2021-03-05 Nr. CB-2142-2-53-3-00292-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1134

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00292-2018-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. vasario 25 d. gautu ieškovo L. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas, kuriuo atmestas patikslintas ieškinys, o priešieškinys tenkintas: atidalinta L. R. asmeninės nuosavybės teise priklausanti ¼ dalis gyvenamojo namo, ¼ dalis ūkinio pastato-tvarto, ¼ dalis kitų kiemo statinių pripažįstant šias dalis atsakovės D. E. nuosavybės teise, o ieškovui iš atsakovės priteista 4700 Eur kompensacija už jo bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje nurodoma, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis, pirmiausia turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Priešieškinio tenkinimas neatitiko teismų praktikoje formuojamo išimtinio atidalijimo būdo, priteisiant kompensaciją vietoj turto atidalijimo natūra taikymo sąlygų, pažeidė ieškovo teises į nuosavybę.

Teismai pažeidė STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriaus nuostatas; neišsprendus ginčo dėl atidalijimo ir atidalijimo galimybės apskritai, negali būti reikalaujama pateikti galutinį atidalijimo projektą, atitinkantį Statybos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad tinkamu bendraturčio nuosavybės atidalijimo dalies planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tiek eskizinis projektas, tiek ir kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą.

Teismai neteisingai įvertino įrodymus: atidalijimas, priteisiant kompensaciją, galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus, o sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju realus ginčo turto atidalijimas buvo įmanomas, techninių kliūčių atidalinti gyvenamąjį namą nebuvo, pateikti pakankami įrodymai, leidžiantys įsitikinti turto atidalijimo realumu.

Teismai taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje atskleistas proporcingos (neproporcingos) žalos sąvokos turinys ir jos ypatumai: ieškovo siūlytas atidalijimo variantas nepažeidė atsakovės teisių ir nebuvo neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais, o teismas sprendimu siekė pašalinti bet kokius nepatogumus atsakovei, taip pat bet kokius trūkumus jos valdomai gyvenamojo namo daliai. Atsakovė, prieštaraudama ieškinio reikalavimams, privalėjo įrodyti neproporcingos žalos atsiradimo jos turto daliai realią galimybę, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė CPK 313 straipsnį, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas yra laikytinas ieškovui blogesniu priimtu sprendimu negu buvo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 107 (vieną šimtą septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. vasario 20 d. AB SEB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas