2016-02-03 Nr. AB-2673-3-61-3-05596-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-67-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05596-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. A51-84642/15(2.11.3.8-SR3) „Dėl buto nuomos sutarties sudarymo“ (toliau – ir Raštas) ir tenkinti pareiškėjo prašymus dėl butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ir nuomos sutarties sudarymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Iš skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl butų nuomos sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto nuomos santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Teismas konstatavo, jog atsakovas, vykdydamas valstybinės gyvenamųjų patalpų nuomos funkcijas, šiuo atveju veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, t. y. valstybės vardu įgyvendina valstybinio turto savininko teises, tarp jų ir teisę sudaryti nuomos sutartis, nustatyti ir gauti nuomos mokestį už išnuomotą valstybinį turtą. Teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovo ir pareiškėjo susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami civilinės teisės normų. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas savo skunde ir nurodo tam tikrus administracinio pobūdžio argumentus, bei prašo panaikinti Raštą, tačiau ginčas nagrinėjamu atveju iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais. Teismas konstatavo, jog aptariamas ginčas priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

II. Pareiškėjas V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde vadovaujasi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad byla pagal jo skundą yra teisminga administraciniam teismui.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjas V. P. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vertindama priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad asmenys, kreipdamiesi teisminės gynybos, be kita ko turi laikytis vienos iš teisės kreiptis į teismą prielaidų, šiuo atveju numatančios, kad inicijuojamas ginčas būtų priskirtinas atitinkamo teismo kompetencijai. Iš aktualaus teisinio reguliavimo matyti, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis be kita ko numato, jog teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Nurodytas teismų kompetencijų atskyrimas be kita ko yra susijęs ir su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.), kurią detaliai nustato ABTĮ 15–20 straipsniai.

Įvertinusi pareiškėjo skundo turinį bei kartu su skundu pateiktų dokumentų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas kreipdamasis į teismą siekia apginti savo galbūt pažeistą teisę nuomotis skunde nurodytus butus. Atsižvelgusi į tai, bei įvertinusi skundu reiškiamo reikalavimo dėl nuomos sutarties sudarymo teisinę prigimtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį byloje K. P. v. Panevėžio savivaldybės administracija; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį byloje J. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį byloje R. A. S. v. Kauno miesto savivaldybės administracija; 2004 m. balandžio 14 d. nutartį byloje V. P. komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra civilinis teisinis sandoris, o nuomos santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Vilniaus miesto savivaldybė tokiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl ginčas dėl nuomos sutarties sudarymo šiuo atveju kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių srityje ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.) (žr., pvz., Specialiosios teisėjos kolegijos 2015 m. balandžio 13 d. nutartį byloje Nr. T-50/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį byloje Nr. T-62/2015).

Tačiau nors pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti visą pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, nes pareiškėjo keliamo ginčo sprendimas teisės aktais priskirtas bendrosios kompetencijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis aktas, kurio panaikinimo siekia pareiškėjas kreipdamasis į administracinį teismą, yra informacinio pobūdžio – jame pateikiama informacija apie pareiškėjo prašymo sudaryti nuomos sutartį nagrinėjimo eigą, nurodoma, kokie būtini dokumentai nebuvo pateikti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011) ar informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011). Atsižvelgusi į tai, bei tai, kad tokio pobūdžio reikalavimai nepriimami vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keistini tik atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, kuriais atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo skunde keliamo ginčo pobūdį, iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Pareiškėjo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė