2bd007fc-4f16-49c0-9e5b-466bfc253b89 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1626-987/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20557-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.6.9.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Šėžienei,

dalyvaujant atsakovės atstovei advokato padėjėjai Santai Černiūtei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį I. B. dėl turtinės žalos regreso tvarka priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. B..

Teismas

n u s t a t ė :

1.1. ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės I. B. 3 141,90 Eur dydžio turtinę žalÄ regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. dok. Nr. CBP-20516).

1.2. Kaip ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ieÅ¡kovas nurodo 2021 m. birželio 10 d. Vokietijoje įvykusį eismo įvykį, kurį sukėlė atsakovei priklausančiÄ transporto priemonę „BMW 730D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs nenustatytas asmuo; transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykis įvyko Vokietijoje, Å¡ios Å¡alies nacionalinis draudikų biuras atlygino nukentėjusiam asmeniui žalÄ ir pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 3 141,90 Eur iÅ¡mokos; ieÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ sumokėjęs regreso tvarka nukreipė reikalavimÄ Ä¯ atsakovę kaip į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

1.3. IeÅ¡kovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose papildomai nurodė, kad atsakovė transporto priemonės prieÅ¡ savo valiÄ neprarado (kas galėtų turėti įtakos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui), o pati atidavė jÄ sÅ«nui naudoti bei turėjo galimybę ir toliau drausti transporto priemonę, kÄ ji ir darė, tik nereguliariai (el. dok. Nr. DOK-33843).

2.1. Atsakovė I. B. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. dok. Nr. DOK-17737).

2.2. Atsiliepime keliama prielaida, kad atsakovė buvo tik teisinė transporto priemonės savininkė, o ne faktinė, nes atsakovė, papraÅ¡yta sÅ«naus R. B., įregistravo transporto priemonę savo vardu ir tikėjosi, kad sÅ«nus vairuoja jÄ saugiai ir transporto priemone rÅ«pinasi; atsakovė su sÅ«numi ryÅ¡io nepalaiko, jo buvimo vieta atsakovei nežinoma; tik iÅ¡ draudimo bendrovės sužinojo apie sÅ«naus padarytÄ eismo įvykį Vokietijoje; transporto priemone sÅ«nus naudojasi nuo 2016-2017 m.; atsakovė negalvojo, kad jai gali kilti neigiamos pasekmės dėl transporto priemonės registravimo savo vardu; atsakovei buvo 55 metai, registruojant transporto priemonę, todėl ji nesuvokia įstatymų; atsakovė nedelsiant pradėjo ieÅ¡koti sÅ«naus, kai sužinojo apie eismo įvykį, tačiau jai nepavyko su sÅ«numi susisiekti; atsakovė nepažeidė imperatyvių normų, perduodama transporto priemonę valdyti sÅ«nui žodinio susitarimo pagrindu; atsakovė negalėjo rÅ«pintis transporto priemone, o sÅ«nus tÄ darė, kÄ patvirtina nuo 2016 m. sudarinėjamos draudimo sutartys; atsakovė eismo įvykyje nedalyvavo, todėl nėra jos kaltės dėl eismo įvykio ir jai civilinė atsakomybė neturėtų kilti.

3. Ä® teismo posėdį, vykusį 2023 m. balandžio 25 d., ieÅ¡kovo įgaliotas atstovas bei trečiasis asmuo neatvyko; ieÅ¡kovas prašė bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant pagal ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus.

4. Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokato padėjėja Santa ČerniÅ«tė žodžiu paaiÅ¡kino, kad atsakovės duomenimis trečiasis asmuo yra sulaikytas Lietuvos Respublikoje; atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ; papildomai paaiÅ¡kino, kad nori patikslinti atsiliepimo aplinkybę, jog atsakovė nėra įsitikinusi, kad dėl eismo įvykio kaltas jos sÅ«nus; atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė žalos dydžio nepripažįsta, nes ji nedalyvavo draudikų biurų tarpusavio santykiuose; atsakovės atstovė taip pat paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas žalÄ Ä¯rodė; teigė, kad ieÅ¡kovas nepateikė Vokietijos teisės turinio, kuriuo remiantis bÅ«tų galima nustatyti, kad eismo įvykis buvo sukeltas bÅ«tent transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad transporto priemonės dažnai pameta numerius; atsakovės atstovės teigimu, ieÅ¡kovas įrodė tik žalÄ . Ä® teisėjos klausimus, atsakovės atstovė atsakė, kad žalos dydžio neginčija; kad policijai nėra praneÅ¡ta apie pamestus transporto priemonės valstybinius numerius.

5. Ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei kaip transporto priemonės savininkei gali kilti civilinė atsakomybė atlyginti eismo įvykio metu sukeltÄ Å¾alÄ , kuomet eismo įvykį sukėlęs asmuo vairavo valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustÄ transporto priemonę.

Dėl atsakovės kaip transporto priemonės savininkės civilinės atsakomybės

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nuostatomis transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalis); už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalis); Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka nukentėjusiam iÅ¡mokÄ , kai kaltininkas padaro žalÄ kitoje Europos SÄ jungos valstybėje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį asmuo grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis).

8. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teismo sprendimo 7 punkte pacituotas teisės normas, yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras reikalavimÄ asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiÅ¡kia už specialiame įstatyme – TPVCAPDÄ® – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimÄ , nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 41 punktas). TPVCAPDÄ® nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus Å¡altinio specifika lemia, kad iÅ¡ transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rÅ«pestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rÅ«pestingai ir apdairiai (tos pačios kasacinio teismo nutarties 51 punktas). Tačiau aplinkybė, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieÅ¡ savo valiÄ dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų bÅ«ti pagrindas atleisti transporto priemonės savininkÄ nuo civilinės atsakomybės ar jÄ sumažinti. Pastaroji pasekmė galėtų kilti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rÅ«pestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Šios aplinkybės, be kita ko, turėtų bÅ«ti vertinamos kartu su aplinkybėmis, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę (tos pačios kasacinio teismo nutarties 59 punktas).

9. Vadinasi, vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, aktualiais byloje kilusiam ginčui, atsakovė, siekdama bÅ«ti atleista nuo civilinės atsakomybės kaip transporto priemonės (didesnio pavojaus Å¡altinio) savininkė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 3 dalį, turi patekti įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad ji transporto priemonės valdymÄ prarado prieÅ¡ savo valiÄ , nepaisant to, kad elgėsi itin rÅ«pestingai ir atidžiai, kad neprarastų transporto priemonės valdymo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

10. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė ne tik kad nekėlė teismo sprendimo 9 punkte nurodytos prielaidos, bet prieÅ¡ingai atsiliepime patvirtino, kad transporto priemonę savo sÅ«nui atidavė valdyti laisva valia sudariusi žodinį susitarimÄ . Taigi, atsakovė CK 6.270 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ atleisti jÄ nuo civilinės atsakomybės, neįrodė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

11. Teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas CK 6.253 straipsnyje yra įtvirtinęs pavyzdinį sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms egzistuojant asmeniui gali bÅ«ti netaikoma civilinė atsakomybė; jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės. Kaip matyti iÅ¡ CK 6.253 straipsnyje įtvirtintų teisės normų turinio, pastarosios aplinkybės yra siejamos su įvykiais, kurie nepriklauso nuo asmens valios ar negali bÅ«ti asmens įtakojami arba siejamos su įvykiais, kuomet asmuo yra priverstas daryti žalÄ , siekdamas apginti didesnį gėrį. Tuo tarpu tokios aplinkybės, kurias įvardino atsakovė (pasitikėjimas sÅ«numi ar įstatymo nežinojimas) yra iÅ¡imtinai susijusios su atsakovės laisva valia priimtais sprendimais, nulemtais nepakankamo rÅ«pestingumo. Vadinasi, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, pastarosios faktinės aplinkybės neatitinka įstatymo leidėjo suformuluotų kriterijų, kuriais remiantis atsakovės civilinė atsakomybė galėtų bÅ«ti netaikoma ar/ir mažinama.

12. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 7-11 punktus), teismas atmeta kaip nepagrįstas atsakovės iÅ¡keltas prielaidas, kad jai kaip transporto priemonės savininkei neturėtų bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu sukeltÄ Å¾alÄ .

Dėl byloje vykstančio ginčo (nagrinėjimo dalyko) apimties

13. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).Â

14. Bylos Å¡alių iÅ¡keltų prielaidų įrodinėjimas procese vyksta pagal imperatyvias proceso taisykles. Vadovaujantis Å¡iomis taisyklėmis visi argumentai bei įrodymai, kuriais remiantis Å¡alys įrodinėja savo iÅ¡keltas prielaidas, turi bÅ«ti pateikti pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis), o bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu įrodymai yra tik iÅ¡tiriami (CPK 235 straipsnio 1 dalis); pildyti savo procesines pozicijas ar/ir pateikti naujus įrodymus bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, bylos Å¡alys gali tik praÅ¡ymų pateikimo stadijoje ir tik teismo leidimu (CPK 245 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasirengimo nagrinėti bylÄ metu atsiliepime kėlė prielaidas, susijusias tik su tuo, kad ji turėtų bÅ«ti atleista nuo civilinės atsakomybės dėl eismo įvykyje padarytos žalos; parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. kovo 1 d. atsakovė nedalyvavo, atsakovės atstovė tikslinti atsiliepimo ar/ir pildyti bylos medžiagos nepageidavo; teismo posėdžio metu taip pat atsakovo atstovė nepateikė praÅ¡ymų dėl naujų įrodymų prijungimo ar iÅ¡reikalavimo. Tačiau teismo posėdyje duodama žodinius paaiÅ¡kinimus atsakovės atstovė advokato padėjėja Santa ČerniÅ«tė pradėjo kelti naujas prielaidas, jog atsakovė nėra tikra apie sÅ«naus ir jo valdytos transporto priemonės dalyvavimÄ eismo įvykyje Vokietijoje; jog byloje nėra pakankamai įrodymų apie Vokietijos vidaus teisę; atsakovės atstovė taip pat iÅ¡ pradžių kėlė prielaidÄ , jog žalos dydis neįrodytas, bet vėliau patvirtino prieÅ¡ingai, kad žalÄ ieÅ¡kovas įrodė.

16. Teismas, įvertinęs procesinę aplinkybę, kad atsakovė atsiliepime bei pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje nekėlė jokių prielaidų bei neteikė jokių įrodymų, susijusių su aplinkybėmis, apie kurias žodinių paaiÅ¡kinimų metu abstrakčiai užsiminė atsakovės atstovė, dėl atsakovės atstovės abstrakčių prielaidų pagrįstumo atskirai nepasisako kaip pateiktų pažeidžiant įrodinėjimo procese taisykles bei bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus (CPK 12 straipsnis, 17 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 1 dalis).

Dėl byloje kilusio ginčo galutinės baigties

17. Vadovaujantis TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 13 dalimi ir 17 straipsnio 5 dalimi tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡mokÄ dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pastaroji iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatus (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.Â

18. Vadovaujantis 2002 m. gegužės 30 d. Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biuru susitarimo (toliau - Bendradarbiavimo nuostatai) sÄ lygomis eismo įvykyje nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, nacionalinį draudikų biurÄ ; pastarasis atlieka eismo įvykio tyrimÄ bei visas žalas administruoja savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje taikomais įstatymais; biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu; kai biuras sureguliuoja visas žalas ir iÅ¡moka per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokas, jis siunčia atitinkamam draudikų biurui praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas (1 papildymo „Biurų tarybos vidaus nuostatai“ I skirsnio „Bendrosios taisyklės (privalomosios nuostatos)“ 3 straipsnio „Žalos administravimas“ 1, 4 dalys, 5 straipsnio „IÅ¡laidų atlyginimo sÄ lygų“ 1 dalis) (el. dok. Nr. CBP-20516 priedas pavadinimu „I. B. ieÅ¡kinys 2202090203.pdf“).

19. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko Vokietijoje. IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, gautus iÅ¡ Vokietijos nacionalinio draudikų biuro apie eismo įvykį, tai yra nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti eismo įvykio vaizdas: nuversti kelio ženklai ir atitvarai, prie jų besimėtantis transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat sÄ skaitas ir pretenzijas, gautas iÅ¡ vieÅ¡ojo juridinio asmens, atsakingo už Vokietijos valstybinius kelius, kuriose užfiksuotos iÅ¡laidos, patirtos dėl sugadintų kelio ženklų ir atitvarų remonto; Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pretenzijÄ , kurioje atsispindi iÅ¡moka bei žalos administravimo mokestis (el. dok. Nr. CBP-20516 priedas pavadinimu „I. B. ieÅ¡kinys 2202090203.pdf“). Teismas pažymi, kad Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktuose dokumentuose nurodyta ir informacija, kad eismo įvykį fiksavo policija; taip pat nurodyta, kad pretenzija dėl iÅ¡mokos buvo pareikÅ¡ta vadovaujantis Vokietijos įstatymu „Dėl užsienio Å¡alių piliečių privalomojo draudimo“ (AuslPflVG) ir žaliosios kortelės sutarties nuostatomis.

20. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika teismas, vertindamas įrodymų visetÄ , turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

21. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 17-20 punktus), teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų daro labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės vardu registruota transporto priemonė, nuo kurios nukritęs valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuotas eismo įvykio nuotraukose, sukėlė eismo įvykį Vokietijoje, sulaužydama kelio atitvarus bei kelio ženklus. Atitinkamai teismas daro ir kitÄ labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose paminėtais teisės aktais (pagal Vokietijos vidaus teisę) bÅ«tent eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė atlyginti dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims kilusiÄ Å¾alÄ .

22. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovė (tik žodinių paaiÅ¡kinimų metu) iÅ¡kėlusi prielaidÄ apie tai, kad ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų (nuotraukų, kuriose užfiksuotas tik nuo transporto priemonės nukritęs valstybinis) pagal Vokietijos vidaus teisę nepakanka faktui, kad bÅ«tent atsakovės vardu registruota transporto priemonė sukėlė eismo įvykį, nustatyti, nepateikė jokių Å¡ia savo prielaidÄ patvirtinančių įrodymų ir/ar neprašė jų iÅ¡reikalauti (pavyzdžiui, neprašė iÅ¡kviesti apklausti trečiÄ jį asmenį, kuris, atsakovės žiniomis, yra sulaikytas Lietuvoje, ir kt.).

23. Teismas taip pat pažymi, kad (kaip aukščiau teismo sprendimo 13-16 punktuose konstatuota) atsakovės atstovė tik teismo posėdyje žodinių paaiÅ¡kinimų metu pradėjo kelti klausimÄ dėl ginčui taikytinos Vokietijos vidaus teisės turinio nepakankamumo, pati nepateikdama jokių savo pavėluotai iÅ¡keltÄ prielaidÄ patvirtinančių įrodymų ir/ar nepraÅ¡ydama jų iÅ¡reikalauti.

24. Taigi, teismui priėjus labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovei priklausančios ir neapdraustos transporto priemonės vairuotojas sukėlė eismo įvykį, atsakovei kyla civilinė pareiga (atsakomybė) apmokėti ieÅ¡kovui turtinę žalÄ regreso tvarka, pastarojo patirtÄ , iÅ¡mokėjus iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, kuris atlygino žalÄ nukentėjusiajam per eismo įvykį asmeniui (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 13 dalis ir 17 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju ieÅ¡kinys tenkinamas ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 3 141,90 Eur dydžio turtinė žala regreso tvarka.

25. Tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo regreso tvarka, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už bendrÄ priteistÄ 3 141,90 Eur sumÄ , skaičiuojamos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 14 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 71,00 Eur žyminis mokestis ir 176,87 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl vertimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

27. IeÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteisiamos 11,12 Eur teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų siuntimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į. k. 125709291) ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į. k. 125709291) iÅ¡ atsakovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 141,90 Eur (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 90 ct) turtinę žalÄ regreso tvarka, 5 (penkių) proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (3 141,90 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 14 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 247,87 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus ir 87 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,12 Eur (vienuolika eurų ir 12 ct) teismo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į vienÄ iÅ¡ pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus iÅ¡laidas, teismui (raÅ¡tinei) bÅ«tina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė