Legislator Case Law & Legislation
2024-05-15 Nr. CB-3237-2-68-3-03781-2023-5 AI generated

2024-05-15 Nr. CB-3237-2-68-3-03781-2023-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2024-05-15 Nr. CB-3237-2-68-3-03781-2023-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2024 m. balandžio 30 d. paduotu ieškovės V. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi Nr. DOK-1385 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Legislator headnote

AI generated

2024-05-15 Nr. CB-3237-2-68-3-03781-2023-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2024 m. balandžio 30 d. paduotu ieškovės V. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi Nr. DOK-1385 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-1826

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03781-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 30 d. paduotu ieškovės V. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi Nr. DOK-1385 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Ieškovės 2024 m. balandžio 30 d. pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio normą. Vienas iš bendraturčių (buto Nr. 20 savininkas) 2002 m. atliko faktinį bendrojo naudojimo patalpų atsidalijimą, turėdamas kitų bendraturčių sutikimus ir suderinęs atidalijimo tarp bendraturčių būdą. Atsidalinus bendrojo naudojimo patalpas ir jas bendraturčiams pradėjus naudoti asmeniškai, bendroji dalinė bendraturčių nuosavybė pasibaigė, todėl atsakovo reikalavimas nauju būdu atidalinti jau pasidalintas tarp bendraturčių bendrojo naudojimo patalpas negali būti tenkinamas. Teismai neanalizavo šios aplinkybės. Teismų praktikoje nėra nustatyti aiškūs kriterijai dėl bendro naudojimo patalpų padalijimo, kai vienas iš bendraturčių inicijuoja ir įvykdo tokį atidalijimą, turėdamas kitų bendraturčių sutikimus, tačiau atidalijimo neįregistruoja nekilnojamojo turto registre, o po daugiau nei dvidešimt metų nusprendžia keisti įvykdytą bendrojo naudojimo patalpų atsidalijimą, reikšdamas reikalavimą dėl bendrojo naudojimo patalpų padalijimo kitokiu būdu. Dėl šios priežasties yra būtina suformuoti aktualią teismų praktikai teisės taikymo ar aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklę.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas pažeidė CK 4.80, 4.82 straipsnių, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punkto nuostatas, nes daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa buvo padalinta tik tarp ieškovės ir atsakovo, į procesą neįtraukus dalyvauti daugiabučio namo savininkų, nusprendžiant dėl jiems priklausančios patalpos padalijimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad viena iš atidalinamų patalpų (koridorius/holas, kurį valdo daugiabučio gyvenamojo namo savininkai) ieškovės ir atsakovo buvo valdoma bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nesant jokios įstatyminės nuostatos tokiai išvadai daryti. Teismai klaidingai nustatė atidalijamo turto, kurį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo tik ieškovė ir atsakovas, apimtį, todėl nepagrįstai tarp šalių padalijo patalpą, priklausančią viso daugiabučio namo savininkams. Ieškovei ir atsakovui buvo atidalyta patalpa, kurią nuosavybės teise valdo viso daugiabučio namo butų savininkai, tačiau pastarieji asmenys nebuvo įtraukti į procesą, už juos nusprendžiant dėl materialiųjų teisių ir pareigų apimties sumažėjimo.

Kasacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovo pateikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto įgyvendinimo ir jo galimo prieštaravimo teisės aktų reikalavimams, tokiems kaip Statybos techniniam reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 212 punkto reikalavimas, kt. Atsakovo nurodomo atidalijimo būdo įgyvendinimo pasekmė – suformuojamos nelygiavertės, tik atsakovo naudą atitinkančios patalpos, turinčios nevienodą naudojimo paskirtį (padalijus virtuvės patalą pagal atsakovo pateiktą būdą, atsakovui atitenka patalpų dalis su langu, o ieškovei – be lango). Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bylose, susijusiose su atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu ir lygiaverčių patalpų atidalijimu bendraturčiams.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2024 m. balandžio 30 d. kasaciniu skundu, pažymi, kad ieškovės kasaciniame skunde keliami iš esmės tie patys klausimai, ir nors jie grindžiami šiek tiek kitais argumentais, tačiau naujai nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie leistų pripažinti, jog naujai nurodomais argumentais pagrindžiamas įvardijamų proceso teisės normų pažeidimas, nukrypimas nuo teismų praktikos. Ieškovės pateikiamais skundo argumentais neatskleidžiama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformulavimui.

Kadangi 2024 m. balandžio 30 d. paduotame kasaciniame skunde nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimą, tai nėra pagrindo pripažinti, kad šis skundas atitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų, atsisako priimti ieškovės 2024 m. balandžio 30 d. paduotą kasacinį skundą (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminio mokesčio už kasacinį skundą grąžinimo klausimas išspręstas minėta atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi Nr. 1385.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė