2bd2050b-66b2-4ec7-a759-ae3bfd781c8a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Linas Pauliukėnas

Pranešėjas L. Pauliukėnas                                                   Â

 Baudž. byla Nr. 1A-343-557/2010

Teisėja

A. Simaitienė                                                            Procesinio

sprendimo kategorija

                                                                                             Â

2.1.7.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.;

                                                                                             Â

2.1.7.4.3. (S)

                                                                                                                                                    Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. spalio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, Â

dalyvaujant prokurorei Alicijai PetkevičiÅ«tei, Â

nuteistajam R. P. ir jo gynėjui Antanui JonuÅ¡ui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal BK 227 str. 3 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, taip pat konfiskuoti pinigai 50 litų sumoje.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

R. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 6 d. apie

17.30 val. policijos tarnybiniame automobilyje „VW Tiguan“, v/n. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame nuo Kairių k.

link Perkėlos g. Klaipėdoje, valstybės tarnautojui – Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiÅ«ros bÅ«rio vyresniajam patruliui Jonui Dičiui – tiesiogiai davė 50 Lt kyšį, padėdamas pinigus ant galinės keleivio sėdynės po dokumentų segtuvu, praÅ¡ydamas nefiksuoti jo padaryto administracinio teisės pažeidimo ir taip siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus bei iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimÄ be transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiÅ«ros talono.

Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad jis nuteistas už veikÄ , kurios nepadarė, nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyti baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai.

Teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad nuo pat sulaikymo momento policijos darbuotojų veiksmai buvo provokuojantys, siekiantys paskatinti jį padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Nustačius, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiÅ«ros talono, vyr. patrulis J. Dičius užuominomis davė suprasti, kad jis gali susimokėti baudÄ vietoje ir jis sutiko, kad patrulis raÅ¡ytų administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , norėdamas baudÄ sumokėti vietoje paklausė, ar 50 Lt.

Jis J. Dičiaus žodžius „KÄ darom“ suprato taip, kad gali mokėti baudÄ vietoje. Pokalbis su J. Dičiumi vyko policijos automobilyje, kai pastarojo nurodymu jis privalėjo atsisėsti automobilyje ant galinės sėdynės. Dėl to, kad automobilyje yra įrengta vaizdo ir garso aparatÅ«ra, jis nebuvo įspėtas. Kai jis nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡vengti administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui, protokolas buvo suraÅ¡ytas, jis pasiėmęs protokolÄ iÅ¡lipo iÅ¡ policijos automobilio ir ėjo link savo automobilio, kai buvo staiga įsakmiai pakviestas J.

Dičiaus sėsti į policijos automobilio keleivio priekinę sėdynę. Kol jis iÅ¡lipo iÅ¡ policijos automobilio ir ėjo savo automobilio link, J. Dičius buvo likęs vienas policijos automobilyje. KÄ J. Dičius ten darė, jis tuo metu negalėjo matyti ir nematė. Jis, nesuprasdamas kas vyksta, atėjo J. Dičiaus nurodymu ir atsisėdo į policijos automobilį, priekinę keleivio sėdynę. J. Dičius pasikvietė savo kolegÄ , kuriam liepė patikrinti, kas paslėpta po segtuvu, o pastarasis patikrinęs pasakė, kad po segtuvu 50 Lt.

Tik tuomet suprato, kad yra apkaltintas kyÅ¡io davimu. Policija savo tikslÄ pasiekė. Kur buvo segtuvas, koks jis, ar tikrai po juo rasti 50 Lt, jis nematė ir jam niekas neparodė. O jeigu ir buvo, tai neaiÅ¡ku kas, kada ir kokiu tikslu juos padėjo. Policijos pareigÅ«nai, sulaikę jį, veikė pažeisdami Lietuvos generalinio policijos komisaro 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-721 „Dėl Lietuvos generalinio policijos komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ reikalavimus.

Å ios instrukcijos 74 punkte pasakyta, jog „Jeigu eismo dalyvis padarė teisės pažeidimÄ , jo esmė paaiÅ¡kinama atitinkamais Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais. Be to, jis įspėjamas, kad jo veiksmai gali bÅ«ti įraÅ¡yti techninėmis priemonėmis ir panaudoti nagrinėjant bylÄ â€œ. Jam nebuvo net užsiminta apie tai, jog yra filmuojama ar daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as, taip grubiai pažeidžiant jo teises ir teisės aktų reikalavimus. Patrulių automobiliuose neturi bÅ«ti paÅ¡alinių daiktų, dokumentų, segtuvų ar kitokių papkių.

