2bcbd4b3-0136-4822-9493-7ef3fcde95cc · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2617-790/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19195-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16; 73.2.6.1(S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 19 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui Edvardui Dobrovolskiui, atsakovo atstovei Dovilei Bogomolskytei, trečiajam asmeniui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims A.

S., UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.  Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinį (b. l. 78-82), praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 6294 Lt žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodo, kad 2006-05-17 V. N., vairuodamas UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijai“ priklausantį autobusÄ â€žSetra S215“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustÄ atsakovo, susidÅ«rė su SP UAB „Raseinių autobusų parkas“ keleiviniu autobusu „PAZ 3205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sužalotas A. S.. Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-06-11 nuosprendžiu V. N. buvo pripažintas minėto eismo įvykio kaltininku. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. S. neteko darbingumo. IeÅ¡kovo sprendimais, A. S. buvo paskirta pensija. Atsakovas 2010-03-16 ir 2010-06-07 atlygino ieÅ¡kovui žalÄ , susidariusiÄ iÅ¡mokėjus pensijų už 18267,55 Lt.

Tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalÄ , susidariusiÄ A. S. iÅ¡mokėjus pensijas laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2012-05-31, viso 6294 Lt. CK 6.290 straipsnio 3 dalis nustato, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį. Pagal Konstitucinio Teismo 2009-09-02 nutarimÄ valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos tikslas yra asmeniui kompensuoti dalį dėl neįgalumo prarastų pajamų. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į tÄ dalį, kuria atlyginama nukentėjusiam padaryta turtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-11-17 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-496/2008 nurodė, kad tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – iÅ¡mokėtina draudimo iÅ¡moka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų bÅ«ti preziumuojama, kad iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ . Å i prezumpcija nuginčijama, pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) virÅ¡ija žalÄ .

Dėl to preziumuotina, kad netekto darbingumo pensija kompensuoja dalį A. S. dėl nedarbingumo prarastų pajamų. Ieškovo teigimu, atsakovas turi įrodyti aplinkybę, kad nukentėjusiajam išmokėta didesnė kompensacija, negu šio patirta žala. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai – tai nukentėjusio asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama į netekto darbingumo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-1115/2003; 2009-04-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2007-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-262/2007, kt.).

Pagal civilinės teisės doktrinÄ , jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokos pat profesijos ir kvalifikacijos, kaip ir nukentėjusysis, darbuotojo darbo užmokestį. Kai nukentėjusysis neturėjo jokios specialybės ar kvalifikacijos, negautas pajamas sudaro minimali mėnesio alga (Civilinio kodekso komentaras). Darytina iÅ¡vada, kad A. S. minimalÅ«s nuostoliai dėl 2006-05-17 eismo įvykio nuo 2010-06-01 bÅ«tų 360 Lt (800 Lt minimali mėnesinė alga × 45 proc. netektas darbingumas).

Akivaizdu, kad A. S. galimi minimalūs praradimai yra ženkliai didesni, nei mokama pensija (262,25 Lt/mėn.). Atsakovas su ieškiniu nesutinka (b. l. 93-96), nurodo, kad iš Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimo seka, kad socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti, nes jų reikalavimai gali būti tenkinami tik nustačius, kad išmokos lygios nukentėjusių asmenų patirtai žalai arba mažesnės. Atsakovo manymu, ieškovo reikalaujamos išmokos pagerina nukentėjusio asmens turtinę padėtį.

Netekto darbingumo pensijos nėra siejamos su objektyviai konstatuotu pajamų praradimo faktu. IÅ¡ turimų duomenų matyti, kad nukentėjusysis draudžiamų pajamų neturėjo nuo pat 1996 m. IeÅ¡kovas negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo nukentėjusysis. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad negautos pajamos atlyginamos ir kai nukentėjusysis asmuo prieÅ¡ įvykį nedirbo. Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kiai nurodoma, kad negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai paskaičiuotos ir kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę.

Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius jų realumÄ .Trečiasis asmuo A. S. paaiÅ¡kino, kad yra baigęs Kauno 32 profesinę mokyklÄ , pagal specialybę yra elektrikas. Dirbo žemės Å«kio bendrovėje elektriku iki 1994 ar 1995 metų. Nuo tada Å«kininkauja tėvų sodyboje. Ūkį sudaro 10 ha. Ūkyje iki avarijos laikė kelias karves, arklį, pardavinėjo pienÄ , verÅ¡elius. Po avarijos negali pasilenkti, svaigsta galva, dėl to teko parduoti arklį. Technikos neturi, dėl to turi samdyti darbuotojus ir technikÄ sunkesniems darbams atlikti.

PensijÄ iÅ¡leidžia darbininkams samdyti. Dirbti pagal specialybę negali, nes svaigsta galva. PrieÅ¡ avarijÄ iÅ¡ Å«kio uždirbdavo apie 500 Lt per mėnesį, po avarijos uždirba tiek pat, bet turi iÅ¡laidų samdomiems darbininkams. IeÅ¡kinys tenkintinas. 2006-05-17 V. N., vairuodamas UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijai“ priklausantį autobusÄ â€žSetra S215“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su SP UAB „Raseinių autobusų parkas“ keleiviniu autobusu „PAZ 3205“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sužalotas A. S., jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-06-11 nuosprendžiu V. N. buvo pripažintas minėto eismo įvykio kaltininku (b. l. 16-22). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. S. neteko darbingumo (b. l. 29, 31). Ieškovo sprendimais, A. S. buvo paskirta 262,25 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija (b. l. 30, 32, 34). Laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2012-05-31 ieškovui išmokėta viso 6294 Lt netekto darbingumo pensijos suma.

Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad autobuso „Setra S215“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas. Byloje kyla ginčas dėl ieÅ¡kovo (socialinio draudimo įstaigos) laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2012-05-31 nukentėjusiajam iÅ¡mokėtos 6294 Lt netekto darbingumo pensijos priteisimo iÅ¡ kaltininko civilinės atsakomybės draudiko (atsakovo). CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o Å¡io straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį.

CK 6.283 straipsnis numato, kad jei fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – iÅ¡mokėtina draudimo iÅ¡moka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus.

Dėl to turėtų bÅ«ti preziumuojama, kad iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ . Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Å i prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, – jÄ virÅ¡ija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegios 2008 m. lapkričio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas turi paneigti prezumpcijÄ , kad netekto darbingumo pensija kompensuoja nukentėjusiajam A.

S. dėl sveikatos sužalojimo padarytÄ turtinę žalÄ . Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad Å¡iuo atveju trečiojo asmens A. S. gaunama netekto darbingumo pensija pagerina jo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju svarbi ne ta aplinkybė, kad A. S. nedirbo pagal darbo sutartį ir negavo draudžiamųjų pajamų eismo įvykio metu, bet ta aplinkybė, kad eismo įvykio metu jis buvo sunkiai sužalotas ir dėl to neteko net 45 proc. darbingumo. A. S. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad dėl patirto sužalojimo jam svaigsta galva ir jis nesugebėtų dirbti pagal turimÄ specialybę (elektrikas) bei gauti darbo pajamų, taip pat ir mano, kad negalėtų dirbti persikvalifikavęs. Tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. rugsėjo mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-776, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007), tiek doktrinoje pripažįstama, kad negautos pajamos skaičiuotinos ir kai nukentėjusysis sužalojimo metu nedirbo ir neturėjo jokių pajamų.

Tokiu atveju negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos kaip ir nukentėjusysis darbuotojo darbo užmokestį. Kai nukentėjusysis neturėjo jokios specialybės ir kvalifikacijos, negautas pajamas sudaro minimali mėnesio alga (MMA). Nagrinėjamu atveju matyti, kad A. S. mokama netekto darbingumo pensija mažesnė, nei sumažintas 45 proc. MMA dydis. Be to, kaip nustatyta iÅ¡ A. S. paaiÅ¡kinimų, jis eismo įvykio metu gyveno tėvų sodyboje, laikė keletÄ karvių, arklį, parduodavo pienÄ , o po eismo įvykio dėl sveikatos bÅ«klės negali dirbti sunkesnių Å«kio darbų, todėl buvo priverstas parduoti arklį, Å«kio darbams atlikti turi samdyti kitus žmones, technikÄ .

A. S. patvirtino, kad visa netekto darbingumo pensija iÅ¡leidžiama Å¡ioms reikmėms, ir iÅ¡ Å«kio gaunamų pajamų dydis atitinkamai mažesnis. A. S. teismui aiÅ¡kiai patvirtino, kad jo gaunama netekto darbingumo pensija atlygina jam padarytÄ Å¾alÄ . Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog socialinio draudimo įstaigos iÅ¡mokėta netekto darbingumo pensija kompensuoja nukentėjusiojo turtinę žalÄ . Traktavimas, esÄ 262,25 Lt/mėn. pensija yra 45 proc. darbingumo netekusio asmens padėties pagerinimas, prieÅ¡tarauja pamatiniams protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principams (CK 1.5 straipsnis, CK 6.251 straipsnis).

Pažymėtina, kad atsakovas, esant tokiam pat teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikoje formuojamoms teisės normų aiÅ¡kinimo taisyklėms, 2010-03-19 ir 2010-06-07 atlygino socialinio draudimo įstaigos iÅ¡mokėtas pensijos sumas už kitus laikotarpius, tuo pripažindamas prievolę iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kinys tenkintinas. CK 6.37 ir 6.210 straipsnių pagrindu iÅ¡ atsakovo priteistinos procesinės palÅ«kanos, CPK 92, 96 straipsnių pagrindu valstybei priteistinas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriaus ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriui iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 6294 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2011-12-20 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 189 Lt žyminio mokesčio ir 24 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                  Marius Bajoras