2bc250c5-612b-4e76-a3be-980f104fd649 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-988/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32033-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei, nuteistajam Z.

U. (Z. U.), jo gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. S. atstovui advokatui R. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Z. U. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo Z. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 ir 2 punktais, Z. U. įpareigotas per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti ir baigti elgesio pataisos programÄ ; uždrausta visÄ bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei lankytis jo gyvenamojoje vietoje ir kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) (iÅ¡skyrus bendro naudojimo patalpas). Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteista iÅ¡ Z. U. nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. S. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 605 Eur proceso iÅ¡laidoms už advokato pagalbÄ atlyginimas, taip pat 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. Z. U. 2021 m. rugsėjo 14 d., apie 10.30 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip du kartus Å¡luotos kotu sudavė D.

S. į nugarÄ bei ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam į deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ , taip padarydamas D. S. odos nubrozdinimÄ nugaros deÅ¡inėje pusėje ir sukėlė fizinį skausmÄ . Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlė jam fizinį skausmÄ bei padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Nuteistojo Z. U. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ atleisti Z. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atleisti Z. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti D. K. arba J. U. atsakomybei vienerių metų terminui be užstato;

2) sumažinti D. S. priteistos neturtinės žalos dydį iki 250 Eur. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Z. U. nuo pirmos apklausos momento pripažino sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam į nugarÄ . Dėl to, apelianto teigimu, turėjo bÅ«ti nustatyta ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teigiama, kad nuteistasis neprivalo kvalifikuoti nusikalstamos veikos, tačiau turi duoti teisingus parodymus apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. suduotus smÅ«gius ir kitas svarbias aplinkybes. 2.2. Dėl kokių asmeninių priežasčių nuteistasis sudavė smÅ«gius, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes patį sudavimo faktÄ nuteistasis pripažino nuo pirmos apklausos momento ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams davė iÅ¡samius parodymus.

Tai reiÅ¡kia, kad Z. U. pripažino veikÄ ir kaltę visiÅ¡kai, tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tiek pirmosios instancijos teismui. 2.3. Apelianto teigimu, bÅ«tina atsižvelgti ir įvertinti paties nukentėjusiojo elgesį visų duomenų kontekste. Pabrėžia, kad nukentėjusysis žinojo apie jo ir nuteistojo tarpusavio konfliktus, pats tyčia bendrojo naudojimo plote pradėjo atsukinėti vielÄ . Nuteistasis bÅ«damas labai emociÅ¡kas greitai įsiaudrino ir tada situacija greitai peraugo į konfliktÄ . 2.4.

Gynėjas pabrėžia, kad nuteistasis nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl to, kad sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams davė iÅ¡samius parodymus apie esmines įvykio aplinkybes. 2.5. Atkreipia dėmesį, kad nuteistasis pripažino padaręs neturtinės žalos nukentėjusiajam ir teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo jÄ atlyginti. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sÄ lygos – visiÅ¡ko arba dalinio žalos atlyginimo, kadangi pakanka, jog kaltininkas įsipareigotų atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . 2.6.

Gynėjas pabrėžia, kad nukentėjusysis pats atsisakė priimti pinigines lėšas, nes norėjo, kad Z. U. būtų nuteistas, bet jokiu būdu ne atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.7. Pažymima, kad tarp Z. U. ir jo dukros D. K. yra susiklostęs ypatingai glaudus ryšys, nes jie vienas kitu pasitiki, daug kalbasi. Vien tik aplinkybės, jog D. K. yra 3 kartus bausta administracine tvarka ir neva netinkamo elgesio teisiamojo posėdžio metu, negalima daryti išvados, kad dukra negali daryti teigiamos įtakos tėvui ir jų tarpusavio santykiams.

Å ias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as, kuomet pareigÅ«nai kalba su nuteistuoju, laiduotojai pasakius tėvui patylėti ir leisti kalbėti, nuteistasis tyli. Tokios aplinkybės de facto parodo, jog dukra turi autoritetÄ nuteistojo atžvilgiu ir gali padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ tėvui, nes daug atvirai kalbasi, bendrauja, pasitiki vienas kitu. 2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustačius, jog dukra D. K. visgi yra netinkama laiduotoja, tokiu atveju tinkama laiduotoja ir verta teismo pasitikėjimo neabejotinai yra nuteistojo žmona J.

U.. Ji yra charakterizuojama teigiamai, nebausta administracine tvarka, atsakinga ir rÅ«pestinga. Su žmona nuteistasis bendrauja atvirai ir palaiko stiprų tarpusavio ryšį Å¡eimos santykiuose, nes kartu gyvena virÅ¡ 40 metų. Net ir Å¡ioje situacijoje žmona buvo pirmoji, kuri pamatė tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvykusį konfliktÄ ir išėjusi į laukÄ bandė jį deeskaluoti. 2.9. Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajam D. S. priteista 500 Eur neturtine žala. Pabrėžia, kad nukentėjusysis reikalavo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tuo metu, kai dar nebuvo nustatyta, kad deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ galimai susižalojo atsukinėdamas vielÄ .

Todėl pagal in dubio pro reo principÄ , sužalojimai ant plaÅ¡takos nebuvo įtakoti nuteistojo padarytų veiksmų pasekmė. Atitinkamai, neturtinės žalos dydis turėjo bÅ«ti mažinamas, atsižvelgiant į nuteistojo veiksmais padarytos žalos atsiradusias pasekmes. 2.10. Akcentuojama, kad nukentėjusysis nepateikė jokių medicininių dokumentų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimÄ , t. y. sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ ar kitokius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nulėmusius bÅ«tent tokio dydžio neturtinę žalÄ , kuriÄ priteisė pirmosios instancijos teismas.

Dėl to apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis iÅ¡imtinai nukentėjusiojo pateiktais neturtinės žalos paskaičiavimo dydžiais bei įrodymų sÄ vokos neatitinkančiais duomenimis, padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, kurios buvo nulemtos esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo Z. U. ir jo gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė bei nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas advokatas R. K. – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo Z. U. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinis skundas atmetamas 5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

IÅ¡ nuteistojo Z. U. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalimi, kuria atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ atleisti Z. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , taip pat nesutinkama su nukentėjusiajam D. S. priteistu neturtinės žalos dydžiu. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo 6. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybėn pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad bÅ«tų galima asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sÄ lygos.

7. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus ir visų sÄ lygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimÄ bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ aptartų sÄ lygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sÄ lygų buvimas netenka prasmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021, 29 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

8. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra visų įstatyme nustatytų sÄ lygų atleisti Z. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. nėra nuteistojo visiÅ¡ko pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ , netinkama galima laiduotoja, taip pat nėra visiÅ¡ko ar dalies žalos atlyginimo.

9. Sprendžiant, ar asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ ir pan. VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas nereiÅ¡kia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt..

Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022, 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Nors apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad nuteistasis nuo pat proceso pradžios pripažino sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam į nugarÄ ir davė teisingus parodymus apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias aplinkybes, teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

11. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Z. U. įtariamojo apklausos metu parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilus žodiniam konfliktui, nukentėjusysis tempė nuteistÄ jį už kalnieriaus, suplėšė jo marÅ¡kinėlius. Tuomet nuteistasis trenkė nukentėjusiajam su Å¡luotos kotu, po ko nukentėjusysis papurÅ¡kė jam dujomis į veidÄ . Tuomet nuteistasis galbÅ«t dar kartÄ trenkė nukentėjusiajam su Å¡luotos kotu per nugarÄ (1 t., b. l. 72). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis taip pat pripažino sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau savo elgesį ir smÅ«gius vertino kaip gynybÄ .

Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis stvėrė jam už apykaklės ir tada nuteistasis trenkė su Å¡luota, nes nukentėjusysis jam nuplėšė apykaklę. Trenkė vienÄ kartÄ , bet ne keturis, neprisimena, kad bÅ«tų sudavęs daugiau kartų. Kai jis sudavė su Å¡luota, nukentėjusysis iÅ¡ karto pradėjo purkÅ¡ti dujas, dujų balionėlį laikė rankoje, stovėjo Å¡one, o nuteistasis buvo atsiklaupęs prie savo tvorelės.

12. TokiÄ nuteistojo keliamÄ versijÄ dėl gynybos, apykaklės suplėšymo, dujų purÅ¡kimo momento aiÅ¡kiai paneigia byloje surinkti įrodymai. 12.1. Pirmiausia, tokiÄ nuteistojo versijÄ paneigia paties nukentėjusiojo parodymai, kurie viso proceso metu buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s. Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. S. parodė, kad Z. U. smogė jam kelis kartus į nugarÄ su kažkokio įrankio kotu. Nukentėjusysis panaudojo dujų balionėlį tam, kad liautųsi smurtas (1 t., b. l. 50-51).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. S. patvirtino šias aplinkybės ir parodė, kad nuteistasis griebė už rankos ir pradėjo tempti tolyn, nukentėjusysis dengėsi ranka ir tuo metu nuteistasis sudavė. Kai suprato, kad nuteistasis toliau jį muš, papurškė dujomis, tada smurtas liovėsi. 12.2. Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad D. S. nustatyta odos nubrozdinimas nugaros dešinėje pusėje, odos įbrėžimai dešinėje plaštakoje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 57). 12.3.

Nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes patvirtina ir kartu paneigia nuteistojo keliamÄ versijÄ byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai. Tiek ir iÅ¡ paties nukentėjusiojo daryto vaizdo įraÅ¡o dar nesibaigus konfliktui, tiek ir iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų vaizdo įrašų aiÅ¡kiai matyti, kad Z. U. marÅ¡kinėliai, jų apykaklė nėra suplėšyta ar kaip nors kitaip pažeista, nors nuteistasis teigė, kad trenkė su lazda nukentėjusiajam gindamasis dėl suplėšytos apykaklės. Be to, nukentėjusiojo vaizdo įraÅ¡e matosi, kaip nuteistasis mojuoja Å¡luotos kotu, elgiasi agresyviai, o nukentėjusiajam pasilenkus ir sukant vielÄ pasigirsta duslus trenkimo garsas ir nukentėjusysis po to iÅ¡kart panaudoja dujas.

PrieÅ¡ingai nei teigė nuteistasis, vaizdo įraÅ¡e iki dujų purÅ¡kimo momento neužfiksuoti jokie nukentėjusiojo veiksmai, kurie keltų pavojų ir nuo kurių reikėtų gintis nuteistajam. Nukentėjusiojo smurtinių veiksmų nuteistojo atžvilgiu nepatvirtino ir liudytoja nuteistojo sutuoktinė J. U., kuri teigė, kad tarp jos vyro ir nukentėjusiojo buvo konfliktas, kurio metu vyrai buvo susikibę, stumdė vienas kitÄ , mušėsi, tačiau nenurodė konkrečių nukentėjusiojo veiksmų, kuriais jis keltų pavojų nuteistajam.

Patį dujų purÅ¡kimo momentÄ nuteistasis taip pat nurodė klaidingai. Nuteistojo teigimu nukentėjusysis iÅ¡ karto pradėjo purkÅ¡ti dujas po to, kai nuteistasis sudavė jam su Å¡luota ir nuteistajam bÅ«nant atsiklaupus prie tvorelės. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, nukentėjusysis purÅ¡kė dujomis kiek vėliau po smÅ«gio, kai nuteistojo žmona ramino agresyvų savo vyrÄ stovint jam už tvorelės. Tokie nuteistojo parodymai negali bÅ«ti laikomi teisingi ir pripažįstantys reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes, kadangi nuteistojo nurodytos esminės įvykio aplinkybės akivaizdžiai prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo parodymams, vaizdo įraÅ¡ams.

13. Vertinant nuteistojo parodymus visiÅ¡ko prisipažinimo kontekste, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nagrinėjamu atveju paties nuteistojo prisipažinimas sudavus smÅ«gius nebuvo vienas iÅ¡ įrodymų Å¡ioje byloje konstatuojant jo kaltę ir nustatant kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kadangi nuteistasis kėlė visiÅ¡kai nepagrįstÄ versijÄ , jog jis gynėsi, nes nukentėjusysis pirmas pradėjo jį pulti ir suplėšė apykaklę.

Pažymima, kad nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis aiÅ¡kiai neparodė, dėl kokios priežasties naudojo smurtÄ , tačiau teismo posėdžio metu, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, teigė, jog „mane muÅ¡a, o aÅ¡ stovėsiu? Tikrai ne“, „trenkė dėl to, kad jam plėšė kalnierių (apykaklę)“. Taigi nuteistasis menkino savo vaidmenį konfliktinėje situacijoje interpretuodamas įrodymus per bÅ«tinosios ginties institutÄ , nepripažino esminių faktų, kurie yra reikÅ¡mingi nagrinėjamos bylos kontekste.

Tokia nuteistojo pozicija pagrįstai nebuvo vertinama kaip visiÅ¡kas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo, kadangi, kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos, nuteistasis nesutiko su nukentėjusiojo veiksmais nuimant pririÅ¡tas prie tvoros padangas ir visÄ konflikto laikÄ neleido to jam daryti, kol galiausiai sudavė nukentėjusiajam Å¡luotos kotu. Minėta, kad smÅ«gių sudavimo momentu nukentėjusysis bandė atriÅ¡ti pririÅ¡tas padangas, o ne puolė nuteistÄ jį.

Taigi bÅ«tinosios ginties situacijos akivaizdžiai nebuvo. Nuteistojo versija aiÅ¡kiai buvo paneigta kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Dėl Å¡ių aptartų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad Z. U. prisipažino kaltu tik formaliai, galbÅ«t turėdamas iÅ¡skaičiavimÄ bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (pagal laidavimÄ ).

14. Å iame kontekste pabrėžiama, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog kaltininko prisipažinimas sudavus smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau visiÅ¡kai nepagrįstas situacijos interpretavimas remiantis bÅ«tinÄ jÄ gintimi, taip pat nelaikomas visiÅ¡ku kaltės pripažinimu ir nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi laidavimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Tokios pat pozicijos laikomasi dėl visiÅ¡ko prisipažinimo ir gailėjimosi atsakomybę lengvinančios aplinkybės kontekste, kai kaltininkas, nors ir pripažįsta sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau nurodo iÅ¡skirtinai sau palankias aplinkybes ir menkina savo vaidmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-697/2020, 2K-371-697/2018).

15. Apeliantas pabrėžia, kad bÅ«tina įvertinti ir paties nukentėjusiojo elgesį, kuris žinodamas apie konfliktinius santykius pats tyčia bendrojo naudojimo plote pradėjo atsukinėti vielÄ . Tokie apelianto argumentai neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamiems klausimams iÅ¡spręsti, kadangi toks nukentėjusiojo elgesys, vielos atsukinėjimas, nekėlė jokios grėsmės nuteistajam. Paties nuteistojo aktyvÅ«s ir smurtiniai veiksmai buvo sÄ lygoti dėl menkaverčio konflikto ir jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pateisinti tuo, kad nukentėjusysis pradėjo atsukinėti vielÄ .

16. Pažymima ir tai, jog pripažinimas dėl nusikalstamos veikos dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.).

17. Nors skunde ir teigiama, kad nuteistasis nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

18. Šiuo atveju nebuvo nustatyta ne tik paties nusikalstamos veikos pripažinimo fakto, bet ir gailėjimosi dėl jos padarymo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė besigailintis dėl veikos, tačiau toks teiginys, kolegijos vertinimu, buvo deklaratyvus dėl kelių priežasčių. Visų pirma dėl to, kad, anot nukentėjusiojo, po įvykio psichologinis teroras tęsėsi, buvo pakeista vartelių spyna, buvo grasinimai. Antra, nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškė dar nenorintis atsiprašyti, svarbu ir tai, kad to jis nepadarė iki pat apeliacinės instancijos teismo posėdžio, kuriame mėgino įrodyti savo nuoširdų gailestį.

Trečia, svarbu ir tai, kad nuteistasis savo veiksmus iš esmės pateisina, nes neva gynė save ar savo pakabintas padangas. Ketvirta, nuteistasis, nors ir teigė, kad pripažįsta civilinį ieškinį, tačiau vis dar nėra atlyginęs bent minimalios dalies priteistos neturtinės žalos. Galiausiai nuteistojo veiksmuose iškart po įvykio nesimatė savikritiško požiūrio, krimtimosi. Atvykusiems policijos pareigūnams nuteistasis bandė sumenkinti savo elgesį, remdamasis savo turima negalia, gynyba konflikto metu, siekė apkaltinti dėl konflikto nukentėjusįjį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo tokia pozicija, besitęsusi viso baudžiamojo proceso metu, neleidžia spręsti, jog jis gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, o gailėjimasis, kaip ir prisipažinimas, yra neatsiejama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga.

19. Taigi Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad Z. U. prisipažino kaltu tik formaliai, turėdamas iÅ¡skaičiavimÄ bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nustatytos aplinkybės sumenkina viso proceso metu Z. U. pareikÅ¡to kaltės pripažinimo fakto ir gailėjimosi reikÅ¡mę BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu.

20. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Ä®statyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimÄ konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan., atsižvelgiama į laiduotojo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , jos pavojingumÄ , jo nurodytÄ bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 9 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-648/2022, 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Byloje buvo pateiktas nuteistojo dukros, D. K., praÅ¡ymas dėl tėvo Z. U. perdavimo dukters atsakomybei pagal laidavimÄ . PraÅ¡yme nurodoma, kad D. K. yra įsitikinusi, jog yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Savo tėvui gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ ir kontroliuoti, kad tėvas daugiau nenusikalstų, nes gyvena kartu su tėvais. Tarp laiduotojos ir tėvo yra ypatingas ryÅ¡ys, D. K. gali daryti įtakÄ tėvo tolimesniems santykiams su kaimynu, nes bÅ«na namuose. Laiduotoja taip pat teigiamai charakterizuojama kaip atsakinga, rÅ«pestinga, kruopÅ¡ti ir pareiginga. Atkreipia dėmesį, kad per visÄ laikotarpį nėra turėjusi drausminių nuobaudų, pažymi, kad nėra teista ar bausta už administracinius nusižengimus, todėl gali daryti tiesioginę teigiamÄ Ä¯takÄ savo tėvui (1 t., b. l. 126-128).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantis administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as (1 t., b. l. 163-168) paneigia D. K. teiginius. Nors ir už administracinius nusižengimus D. K. bausta tik 3 kartus (du kartus virÅ¡ijo greitį ir kartÄ muitinio patikrinimo metu vežė virÅ¡ydama leistinÄ kiekį akcizinių prekių), Å¡ie pažeidimai nėra priskiriami prie labai pavojingų, tačiau neigiamai apibÅ«dina galimos laiduotojos asmenybę. Be to, abi konflikto Å¡alys patvirtino, kad konfliktai tarp jų tęsiasi jau kuris laikas, todėl taip pat abejojama, ar dukra galės daryti teigiama įtakÄ bÅ«dama žymiai jaunesnė jau seniai susiformavusiai tėvo asmenybei, juo labiau, kad pati nėra linkusi kritiÅ¡kai vertinti tėvo nusikalstamų veiksmų.

Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. K. teigė, kad nukentėjusysis stengiasi kuo daugiau susibarti su kitais kaimynais, konfliktuoja beveik su visais. Jai tokie konfliktai su kaimynu atrodo juokingi, neva nukentėjusysis konfliktuoja neturėdamas, kuo užsiimti. D. K. neskatino tėvo atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo pabrėždama, kad pats nukentėjusysis nelabai draugiÅ¡kai elgiasi. Nors tėvui ir siÅ«lė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam, tačiau žala vis dar neatlyginta. Å ios aplinkybės ir toks nusikalstamo elgesio vertinimas kelia pagrįstų abejonių, ar pati D.

K. apskritai yra linkusi daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajam bei kritiÅ¡kai vertinti jo nusikalstamus veiksmus, kadangi galima laiduotoja pagrinde akcentuoja tik nukentėjusiojo konfliktiÅ¡kÄ elgesį. Tai, kad galima laiduotoja kritiÅ¡kai nevertina padarytos nusikalstamos veikos, parodo ir jos teiginiai apie nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ bei elgesys teisiamojo posėdžio metu: D. K. teigė, kad nukentėjusysis dėl tokio smulkaus konflikto nesutiko taikytis ir teismo keliu norėjo spręsti konfliktÄ . Be to, menkinami ir patys sužalojimai padaryti nukentėjusiajam teigiant, „kokia lazda ten sumušė, nebuvo jokių nubrozdinimų“.

Teisiamojo posėdžio metu, peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡us, D. K. ne kartÄ buvo įspėta dėl komentarų ir netinkamo elgesio posėdžių salėje.

23. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistojo dukra bando pateikti tik tas aplinkybes, kurios gali bÅ«ti naudingos iÅ¡imtinai nuteistajam siekiant bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (nuteistojo gailėjimasis, bÅ«simas žalos atlyginimas). Tačiau bendrame nusikalstamos veikos kontekste galima laiduotoja kritiÅ¡kai nevertina savo tėvo elgesio, bando nukentėjusįjį apibÅ«dinti kaip konfliktuojantį asmenį, neskatina kaltininko atsipraÅ¡yti, neįtikino nuteistojo bent iÅ¡ dalies atlyginti žalÄ , nors to ir prašė. Nors ir apeliantas pabrėžia gerus santykius tarp nuteistojo bei jo dukros, tačiau kaip ir teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pačios D. K. elgesys ir požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nekelia pasitikėjimo ir palieka pagrįstų abejonių dėl galimos laiduotojos teigiamos įtakos nuteistajam.

24. Apelianto teigimu, nustačius, kad D. K. yra netinkama laiduotoja, tokiu atveju tinkama laiduotoja ir verta teismo pasitikėjimo neabejotinai yra nuteistojo žmona J. U., kuri charakterizuojama teigiamai, nebausta administracine tvarka, atsakinga ir rūpestinga, su vyru gyvena virš 40 metų, palaiko stiprų ryšį.

25. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. U. buvo apklausta dėl tinkamumo bÅ«ti laiduotoja. Apklausos metu ji teigė galėsianti daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo vyrui, tačiau iÅ¡ esmės aiÅ¡kiai nenurodė, kaip ji tokiÄ Ä¯takÄ darys, apsiribodama deklaratyviu teiginiu, jog kalbėsis. Vertinant jos tinkamumÄ bÅ«ti laiduotoja atkreipiamas dėmesys į Å¡ias aplinkybes: ji nesugebėjo padaryti įtakos nuteistajam įtikinant jį atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, neįkalbėjo jo atlyginti bent dalies priteistos žalos. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad įvykio metu jai nepavyko sulaikyti vyro nuo smurtinių veiksmų atlikimo ir patraukti iÅ¡ konflikto vietos, nors ji atėjo į kiemÄ ir buvo Å¡alia vyro dar iki dalies smÅ«gių sudavimo. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. U. nėra tinkama laiduotoja ir ji negali ir ateityje negalės daryti teigiamos įtakos nuteistajam.

26. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sÄ lygos, kadangi pakanka, jog kaltininkas įsipareigotų atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teisėjų kolegija sutinka su tokiu argumentu.

27. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos trys sÄ lygos dėl žalos atlyginimo:

1) bent iÅ¡ dalies jÄ atlygino:

2) paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ ;

3) įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi įstatymų leidėjo nustatyta, kad pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalÄ , jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ä®statymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ formos. Dėl to tai yra bylÄ nagrinėjančio teismo vertinimo ir aiÅ¡kinimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos, nepagrįstai sureikÅ¡mino, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo nebuvo atlyginta nei dalis žalos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybės gali bÅ«ti svarbi sprendžiant dėl asmens gailėjimosi nuoÅ¡irdumo, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo prasme Å¡iai sÄ lygai tenkinti pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalÄ . Pakanka, jog kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ bÅ«tų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, ir nustatyti, ar yra teismui pagrindas manyti, kad kaltininkas savo įsipareigojimÄ vykdys. Teisiamojo posėdžio protokole buvo užfiksuota, kad Z.

U. pripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį ir įsipareigoja atlyginti žalÄ tiek, kiek nustatys teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio įsipareigojimo pilnai pakanka. Svarbu ir tai, kad priteista neturtinės žalos suma yra nedidelė, tik 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo sunkiÄ finansinę padėtį ar įsipareigojimus, priteista pinigų suma yra nedidelė, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, jog žala nebus atlyginta.

28. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo padaryta klaida dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sÄ lygos nepripažinimo, neturėjo esminės sprendimo priėmimui. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sÄ lygos, nėra parinkta tinkama laiduotoja, todėl Z. U. negali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl to daroma iÅ¡vada, kad keisti skundžiamÄ Â pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos 29. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma nukentėjusiajam priteistÄ 500 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 250 Eur. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis reikalavo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tuo metu, kai dar nebuvo nustatyta, kad deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ galimai susižalojo atsukinėdamas vielÄ . Todėl neturtinės žalos dydis turėjo bÅ«ti mažinamas, atsižvelgiant į nuteistojo veiksmais padarytos žalos atsiradusias pasekmes.

30. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Kitaip tariant, gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

32. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobÅ«dis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, bÅ«tinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtakÄ asmens fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymÄ .

33. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021). Viena vertus, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose.

34. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ nuteistojo Z. U.. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ Â pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Â dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad teismas tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarkÄ , ir, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, įvertino jų visumÄ .

35. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam D. S. padaryta neturtinė žala dėl Z. U. nusikalstamos veikos, todėl pastarasis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Pažymima, kad asmens teisė į sveikatÄ yra absoliuti, viena iÅ¡ svarbiausių asmens teisių. Taigi nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį pažeistos vertybės (sveikatos) reikÅ¡mingumas turi bÅ«ti vienas iÅ¡ lemiamų kriterijų. Nuteistasis ne mažiau kaip du kartus Å¡luotos kotu sudavė D.

S. į nugarÄ bei ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajam į deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ , taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinio skausmo sukėlimÄ . Apeliantas pagrįstai nurodo, kad nukentėjusysis deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ galimai susižalojo atsukinėdamas vielÄ . Pirmosios instancijos teismas paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo odos įbrėžimus deÅ¡inėje plaÅ¡takoje kaip nepasitvirtinusius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad savaime turi bÅ«ti mažinamas priteistinos žalos dydis.

Nagrinėjamu atveju svarbu, kad konfliktÄ inicijavo nuteistasis, iÅ¡ nukentėjusiojo nebuvo jokių provokuojančių veiksmų smurtauti. Pats nuteistasis yra nukentėjusiojo kaimynas, todėl sutinkama, kad po įvykio nukentėjusysis pagrįstai baiminosi bÅ«damas savo namų teritorijoje ar gatvėje. Nukentėjusysis konflikto metu buvo kieme, Å¡alia savo namo, bandė patraukti paliktus nuteistojo ratus ir buvo netikėtai užpultas. Dėl tyčinių smurtinių nuteistojo veiksmų nukentėjusysis kurį laikÄ galėjo jausti iÅ¡gÄ stį, dvasinius iÅ¡gyvenimus.

36. Nors apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis nepateikė jokių medicininių dokumentų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimÄ , sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ ar kitokius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nulėmusius bÅ«tent tokio dydžio neturtinę žalÄ , tačiau tokio pobÅ«džio medicininiai dokumentai panaÅ¡iose situacijose nebÅ«tinai privalomai turi bÅ«ti, nukentėjusysis neprivalo kreiptis į medikus. Å iuo atveju neabejojama, kad nukentėjusysis patyrė tam tikrus iÅ¡gyvenimus dėl nuteistojo smurtinio elgesio.

Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kad nėra duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius nukentėjusiojo sveikatai, tačiau priteistas pakankamai nedidelis neturtinės žalos dydis atitinka tiek ir padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, tiek ir kasacinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Priteistas neturtinės žalos dydis atitinka ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apeliacinio skundo dėl priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos sumažinimo nėra pagrindo.

37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. S. priteistinos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymų nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus.

38. Apibendrinant nagrinėjamÄ situacijÄ , konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sÄ lygos nepripažinimas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių nuteistojo teisinei padėčiai neturėjo, neturtinės žalos dydis įvertintas tinkamai, todėl keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nukentėjusiojo patirtų iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo 39. Nukentėjusiojo D. S. atstovas advokatas R. K. dalyvavo apeliacinės instancijos teismo 2022 m. spalio 12 d. posėdyje, kuriame jis atstovavo nukentėjusiojo teisinius interesus. D. S. siekdamas tinkamai realizuoti savo teises kreipėsi į advokatÄ profesionalios teisinės pagalbos atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme. Dėl to jo turėtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos.

40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti iÅ¡laidoms advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, 33 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė nuspręsti išieškoti iš kaltininko nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui procese patirtas išlaidas byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nei ši, nei kitos BPK normos detaliai nereglamentuoja tokių išlaidų išieškojimo tvarkos. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

42. Taigi Å¡iuo atveju svarstant, ar apeliacinės instancijos teisme galima spręsti civilinio ieÅ¡kovo iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimÄ , taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio nuostatos (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021, 26 punktas).

Å io straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

43. Spręsdama dėl praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su nukentėjusiojo atstovavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Minėta, kad teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo atstovo praÅ¡omas priteisti Å¡ių atstovavimo iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginti dydis turi bÅ«ti sumažintas.

44. IÅ¡ 2022 m. spalio 12 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad pats nukentėjusysis teismo posėdyje nedalyvavo. Nukentėjusiojo atstovas advokatas R. K. teismo posėdyje pasisakė dėl sprendžiamų procesinių klausimų, pasakė baigiamÄ jÄ kalbÄ , atsikirtimus. Ä®vertinus atliktų aukščiau paminėtų proceso veiksmų kiekį ir pobÅ«dį, bylos apimtį ir sudėtingumÄ , proceso trukmę, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei kasacinės instancijos teismo praktikoje paprastai priteisiamų pinigų sumų proceso iÅ¡laidoms atlyginti dydžius, daroma iÅ¡vada, kad advokato praÅ¡oma ir D.

S. sumokėta ir praÅ¡oma priteisti 181,50 Eur dydžio suma nėra aiÅ¡kiai per didelė, todėl priteisiama iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiojo naudai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo Z. U. (Z. U.) gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo Z. U. nukentėjusiojo D. S. naudai 181,50 Eur patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Marijus Kursevičius Valerij LauÅ¡ Darius Pranka