2bbf99c7-e658-4a2d-9257-d1f996823cd3 · Klaipėdos apygardos teismas



Civilinė byla Nr. eB2-711-826/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00058-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1; 3.4.3.7.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka akcinės bendrovės „Kretingos grÅ«dai“ restruktÅ«rizavimo byloje, spręsdamas ginčijamos V. V. firmos „FortÅ«na“ finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimÄ ,

Teismas

n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama iÅ¡kelti atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir AB) „Kretingos grÅ«dai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, nemokumo administratore paskirta UAB (toliau ir UAB) „Eurobankrotas“. Nutartis dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2023 m. birželio 29 d.

2. 2023 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas V. V. firma „FortÅ«na“ 184 930,59 Eur finansinis reikalavimas (iÅ¡ jų 6 529,44 Eur delspinigiai), o likusios dalies finansinio reikalavimo, tai yra, dėl 22 070,00 Eur skolos ir 60 971,96 Eur netesybų tvirtinimas buvo atskirtas į atskirÄ bylÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a:

PraÅ¡ymas dėl įmonės kreditorių sÄ raÅ¡o tvirtinimo tenkintinas iÅ¡ dalies

3. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 41 straipsnis numato, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti nemokumo bylÄ paskelbimo priežiÅ«ros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas Å¡ių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Vadovaujantis JANÄ® 42 straipsniu, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

4. Nemokumo administratorius nesutinka su likusia dalimi V. V. firmos „Fortūna“ finansinio reikalavimo dalimi, tai yra, 22 070,00 skola ir 60 971,96 Eur delspinigių, nes 0,2 proc. delspinigių dydis, sudarantis 73 proc. per metus laikytinas nepagrįstai dideliu, yra mažintinas iki 0,02 proc., o dalis dokumentų, kuriais įrodinėjamas finansinis reikalavimas, perimtas iš Ukrainos agrofirmos „Kosovščinska“ yra pateikti nevalstybine kalba, todėl likusi dalis finansinio reikalavimo yra nepagrįsta.

5. RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2023 m. birželio 6 d. finansiniu reikalavimu V. V. firma „FortÅ«na“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl 267 972,55 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo akcinės bendrovės „Kretingos grÅ«dai“ restruktÅ«rizavimo byloje, kurį sudaro 200 471,15 Eur skola ir 67 501,40 Eur delspinigių. Savo praÅ¡ymÄ Ä¯rodinėjo 2021 m. lapkričio 3 d. su AB „Kretingos grÅ«dai“ pasiraÅ¡yta sutartimi Nr.2021-07, 2021 m. gruodžio 15 d. sutartimi Nr.2021-08/211251-1, 2022 m. sausio 10 d. sutartimi Nr.2022-1/220110-3, 2022 m. vasario 8 d. sutartimi Nr.2022-02, 2022 m. kovo 1 d. sutartimi Nr.2022-03, taip pat 2022 m. spalio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr.85, sudaryta su Ukrainos agrofirma „Kosivščinska“, kuria buvo perleistos reikalavimo teisės pagal 2022 m. gegužės 22 d. Ukrainos agrofirmos „Kosivščinska“ ir AB „Kretingos grÅ«dai“ pasiraÅ¡ytÄ sutartį, taip pat Å¡ių sutarčių pagrindu iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis faktÅ«romis, pagal kuriuos AB „Kretingos grÅ«dai“ pilnai neatsiskaitė.

Dėl finansinio reikalavimo, kuris atsiranda iš 2022 m. spalio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties

6. 2022 m. birželio 20 d. tarp AB „Kretingos grÅ«dai“ ir ribotos atsakomybės bendrove „Kasivščinska“ buvo sudaryta sutartis dėl kukurÅ«zų pirkimo, sutarties 7.3 p. yra numatyti 0,3 proc. delspinigiai pardavėjai už pavėluotÄ prekių iÅ¡siuntimÄ , o pirkėjui – 10 proc. dydžio neapmokėtos prekės vertės bauda už pavėluotÄ apmokėjimÄ . 2022 m. spalio 27 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra Nr.23 AB „Kretingos grÅ«dai“ 22 070,00 Eur sumai už 2022 m. spalio 27 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr.85 ribotos atsakomybės bendrovė „Kosivščinska“ perleido reikalavimo teisę į akcinę bendrovę „Kretingos grÅ«dai“ pagal 2022 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. birželio 20 d. sudarytas sutartis. 2022 m. spalio 24 d. ribotos atsakomybės bendrovė „Kosivščinska“ informavo AB „Kretingos grÅ«dai“ apie planuojamÄ reikalavimo perleidimÄ .

7. Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patirtina, kad ribotos atsakomybės bendrovė „Kosivščinska“ perleido savo reikalavimo teisę V. V. firmai „FortÅ«na“ pagal 2022 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. birželio 20 d. sudarytas sutartis į 22 070,00 Eur skolÄ .

8. AB „Kretingos grÅ«dai“ nepateikė įrodymų apie tai, kad sumokėjo ribotos atsakomybės bendrovei „Kosivščinska“ arba V. V. firma „FortÅ«na“ 22 070,00 Eur skolÄ , aplinkybių, susijusių su galimai netinkamu ribotos atsakomybės bendrovės „Kosivščinska“ įsipareigojimų pagal pasiraÅ¡ytas sutartis vykdymu neįrodinėja, todėl V. V. firmos „FortÅ«na“ finansinis reikalavimas, kuris kyla iÅ¡ 2022 m. spalio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dėl 22 070,00 Eur skolos ir 2 207,00 Eur baudos yra pagrįstas, todėl tvirtintinas. PrieÅ¡ingas pateiktų įrodymų vertinimas prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams ir leistų AB „Kretingos grÅ«dai“ nesilaikyti sutarties, sudarytos su ribotos atsakomybės bendrove „Kosivščinska“.

Dėl papildomo finansinio reikalavimo, susijusio su delspinigiais, pagrįstumo

9. Byloje yra kilęs ginčas dėl to ar V. V. firmas „FortÅ«na“ pagrįstai AB „Kretingos grÅ«dai‘ restruktÅ«rizavimo byloje praÅ¡o patvirtinti bendrÄ 67 501,40 Eur netesybų sumÄ kaip jos finansinį reikalavimÄ . Ginčo byloje dėl skolos, atsiradusios iÅ¡ tiesiogiai tarp V. V. firmos „FortÅ«na“ ir AB „Kretingos grÅ«dai“ pasiraÅ¡ytų sutarčių, dydžio nėra, todėl teismas dėl skolos dydžio ir jos pagrįstumo nepasisako, nes finansinis reikalavimas yra jau patvirtintas.

10. Byloje yra kilęs ginčas ar 0,2 proc. dydžio delspinigiai dėl kurių šalys susitarė, pasirašydamos sutartis (nutarties 5 punktas), laikytinos nepagrįstai didelėmis.

11. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis), o Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

12. Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 47 punktas).

13. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

14. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iÅ¡ sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia kitos Å¡alies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ä®statymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

15. Teismų praktikoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl netesybų mažinimo, nurodoma, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba – realÅ«s kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios Å¡alies interesų. Tai reiÅ¡kia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iÅ¡ netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iÅ¡ anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma virÅ¡ija nuostolių sumÄ , nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad netesybos automatiÅ¡kai privalo bÅ«ti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 27 punktas).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, Å¡alims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir panaÅ¡ias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiÅ¡kus reikalavimÄ jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius – jeigu skolininkas pareiÅ¡kia reikalavimÄ mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

17. Minėta, sutartimi nustatytos netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi iÅ¡likti kompensuojamojo, o ne baudinio pobÅ«džio. Vienas iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, iÅ¡skyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Vis dėlto galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobÅ«dis ir jos teismo gali bÅ«ti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai Å¡alys už tÄ patį prievolės pažeidimÄ nustatė ir baudÄ , ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais Å¡iais atvejais tokio pobÅ«džio netesybos gali bÅ«ti pripažintos baudinėmis. Netesybų instituto paskirtis nekinta priklausomai nuo sutarties sudarymo bÅ«do, objekto, termino ir kitų aplinkybių, t. y. visais atvejais netesybos turi iÅ¡likti kompensuojamojo, o ne baudinio pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022, 66–67 punktai).

18. Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Tačiau šiame įstatyme nenustatyti kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) pagrindai, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarp skolininko ir kreditoriaus susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius.

19. Atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ , teismas restruktÅ«rizavimo bylose turi bÅ«ti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų iÅ¡vadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikÅ¡mingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms iÅ¡aiÅ¡kinti. Tokį teismo aktyvumÄ , nepažeidžiant rungimosi civiliniame procese principo, įtvirtina ir JANÄ® 3 straipsnio 4 punkte nustatytas teisėjo vadovavimo procesui principas.

20. Netesybų mažinimas priklauso nuo specifinių kiekvieno ginčo faktinių aplinkybių, šalių elgesio ir kt. bei nuo to, kaip teismas, laikydamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, šias aplinkybes įvertina. Taigi, sprendžiant, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (žr., kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

21. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai Å¡aliai, o netesybas mažinti praÅ¡ančiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas). Toks įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas užtikrina Å¡alių susitarimo dėl iÅ¡ anksto nustatytų bÅ«simų nuostolių neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievolę veiksmingumÄ ir paskirtį. PrieÅ¡ingu atveju susitarimas dėl bÅ«simų nuostolių netesybų forma siekiant palengvinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ prarastų bet kokiÄ prasmę ir neatitiktų Å¡io instituto paskirties.

22. Å ioje byloje V. V. firma „FortÅ«na“ savo patirtų nuostolių dydį įrodinėjo delspinigių dydžiu, kurį apskaičiavo pagal tai, koks yra kiekvienos sÄ skaitos praleistas apmokėjimo terminas, tačiau įrodymų apie realiai patirtus nuostolius nepateikė. RAB „Kretingos grÅ«dai“ byloje teigia, kad sutartas delspinigių dydis (0,2 proc.) yra per didelis, praÅ¡o jį sumažinti iki 0,02 proc..

23. Spręsdamas ar 0,2 proc. delspinigių dydis yra per didelis ir jis turi bÅ«ti sumažintas iki 0,02 proc., teismas atsižvelgia į tai, kad AB „Kretingos grÅ«dai“ yra skolinga V. V. firma „FortÅ«na“ nuo 2021 m. lapkričio 17 d., į tai, kad tai nebuvo vienkartinės Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutartys, įvertinęs į bendrÄ skolos dydį, sprendžia, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai (73 proc. per metus) yra laikytini per dideliais ir jie mažintini iki 0,1 proc. Didesnis delspinigių dydžio mažinimas, įvertinus tai, kad tai nebuvo vienkartinė Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartis, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, skatintų nesilaikyti sutarties.

24. Atsižvelgęs į virÅ¡ iÅ¡dėstytus argumentus teismas tvirtina papildomÄ V. V. firmos „FortÅ«na“ finansinį reikalavimÄ â€“ delspinigius atsirandančius iÅ¡ tiesiogiai su AB „Kretingos grÅ«dai“ pasiraÅ¡ytų sutarčių 26 117,56 Eur (65 294/2=32 647,00 – 6 529,44 = 26 117,56) delspinigiai.

25. Bendras papildomai patvirtintas V. V. firmos „Fortūna“ finansinis reikalavimas 22 070,000 Eur skola ir 28 324,56 Eur netesybos (bauda, delspinigiai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Patvirtinti papildomÄ antros eilės V. V. firmos „FortÅ«na“ finansinį reikalavimÄ akcinės bendrovės „Kretingos grÅ«dai“ restruktÅ«rizavimo byloje 22 070,000 Eur skola ir 28 324,56 Eur netesybos (bauda, delspinigiai).

Bendras antros eilės V. V. firmos „Fortūna“ finansinis reikalavimas akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo byloje yra 200 471,15 Eur skola ir 34 854,00 Eur netesybos (bauda, delspinigiai), iš viso 235 325,15 Eur.

Ä®siteisėjusios nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 4 dalis).

Įpareigoti AB „Kretingos grūdai“ nemokumo administratorę UAB „Eurobankrotas“ per 2 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos supažindinti su šia nutartimi kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Ä®siteisėjus nutarčiai, iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ pridėti prie AB „Kretingos grÅ«dai“ restruktÅ«rizavimo bylos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėjas Marius Dobrovolskis