2bbbe04b-559a-4df5-9cfb-56ee8f3c6eb0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-956/2013Procesinio sprendimo kategorija: 36.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-430-71/2012 pagal ieÅ¡kovo N. M. ieÅ¡kinį atsakovams S. P., notarei L.

B. (trečiasis asmuo - M. E.) dėl vekselio ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2010 m. lapkričio 8 d. N. M. iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iki 2010 m. lapkričio 15 d. sumokėti S. P. 122 000 Lt, o laiku negrÄ Å¾inus paskolos, įsipareigojo sumokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ .2010 m. gruodžio 25 d. N. M. iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iki 2011 m. sausio 1 d. sumokėti M.

E. 145 000 Lt, o laiku negrÄ Å¾inus paskolos, įsipareigojo sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ .TelÅ¡ių rajono 4-ojo notarų biuro notarė L. B. M. E. 2011 m. sausio 6 d. praÅ¡ymu iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuriuo pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ viso 145 942,50 Lt, mokėtinų pagal 2010 m. gruodžio 25 d. vekselį. Tokia suma susidarė notarei nusprendus leisti iÅ¡ieÅ¡koti ir vekselyje numatytus delspinigius. Vykdomojo įraÅ¡o pagrindu antstolio V.

D. kontoroje buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Be to, TelÅ¡ių rajono 4-ojo notarų biuro notarė L. B. S. P. praÅ¡ymu 2011 m. birželio 1 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuriuo pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 243 993,90 Lt, mokėtinų pagal pirminį vekselį. Tokia suma susidarė notarei nusprendus leisti iÅ¡ieÅ¡koti ir vekselyje numatytus delspinigius.IeÅ¡kovas N. M. kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2010 m. lapkričio 8 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 122 000 Lt sumai ir jo pagrindu TelÅ¡ių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L.

B. iÅ¡duotÄ 2011 m. birželio 1 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , o taip pat TelÅ¡ių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. iÅ¡duotÄ 2011 m. sausio 6 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Nurodė, kad 2010 m. balandžio - gegužės mėn. pasiskolino iÅ¡ atsakovo S. P. 72 000 Lt bei su atsakovu sutarė, kad už paskolÄ bus mokamos 10 proc. dydžio mėnesinės palÅ«kanos. Jokios raÅ¡ytinės paskolos sutarties Å¡alys nepasirašė ir tik 2010 m. lapkričio 8 d. Å¡alys suteiktÄ paskolÄ Ä¯formino paprastu neprotestuotinu vekseliu, kuriame skolos grÄ Å¾intina suma buvo nurodyta 122 000 Lt, o vekselis turėjo bÅ«ti apmokėtas iki 2010 m. lapkričio 15 dienos.

Neapmokėjus pirminio vekselio nurodytu terminu, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas S. P. 2010 m. gruodžio 25 d. atvyko pas ieÅ¡kovÄ kartu su trečiuoju asmeniu M. E. ir paprašė iÅ¡raÅ¡yti naujÄ vekselį M. E. naudai už 145 000,00 Lt sumÄ , įskaitant į Å¡iÄ sumÄ ir paskaičiuotas pagal pirminį vekselį palÅ«kanas. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovo teigimu, naujasis vekselis pakeitė pirminį vekselį, nors pastarasis nebuvo grÄ Å¾intas. Pažymėjo, kad vekselyje apskritai neleidžiama nustatyti nei palÅ«kanų, nei delspinigių, o pirminiame vekselyje nurodyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai (kas sudaro 180 proc. per metus) yra aiÅ¡kiai neprotinga suma, o notarė taip pat neatsižvelgė, kad delspinigiai gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komi ne daugiau kaip už 198 dienas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo N. M. ir jo atstovo nurodyti faktai, kad 2010 m. gruodžio 25 d. iÅ¡duotas vekselis pakeitė ieÅ¡kovo 2010 m. lapkričio 8 d. iÅ¡duotÄ vekselį ir kad pinigų pagal naujai iÅ¡duotÄ vekselį ieÅ¡kovas negavo, yra neįrodyti. Pažymėjo, kad pagal abu iÅ¡duotus vekselius ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs skirtingomis sumomis ir skirtingiems asmenims, o pagrindų iÅ¡duoti vekselius ieÅ¡kovas neįrodinėja.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovo nurodomos interpretacijos apie vieno vekselio pakeitimÄ kitu patikimumu leidžia abejoti faktinė Å¡alių santykių eiga: atsakovui iÅ¡duoto vekselio 122 000 Lt sumai apmokėjimo terminas – 2010 m. lapkričio 15 d. ir vekselis tÄ pačiÄ dienÄ pateiktas apmokėjimui; ieÅ¡kovas trečiajam asmeniui vekselį už 145 000 Lt sumÄ iÅ¡davė 2010 m. gruodžio 25 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po atsakovui iÅ¡duoto vekselio apmokėjimo termino; ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino, kodėl iÅ¡duodamas naujÄ vekselį trečiajam asmeniui nepasirÅ«pino, jog pirmasis vekselis jam bÅ«tų grÄ Å¾intas.

Be to, Å iaulių apygardos teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada bus pradėta priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal šį vekselį procedÅ«ra. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijas atsakovui dėl atsakovui iÅ¡duoto vekselio ar bÅ«tų pareikalavęs pirminį vekselį grÄ Å¾inti, o taip pat kad atsakovas S. P. bÅ«tų atsisakęs jam grÄ Å¾inti pirminį vekselį.

Teismas nurodė, kad vekselio davėjo ir vekselio turėtojo tarpusavio santykius reguliuoja ne vien Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – Ä®PVÄ®), bet ir civilinis kodeksas, kurio 6.70 straipsnio 1 dalyje numatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai, o ieÅ¡kovas neįvardijo imperatyvo, draudžiančio nustatyti delspinigius vekseliuose. Nagrinėjamu atveju vekselis, kuriame numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, suraÅ¡ytas paties ieÅ¡kovo ranka ir sÄ lyga dėl delspinigių dydžio nustatyta jo paties laisvu apsisprendimu.

Teismas konstatavo, kad vekseliai apmokėti buvo pateikti nepažeidžiant Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, o notaras nėra įpareigotas taikyti senatį savo iniciatyva, juolab, kad senaties taikymas yra priskiriamas iÅ¡skirtinai teismo diskrecijai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas N. M. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Be to, praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos S. P. ir M.

E. pajamų ir/ar turto deklaracijas už 2007 – 2010 metus, o iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos TelÅ¡ių skyriaus – duomenis apie S. P. ir M. E. darbovietes ir priskaičiuotÄ darbo užmokestį 2007 – 2010 m. Nurodo Å¡iuos argumentus:IeÅ¡kovas pagal antrÄ jį vekselį (2010 m. gruodžio 25 d.) jokių pinigų iÅ¡ trečiojo asmens M. E. negalėjo gauti, nes pastarasis tokios sumos apskritai neturėjo, o S. P. ir M. E. neturėjo tokios pinigų sumos, kuriÄ iÅ¡reikalauti vekselių turėtojai praÅ¡o pagal pirminį ir antrinį vekselius kartu sudėjus, kÄ patvirtintų duomenys iÅ¡ valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.Apeliantas neginčija pinigų pagal pirminį vekselį gavimo fakto, o minėtas vekselis atitiko apelianto vidinę valiÄ , tačiau 2010 m. gruodžio 25 d. vekselis buvo iÅ¡duotas to paties paskolinio teisinio santykio pagrindu atsakovo S. P. broliui M.

E., o ieÅ¡kovas negalėjo tikėtis, kad iÅ¡davus antrÄ jį vekselį, atsakovas S. P. reikÅ¡ reikalavimus pagal pirminį 2010 m. lapkričio 8 d. vekselį.M. E. naudai iÅ¡duoto 2010 m. gruodžio 25 d. vekselio apeliantas neginčijo ir dabar neginčija, o bÅ«tinybė apeliantui gintis nuo nesÄ Å¾iningų atsakovo S. P. veiksmų iÅ¡kilo bÅ«tent tuomet, kai atsakovas S. P. pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal pirminį 2010 m. lapkričio 8 d. vekselį.Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių 15 punkte nurodyta, kad Ä®PVÄ® nurodyti visi galimi vekselio įraÅ¡ai (Ä®PVÄ® delspinigių įraÅ¡as nenumatytas), o kiti vekselyje esantys įraÅ¡ai vekselio galiojimui neturi įtakos, todėl, esant ginčui tarp kreditoriaus ir skolininko, reikalavimas dėl delspinigių gali bÅ«ti patenkintas tik teismine tvarka.Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apeliantas akcentavo, kad praneÅ¡imai, kurie yra bÅ«tini vykdomajam įraÅ¡ui iÅ¡duoti, apeliantui nebuvo įteikti, dėl ko notarė negalėjo iÅ¡duoti vykdomųjų įrašų, nors vykdomais įraÅ¡as gali bÅ«ti iÅ¡duodamas tik pateikus įrodymus, jog praneÅ¡ta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims.Susitarimui dėl delspinigių netaikomos teisinius santykius dėl vekselių reglamentuojančios teisės normos, o 2010 m. lapkričio 8 d. vekselyje nurodytų delspinigių dydis (0,5 proc. per dienÄ ) aiÅ¡kiai neatitinka protingumo kriterijaus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė TelÅ¡ių rajono 4-ojo notarų biuro notarė L.

B. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad vekselis yra vienaÅ¡alis sandoris, todėl vekselio davėjas turi teisę nurodyti jame delspinigių mokėjimÄ . Atitinkamai vekseliuose yra paties ieÅ¡kovo įraÅ¡ai, kad vekseliai jam pateikti apmokėti, tačiau pinigų neturi ir jų apmokėti negali.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas S. P. praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovo ir trečiojo asmens turtinė padėtis nėra kaip nors susijusi su apeliaciniame skunde aptariamų vekselių iÅ¡davimo ar pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Nuostata vertybiniame popieriuje ir jo vykdomajame įraÅ¡e dėl delspinigių neturi jokios įtakos nei vekselio, nei jo vykdomajam įraÅ¡ui dalyje dėl pagrindinės pagal vekselį mokėtinos sumos galiojimui. Tuo tarpu reikalavimų ieÅ¡kovo nurodomo praneÅ¡imo formai įstatymas nenustato. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Sutinkamai su CPK 178 straipsniu kiekviena Å¡alis, kreipdamasi į teismÄ , privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas, atsakovui S. P. 2010 m. lapkričio 8 d. iÅ¡duotÄ vekselį prašęs pripažinti negaliojančiu tuo pagrindu, kad tarp Å¡alių susiklostę paskoliniai santykiai, įforminti paminėtu vekseliu, vėliau buvo transformuoti iÅ¡duodant kitÄ vekselį trečiajam asmeniui, jokių patikimų bei pakankamų įrodymų Å¡iam teiginiui pagrįsti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė bei Å¡iuo klausimu apsiribojo savo subjektyviais paaiÅ¡kinimais. Tuo tarpu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo ieÅ¡kinio nepripažįsta, o paties ieÅ¡kovo ranka užpildyti abiejų vekselių tekstai, patvirtinti jo paraÅ¡ais, tvirtina prieÅ¡ingai, negu jis teigia byloje.

Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vekselio vieÅ¡o patikimumo savybė suponuoja tai, kad vekselio turėtojas tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, laikomas sÄ Å¾iningu savininku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 2010 m. lapkričio 8 d. iÅ¡duoto vekselio pripažinimo negaliojančiu. Atitinkamai negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius patenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl duomenų iÅ¡reikalavimo apie atsakovo ir trečiojo asmens VMI teiktas pajamų/turto deklaracijos bei SODROS informacijÄ apie paminėtiems asmenims priskaičiuotÄ darbo užmokestį, teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina tiek aukščiau aptartos bylos aplinkybės, tiek tai, kad apeliantas trečiajam asmeniui iÅ¡duoto vekselio neginčija bei pripažįsta, kad pinigus pagal atsakovui iÅ¡duotÄ vekselį gavo, dėl ko teigtina, kad vekselių turėtojų turtinė padėtis nėra susijusi su apelianto nurodytu ieÅ¡kinio pagrindu. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija netenkina apelianto praÅ¡ymo dėl aukščiau nurodytų įrodymų iÅ¡reikalavimo. Be to, net ir sutinkant su ieÅ¡kovo versija, kad antrÄ vekselį jis iÅ¡davė vietoje pirmo, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡davęs antrÄ vekselį jam negrÄ Å¾inus pirmojo, elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, o tokio elgesio rizika bei teisinės pasekmės tenka jam pačiam.

Be to, byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovas reikÅ¡tų atsakovui pretenzijas dėl vekselio grÄ Å¾inimo.Nemaža dalis apeliacinio skundo skirta įrodyti, kad ginčijami vykdomieji įraÅ¡ai buvo iÅ¡duoti vekselių turėtojams nesilaikant Ä®PVÄ® 40 ir 47 straipsnių nuostatų. Tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų nuginčijamų apelianto nurodomu teisiniu pagrindu grindžiamas nebuvo, todėl teisėjų kolegija dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų nepasisako (CPK 265 str. 2 d., 312 str.).Sutinkamai su Ä®PVÄ® 2 straipsnio 2 dalimi, vekselį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam.

Ä®statymas taip pat numato bÅ«tinus vekselio rekvizitus, tarp kurių ir besÄ lyginį įsipareigojimÄ sumokėti nurodytÄ sumÄ , tačiau sÄ lygos dėl įsipareigojimo mokėti delspinigius, tarp paprastojo vekselio bÅ«tinų rekvizitų, nėra (Ä®PVÄ® 77 str.). Tiesa, minėto įstatymo 7 straipsnis nustato, kad vekselio davėjas gali nustatyti sÄ lygÄ , kad už vekselio sumÄ skaičiuojamos palÅ«kanos, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra. Atmetęs reikalavimÄ dėl vykdomųjų įrašų nuginčijimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vekselio davėjo ir vekselio turėtojo tarpusavio santykius reguliuoja ne vien Ä®PVÄ®, bet ir Civilinis kodeksas, kurio 6.70 straipsnio 1 dalis numato prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus, taigi ir delspinigius.

Kolegija sutinka, kad ieÅ¡kovo iÅ¡duotuose vekseliuose esantys įraÅ¡ai apie delspinigių mokėjimÄ savaime tokio vekselio negaliojančiu nedaro, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vykdomųjų įrašų pagal vekselius iÅ¡davimÄ bei ne ginčo tvarka pagal juos mokėtinas sumas reglamentuoja bÅ«tent Ä®PVÄ® (50, 81 str.), darytina iÅ¡vada, kad notarė, iÅ¡duodama ginčijamus vykdomuosius įraÅ¡us, negalėjo į jų pagrindu iÅ¡ieÅ¡komas sumas įtraukti delspinigių. Tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad aiÅ¡kiai skiriasi reikalavimų pagal vekselį pateikimo ir delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminai, kas savaime gali sukelti ginÄÄ tarp vekselio davėjo ir turėtojo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., Ä®PVÄ® 72 str.).Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų nuginčijimo iÅ¡ dalies tenkinamas, sumažinant vykdomosiose įraÅ¡uose nurodytas iÅ¡ieÅ¡kotinas sumas delspinigių dydžiais.Sprendimas dėl ginčijamais vykdomaisiais įraÅ¡ais ne ginčo tvarka iÅ¡ieÅ¡kotinų sumų sumažinimo liečia tiek atsakovo S. P., tiek ir trečiojo asmens M.

E. interesus, tačiau pastarasis nuo pat pradžios dalyvavo byloje, jam buvo suteikta galimybė tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme gintis bei teikti atsikirtimus į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl jo vardu iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o nuginčijimo, todėl teigti, kad skundžiamo sprendimo pakeitimas pažeidžia M. E. procesinės teises, nėra pagrindo.IeÅ¡kovo reikalavimas vertintinas 243 142,50 Lt (122 000 + 120 780 + 362,50), todėl tenkinus reikalavimÄ dėl pagal ginčo vykdomuosius įraÅ¡us iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos sumažinimo delspinigių suma (121 142,50 Lt), laikytina, jog tenkinama 49,8 proc. ieÅ¡kovo reikalavimų.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui N. M. iÅ¡ atsakovo S. P. priteistina 1851,56 Lt (3718 x 0,498) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (139 b. l.) iÅ¡laidoms atlyginti.IÅ¡ dalies naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , keistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.), priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. P. 1851,56 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį (33, 38 b. l.) iÅ¡laidoms atlyginti. Kita vertus, atsakovui S. P. priteistina 2126 Lt (4235 x 0,502) teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti.

Tokiu bÅ«du, įskaičius Å¡alių viena kitai mokėtinas bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, sumas, atsakovui S. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo N. M. priteistina 274,44 Lt (2126 – 1851,56) bylinėjimosi iÅ¡laidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Sumažinti pagal TelÅ¡ių rajono 4-ojo notarų biuro 2011 m. sausio 6 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä M.

E. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ iki 145 850 Lt (Å¡imto keturiasdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų).Sumažinti pagal TelÅ¡ių rajono 4-ojo notarų biuro 2011 m. birželio 1 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ iki 123 213,90 Lt (Å¡imto dvideÅ¡imt trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų trylikos litų 90 ct).

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo N. M. atsakovui S. P. 274,44 Lt (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis litus 44 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.KitÄ Å iaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ Priteisti N. M. iÅ¡ S. P. 1851,56 Lt (tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 56 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjai                                                                 Konstantinas Gurinas                                                                  Audronė Jarackaitė                                                                  Kazys KailiÅ«nas