Legislator Case Law & Legislation
2bc3e08f-e1e2-4aa2-a66e-cb5f64ad29bc AI generated

2bc3e08f-e1e2-4aa2-a66e-cb5f64ad29bc · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 2bc3e08f-e1e2-4aa2-a66e-cb5f64ad29bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-875-402/2014Teisminio proceso Nr.3-62-3-03262-2013-3                                                                Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 10 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

Legislator headnote

AI generated

2bc3e08f-e1e2-4aa2-a66e-cb5f64ad29bc · Kauno apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus apskr..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-875-402/2014Teisminio proceso Nr.3-62-3-03262-2013-3                                                                Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 10 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

R. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui RamÅ«nui Valentinui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskr.

VPK), 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.Pareiškėjas skunde (b. l. 6-9) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2013-11-26 jis buvo laikomas Alytaus apskr. VPK areštinėje, kameroje Nr.

6. Å ioje areÅ¡tinėje jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. AreÅ¡tinėje buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, buvo apribotos jo teisės į normalų gyvenimÄ , nesudarant sÄ lygų pasivaikščiojimui, kameroje neveikė ventiliacija, neatsidarė orlaidės, trÅ«ko oro. PaaiÅ¡kino, kad jis serga ŽIV, jo imuninė sistema labai silpna ir jį bÅ«tina laikyti vėdinamoje kameroje, bei suteikti galimybę pasivaikščioti gryname ore. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kameroje buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, tuo pažeidžiant jo teises.

Dėl to patyrė neturtinę žalÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį nepatogumÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , pablogėjo sveikata, tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 22-26) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o taip pat paaiÅ¡kino, jog Alytaus visuomenės sveikatos centras 2013 m. spalio mėnesį atliko netikėtÄ patikrinimÄ Tikrinta buvo bÅ«tent kamera Nr. 6, kurioje ir buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

Minėtame akte nustatyta, kad ant langų iÅ¡ lauko pusės yra metalinės grotos, langų rėmai - mediniai su matinio stiklo paketais, nesivarsto, atsidaro orlaidės. Kameroje visÄ parÄ veikia paduodamoji - iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Nakties metu, esant vėsesniam orui, paduodamoji - iÅ¡traukiamoji ventiliacija veikia naktiniu režimu (susilpninta). Minėto patikrinimo metu nustatyta, kad oro temperatÅ«ra kameroje 18,6° - 18,7° C, santykinė oro drėgmė 50 proc., oro judrumas 0,17-0,18 m/s. Å ie parametrai atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 24 punkto reikalavimus.

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jis areÅ¡tinėje buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, kameroje neveikė ventiliacija, neatsidarė orlaidės, neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjas neinformavo pareigÅ«nų, kad yra nerÅ«kantis, nereiÅ¡kė pageidavimo bÅ«ti patalpintas į kamerÄ , kurioje nerÅ«koma. 2013-11-21 apie 00 val. 20 min. A. R. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 4, kuri tuo metu buvo tuščia. Tačiau pabuvęs Å¡ioje kameroje maždaug 30 minučių pasiprašė, kad jį perkeltų atgal į kamerÄ Nr.6.

Kameroje Nr. 4 buvo sudarytos visos sÄ lygos bÅ«ti vienam, atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ia galimybe nepasinaudojo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo" patvirtintose Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklėse (toliau - Taisyklės) reglamentuota policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimas.

Taisyklių 54 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant - budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, galėtų kasdien 1 valandÄ pasivaikščioti, nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze - 2 kartus per dienÄ po 1 valandÄ . Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinta tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sÄ lygų, esant policijos areÅ¡tinėje laikomo asmens sutikimui arba praÅ¡ymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu.

A. R. buvimo Alytaus apskr. VPK areÅ¡tinėje metu, vyko pasivaikščiojimo kiemelio dangos keitimo darbai, todėl areÅ¡tinėje laikomi asmenys dėl techninių priežasčių, taip pat saugumo tikslais, nebuvo vedami pasivaikščioti. Apie tai visi sulaikytieji asmenys buvo informuoti. A. R. 2013-11-26 buvo informuotas atskiru raÅ¡tu Nr. 52-S-17446. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti patenkinamas, kadangi nėra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos – Alytaus apskr.

VPK neteisėtų veiksmų, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo fakto ir priežastinio ryÅ¡io tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, jog dėl minėtų areÅ¡tinės sÄ lygų pablogėjo jo sveikata, yra nepagrįsta ir atmestina.Skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimÄ kildina iÅ¡ galimai neteisėtų Alytaus apskr. VPK areÅ¡tinės administracijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų sÄ lygų bÅ«nant areÅ¡tinės kameros Nr. 6 patalpose laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2013-11-26.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus apskr..

VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. R. laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2013-11-26 buvo laikomas Alytaus apskr. VPK areÅ¡tinėje, kameroje Nr. 6 (b.l. 36-42). Byloje ginčo dėl Å¡ių faktinių aplinkybių nėra. PareiÅ¡kėjas teigia, kad bÅ«nant minėtoje kameroje, jo teisės buvo pažeistos dėl nepakankamos ventiliacijos (neveikė ventiliacija, neatsidarė orlaidės), nesuteiktos galimybės pasivaikščioti gryname ore, laikymo kartu su rÅ«kančiais.

PareiÅ¡kėjas jo patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 3500 Lt ir Å¡iÄ neturtinę žalÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis skelbia, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, su niekuo neturi bÅ«ti žiauriai, nežmoniÅ¡kai ar žeminant jo orumÄ elgiamasi, ar jis baudžiamas. Prie Å¡ios konvencijos prisijungusios ir įsipareigojusios jÄ taikyti valstybės pareiga užtikrinti tokias kalinimo sÄ lygos, kurioms esant nebÅ«tų pažeistos konvencijos ginamos asmens teisės. Nagrinėjamu atveju tokio pobÅ«džio pažeidimų nenustatyta.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.

Taigi vien abstraktÅ«s pareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai dėl jam sukeltų nepatogumų neturtinės žalos atlyginimui nelaikytini pakankamu pagrindu. Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau tekste - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V -356, 6 punkte.Higienos normos 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad buvo kalinamas nesilaikant higienos reikalavimų - kameroje neveikė ventiliacija, neatsidarė orlaidės, trūko oro.Higienos normos 23 p. nurodyta, kad Policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Byloje esantis Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013-10-03 patikrinimo aktas Nr. PA-248 (b.l. 27-29), patvirtina, kad 2013-09-30 Alytaus apskr.

VPK areÅ¡tinėje buvo atliktas patikrinimas. Tikrinta buvo bÅ«tent kamera Nr. 6, kurioje ir buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Minėtame akte nustatyta, kad ant langų iÅ¡ lauko pusės yra metalinės grotos, apsaugant nuo iÅ¡daužymo stiklo paketus, iÅ¡ vidinės pusės yra apsauginis vielos tinklas. Langų rėmai - mediniai su matinio stiklo paketais, nesivarsto, atsidaro orlaidės. Kameroje visÄ parÄ veikia paduodamoji - iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Nakties metu, esant vėsesniam orui, paduodamoji - iÅ¡traukiamoji ventiliacija veikia naktiniu režimu (susilpninta).Å alių paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taringi.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog kameroje neatsidarė orlaidės, todėl trÅ«kdavo oro. Tuo tarpu atsakovo atstovas tvirtina, jog kameros lango virÅ¡utinėje dalyje yra įrengta orlaidė, kuriÄ pagal pageidavimÄ kameroje esantys asmenys atsidaro ir užsidaro patys. IÅ¡ Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013-10-03 patikrinimo akto Nr. PA-248 matyti, kad orlaidės kameroje atsidaro (b.l. 27-29). Pastebėtina, jog apžiÅ«ros metu nebuvo nustatyta pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, byloje esanti medžiaga taip pat neleidžia manyti, kad atsakovas nepagrįstai neužtikrino tinkamų sÄ lygų pareiÅ¡kėjo nurodomoje kameroje ir kad Å¡iais veiksmais buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jis areÅ¡tinėje buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, kameroje neveikė ventiliacija, neatsidarė orlaidės, neatitinka tikrovės.PareiÅ¡kėjas vienu iÅ¡ skundo argumentų nurodė tai, kad jo teisės buvo pažeistos dėl nesuteiktos galimybės pasivaikščioti gryname ore.Policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi bÅ«ti organizuojami teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos 11 p.). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos „Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės“. Taisyklų 54 p. numatyta, jog Policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, galėtų kasdien 1 valandÄ pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dienÄ po 1 valandÄ . Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sÄ lygų, esant policijos areÅ¡tinėje laikomo asmens sutikimui ar praÅ¡ymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad A.

R. buvimo Alytaus apskr. VPK areštinėje metu, vyko pasivaikščiojimo kiemelio dangos keitimo darbai, todėl areštinėje laikomi asmenys dėl techninių priežasčių, taip pat saugumo tikslais, nebuvo vedami pasivaikščioti. Kadangi, pagal byloje esančius duomenis (b.l. 47-51) matyti, kad Alytaus apskr. VPK areštinėje vyko pasivaikščiojimo kiemelio dangos keitimo darbai, apie tai sulaikytieji asmenys buvo informuoti (b.l. 33), tai pripažįsta ir pareiškėjas, todėl atsakovo atstovas, objektyviai negalėdamas suteikti pareiškėjui galimybės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje, Taisyklių nuostatų nepažeidė.Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas nesilaikant higienos reikalavimų, nes buvo laikomas su rūkančiais asmenimis.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. 13 p. įtvirtintas draudimas policijos areštinėse laikomiems asmenims rūkyti areštinės kameroje, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, turi bÅ«ti užtikrinta, kad asmenys bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į areÅ¡tinės administracijÄ dėl to, kad kiti nuteistieji rÅ«kytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiÅ¡kėjas nesikreipė su praÅ¡ymu perkelti jį į kitÄ kamerÄ , kuriose bÅ«tų laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis taip pat rÅ«ko. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad buvo kalinamas nesilaikant higienos reikalavimų, nes buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog bÅ«damas ŽIV infekuotas yra labiau pažeidžiamas, todėl laikant jį tokiomis sÄ lygomis - nesilaikant higienos reikalavimų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį nepatogumÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , pablogėjo sveikata, tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010 m. yra ŽIV infekuotas. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę. Pareiškėjas lyg ir nurodo tam tikrus padarinius, kurie atsirado jo manymu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau jie nėra mediciniškai pagrįsti.Neturtinė žala nėra bet koks net ir menkiausias asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-337/2006).

Taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra konstatavęs, kad, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių iÅ¡gyvenimų, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartÄ yra nurodęs, kad vien tik pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. Å ie paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju įrodymų, kad Alytaus apskr. VPK pareigÅ«nai atliko pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neteisėtÄ veiksmÄ arba neveikė taip, kaip įpareigojo įstatymai, nėra. Visi pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ , yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad atsakovo veiksmuose nenustačius prieÅ¡ingų teisei veiksmų (arba neveikimo), nėra ir pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei ir teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ Lietuvos valstybės atlyginti jam neturtinę žalÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Natalja Zelionkienė