2bc13dee-1b28-42c7-9b7c-b5db29da7bf4 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-316/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11619-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.20.5.1; 2.4.6.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 10 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo PoÅ¡kaus, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei, nuteistajam P. R., jo gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Inetos Žilinskienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiÅ«ra, nustatant, jog jis pirmus du mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo bÅ«ti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, įpareigotas per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį – dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžiÄ P. R. skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. P. R. 2020 m. lapkričio 18 d. laikotarpiu nuo 9.13 val. iki 9.45 val., (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), apklaustas teismo posėdyje kaip liudytojas, bÅ«damas įspėtas pasiraÅ¡ytinai dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurie prieÅ¡tarauja administracinio nusižengimo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tai yra, kad jis 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 19.00 val. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o ne D.

V., kuris buvo teismo 2021 m. kovo 18 d. pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 5 dalies, 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 2. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė I. Žilinskienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo.

Pripažintam kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, P. R. paskirti laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ 3 mėnesių laikotarpiui bÅ«nant faktinėje buvimo vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir per šį laikotarpį įpareigojant jį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir bÅ«ti ten registruotam; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2.1. Prokurorės teigimu, teismo padaryta iÅ¡vada, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam P. R. paskyrus 6 mėnesių laisvės apribojimÄ su teismo nustatytais papildomais įpareigojimais, nėra pagrįsta. Pastebi, kad baudžiamasis įstatymas numato, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta nei viena BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta sÄ lyga, prieÅ¡ingai, teismas nuosprendyje nurodė, kad P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam turėtų bÅ«ti skiriama bausmė ne mažesnė kaip sankcijos vidurkis. Å iuo konkrečiu atveju laiko, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. R. už nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , netinkamai parinko bausmės rūšį ir nustatė jos dydį, todėl kaltinamajam paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, kuri turi bÅ«ti sugriežtinta. 2.2.

Laiko, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ . Teismas, parinkdamas bausmės rūšį - laisvės apribojimÄ ir nustatydamas jos dydį - 6 mėnesius, t. y. mažesnį už įstatyme numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, neatsižvelgė ir netinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir padarytÄ nusikaltimÄ .

Teismas nuosprendyje nepasisakė, neanalizavo ir tik formaliai nurodė, jog buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobÅ«dis ir pavojingumas (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos stadija (nusikaltimas baigtas), kad atsižvelgta P. R. atsakomybę lengvinančių nebuvimÄ ir nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, į tai, jog byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių P. R. vis tik nepripažino nurodydamas prieÅ¡ingas, negu nustatyta byloje, aplinkybes - teisiamojo posėdžio metu P. R. nurodė, kad teisme davė tokius parodymus, kokius prisiminė.

Be to, teigė, jog duodamas parodymus jis atsiminė, kad automobilį vairavo ir avarijÄ padarė jis. Negali pasakyti, kodėl vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad iÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipa ne jis, o kitas asmuo. Nors vaizdo įraÅ¡o nematė, bet iÅ¡ draugo žino, kad įraÅ¡as buvo neryÅ¡kus, iÅ¡ jo negalima nustatyti jame užfiksuotų asmenų. Apklausiamas administracinių nusižengimų byloje nurodė, kad asmens, kuris vairavo automobilį, nepažįsta, kad susirado jį per „Facebook“.

Paties įvykio metu trečiojo asmens nebuvo ir jis jo nekaltino. Tuo metu teisme jis galimai galvojo, kad buvo tas trečiasis asmuo. Jam nuolatos ir D. V. sakė, kad automobilį vairavo jis. O jis neprisimena, todėl patikėjo, kad vairavo jis. Taigi, P. R. net ir teisminio nagrinėjimo metu kritiÅ¡kai nevertino savo padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį skundžiamame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta ir tinkamai įvertinti visi byloje surinkti P. R. charakterizuojantys duomenys, sudarantys pagrindÄ pripažinti, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos Å¡velnesnės bausmės, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįgyvendino ir teigiamos įtakos tolesniam nuteistojo elgesiui neturėjo, nes neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Be to, P. R. anksčiau už tyčinius nusikaltimus yra teistas 5 kartus, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė 2020-11-18, t. y., praėjus tik Å¡iek tiek daugiau nei pusmečiui po to, kai Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020-04-29 teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 20 parų areÅ¡tu, kuris subendrintas su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė - 30 parų areÅ¡tas ir 28 MGL (1 400 eurų) bauda, t. y., kÄ tik atlikus jam paskirtÄ trumpalaikį laisvės atėmimÄ , turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ .

Visa tai tik rodo, kad P. R. nepadarė jokių iÅ¡vadų dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje nustatytų bendro gyvenimo taisyklių, nes per neilgÄ laiko tarpÄ jis vėl padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Be to, P. R. yra eilę kartų baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, niekur nedirba, kas taip pat neigiamai jį charakterizuoja ir tik nuo 2020-10-08 yra registruotas Užimtumo tarnyboje. 2.3.

Nors ir pritaria teismo iÅ¡dėstytai nuomonei, kad Lietuvos Respublikos baudžiamoji politika nėra ir negali bÅ«ti orientuota į asmens izoliacijÄ nuo likusios visuomenės (tai turi bÅ«ti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio) ir, kad valstybės siekis bei pastangos yra mažinti kalinčių asmenų skaičių, visgi pažymi, jog pernelyg Å¡velnus baudžiamumas gali tik paskatinti P. R. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabÅ«diÅ¡kai tikintis ir toliau iÅ¡vengti griežtesnės teisinės atsakomybės. Prokurorės nuomone, Å¡iuo metu baudžiamojo įstatymo numatytų tikslų bus galima pasiekti P. R. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, paskyrus tik griežčiausios rÅ«Å¡ies BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę - terminuotÄ laisvės atėmimÄ , tačiau bausmės trukmę nors ir esant iÅ¡ esmės neigiamai nuteistojo charakteristikai, nustatant mažesnę, negu Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, t. y., laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams.

Paskyrus laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams, nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sÄ lygų egzistavimo. Laiko, jog yra ir pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai Å¡iuo metu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nes P. R. yra dar pakankamai jaunas ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kaip pats nurodė apklausiamas teisme, Å¡iuo metu kovoja su priklausomybe nuo alkoholio (alkoholio nevartoja jau 5 mėnesius), tvarkosi savo gyvenimÄ , todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti minimaliam - 1 metų laikotarpiui bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , skirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ 3 mėnesių laikotarpiui bÅ«nant faktinėje buvimo vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir per šį laikotarpį įpareigoti P. R. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir bÅ«ti ten registruotam (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas). 2.4.

Pažymi, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį P. R. visÄ laikÄ bus kontroliuojamas bei prižiÅ«rimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu P. R. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, Å¡io asmens priežiÅ«rÄ vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė palaikė savo apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti kaip pagrįstÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Prokurorė I. Žilinskienė apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių P. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl Å¡ie klausimai, sprendžiant prokurorės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ , iÅ¡samiau nevertintini. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir sprendimu P. R. skirti laisvės apribojimo bausmę. Prokurorės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju toks per Å¡velnus baudžiamumas, nepasieks BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų.

7. Parinkdamas konkrečiÄ bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys). Visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančiÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

8. Asmuo už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas parinko laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiÅ«ra, paskiriant įpareigojimus. Nustatė 6 mėnesių jo terminÄ , kuris yra mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo termino vidurkis. Spręsdamas, ar paskirta bausmė yra teisinga, ar yra pagrindas jÄ griežtinti tiek, kiek to praÅ¡o prokurorė, apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertino nustatytas konkrečios bausmės parinkimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

9. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sÄ lyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingÄ bausmę, t. y., galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. IÅ¡ baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamos veikos – BK 235 straipsnio 1 dalyje, numato kelių rÅ«Å¡ių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu bÅ«du įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės rÅ«Å¡ies P. R. parinkimo ir skirdamas jam sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ alternatyvių bausmių – laisvės apribojimÄ , tinkamai įvertino padarytos veikos pavojingumÄ bei pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę, iÅ¡samiai aptarė tokios bausmės rÅ«Å¡ies parinkimÄ , todėl laikytina, jog bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.

11. Yra padarytas vienas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir prokurorės akcentuotus P. R. charakterizuojančius duomenis, t. y., kad jis anksčiau teistas 5 penkis kartus (dominuoja smurtiniai nusikaltimai), baustas administracine tvarka. Reikia įvertinti ir tai, kad P. R. yra jauno amžiaus, registruojasi užimtumo tarnyboje, bando koreguoti gyvenimÄ tinkama linkme.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip ir nurodė pats nuteistasis, šį nusikaltimÄ jis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kai kurių aplinkybių tinkamai neatsimena, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, deda pastangas siekiant įveikti priklausomybę (pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad P. R. praėjo gydymÄ nuo priklausomybės nuo alkoholio). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. R. už nusikalstamÄ veikÄ paskyrė teisingÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, tinkamai jÄ individualizavo ir aukÅ¡tesniojo teismo manymu, ji atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį.

12. Prokurorė kelia klausimÄ ir dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydžio, nurodydama, kad nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistajam turėjo bÅ«ti skiriama bausmė ne mažesnė kaip sankcijos vidurkis.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡iuo aspektu yra ne kartÄ nurodęs, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles; bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė (BK 61 straipsnio 2 dalis) yra tik viena iÅ¡ jų. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iÅ¡ jų reikalavimai turi bÅ«ti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, taip pat bendrÄ jų visumÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taipogi yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ bei nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl bausmės dydžio skaičiavimo nuo jos vidurkio traktavimas, kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentÄ nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį;

įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokiÄ bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytÄ jos vidurkį. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija grindžiama sisteminiu BK normų aiÅ¡kinimu ir buvo akcentuojama ne vienoje kasacinėje byloje. Tinkamas bausmės paskyrimas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , yra viena iÅ¡ teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–209/2006, 2K-140/2012).

14. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ , baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, P. R. skirti griežtesnę bausmę, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas P. R. bÅ«tų akivaizdžiai per griežtas ir neatitiktų jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, todėl bÅ«tų akivaizdžiai neteisingas. Tas pats vertintina ir su laisvės apribojimo bausmės padidinimu. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas su intensyvia priežiÅ«ra, paskiriant įpareigojimus yra tinkama ir adekvati bausmė tiek P. R. asmenybei tiek ir jo padarytam nusikaltimui. Pažymėtina ir tai, kad nevykdant ar netinkamai vykdant P. R. jam paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę, ji gali bÅ«ti pakeista į areÅ¡tÄ .

15. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, bÅ«tų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad paskirta bausmė nėra per Å¡velni ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 ir 54 straipsniai), todėl nėra jokio pagrindo jÄ keisti ar griežtinti.

Dėl proceso iÅ¡laidų 16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso iÅ¡laidos, gali bÅ«ti atlyginamos jas priteisiant iÅ¡ nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36814/06);

Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

17. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

18. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi P. R. paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė N. Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 20 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam P. R. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 85 Eur iÅ¡laidų, tačiau kaip matyti, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 20 d. posėdyje dalyvavo P. R. pasamdytas advokatas R. Mazurov, o gynėja advokatė N. Lanzbergienė atleista nuo P. R. gynybos.

19. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų teisingumo principo reikalavimų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Inetos Žilinskienės apeliacinį skundÄ . NeiÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ P. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Boleslovas Kalainis Nijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus