2bcdc33f-c3d7-404b-b4a9-1dda35f421f3 · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas Nuorašas Administracinė byla Nr. ATP-410-487/2012                                                                        Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-05102-2012-1                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5., 52.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal nubaustojo M. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties, kuria netenkintas M. T. skundas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimÄ , kuriuo M.

T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 1242 str. 1 d. 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, n u s t a t ė : Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigÅ«no 2012-11-20 nutarimu Nr. 10N-2137965-12 M. T. paskirta 600 Lt dydžio bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d., padarymÄ .

M. T. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 18 d., 14 val. 6 min., Vilniuje, Laisvės pr. - BuivydiÅ¡kių g., vairuodamas automobilį Mercedes Benz ML320, v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryÅ¾Ä , degant draudžiamam raudonam ir geltonam Å¡viesoforo signalui iÅ¡ pirmos juostos, pažeisdamas kelio ženklÄ Nr. 507, rikiuodamasis iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , neparodė atitinkamos krypties posÅ«kio signalo, toliau tęsdamas judėjimÄ ir keisdamas važiavimo kryptį, nerodė atitinkamos krypties posÅ«kio signalų.

Paeiliui padarė kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus.  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-20 nutartimi M. T. skundÄ patenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo paÅ¡alino aplinkybę, jog jis 2012-11-18, 14.06 val. Vilniuje, Laisvės pr.- BuivydiÅ¡kių g., vairuodamas automobilį Mercedes -Benz ML 320 v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryÅ¾Ä , degant draudžiamam raudonam ir geltonam Å¡viesoforo signalui, pažeidžiant KET 78.8, 169 punktų reikalavimus. M.

T. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-20 nutartį bei panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-11-20 nutarimÄ , perkvalifikuojant jo padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ pagal ATPK 1241 str. 2 d. bei paskiriant tik piniginę baudÄ . Nurodo, jog administracinės byloje medžiagoje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog jo galimai padaryti KET pažeidimai vertintini, kaip kėlę grėsmę eismo saugumui arba sukėlę pavojingÄ situacijÄ .

Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog apelianto bei liudytojų M. A. ir R. O. paaiÅ¡kinimais patvirtinta jo kaltė, padarius teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 str. 1 d. Teigia, jog jis kaltę pripažino dėl to, kad pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimÄ , nurodydamas, jog Å¡iuo pažeidimu eismo dalyvių saugumui grėsmės nesukėlė. Pažymi, kad važiuodamas stebėjo aplinkÄ ir visus manevrus atliko saugiai, prieÅ¡ tai įsitikinęs, kad jis niekam netrukdo, niekas iÅ¡ eismo dalyvių nebuvo priverstas stabdyti ar keisti judėjimo kryptį.

Nurodo, kad teismo posėdyje pažymėjo, jog persirikiuodamas iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ , rodė posÅ«kio signalÄ . Teigia, kad liudytojas R. O. teisme nurodė neatsimenantis, ar jis persirikiuodamas rodė posÅ«kio signalÄ , tačiau teismas nutartyje nurodė, kad Å¡is liudytojas, pagarsinus posėdyje jo tarnybinį praneÅ¡imÄ , patvirtino tai, kas jame paraÅ¡yta. Be to, nei liudytojas R. O. nei liudytojas M. A. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie tai, kad jo padarytas KET pažeidimas kėlė grėsmę eismo saugumui.

Pažymi, jog Å¡ių liudytojų parodymai nėra patikimi, kadangi jie yra prieÅ¡taringi. Atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojai R. O. ir M. A. klydo, nurodydami, kad jis į sankryÅ¾Ä iÅ¡važiavo degant raudonam ir geltonam Å¡viesoforo signalui, todėl kyla abejonių, ar minėti liudytojai tinkamai įvertino situacijÄ ir dėl kitų įvykio aplinkybių. Anot apelianto, prieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad jam persirikiuojant iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ , nei viena transporto priemonė dėl jo veiksmų nebuvo priversta stabdyti ar keisti judėjimo kryptį, be to, vaizdo įraÅ¡e tiksliai nesimato, ar persirikiuodamas rodė posÅ«kio signalÄ .

Pažymi, jog nei Institucijos protokole, nei apylinkės teismo nutartyje nėra nurodyta kaip keitėsi jo judėjimo kryptis ir kurios pusės posÅ«kio signalai nebuvo rodomi, t.y. jam kaltinimas nebuvo tiksliai suformuotas. Nurodo, kad visi nagrinėjant bylÄ kilę prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti paÅ¡alinti, o nesant galimybės jų paÅ¡alinti – aiÅ¡kinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Anot apelianto, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis padarė teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1241 str. 2 d., už kurį jam skirtina piniginė bauda.

Pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu jo atžvilgiu galimas ATPK 301 str. nuostatų taikymas. Nurodo, jog jo darbas susijęs su teise vairuoti transporto priemones, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, augina du mažamečius vaikus, žmona gauna nedideles pajamas, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks darbo, negalės išlaikyti šeimos, vykdyti turtinių įsipareigojimų bankui. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog praeityje buvo baustas už KET pažeidimus.

Atkreipia dėmesį į tai, jog pastaruosius du metus jokių pažeidimų nėra padaręs, todėl, remiantis ATPK 36 str. nuostatomis, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Anot apelianto, ATPK 27 str. normos, kurios nenumato, kad negalima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo asmenims, kuriems teisės vairuoti turėjimas yra susijęs su darbu, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Konstitucijai, todėl praÅ¡o spręsti klausimÄ dėl bÅ«tinumo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar minėto straipsnio nuostatos atitinka Konstitucijos 29 str. 1 ir 2 d.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog, suraÅ¡ius administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas, o iÅ¡duotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, užkirto keliÄ darbdaviui jį komandiruoti į užsienio valstybes. Pažymi, kad apylinkės teismas, paskelbdamas nutartį praėjus 20 dienų nuo bylos iÅ¡nagrinėjimo dienos, pažeidė ATPK 300 str. 4 d. nuostatas. Teigia, jog dėl nurodytų aplinkybių jis nepagrįstai ilgai negali naudotis vairuotojo pažymėjimu, t.y. nuo 2012-11-18 iki Å¡iol jam apribota galimybė dirbti vairuotoju.

 Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.  M. T. apeliacinis skundas netenkinamas.  ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir teisingai konstatuota, jog M.

T. padarė jam inkriminuojamÄ teisės pažeidimÄ . Dėl M. T. veiksmų kvalifikavimo ATPK 1242 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimÄ , vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, ir užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta, nurodydamas, kad jis padarė vienÄ KET pažeidimÄ ir jo padarytas KET pažeidimas nekėlė grėsmės eismo saugumui. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, M. T. kaltė, padarius LR ATPK 1242 str. 1d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, R. O. tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l.

23) bei jo ir policijos pareigÅ«no M. A. parodymais, eismo įvykio vietos schema (b.l.23), vaizdo įraÅ¡u, kita bylos medžiaga. Teismo posėdyje apklaustas M. T. nurodė, jog jis važiavo per žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ ir tai matosi įraÅ¡e. Prie „STOP“ linijos jam 3 sekundes degė žalias Å¡viesoforo signalas, tuomet jis persirikiavo į kitÄ juostÄ , nes pasikeitė jo reikalai. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir laikosi kelio ženklų. Sutinka, kad iÅ¡ pirmos eismo juostos nebuvo galima važiuoti tiesiai, tačiau pasikeitė jo planai ir jis nenorėjo trukdyti eismui, dėl to nuvažiavo tiesiai.

IÅ¡ liudytoju teismo posėdyje apklausto policijos pareigÅ«no M. A. parodymų matyti, kad 2012-11-18 d. buvo sustabdytas automobilis Mercedes-Benz, kurio vairuotojui už KET pažeidimus buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vairuotojas pažeidė kelio ženklo reikalavimÄ : jis iÅ¡ pirmos juostos, iÅ¡ kurios galima važiuoti tik į deÅ¡inę, BuivydiÅ¡kių g. iÅ¡ Laisvės pr., važiavo tiesiai. Dar nebuvo užsidegęs žalias Å¡viesoforo signalas, degė raudonas ir geltonas, bet jis greitai apvažiavo visas stovinčias transporto priemones, persirikiavo ne iÅ¡ tos juostos sankryžoje, paskui dar kartÄ persirikiavo.

Pažeidimas nebuvo filmuotas, nes kamera nebuvo įjungta. Su kolega jie pažeidimus matė vizualiai. Buvo padaryta eilė KET pažeidimų, kuriuos įstatymas apibrėžia kaip pavojingÄ važiavimÄ . Å iuo atveju buvo keliama pavojinga situacija. Vairuotojas į sankryÅ¾Ä važiavo ne iÅ¡ tos eismo juostos, nuvažiavo taip, kad suklaidino kitus eismo dalyvius, persirikiavo be įspėjamojo signalo. IÅ¡ viso buvo 4 eismo juostos, ketvirta eismo juosta yra skirta sukti į kairę, dvi eismo juostos  - važiuoti tiesiai, o pirma eismo juosta skirta posÅ«kiams į deÅ¡inę, į JustiniÅ¡kių g. ir BuivydiÅ¡kių g.

Transporto priemonės buvo abejose eismo juostose, kurios laukė žalio Å¡viesoforo signalo. Jų (policijos pareigÅ«nų) automobilis buvo antroje juostoje, gretimoje trečioje juostoje taip pat buvo maÅ¡inų. Pažeidėjas į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo, degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui ir, manevruodamas už sankryžos tarp automobilių, kurie važiavo iÅ¡ BuivydiÅ¡kių g., suko į deÅ¡inę, į Laisvės pr. link PaÅ¡ilaičių, nes ten yra žalia rodyklė ir vyksta pastovus eismas.

Grėsmė buvo sukelta eismo dalyviams, kurie važiavo už sankryžos. Jeigu automobilis manevruoja dideliu greičiu, dalyvis priverstas stabdyti. Jo greitis vizualiai buvo didelis. Jiems tretiems stovint antroje eismo juostoje, pažeidėjas pravažiavo pro juos iÅ¡ deÅ¡inės pusės „pranėrė“. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas policijos pareigÅ«nas R. O. parodė, kad visų aplinkybių neprisimena, todėl buvo pagarsintas jo tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 2012 m. lapkričio 18 dienÄ , dirbant kartu su patruliu M.

A., Laisvės pr., apie 14.16 val. buvo sustabdytas automobilis Mercedes-Benz v.n. (duomenys neskelbtini) Kaip paaiÅ¡kėjo, automobilį vairavo M. T.. Jis, vairuodamas automobilį Laisvės pr., įvažiavo į Laisvės-BuivydiÅ¡kių g. sankryÅ¾Ä , degant raudonam ir geltonam Å¡viesoforo signalui iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , neparodė kairiojo posÅ«kio signalo, toliau tęsdamas judėjimÄ ir keisdamas važiavimo kryptį, neparodė atitinkamos krypties posÅ«kio signalo. M. T. su pažeidimu sutiko, siÅ«lė susitarti vietoje, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad yra numatyta atsakomybė už papirkimÄ (b.l. 23).

Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo, pagarsinus tarnybinį praneÅ¡imÄ , liudytojas R. O. jame nurodytas aplinkybes patvirtino ir papildomai paaiÅ¡kino, kad policijos pareigÅ«nų automobilis stovėjo Laisvės-Rygos-JustiniÅ¡kių sankryžoje, jie važiavo nuo „Mados“ link PaÅ¡ilaičių. Jie stovėjo sankryžoje antroje eismo juostoje antri ar treti nuo „STOP“ linijos, nes degė raudonas Å¡viesoforo signalas. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad automobilis Mercedes-Benz realiai važiuoja antra eismo juosta, priartėjus Laisvės pr. - BuivydiÅ¡kių g. sankryÅ¾Ä nuo centro pusės, nestabdydamas ir nerodydamas posÅ«kio signalo, automobilis persirikiuoja į kraÅ¡tinę deÅ¡inę eismo juostÄ , skirtÄ tik posÅ«kiui į deÅ¡inę atlikti, po ko įvažiuoja į sankryžos teritorijÄ , jau degant žaliam Å¡viesoforo signalui.

Tačiau sankryžoje vėl, nerodydamas posÅ«kio signalo, persirikiuoja į gretimÄ kairę juostÄ , kur tuo metu važiuoja kitos transporto priemonės, priversdamas jas akivaizdžiai stabdyti, kas teismo nuomone, galėjo sukelti avarinę situacijÄ (b.l. 27).    Nors apeliantas teigia, kad jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , pagrįsta vien nenuosekliais liudytojų parodymais, tačiau apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, neturėjo pagrindo netikėti liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais, kadangi policijos pareigÅ«nų automobilis stovėjo Laisvės-Rygos-JustiniÅ¡kių sankryžoje, pareigÅ«nai važiavo nuo „Mados“, link PaÅ¡ilaičių, stovėjo antroje eismo juostoje, sankryžoje nuo „STOP“ linijos, antri ar treti, matė, kai M.

T. persirikiavo iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , neparodė kairiojo posÅ«kio signalo, toliau tęsdamas judėjimÄ ir keisdamas važiavimo kryptį, neparodė atitinkamos krypties posÅ«kio signalo. Tokių liudytojų parodymų, kurie patvirtinti vaizdo liudytojų parodymų, kurie patvirtinti vaizdo įraÅ¡o medžiaga, apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. T. visus manevrus atliko nesaugiai, prieÅ¡ tai neįsitikinęs, kad jis niekam netrukdo, nerodydamas posÅ«kio signalo, klaidino kitus eismo dalyvius.

Apeliantas teigia, kad liudytojai R. O. ir M. A. klydo, nurodydami, jog jis į sankryÅ¾Ä iÅ¡važiavo, degant raudonam ir geltonam Å¡viesoforo signalui, kaip nustatė apylinkės teismas ir Å¡iÄ aplinkybę paÅ¡alino iÅ¡ nutarimo, todėl kyla abejonių, ar minėti liudytojai tinkamai įvertino situacijÄ ir dėl kitų įvykio aplinkybių. Su Å¡iuo apelianto argumentu nesutiktina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs visas byloje esančias aplinkybes ir jas įvertinęs, iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo paÅ¡alino aplinkybę, jog Vilniuje, Laisvės pr. - BuivydiÅ¡kių g., M.

T. vairuodamas automobilį Mercedes-Benz ML320 v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam raudonam ir geltonam Å¡viesoforo signalui, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡ios aplinkybės paÅ¡alinimas M. T. atsakomybės pagal ATPK 1242 str. 1 d. neÅ¡alina, nes byloje esančiais įrodymais bei vaizdo įraÅ¡u nustatyta, jog M. T., vairuodamas automobilį Mercedes-Benz ML320 v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryÅ¾Ä iÅ¡ pirmos juostos, pažeisdamas kelio ženklÄ Nr. 507, rikiuodamasis iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , neparodė atitinkamos krypties posÅ«kio signalo, toliau tęsdamas judėjimÄ ir keisdamas važiavimo kryptį, nerodė atitinkamos krypties posÅ«kio signalų, t.y. savo veiksmais jis paeiliui pažeidė KET 8, 88 punktų reikalavimus, kelio ženklÄ Nr. 507, kas ir kėlė grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams.

Apelianto skundo argumentai, kad jis savo vairavimu nekėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams, vairavo atsakingai ir atidžiai, paneigti policijos pareigÅ«nų parodymais, tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytomis aplinkybėmis, vaizdo įraÅ¡u, iÅ¡ kurio prieÅ¡ingai, nei nurodo M. T., aiÅ¡kiai matyti jo važiavimo kryptys bei posÅ«kis, nerodant posÅ«kio signalo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. T. nurodytas aplinkybes, kad jis visus manevrus atliko saugiai, prieÅ¡ tai įsitikinęs, kad jis niekam netrukdo, niekas iÅ¡ eismo dalyvių nebuvo priverstas stabdyti ar keisti judėjimo krypties bei kad, persirikiuodamas iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ , rodė posÅ«kio signalÄ , atmetė, įvertinęs, kaip siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, nes tokie jo teiginiai paneigti ankščiau iÅ¡vardintais įrodymais.

Šiai apylinkės teismo išvadai pritartina. Vien tik pažeidimo neigimas, nepateikiant objektyvių įrodymų, paneigiančių kaltinančius įrodymus, nėra pagrindas naikinti teismo nutartį. Apeliantas nurodo, kad nei Institucijos protokole, nei apylinkės teismo nutartyje nėra nurodyta, kaip keitėsi jo judėjimo kryptis ir kurios pusės posūkio signalai nebuvo rodomi, t.y. jam kaltinimas nebuvo tiksliai suformuotas. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Iš kaltinimo, nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, aprašymo, liudytojų paaiškinimų bei byloje esančios schemos yra suprantama, kokia kryptimi M.

T. judėjo ir kokios krypties posÅ«kio signalÄ turėjo rodyti. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės, padarius inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ , pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus.

Aukščiau nurodytų aplinkybių bei kitų byloje esančių įrodymų visumos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog M. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 1242 str. 1 d., jų perkvalifikuoti pagal ATPK 1241 str. 1 d., kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.       Dėl ATPK 301 str. nuostatų taikymo Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. T. paskirta nuobauda yra per griežta, jo atžvilgiu taikytinos  ATPK 301 str. nuostatos. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (sunkesnio iÅ¡ padarytų teisės pažeidimų) padarymas vairuotojams užtraukia baudÄ nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

           M. T. buvo paskirta nuobauda - 600 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Apylinkės teismas, nagrinėdamas M. T. skundÄ dėl Institucijos nutarimo, įvertino jo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis - kad jis yra anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatė, kad nėra pagrindo sankcijos ribose paskirtÄ nuobaudÄ pripažinti per griežta ir skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , vadovaujantis ATPK 301 str. nuostatomis.

Su tokia apylinkės teismo pozicija sutiktina. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.  Organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 301 str. 1 d.).

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį ar jo Å¡eimos interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.  M. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidžiant KET reikalavimus, kėlė grėsmę eismo saugumui. Padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 1242 str. 1d., yra vienas iÅ¡ pavojingiausių.

M. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe Institucija pripažino ir nutarime nurodė, kad jis pilnai prisipažino padaręs teisės pažeidimÄ , dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti pažeidimÄ ir jo dalyvius, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta. Apeliantas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ , nepagrįstai konstatavo, jog praeityje jis buvo baustas už KET pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai Å¡iÄ aplinkybę nurodė, kaip charakterizuojančiÄ M.

T. asmenybę, nelaikydamas jos M. T. atsakomybę sunkinančia, nes administracinės nuobaudos nebegaliojančios.  M. T. apeliaciniame skunde nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui, jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , turi turtinių įsipareigojimų bankui. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nelaikomas aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios administracinės nuobaudos taikymÄ (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012).

Todėl, nors nubaustasis dirba darbÄ , kurio funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau Å¡i aplinkybė nelaikytina iÅ¡skirtine. Taip pat apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis turi Å¡eimÄ , mažamečius vaikus bei įsipareigojimus bankui, nelaikytinos tomis aplinkybėmis, kurių pagrindu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, M. T. bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Apeliantas skunde nurodo, jog ATPK 27 str. normos, kurios nenumato, kad negalima skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo asmenims, kuriems teisės vairuoti turėjimas yra susijęs su darbu, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Å is apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių ATPK 27 str. numatyto teisinio reguliavimo atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vien tik M. T. nuomonė dėl minėto straipsnio prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nesudaro teismui pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , ar minėto straipsnio nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl apelianto argumentų, kad, atėmus iÅ¡ jo vairuotojo pažymėjimÄ , nepagrįstai buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, kadangi jam iÅ¡duotas laikinas vairuotojo pažymėjimas negalioja Europos SÄ jungos valstybėse narėse, pažymėtina, jog jam pritaikytÄ ATPK 269 straipsnyje numatytÄ administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ATPK 271 straipsnio pagrindu galėjo apskųsti aukÅ¡tesniajam organui (pareigÅ«nui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui.

Apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas, paskelbdamas nutarimÄ , praėjus 20 dienų nuo bylos iÅ¡nagrinėjimo dienos, pažeidė ATPK 300 str. 4 d. nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is pažeidimas laikytinas formaliu, vien dėl kurio naikinti priimtÄ teismo procesinį sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir M. T. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                    Jolanta Čepukėnienė           Â