2bcb4d5f-1a2d-4011-8f2e-0492f0cbc123 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-203-260/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21377-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-889-429/2019 pagal ieÅ¡kovės M.

M. ieÅ¡kinį atsakovėms Kauno marių regioninio parko direkcijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė M. M. 2018 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė, tikslu paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, nustatyti 6 mėnesių terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl atraminės sienutės įteisinimo žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2008 m. gegužės 7 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Å iam žemės sklypui nebuvo nustatyti jokie ribojimai, specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, kiti juridiniai faktai ar žymos, susiję su žemės sklypu, esančiu valstybiniame draustinyje, nenustatyta ir buferinė apsaugos zona. Po 2015 metų vasaros metu buvusios stiprios liÅ«ties pasislinko valstybinės žemės sklypo dalis ir Å¡laitas užslinko ant ieÅ¡kovei priklausiančių Å«kinių pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei rÅ«kyklos, kurie neatstatomai buvo nugriauti.

Tikslu apsaugoti tiek statinius nuo Å¡laito slinkimo, tiek ir patį Å¡laitÄ , kuris nebuvo prižiÅ«rimas, nuo gamtos poveikio, buvo statoma atraminė sienelė. IeÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, kad sienelei nebÅ«tini statybÄ leidžiantys dokumentai, iÅ¡skyrus atstumų iÅ¡laikymus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. birželio 13 d. sutikimu neprieÅ¡taravo statinio ir sienelės statybai. Sienelė pastatyta ant nugriuvusių statinių pamatų, sÄ moningai ilgesnė nei pamatai su tikslu apsaugoti Å¡laitÄ nuo slinkimo į ieÅ¡kovės sklypÄ .

Apie žemės sklypui taikytinus ribojimus, specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas, kitus juridinius faktus, žymas, buferinę apsaugos zonÄ ieÅ¡kovė nebuvo informuota net ir tuomet, kuomet gavo statybos leidimÄ statyti statinį ant buvusių pamatų. Žymų apie saugomÄ teritorijÄ nėra ir VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡e. IeÅ¡kovė apie tai sužinojo tik po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 20 d. savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ymo.

IeÅ¡kovė susimokėjo paskirtÄ baudÄ , nugriovė ieÅ¡kovės velionio sutuoktinio savavaliÅ¡kai pastatytus statinius. IeÅ¡kovė nurodė, jog sienelės nugriovimas pakenktų ne tik jos statiniams, žemės sklypui, bet ir galimai susiardytų valstybinis žemės sklypas, žala bÅ«tų nepataisoma ir didelė. IeÅ¡kovė laikė, jog ji nesuardė reljefo formos, nesunaikino saugomo objekto. Atraminės sienelės projektas yra parengtas, tačiau atsakovė Kauno marių regioninio parko direkcija atsisako iÅ¡duoti bet kokius dokumentus.

IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį į tai, kad nuosavybę ji įsigijo (duomenys neskelbtini) metais, o (duomenys neskelbtini) geomorfologinis draustinis įsteigtas (duomenys neskelbtini) metais, apie tai ji nebuvo informuota (duomenys neskelbtini) metais jai įsigyjant iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ . Pirkimo–pardavimo sutartyje (3.4 p. ir 3.6 p.) nurodyta naudojimo sÄ lyga – apsaugos zona, nesusijusi su valstybinio draustinio apsauga ir apribojimais. IeÅ¡kovės atlikti statybos darbai neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos reikalavimams, savavaliÅ¡ka statyba nesukėlė jokių padarinių aplinkai ir visuomenės interesams.

IeÅ¡kovė laikė, jog nustačius praÅ¡omÄ terminÄ ir gavus statybÄ leidžiantį dokumentÄ nebus pažeistas vieÅ¡asis interesas, tačiau reikalavimas nugriauti sienutę yra neproporcingas padarytam įstatymo pažeidimui ir prieÅ¡taraujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams.

3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 3 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė nelaikyti jos atsakovu Å¡ioje civilinėje byloje, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdantis specialistas (toliau – specialistas) 2016 m. liepos 1 d. atliko patikrinimÄ ir 2016 m. liepos 4 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovė, neturėdama statybÄ leidžiančio dokumento, 2015 metų vasarÄ savavaliÅ¡kai žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė II grupės nesudėtingÄ statinį – atraminę sienutę (ilgis ~ 26,70 m, plotis ~ 0,30 m, aukÅ¡tis nuo 1,18 m iki 2,0 m).

Žemės sklypas patenka į saugomÄ teritorijÄ â€“ (duomenys neskelbtini) geomorfologinį draustinį. Specialistas, nustatęs savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – PriežiÅ«ros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. balandžio 20 d. surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad „žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris patenka į (duomenys neskelbtini) valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijÄ , pastatyta atraminė sienutė (ilgis ~ 26,70 m, plotis ~ 0,30 m, aukÅ¡tis nuo 1,18 m iki 2,0 m) neturint statybÄ leidžiančio dokumento“.

Statybos rÅ«Å¡is – naujo statinio statyba. Statinio kategorija – nesudėtingas statinys. Statinys yra saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje. Taip pat specialistas 2017 m. balandžio 24 d. surašė privalomÄ jį nurodymÄ nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas nevykdyti darbų), kuriuo įpareigojo ieÅ¡kovę nevykdyti statinio statybos darbų, dėl kurių 2017 m. balandžio 20 d. suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, iki bus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai.

Inspekcijos Kauno departamentas, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, 2017 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo VÄ® Registrų centro Kauno filialÄ ir Kauno miesto savivaldybės administracijÄ apie ieÅ¡kovei suraÅ¡ytÄ savavaliÅ¡kos statybos aktÄ bei, vadovaudamasi PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir STR 1.05.01:2017 138 punktu, 2017 m. balandžio 24 d. surašė privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo, kad ieÅ¡kovė ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 21 d. savo lėšomis paÅ¡alintų savavaliÅ¡kos statybos, dėl kurios suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, padarinius, t. y.

„nugriauti / iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytÄ atraminę sienutę“. 2017 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei buvo iÅ¡siųsti savavaliÅ¡kos statybos aktas ir nurodymas nevykdyti darbų bei nurodymas. 2017 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. P3-253 nurodymas buvo papildytas, nurodant, kad jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytÄ terminÄ jo neįvykdys, inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę Å¡io asmens lėšomis. IeÅ¡kovė teismui pateiktu ieÅ¡kiniu civilinėje byloje Nr. e2-3581-921/2018 prašė panaikinti inspekcijos suraÅ¡ytus savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir nurodymÄ , tačiau, jai atsiėmus ieÅ¡kinį, teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi (įsiteisėjo 2018 m. kovo 14 d.) ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.

Inspekcijos specialistas, patikrinęs nurodymo įvykdymÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovė nurodymo neįvykdė – nenugriovė / neiÅ¡ardė savavaliÅ¡kai pastatyto statinio žemės sklype ir tai užfiksavo 2018 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, inspekcija 2018 m. balandžio 13 d. raÅ¡tu nurodymo priverstinį vykdymÄ perdavė antstolio M. P. kontorai. Antstolis 2018 m. rugsėjo 10 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatęs, kad inspekcijos nurodymas neįvykdytas, jį perdavė teismui, praÅ¡ydamas skolininkei skirti baudÄ .

Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25269-615/2018 ieÅ¡kovei paskirta 100 Eur bauda. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė 2018 m. vasario 5 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. praÅ¡ymais kreipėsi dėl statinio statybos įteisinimo. 2018 m. kovo 2 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakymuose į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus inspekcija nurodė, kad be statinio nugriovimo, pagal PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį ieÅ¡kovė turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektÄ ir, sumokėjusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Tačiau inspekcija neturi duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusis dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo savavaliÅ¡kai pastatytam statiniui įteisinti. Pasisakydama dėl ieÅ¡kovės reikalavimo dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo nurodė, kad ieÅ¡kovės atliktai statinio statybai Å¡iuo metu yra privaloma parengti supaprastintÄ statybos projektÄ ir gauti leidimÄ statyti naujÄ statinį. Tačiau pagal PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi bÅ«ti įvykdyti per 6 mėnesius arba iÅ¡imtiniais atvejais per inspekcijos nurodytÄ trumpesnį terminÄ , jeigu nustatoma, kad savavaliÅ¡ka statyba Å¡iurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iÅ¡ esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu.

Inspekcija šį terminÄ , jeigu yra svarbių priežasčių, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu gali vienÄ kartÄ pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedÅ«romis (atliekamomis siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pagal Å¡io straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavaliÅ¡kai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismÄ , tačiau tai padaryti jis gali tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė nurodymo nustatytu terminu neįvykdė, statybÄ leidžiančio dokumento negavo, nurodymo termino pratęsti inspekcijos neprašė, į Regionų apygardos administracinį teismÄ dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nesikreipė. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs ir Å¡io nurodymo priverstinis vykdymas yra perduotas antstoliui, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ leisti įteisinti savavaliÅ¡kÄ statinio statybÄ nustatant ieÅ¡kovei Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ laikė nepagrįstu.

4. Atsakovė Kauno marių regioninio parko direkcija (toliau - direkcija) 2019 m. sausio 3 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog ji negali pritarti savavaliÅ¡kai pastatytos atraminės sienutės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje, įteisinimui be teismo įpareigojimo. Taip pat manė, jog galimas taikus ginčo sprendimo bÅ«das tik tada, jei teismas įpareigotų direkcijÄ suderinti parengtÄ sienelės (nesudėtingojo II grupės statinio) projektÄ , ir leistų direkcijai, atsižvelgiant į protingumo kriterijų bei į galimÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovės turtui bei saugumo kriterijų, į tai, kad sienelė buvo pastatyta palei buvusių statinių galinę sienÄ , kad jau žala gamtai yra padaryta, kad sienelę nugriovus galima Å¡laito erozija ir dar didesnė žala reljefo formai, netaikyti Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės 2008 metais įsigytas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje, kurio ribos niekada nesikeitė nuo jo įsteigimo. Draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 514, registruotas Teisės aktų registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, t. y. vieÅ¡ai prieinamuose registruose. IeÅ¡kovės statinys priskirtas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, tačiau statybÄ leidžiantys dokumentai tokiems statiniams privalomi, kai statiniai statomi konservacinio prioriteto saugomojoje teritorijoje.

Draustiniai, pagal Saugomų teritorijų įstatymÄ , priskiriami konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų kategorijai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentÅ«ros pareigÅ«nai, atlikę patikrinimÄ ieÅ¡kovės sklype, nustatė, kad ieÅ¡kovės ginčo sklype buvo nustatytas 10 metrų ilgio ir 5 metrų pločio Å¡laito nukasimas. Todėl, vadovaudamasi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, laikė, jog ieÅ¡kovė, nukasdama 10 metrų ilgio ir 5 metrų pločio Å¡laitÄ bei pastatydama iki 2 metrų aukščio ir 26,7 metrų ilgio betoninę sienelę, pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo (galiojusio iki 2017 m. gegužės 1 d.) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , Statybos įstatymo (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. ) 20 straipsnį, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“ (galiojusio iki 2016 m. spalio 27 d.) nuostatas.

Atsakovė laikė, jog atraminės sienelės statyba prieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. IeÅ¡kovei, savavaliÅ¡kai nukasus Å¡laitÄ ir pastačius betoninę sienelę, buvo padarytas pažeidimas. Nurodė, jog atsakovė nepritaria savavaliÅ¡kai pastatytos atraminės sienutės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje, įteisinimui be teismo įpareigojimo.

5. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 14 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė iÅ¡braukti jÄ iÅ¡ atsakovų civilinėje byloje ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo netenkinti. Nurodė, kad pastatus ieÅ¡kovė įsigijo, kai draustinis dar nebuvo įsteigtas, tačiau žemės sklypas suformuotas ir įsigytas jau esant įsteigtam draustiniui. Teritorija, kurioje 2008 m. ieÅ¡kovė įsigijo žemės sklypÄ yra draustinyje nuo pat jo įsteigimo, t. y. nuo 1992 m. rugsėjo 24 d.

Draustinio ribos niekada nesikeitė. SavavaliÅ¡ka statyba įvykdyta draustinyje, kÄ patvirtina iÅ¡trauka iÅ¡ Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro. Valstybės saugomose teritorijose veiklÄ reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Draustiniai priskirti konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų kategorijai. Draustiniai yra geomorfologiniai – tipiÅ¡kiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti (Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnis). 2006 m. birželio 1 d.

LR Vyriausybės nutarimu Nr. 514 patvirtintas (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribų planas. Šis dokumentas įregistruotas teisės aktų registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Draustinio ribos pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir įregistruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, kuris yra viešai prieinamas, todėl visi gyventojai turi galimybę patikrinti ar pasitikslinti rūpimus duomenis apie valstybines saugomas teritorijas ir savo nuosavybę.

IeÅ¡kovei pradėjus rengti statybos projektÄ Å«kinio pastato griovimui/ rekonstrukcijai specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus iÅ¡davė ir direkcija, kuriuose aiÅ¡kiai buvo nurodyti teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai, galiojantys Å¡ioje teritorijoje. IeÅ¡kovės pastatytas statinys priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriems privalomi statybÄ leidžiantys dokumentai, statant juos konservacinio prioriteto saugomojoje teritorijoje (STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“.

Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas). PareigÅ«nams atlikus 2017 metais patikrinimÄ ieÅ¡kovės sklype buvo nustatyta, kad ginčo sklype nukastas 10 metrų ilgio ir 5 metrų pločio Å¡laitas. Saugomos teritorijos (draustinio) įsteigimas yra juridinis faktas taikyti visus Å¡ios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimÄ bei veiklos apribojimus nustatančius teisės aktus.

IeÅ¡kovės žemės sklypui taikomi apribojimai – speciali sÄ lyga „XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai“ įraÅ¡yti nekilnojamojo turto registro dokumentuose. Pasisakydama dėl galimybės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ nurodė, kad parengus statinio projektÄ , kai jau sunaikintas Å¡laitas (jis nukastas), direkcija neturi jokios teisinės galimybės suderinti nesudėtingo statinio projektÄ . Todėl manė, jog tik tuo atveju, jei teismas, vadovaudamasis protingumo ir (ar) kitais principais, konstatuotų, jog sienelės nugriovimas padarytų dar daugiau žalos saugomoms vertybėms, nei nugriovimas bei įpareigotų institucijas suderinti parengtÄ sienelės (nesudėtingojo II grupės statinio) projektÄ , Kauno marių regioninio parko direkcija turėtų galimybę pritarti sienelės projektui.

Be to, atkreipė dėmesį į tai, šiuo metu vyksta savavališkų statybų likvidavimo procesas.

6. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Kauno rajono savivaldybės administracija 2019 m. sausio 30 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo netenkinti. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 22 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovei raÅ¡ytinį pritarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagalbinio Å«kio paskirties pastato 4Ilm griovimui, pagalbinio Å«kio paskirties pastato 3Ilm rekonstravimui (duomenys neskelbtini).

Projekto rengimui taip pat buvo gauti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, juos 2016 m. spalio 7 d. parengė ir pasirašė Kauno marių regioninio parko direkcijos direktorė N. E.. ProjektÄ , be kita ko, sudarė (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio planas su jame pažymėtu sklypu, Kauno marių regioninio parko direkcijos 2016 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pritariama statinio projektiniams pasiÅ«lymams sklype ir kuriame nurodyta, kad projektiniai pasiÅ«lymai parengti atsižvelgiant į specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus.

Vėliau, 2016 m. gruodžio 1 d., Kauno marių regioninio parko direkcija tikrino projekto sprendinius ir jiems pritarė. Projekto tituliniame lape statytoja M. M. savo paraÅ¡u patvirtino, kad su projekto sprendiniais susipažino. Todėl laikė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė nežinojo, jog sklypas yra (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje, ir sprendė, kad statytoja nesidomėjo ir nesusipažino su statybų ypatumais Å¡ioje saugomoje teritorijoje. Be to, nurodė, kad ieÅ¡kovė, teigdama, jog Å¡laitas, kurio papėdėje yra jos nuosavybe valdomi statiniai, po liūčių 2015 m. vasarÄ nuslinko savaime ir sugriovė keletÄ kiemo statinių, Å¡iems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Taip pat nurodė, jog, vadovaujantis neteisėtos statybos vykdymo metu galiojusiais teisės aktais, tiek ir Å¡iuo metu galiojančiais teisės aktais, ieÅ¡kovei buvo privalu parengti supaprastintÄ statybos projektÄ ir gauti leidimÄ statyti naujÄ statinį. Todėl vertino, jog ieÅ¡kovė, sklype savavaliÅ¡kai įrengdama atraminę sienelę, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatas. Atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovės sklypas yra įsiterpęs sodininkų bendrijoje, o atsakovė neturi duomenų, kad Å¡iam sklypui bÅ«tų rengtas detalusis planas, o taip pat į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis sodyba apie gyvenamuosius namus suformuota 2008 metais be detaliojo plano rengimo, tais pačiais metais ieÅ¡kovė nusipirko šį sklypÄ iÅ¡ valstybės, į tai, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyta, kad sklypas yra (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritorijoje, laikė, jog sklypui galioja Å¡io draustinio tvarkymo ir naudojimo reglamentai.

Todėl sprendė, jog visus klausimus, susijusius su statyba (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje, privalu derinti su šį draustinį administruojančia institucija - Kauno marių regioninio parko direkcija. Nurodė, jog, jei Kauno marių regioninio parko direkcija neprieÅ¡tarautų arba bÅ«tų teismo įpareigota suderinti parengtÄ supaprastintÄ statybos projektÄ atraminės (betoninės) sienelės statybai siekiant paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, Kauno rajono savivaldybės administracija, įvertinusi ir įsitikinusi, kad supaprastintas projektas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, iÅ¡duotų statybÄ leidžiantį dokumentÄ ieÅ¡kovei.

Ji taip pat manė, kad tokiu būdu būtų pašalinti ne tik savavališkos statybos padariniai, bet ir fiksuojamas, sutvirtinamas šlaitas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovės M. M. ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 4,11 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

8. Teismas pripažino nustatytu, kad ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 51-52, 53-55). Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro iÅ¡traukos duomenis (2 t., e. b. l. 141) ieÅ¡kovės sklypas yra (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje. Statytojui, statant statinį draustinyje, bÅ«tina laikytis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tokio statinio statybÄ draustinyje. Draustinis įsteigtas (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913).

Taip pat teismas nustatė, kad duomenų apie draustinio ribų pasikeitimÄ byloje nepateikta, tokių aplinkybių nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu dalyvavusios Å¡alys. VeiklÄ valstybės saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, kuris numato, kad draustiniai priskirtini konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų kategorijai. Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio prasme draustinis yra geomorfologinis, siekiamybei tipiÅ¡kų ir unikalių reljefo formų kompleksų saugojimui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 514 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribų planas. Teismas nurodė, jog jam nekyla abejonių, kad draustinis, kurio teritorijoje yra ieškovės žemės sklypas, priskirtas konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų kategorijai. Be to, nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje, kuriame taikytini ribojimai statytojui.

Apie tokio nekilnojamojo turto specialių sÄ lygų buvimÄ ir reikalavimų nuosavybę turintiems savininkams laikymÄ si yra žinoma iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų registrų apie teritorijÄ (teisės aktų registras, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras, draustinio ribos pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir įregistruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre). IeÅ¡kovei Kauno marių regioninio parko direkcija buvo iÅ¡davusi Specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, kur buvo nurodyti teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai, galiojantys Å¡ioje teritorijoje (2016 m. spalio 7 d.

Nr. T2-7.10-78/V3-752). Pagal KonstitucijÄ (7 straipsnis) asmens nuo atsakomybės neatleidžia įstatymo nežinojimas, todėl teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumentÄ dėl ieÅ¡kovės nežinojimo apie draustinyje turimos nuosavybės naudojimÄ ir tvarkymÄ , esant specialioms sÄ lygoms, atmetė kaip nepagrįstÄ .

9. Byloje pateiktus 2017 m. balandžio 20 d. Inspekcijos pareigÅ«nų savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., e. b. l. 150-151), 2017 m. balandžio 24 d. PrivalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., e. b. l. 143-144) bei PrivalomÄ jį nurodymÄ nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) teismas laikė patvirtinančiais, jog ieÅ¡kovės žemės sklype buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta savavaliÅ¡ka statyba.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 4.2. punktÄ , vertindamas atraminės sienelės matmenis, teismas laikė, jog statinys priskirtas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Nurodė, jog Å¡ios kategorijos statiniams bÅ«tini statybÄ leidžiantys dokumentai statomam statiniui konservacinio prioriteto saugomojoje teritorijoje, bei, kad bÅ«tent ieÅ¡kovės žemės sklypas ir yra tokio pobÅ«džio saugomojoje teritorijoje. StatybÄ leidžiančio dokumento ieÅ¡kovė patikrinimÄ atlikusiems pareigÅ«nams nepateikė, nes jis nebuvo jai iÅ¡duotas.

SavavaliÅ¡kos statybos fakto ieÅ¡kovė neginčija, tačiau praÅ¡o nustatyti terminÄ , tikslu įteisinti Å¡iÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad po įvykusios 2015 m. vasarÄ liÅ«ties Å¡laitas pasislinko į ieÅ¡kovės sklypÄ ir kad ji ėmėsi teisinių priemonių dėl galimai padarytos žalos jos nekilnojamam turtui, t. y. kreipėsi į Kauno marių regioninio parko direkcija dėl Å¡laito pasislinkimo bei atitinkamų sprendimų priėmimo, tačiau pati ėmėsi veiksmų ir, darydama poveikį valstybės kraÅ¡tovaizdžiui (Å¡laitui), jį nukasdama, pastatė atraminę betoninę sienelę, sprendė, jog ji tokiu bÅ«du pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo, galiojusio iki 2017 m. gegužės 1 d. 9 straipsnio 2 dalies 1punktÄ , Statybos įstatymo, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. 20 straipsnio nuostatas ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“, galiojusio iki 2016 m. spalio 27 d., nuostatas.

Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė į Kauno rajono savivaldybės administracijÄ , siekdama gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nesikreipė, reikalavimų jai nereiÅ¡kė bei neįrodė, kad sienelės nugriovimas padarytų dar daugiau žalos saugomoms vertybėms nei nenugriovimas, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei neparengus suderinto sienelės – II grupės nesudėtingo statinio projekto, jos ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Taip pat teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad sienelė 26 metrų ilgio buvo pastatyta palei buvusių statinių galinę sienÄ â€“ prieÅ¡ingai ji pastatyta naujai bei neįrodė, kad daroma žala ieÅ¡kovės turtui bei jos saugumui ir , kad nugriovus atraminę sienelę galima Å¡laito erozija padarys dar didesnę žalÄ reljefo formai.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei savavaliÅ¡kai nukasus Å¡laitÄ ir pastačius 26 metrų betoninę sienelę, buvo padarytas aplinkosauginis pažeidimas. Tokio statinio statybai draustinio (saugomos teritorijos) zonoje privalomi statybÄ leidžiantys dokumentai, kurių ieÅ¡kovė neturi. Pastačiusi statinį be statybÄ leidžiančio dokumento, Å¡iais veiksmais ieÅ¡kovė pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas, numatančias, kad draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraÅ¡tovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms.

Siekiant iÅ¡saugoti kraÅ¡tovaizdį, gamtos ir nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ir žaloti reljefo formas. Å is imperatyvas turi užtikrinti kraÅ¡tovaizdžio, gamtos bei nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių iÅ¡liekamumÄ , iÅ¡saugojant gamtos unikalumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė M. M. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai ir atmestinai vertino byloje esančius įrodymus bei ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovės pažeidimo paÅ¡alinimo galimybes, formaliai vertino įstatymo nuostatų pažeidimus. IÅ¡ 2016 m. birželio 2 d. pavedimo sutarties, sudarytos su UAB „Georaimonda“, matyti, kad buvo rengiamas statybos projektas adresu (duomenys neskelbtini). Esančių Å«kinio pastato 4I1 m griovimui bei Å«kinio pastato 3I1m rekonstravimui.

Tuo pat metu buvo aiÅ¡kinamasi, ar reikalinga į projektÄ Ä¯traukti ginčo objekto – atraminės sienutės – statybÄ . JÄ buvo sumanyta statyti ne dėl to, kad aptverti ir/ar atitverti statinius, bet tikslu apsaugoti nuo galimo jų pažeidimo slenkant Å¡laitui ir apsaugoti patį Å¡laitÄ nuo slinkimo, gamtos poveikio ir kt. IeÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, kad atraminei sienutei statyti, nėra bÅ«tini statybÄ leidžiantys dokumentai, tik bÅ«tina iÅ¡laikyti atstumus. Tuo tikslu buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, kuri 2016 m. birželio 13 d. iÅ¡davė sutikimÄ statyti statinį ir atraminę sienutę žemės sklype, kuris ribojasi su valstybine žeme ir net Å¡i tarnyba neinformavo, kad yra taikomi ribojimai, kad reikia gauti ir kitų institucijų suderintus leidimus, nors susipažinimui buvo pateikti visi dokumentai.

Nebuvo taikyta jokių draudimų statyti atraminę sienutę neiÅ¡laikant 3 m atstumo nuo Å¡laito, kas beje yra pagrindas Å¡ioje byloje, tačiau ir Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nevertino, klaidingai nurodydamas faktÄ , kad vienintelis pažeidimas – statyba be statybos leidimo (nors ir praÅ¡oma leisti paÅ¡alinti savavalinės statybos padarinius) ir Å¡laito nukasimas. Teismas net nesiaiÅ¡kino kaip ir kurioje vietoje Å¡laitas buvo nukastas, galimai net priimant sprendimÄ nesuprato ar klaidingai suprato nukasimo faktÄ (Å¡laito suardymo faktÄ ), nes jau vien iÅ¡ pateiktų teismui raÅ¡ytinių įrodymų akivaizdu, kad Å¡laitas nukastas sklypo ilgyje ir plotyje, kuris ribojasi su ieÅ¡kovės žemės sklypu.

Už šį konstatuotÄ pažeidimÄ ieÅ¡kovė buvo nubausta, baudÄ sumokėjo, tačiau pagrindinis neteisėtumo faktas, kad atraminė sienutė pastatyta neiÅ¡laikant atstumo nuo valstybinio žemės sklypo. Jei bÅ«tų įgyvendinamas savavalinių padarinių Å¡alinimas nugriaunant atraminę sienutę, kaip to reikalauja atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija, Å¡laitas dar labiau bÅ«tų pažeistas. Patekimas į sklypÄ atlikti šį veiksmÄ taip pat ribotas, tad tektų darbus atlikti iÅ¡ Å¡laito pusės. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, ar atliekant Å¡iuos veiksmus nebÅ«tų padaryta dar didesnė žala. 1.2.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovei, rengiant dokumentus rekonstrukcijoms, buvo paaiÅ¡kinta, kad statinys - atraminė sienutė yra priskiriamas prie nesudėtingų statinių ir jokie statybÄ leidžiantys dokumentai nereikalingi, nes jos aukÅ¡tis 2 m, plotis 13,7 m. Ginčo apsauginės sienutės dalis buvo pastatyta toje vietoje, kurioje buvo nugriuvusių statinių pamatai. Apsauginė sienutė pastatyta ilgesnė, nei buvo ankstesnių statinių pamatų ilgis, sÄ moningai, tokiu bÅ«du siekiant apsaugoti visÄ Å¡laitÄ nuo slinkimo į ieÅ¡kovės sklypÄ , juolab, kad atstumas nuo teisėtai-pastatyto statinio (jam statyti leidimas iÅ¡duotas) yra nutolęs nedideliu atstumu apie 1,5 m nuo Å¡laito.

