2bc8afb2-2fd8-409c-be5a-e983d6949e81 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla NrPranešėjas L. Pauliukėnas Teisėja V. Jurjonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-557/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11156-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.2.14.1.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i s Lietuvos respublikos vardu 2020 m. vasario 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus PreikÅ¡aičio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ nurodant skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti iÅ¡ T.

Å . 160 Eur. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. T. Å . nuteistas už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2019-03-09 iki 2019-03-10, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Å ilutės r., pagrobė V. B. priklausantį 220 Eur vertės automobilį „BMW 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajam V. B. padarydamas 220 Eur turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Å . praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę – laisvės apribojimÄ arba baudÄ .

Jeigu bÅ«tų nuspręsta, kad yra pagrindas jam skirti laisvės atėmimo bausmę, T. Å . praÅ¡o, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. 2.1. Nurodo, kad savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo jis visiÅ¡kai pripažino, bendradarbiavo su ikiteisminiu tyrimu, atskleidė visas jam žinomas esmines įvykio aplinkybes, tuo padėdamas viskÄ tiksliai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Dėl tokio savo poelgio jis labai iÅ¡gyvena ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes paskyrė jam aiÅ¡kiai neproporcingÄ , per griežtÄ ir teisingumo principui prieÅ¡taraujančiÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nesilaikydamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose, taip pat nesvarstė galimybės atidėti bausmės vykdymÄ (BK 75 straipsnis).

Dėl su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimo 2.2. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013). 2.3.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padalytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę, turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. 2.4. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės palinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). 2.5.

Skirdamas T. Å . bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , nors yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau septintÄ kartÄ , yra realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, charakterizuojamas neigiamai, nedirba, kaltę pripažįsta. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad tikslinga jam skirti laisvės atėmimo bausmę, nes neva anksčiau jam skirtos bausmės teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. 2.6. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmės: bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų.

Pirmosios instancijos teismas jam skyrė griežčiausiÄ BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintÄ bausmės rūšį – realų laisvės atėmimÄ . Ä®vertinus jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo požiÅ«rį ir elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, apelianto nuomone, jam paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui. 2.7. T. Å . nurodo, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tik vienÄ apysunkį savanaudiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Nusikalto praeityje bÅ«damas teistas 7 kartus, gyvena darnioje pasitikėjimo vertoje Å¡eimoje, su kuria palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius ir ji jam daro teigiamÄ Ä¯takÄ . Jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , savo noru ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė iÅ¡samius parodymus apie esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo byloje. Jis neigiamai vertina tokį savo poelgį ir iÅ¡gyvena dėl tokių savo veiksmų. 2.8.

Po 2019-03-09 nusikaltimo padarymo iki Å¡iol daugiau jokių naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų (nusižengimų) jis nepadarė, rimtai apgalvojo ir pasmerkė tokį savo poelgį, pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , atsiribojo nuo neigiamÄ Ä¯takÄ darančių draugų, visÄ savo dėmesį skiria Å¡eimai, tai rodo akivaizdžiai mažesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, norÄ ir realiai daromus žingsnius pasitaisyti, gyventi dorai ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

Nėra pagrindo manyti, kad atlikęs Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę jis galėtų vėl daryti kitas nusikalstamas veikas. Jis nėra tiek pavojingas, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti vien jam skiriant tik su realiu laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę. Jis turi aiÅ¡kų norÄ keisti gyvenimo bÅ«dÄ , daugiau laiko ir dėmesio skirti Å¡eimai. 2.9. Vienas iÅ¡ fundamentalių bausmės skyrimo principų, kylančių iÅ¡ konstitucinio teisingumo principo ir įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra jau minėtas bausmės teisingumo principas, kurio sÄ vokos baudžiamasis įstatymas neapibrėžia.

Tai yra viena iÅ¡ bausmės paskirčių, įtvirtintų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, reikalavimas, numatytas BK 54 straipsnyje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Apelianto nuomone, akivaizdu, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti visiÅ¡kai pasiekti jam paskyrus ne tokiÄ griežtÄ bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek savo dydžiu yra aiÅ¡kiai per griežta, neteisinga ir neproporcinga jo nusikalstamai veikai, neatitinka BK 54 straipsnyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl yra pagrindas jÄ Å¡velninti, skiriant sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinant vienu trečdaliu.

Ä®vertinus tai, kad jis yra darbingas, yra pagrindas manyti, kad jam paskirta ir kita baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta Å¡velnesnė bausmė – bauda – nagrinėjamu atveju taip pat bÅ«tų tikslinga ir efektyvi. 2.10. Apelianto nuomone, iÅ¡dėstytų aplinkybių, apibÅ«dinančių jo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumÄ visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas paskiriant jam Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies, labiau teisingumo principÄ atitinkančiÄ bausmę, kuri nebÅ«tų susijusi su realiu terminuotu laisvės atėmimu.

Jam paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, bÅ«tų padaryta reali neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryÅ¡iams – nutrÅ«ktų ryÅ¡ys su Å¡eima, kuri realiai jam daro teigiamÄ Ä¯takÄ . Jo resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimÄ ) už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimų padarymÄ galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pasiekiant BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad areÅ¡tas ir laisvės atėmimas yra susijęs su asmens laisvės suvaržymu, o Å¡iuo nagrinėjamu atveju, įvertinus jo jaunÄ amžių ir stiprius socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti jam bent jau laisvės apribojimÄ , kuris yra susijęs tik su papildomų pareigų vykdymu, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, nustatymu. 2.11.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas jam bausmės rūšį ir jos trukmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , neteisingai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe. Todėl T. Å . praÅ¡o skirti man Å¡velnesnę EK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ , su laisvės atėmimu nesusijusiÄ , bausmę – laisvės apribojimÄ arba baudÄ .

Bet kuri iÅ¡ praÅ¡omų bausmių, atsižvelgiant į jo asmenybės ir veikos pavojingumÄ , bÅ«tų proporcinga jo padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, j asmenybei ir visiÅ¡kai užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ . Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) 2.12. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 2.13. Priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisves atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016).

Taikant BK 75 straipsnį, Å¡ių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. 2.14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas ?? 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje nustatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas klausimÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be to, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, pasunkės vaikų iÅ¡laikymas, bus prarastas ryÅ¡ys su jais ir Å¡eima ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ . Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016). 2.15. Kaip minėta, T. Å . padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobÅ«džio nusikaltimas, kuris, vadovaujantis BK 11 straipsniu, traktuotinas kaip nesunkus nusikaltimas.

Kadangi jis praeityje buvo teistas, teismas, vadovaudamasi BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ , jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi jÄ padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bausmės skyrimo kontekste atsižvelgtina ir į tai, jog jis nurodė visas jam žinomas nusikalstamos veikos – nedidelės vertės automobilio vagystės – padarymo aplinkybes, kurios neabejotinai padėjo nustatyti tiesÄ nagrinėjamoje byloje.

Be to, T. Å . pažymi, jog antrÄ kartÄ parduoti automobilį jis sugalvojo spontaniÅ¡kai, palankiai susiklosčius aplinkybėms – nukentėjusysis negalėjo iÅ¡sivaryti neapdraustÄ automobilį, kurį paliko neužrakintÄ su atsarginiu raktu daiktadėžėje. 2.16. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apelianto nuomone, jei bÅ«tų nuspręsta, kad yra pagrindas jam skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas turi bÅ«ti atidėtas, laikant, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti tokiu bÅ«du. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ nagrinėjamu atveju pagrįstai suponuoja ir tai, kad jis yra jauno amžiaus, gyvena pasitikėjimo vertoje Å¡eimoje, pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ ir atsisakė nusikalstamo kelio. 2.17.

Apelianto nuomone, atsižvelgiant į Å¡ioje apeliacinio skundo dalyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, baudžiamÄ jÄ atsakomybę tiek lengvinančiÄ , tiek sunkinančiÄ aplinkybes, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo – nagrinėjamu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis T. Å . neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti. BÅ«tent Å¡iuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

6. BK 178 straipsnio 2 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas pagrobė automobilį, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. Apylinkės teismas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ T. Å . skyrė griežčiausiÄ savo rÅ«Å¡imi bausmę – laisvės atėmimÄ , mažesnę nei sankcijos vidurkis – 1 metus mėnesius laisvės atėmimo, kuri, taikant BK 641 straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formÄ ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytÄ T. Å . atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalto bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad T. Å . niekur nedirba, yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau septintÄ kartÄ , yra realiai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, charakterizuojamas neigiamai, o tai rodo, kad iki Å¡iol skirtos bausmės teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. Ä®vertinęs Å¡ias nuteistÄ jį T. Å . apibÅ«dinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog visų Å¡ių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytÄ tyčinį savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ turi bÅ«ti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis.

7. Taigi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam T. Å . skirtinos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , tiek nustatant konkretų Å¡ios bausmės dydį nuteistajam.

8. Pažymėtina, kad nuteistojo T. Å . padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiÅ¡ka. InkriminuotÄ nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas ne kartÄ teistas, iÅ¡ jų ir už analogiÅ¡ko pobÅ«džio, tik skirtingos apimties nusikaltimus nuosavybei, be to, praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra (t. 1, b. l. 127–155), naujų administracinių nusižengimų padarė ir po nusikaltimo, už kurį nuteistas Å¡ioje byloje, padarymo (t. 1, b. l. 127–128), niekur nedirbo.

T. Å . yra recidyvistas, anksčiau jam paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, jis, nepraėjus ne pusmečiui po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už tyčinio smurtinio nusikaltimo prieÅ¡ artimÄ giminaitį – savo tėvÄ â€“ padarymÄ (laisvės atėmimo bausmę atliko 2018-10-12), vėl padarė tyčinį nusikaltimÄ , siekdamas savanaudiÅ¡kų tikslų, už kurį buvo nuteistas Å¡ioje byloje.

Å ie duomenys rodo, kad apelianto T. Å . padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad T. Å . antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, jis kritiÅ¡kai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrÄ jį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiÅ¡kam ne kartÄ teistam asmeniui Å¡velnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

9. Nors nuteistasis T. Å . apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad jis savo noru ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė iÅ¡samius parodymus apie esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir labai gailisi ir Å¡i aplinkybė, jo nuomone, turėtų lemti Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ , tačiau į Å¡iÄ aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sÄ lygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimÄ ir už padarytÄ nusikaltimÄ skirtinos laisvės atėmimo bausmės, žymiai mažesnės nei sankcijos vidurkis, skyrimÄ .

Pažymėtina ir tai, jog T. Å . pripažįstant savo nusikalstamÄ veikÄ , teismas, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, skiriamÄ bausmę dar sumažino vienu trečdaliu ir nustatė ir taip pakankamai Å¡velniÄ galutinę laisvės atėmimo bausmę. Apelianto T. Å . skundo teiginys, kad jis padarė tik vienÄ apysunkį savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , niekaip neÅ¡velnina jo teisinės padėties ir nesudaro pagrindo bausmės Å¡velninimui. Jo nusikalstamam elgesiui, kaip matyti, neturėjo teigiamos įtakos ir T.

Å . apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad jis gyvena darnioje pasitikėjimo vertoje Å¡eimoje, su kuria palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius ir ji jam daro teigiamÄ Ä¯takÄ . PrieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, nei Å¡eima, nei jo paties deklaruojamas siekis stoti į doros keliÄ ir daugiau nebenusikalsti įtakos jo nusikalstamam elgesiui nepadarė. Be to, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, bylos duomenimis, T. Å . po nusikaltimo, už kurį nuteistas Å¡ioje byloje, padarė ne vienÄ administracinį nusižengimÄ (t. 1, b. l. 127–128).

Be to, dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį (t. 2, b. l. 11), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Å¡i byla su kaltinamuoju aktu 2019-11-05 perduota nagrinėti Tauragės apylinkės teismui. Å ių duomenų kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimÄ , už kurį nuteistas Å¡ioje byloje, T. Å . padarė nepraėjus nė 5 mėnesiams po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymÄ , skirti jam Å¡velnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padarytas tyčinis, savanaudiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, T.

Å ., prieÅ¡ingai nei deklaruojama jo apeliaciniame skunde, nesistengia pakeisti, pasekmė. Tuo pačiu teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 d. nuostatas yra bÅ«tina ir privaloma sÄ lyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

10. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam T. Å . bausmės rūšį ir dydį, baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį. Taigi keisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo T. Å . apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo T. Å . apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo T. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas Remigijus PreikÅ¡aitis