Visi reikalingi darbui dokumentai privalo bÅ«ti Å¡alia policijos pareigÅ«no. Tos pačios instrukcijos 75 punkte pasakyta, kad į patrulinį automobilį pažeidėjÄ ir kitus su kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusius asmenis kviesti galima tik tada, kai juos reikia nuvežti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , policijos įstaigos patalpas, reikia įforminti eismo įvykio dokumentus, asmenį reikia supažindinti su stacionaraus, automobilyje įmontuoto prietaiso parodymais, asmenį reikia nuÅ¡alinti nuo vairavimo.

Jo į policijos tarnybinį automobilį kviesti nebuvo būtinumo. Jis įsitikinęs, jog policijos pareigūnai veikė provokuojančiai, netinkamai vykdydami savo pareigas, tačiau į tai teismas nekreipė dėmesio.

Pirmosios instancijos teismo suraÅ¡ytas nuosprendis neatitinka BPK 305 str. reikalavimų. Be to, teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepaisė reikalavimo, kuriuo draudžiama apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį grįsti prielaidomis. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas rėmėsi suinteresuotų asmenų - policijos pareigÅ«nų - parodymais, kurie visiÅ¡kai nepagrįsti kitais baudžiamosios bylos įrodymais, kurių Å¡iuo konkrečiu atveju nėra, nes policijos pareigÅ«nų veiksmai buvo provokuojantys.

To, kad jis po kokiu tai segtuvu, kurio net nepastebėjo, pakiÅ¡o 50 Lt, vaizdo ir garso aparatÅ«ros nėra užfiksuota. Ant 50 Lt kupiÅ«ros, kuriÄ policijos pareigÅ«nų teigimu pakiÅ¡o jis, jo pirÅ¡tų pėdsakų net neieÅ¡kota, o tai buvo bÅ«tina padaryti, nes jis savo kaltės nepripažino, vaizdo kameros to neužfiksavo, jokio pokalbio apie tai, jog kur tai neva jis padėjo 50 Lt kupiÅ«rÄ , nėra. Tik ant 50 Lt kupiÅ«ros radus jo pirÅ¡tų pėdsakus, policijos pareigÅ«nai bÅ«tų pateikę teismui neginčijamÄ Ä¯rodymÄ , kad jis padarė inkriminuotÄ veikÄ , dėl kurios Å¡iuo metu jis yra nepagrįstai nuteistas.

Teismo nuosprendis akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punkto reikalavimams, nes apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas tik tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Iš tikrųjų teismas nuosprendyje išdėstė policijos pareigūnų J. Dičiaus, E. Ivanausko parodymus ir jų parodymus vertino kaip patikimus parodymus.

Vertindamas policijos darbuotojų parodymus, teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kodėl jie veikė pažeisdami minėtos Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus. Teismas nuosprendyje nurodo, kad policijos pareigÅ«nų parodymus patvirtino „2010-02-19 vaizdo ir garso medžiagos apžiÅ«ra, kurios metu nustatyta, kad kamera fiksuoja automobilio salonÄ . Automobilyje, vairuotojo pusėje sėdi policijos pareigÅ«nas. Ant galinės sėdynės. DeÅ¡inėje pusėje sėdi vyriÅ¡kis. Pokalbio metu pilietis siÅ«lo policijos pareigÅ«nui pinigus, kaip kyšį“.

Nors vaizdo kameroje, jis kaip sėdintis ant galinės sėdynės pilietis užfiksuotas, tačiau momentas, kad jis bÅ«tų po kokiu tai segtuvu padėjęs 50 Lt neužfiksuota. Å is veiksmas ir negalėjo bÅ«ti užfiksuotas vaizdo kamera, nes jis pinigų nepadėjo. To, kad jis siÅ«lytų kokį tai kyšį ar imtų pinigus iÅ¡ piniginės, vaizdo kameros taip pat nėra užfiksuota. Be to, iÅ¡ vaizdo kameros įrašų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kÄ darė J. Dičius laikotarpiu nuo jo iÅ¡lipimo iÅ¡ policijos automobilio iki pakartotino įsodinimo į policijos automobilį, bet jau ant priekinės sėdynės. Vaizdo kameroje visiÅ¡kai nefiksuoti policijos pareigÅ«no E. Ivanausko veiksmai pinigų po segtuvu radimo metu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje sakoma, kad „2010-02-17 daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, apžiÅ«rėta 50 litų kupiÅ«ra, kuriÄ R. P. policijos tarnybiniame automobilyje padėjo ant galinės keleivio sėdynės po dokumentų segtuvu“. Nesuprantama, kaip teismas galėjo vertinti ir remtis tokiu tyrėjo suraÅ¡ytu daiktų apžiÅ«ros protokolu, kai ir ikiteisminio tyrimo metu J. Dičius parodė, jog momento, kad jis bÅ«tų po kokiu tai segtuvu padėjęs pinigus nematė ir Å¡is momentas neužfiksuotas vaizdo kamera.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių neginčijamų objektyvių įrodymų, jog jis po kokiu tai segtuvu padėjo 50 Lt kupiÅ«rÄ , ir remtis daiktų apžiÅ«ros protokole padarytais tyrėjo niekuo nepagrįstais įraÅ¡ais negalėjo. Tačiau teismas nuosprendyje visas minimas aplinkybes tiesiogiai „pritaiko“ policijos pareigÅ«nų nurodytoms aplinkybėms. Akivaizdu, kad tai ne tik prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos duomenims, bet ir yra teismo neobjektyvumo įrodymas. Teismas, spręsdamas jo kaltės klausimÄ , iÅ¡samių nenuginčijamų įrodymų bei motyvų nuosprendyje nenurodė, tokiu bÅ«du akivaizdžiai nepaisė BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, dėl ko savo esme nuosprendis negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Ä®gyvendinant BPK 44 str. 5 d. įtvirtintÄ kiekvieno asmens teisę į teisingÄ baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , o taip pat garantuojant asmens teisių apsaugÄ , įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atžvilgiu bÅ«tina paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie reikalauja, kad teismai, kurie vieninteliai Lietuvoje vykdo teisingumÄ , bÅ«tų neÅ¡aliÅ¡ki ir nepriklausomi, siektų nustatyti tik objektyviÄ tiesÄ ir sprendimÄ priimtų tik teisėtu pagrindu. Tai įmanoma padaryti, tik jei baudžiamasis procesas vyksta baudžiamojo proceso įstatymų nustatytuose rėmuose ir nei trupučio nenukrypsta į žmoniÅ¡kÄ jį subjektyvumÄ , ypač tų proceso dalyvių, kuriems įstatymų leidėjas patikėjo iÅ¡imtinę teisingumo vykdymo pareigÄ .

IÅ¡dėstyti motyvai įgalina teigti, kad jo kaltė nėra įrodyta. Â

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nurodydamas, jog jam nebuvo net užsiminta apie tai, jog yra filmuojama ar daromas vaizdo ir garso įrašas, taip grubiai pažeidžiant jo teises ir teisės aktų reikalavimus, nuteistasis R. P. apeliuoja į tai, kad byloje esantis vaizdo įrašas yra neteisėtas ir juo, nustatydamas įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas kaip leistinu įrodymu negalėjo remtis. Su tokiais argumentais kolegija negali sutikti.

Ä®rodymų sÄ voka pateikta BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 1-4 dalyse nurodyti požymiai, pagal kuriuos sprendžiama, ar tam tikra informacija gali bÅ«ti laikoma įrodymais. Tik po teisme atlikto informacijos (duomenų) patikrinimo informacija gali tapti įrodymais. Baudžiamojo proceso kodekse neformuluojamas baigtinis tikslus Å¡altinių sÄ raÅ¡as, iÅ¡ kurių gauti duomenys galėtų bÅ«ti laikomi įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies sampratÄ , įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėtais bÅ«dais gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose teisės aktuose atliekamus veiksmus ir nepažeidžiant esminių Å¡ių veiksmų atlikimo principų bei laikantis tam veiksmui atlikti nustatytos tvarkos ir tinkamai užfiksuojant gautus rezultatus.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 7.8 punkte nurodyta, jog patrulių priemones sudaro taip pat ir techninės priemonės - kompiuteriai, garso ir vaizdo įrašymo ir atkūrimo bei kitos priemonės, naudojamos nustatant ir fiksuojant padarytus teisės pažeidimus, eismo įvykių ir kitų įvykių vietas, pėdsakus, liudytojų parodymus ir kitus faktinius duomenis, turinčius reikšmės administracinei ar baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti, ir kitais atvejais. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras 2010 m. liepos 20 d. raštu Nr. 30-12-S-9498, adresuotu Klaipėdos apygardos teismui, patvirtino, kad tarnybiniame automobilyje VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo automobiliu įvykio metu patruliavo policijos pareigūnai J. Dičius ir E. Ivanauskis), yra sumontuota garso ir vaizdo įrašymo sistema, kuri automatiškai įsijungia užvedus tarnybinio automobilio variklį ir išsijungia, kai automobilio variklis yra išjungiamas. Taigi policijos pareigūnas

