2013-12-16 Nr. ATPB-405-4-61-3-00016-2010-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-73/2013

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00016-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. gruodžio 8 d. A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 8 d., apie 13.30 val., būdamas automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, atvykęs į policijos komisariatą adresu Giraitės g. 3, Vilniuje, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, nepateikė policijai duomenų (vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso), kas 2009 m. rugpjūčio 20 d., apie 16.26 val., kelio Nr. 0034, A1 87 kilometre vairavo jam priklausantį automobilį. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 32.1 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1331 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Institucijos 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimu A. K. už ATPK 1331 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 400 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad 2010 m. vasario 12 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-1337 redakcija) (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalis ir ATPK 276 straipsnio 2 dalis, kiek jose nėra išlygų, leidžiančių neliudyti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai.

Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutarimu konstatavo, kad SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) teisė nenurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenų apie savo šeimos narį (vardo, pavardės ir gyvenamosios vietos), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, neprieštaravo Konstitucijai. Įvertinęs minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas sprendė, kad A.

K., atvykęs į kelių policiją teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, būdamas automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir nepateikęs duomenų (vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso), kas 2009 m. rugpjūčio 20 d., apie 16.26 val., kelio Nr. 0034, A1 87 kilometre vairavo jam priklausantį automobilį, padarė ATPK 1331 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pasisakydamas dėl A. K. argumento, jog nagrinėjant bylą jam nebuvo užtikrintas advokato dalyvavimas, teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A.

K., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tokia teise pasinaudoti buvo trukdoma. Be to, akcentavo, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra laikomas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tąsa, todėl A. K. interesus advokatas galėjo atstovauti ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant bylą. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju A. K. padarytas pažeidimas pasireiškė ne tuo, jog jis 2009 m. rugpjūčio 20 d. kelio Nr. A1 87 kilometre viršijo leistiną greitį, o tuo, kad nepateikė duomenų, kas tuo metu vairavo jam priklausantį automobilį, ir tokia pažeidimo esmė yra atskleista administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „Pažeidimo esmė“, todėl netikslaus pažeidimo laiko ir vietos nurodymas kitoje protokolo grafoje nedaro jo surašytu esmingai pažeidus surašymo taisykles.

Vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentą dėl bylos nutraukimo ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu (kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai), teismas pažymėjo, jog net pažeidimo padarymo termino eigos pradžią skaičiuojant nuo pažeidimo, dėl kurio A. K. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, padarymo dienos, t. y. nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d., nuobauda jam buvo paskirta nepraleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismas, nenustatęs, kad egzistuoja nors viena asmens atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė, nurodyta ATPK 31 straipsnyje, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sumažinti A. K. paskirtą baudą.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, panaikinant Institucijos nutarimą arba sumažinant paskirtos baudos dydį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atkreipia dėmesį, jog policijos pranešimu jis buvo kviečiamas kaip liudytojas, todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikomas ATPK 276 straipsnis, o Konstitucinis Teismas šio straipsnio atitikimo Konstitucijai nenagrinėjo. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas klaidingai, t. y. nenurodytos protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė bei klaidingai nurodyta pažeidimo padarymo vieta ir laikas. Be to, mano, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs 2 metų patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas, o jo atžvilgiu nenutraukus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos, remiantis ATPK 8 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomas ATPK 2601 straipsnis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju A. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 1331 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 1331 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų SEAKĮ, neatlikimas užtraukia baudą fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui nuo 300 Lt iki 500 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar keisti arba naikinti ginčijamą nutartį. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, t. y. aplinkybių, jog A. K. 2009 m. gruodžio 8 d., apie 13.30 val., būdamas automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, atvykęs į policijos komisariatą adresu Giraitės g. 3, Vilniuje, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, nepateikė policijai duomenų (vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso), kas 2009 m. rugpjūčio 20 d., apie 16.26 val., kelio Nr. 0034, A1 87 kilometre vairavo jam priklausantį automobilį, nėra, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu turėjo būti taikomas ATPK 276 straipsnis ir jis turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius bei artimuosius giminaičius. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama dėl transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigos nurodyti policijos pareigūnui teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, neatlikimo (ATPK 1331 str. 1 d.), o ne dėl liudytojo pareigos duoti parodymus nevykdymo (ATPK 1872 str.), nėra pagrindo transporto priemonių savininkams (valdytojams) taikyti ATPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą.

Taigi, minėtas apelianto teiginys dėl ATPK 276 straipsnio nuostatų taikymo jo atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimu SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) teisė nenurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenų apie savo šeimos narį (vardo, pavardės ir gyvenamosios vietos), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, pripažinta neprieštaravusia Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai, numatančiai draudimą versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju A.

K., pažeidęs SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, buvo pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1331 straipsnio 1 dalį.

Pasisakydama dėl apelianto argumento, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas klaidingai, teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo, kurio kopija asmeniškai ir pasirašytinai buvo įteikta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, originalo bei jo kopijos aiškiai matyti, jog jame yra nurodytos protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė (b. l. 7, ATP bylos medžiaga). Tuo tarpu aplinkybė, kad protokolo grafoje „Duomenys apie pažeidimą“ buvo klaidingai nurodyta pažeidimo padarymo vieta ir laikas, nelaikytina esminiu trūkumu, kadangi, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, protokolo grafoje „Pažeidimo esmė“ A. K. inkriminuoto pažeidimo esmė atskleista pakankamai konkrečiai ir aiškiai, taip pat tinkamai nurodyta pažeidimo padarymo vieta ir laikas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas apelianto argumentas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų atmestinas kaip nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos nutarimą.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K., be kita ko, teigia, jog nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda jam buvo paskirta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalis inter alia numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šiuo atveju A. K. inkriminuoto pažeidimo padarymo diena laikytina 2009 m. gruodžio 8 d. Tuo tarpu administracinė nuobauda A. K. už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą ginčijamu Institucijos nutarimu buvo paskirta 2009 m. gruodžio 28 d., t. y. dar nesuėjus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad minėtas Institucijos 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimas nėra panaikintas ir yra galiojantis, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai dėl teismų praktikoje pripažįstamo dvejų metų bendrojo administracinės atsakomybės taikymo senaties termino šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, kadangi, kaip minėta, A. K. administracinė nuobauda už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą buvo paskirta dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Apelianto teiginys, kad jo atžvilgiu taikytinas ATPK 2601 straipsnis (redakcija, įsigaliojusi 2011 m. sausio 1 d.), numatantis galimybę asmenims, turintiems teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, esant tam tikroms aplinkybėms surašyti administracinį nurodymą, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1142) (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), įsigaliojusio 2011 m. sausio 1 d., 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nagrinėjamu atveju A. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už 2009 m. gruodžio 8 d., t. y. dar iki įsigaliojant minėtam Pakeitimo įstatymui, padarytą pažeidimą, todėl Institucijos pareigūnai neturėjo jokio teisinio pagrindo A. K. atžvilgiu surašyti administracinį nurodymą, o ATPK 8 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys