2021-12-15 Nr. AB-27345-3-61-3-03918-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-819-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03918-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ skundą dėl ekspertizės pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medilita“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2021 m. spalio 8 d. ekspertizės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ekspertizės pažyma).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Pirmosios instancijos teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad, nors įstaiga ar įmonė Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimą (ekspertizės pažymą) gali apskųsti administraciniam teismui, teritorinių ligonių kasų priimti kontrolės procedūros dokumentai – ekspertizės pažymos – nelaikytini savarankišku administracinės bylos dalyku. Patvarkymas (įpareigojimas) ekspertizės pažymoje prilyginamas raginimui savanoriškai atlyginti apskaičiuotą žalos sumą. Ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.

Teismas pažymėjo, kad tiek Aprašas, tiek tarp pareiškėjo ir atsakovo sudaryta sutartis numato, jog dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo kilę ginčai pirmiausia sprendžiami šalių susitarimu, o nepavykus susitarti – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme. Todėl kai būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles (sutartinės atsakomybės klausimas), ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Toks Ekspertizės pažymos pobūdis reiškia, kad ji neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo teisme dalyku. Ji sudaro tik faktinį pagrindą atsakovui inicijuoti atitinkamas administracines ar teismines procedūras, nes joje yra tik pateiktas atitinkamų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris pats savaime be papildomo atsakovo sprendimo ar veiksmo, neturi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisių bei pareigų apimčiai.

Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiama Ekspertizės pažyma nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad Ekspertizės pažyma buvo priimta kompetentingo viešojo administravimo subjekto, ji turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms bei sukelia tam tikras teisines pasekmes.

Teritorinės ligonių kasos reikalavimas iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą yra privalomas sveikatos priežiūros įstaigai ir jai sukuria tiesiogines materialines teisines pasekmes, o toks sprendimas vertintinas pagal viešąjį administravimą reglamentuojančias nuostatas. Todėl toks ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju, Ekspertizės pažyma, kurioje yra įtvirtintas reikalavimas pareiškėjui atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, yra ne rekomenduojamojo, o imperatyvaus pobūdžio ir sukeliantis pareiškėjui materialines teisines pasekmes. Administraciniam teismui nepriėmus nagrinėti pateikto skundo bei nepanaikinus Ekspertizės pažymos rezultatų, su pareiškėju kitiems metams nebus sudaroma sutartis, kuri yra pagrindinis pareiškėjo pajamų šaltinis (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) nesudarys su pareiškėju naujos sutarties, jei bus nustatyta žala PSDF biudžetui, kadangi jis neatitiks minimalių patikimos sutarties šalies reikalavimų).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi jo skundžiama Ekspertizės pažyma nesukuria jam teisinių pasekmių, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pareiškėjo siekiamas apskųsti aktas – Ekspertizės pažyma – gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

Ginčijamoje Ekspertizės pažymoje konstatuota, kad dėl pažymoje nurodytų pažeidimų nepagrįstai buvo panaudota 29 268,46 Eur ir 30,96 Eur PSDF lėšų. Ekspertizės pažymoje taip pat nurodyta, kad jeigu pareiškėjas iki 2021 m. lapkričio 8 d. neatlygins neteisėtai panaudotų PSDF biudžeto lėšų, jos bus išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 buvo išaiškinta, kad teritorinių ligonių kasų aktai negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku. Minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis turi būti vadovaujamasi ir šioje nagrinėjamoje byloje.

Aprašo 4.7–4.9 punktai atskiria kontrolės procedūrų tipus, nurodydami, kad patikrinimas yra pirmasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo renkami ir apibendrinami duomenys ir faktai, susiję su įstaigos ar įmonės tikrinama veikla, ir teikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių įvertinimo; patikrinimo pažyma – dokumentas, kuriame pateikiami pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados; ekspertizė – antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių buvo padaryta žala PSDF biudžetui ir koks šios žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo. Šis etapas, pagal to paties Aprašo 53–56 punktus, baigiamas ekspertizės pažymos surašymu. Aprašo 4.10 punkte nustatyta, kad ekspertizės pažyma – tai dokumentas, kuriame pateikiami ekspertizės duomenys ir išvados, nurodomos priemonės nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pagal Aprašo 61 punktą, ginčai, susiję su teisėtų kontrolės reikalavimų vykdymu, sprendžiami ir žala, padaryta PSDF biudžetui, išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Aprašo 62 punktas numato, kad tokius ginčus gali spręsti Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija. Teritorinės ligonių kasos direktorius, įvertinęs taikinimo komisijos siūlymus, prireikus motyvuotu sprendimu gali visiškai arba iš dalies pakeisti ekspertizės pažymą. Aprašo 64 punkte nustatyta, kad įstaiga ar įmonė VLK ar Teritorinės ligonių kasos (toliau – ir TLK) direktoriaus sprendimą (ekspertizės pažymą) gali apskųsti taikinimo komisijai arba administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors Aprašo 64 punkte ir tiesiogiai įtvirtinta, kad įstaiga ar įmonė VLK ar TLK direktoriaus sprendimą (ekspertizės pažymą) gali apskųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio klausimus, laikosi nuostatos, jog TLK priimti kontrolės procedūros dokumentai – ekspertizės pažymos – nelaikytini savarankišku administracinės bylos dalyku: nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, TLK ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti TLK nustatytą ir apskaičiuotą PSDF biudžetui padarytos žalos sumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-618-146/2016, 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-490-438/2017, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-528-552/2019).

Taigi, pareiškėjo siekiamas apskųsti aktas – Ekspertizės pažyma – negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku. Šioje byloje ginčijama Ekspertizės pažyma yra tik konstatuota atsakovo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė žalą PSDF biudžetui, kurią turi atlyginti, bei informuotas, jog jei žalos neatlygins, ji bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią TLK priimti kontrolės procedūros dokumentai – ekspertizės pažymos – nevertinami sukeliančiais savarankiškas teisines pasekmes ir, nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, Ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamas patvarkymas (įpareigojimas) laikomas stokojančiu teisinio privalomumo galios. Pabrėžtina, kad pateikto išaiškinimo laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1276-502/2021).

Pareiškėjo argumentai, kad teismų praktikoje nurodoma, jog TLK reikalavimas iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą yra privalomas sveikatos priežiūros įstaigai ir jai sukuria tiesiogines materialines pasekmes, yra atmetami. Pareiškėjo nurodyta byla negali būti vertinama analogiška šiai bylai, joje buvo ginčijami kitokio pobūdžio administraciniai aktai. Nagrinėjamu atveju buvo vadovautasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 suformuluota teisės aiškinimo taisykle, kuri yra taikoma kitose analogiško ir labai panašaus pobūdžio bylose.

Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl Ekspertizės pažymos su juo nebus sudaryta sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis, negali būti vertinami kaip pagrįsti ir (ar) paneigiantys šioje nutartyje išdėstytą reguliavimą, kadangi, tai (šiuo metu) yra hipotetinio pobūdžio teiginiai, be to, sprendimas, kuriuo pareiškėjui Ekspertizės pažymos pagrindu bus (gali būti) taikytas sutarties galiojimo sustabdymas, ir yra tas individualus administracinis aktas, kuris galėtų būti ginčijamas teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-528-552/2019).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas bei pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medilita“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti pakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė