄ .

Todėl apelianto nuomone, negalima paneigti abejonės, kad gimnazija galimai buvo tikrinama ir 2006 metais ir / ar 2007 metais, kurio metu taip pat galėjo būti perrašytos darbo sutartis.Taip pat apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, t. y. laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi įdarbinant fiktyvius darbuotojus.J. V. nurodo, kad nėra įdarbinęs nei vieno fiktyvaus darbuotojo.

Be to, tokių duomenų skundžiamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat nepateikė. Apelianto nuomone, tai, kad darbuotojai buvo priimti dirbti ne toms pareigoms, kurios buvo nurodytos darbo sutartyse, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, jog jis (nuteistasis) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė už tai, jog suklastojo M. V. praÅ¡ymÄ ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi iÅ¡vaistė nedidelės vertės jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ , t. y. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 3 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.Nuteistasis apeliaciniame skunde iÅ¡samiai iÅ¡dėsto įvykio aplinkybes ir nurodo, kad paraÅ¡u tvirtindamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius privalo užtikrinti jų tikrumÄ , tačiau pasitikėdamas darbuotojais, nepastebėjo, jog apskaitos žiniaraÅ¡tyje už rugsėjo – spalio mėnesius buvo įsivėlusi techninė klaida, t. y. nepastebėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. spalio 18 d.

M. V. buvo suteiktos nemokomos atostogos. Tačiau nuteistojo nuomone, Å¡i klaida buvo iÅ¡taisyta ir M. V. permokėta 353 Lt suma buvo grÄ Å¾inti gimnazijos sÄ skaitÄ . Pažymi, kad pastebėjus apskaitos žiniaraÅ¡tyje įsivėlusiÄ klaidÄ , jis (apeliantas) aktyviais veiksmais stengėsi jÄ iÅ¡taisyti, t. y. pats vežė M. V. pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo į policijos komisariato areÅ¡tinę, kurioje tuo metu atlikinėjo areÅ¡to bausmę.Tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir nurodė, kad M.

V. negalėjo pasiraÅ¡yti praÅ¡ymo, nes tuo metu atlikinėjo areÅ¡to bausmę ir su juo (apeliantu) nebuvo susitikęs. Be to, Å iaulių apygardos teismas remdamasis pateiktu R. rajono policijos komisariato raÅ¡tu konstatavo, kad M. V. atliekant areÅ¡to bausmę, nebuvo perduodamas maistas, nebuvo suteikti pasimatymai su artimaisiais. Tačiau pasak apelianto, Å¡ias apygardos teismo konstatuotas aplinkybes paneigė M. V., liudytojų A. K., M. Ž., D. M., A. D. parodymai.Skunde J. V. iÅ¡dėsto BK 228 straipsnio turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nenurodė, kokiais veiksmais jis (apeliantas) padarė didelę žalÄ .

Be to, teismas neįrodė subjektyviosios nusikaltimo pusės – tyčios. Pasak apelianto, akivaizdu, kad 353 Lt, kurie buvo iÅ¡mokėti dėl klaidos M. V. ir vėliau grÄ Å¾inti į gimnazijos biudžetÄ , negali bÅ«ti pripažinti didele žala. Todėl jeigu nėra padarytos didelės žalos, asmuo negali bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio nuostatas.BK 184 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta tik tyčinė kaltės forma, kurios pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ neįrodė, t. y. neįrodė, kad jis (apeliantas) suprato, jog elgiasi neteisėtai bei numatė, kad mokykla neteks 353 Lt, ir sÄ moningai leido tokiai žalai atsirasti.Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad R. rajono savivaldybė nagrinėjamojoje byloje nepateikė jokio civilinio ieÅ¡kinio dėl padarytos žalos atlyginimo.Apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad poveikiu liudytojams siekiama, jog baudžiamojo persekiojimo procese atsirastų neteisinga informacija.

Be to, Å¡is nusikaltimas (BK 233 straipsnis) gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad kiÅ¡damasis į teisingumo procesÄ ir darydamas poveikį liudytojui, elgiasi pavojingai ir neteisėtai (Kasacinės nutartys Nr. 2K-523/2010, Nr. 2K-127/2013, Nr. 2K-409/2013).Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo V. Å . parodymus, kurių metu tvirtino apie R. D. daromÄ poveikį. Tai, kad V. Å . ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas dėl parodymų davimo, patvirtino ir liudytojas R.

P. Pažymi, kad R. D. ir jo (apelianto) santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, todėl galimai ji buvo suinteresuota bylos baigtimi, t. y. ikiteisminio tyrimo metu iniciavo liudytojo V. Å . papildomÄ apklausÄ . PraÅ¡oma atsižvelgti ir į tai, kad liudytojÄ V. Å . dėl parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu bandė paveikti tiek R. L., tiek I. B.Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde cituoja liudytojo A. I. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir pažymi, kad Å¡iam liudytojui jokio poveikio nedarė, t. y. neprašė sakyti, kad V.

J. dirbo gimnazijoje bei nuotraukų nerodė. PrieÅ¡ingai, pasak apelianto, liudytojas A. I. buvo paveiktas prokuroro, pats savimi negalėjo pasirÅ«pinti, nes yra neįgalus, visų bijojo, todėl galėjo pasakyti tai, kÄ kiti norėjo iÅ¡girsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. I. parodymai yra prieÅ¡taringi, todėl bÅ«tina Å¡io liudytojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Be to, Å¡io liudytojų parodymų nepatvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai, t. y. V. K., R. Å ., R. D. bei nuteistoji V. D.

Pasak nuteistojo, nors Å¡ių proceso dalyvių parodymais skundžiamajame nuosprendyje teismas rėmėsi, tačiau jie neinformatyvÅ«s ir nepatvirtinantis, jog A. I. jis (nuteistasis) darė poveikį.Apeliantas skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad liudytojos Z. G., A. M., M. Å ., L. S., E. B., A. D., V. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog joms jis (apeliantas) jokio spaudimo ar poveikio nedarė. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pirmųjų apklausų metu liudytojoms buvo daromas prokuroro spaudimas (t. y. apklausų metu buvo įtempta atmosfera, įsakmus tonas, menami ir provokuojami klausimai bei pan.), kuris sÄ lygojo pirminių parodymų neteisingumÄ .

Be to, liudytojos neperskaičiusios apklausos protokolų – pasirašė, todėl teisiamajame posėdyje perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo prieÅ¡ingi tiems parodymams, kuriuos pirmųjų apklausų metu davė. Tvirtina, kad liudytojui K. M. taip pat nedarė jokio poveikio, neprašė duoti melagingų parodymų, kurie galėtų įtakoti tyrimÄ . Pasak nuteistojo, nors skundžiamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų R. D. ir I. P.-M. parodymais, tačiau jie neinformatyvÅ«s ir nepatvirtinantis, jog bÅ«tent jis (apeliantas) darė poveikį liudytojui K.

M.Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje remdamasis V. J. parodymais, juos iÅ¡kraipė ir neargumentavo, kokiÄ bÅ«tent melagingÄ informacijÄ jis (apeliantas) norėjo, jog liudytojas patvirtintų.J. V. nuomone, bausmė bus teisinga tuo atveju, jei atitiks padaryta veika ir kaltininko pavojingumas.Skunde apeliantas iÅ¡dėstęs BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio turinius nurodo, kad teismas turi tinkamai įvertinti aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir nusikalstamas veikas padariusį asmenį bei Å¡ių nustatytų aplinkybių visumoje daryti iÅ¡vadÄ apie straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimÄ , kuris bÅ«tų neprieÅ¡taringas bei nepažeistų teisingumo principo.

Pasak nuteistojo, bÅ«tina atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ (Kasacinės nutartis Nr. 2K-77/2007).J. V. skunde praÅ¡o įvertinti jo asmenybę (iÅ¡simokslinęs, praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai), atsižvelgti į nuopelnus gimnazijai, miestui ir Å¡aliai (apdovanotas už aktyviÄ veiklÄ ugdant jaunÄ jÄ kartÄ , už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimÄ pasaulyje, yra aktyvus įvairių bendruomenių narys, garbės svečias, raÅ¡ytojas) bei Å¡ias aplinkybes vertinti kaip iÅ¡imtines (BK 54 straipsnio 3 dalis),Atkreipia dėmesį į tai, kad byla nagrinėjama jau apie trejus metus, Å¡iuo metu yra laikinai nuÅ¡alintas nuo gimnazijos direktoriaus pareigų, kuriai vadovavo dvideÅ¡imt du metus.

Apelianto nuomone, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir neskiriant laisvės atėmimo bausmės, nes kitu atveju bÅ«tų pažeisti socialiniai ir Å¡eiminiai santykiai.Nuteistųjų E. V., V. D., G. B., V. J., J. V. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi nuteistųjų E. V., V. D., G. B., V. J. ir J. V. apeliacinių skundų argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ Å iaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 31 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes buvo priimtas iÅ¡ esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Todėl Å iaulių apygardos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui, kadangi suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnyje reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį, t. y. iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinių skundų ribas, t. y. neturi bÅ«ti apeliacinių skundų varžomas taip, kad sprendimas bÅ«tų iÅ¡ esmės neteisingas, ir dėl to bÅ«tų pažeistos konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, tačiau neiÅ¡dėstęs nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų, konstatavo, jog Å¡ių surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis J.

V. (epizode dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. veikų padarymo) padarė nusikalstamas veikas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, o kaltinamieji V. J., E. V., G. B. jam (J. V.) padėjo tai padaryti, todėl jų nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį. Taip pat pirmosios instancijos teismas kaltais pripažino ir nuteisė: V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl dokumentų suklastojimo pasirašant už V.

J.), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo); J. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl M. V.), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo); G. B. pagal 300 straipsnio 1 dalį.Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje J. V. (epizode dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. veikų padarymo) kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį grindžiamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju, R.

L. vidurinės mokyklos direktoriumi, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtÄ turtÄ , t. y. R. rajono savivaldybei priklausančius R. L. gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d., pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį bei jam patikėtÄ didelės vertės, t. y. 249 117,83 Lt, svetimÄ , R. rajono savivaldybei priklausantį turtÄ ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes Å¡iais veiksmais J.

V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo – gimnazijos direktoriaus vardÄ , sumenkino Å¡vietimo įstaigos – R. L. gimnazijos autoritetÄ , t. y. veikė Å¡iomis aplinkybėmis:- bÅ«damas R. L. vidurinės mokyklos direktoriumi, pagal tyrimo metu nenustatytÄ dokumentÄ , priėmė R. D. (A.) į darbÄ R. L. vidurinėje mokykloje, į naktinio sargo pareigas ir laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d., R. L. vidurinėje mokykloje nedirbusios R. D. (A.) vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXX, paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 6, kad nuo 1995 m. vasario 12 d.

R. D. pradėjo dirbti R. rajono Valdybos Å¡vietimo skyriuje, L. gimnazijoje; įraÅ¡us Nr. 7 ir Nr. 8 apie R. D. laikotarpiu nuo 1995 m.vasario 21 d. iki 1996 m. spalio 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 9 apie R. D. atleidimÄ iÅ¡ darbo 1996 m. spalio 1 d.; įraÅ¡Ä Nr. 10, kad 1996 m. lapkričio 1 d. R. D. pradėjo dirbti R. L. mokykloje sarge ir įraÅ¡Ä apie R. D. laikotarpiu nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 11 apie R. D. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir įraÅ¡Ä apie R. D. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ , dėl to, Å¡ios darbo funkcijos neatlikusios R. D. (A.) vardu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 5 912,28 Lt kaip darbo užmokestis; - priėmė 1997 m. sausio 7 d. įsakymÄ Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997 m. sausio 1 d.

R. Å . priėmė į darbÄ R. L. vidurinės mokyklos valytoju – 0,75 etato ir 0,25 etato į kiemsargio pareigas; - priėmė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymÄ Nr. 18, kuriuo nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. R. Å . atleido iÅ¡ užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSÄ® 28 straipsnį, bei Å¡iuo laikotarpiu R. L. vidurinėje mokykloje nedirbusio R. Å . vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 2410150, paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 5, kad nuo 1997 m. sausio 1 d.

R. Å . pradėjo dirbti R. rajono L. vidurinėje mokykloje valytoju, įraÅ¡Ä Nr. 6 apie R. Å . atleidimÄ iÅ¡ darbo 1997 m. rugsėjo 1 d. ir laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ , dėl to Å¡ios darbo funkcijos neatlikusio R. Å . vardu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 2 892,42 Lt kaip darbo užmokestis;- pasirašė 1993 m. rugsėjo 30 d.

įsakymÄ Nr. 36-K, pagal kurį G. B. priėmė į darbÄ R. L. vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigas; pasirašė 1994 m. sausio 11 d. įsakymÄ Nr. 83-K, pagal kurį G. B. paskyrė nuo 1994 m. sausio 10 d. iki 1994 m. vasario 10 d. pavaduoti naktinį sargÄ B. K. jo atostogų metu; pasirašė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymÄ Nr. 17, pagal kurį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. atleido G. B. iÅ¡ R. L. vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigų; pasirašė 1997 m. gruodžio 15 d. įsakymÄ Nr. 42, pagal kurį nuo 1997 m. gruodžio 1 d.

G. B. priėmė sezoniniam darbui R. L. gimnazijoje darbininku, mokant 1 etato kÅ«riko priemokÄ už papildomai atliekamÄ darbÄ ; pasirašė 1998 m. balandžio 6 d. įsakymÄ Nr. 51-K, pagal kurį paskyrė dirbti 1 etatu kÅ«riku ir 0,6 etato darbininku; pasirašė 1999 m. vasario 26 d. įsakymÄ Nr. 228, pagal kurį paskyrė dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 1999 m. birželio 14 d. įsakymÄ Nr. 413, pagal kurį nuo 1999 m. birželio 1 d. G. B. R. L. gimnazijoje paskyrė dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2000 m. gegužės 15 d.

įsakymÄ Nr. 288, pagal kurį nuo 2000 m. birželio 1 d. G. B. R. L. gimnazijoje paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymÄ Nr. 6, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1,25 etato darbininku R. L. gimnazijoje; pasirašė 2001 m. sausio 3 d. įsakymÄ Nr. 172, pagal kurį paskyrė G. B. nuo 2001 m. sausio 1 d. dirbti 1 etatu darbininku R. L. gimnazijoje; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 66-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu R. L. gimnazijoje; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d.

įsakymÄ Nr. 63-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru R. L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymÄ Nr. K-12, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu R. L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymÄ Nr. K-27, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato darbininku (atliekančiu sargo pareigas) R. L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. spalio 9 d. įsakymÄ Nr. K-31, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru R.

L. gimnazijoje; pasirašė 2005 m. balandžio 6 d. įsakymÄ Nr. K-64, pagal kurį paskyrė G. B. ir V. J. dirbti nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki 2005 m. balandžio 10 d. sargais 0,5 etato R. L. gimnazijoje; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymÄ Nr. K-67, pagal kurį nuo 2007 m. gruodžio 17 d. atleido G. B. iÅ¡ R. L. mokyklos dujinių įrenginių meistro pareigų; laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. R. L. mokykloje nedirbusio G. B. vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 3, kad 1993 m. spalio 1 d.

G. B. pradėjo dirbti R. L. vidurinėje mokykloje naktiniu sargu; įraÅ¡Ä Nr. 6 apie G. B. laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 7 apie G. B. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 21 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 8 apie G. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir įraÅ¡Ä apie G. B. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 10, kad 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje darbininku; įraÅ¡Ä Nr. 11 apie G. B. laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 12 apie G. B. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 13 apie G. B. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio, paraÅ¡u bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R.

L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad G. B. ėjo darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytomis sÄ lygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dienÄ ir pagal Å¡iuos dokumentus, padedant G. B., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam G.

B. laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 74 744,53 Lt kaip darbo užmokestis; - pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 119, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti naktiniu sargu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d., ir 1999 m. balandžio 30 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. įsakymÄ Nr. 61-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti naktiniu sargu pavaduojant atostogaujantį V.

R.; pasirašė 1999 m. balandžio 27 d. įsakymÄ Nr. 64-K, pagal kurį V. J. nuo 1999 m. balandžio 30 d. atleido iÅ¡ darbo; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 12, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti sutartimi nenustatyto darbo nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos bei Å¡ios sutarties pakeitimus dėl G. B. etato dydžio ir darbo pobÅ«džio nustatymo bei 2002 m. gegužės 2 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d.

įsakymÄ Nr. 65-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti R. L. gimnazijoje nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos; pasirašė 1999 m. gegužės 25 d. įsakymÄ Nr. 67-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato valytoju nuo 1999 m. gegužės 25 d.; pasirašė 1999 m. liepos 14 d. įsakymÄ Nr. 425, pagal kurį paskyrė V. J. nuo 1999 m. liepos 15 d. dirbti 1 etatu valytoju; pasirašė 2000 m. lapkričio 15 d. įsakymÄ Nr. 109, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2001 m. sausio 3 d.

įsakymÄ Nr. 170, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 258, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti 1 etatu inžinieriumi kompiuterininku, Å¡ios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 68-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti R. L. gimnazijoje inžinieriumi-kompiuterininku 1 etatu; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d.

įsakymÄ Nr. K-28, pagal kurį paskyrė V. J. papildomai dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2006 m. sausio 2 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 69, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti 0,75 etato darbininku, Å¡ios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2006 m. sausio 13 d. įsakymÄ Nr. K-75, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,75 etato darbininku; pasirašė 2006 m. birželio 28 d.

įsakymÄ Nr. K-99, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymÄ Nr. K-73, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymÄ Nr. K-5, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato inžinieriumi kompiuterininku; pasirašė 2007 m. spalio 1 d. įsakymÄ Nr. K-42, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymÄ Nr. K-68, kuriuo atleido V. J. iÅ¡ darbo; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V.

J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 38, pagal kuriÄ V. J. priėmė dirbti 0,25 etato darbininku, ir 2009 m. birželio 12 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. įsakymÄ Nr. K-83, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 38, kuria V. J. priėmė dirbti 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku, Å¡ios sutarties pakeitimÄ dėl V. J. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2009 m. birželio 12 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2009 m. birželio 12 d.

įsakymÄ Nr. KD-27, kuriuo atleido V. J. iÅ¡ inžinieriaus kompiuterininko ir darbininko pareigų;laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. gegužės 4 d., R. L. gimnazijoje nedirbusio V. J. vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX, paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 8, kad 1999 m. balandžio 1 d. V. J. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje sargu; įraÅ¡Ä Nr. 9, apie V. J. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir įraÅ¡Ä apie V. J. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 10 apie tai, kad 1999 m. gegužės 4 d. V. J. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje valytoju;laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio, paraÅ¡u bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sÄ lygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dienÄ ir pagal Å¡iuos dokumentus, padedant V.

J., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam V. J. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta – 75 678,9 Lt kaip darbo užmokestis; - pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 130, kuria A.

Z. priėmė dirbti 0,5 etato kompiuterių programuotoju, Å¡ios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo ir 2002 m. gegužės 2 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 1999 m. rugpjūčio 24 d. įsakymÄ Nr. 11-K, kuriuo priėmė A. Z. dirbti R. L. gimnazijoje kompiuterių programuotoju 0,5 etato; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su A. Z. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 259, pagal kuriÄ A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato darbininku, Å¡ios sutarties pakeitimus dėl A.

Z. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2005 m. rugpjūčio 19 d. Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 69-K, kuriuo paskyrė A. Z. dirbti R. L. gimnazijoje darbininku 0,5 etato; pasirašė 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymÄ Nr. K-78, kuriuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. atleido A. Z. iÅ¡ R. L. gimnazijos darbininko pareigų;laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. R. L. gimnazijoje nedirbusio A. Z. vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 0203583 paraÅ¡u ir antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 9, kad 1999 m. rugpjūčio 25 d.

A. Z. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje kompiuterių programuotoju, ir įraÅ¡Ä apie A. Z. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 10 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 11 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 12 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 13 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio, paraÅ¡u ir antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V.

J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sÄ lygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dienÄ , ir pagal Å¡iuos dokumentus, padedant A. Z., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam A.

Z. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta – 15 903,78 Lt kaip darbo užmokestis;- pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymÄ Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į darbÄ R. L. vidurinėje mokykloje kÅ«riku; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymÄ Nr. 68-K, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1996 m. sausio 11 d. pavaduoti K. R. jo ligos metu; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ E. V. priėmė dirbti kÅ«riku nuo 1996 m. sausio 11 d. iki kÅ«renimo sezono pabaigos; pasirašė 1996 m. balandžio 23 d.

įsakymÄ Nr. 96-K, kuriuo nuo 1996 m. balandžio 18 d. atleido E. V. iÅ¡ R. L. vidurinės mokyklos kÅ«riko pareigų; pasirašė 1997 m. spalio 31 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 29, kuria E. V. priėmė dirbti 0,5 etato kÅ«riku, mokant 0,5 etato priemokÄ , ir Å¡ios sutarties pakeitimus dėl E. V. darbo pobÅ«džio nustatymo; priėmė 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymÄ Nr. 38, kuriuo nustatė nuo 1997 m. lapkričio 4 d. E. V. mokėti 0,5 direktoriaus Å«kio ir administracijos reikalų pavaduotojo etato priemokÄ , kol bus paskirtas direktoriaus Å«kio ir administracijos reikalų pavaduotojas; priėmė 1997 m. spalio 31 d.

įsakymÄ Nr. 32, kuriuo nuo 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. priėmė 0,5 etato darbininku ir 0,5 etato kÅ«riku; pasirašė 1998 m. rugpjūčio 24 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 91, pagal kuriÄ E. V. priėmė dirbti darbininku, mokant 0,5 etato priemokÄ , taip pat įraÅ¡us apie Å¡ios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir priemokų dydžio nustatymo ir sutarties nutraukimo; priėmė 1998 m. rugpjūčio 18 d. įsakymÄ Nr. 1, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1998 m. rugpjūčio 18 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. pavaduoti kiemsargį; priėmė 1998 m. rugpjūčio 24 d.

įsakymÄ Nr. 7-K, kuriuo nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. E. V. nustatė eiti 0,5 etato darbininko pareigas, mokant 0,5 etato dydžio priemokÄ ; priėmė 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymÄ Nr. 9, kuriuo nustatė nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d. E. V. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemokÄ už dujų katilinės priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ ; priėmė 2001 m. sausio 3 d. įsakymÄ Nr. 171, kuriuo nuo 2001 m. sausio 2 d. E. V. nustatė eiti 1,5 etato darbininko pareigas; pasirašė 2001 m. rugpjūčio 25 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 215, kuria E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. priėmė dirbti L. gimnazijoje, mokant 25 procentų dydžio atlyginimo priemokÄ už dujų katilinės priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ , ir įraÅ¡us apie Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; priėmė 2001 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymÄ Nr. 13-K, kuriuo nustatė darbininkui E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemokÄ už dujų katilinės priežiÅ«rÄ ir eksploatacijÄ ; priėmė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 67-K, kuriuo nuo 2002 m. gegužės 2 d. E. V. paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 257, kuria E. V. priėmė dirbti L. gimnazijoje 1 etatu darbininku, ir įraÅ¡us apie Å¡ios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir atlyginimo dydžio nustatymo bei sutarties nutraukimÄ ; pasirašė 2008 m. gegužės 19 d. su E. V. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 45, kuria E. V. priėmė dirbti L. gimnazijoje 0,5 etato darbo saugos specialistu, ir įraÅ¡us apie Å¡ios sutarties nutraukimÄ ; priėmė 2008 m. gegužės 19 d.

įsakymÄ Nr. K-121, kuriuo nuo 2008 m. gegužės 19 d. E. V. paskyrė dirbti 0,5 etato darbo saugos specialistu; priėmė 2009 m. sausio 30 d. įsakymÄ Nr. KD-21, kuriuo 2009 m. sausio 2 d. E. V. atleido iÅ¡ darbo saugos specialisto pareigų; priėmė 2010 m. sausio 4 d. įsakymÄ Nr. KD-41, kuriuo nuo 2001 m. sausio 1 d. E. V. paskyrė dirbti 0,75 etato darbininku; priėmė 2010 m. kovo 29 d. įsakymÄ Nr. KD-43, kuriuo atleido E. V. iÅ¡ darbininko pareigų;laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d.

R. L. mokykloje nedirbusio E. V. vardu iÅ¡duotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX paraÅ¡u bei antspaudu patvirtino įraÅ¡Ä Nr. 3, kad 1994 m. sausio 25 d. E. V. pradėjo dirbti R. rajono Valdybos Å¡vietimo skyriaus L. vidurinėje mokykloje valytoju, įraÅ¡Ä Nr. 4, kad 1994 m. sausio 30 d. jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSÄ® 26 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 1994 m. sausio 30 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 9, kad 1996 m. sausio 11 d. E. V. pradėjo dirbti R. L. vidurinėje mokykloje kÅ«riku; įraÅ¡Ä Nr. 10 apie E. V. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 11, kad 1996 m. balandžio 18 d. jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSÄ® 26 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 20 d. iki 1996 m. balandžio 18 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 12 apie R. L. vidurinės mokyklos darbininkui E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 1996 m. spalio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 13, kad 1997 m. spalio 17 d. jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSÄ® 28 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. gruodžio 1 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 14, kad 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje darbininku; įraÅ¡Ä Nr. 15 apie E. V. laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ;

įraÅ¡Ä Nr. 16 apie E. V. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; įraÅ¡Ä Nr. 17, apie E. V. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumÄ ; laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio, paraÅ¡u bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad E. V.

ėjo darbo sutartyse, bei įsakymuose nurodytomis sÄ lygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvienÄ mėnesį iÅ¡dirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dienÄ ir pagal Å¡iuos dokumentus, padedant E. V., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sÄ skaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sÄ skaitÄ pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d. buvo nepagrįstai iÅ¡mokėta 76 878,34 Lt kaip darbo užmokestis.Be to, J.

V. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos, darbuotojų saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje, įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje žurnaluose.Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal pirmiau nurodytas aplinkybes, J. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, apraÅ¡ytos kartu, kaip sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, tačiau asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas turi bÅ«ti svarstomas dėl kiekvienos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, nes sutapties atveju kiekviena veika turi skirtingÄ , savarankiÅ¡kÄ raiÅ¡kÄ baudžiamojo įstatymo tekste.

Todėl sprendžiant klausimÄ dėl J. V. kaltumo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, turi bÅ«ti įvertinta, ar jo veiksmai atitinka kiekvienos iÅ¡ sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo Å¡ie veiksmai pasireiÅ¡kė suklastojant tikrus, pagaminant netkrus dokumentus bei panaudojant nurodytus dokumentus.

Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tada, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentÄ surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, o tikras suklastotas dokumentas – tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens suraÅ¡yto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Be to, subjektyviajam Å¡io nusikaltimo požymiui – kaltei yra bÅ«dinga tiesioginė tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad pagamindamas netikrÄ ar klastodamas tikrÄ dokumentÄ , jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).Tačiau iÅ¡ kaltinamajame akte, kuris prokuroro praÅ¡ymu (BPK 256 straipsnis), pirmosios instancijos teisme buvo pakeistas dėl faktinių aplinkybių pakeitimo iÅ¡ esmės skirtingomis, t. y. dėl padarytos techninės klaidos (17 t., 26-39, 88 b. l.), iÅ¡dėstytų veikų apraÅ¡ymo neįmonama spręsti, kuriuos dokumentus J.

V. pagamino, kuriuos suklastojo bei kuriuos panaudojo, kodėl apraÅ¡yti veiksmai buvo teisiÅ¡kai įvertinti kaip BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusikaltimų sutaptis.Apeliacinio teismo vertinimu, nesuprantamas ir nelogiÅ¡kas veikų apraÅ¡ymas kaltinamajame akte ne tik neatitinka BPK nuostatų, bet ir akivaizdžiai trukdo teismui nagrinėti bylÄ . Be to, iÅ¡ aukščiau pacituoto nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo kaltinamajame akte nurodoma ir tai, kad J.

V. piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes Å¡iais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo – gimnazijos direktoriaus vardÄ , sumenkino Å¡vietimo įstaigos – R. L. gimnazijos autoritetÄ .Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d.

įsigaliojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ â€“ ir Europos SÄ junga), juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), objektyviai reiÅ¡kiasi:

1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu;

2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu;

3) priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Be to, teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-100/2014; Nr. 2K-P-1/2014). Kita alternatyvi piktnaudžiavimÄ apibÅ«dinanti veika – tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimas gali pasireikÅ¡ti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kuriuos atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų.

Å iuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar virÅ¡ijo tarnybos įgaliojimus, turi bÅ«ti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilygintas asmuo) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ jo tarnybinę (darbinę) veiklÄ reguliuojančių teisės aktų, kontekste. Å iuo atveju turi bÅ«ti įvertintas tokio veikimo (neveikimo) pobÅ«dis (pvz.:, iÅ¡ teisės aktų kylančių reikalavimų pažeidimų Å¡iurkÅ¡tumo laipsnis, pažeidimų akivaizdumas, intensyvumas), kaltininko tyčios turinys (pvz.: veikimo (neveikimo) prieÅ¡ingai tarnybos interesams suvokimas, tyčios kryptingumas), veikimo (neveikimo) motyvai, tikslai (Kasacinė nutartis Nr. 2K-248/2015).

Būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 1 dalis) kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose (Kasacinė nutartis Nr. 2K-100/2014).

Tuo tarpu, neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Be to, neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-512/2004, Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-7-335/2013).

Apeliacinis teismas atsižvelgęs į BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos bÅ«tinosios sudėties požymius, pažymi, kad kaltinime nėra inkriminuota, kokius konkrečius teisė aktus, reglamentuojančius J. V. kaip valstybės tarnautojo veiksmus, pažeidė, t. y. nenustatyti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai, jo teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ jo tarnybinę (darbinę) veiklÄ reguliuojančių teisės aktų. Kaltinime J. V. lieka nesuprantama, kokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala (turtinė ar neturtinė) valstybei, bei kodėl tokia žala yra laikytina didelė.

Todėl pagal tokį kaltinimÄ nėra procesinės galimybės tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, neteisinga formuluotė kaltinamajam inkriminuojamo piktnaudžiavimo aplinkybes, nesiderina su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pagrindÄ bei turėti galimybių pasirengti gynybai. Apeliacinio teismo nuomone, tai yra vienas iÅ¡ esminių kaltinamojo akto trÅ«kumų ir yra vertintinas kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimo pažeidimas, dėl kurio byla perduotina prokurorui.Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir teisingos bausmės paskyrimas.

Be to, laikydamasis BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatų, pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai įvertinti kaltinamÄ jį aktÄ ir priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ . Tačiau nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , neįvertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kuris iÅ¡ esmės trukdė nagrinėti bylÄ teisme.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus.

Be to, teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigÅ«nams), inter alia, prokurorams, o atlikdamas proceso veiksmus teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra Å¡aliÅ¡kas ar priklausomas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Nustačius, kad dėl aukščiau iÅ¡dėstytų ir aptartų trÅ«kumų, dėl kurių kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės yra ydingas, pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byla turi bÅ«ti perduota prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, sutrukdžiusiems nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .Pažymėtina, kad pagal nacionalinių teismų jurisprudencijÄ , BPK 256 straipsnyje numatytų procedÅ«rų taikymas galimas ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau jų taikymas yra saistomas apeliacinių skundų ribų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje prokuroras apeliacinio skundo nėra padavęs. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė tik nuteistieji, praÅ¡ydami panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Taikyti BPK 256 straipsnyje numatytas procedÅ«ras ir tokiu bÅ«du iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeisimus, apeliacinės instancijos teismas esamoje teisinėje situacijoje neturi galimybės, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Todėl šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas J. V. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 228 straipsnio 1 dalį savo iniciatyva negali papildomai inkriminuoti kokius konkrečius teisės aktus, reglamentuojančius nuteistojo, kaip valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto) veiksmus, jis pažeidė. Taip pat pagal BK 300 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro skundo, savo nuožiūra negali nustatyti kuriuos dokumentus J. V. pagamino, kuriuos sukalstojo bei kuriuos panaudojo. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas išplėsdamas kaltinimo ribas akivaizdžiai sukeltų proceso dalyviams abejones dėl teismo nešališkumo.Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas.

SuraÅ¡ydamas kaltinamÄ jį aktÄ prokuroras suformuluoja kaltinimÄ , pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodoma nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Å ie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir bÅ«tų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2013,                 Nr. 2K-435/2013 ir kt.).

Be to, kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties ir ribų kriterijus, kuris privalo atitikti byloje faktiÅ¡kai nustatytas aplinkybes.Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis naikinamas ir nustatomas trijų mėnesių terminas Å¡ioje nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija priėmusi sprendimÄ perduoti bylÄ prokurorui, neturi galimybės aptarinėti kitus apeliacinių skundų argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu.

Kadangi byla grÄ Å¾inama prokurorui, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistųjų V. J., G. B., J. V. ir R. V. turtui pratęsiamas trims mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. V. laikino nuÅ¡alinimo nuo R. L. gimnazijos direktoriaus pareigų terminÄ nustatė iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas, o Å¡i procesinės prievartos priemonė J. V. tęsiasi ilgÄ laikÄ , todėl laikinas nuÅ¡alinimas nuo R. L. gimnazijos direktoriaus pareigų panaikinamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ .Å ioje nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti nustatyti trijų mėnesių terminÄ .Panaikinti J. V. procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo R. L. gimnazijos direktoriaus pareigų.LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ :

į V. J. turtÄ , t. y. butÄ (unikalus Nr. XXXX), esantį (duomenys neskelbtini); į G. B. turtÄ , t. y. žemės sklypÄ su statiniais (žemės sklypo unikalus Nr. XXXX), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. XXXX), esančius (duomenys neskelbtini) rajone; negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ parduotuvę (unikalus Nr. XXXX), esančiÄ (duomenys neskelbtini); į J. V. ir R. V. turtÄ , t. y. žemės sklypÄ su statiniais (žemės sklypo unikalus Nr. XXXX; pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. XXXX), esančius (duomenys neskelbtini), pratęsti trims mėnesiams.

Kolegijos pirmininkas                                                                     Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                                        Regina Gaudutienė                                                                                  Svajūnas Knizleris