Å iam statiniui leidimÄ iÅ¡davė, nors taip pat neiÅ¡laikytas atstumas. Å is pastatas- pirtis pastatytas, panaudojant dalį iÅ¡likusių seno statinio pamatų. Todėl ieÅ¡kovei nesuprantama kuo skiriasi vieno statinio (pastato - pirties ir atraminės sienutės) faktinė padėtis. 1.3. IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovų argumentais, kad ieÅ¡kovė turi paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, nes tai prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Nors teismo nuomone nepatvirtinta bei neįrodyta ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atraminę sienutę ieškovė buvo priversta pastatyti dėl nuošliaužų pavojaus ar jau buvusių nuošliaužų jos turto sunaikinimo, tačiau į tai atsižvelgtina, nes toje vietoje yra grunto nuolydis, tai fiksavo ir ekspertas savo išvadoje, kuri visiškai teismo nevertinta. Akivaizdu, kad ieškovė dėl atraminės sienutės statybos turėjo išlaidų, kurias akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo ekspertas (ekspertizės aktas teismui pateiktas byloje, tačiau nevertintas), dėl ko nugriovus atraminę sienutę iškiltų ir galimų nuostolių atlyginimo klausimas 1.4.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai nevertino pažeidimo pobÅ«džio, t. y. ar padarytas pažeidimas savo pobÅ«džiu nėra laikytinas mažareikÅ¡miu pažeidimu. IeÅ¡kovės nuomone, pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio, nesukėlė didelių neigiamų pasekmių aplinkai, valstybės ekonominiams interesams. Nurodo, kad ji nuolatos ir nepertraukiamai siekė bendradarbiauti ir bendradarbiavo su proceso Å¡alimis. Todėl, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, mano, jog reikalavimas nugriauti atraminę sienutę yra aiÅ¡kiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui, jo taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principÄ . 1.5.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio kylantį bÅ«tinumÄ apsaugoti savininko teises. Šį pažeidimÄ lėmė netinkamas, formalus įrodymų tyrimas ir įvertinimas, bendrųjų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų nepaisymas. 1.6. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas ir nustatydamas faktines aplinkybes bei vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus bendroje visumoje padarė aiÅ¡kiÄ klaidÄ , kadangi ieÅ¡kovė niekada neneigė pažeidimo padaryto, prieÅ¡ingai, ji pripažino ir sumokėjo jai paskirtÄ baudÄ , be to, visada tvirtino ir tvirtina, jog ji siekia bendradarbiauti su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis ir siekia minimaliausiais kaÅ¡tais atstatyti pažeistÄ teisingumÄ . 1.7.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , nesprendė alternatyvių neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo bÅ«dų (galimybės rekonstruoti statinį, gauti statybÄ leidžiantį sprendimÄ ir kt.), nors atsakovai, laikydamiesi pozicijos, jog ginčo statyba buvo neteisėta, buvo linkę susidariusiÄ padėtį spręsti visiems priimtiniausiu bÅ«du, siekdami iÅ¡vengti galimos didesnės žalos gamtai ir ieÅ¡kovei. 1.8. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai ir teiginiai prieÅ¡tarauja vieni kitiems.

Perrašydamas dokumentų turtinį neatliko įrodymų vertinimo ieškinyje išdėstytais aspektais. Apeliantės vertinimu dėl netinkamai suformuluoto pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo turinio neįmanoma vienareikšmiškai suprasti, kokias aplinkybes teismas nustatė ir kokių įrodymų pagrindu.

12. Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimų ir jame iÅ¡dėstytų argumentų neįrodė, todėl teismas neturėjo kÄ vertinti. IeÅ¡kovės teismui pateiktoje ekspertizės iÅ¡vadoje ekspertas, atsakydamas į jam pateiktus klausimus tik konstatavo, kad „betoninės atraminės sienos nugriovimas <...> pareikalautų sprendimo, kaip stabilizuoti ir sutvarkyti kalno Å¡laitÄ , kad nekiltų nuoÅ¡liaužų pavojus bei kad krituliai ir kalno želdinių nuoÅ¡liaužos neterÅ¡tų namų valdos teritorijos“, t. y., tik nurodė veiksmus, kuriuos turės atlikti ieÅ¡kovė, likviduodama savavaliÅ¡kas statybas, tačiau jos ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių, jog likviduojant savavaliÅ¡kas statybas, bÅ«tų padaryta dar didesnė žala Å¡laitui ir aplinkai. 2.2.

Teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateiktos eksperto iÅ¡vados patvirtina, kad betoninė atraminė sienelė buvo pastatyta naujai, o ne ant buvusių statinių. Tarnyba palaiko teismo pozicijÄ , kad nei ieÅ¡kovė, nei ekspertas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad betoninės atraminės sienutės statybos dalis pastatyta ant buvusių pamatų. Pažymi, kad ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 20 d.

SavavaliÅ¡kos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta savavaliÅ¡kos statybos rÅ«Å¡is: naujo statinio statyba, bet ne statinio rekonstrukcija. Be to, ieÅ¡kovė pažeidė imperatyvius aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus. 2.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad „pastačiusi statinį be statybÄ leidžiančio dokumento, Å¡iais veiksmais ieÅ¡kovė pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas, numatančias, kad draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraÅ¡tovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms.

Siekiant iÅ¡saugoti kraÅ¡tovaizdį, gamtos ir nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ir žaloti reljefo formas. Statant atraminę betoninę sienelę, apie Å¡laito pasislinkimo faktÄ ne tik neinformavo atsakingos institucijos (atsakovių), bet ieÅ¡kovė pakeitė reljefo formÄ , nukasė Å¡laitÄ ir tokiu bÅ«du nesilaikė Saugomų teritorijų įstatymo imperatyvių reikalavimų. Taip pat pažeidė Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2010 „Nesudėtingi statiniai“ reikalavimų imperatyvus dėl teisėtos statybos. 2.4.

Apeliantės teiginiai, kad niekas ir niekada jai nepaaiÅ¡kino apie jos žemės sklypui taikomus apribojimus, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinomi visi teisės aktai, reglamentuojantys Draustinio statusÄ , nes jie yra vieÅ¡ai prieinami. Draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 514 „D. L. geomorfologinio draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, yra registruotas Teisės aktų registre www.e-tar.lt, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPD registracijos Nr. T00053556).

Draustinio ribos pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir įregistruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, kuris yra vieÅ¡ai prieinamas (https://stk.am.lt/portal/), todėl visi gyventojai turi galimybę patikrinti ar pasitikslinti rÅ«pimus duomenis apie valstybines saugomas teritorijas ir savo nuosavybę. Be to, 2016 metais ieÅ¡kovei pradėjus rengti statybos projektÄ Å«kinio pastato 4I1m griovimui bei Å«kinio pastato 3Ilm rekonstrukcijai, be kitų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įvardytų statybos proceso dalyvių, Specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus iÅ¡davė ir Kauno marių regioninio parko direkcija (2016 m. spalio 7 d.

Nr. T2-7.10-78/V3-752). Reikalavimuose buvo aiÅ¡kiai nurodyti teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai, galiojantys nagrinėjamoje teritorijoje. Pažymi, kad Reikalavimų 2.4 punkte nurodyta, jog nagrinėjamoje vietoje „saugomi unikalÅ«s reljefo formų kompleksai“. 2.5. Teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad „apie tokio nekilnojamojo turto specialių sÄ lygų buvimÄ ir reikalavimų nuosavybę turintiems savininkams laikymÄ si yra žinoma iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų registrų apie teritorijÄ (teisės aktų registras, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras, draustinio ribos pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir įregistruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre).“ Teismas konstatavo, kad „pagal KonstitucijÄ (7 straipsnis) asmens nuo atsakomybės neatleidžia įstatymo nežinojimas, todėl ieÅ¡kinio argumentas dėl ieÅ¡kovės nežinojimo apie draustinyje turimos nuosavybės naudojimÄ ir tvarkymÄ , esant specialioms sÄ lygoms, atmestinas kaip nepagrįstas.“ 2.6.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog betoninės sienelės nugriovimas padarys nepataisomÄ ir didelę žalÄ ieÅ¡kovės turtui bei jos saugumui. Eksperto iÅ¡vadoje nurodyta, „kad betoninės atraminės sienos griovimas gali sukelti pavojų žemės sklype esančiam pastatui ir jame bÅ«nantiems žmonėms, mažai tikėtina, o sienos nugriovimas pareikalautų sprendimo, kaip stabilizuoti ir sutvarkyti kalno Å¡laitÄ . Tarnybos nuomone, ekspertas nurodė tinkamÄ keliÄ , kaip spręsti savavaliÅ¡kos statybos klausimÄ , t. y., likvidavus sienutę, ieÅ¡koti bÅ«dų Å¡laito atkÅ«rimui, jo stabilizavimui. 2.7.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įrodymus, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo laikytini nepagrįstais.

13. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimdamas teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bei įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, skundžiamÄ sprendimÄ pagrindė teisės aktų normomis, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl statybos teisinių santykių, todėl nėra pagrindo jo naikinti. 3.2.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo materialinės teisės normų, reglamentuojančių atraminės sienutės statybos teisinius santykius, pažeidimo turėtų būti atmesti kaip neatitinkantys apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi apeliantė neįrodo CPK 330 straipsnyje nurodytų skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų. Sutiktina su skundžiamame sprendime teismo nurodytais išaiškinimais, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose. 3.3.

Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pagal atraminės sienutės savavaliÅ¡kos statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus atraminės sienutės (naujo II grupės nesudėtingo statinio) statybai saugomoje teritorijoje buvo privaloma parengti supaprastintÄ statybos projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ raÅ¡ytinį pritarimÄ supaprastintam statybos projektui. Pagal savavaliÅ¡kos statybos fiksavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, buvo draudžiama. 3.4.

Teismas skundžiamu sprendimu nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir pagrįstai konstatavo, kad „nepriklausomai nuo to, kada savavaliÅ¡ka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams Å¡alinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo metu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). 3.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atraminės sienutės statybos teisinius santykius, konstatavo, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunkčiu, naujo nesudėtingojo statinio statybai yra privalomas supaprastintas statybos projektas ir leidimas statyti naujÄ statinį. 3.6.

KritiÅ¡kai vertintini apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad neva pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nevertino atraminės sienutės savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo galimybių. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas tinkamai taikė PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektÄ ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateiktos eksperto iÅ¡vados, patvirtina, kad betoninė atraminė sienelė buvo pastatyta naujai, o ne ant buvusių statinių, tačiau ieÅ¡kovei pažeidus imperatyvius įstatymo reikalavimus, kur savavaliÅ¡ka statyba prieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes neįrodytas. 3.7.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas priėmė nepagrįstÄ skundžiamÄ sprendimÄ , pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi skundžiamame sprendime aptarti tik Å¡alių paaiÅ¡kinimai, tačiau kiti pateikti įrodymai neaptarti, nepateikta motyvuota iÅ¡vada, kodėl jais nebuvo remtasi ar nesiremta, kiekvienas įrodymas atskirai neaptartas yra neįrodytas.

