2016-08-11 Nr. AB-15801-4-45-3-00552-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4560-662/2016

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00552-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiui V. V. ir jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Tomui Čepulkovskiui,

vertėjai Alvydai Užkuraitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Rusijos Federacijos piliečio V. V. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas sulaikyti Rusijos Federacijos pilietį V. V. (toliau – ir užsienietis) Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. sausio 21 d.

Nurodė, kad V. V. į Lietuvą atvyko traukiniu „Minskas-Vilnius“ 2015 m. spalio 21 d. ir kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo. Migracijos departamentas 2015 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą nagrinėti užsieniečio prašymą iš esmės ir suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2016 m. sausio 22 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą iki 2016 m. balandžio 22 d. 2016 m. liepos 15 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-8)12PR-55, kuriuo nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei nusprendė, įsigaliojus sprendimui, išsiųsti jį iš Lietuvos į Rusijos Federaciją bei uždrausti atvykti į Lietuvą dešimt metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 2016 m. liepos 19 d. Užsieniečių registracijos centre gautas Valstybės saugumo departamento raštas, kuriuo informuojama, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui; taip pat gauta informacija apie tai, kad užsienietis planuoja išvykti į Lenkijos Respubliką. Užsieniečių registracijos centro Kriminalinės žvalgybos grupės 2016 m. liepos 19 d. sprendimu V. V. buvo sulaikytas 48 val. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, tai, kad priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje ir išsiųsti jį į Rusijos Federaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 dalimi, 4 dalies 5 punktu, 114 ir 116 straipsniais, prašoma sulaikyti V. V. Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. sausio 21 d.

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino ir sulaikė užsienietį V. V. Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. sausio 21 d.

Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2015 m. liepos 21 d. sprendime, kuriuo užsieniečiui nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, konstatavo, jog asmuo be pilietybės V. V. nepateikė jokios informacijos, leidžiančios daryti išvadą, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės valstybėje gręsiančio persekiojimo ar smurto. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į užsieniečio kilmės valstybės informaciją bei bylos faktus, nustatė, kad nepasitvirtino užsieniečio nurodoma aplinkybė, jog jam kilmės šalyje buvo iškelta sufabrikuota byla, taip pat nėra pagrindo teigti, jog, užsieniečiui grįžus į kilmės valstybę, užsieniečiui kils rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas nurodė, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio, sprendžiant dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas, jei sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti. Šiuo atveju teismas sprendė, kad užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Be to, teismas nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti atvejai, kada prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas. Teismas pažymėjo, kad nors užsieniečio asmens byloje yra paso kopija, tačiau Migracijos departamento 2016 m. liepos 15 d. sprendime nurodyta, jog V. V. yra asmuo be pilietybės, todėl yra pagrindas išvadai, kad užsieniečio tapatybė nenustatyta. Taip pat Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu, jog užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Atsižvelgęs į tai, kad priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, į jo išsiuntimo pagrindus, taip pat į Valstybės saugumo departamento pateiktą medžiagą, teismas sprendė, jog yra pagrindas išvadai, kad užsienietis kels grėsmę valstybės saugumui. Esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktuose numatytoms aplinkybėms, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikomas. Teismas vertino, kad paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę šiuo atveju nėra pagrindo.

III. V. V. apeliaciniu skundu nesutinka su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti.

Užsienietis nesutinka su teismo išvada, kad aplinkybė, jog jis neturi pilietybės reiškia, kad jo tapatybė nenustatyta. Teismas ydingai traktuoja asmens be pilietybės statusą, tokiems asmenims gali būti išduodami asmens dokumentai, kurie nereiškia esantys netikri ir nepatvirtinantys asmens tapatybės. Teismas vadovavosi Valstybės saugumo departamento pažyma, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau teikimą teikęs subjektas nelaikė, kad užsienietis tokią grėsmę kelia, taigi byloje yra prieštaringi duomenys. Be to, Valstybės saugumo departamento duomenys nurodyti lakoniškai ir nesudaro neginčijamo pagrindo teigti, kad V. V. buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu byloje C 601/15 PPU, kuriame išaiškinta, kad užsieniečio sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu galimas, kai tai būtina nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai užtikrinti. Turėtų būti nustatyta reali, faktinė ir pakankamai rimta grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidiniam ar išoriniam saugumui. Kiekvienu atveju būtina patikrinti, ar pavojus pagal savo rimtumą pateisina kišimąsi į asmens laisvę. Užsieniečio nuomone, nepagrįsta išvada, kad jis galėtų išvykti iš Lietuvos, nes jo galutinis tikslas ir buvo atvykti į Lietuvą ir čia prašyti prieglobsčio. Pabrėžė, kad visą buvimo Lietuvoje laiką bendradarbiavo sprendžiant jo teisinės padėties klausimus, nepažeidė jokių teisės aktų, elgėsi pavyzdingai. Užsieniečio nuomone, teismo skirtas sulaikymas yra neproporcingas ir neadekvatus, pažeidžiantis Įstatymo 114 straipsnyje nustatytus terminus.

Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio V. V. apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad 2016 m. liepos 19 d. gavus informaciją iš Valstybės saugumo departamento apie užsieniečio keliamą pavojų valstybės saugumui, atsirado pagrindai jį sulaikyti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismo posėdyje dalyvavusių suinteresuotų subjektų paaiškinimus, bylos medžiagą ir priėmė teisingą sprendimą. Užsieniečių registracijos centras pažymėjo, kad Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas skundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Be to, Įstatymo 130 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas išsiųsti arba grąžinti užsienietį netaikomas, kai užsienietis kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimo, kuriuo Užsieniečių registracijos centro teikimas buvo patenkintas ir užsienietis V. V. buvo sulaikytas iki 2017 m. sausio 21 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad byla nagrinėjama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Užsieniečių registracijos centras teikime Švenčionių rajono apylinkės teismui prašė sulaikyti užsienietį V. V. esant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 2 dalyje ir 4 dalies 5 punkte nustatytiems pagrindams.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik tuo atveju, kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyrius 2016 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8)15PR-182, kuriuo nusprendė nagrinėti Rusijos Federacijos piliečio V. V. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, užsienietis apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. 2016 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (15/6-7)73PR-9 prašymo nagrinėjimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. V. Rusijos Federacijos piliečiu tapo vadovaujantis Rusijos Federacijos federalinio konstitucinio įstatymo Nr. 61 „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – atsiradimo“ 1 straipsniu. Migracijos departamentas informavo V. V., kad šis įstatymas ir jo pagrindu Krymo gyventojams suteikta Rusijos Federacijos pilietybė bei išduodami pasai neturi juridinės galios Lietuvos Respublikoje, todėl būtina išsiaiškinti, ar jis yra Ukrainos pilietis. 2015 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. (15/68)12PR-55 nuspręsta nesuteikti V. V. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į Rusijos Federaciją, nustačius, kad jis nepateikė jokios informacijos, leidžiančios daryti išvadą, jog jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės valstybėje gresiančio persekiojimo ar smurto. Migracijos departamentas vertino užsieniečio teiginius dėl to, kad jis yra asmuo be pilietybės, ilgą laiką gyvenęs Rusijoje, pakeitė religiją ir tapo musulmonu. Atlikus tyrimą, nenustatyta, kad užsieniečiui buvo iškelta sufabrikuota baudžiamoji byla, o skirta bausmė baudžiamojoje byloje neproporcinga ar diskriminuojanti, taip pat nenustatyta, kad musulmonams konvertitams būtų keliamos sufabrikuotos baudžiamosios bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsieniečių registracijos centras, kreipdamasis į Švenčionių rajono apylinkės teismą dėl V. V. sulaikymo, be anksčiau nurodytų duomenų, taip pat vertino Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui bei gautą papildomą informaciją apie jo planuojamą išvykimą į Lenkijos Respubliką.

Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą sulaikyti užsienietį, be kita ko, atsižvelgė į tokias reikšmingas aplinkybes: užsieniečio tapatybė ir pilietybė nėra žinoma, nes jo turimas Rusijos Federacijos pasas Lietuvos teritorijoje nepripažįstamas, o kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti dėl asmens tapatybės ir pilietybės, neturima; užsieniečio galimą ketinimą pasislėpti patvirtina gauta informacija apie jo planuojamą išvykimą į Lenkiją, tai, kad tokie kelionės planai egzistavo, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir pats užsienietis; be to, remiantis Valstybės saugumo departamento pateiktu įslaptintu dokumentu, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti užsienietį šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, t. y. nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. V. sulaikymas yra objektyviai reikalingas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Kaip jau buvo minėta, ginčijamas sprendimas priimtas, įvertinus, be kitų faktinių duomenų, taip pat ir Valstybės saugumo departamento pateiktą įslaptintą informaciją dėl tokios grėsmės egzistavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad grėsmė valstybės saugumui vertinama kaip sulaikymo pagrindas sprendžiant dėl užsieniečių bendraisiais atvejais, tiek dėl prieglobsčio prašytojų. Esant objektyviems duomenims, patvirtinantiems realų, rimtą ir pakankamą pavojų valstybės interesams, sudaromos faktinės ir teisinės prielaidos sulaikyti asmenį, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Vertindama užsieniečio apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad paskirtas sulaikymas yra neproporcinga ir neadekvati priemonė, teisėjų kolegija pažymi, jog valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, tai pagrindinė vertybė, kuri lyginant su galimais asmens teisių pažeidimais yra žymiai svarbesnė. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant dėl valstybės nacionalinių interesų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad sulaikymas minėtu pagrindu galimas tik nustačius realią, faktinę ir pakankamai rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai užtikrinti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime byloje C‑601/15 PPU išaiškino, kad grėsmė nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai gali pateisinti prieglobsčio prašytojo sulaikymą arba jo pratęsimą su sąlyga, kad dėl jo asmeninio elgesio kyla realus ir pakankamai didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidiniam arba išoriniam saugumui. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, iš esmės atliekamas perspektyvinis, nukreiptas į ateitį vertinimas, todėl tam tikros situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ar įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais. Nagrinėjamu atveju Valstybės saugumo departamento pateikta medžiaga neišslaptinta, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikoma įrodymu byloje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą), tačiau šiuos duomenis įvertinus kartu su kitomis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sudaro pagrindą išvadai, jog grėsmės valstybės saugumui egzistavimas konstatuotas pagrįstai.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo tapatybė šiuo metu oficialiai nėra patvirtinta, nes, kaip minėta, jo turimas Rusijos Federacijos pasas Lietuvos teritorijoje nepripažįstamas, o neturint kitų duomenų nustatyti jo asmens tapatybę ar pilietybę nėra objektyvios galimybės. Be kita ko, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei faktą, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo jam taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

Kartu pažymėtina, kad nepagrįsti užsieniečio apeliacinio skundo teiginiai, jog sulaikymas pažeidžia Įstatymo 114 straipsnyje nustatytus terminus, kadangi jis Užsieniečių registracijos centre laikomas jau seniai. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju užsienietis, Migracijos departamento 2015 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (15/6-8)15PR-182 pradėjus nagrinėti V. V. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, sulaikymas jo atžvilgiu netaikytas, taigi Įstatymo 114 straipsnyje nustatyti terminai šiuo atveju pažeisti nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vertinęs faktines bylos aplinkybes ir taikęs teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti užsieniečio V. V. apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti ginčijamą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius