2bd0906e-e10d-4189-b789-916f620ac372 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-264-569/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09229-2014-1Procesinio sprendimo kategorija101.1; 122.4 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015m. vasario 2 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjoieÅ¡kovo A. F. skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-10461-841/214pagal ieÅ¡kovo A.

F. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Istvestas“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-11-04 sprendimo panaikinimo iÅ¡ dalies, 2014-10-21 įsakymo dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo panaikinimo ir atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimo, 2014-10-21 įsakymo dėl iÅ¡skaitos iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio panaikinimo, 2014-10-21 reikalavimo dėl materialinės žalos atlyginimo panaikinimo, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, iÅ¡eitinių iÅ¡mokų priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo, n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. F. pateikto ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti atsakovei laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovės turtÄ â€“pinigines lėšas, įskaitant lėšas, esančias kredito įstaigose ir esančias pas trečiuosius asmenis, o nesant turto, ar jo esant nepakankamai, areÅ¡tuoti kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo A.

F. praÅ¡ymÄ taikyti atsakovei UAB „Istvestas“ laikinÄ sias apsaugos priemones.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad galimai ieÅ¡kovo naudai priimto sprendimo įvykdymas bÅ«tų apsunkintas ar taptų negalimas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovo turtiniams interesams kiltų grėsmė. Pažymėjo, kad, nors ieÅ¡kovas nurodė, jog ieÅ¡kinio suma yra didelė, tačiau atsakovė yra juridinis asmuo, todėl reikalavimo sumos dydis turi bÅ«ti vertinamas kaip objektyvus veiksnys, priklausantis nuo Å¡alies turtinės padėties, o apie atsakovės turtÄ ir finansinę padėtį ieÅ¡kovas duomenų nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. F. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-11-25 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovo A. F. praÅ¡ymÄ ir atsakovės UAB „Istvestas“ atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismo nutartis priimta jos tinkamai nemotyvuojant, nesiremiant bylos medžiaga. Teismas įrodinėjimo pareigÄ dėl atsakovės finansinės padėties nepagrįstai perkėlė iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovui, kuris yra silpnesnioji darbo santykių Å¡alis.

PrieÅ¡ingai, teismas darbo bylose gali ir turi bÅ«ti aktyvus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų apie atsakovės turtÄ ir finansinę padėtį. Apeliantas pažymi, kad jis kaip darbuotojas yra blogesnėje padėtyje nei atsakovė, todėl tokių įrodymų gavimas jam yra apsunkintas.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė UAB „Istvestas“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ , o Å iaulių apylinkės teismo 2014-11-25 nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė sÄ lygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų grindė tik teikdamas, kad atsakovės finansinė padėtis tariamai nėra gera ir ieÅ¡kinio suma yra didelė. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kinio suma – 22 995,18 Lt - negali bÅ«ti vertinama kaip didelė, kadangi atsakovės apyvarta vien per 2013 m. sudarė daugiau nei 7000000 Lt. Ji kiekvienais metais vis auga. Atsakovės turtui nėra registruota jokių areÅ¡tų.

Atsakovė turi 3 transporto priemones, iš jų 2 atsakovei priklauso nuosavybės teise. Atsakovė yra turėjusi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau tie įsiskolinimai buvo trumpalaikiai arba mažareikšmiai ir jie galėjo susiklostyti dėl galimai netinkamai atliktų paskaičiavimų. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad atsakovė dalyvauja 7 teismo procesuose. Nurodo, kad šiuo metu yra nagrinėjamos tik 3 bylos, kuriose atsakovė yra byloje dalyvaujantis byloje asmuo, dviejuose iš jų atsakovė yra ieškovė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Be to, tam, kad teismas taikytų laikinÄ sias apsaugos priemones, jas taikyti praÅ¡antis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – bÅ«simo teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡sprendžiamas tarp Å¡alių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant iÅ¡vengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , nesprendžiama, ar ieÅ¡kinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2013). Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1905/2014).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio akivaizdu, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio pagrindÄ bei dalykÄ , detaliai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali bÅ«ti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ ), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas tikėtinai nepagrindė savo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuota pozicija, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; kt.).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti, todėl, taikydamas Å¡iÄ prezumpcijÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y., ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-256/2012).

Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t.y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad spręsti, ar atsakovei ieÅ¡kinio suma yra didelė, negali, kadangi ieÅ¡kovas apie atsakovės turtÄ ir finansinę padėtį duomenų nepateikė. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigÄ dėl atsakovės finansinės padėties nepagrįstai perkėlė iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovui.

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK12 straipsnis, 178 straipsnis). IeÅ¡kinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieÅ¡kovui pranaÅ¡umo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, negali vien deklaratyviai nurodyti, jog ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas turi pareigÄ argumentuotai pagrįsti, ar ieÅ¡kinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Nagrinėjamu atveju minėtų įrodymų, ieÅ¡kovas į bylÄ nėra pateikęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog teismas darbo bylose privalo bÅ«ti aktyvus, siekdamas apsaugoti visų pirma privatų darbuotojo, kartu – vieÅ¡Ä jį interesÄ . LR CPK 414 straipsnyje nustatyta, kad darbo bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ia teise nesinaudojo, todėl, siekdamas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡ioje byloje yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovei, savo iniciatyva renka įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kinio suma yra 22 995,18 Lt. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismo surinktų įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį matyti, jog atsakovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi (52-57 b. l.).Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės (59 b. l.).

IÅ¡ 2013 m. balanso matyti, kad atsakovė 2013m. turto turėjo už 5 810 083 Lt (129 783 Lt ilgalaikis turtas, 5 680 345 Lt trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 980 434 Lt (60 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, jog jai ieÅ¡kinio suma nėra didelė, tačiau nėra pridėjusi iÅ¡samių duomenų apie Å¡iuo metu esamÄ savo finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra pateikusi iÅ¡samių duomenų apie savo esamÄ finansinę padėti, o 2013 m. atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė gana didelę sumÄ - 4 980 434 Lt, daroma iÅ¡vada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – tenkintinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų.

BÅ«tina iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu bÅ«tina pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti.

EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . Todėl, siekiant užtikrinti ne tik ieÅ¡kovo, bet ir atsakovės teisių bei turtinių interesų apsaugÄ , pirmiausia areÅ¡tuotini atsakovei UAB „Istvestas“ priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai ieÅ¡kinio sumai – 6 659,86 Eur (22 995,18 Lt).

Tik jų nepakakus, areÅ¡tuotinos atsakovei priklausančios piniginės lėšos, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, jei jos finansinė padėtis iÅ¡ tikrųjų yra gera ir praÅ¡oma priteisti suma jai nėra didelė, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ (CPK 148 straipsnio 2 dalis) ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, įstatymo nustatyta tvarka gali praÅ¡yti teismÄ pakeisti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones kitomis (CPK 146 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a:

Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovei UAB „Istvestas“ (juridinio asmens kodas 302303579, buveinės adresas Vilnius, Konstitucijos pr.

20) priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 6 659,86 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt devynių eurų 86 ct) sumai, uždraudžiant šį turtÄ iÅ¡nuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.Atsakovės turtÄ surasti ir apraÅ¡yti pavesti ieÅ¡kovo pasirinktam antstoliui.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnį ir 2005-10-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktÄ , šį vykdomÄ jį dokumentÄ (nutartį) iÅ¡siųsti ieÅ¡kovui, iÅ¡aiÅ¡kinant jam teisę pateikti nutartį vykdymui pasirinktam antstoliui, sumokant vykdymo iÅ¡laidas.

Å ios nutarties nuoraÅ¡Ä nedelsiant iÅ¡siųsti Centrinei hipotekos įstaigai.Apie nutarties priėmimÄ praneÅ¡ti atsakovei ir iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 8 dalį nuo nutarties įregistravimo turto areÅ¡to aktų registre asmuo, kurio turtas areÅ¡tuotas, atsako už nustatytÄ apribojimų pažeidimÄ . Teisėja                                                                  Lina Muchtarovienė