2020-08-05 Nr. AB-14518-3-62-3-01121-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-495-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01121-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio; 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 25 ir 35 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms; 3) skundą patenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 25 ir 35 punktus arba įpareigoti pašalinti diskriminacinio pobūdžio nuostatas.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 22 d. padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Atskirajame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti nurodydamas, jog nutartis jam buvo įteikta 2020 m. gegužės 5 d., tačiau laiku paduoti atskirąjį skundą sutrukdė objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys. Teisės aktai numato labai trumpą laiką atskirajam skundui pateikti (tik 7 kalendorines dienas). Pareiškėjui, kuris yra įkalinimo įstaigoje, šis terminas tapo dar trumpesnis, nes jis neturėjo galimybės laisvai bendrauti su laisvėje esančiais teisininkais; bendravimo galimybės yra itin ribojamos dėl šalyje nustatyto karantino režimo. Pareiškėjas negalėjo susitikti ir pasitarti su teisininkais dėl galimybės skųsti nutartį, todėl ginčijamą nutartį paštu siuntė artimiesiems, jog jie nuneštų teisininkams, kad parengtų atskirąjį skundą, šio skundo parengimas taip pat užtruko. Pareiškėjo teigimu, terminas praleistas nežymiai, o jo praleidimą sąlygojo objektyvios priežastys.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje numatytas išimtis. Teismas vadovavosi ABTĮ 152 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

Teismas nustatė, kad teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta 2020 m. gegužės 4 d., o įteikta 2020 m. gegužės 5 d. (taip pareiškėjas nurodė atskirajame skunde), ir priėjo prie išvados, kad paskutinė diena pateikti teismui atskirąjį skundą buvo 2020 m. gegužės 12 d., tačiau atskirąjį skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2020 m. gegužės 22 d. t. y. praleidęs įstatyme nustatytą septynių dienų apskundimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas akcentavo, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentus, t. y. kad įstatymo nustatytas terminas trumpas, pareiškėjas laikomas tardymo izoliatoriuje, kad pareiškėjas atskirąjį skundą rengė ne pats, o kitas asmuo, kuris nėra jo oficialus atstovas administracinėje byloje (pareiškėjas atskirąjį skundą pasirašė pats), ir dėl to užtruko pateikti atskirąjį skundą, vertino kaip subjektyvų pareiškėjo pasirinktą elgesio variantą ir sprendė, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko atskirajam skundui parengti. Teismas pažymėjo, kad dėl šalyje paskelbto karantino suimtųjų susitikimas su gynėjais nebuvo ribojamas, o byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjui buvo ribojama galimybė susitikti su teisininku ar jam paskambinti, taip pat nepateikti ir kiti pagrindžiantys termino praleidimą duomenys (duomenys apie laiškų siuntimą artimiesiems, artimųjų sudarytos sutartys su teisininkais, kad paruošti atskirąjį skundą ir pan.).

Atsižvelgęs į tai, kad teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartyje yra aiškiai nurodyta jos apskundimo tvarka ir terminas, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Teismo vertinimu, pareiškėjas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus ir parengti bei paduoti atskirąjį skundą kuo greičiau arba pavesti tai padaryti kitam asmeniui (atstovui).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis ir remdamasis išdėstytų aplinkybių visuma, sprendė, kad pareiškėjas terminą atskirajam skundui dėl teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kurios nelaikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, todėl nutarė praleisto termino neatnaujinti ir atskirąjį skundą atsisakyti priimti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, prašydamas atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, nenurodė svarbių priežasčių, sąlygojusių minėto termino praleidimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde pateikia ABTĮ 151 ir 152 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, iš esmės pakartoja argumentus, kuriuos prašydamas atnaujinti praleistą terminą buvo nurodęs 2020 m. gegužės 22 d. išsiųstame atskirajame skunde. Jis akcentuoja, kad dėl paskelbto karantino nors ir išliko formali galimybė susisiekti su gynėjais, tačiau faktiškai to padaryti nebuvo įmanoma, o teismo išvada šiuo klausimu yra formali ir prieštarauja realiai valstybėje susiklosčiusiai situacijai. Teisininkai, kaip ir kitų sričių specialistai, realiai veiklos nevykdė, nes laikėsi nustatytų ribojimų. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ir formalus požiūris į termino praleidimo priežastis, neatsižvelgiant į faktinę situaciją šalyje ir pasaulyje, aiškiai pažeidžia pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo A. S. prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti, be kita ko, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nes netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui ketinama apskųsti teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis buvo įteikta 2020 m. gegužės 5 d., o pareiškėjas atskirąjį skundą išsiuntė tik 2020 m. gegužės 22 d., t. y. praleidęs ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą 7 kalendorinių dienų apskundimo terminą. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, o pareiškėjo pasirinktu subjektyviu elgesio variantu.

Pareiškėjas su šiuo vertinimu nesutinka, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo apribotos laisvės o kartu ir galimybės kreiptis teisinės pagalbos, susiklosčiusios situacijos šalyje dėl paskelbto karantino vertino itin formaliai ir taip, tikėtina, pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. ABTĮ 151 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl minėtos priežasties, t. y. jeigu atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, gali būti atsisakoma priimti ir atskirąjį skundą.

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo (ABTĮ 152 str. 2 d.). Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos (ABTĮ 152 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą (atsisakė priimti skundą), pareiškėjui minėta nutartis įteikta 2020 m. gegužės 5 d., vadinasi, paskutinė diena atskirajam skundui dėl 2020 m. gegužės 4 d. nutarties paduoti buvo 2020 m. gegužės 12 d. Iš byloje esančių įrodymų matyti (pagal žymą ant voko), kad pareiškėjas atskirąjį skundą išsiuntė tik 2020 m. gegužės 22 d., taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Teisėjų kolegija pastebi, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados pareiškėjas neginčija.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas) skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo (šiuo atveju – atskirojo skundo) padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Taigi, ar atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015).

Atskirajame skunde, kaip ir 2020 m. gegužės 22 d. atskirajame skunde, pareiškėjas teigia, kad įstatymo nustatytu terminu jis neturėjo objektyvios galimybės laiku pateikti atskirąjį skundą, nes: ABTĮ nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti yra trumpas; pareiškėjui šis terminas tampa dar trumpesnis, nes jam, būnant įkalinimo įstaigoje, ribojamos galimybės bendrauti su teisininkais; dėl paskelbto karantino faktiškai neįmanoma susisiekti su teisininkais, kad būtų aptartos galimybės apskųsti teismo nutartį ir aprengti atskirąjį skundą; pareiškėjas siuntė jo netenkinusią nutartį artimiesiems, kad jie kreiptųsi į teisininką dėl atskirojo skundo parengimo, todėl jo pateikimas užtruko.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino atskirajam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, objektyviai sukliudžiusios laiku paduoti atskirąjį skundą.

Pareiškėjo apibendrinti ir deklaratyvūs teiginiai, kad ABTĮ nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti yra trumpas, savaime nelaikytina svarbia ir objektyvia šio termino praleidimo priežastimi. Nors pareiškėjas tvirtina, jog jis dėl to, kad yra laikomas įkalinimo įstaigoje, taip pat dėl paskelbto karantino turėjo itin ribotas galimybes kreiptis į teisininką profesionalą, tačiau nepateikia jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas, gavęs ketinamą apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. Nepagrįstas jokiais įrodymais ir pareiškėjo teiginys, kad įkalinimo įstaigoje jam buvo apribotos galimybės susisiekti su konkrečiu advokatu, kad būtų parengtas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo tvirtinimas, kad teisininkai praktiškai veiklos nevykdė, yra abstraktus, nekonkretizuotas, nesusietas su karantino metu taikytų apribojimų įtaka konkretaus specialisto veiklai. Pažymėtina ir tai, kad byloje pareiškėjo teikti procesiniai dokumentai yra pasirašyti pareiškėjo, o ne jam atstovaujančio advokato, taip pat nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties rengė advokatas ar kitas asmuo, galintis būti pareiškėjo atstovu pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atskirojo skundo padavimo terminas yra praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo termino praleidimą nulėmė pareiškėjo nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė.

Pareiškėjo atskirajame skunde formuluojamas reikalavimas perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra susijęs su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas tik dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2020 m. gegužės 22 d. atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius