2bcffbc8-b112-4cdf-afe4-076a3170b7f0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-350-1033/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19795-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.10.1; 1.2.27.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, kaltinamajam V. M., kaltinamojo gynėjui advokatui R. P., nukentėjusiajam P. R., vertėjai Svetlanai Minakovai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, turintis neįgalumÄ , gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, galutine bausme – 20 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, galutine bausme – 20 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 201 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, galutine bausme – 1 metų laisvės apribojimu su įpareigojimais;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, galutine bausme – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimu su įpareigojimais, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 286 straipsnį. Teismas n u s t a t ė : V. M. 2018 m. balandžio 28 d. apie 14.40 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasiprieÅ¡ino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus virÅ¡ininkui P. R., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vadui E. K. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus virÅ¡ininkui P. R. ketinant atlikti kratÄ jo gyvenamojoje vietoje, nenorėdamas įleisti pareigÅ«nų į butÄ , pastÅ«mė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus virÅ¡ininkÄ P. R. nuo durų, bandė uždaryti duris, P. R.

įkiÅ¡us rankÄ tarp durų, jis, uždarydamas duris, jomis trenkė P. R. per kairės rankos dilbį, tuo sukeldamas P. R. fizinį skausmÄ . Pareikalavus nespausti rankos ir atidaryti duris, jis nepakluso teisėtam pareigÅ«no reikalavimui ir toliau traukė duris į save, tokiu bÅ«du durimis spausdamas P. R. rankÄ , sukeldamas dar didesnį fizinį skausmÄ . Po to, V. M. pribėgo prie virtuvėje stovinčio Å¡aldytuvo, jį atidarė ir iÅ¡traukė stiklinį butelį galimai su alkoholiu, kurį bandė iÅ¡mesti, tokiu bÅ«du bandydamas sunaikinti įrodymus.

Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus virÅ¡ininkas P. R., neleisdamas jam to padaryti, sugriebė už rankos, dėl ko įvyko grumtynės, po ko netrukus P. R. kartu su E. K. paguldė V. M. ant žemės ir uždėjo antrankius. Å iais savo veiksmais V. M. pasiprieÅ¡ino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus virÅ¡ininkui P. R. bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kairio žasto ir kairio nykščio sumuÅ¡imais, minkÅ¡tųjų audinių patinimu (specialisto iÅ¡vada Nr. G 1422/2018 (01)).

Å iais veiksmais V. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje. Kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad apie 14.30 val. užėjo geras pažįstamas A., žmona išėjo į darželį kieme, o jis su A. nusprendė eiti parÅ«kyti. A. ėjo pirmas, jis iÅ¡ paskos ir pamatė, kaip A. grubiai nustÅ«mė. Jis padarė žingsnį, kai P. R. jam po nosimi pakiÅ¡o baltÄ kvadratÄ , ir pasakė, kad iÅ¡ policijos ir bus atlikta krata. Nesuprato kas tai, pasirodo, kad tai policija ir jo namuose bus atliekama krata.

Jis nebuvo prieÅ¡, tačiau paprašė dokumento, kuris suteikia teisę daryti kratÄ . Tada E. K. pasiÅ¡alino, pasakė, kad tuoj bus ir greitu žingsniu išėjo. Jis liko dviese su P. R., kuris laikė lauko duris deÅ¡ine ranka, jis žengė žingsnį, kad pakviestų žmonÄ , tačiau žmona neiÅ¡girdo. Jis dar žengė žingsnį atgal, kad dar kartÄ pakviestų žmonÄ . Pradėjo eiti atgal į vidų, P. R. visÄ laikÄ laikė lauko duris deÅ¡ine ranka. Staiga P. R. duris atidarė, paėmė jį už krÅ«tinės ir pusiau įstÅ«mė – įnešė į koridorių, virtuvę ir jis atsisėdo virtuvėje ant kėdės. P. R. pabandė praeiti į Å¡aldytuvÄ , tada jis atsistojo ir pasakė, kad nėra dokumentų daryti kratÄ ir taip pat ėjo link Å¡aldytuvo.

P. R. atidarė Å¡aldytuvÄ ir išėmė butelį, jis iÅ¡ P. R. butelio neatiminėjo, tik sakė, kad neturi dokumento. Tada atsidÅ«rė ant grindų, veidu žemyn, o P. R. stipriai prispaudė keliu prie žemės, užlaužė rankas už nugaros, uždėjo antrankius. Matė, kaip įėjo žmona ir uždarė duris, paklausė kÄ pareigÅ«nas daro ir plovėsi rankas. Ä® duris pradėjo stipriai belstis, tada P. R. liepė atidaryti duris kolegai. Ä®bėgo E. K. su dokumentais, kuris su koja jam prispaudė petį, kalbėjosi su kolega.

Kai jis gulėjo, P. R. ir E. K. klausė ar iÅ¡kvietė budintį, E. K. per racijÄ iÅ¡kvietė, jis visÄ laikÄ gulėjo ant žemės. Žinant, kad tie vyrai stipresni, net minties nebuvo prispausti pareigÅ«nui rankos, nei uždaryti duris, ar pastumti. Jis po 2-3 karto atidarant duris bandė iÅ¡eiti, tada P. R. supyko ant jo ir įnešė į butÄ . E. K. tuo metu nebuvo. E. K. atbėgo tada, kai žmona uždarė duris, jis tada jau gulėjo ant žemės su antrankiais. Jis nesiprieÅ¡ino. P. R. nesiruošė užeiti, tik laikė duris.

Gal P. R. susižalojo, kai jį įstÅ«mė į vidų. Nežino kaip P. R. atsirado sužalojimai. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. taip pat kaltės nepripažino ir parodė, kad jis nesiprieÅ¡ino pareigÅ«nams ir P. R. rankos neprispaudė. P. R. už jį yra fiziÅ¡kai stipresnis, todėl negalėjo pasiprieÅ¡inti (b. l. 1 t., b. l. 30, 133-134). Nukentėjusysis P. R. teisme parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d. su kolega E. K. dalyvavo priemonėje, kuri nukreipta prieÅ¡ akcizinių prekių neteisėtÄ disponavimÄ .

V. M. butas yra gerai žinomas pareigÅ«nams, ten nuolat vyksta draudžiama prekyba. TÄ dienÄ pareigÅ«nų akivaizdoje V. M. pardavė alkoholį moteriai, kuri buvo sulaikyta ir apklausta, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nuspręsta atlikti kratÄ . Apie 14.40 val., atvykus su kolega E. K. prie V. M. buto durų, durys atsidarė, iÅ¡ buto išėjo paÅ¡alinis asmuo, tarpdury stovėjo V. M., kuriam buvo paaiÅ¡kinta atvykimo priežastis, pateiktas tarnybinis pažymėjimas, jie buvo apsirengę ne uniformomis.

V. M. jį (P. R.) puikiai pažįsta, nes yra ne kartÄ bendravę (darytos kratos, susitikę teismo posėdyje, suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolai). Tuo metu E. K. nuėjo į automobilį paimti nutarimo kratai atlikti, o jis liko prie durų, neleisdamas V. M. uždaryti durų, kad nesunaikintų įrodymų, kurių atėjo ieÅ¡koti. Atstumas iki automobilio buvo apie 20 metrų, E. K. jis matė, kai atsisuko, o ar E. K. jį matė, negali pasakyti. V. M. Å¡aukė, kad neturi teisės atlikti kratÄ , tuo pačiu Å¡aukė savo žmonÄ , kuri tuo metu buvo lauke.

Jis pravėrė duris, atsisuko į tÄ pusę, kur nuėjo kolega paimti dokumentų, ir tuo metu pajuto smÅ«gį į krÅ«tinę, o atsisukęs pamatė, kad V. M. bando nustumti jį nuo durų ir užsidaryti namuose. Rankos ant durų nelaikė. V. M. laikė rankÄ ant durų rankenos, o jis stovėjo Å¡alia. V. M. Å¡iek tiek nustÅ«mė, o jis neleisdamas uždaryti durų, savo kairę rankÄ spėjo užkiÅ¡ti. V. M., kiek sugebėjo, trenkė į rankÄ durimis. Laikydamas rankÄ tarpduryje, V. M. bandant uždaryti duris, jis rankÄ kiÅ¡o giliau, kad V.

M. nepavyktų uždaryti durų, taip pat Å¡aukė V. M., kad skauda, kad atidarytų duris. V. M. neklausė, susitikus žvilgsniams, matė, kad V. M. suprato, tačiau iÅ¡ visų jėgų bandė uždaryti duris. Tada jis su deÅ¡ine ranka duris atidarė ir įėjęs į butÄ susigrÅ«mė su V. M. prie įėjimo, trenkėsi kairiu pečiu į sienÄ , o tuo metu V. M. nubėgo prie Å¡aldytuvo, paėmė stiklinį butelį ir bandė sudaužyti. To padaryti V. M. jis neleido, atėmė butelį, bet susižalojo kairės rankos nykÅ¡tį.

Tuo metu atbėgo E. K., kartu paguldė V. M. ant žemės, uždėjo antrankius, iÅ¡kvietė pastiprinimÄ , sulaikė ir pristatė V. M. į policijos komisariatÄ . V. M. žmonÄ pamatė, kai V. M. jau buvo uždėti antrankiai. Kai atvažiavo pas V. M., jo žmonÄ matė už namo ravinčiÄ gėles. Savo civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, stresas, buvo ir Å¡eimos iÅ¡gyvenimai. Ä® gydytojus kreipėsi kitÄ dienÄ , tačiau nedarbingumo neėmė, nes turėjo daug darbo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. R. nurodė aplinkybes iÅ¡ esmės tokias pačias, kaip ir teisme. Po įvykio jautė skausmÄ kairės rankos plaÅ¡takos nykščio, dilbio ir peties srityse, ant dilbio mastėsi kraujosruva (1 t., b. l. 12). Liudytojas E. K. teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. balandžio 28 d. su kolega P. R. dalyvavo priemonėje, kuri nukreipta prieÅ¡ akcizinių prekių neteisėtÄ disponavimÄ , stebėjo vienÄ iÅ¡ žinomų taÅ¡kų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad prie durų priėjusiai moteriai buvo perduotas alkoholio butelis.

Apklausta moteris geranoriÅ¡kai iÅ¡dėstė situacijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuspręsta atlikti kratÄ . Kai su kolega P. R. priėjo prie buto durų, durys buvo atidarytos, nes iÅ¡ buto išėjo asmuo, jie (pareigÅ«nai) stovėjo lauke, o V. M. prie durų. PareigÅ«nai prisistatė, ant kaklo turėjo pasikabinę tarnybinius pažymėjimus, V. M. puikiai matė, kad jie yra policijos pareigÅ«nai (su V. M. yra tekę susidurti ir anksčiau). V. M. buvo pateikti tarnybiniai pažymėjimai, paaiÅ¡kinta, kad nustatytas prekybos faktas, bus atliekama krata.

V. M. pasimetė, palinksėjo galva, nebuvo agresyvus. Jis (E. K.) nuėjo atneÅ¡ti dokumentų iÅ¡ tarnybinio automobilio, o P. R. liko prie buto durų. IÅ¡ tarnybinio automobilio iÅ¡imant portfelį su dokumentais, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir atsisukęs pamatė (matymo zonos niekas nedengė), kad P. R. kairė ranka įkiÅ¡ta tarp durų, o deÅ¡ine ranka P. R. traukė duris. P. R. Å¡aukė atidaryti duris. Jis paėmė dokumentus ir bėgo, buvo apie 100 metrų, įbėgo į butÄ ir pamatė, kad prie Å¡aldytuvo stovėjo V.

M., rankoje laikė alkoholį. P. R. alkoholio butelį atėmė iÅ¡ V. M. (tikėtina, kad V. M. norėjo sudaužyti, sunaikinti įkaltį). Kai P. R. atėmė butelį iÅ¡ V. M., jis pribėgo ir kartu su P. R. paguldė V. M. ant žemės, uždėjo antrankius. V. M. rėkė, kad jie (pareigÅ«nai) jį sumušė, tÄ patį tvirtino ir sugyventinė O. S.. Jėgos prieÅ¡ V. M. buvo panaudota tiek, kiek reikėjo vykdant savo pareigas, kad bÅ«tų uždėti antrankiai, po ko, jėgos panaudojimas iÅ¡ karto buvo nutrauktas.

Vėliau buvo bute atlikta krata, surastas spiritas. Kai įėjo į butÄ padėti P. R., O. S. buvo bute. Durų jam niekas neatidarė, nes durys buvo pravertos. Kai P. R. ėjo iÅ¡ paskos V. M. į butÄ , durys nebuvo uždarytos. Guldant V. M. ant žemės, O. S. Å¡aukė, kad nemuÅ¡tų. O. S. nepastebėjo, nes vyko intensyvÅ«s veiksmai, tikslas buvo V. M. sulaikymas, į O. S. dėmesio nekreipė - gal ji buvo kambaryje, gal iÅ¡ lauko atėjo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju E. K. parodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir teisme, kad V.

M. pasiprieÅ¡ino pareigÅ«nams, atėjusiems daryti pas jį bute kratos, kuriÄ atlikus buvo rastos kelios talpos skaidraus skysčio, turinčio alkoholio kvapÄ (1 t., b. l. 78). Liudytoja O. S. teisme parodė, kad V. M. yra jos sutuoktinis. Ä®vykis buvo pavasario pabaigoje. Ji darže kasinėjo gėles, kai iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , jÄ kvietė (iÅ¡ daržo durų nesimato). Atbėgusi pamatė aukÅ¡tÄ vyriÅ¡kį juodais plaukais (P. R.), kuris bandė paguldyti V. M. ant grindų, uždėti antrankius. Ji nubėgo plautis rankų ir uždarė buto įėjimo duris, kai kažkas pradėjo į jas belstis.

P. R. pasakė jai atidaryti kolegai duris. Ji atidarė duris ir P. R. kartu su kolega prispaudė jau gulintį V. M., uždėjo antrankius, paskui pasakė, kad yra policininkai ir bute bus atlikta krata. V. M. iÅ¡tempė į laukÄ , atvažiavęs policijos ekipažas iÅ¡vežė V. M., pareigÅ«nai atliko kratÄ . Kaip pareigÅ«nai atėjo nematė, ji duris atidarė antram policininkui. V. M. prieÅ¡inosi, nenorėjo gultis ant grindų, norėjo sėstis ant kėdės. V. M. prieÅ¡inosi, kai jį guldė ant žemės, sakė, kad ji skambintų advokatui, ji taip ir padarė.

Ji norėjo padėti V. M. atsisėsti. Kitų asmenų bute nebuvo. Iki kol ji išėjo į darÅ¾Ä , pas V. M. atėjo senas pažįstamas. Ji mato kiemÄ ateinant nuo daržo iki durų, automobilio kieme nebuvo, kai ji užėjo į namus. Kai užėjo į namus, V. M. bandė prisėsti ant taburetės, o P. R. nutempė nuo taburetės ir buvo grumtynės. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. S. parodė, kad 2018 m. balandžio pabaigoje, tikslios datos nepamena, apie 13.00 – 14.00 val., tvarkė gėles darželyje, kai iÅ¡girdo vyrÄ V.

M. Å¡aukiant jÄ vardu ir praÅ¡ant ateiti, ji greitai ėjo į namus, buto durys buvo atidarytos. Dar bÅ«dama koridoriuje pamatė, kad virtuvėje ant žemės guli jos vyras, abi rankos už nugaros, vyro rankas laiko P. R., kojos keliu prispaudęs jos vyrÄ . P. R. pradėjo Å¡aukti, kad tai pasiprieÅ¡inimas policijai. Tada ji užėjo į koridorių, uždarė lauko duris ir nuėjo į virtuvę praustis rankų. Neprisimena ar užrakino lauko duris. Kai nusiplovė rankas, į lauko duris pradėjo labai stipriai belsti.

P. R. liepė jai atidaryti duris. Ji iÅ¡sigandusi atidarė duris, ten stovėjo E. K., kuris rankoje laikė kažkokius popierius. E. K. jÄ nestipriai pastÅ«mė ir nubėgo prie gulinčio V. M., ir abu pareigÅ«nai uždėjo antrankius V. M.. V. M. Å¡aukė, kad skauda. Tada pro atidarytas lauko duris, kurių E. K. neuždarė, pamatė, kad į kiemÄ atvažiavo policijos automobilis, užėjo uniformuotas policijos pareigÅ«nas, kuriam P. R. ir E. K. pradėjo aiÅ¡kinti, kad tai pasiprieÅ¡inimas poliucijai, kad reikia V.

M. vežti. Tik tada ji suprato, kad P. R. ir E. K. yra policijos pareigÅ«nai, nes anksčiau jie jai neprisistatė. Po to V. M. buvo iÅ¡vestas ir iÅ¡vežtas į policijos komisariatÄ . Tuo metu kai V. M. gulėjo ant žemės, nesiprieÅ¡ino, rankos buvo už nugaros, V. M. tik Å¡aukė ir dejavo, kad skauda. Vėliau P. R. parodė dokumentus, ji tik perskaitė pavadinimÄ , tai buvo nutarimas daryti kratÄ . Buvo atlikta krata. Kai P. R. pradėjo raÅ¡yti kratos protokolÄ , atvažiavo advokatas, kuris iÅ¡rašė orderį ir padavė pareigÅ«nams.

Uniformuotas pareigÅ«nas iÅ¡vežė V. M. į policijos komisariatÄ . Kai atvažiavo advokatas, buvo ramu, niekas nieko nekalbėjo, kol nebuvo advokato pareigÅ«nai elgėsi ir kalbėjo grubiai. Kratos metu namuose buvo rasti keli buteliai skiesto spirito. Nematė, kad V. M. bÅ«tų prieÅ¡inęsis policijos pareigÅ«nams. Ant pareigÅ«nų jokių sužalojimų nesimatė, prie jos pareigÅ«nai apie jokius sužalojimus nekalbėjo. Papildomai parodė, kad buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lauko durys atsidaro į iÅ¡orę.

Pareinant iÅ¡ kiemo, norint užeiti į butÄ , atsistojus prieÅ¡ais lauko duris, rankena yra kairėje pusėje ir durys atsidaro į lauko pusę. Durys medinės, apkaltos dirbtine oda, su viena spyna, kuri yra po durų rankena (1 t., b. l. 72, 75). Ä®vykio registracijos duomenys patvirtina, kad E. K. 2018 m. balandžio 28 d. 14.53 val. pranešė, jog apie 14.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. M. kratos metu pasiprieÅ¡ino neuniformuotam policijos pareigÅ«nui P. R., bandydamas uždaryti namų duris, prispaudė rankÄ ir taip sukėlė P. R. fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 8).

Policijos pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime nurodytos 2018 m. balandžio 28 d. įvykio faktinės aplinkybės dėl V. M. pasipriešinimo iš esmės tapačios liudytojų P. R. ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotiems parodymams (1 t., b. l. 9). Valstybinė teismo medicininės tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1422/2018 (01) patvirtina, kad P. R. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairio žasto ir kairio nykščio sumušimai, pasireiškę minkštųjų adinių patinimu.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku (2018 m. balandžio 28 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai patiriant tokio pobÅ«džio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas. IÅ¡vados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad apžiÅ«rint P. R. kairį dilbį matyti sužalojimai (kraujosruvos) ant priekinio pavirÅ¡iaus ir ant užpakalinio pavirÅ¡iaus. ApžiÅ«rimasis nurodo skausmingumÄ kairio peties, kairio nykščio srityse, tačiau iÅ¡orinių sužalojimų čia nėra.

Kitur sužalojimų nenurodo (1 t., b. l.

22) Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. balandžio 28 d. 15.41 val. V. M. buvo blaivus, nustatytas 0,00 promilės blaivumas (1 t., b. l. 23). Prokurorės V. Strokinienės 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19795-18, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymių, tačiau skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu prokurorės 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ panaikintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi įtariamojo V.

M. gynėjo advokato R. P. skundas dėl prokuroro E. M. 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo atmestas (1 t., b. l. 51-55, 60-61, 118-121). ApžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad buvo apžiÅ«rėtos buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durys, kurios atsidaro į lauko pusę (iÅ¡orę). ApžiÅ«ra užfiksuota fotonuotraukose Nr. 1 - 7 (1 t., b. l. 81-89). Ikiteisminio tyrimo Nr. M-1-01-29223-18 metu P. R. apklausta liudytoja I. S. patvirtino, kad 2018 m. balandžio 28 d. apie 12.30 val. iÅ¡ V. M. už 2 Eur pirko 0,2 l talpos buteliukÄ su skiestu spiritu (1 t., b. l. 95).

P. R. 2018 m. balandžio 28 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19769-18 nutarta pas V. M. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), daryti kratÄ , nutarimas paskelbtas ir pasiraÅ¡ytas O. S. 2018 m. balandžio 28 d. Kratos protokolas patvirtina, kad 2018 m. balandžio 28 d. buvo atlikta krata bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pateikiamas kratos metu rastų ir paimtų daiktų apyraÅ¡as. Krata užfiksuota fotolentele. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtintas kratos teisėtumas V.

M. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96-105, 109-110). Pagal BK 286 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Å is nusikaltimas yra tyčinis. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad V. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. 2018 m. balandžio 28 d., apie 14.40 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasiprieÅ¡ino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus virÅ¡ininkui P. R., nenorėjo įsileisti pareigÅ«nų į buto vidų daryti kratos, pastÅ«męs P. R. nuo buto durų, bandė uždaryti lauko duris, o P. R.

įkiÅ¡us kairę rankÄ tarp durų, uždarydamas duris trenkė jomis P. R. per kairės rankos dilbį, taip sukeldamas P. R. fizinį skausmÄ bei padarydamas kairės rankos sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nors kaltinamasis V. M. inkriminuotos veikos nepripažino, nurodė, kad nesiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams, E. K. išėjus į automobilį dokumentų, liko su P. R., kuris laikė duris deÅ¡ine ranka, kai jis Å¡aukė žmonÄ ir bandė atsitraukti nuo durų, prieÅ¡ingai - ne uždarinėjo buto duris, o jas atidarinėjo į lauko pusę, tada P. R. staiga duris atidarė ir beveik įnešė jį į koridorių ir virtuvę, kur jis atsisėdo ant kėdės, o P. R. pabandė praeiti prie Å¡aldytuvo ir tada jis P. R. pasakė, kad neturi dokumento kratai ir tai pat nuėjo prie Å¡aldytuvo, po ko atsidÅ«rė ant grindų, jam buvo uždėti antrankiai.

Gulėdamas ant grindų matė, kaip atėjo žmona O. S. ir uždarė duris. Nežino kaip P. R. susižalojo, rankos jam nespaudė. Tačiau V. M. kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo P. R., liudytojo E. K. parodymais, įvykio registracijos duomenimis, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, kratos ir apžiūros protokolais. Teismas netiki V. M. parodymais, kad jis neuždarinėjo durų, P. R. rankos neprispaudė durimis, nes tokie jo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Teismas taip pat kritiškai vertina liudytojos O.

S. parodymus, nes ji suinteresuota padėti iÅ¡vengti atsakomybės savo vyrui ar Å¡velninti jo padėtį. Kaip teisme paaiÅ¡kino Å¡i liudytoja, įvykio prie lauko durų ji nematė, atbėgo iÅ¡girdusi Å¡auksmÄ ir pamatė vyrÄ , kuris bandė paguldyti V. M. ant grindų, uždėti antrankius, tada ji uždarė lauko duris ir nuėjo plautis rankų, į duris kažkas pradėjo belstis ir ji P. R. paliepimu atidarė duris, užėjo E. K. su dokumentais. Ikiteisminio tyrimo metu O. S. teigė, kad iÅ¡girdusi Å¡auksmÄ ir atėjusi į namus, ji koridoriuje pamatė, kad virtuvėje ant žemės guli jos vyras, abi rankos už nugaros, vyro rankas laiko P. R., kojos keliu prispaudęs vyrÄ .

Taigi skirtingai nurodė, kokį vaizdÄ pamatė atėjusi į namus, todėl neaiÅ¡ku pagal jos parodymus ar ji atėjusi pamatė vyrÄ jau paguldytÄ ant grindų ar dar tik bandant jį paguldyti. Kaltinamasis V. M. teigė, kad žmona O. S. atėjo ir uždarė duris, kai jis veidu žemyn gulėjo ant grindų. Tokie liudytojos parodymai nėra patikimi ir jais pilnai vadovautis nėra pagrindo. Be to, mažai tikėtina, kad V. M. gerai matė, kaip atėjo žmona, nes, kaip pats nurodė, gulėjo veidu į žemę.

Kaltinamasis V. M. teigia, kad jis tik norėjo plačiau atidaryti duris, rankos P. R. durimis nespaudė, tačiau tokia jo versija laikytina gynybine jo pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, Å¡ie kaltinamojo parodymai prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims. Visų pirma liudytojas E. K. patvirtino, jog matė, kad P. R. kairė ranka buvo suspausta tarp durų, o deÅ¡ine ranka P. R. bandė atidaryti duris, aiÅ¡kiai girdėjo, kaip P. R. Å¡aukė atidaryti duris, kurių V. M. neatidarė, nors tikrai girdėjo ir suprato, todėl paėmęs dokumentus iÅ¡ karto bėgo į butÄ ir jau bute matė, kaip P. R. atima butelį iÅ¡ V.

M., kurį tikėtina V. M. norėjo sudaužyti, kaip daiktinį įrodymÄ , tada kartu su P. R. paguldė V. M. ant žemės ir uždėjo antrankius. Jam skubant paskui P. R. į butÄ , O. S. nematė, durys nebuvo uždarytos, guldant V. M. ant žemės girdėjo O. S. Å¡aukiant nemuÅ¡ti V. M.. P. R. ir E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek parodymai duoti teisme yra nuoseklÅ«s, papildo vieni kitus, prieÅ¡ingai nei kaltinamojo V. M. parodymai, kurie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Pažymėtina ir tai, kad P. R., girdint E. K. ir pačiam kaltinamajam V.

M., paaiškino, kodėl bus atliekama V. M. gyvenamojoje vietoje krata. V. M. pareikalavus kratos dokumento, o E. K. nuėjo atsinešti dokumento iš tarnybinio automobilio, dėl V. M. teiginiai, kad jis norėjo atidaryti duris ir išeiti yra visiškai nelogiški, priešingai - logiški yra P. R. ir E. K. paaiškinimai, kad V. M. siekė uždaryti duris, norėdamas iki E. K. sugrįžimo sunaikinti daiktinius įrodymus, nes kratos metu V. M. gyvenamojoje vietoje buvo rasti draudžiami daiktai, dėl kurių V.

M. grėsė baudžiamoji atsakomybė. Be to už Å¡ių draudžiamų daiktų laikymÄ jau anksčiau V. M. buvo patrauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad P. R. buvo sužalota kairė ranka iÅ¡ abiejų pusių, kas atitinka suspaudimÄ tarp durų. Sužalojimai galimai buvo padaryti 2018 m. balandžio 28 d. kietu buku daiktu. Be to, iÅ¡ karto po įvykio, P. R. rodė E. K. sužalotÄ rankÄ , skundėsi skausmu, matėsi kraujosruva. Tai irgi patvirtina, kad V.

M. parodymai yra prieÅ¡taringi ir nepatikimi, juos reikia vertinti kritiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. M. savo veiksmais padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį, nes pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę V. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir pasekmes (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, policijos pareigÅ«nui atliekant savo pareigas ir siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimÄ , jam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata), kaltinamojo asmenybę (nusikaltimo padarymo metu buvo 70 metų amžiaus, senatvės pensininkas, neįgalus, nusikalto bÅ«damas du kartus teistas, Å¡iuo metu teisiamas penktÄ kartÄ , baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad V.

M. skirtina BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už Å¡ios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis). Skirti Å¡velnesnes bausmes (vieÅ¡uosius darbus ar baudÄ ) nėra pagrindo, nes kaltinamasis tinkamų iÅ¡vadų nepadarė, anksčiau bÅ«damas du kartus teistas baudos bausmėmis, pakartotinai nusikalto, baudų bausmės nebuvo veiksmingos, viešųjų darbų jis dirbti negali dėl amžiaus ir neįgalumo, todėl Å¡velnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai.

Tačiau, įvertinus kaltinamojo amžių, sveikatos bÅ«klę (turimÄ neįgalumÄ ), teismas mano, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas jam gali bÅ«ti atidėtas, suteikiant galimybę pasitaisyti bÅ«nant laisvėje. Bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, nustatant kaltinamajam atitinkamus draudimus ir įpareigojimus. V. M. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtų laisvės apribojimo bausmių, todėl Å¡iuo nuosprendžiu paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, turi bÅ«ti subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, Å¡iÄ bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, turi bÅ«ti subendrinta apėmimo bÅ«du su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamÄ jį nusižengimÄ paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Å ios bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du, nes V. M. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims (BK 10 straipsnis).

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytina bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ (BK 63 str. 9 dalis). Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas P. R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo – jam sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nurodė, kad po įvykio, atliekant kratÄ bute jautė silpnumÄ kairėje rankoje, jÄ visÄ laikÄ skaudėjo, apžiÅ«rėjus matėsi kraujosruva. 2018 m. balandžio 29 d. jaučiant skausmus, nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatyta skausminga palpacija, patinimas kairiojo nykščio, rieÅ¡o, dilbio ir žasto srityse, poodinės kraujosruvos rieÅ¡o ir dilbio srityje, skausmingi rankos judesiai.

Dėl didelio darbo krūvio nedarbingumo pažymėjimo atsisakė (1 t., b. l. 16, 19). Teisme savo ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. M. padarė nukentėjusiajam P. R. nežymų sveikatos sužalojimÄ â€“ poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairio žasto ir kairio nykščio sumuÅ¡imus. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, dėl civilinio ieÅ¡kinio nieko nepasisakė.

Kaltinamojo gynėjas advokatas R. P. teisme nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, nurodė, kad P. R. dėl atsiradusio streso, patirtų iÅ¡gyvenimų nesikreipė į medikus, teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , atsisakė darbingumo, toliau vykdė savo pareigas, todėl įvykęs incidentas yra normali profesinė pareigÅ«no veiklos rizika. Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bet ir fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, toliau dirbo jausdamas skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo sunkumÄ ir pasekmes (poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairio žasto ir kairio nykščio sumuÅ¡imai – atsirado dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis ir toliau tęsė darbÄ kęsdamas skausmÄ ), į kaltinamojo amžių, turimÄ neįgalumÄ ir turtinę padėtį, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo P. R. praÅ¡oma 1000 Eur neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina ir iÅ¡ kaltinamojo V.

M. priteistina P. R. naudai 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., CK 6.250 str.). V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 28 d. 15.41 val. iki 2018 m. balandžio 29 d. 15.16 val., t. y. vienÄ dienÄ (1 t., b. l. 27, 31), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi bÅ«ti įskaitytas į paskirtÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 33) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 302-307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, Å¡iÄ bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su lankymusi gydymosi įstaigoje, per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam P. R. priteistÄ 300 eurų žalÄ . Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. balandžio 28 d. 15.41 val. iki 2018 m. balandžio 29 d. 15.16 val. (vienÄ dienÄ ). Taip pat į bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ . PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieÅ¡kovo P. R. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ V. M. 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Rolandas Bužinskas