J. Dičius, eidamas patrulio pareigas, visiÅ¡kai teisėtai tarnybiniame policijos automobilyje darė pokalbio su traukiamu administracinėn atsakomybėn R. P. vaizdo įraÅ¡Ä .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalgos (Teismų praktika Nr. 27) 3.6.-3.6.2.2. punktuose pažymėta, jog spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais bÅ«dais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Tais atvejais, kai reikÅ¡mingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas, taip pat įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo, civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo (BPK 98 straipsnis), teismas turi patikrinti, ar Å¡ie duomenys gauti įstatyme neuždraustu bÅ«du (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Duomenys, gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu bÅ«du, įrodymais nepripažįstami. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), bÅ«tina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu bÅ«du (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigÅ«nai gavo įstatyme nenurodytu bÅ«du, įrodymais nepripažįstami. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, bÅ«tina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl Å¡ių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Ä®rodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir Å¡ių abejonių nėra galimybės paÅ¡alinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iÅ¡ esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

Nors policijos pareigūnas J. Dičius neįspėjo traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens R. P., jog rašant ATP

protokolÄ yra daromas vaizdo įraÅ¡as, taip nesilaikydamas Lietuvos generalinio policijos komisaro 2002 m. gruodžio 24

d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 74 punkto reikalavimų, tačiau kolegija konstatuoja, jog Å¡is duomenų rinkimo tvarkos pažeidimas neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir dėl Å¡ių pažeidimų nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos R. P. teisės. Byloje nėra duomenų, jog R. P. ginčytų tÄ faktÄ , jog padarė administracinį teisės pažeidimÄ - vairavo automobilį su savimi neturėdamas transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiÅ«ros talono, todėl „slapto“ vaizdo įraÅ¡o darymas jokios įtakos nei administracinio teisės pažeidimo aplinkybių nustatymui, nei R. P., kaip šį pažeidimÄ padariusio asmens, teisių suvaržymui įtakos negalėjo turėti. Kita vertus, vaizdo įraÅ¡o turinys rodo, kad policijos pareigÅ«nas jokių provokacinių klausimų  R. P. neuždavė (tokie klausimai įgalintų teigti, jog „slaptas“ įraÅ¡as daromas siekiant iÅ¡provokuoti teisės pažeidėjÄ nusikalsti, t. y. duoti kyšį), netgi prieÅ¡ingai, R. P. užsiminus apie 50 Lt kyÅ¡io davimÄ , policijos pareigÅ«nas jį perspėjo, jog tokie R.

P. veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, t. y. užtikrinant jo paties teises R. P. buvo suteikta galimybė nutraukti pradedamÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau pastarasis jos nenutraukė. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog jokios įstatymų garantuotos R. P. teisės, be perspėjimo įraÅ¡ant jo pokalbį su policijos pareigÅ«nu J. Dičiumi, esmingai suvaržytos nebuvo.

Pirmosios instancijos teisme buvo ištirtas į DVD plokštelę įrašytos vaizdo ir garso medžiagos apžiūros protokolas, pastabų dėl jame išdėstytos informacijos turinio ir patikimumo proceso dalyviai nepareiškė, nuteistasis taip pat neginčija, jog šis įrašas buvo padarytas įvykio metu ir

jame užfiksuotas tarp jo ir policijos pareigūno vykęs pokalbis. Apeliacinės instancijos teisme, išsiaiškinus, jog didesnės apimties

vaizdo ir garso įraÅ¡as įvykio metu nebuvo daromas, taip pat buvo peržiÅ«rėtas byloje esantis vaizdo ir garso įraÅ¡as, dėl jo jokių pastabų taip pat nebuvo pateikta. Tuo bÅ«du kolegijai, patikrinus garso įraÅ¡o patikimumÄ BPK nustatytomis priemonėmis, nekyla jokių abejonių dėl aptariamo įraÅ¡o darymo teisėtumo, autentiÅ¡kumo ir įrodomosios reikÅ¡mės, todėl darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas pagrįstai minėtÄ garso įraÅ¡Ä pripažino įrodymu ir BPK 20 str.

4 d. nuostatų nepažeidė.

Nepagrįstas ir apelianto argumentas, neva pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jis davė kyšį pareigÅ«nams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir paremta tik prielaidomis. Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam R. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo veikÄ kaip papirkimÄ . Nustatydamas įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais liudytojų policijos pareigÅ«nų J. Dičiaus ir E. Ivanauskio parodymais. Liudytojas policijos pareigÅ«nas J. Dičius parodė, kad 2010 m. vasario 6 d. patruliuojant kartu su patruliu

E. Ivanauskiu, apie 17.30 val. jis sustabdė nuo

Kairių k. link Perkėlos g. judančiÄ transporto priemonę „Nissan Patrol“, v/n. (duomenys neskelbtini) kuriÄ

vairavo R. P.. Tikrinant jo dokumentus paaiškėjo, kad vairuotojas neturi transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiūros talono, o lipdukas ant valstybinio numerio ženklo rodė, kad techninės apžiūros talono galiojimo laikas

yra pasibaigęs 2009 m. gruodžio mėnesį. Jis R. P. pakvietė į tarnybinį automobilį, šis atsisėdo ant galinės

keleivio sėdynės, o jis pats atsisėdo į vairuotojo vietÄ . Tarnybiniame automobilyje buvo jis ir R. P.. PrieÅ¡ suraÅ¡ant ATPK protokolÄ , R.

P. pasiÅ«lė susitarti ir neraÅ¡yti protokolo, kadangi, kaip pastarasis minėjo, jis yra „savas ir visada susitaria“. Jis įspėjo R. P. apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tačiau pastarasis paaiÅ¡kino, kad pinigus padėjo po

dokumentų segtuvu. Jis dar kartÄ Ä¯spėjo R. P. apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tačiau vairuotojas pinigų

nepasiėmė. PasiÅ«lė kaltinamajam atsisėsti automobilyje į keleivio vietÄ , esančiÄ Å¡alia vairuotojo vietos, pakvietė patrulį E. Ivanauskį, kad pastarasis pažiÅ«rėtų, ar tarnybiniame automobilyje, ant galinės sėdynės po dokumentų segtuvu yra palikti pinigai. E. Ivanauskis patikrino minėtÄ vietÄ ir

aptiko, jog po dokumentų segtuvu yra padėta 50 Lt kupiūra. Tokiu būdu minėtas pilietis siekė jį, kaip policijos

pareigÅ«nÄ , papirkti. Dokumentų segtuvas, po kuriuo R.

P. padėjo 50 Lt kupiÅ«rÄ , gulėjo automobilyje, kairėje pusėje, ant galinės keleivio automobilio sėdynės. Apie minėtÄ Ä¯vykį buvo informuoti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 2 PK policijos

pareigÅ«nai, kurie atvyko į įvykio vietÄ . R. P. jis surašė ATP protokolÄ , ir iÅ¡kvietė jį atvykti į

Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biurÄ 2010 m. vasario 12 d.

 Liudytojas policijos pareigūnas E. Ivanauskis parodė, kad 2010

m. vasario 6 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu J. Dičiumi, apie 17.30 val. J. Dičius sustabdė nuo Kairių k. link

Perkėlos g. judančiÄ transporto priemonę „Nissan Patrol“, kuriÄ vairavo R. P.. J. Dičiui tikrinant R. P. dokumentus, paaiÅ¡kėjo, kad

vairuotojas neturi transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiÅ«ros talono, o lipdukas ant valstybinio numerio ženklo rodė, kad techninės apžiÅ«ros talono galiojimo laikas yra pasibaigęs. J. Dičius vairuotojÄ pakvietė į tarnybinį automobilį. R. P. buvo pasodintas automobilyje ant galinės keleivio sėdynės, o J. Dičius atsisėdo į vairuotojo vietÄ . Tarnybiniame automobilyje buvo J. Dičius ir R. P., o jis pats iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, kadangi vyko reidas. Kiek jis žino iÅ¡ J. Dičiaus

pasakojimo, tarnybiniame automobilyje R. P. suraÅ¡ytas ATP protokolas, o prieÅ¡ suraÅ¡ant protokolÄ , R. P. pasiÅ«lė susitarti ir neraÅ¡yti

protokolo ir paaiÅ¡kino, kad pinigus padėjo po dokumentų segtuvu. J. Dičius pasiÅ«lė R. P. atsisėsti automobilyje į keleivio vietÄ , esančiÄ Å¡alia vairuotojo vietos, kur sėdėjo J. Dičius. Po to, J. Dičius pakvietė jį, kad jis pažiÅ«rėtų, ar tarnybiniame automobilyje, ant galinės sėdynės, po dokumentų segtuvu yra palikti pinigai, kadangi R. P. pasakė, kad pinigai yra padėti po dokumentų segtuvu. Jam patikrino ir aptiko, jog tarnybiniame automobilyje, po dokumentų segtuvu padėta 50 Lt kupiÅ«ra. Dokumentų segtuvas, po kuriuo R. P. padėjo 50 Lt kupiÅ«rÄ , gulėjo automobilyje, kairėje pusėje, ant galinės keleivio automobilio sėdynės. Apie minėtÄ Ä¯vykį buvo informuoti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 2 PK policijos pareigÅ«nai, kurie atvyko į įvykio vietÄ .

Netikėti šiais liudytojų parodymais nėra pagrindo. Duomenų, jog liudytojai policijos pareigūnai turėtų kokių nors motyvų apkalbėti

nuteistÄ jį, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir nuteistasis. IÅ¡ nuteistojo R. P. teisme duotų parodymų, jog ties iÅ¡važiavimu žvyruotu

keliu į pagrindinį keliÄ link Perkėlos žvyruoto kelio Å¡alikelėje pamatė stovintį kelių policijos automobilį, prie kurio stovėjo du uniformuoti pareigÅ«nai,

abu jie stabdė automobilius, matyti, kad policijos pareigÅ«nas J. Dičius R. P. vairuojamÄ automobilį sustabdė

atsitiktinai, tokia pat tvarka kaip ir kitus prieš tai važiavusius automobilius. Nepagrįstas ir nuteistojo teiginys, jog policijos

pareigūnas, pasikviesdamas jį į patrulių automobilį, pažeidė Lietuvos generalinio policijos komisaro 2003 m. gruodžio 15

d. įsakymo Nr. V-721 „Dėl Lietuvos generalinio policijos komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ reikalavimus. Kolegija pažymi, jog nuteistojo

apeliaciniame skunde nurodytos minėtu įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 75

p. nuostatos, jog į patrulinį automobilį pažeidėjÄ ir kitus su kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusius asmenis kviesti galima tik tada, kai juos reikia nuvežti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , policijos įstaigos patalpas, reikia įforminti eismo įvykio dokumentus, asmenį reikia supažindinti su stacionaraus, automobilyje įmontuoto prietaiso parodymais, asmenį reikia nuÅ¡alinti nuo vairavimo, galiojo tik iki 2005 m. kovo 24 d., o nuo sekančios dienos įsigaliojo ir iki Å¡ios dienos galioja kitos Instrukcijos 75 p. nuostatos (2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 5-V-201 redakcija),

kurios, be kita ko, suteikia teisę policijos pareigÅ«nams į patrulinį automobilį pažeidėjÄ ir kitus asmenis pakviesti

ir tada, kai reikia įforminti teisės pažeidimo dokumentus (Instrukcijos

75.4 p). Liudytojų policijos pareigūnų J. Dičiaus ir E. Ivanauskio bei paties nuteistojo R. P. parodymais patikimai nustatyta, jog policijos pareigūnas J. Dičius R. P. į patrulių automobilį pakvietė tada, kai patikrinęs dokumentus bei apžiūrėjęs ant automobilio numerių klijuojamų techninės apžiūros lipdukų duomenis nustatė, jog yra pasibaigęs R. P. vairuojamo automobilio techninės apžiūros galiojimas, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 123 str. Taigi laikyti policijos pareigūnų veiksmus provokuojančiais nėra jokio pamatuoto pagrindo.

Vaizdo ir garso medžiagos, užfiksuotos patrulių automobilyje esančios vaizdo kameros, turinys taip pat paneigia nuteistojo teiginį, jog policijos pareigÅ«nas patrulių automobilyje provokavo jį duoti kyšį. IÅ¡ pokalbio vaizdo ir garso įraÅ¡o bei jį atitinkančios pokalbio iÅ¡klotinės matyti, jog R. P. pats pasiÅ«lė policijos pareigÅ«nui 50 Lt kyšį. Po Å¡io pasiÅ«lymo policijos pareigÅ«nas J. Dičius perspėjo R. P. apie atsakomybę už pareigÅ«no papirkimÄ . Sprendžiant iÅ¡ R. P. pasakymo „Nu gerai, gerai...aÅ¡ savas. Taks sutariam“, policijos pareigÅ«no perspėjimas jam nepasirodė rimtas ir jis toliau pats provokavo policijos pareigÅ«nÄ paimti kyšį. J. Dičius, matyt pilnai neiÅ¡girdęs ar nesupratęs R.

P. paskutinės užuominos, paklausė R. P. „Kaip tada?“, į kÄ R. P. atsakė „50 Lt“. Tada policijos

pareigÅ«nas dar kartÄ perspėjo apie kyÅ¡io davimo pasekmes. Po to paÅ¡nekovai persimetė keliomis nesuprantamomis frazėmis ir tuo įraÅ¡as baigėsi. Nors apeliantas teisingai pastebi, jog įraÅ¡e nėra užfiksuota, kaip jis po segtuvu padėjo 50 Lt kupiÅ«rÄ , tačiau kolegija neturi pagrindo abejoti policijos pareigÅ«no J. Dičiaus parodymais, jog R. P. jam nurodęs, kad 50 Lt padeda po segtuvu, gulėjusiu ant užpakalinės sėdynės kairėje pusėje. Å iuos parodymus visiÅ¡kai patvirtina tolimesni J. Dičiaus veiksmai – jis, pasak jo paties siekdamas iÅ¡saugoti galimo

nusikaltimo vietÄ , pirmiausia pakvietė R. P. atsisėsti į priekinę automobilio keleivio sėdynę, o po to pakvietė

kitÄ su juo kartu patruliavusį policijos pareigÅ«nÄ E. Ivanauskį patikrinti, ar iÅ¡ tiesų R. P. automobilyje po segtuvu padėjo 50 Lt. Policijos pareigÅ«nas E. Ivanauskis patvirtino, jog po

segtuvu guli 50 Lt kupiÅ«ra. Po Å¡ių aplinkybių nustatymo patruliai apie galimÄ R. P. nusikalstamÄ veikÄ nedelsiant

pranešė operatyvinei grupei.

Nors apeliantas, naudodamasis aplinkybe, jog vaizdo įraÅ¡e nesimato, kaip jis padeda 50 Lt kupiÅ«rÄ po segtuvu, iÅ¡kėlė įvairias versijas, jog minėta 50 Lt kupiÅ«ra po segtuvu buvo padėta arba dar iki jo patekimo į patrulio automobilį, arba jÄ ten padėjo patrulis J. Dičius, kai jis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ patrulių automobilio, nutolęs nuo jo, o po to vėl į jÄ pakviestas, arba jÄ ten padėjo kitas patrulis E. Ivanauskis, kai apžiÅ«rinėjo užpakalinę patrulių automobilio sėdynę, kolegija visas Å¡ias versijas laiko neįtikimomis. Pagal pirmÄ versijÄ iÅ¡eitų, jog policijos pareigÅ«nai iki sulaikant R. P. pamatę, jog po ant užpakalinės sėdynės esančiu segtuvu yra

50 Lt kupiÅ«ra, arba netgi patys ten jÄ padėję, nutarė sulaukti tokio kelių

eismo taisyklių pažeidėjo, kurį jie išprovokuotų, kad šis pasiūlytų jiems už administracinės

nuobaudos iÅ¡vengimÄ bÅ«tent 50 Lt kyšį (šį faktÄ Ä¯raÅ¡ant vaizdo kamera), ir nors pažeidėjas neduotų kyÅ¡io, jį apkaltintų nusikalstamos veikos padarymu. Neįtikima, jog policijos pareigÅ«nai tokias bÅ«dais be jokio loginio paaiÅ¡kinimo patys elgtųsi nusikalstamai. AntrÄ versijÄ paneigia policijos pareigÅ«nų nurodyta aplinkybė,

kuriÄ ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nuteistasis (b. l. 19), jog R. P. buvo papraÅ¡ytas persėsti iÅ¡

galinės automobilio sėdynės į priekinę iÅ¡kart po to, kai davė kyšį, o ne tada, kaip teigiama apeliaciniame skunde, kai jis ėjo link savo automobilio su suraÅ¡ytu ATP protokolu. Akivaizdu, jog per tÄ laiko tarpÄ , kol R. P. persėdo iÅ¡ galinės automobilio sėdynės į priekinę, laiko požiÅ«riu patrulis J. Dičius neturėjo jokios galimybės padėti 50 Lt kupiÅ«rÄ ant už jo esančios galinės sėdynės ir dar nematant R. P.. Trečioji R. P. versija taip pat turi akivaizdžiÄ spragÄ , darančiÄ ir Å¡iÄ versijÄ niekine, kadangi visiÅ¡kai neįtikima, jog patrulis E. Ivanauskis vien iÅ¡ J. Dičiaus žvilgsnio (J. Dičius praÅ¡ydamas E. Ivanauskio patikrinti, ar po segtuvu yra padėti pinigai, neužsiminė apie pinigų dydį) nustatė, kokio nominalo kupiÅ«rÄ Å¡iuo konkrečiu atveju reikia padėti. Beje, kaip jau minėta, tokiems policijos pareigÅ«nų  nusikalstamiems (pasak nuteistojo) veiksmams nėra jokio loginio paaiÅ¡kinimo. Tuo bÅ«du nėra jokių abejonių, jog 50 Lt kupiÅ«rÄ policijos tarnybiniame automobilyje ant galinės keleivio sėdynės po dokumentų segtuvu padėjo nuteistasis R. P..Â

Taip pat kolegijai nekyla abejonių, jog Å¡iÄ 50 Lt kupiÅ«rÄ po dokumentų segtuvu R. P. padėjo kaip kyšį, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus bei iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimÄ be transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiÅ«ros talono, o ne dėl to, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jog norėjo susimokėti baudÄ vietoje. Pirma, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog R. P. nepasakė policijos pareigÅ«nams, jog nori susimokėti baudÄ . Antra, ATPK 123 str. 1 d. už transporto priemonių be valstybinės techninės apžiÅ«ros vairavimÄ jo padarymo metu buvo numatyta nuobauda - bauda nuo 100 Lt iki 150 Lt, o policijos pareigÅ«nas, raÅ¡ydamas ATP protokolÄ , net neužsiminė R. P., kokio dydžio bauda jam gresia. Trečia, nuteistojo aiÅ¡kinimas, jog jis nežinojęs, kad už padarytÄ pažeidimÄ negalima sumokėti baudos vietoje, yra aiÅ¡kiai deklaratyvus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 5-V-161, kuriuo buvo pakeistos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos

96 p. nuostatos ir uždrausta pažeidimo padarymo vietoje imti baudas (iÅ¡skyrus užsieniečius), oficialiai buvo paskelbtas 2006 m. kovo 21 d., o įsigaliojo nuo 2006 m. gegužės 1 d., tuo tarpu R. P. jau po to, 2007 m. birželio 12 d., buvo nubaustas 100 Lt bauda už transporto priemonės pastatymÄ ant žalios vejos, kuriÄ sumokėjo 2009 m. balandžio 8 d., t. y. su baudos mokėjimo tvarka jau buvo susipažinęs ir betarpiÅ¡kai. Kita vertus, apelianto teiginiai, kad jis nežinojo, jog policijos pareigÅ«nai negali imti baudos pažeidimo vietoje, jo nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, kadangi iÅ¡ aukščiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad R. P., duodamas 50 Lt (vietoj įstatymo numatytų 100-150 Lt) policijos pareigÅ«nui, siekė neteisėtos Å¡io paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus. Taigi pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir padarė pagrįstÄ bei faktines bylos aplinkybes visiÅ¡kai atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog teismo iÅ¡tirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitÄ patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo R. P. kaltę padarius papirkimÄ . Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu padarė skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                             Linas Pauliukėnas

Teisėjai                                                                                              Valentinas

Janonis

                                                                                               Dalius

Jocys