Inspekcijos nuomone, teismas vertino byloje esančius duomenis, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovės pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, ir apeliaciniame skunde nurodytų procesinių teisės normų nepažeidė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigÅ«nas 2016 m. liepos 1 d. atliko patikrinimÄ ir 2016 m. liepos 4 d. surašė statybos patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovė M. M., neturėdama statybÄ leidžiančio dokumento, 2015 metų vasarÄ savavaliÅ¡kai žemės sklype, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patenkančiame į saugomÄ teritorijÄ â€“ (duomenys neskelbtini) geomorfologinį draustinį, pastatė II grupės nesudėtingÄ statinį – atraminę sienutę (ilgis ~ 26,70 m, plotis ~ 0,30 m, aukÅ¡tis nuo 1,18 m iki 2,0 m) (toliau – statinys).

Specialistas, nustatęs savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. balandžio 20 d. surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad ieÅ¡kovės sklype pastatyta atraminė sienutė pastatyta neturint statybÄ leidžiančio dokumento, o 2017 m. balandžio 24 d. ir privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 21 d. savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos, dėl kurios suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, padarinius, t. y. nugriauti / iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytÄ atraminę sienutę. 2017 m. gegužės 23 d. ieÅ¡kovė M.

M. kreipėsi į teismÄ , pateikė atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį, kuriame prašė panaikinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-04-20 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-04-24 PrivalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas, nagrinėjęs pagal šį ieÅ¡kinį civilinę bylÄ Nr. e2-3581-921/2018, ieÅ¡kovei atsiėmus ieÅ¡kinį, 2018 m. kovo 6 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigÅ«nas, patikrinęs nurodymo vykdymÄ , 2018 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad ieÅ¡kovė nenugriovė jos žemės sklype savavaliÅ¡kai pastatyto statinio. 2018 m. balandžio 13 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio vykdymo“ nurodymo priverstinį vykdymÄ perdavė antstoliui.

IeÅ¡kovei neįvykdžius Å¡io nurodymo, Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-25269-615/2018 priimta 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi antstolio praÅ¡ymu paskyrė ieÅ¡kovei M. M. 100,00 Eur dydžio baudÄ už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius nevykdymÄ . 2018 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovė M. M. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė, tikslu paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, nustatyti Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl atraminės sienutės įteisinimo žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Kauno apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal šį ieÅ¡kinį, skundžiamu 2019 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atmetė. Dėl Å¡io teismo sprendimo ieÅ¡kovė padavė apeliacinį skundÄ .

16. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , pateiktÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovėms Kauno marių regioninio parko direkcijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės administracija, sprendžia, jog Å¡is apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas nustatyti jai Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ yra neteisėtas, nes to nenumato savavaliÅ¡kos statybos padarinių likvidavimÄ reglamentuojantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas. Å io įstatymo 14 straipsnio 2 dalis (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija) nustato, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos savavaliÅ¡kai pastatyto statinio savininkui per 10 darbo dienų nuo savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo dienos pateikia privalomÄ jį nurodymÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, Å¡iame privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , Å¡alinantį savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji įrodymai turi bÅ«ti įvykdyti per 6 mėnesius, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, šį terminÄ , jeigu yra svarbių priežasčių, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu gali vienÄ kartÄ pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedÅ«romis (atliekamomis siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pagal Å¡io straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavaliÅ¡kai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovė privalomojo nurodymo dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo nustatytu terminu neįvykdė, statybÄ leidžiančio dokumento negavo, nurodymo vykdymo termino pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos neprašė, į Regionų apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu pratęsti nurodymo vykdymo terminÄ nesikreipė.

Todėl laikytina, kad nurodymo vykdymo terminas yra pasibaigęs, privalomojo nurodymo, kuris, kaip nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 8 straipsnis, yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, priverstinį vykdymÄ perdavus antstoliui, teismas nustatyti ieÅ¡kovei naujÄ terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimui neturi teisės.

18. IeÅ¡kovės reikalavimas nustatyti jai Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kaip pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, negali bÅ«ti patenkintas dar ir dėl to, kad, kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, taip pat ir Å¡io straipsnio 9 dalies 1 punktas nustato, jog savavaliÅ¡kos statybos statinio savininkas gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , Å¡alinantį savavaliÅ¡kos statybos padarinius, gali tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, o ieÅ¡kovės atraminė sienelė pastatyta pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad savavaliÅ¡ka statyba gali bÅ«ti legalizuota tik tada, kai kompetentingos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįsta statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; kt.).

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė Kauno marių regioninio parko direkcija atsisako išduoti dokumentus dėl galimybės pradėti neteisėtai pastatyto statinio legalizavimo. Kad toks šios atsakovės atsisakymas buvo apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui ir šio teismo pripažintas nepagrįstu, įrodymų ieškovė nepateikė.

19. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir atmestinai vertino byloje esančius įrodymus bei ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovės pažeidimo pašalinimo galimybes, formaliai vertino įstatymo nuostatų pažeidimus, nesprendė alternatyvių neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdų, dėl netinkamai suformuluoto pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo turinio neįmanoma vienareikšmiškai suprasti, kokias aplinkybes teismas nustatė ir kokių įrodymų pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, pasisakė dėl ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindė savo reikalavimus, nors jos daugiau reikÅ¡mingos vertinant, ar statyba tikrai savavaliÅ¡ka, ar ne, kas nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės atraminė sienelė pastatyta pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , statinio savininkė negali gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , Å¡alinantį savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

20. Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija kaip negalinčių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui nepasisako, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstÄ jį Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas šį sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas