2bbfdf3b-f77a-41e6-baa1-e67144f9a7de · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Lemežis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-698/10

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.9.; (S).

                                                                                  Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Alvyros Onos Kvaraciejūtės, Vlado Nikitino, sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei,

dalyvaujant nuteistajam F. J. (F. J.),

gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk, nukentėjusiajai privačiai kaltintojai S. S.,

nukentėjusiosios privačios kaltintojos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,

vertėjai Boženai Seniut,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo F. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo F. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nebendrauti su S. S..

IÅ¡ F. J. S.

S. priteista 520 Lt (penki šimtai dvidešimt litų) proceso išlaidų ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

F. J. nuteistas už tai, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2009 m. liepos 24 d., apie 14 val., buitinio konflikto

metu, plastikiniu įrankiu, skirtu dulkėms iÅ¡ kilimų iÅ¡kratyti, mušė kaimynę S. S. ir suduodamas pastarajai smÅ«gius į veidÄ , rankas ir

kitas kÅ«no vietas padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis F. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-20 d. nuosprendį ir nurodo, kad teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis yra neteisėtas, neteisingai iÅ¡spręstas civilinis ieÅ¡kinys, todėl naikintinas. Teismas Å¡aliÅ¡kai įvertino liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ nepagrįstai atmetė, nevertino vienintelio tiesiogiai mačiusio konfliktÄ - A.

B. parodymus. Teisme jo anÅ«kas A. B. paliudijo, jog iÅ¡ pradžių kaimynė S. S. kumščiais daužė jų buto duris, o kai jis atidarė duris, kaimynė įsiveržė į butÄ , buto koridoriuje rėkė, ginčijosi su seneliu, konflikto metu abu nugriuvo ant grindų. Jis norėjo padėti seneliui,

bet buvo baisu, tokios piktos ir daužančios duris nebuvo matęs. Liudytoja N. S. nematė įvykio pro savo durų „akutę“, nes konfliktas

įvyko jo bute, įsiveržus į jį S. S.. Ji patvirtino, kad nematė kaip jis sudavė kilimų muÅ¡ekliu S. S.. Nukentėjusioji pati pripažino, jog atėjo „pasiaiÅ¡kinti“ į jo namus dėl tariamų įžeidimų telefonu ir visiÅ¡kai akivaizdu jog ji, o ne jis, buvo konflikto iniciatorius. Jam (duomenys neskelbtini) metai, S. S. - (duomenys neskelbtini) metai, ji jaunesnė. Žmogus turi konstitucinę teisę ginti save ir savo bÅ«stÄ , gintis muÅ¡amam savo bute nuo piktos kaimynės. Teismas privalėjo taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę - bÅ«tinÄ jÄ gintį. Jam buvo per daug gėda eiti

skųstis policijai, gauti medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , nors po to, kai S. S. pirma jam spyrė į kojÄ , ant jos liko didelė mėlynė.

Teismo medicinos ekspertas V. K. teisme patvirtino, jog kraujosruva ant S. S. deÅ¡inio žasto galėjo bÅ«ti padaryta griÅ«vant. Tai patvirtina faktÄ , kad S. S. susižalojo griÅ«dama jo koridoriuje ir atsitrenkdama į atsikiÅ¡usias spintos dureles. Liudytojai V. S., E. C., M. T. nematė įvykio, todėl jų parodymai nereikÅ¡mingi, iÅ¡vestiniai iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, jog neturtinė žala (stresas, pergyvenimai, fizinis skausmas) buvo padaryta bÅ«tent jam, o ne S. S..

Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ S. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis F. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusioji privati kaltintoja S. S. ir jos atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo F. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, iš esmės teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis F. J. veikdamas tiesiogine tyčia, kilusio konflikto metu suduodamas smūgius nukentėjusiajai

S. S., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Pirmosios instancijos 2010-01-08 teismo posėdyje F. J. paaiÅ¡kino, kad (b.l. 31) įvykio dienÄ iÅ¡girdo garsus laiptinėje, pažiÅ«rėjo pro akutę, ji buvo uždengta, pagalvojo, kad galbÅ«t kÄ nors užpuolė Å¡unys, todėl duris atidarė, tuomet S. S. įšoko ir spyrė jam į kojÄ Å¾emiau kelio, jam labai suskaudo, jis nukrito, jam krentant atsidarė batų dėžės lentyna, S. S. buvo girta, todėl nukrito veidu į lentynÄ , grasino, kad sumuÅ¡, apdraskė, sumušė jį. Ji Å¡okinėjo ir girta voliojosi ant jo. Po to ji pati atsikėlė ir pabėgo. Po trijų dienų S. atėjo pas jį su policija. Pirmosios instancijos 2010-02-22 teismo posėdyje F. J. paaiÅ¡kino, kad (b.l. 76) jis paskambino

S. S. ir paprašė nuraminti savo dukrÄ , pokalbio eigoje pasakė, kad jos dukra yra tokia, kaip ir ji. Ji pasakė, kad iÅ¡daužys jam snukį. Jis numetė telefono ragelį, buvo labai susinervinęs, todėl nutarė į laukÄ eiti iÅ¡purtyti drabužius, ieÅ¡kojo plastikinio įrankio, skirto dulkėms iÅ¡ kilimų iÅ¡kratyti, bet nerado. Po kelių minučių prie durų iÅ¡girdo garsÄ â€žajajai“, durų

neatidarė, tačiau staiga išgirdo kaip kažkas kojomis pradėjo spardyti duris, neiškentė ir atidarė duris, atidarius duris

S. S. įbėgo į koridorių ir spyrė jam į kojÄ Å¾emiau kelio, jam suskaudo. Batų dėžės durys atsidarė ir S. S. nukrito veidu į dureles, pradėjo jį draskyti, todėl kaire ranka nustÅ«mė jÄ iki durų ir iÅ¡stÅ«mė pro duris. Ä®vykio metu anÅ«kas buvo koridoriuje, matė, kaip S. S. buvo nukritusi ant jo, anÅ«kas buvo išėjęs iÅ¡ kambario ir žiÅ«rėjo. S. nukrito, nes buvo girta, nuo jos sklido alkoholio ir narkotikų kvapas. F. J. versija atmetama todėl, kad ji nenuosekli (pirmosios instancijos vieno teismo posėdžio

metu jis paaiÅ¡kino, kad duris atidarė, nes galbÅ«t kÄ nors užpuolė Å¡unys, o S. S. pati atsikėlė ir pabėgo, o kito teismo posėdžio metu

paaiÅ¡kino, kad atidarė duris neiÅ¡kentęs, nes pradėjo spardyti duris, o vėliau kaire ranka nustÅ«mė jÄ iki durų ir iÅ¡stÅ«mė pro duris), jÄ pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai (nukentėjusiosios S. S., liudytojų N. S., E. Č., V. S. parodymai, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2972/09(01), specialisto V. K.. paaiÅ¡kinimai), kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Neprisaikdintas nepilnametis liudytojas A. B., gim. (duomenys neskelbtini)  m., parodė, kad  kaltinamasis yra jo senelis. 2009-07 apie 3 val. dienos jis buvo namuose, girdėjo, kaip senelis kalba telefonu, skambino kaimynei dėl to, kad pas kaimynės dukrÄ atvažiuoja kažkoks žmogus ir garsiai leidžia muzikÄ , girdėjo senelio keiksmažodžius, po kiek laiko kažkas paskambino į duris, pažiÅ«rėjęs pro durų akutę pamatė, kad kaimynė kumščiais daužo duris, durų neatidarė, nuėjo į kambarį ir užsidarė matinio stiklo duris, pro kurias pamatė tik kaip kaimynė buvo įėjusi į buto koridorių, girdėjo, kad ji ir senelis ginčijosi. Matėsi, kad abu mušėsi, abu buvo nugriuvę. Mama buvo virtuvėje. Ji nieko nematė. Tokios piktos, daužančios kaimynės niekad iki tol nematė. Å ie neprisiekusio nepilnamečio A. B. parodymai nepatvirtina nuteistojo F.

J. versijos, kadangi neatitinka nuteistojo paaiškinimų (F.

J. paaiškino, kad jo anūkas buvo išėjęs iš kambario ir žiūrėjo, o A. B. parodė, kad įvykius stebėjo per matinio stiklo duris, be to, F. J. nepaaiškino, kad jo anūkas pro durų akutę pamatė kas atėjo), jais tikėti nėra pagrindo, kadangi jie kartu gyvena, juos sieja glaudus giminystės ryšys, juos paneigia kitų duomenų visuma.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji S. S. (b.l. 75-76) parodė, kad įvykio dienÄ buvo blaivi, jÄ matė daug žmonių, 2009-07-24 apie 14 val., paskambino jos kaimynas F. J., pokalbio metu pasakė, kad nuramintų savo dukrÄ , pavadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, ji pasakė, kad jis prikÄ stų liežuvį, o jis jÄ apÅ¡aukė, iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Ji jam pasakė, kad nusileis iki jo buto ir jis turės jai viskÄ paaiÅ¡kinti. Nusileidusi ji paskambino jam į duris, kurios yra apkaltos dermantinu, todėl iÅ¡girsti durų skambutį beveik neįmanoma, todėl nusprendė pastuksenti į duris ir paÅ¡aukti, kad atidarytų duris. Po minutės jis atidarė duris ir, jam nespėjus pasakyti nė žodžio, F. J. jai daiktu, skirtu kilimams purtyti, trenkė tris kartus stipriai per galvÄ , vienÄ kartÄ per veidÄ , per nugarÄ , rankÄ . Ji liko stovėti, o jis užtrenkė buto duris, viskas truko kelias sekundes. Å eÅ¡tadienį ir sekmadienį jai buvo negerai, jÄ pykino, vėmė. Namie iÅ¡gulėjo,

laikui einant, prasta savijauta praėjo. Jos dukra buvo pavadinta prostitute, F. J. jÄ ir jos dukrÄ vadino paleistuvėmis.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja N. S. parodė (b.l. 78), kad kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kadangi yra

smalsi, žvilgtelėjo pro durų akutę. PažiÅ«rėjusi pamatė rankÄ ir S.. F. J. rankoje buvo kilimų muÅ¡iklis ir jis juo mojavo. F. J. buvo tarpduryje. Viskas greitai baigėsi. Viskas vyko

prie durų, nematė, kad S. S. bÅ«tų pargriuvusi. Tokia maža moteris kaip S. S. vyro neužpultų. Ji nėra mačiusi jos nei girtos, nei triukÅ¡mingos. Pradžioje pats F. J. jai pradėjo pasakoti apie konfliktÄ , sakė, kad nukentėjusiajai užvožė kilimų muÅ¡ekliu.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja E. Č. parodė (b.l. 78), kad yra S. S. sesuo. 2009-07-24 apie 17 val. atvažiavo pasveikinti sesers su gimtadieniu, sesuo buvo blaivi. Ji netoleruoja alkoholio, labai retais atvejais išgeria šampano.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja V. S. parodė (b.l. 77), kad ji yra S. S. motina.

2009-07-24 ji atsiliepė telefonu ir išgirdo įžeidinėjimus. Skambino kaimynas F. J., toliau telefonu kalbėjo jos dukra.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistas

V. K. paaiÅ¡kino, kad (b.l. 91) savo specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 2972/09 (01) palaiko ir jÄ tvirtina. Griuvimui gali bÅ«ti bÅ«dingas tik vienas sužalojimas: viena kraujosruva, kuri buvo nustatyta deÅ¡inio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje distalinėje dalyje. Kiti sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui. Galėjo bÅ«ti padaryti muÅ¡ant daiktu, skirtu purtyti kilimus. Sužalojimai deÅ¡inėje pusėje galėjo bÅ«ti padaryti su bet kokia ranka. Tiek muÅ¡ant, tiek griÅ«nant galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai deÅ¡inio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje distalinėje dalyje. IÅ¡ Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2972/09(01) (b.l. 2-3, 62-63) matyti, kad S. S. padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inio smilkinio, deÅ¡inio peties ir deÅ¡inio žasto srityse, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-07-24), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai

kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš išdėstyto matyti, kad S. S. griūnant galėjo būti padaryti sužalojimai dešinio žasto

iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje distalinėje dalyje, kiti sužalojimai (poodinės kraujosruvos deÅ¡inio smilkinio, deÅ¡inio peties) nebÅ«dingi griuvimui, galėjo bÅ«ti padaryti muÅ¡ant daiktu, skirtu purtyti kilimus. IÅ¡dėstyta paneigia F. J. versijÄ ir patvirtina nukentėjusiosios S. S., liudytojos N. S., parodymus.

Nukentėjusiosios S. S., liudytojų N. S., E. Č., V. S. parodymai, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2972/09(01), specialisto V. K. paaiÅ¡kinimais netikėti nėra pagrindo, kadangi nuteistasis F. J. nei pirmosios instancijos teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė jų galimo rimto, įtikinamo motyvo jį apkalbėti. Byloje esanti kita medžiaga, įvertinus įrodymų visumÄ , nepaneigia buitinio konflikto metu, S. S. F. J. sudavimo smÅ«gių į veidÄ , rankas ir kitas kÅ«no vietas padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , fakto.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo pergyveno ne tik fizinį skausmÄ , tačiau patyrė ir

kitus nepatogumus, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas,

atsižvelgė į F. J. socialinę padėtį. Kolegija iš esmės šioms išvadoms pritaria, tačiau nesutinka

su neturtinės žalos dydžiu. Teismas nepakankamai atsižvelgė į padarytų kūno sužalojimų pobūdį (tik poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio, dešinio peties ir dešinio žasto srityse), nuteistojo turtinę padėtį – nedirba (b.l. 74), sveikatos būklę (jam nustatytas vidutinis

specialiųjų poreikių lygis (b.l. 29, 76)), senyvÄ amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl priteistinas neturtinės žalos dydis mažinamas iki 300

litų (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.).

Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo panaikinti skundžiamÄ nuosprendį, nes teismo iÅ¡vados atitinka faktines

bylos aplinkybes. Tai, kad nukentėjusioji atėjo „pasiaiškinti“ į jo namus, jam (duomenys neskelbtini) metai, S. S. - (duomenys neskelbtini) metai, nėra pagrindas jos atžvilgiu atlikti smurtinius veiksmus. Skunde

nurodytos aplinkybės, kad S. S. pirma spyrė apeliantui į kojÄ , įsiveržė į jo butÄ , atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nutartyje, paneigtos. Nustatyta, kad buitinio konflikto metu, plastikiniu įrankiu, skirtu dulkėms iÅ¡ kilimų iÅ¡kratyti, apeliantas mušė kaimynę S. S. ir suduodamas pastarajai smÅ«gius į veidÄ , rankas ir kitas kÅ«no vietas padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , S. S. smurtinių veiksmų nenustatyta, todėl, atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo apelianto veiksmus, nesant pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, vertinti kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį (BK

28 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1/2009, nežiÅ«rint to, kad nukentėjusysis pateikė teismui pinigų priėmimo kvitÄ 1000 Lt sumai, vertino, kad nukentėjusiojo praÅ¡ymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija), nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo

užmokesčio dydžius, todėl priteisė praÅ¡omÄ sumÄ . Be to, sutinkamai su BPK 106 str. 2 d. teismas turi teisę, bet ne pareigÄ , nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti

nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas. Minėtos įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos suponuoja, kad gali bÅ«ti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio

31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2006 („Teismų praktika“ Nr. 26, p. 261) civilinės ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti pinigų sumÄ mažino, kadangi minėtoje byloje advokato darbo sÄ naudos buvo nedidelės – tik dalyvavimas trumpai trukusiame kasacinės instancijos teismo posėdyje, buvo atsižvelgta į sunkiÄ nuteistojo padėtį. Teismo posėdyje buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas LAT serijos Nr. 499695, iÅ¡ kurio matyti, kad S. S. sumokėjo adv. A.Saulėnienei 700 Lt. už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ . Kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje advokatės darbo sÄ naudos buvo nedidelės – tik dalyvavimas trumpai trukusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kÄ patvirtina 2010-06-15 sÄ skaita už teisines paslaugas (atsikirtimai į apeliacinį skundÄ suraÅ¡yti S. S. vardu, S. S. pati

buvo susipažinti su byla, kopijavo jos medžiagÄ ), nuteistasis nedirba (b.l. 74), jam nustatytas vidutinis specialiųjų

poreikių lygis (b.l. 29, 76)), jis yra senyvo amžiaus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes S. S. priteistina

250 Lt advokato darbui apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 d.

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

PriteistÄ 1000 litų neturtinės žalos dydį sumažinti iki 300 litų.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš F. J. (F. J.) nukentėjusiajai civilinei ieškovei S. S. 250 litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas  Â

Teisėjai

Stasys Lemežis

Alvyra Ona Kvaraciejūtė

Vladas Nikitinas