Legislator Case Law & Legislation
2bbafd10-48c8-4c39-88a2-3002d5efc2cd AI generated

2bbafd10-48c8-4c39-88a2-3002d5efc2cd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 2bbafd10-48c8-4c39-88a2-3002d5efc2cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutartis, pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovo ir (duomenys neskelbtini) pirmininko Z. J. R..; taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 3765,06 Eur ieÅ¡kovo naudai;

Legislator headnote

AI generated

2bbafd10-48c8-4c39-88a2-3002d5efc2cd · Vilniaus miesto apylinkės teismas: IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas nesusitarė su atsakovu dėl jokių jo asmeninių darbų atlikimo, todėl, ieÅ¡kovo manymu, sumokėta 13 000 litų (3765,06 Eur) suma į trečiojo asmens kasÄ nebuvo įneÅ¡ta, o atsakovas įgijo juos sau. IeÅ¡kovas, motyvuodamas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo, teigia, jog atsakovas ginčo pinigų sumÄ 13 000 litų (3765,06 Eur) yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo ne kaip privatus fizinis asmuo, bet kaip trečiojo asmens atstovas, todėl gautus pinigus privalėjo apskaityti trečiojo asmens buhalterinėje apskaitoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-7610-909/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02754-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.1.14.6; 3.2.8.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa RaciÅ«tė, sekretoriaujant Katažynai Grinevič, dalyvaujant ieÅ¡kovui K. L. K. ir jo atstovei advokatei Akvilei Grikienytei - MuraÅ¡ovai, atsakovo Z. J. R. atstovui advokatui Algiui Tursui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. L. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Z. J. R. dėl be pagrindo įgytų lėšų ir palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) bendrija. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas K. L. K. kreipėsi į teismÄ su pradiniu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutartis, pasirašytas ieškovo ir (duomenys neskelbtini) pirmininko Z. J. R..;

2) taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 3765,06 Eur ieÅ¡kovo naudai;

3) priteisti iš atsakovo 1129,50 Eur palūkanų ieškovo naudai;

4) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 5 procentus procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Proceso eigoje ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl be pagrindo įgytų lėšų ir palÅ«kanų priteisimo. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 3765 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 941,27 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) nuomojo iÅ¡ Lietuvos Respublikos 1900 kv. m.

žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir Å¡iame pastate stovėjo pastatas – garažas, kuriame įrengti garažų boksai, kurie nuosavybes teise priklausė trečiojo asmens nariams, o ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė trečiajam asmeniui pageidavimÄ Å¾emės sklype ir ant garažo statyti statinius. IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, kaip Bendrijos pirmininko, pradėjo derybas dėl galimų Jungtinės veiklos sutarties ir su ja susijusių sutarčių sÄ lygų.

Todėl, ieÅ¡kovas ir atsakovas, kaip bendrijos pirmininkas, atstovaujantis trečiÄ jį asmenį, pasirašė sutartį, kurioje buvo įtvirtintas susitarimas, kad ryÅ¡ium su tuo, jog pasiraÅ¡oma Jungtinės veiklos sutartis ir padidėjo Bendrijos pirmininko darbo apimtis, ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 15 000 litų iÅ¡dėstant juos taip: 1) 1000 litų sumokant 2013 m. balandžio 17 d. dienÄ ; 2) 4000 litų po Jungtinės veiklos sutarties patvirtinimo notariÅ¡kai; 3) 5000 litų po leidimo statybai iÅ¡davimo dienos; 4) 5000 litų po pastato pridavimo naudojimui dienos.

Atsakovui, kaip bendrijos pirmininkui, 2013 m. balandžio 17 d. buvo sumokėta 1000 litų (289,62 Eur), šį faktÄ patvirtino raÅ¡ytinis atsakovo 2013 m. balandžio 17 d. patvirtinimas, jog atsakovas gavo Å¡iÄ sumÄ ir sutikdamas pasirašė. Minėta suma turėjo bÅ«ti įneÅ¡ta į trečiojo asmens kasÄ , tačiau kasos pajamų orderio, iÅ¡raÅ¡yto trečiojo asmens vardu, atsakovas ieÅ¡kovui nepateikė. 2013 m. birželio 20 d. tarp ieÅ¡kovo, kaip statytojo, ir trečiojo asmens, kaip bendrijos, atstovaujamos atsakovo, kaip bendrijos pirmininko, buvo pasiraÅ¡yta Sutartis dėl statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo (toliau - Sutartis dėl teisių suteikimo/įgijimo).

Å alys, atsižvelgdamos į tai, kad trečiasis asmuo nuomojo iÅ¡ Lietuvos Respublikos žemės sklypÄ ir Å¡iame pastate stovėjo pastatas – garažas, kuriame įrengti garažų boksai ir nuosavybes teise priklausė trečiojo asmens nariams, o ieÅ¡kovas pageidavo žemės sklype ir ant garažo statyti statinius, todėl Å¡alys susitarė, kad trečiasis asmuo perduoda ieÅ¡kovui teisę neterminuotai valdyti ir naudotis garažo, kaip pastato, konstrukcijomis, tame tarpe naujiems pastatams, patalpoms, įrenginiams ir/ar inžineriniams tinklams, tame tarpe automobilių parkavimo aikÅ¡telei statyti ir vykdyti statiniuose Å«kinę – komercinę bei paslaugų paskirties veiklÄ (Sutarties dėl teisių suteikimo/įgijimo 1.1 punktas). 2013 m. birželio 20 d. prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį dėl teisių suteikimo/įgijimo atsakovui, kaip bendrijos pirmininkui, buvo sumokėta 10 000 litų (2896,20 Eur), kadangi atsakovas Å¡ios pinigų sumos pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo kaip Sutarties dėl teisių suteikimo/įgijimo įvykdymo užtikrinimo.

Atsakovas nepateikė ieÅ¡kovui trečiojo asmens atsiskaitomosios sÄ skaitos numerio, motyvuodamas tuo, kad trečiasis asmuo keičia bankÄ . Pinigų sumokėjimÄ atsakovui patvirtina raÅ¡ytinis atsakovo patvirtinimas Sutartyje dėl teisių suteikimo/įgijimo, jog atsakovas pinigus gavo ir tuo patvirtino paraÅ¡u. Pinigų suma turėjo bÅ«ti įneÅ¡ta į trečiojo asmens kasÄ , tačiau kasos pajamų orderio, iÅ¡raÅ¡yto trečiojo asmens vardu, atsakovas ieÅ¡kovui nepateikė. IeÅ¡kovas nurodo, kad 2013 m. liepos 3 d. sutartimi ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui, kaip bendrijos pirmininkui, papildomai 2000 litų (579,24 Eur).

Tai patvirtina abiejų Å¡alių paraÅ¡ai ant papildomos 2013 m. liepos 3 d. sutarties, o Å¡i pinigų suma turėjo bÅ«ti įneÅ¡ta į trečiojo asmens kasÄ . Kasos pajamų orderio, iÅ¡raÅ¡yto trečiojo asmens vardu, atsakovas ieÅ¡kovui nepateikė. Taigi, ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui iÅ¡ viso 13 000 litų (3765,06 Eur). Atsakovo, kaip bendrijos pirmininko, statusÄ patvirtina iÅ¡plėstinis Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as, atsakovas buvo trečiojo asmens pirmininku nuo 2003 m. rugsėjo 30 d. ir yra iki Å¡iol. 2013 m. spalio 16 d.

įvyko trečiojo asmens narių ir boksų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta atsakovÄ Ä¯galioti pasiraÅ¡yti Jungtinės veiklos sutartį. 2013 m. lapkričio 17 d. ieÅ¡kovas raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu kreipėsi į atsakovÄ , kaip bendrijos pirmininkÄ , kuriame ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ apie tai, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip bendrijos pirmininko padėtimi, reikalaudamas iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigų asmeniÅ¡kai ir nepateikdamas trečiojo asmens atsiskaitomosios sÄ skaitos numerio. Atsakovas 2013 m. lapkričio 17 dienos atsakymu informavo ieÅ¡kovÄ , kad jis atstovauja trečiÄ jį asmenį, o ne asmeninius savo interesus, tačiau 13 000 litų (3765,06 Eur) sumai kasos pajamų orderio nepateikė, tik nurodė trečiojo asmens atsiskaitomosios sÄ skaitos numerį: (duomenys neskelbtini).

Nuo to laiko ieÅ¡kovas kitus mokėjimus atliko į trečiojo asmens atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . Sutartimi dėl teisių suteikimo/įgijimo, 2013 m. gruodžio 13 d. tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens, atstovaujamo atsakovo kaip bendrijos pirmininko, buvo pasiraÅ¡yta Jungtinės veiklos sutartis, pagal kuriÄ Å¡alys įsipareigojo bendrai veikti, kooperuodami savo turtÄ , darbÄ , žinias siekiant Å¡ių bendrų tikslų – žemės sklype pastatyti ne aukÅ¡tesnį kaip dviejų aukÅ¡tų statinį, rekonstruoti esamÄ garažų pastatÄ , virÅ¡ jo pastatant ne aukÅ¡tesnį kaip dviejų aukÅ¡tų statinį, įrengiant naujai pastatytuose pastatuose patalpas autoservisui, biurui, komercinei veiklai (iÅ¡skyrus pramogų, laidojimo, ritualines, degalinių), automobilių parkavimui bei inžineriniams tinklams, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus (Jungtinės veiklos sutarties 2 straipsnis).

Pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.1 b punktÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui 100 000 litų (28962,00 Eur). IeÅ¡kovas pažymi, kad ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį trečiojo asmens atžvilgiu dėl dalies Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, o trečiajam asmeniui pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl skolos priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-108-925/2019. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu atsakovas, teikdamas teismui paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad pagal Sutartį dėl teisių suteikimo/įgijimo ir jos priedus 13000 litų (3765,06 Eur) suma buvo sumokėta ne trečiajam asmeniui, bet atsakovui asmeniÅ¡kai už jo atliktÄ darbÄ .

IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas nesusitarė su atsakovu dėl jokių jo asmeninių darbų atlikimo, todėl, ieÅ¡kovo manymu, sumokėta 13 000 litų (3765,06 Eur) suma į trečiojo asmens kasÄ nebuvo įneÅ¡ta, o atsakovas įgijo juos sau. IeÅ¡kovas, motyvuodamas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo, teigia, jog atsakovas ginčo pinigų sumÄ 13 000 litų (3765,06 Eur) yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo ne kaip privatus fizinis asmuo, bet kaip trečiojo asmens atstovas, todėl gautus pinigus privalėjo apskaityti trečiojo asmens buhalterinėje apskaitoje.

Tačiau, ieÅ¡kovo žiniomis, pinigai į trečiojo asmens kasÄ nebuvo įneÅ¡ti. IeÅ¡kovo ir atsakovo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, jie buvo susiklostę tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens, kadangi tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens buvo sudarytos sutartys, kurias sudarydamas atsakovas veikė kaip bendrijos pirmininkas. Atsakovas atsiliepimu prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas pradiniu ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiomis 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. tarp Å¡alių sudarytas paslaugų teikimo sutartis, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 3 765,06 Eur ieÅ¡kovo naudai.

Tačiau ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu, pakeitęs ieÅ¡kinio teisinį ir faktinį pagrindÄ , atsisakė ginčyti tarp Å¡alių sudarytas 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. paslaugų teikimo sutartis, nors ieÅ¡kovas nurodo, kad 13 000 litų (3765,06 Eur) atsakovui, kaip bendrijos pirmininkui, sumokėjo Å¡iÄ sumÄ Å¡ių sutarčių pagrindu. Todėl atsakovas, atsisakęs ginčyti sutartis, tuo pačiu pripažįsta, kad jos sudarytos teisėtai ir sutarčių pagrindu už ieÅ¡kovo interesais jam suteiktas paslaugas sumokėjo atsakovui 13 000 litų atlygį.

Atsakovas neigia ir ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl pinigų pasisavinimo ir pinigų įneÅ¡imo į Bendrijos kasÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas parengė ne tik 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutartis, bet ir 2013 m. birželio 12 d. susitarimÄ prie 2013 m. balandžio 17 d. sutarties, kuriuose įvardino atsakovÄ ne kaip bendrijos pirmininkÄ , o kaip fizinį asmenį, kuriam sumokama už papildomÄ organizacinį darbÄ ir dokumentų paruoÅ¡imÄ sutarčiai sudaryti, padidėjus jo darbo krÅ«viui.

Dėl to reikėjo gauti bendrijos narių pritarimus sutarčiai sudaryti, derinti sÄ lygas, aiÅ¡kinti sutarties įgyvendinimo naudÄ , atlikti organizacinį darbÄ , bendrauti su valstybinėmis įmonėmis ir kt. Todėl atsakovas nurodo, kad bÅ«tent už šį darbÄ atsakovui buvo sumokėti 13 000 litų, nors iÅ¡ viso buvo sutarta dėl 20 000 litų. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas yra verslininkas, todėl jam turi bÅ«ti taikyti didesnio atidumo rÅ«pestingumo bei teisinio – buhalterinio iÅ¡prusimo kriterijai.

IeÅ¡kovas, teigdamas, kad 13 000 litų perdavęs atsakovui atsiskaitymui su trečiuoju asmeniu dar iki jungtinės veiklos sutarties pasiraÅ¡ymo, Å¡ios sumos neįtraukė į Jungtinės veiklos sutartį, mažindamas savo mokestinę naÅ¡tÄ trečiajam asmeniui nuo 10 000 litų iki 87 000 litų, nepasisakė dėl Å¡ių sumų užskaitymo bÅ«simų mokėjimų sÄ skaita, todėl tai patvirtina, kad 13 000 litų buvo sumokėti už atsakovo darbÄ . Taipogi priduria, kad gautų pinigų įneÅ¡ti į Bendrijos kasÄ ir juos apskaityti atsakovas, bÅ«damas Bendrijos pirmininku, niekaip negalėjo, nes tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi pinigų gavimo ir sutarčių pasiraÅ¡ymo momentu ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nesiejo jokie sutartiniai santykiai.

IeÅ¡kovas yra pats nurodęs, jog Bendrija įsipareigojo sumokėti 100 000 litų (28 962 Eur) tik pasiraÅ¡ius 2013 m. gruodžio 18 d. Jungtinės veiklos sutartį, todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas turėjo gautus iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus įneÅ¡ti į trečiojo asmens kasÄ ir už kÄ . Atsakovas argumentuoja, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡tarauja teigdamas, jog Å¡alių nesiejo sutartiniai santykiai. Pasisakydamas prieÅ¡ingai, atsakovas tai įrodinėja 2013 m. birželio 12 d. sutartimi, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas siekė įgyvendinti savo turtinį interesÄ , bendrijos nuomojamame žemės sklype, pastatyti autoservisÄ ir iÅ¡ jo eksploatacijos gauti pelnÄ .

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas, teikdamas savo paaiÅ¡kinimus civilinėje byloje Nr. e2-108-925/2019, kad atsakovas pasisavino iÅ¡ trečiojo asmens pinigus, pripažįsta, kad tai Bendrijos pinigai, o ne ieÅ¡kovo, todėl ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita prieÅ¡tarauja minčių nuoseklumui bei logikai. IeÅ¡kovas yra nurodęs, kad 2013 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į atsakovÄ pareiÅ¡kimu dėl piktnaudžiavimo ir nepagrįsto pinigų reikalavimo, su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl 13 000 litų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo kreipėsi 2020 m. sausio 27 d., t. y. po Å¡eÅ¡erių metų ir tik po anksčiau minėtos iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos, kurioje jam nepavyko įrodyti, kad 13 000 litų pirmininkui perdavė atsiskaitymams pagal Jungtinės veiklos sutartį, todėl atsakovas teigia, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir juo ieÅ¡kovas siekia sumažinti savo pinigines prievoles Bendrijai dydį.

IeÅ¡kovas dublike atsikerta į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus ir nurodo, kad patikslintame ieÅ¡kinyje ir ieÅ¡kovo reikalavimas pirminiame ieÅ¡kinyje yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tik jas detalizuoja, iÅ¡plečia, todėl atsakovo pozicija, kad buvo pakeistas tiek ieÅ¡kinio dalykas, tiek ieÅ¡kinio pagrindas, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė teigia, kad ginčo sutartys 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d., buvo sudarytos ne tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, o tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens, atstovaujamo atsakovo, kaip Bendrijos pirmininko ir atlikti mokėjimai yra avansinės įmokos, atliekančios mokėjimo ir įrodomÄ jÄ funkcijas ir nurodo Å¡ias patvirtinančias aplinkybes:

1) sutarties preambulėje nurodytos sutarties šalys yra trečiasis asmuo ir atsakovas, kaip fizinis asmuo, bei ieškovas. Tad jeigu sutartis būtų buvusi sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, sutartyje kaip sutarties šalis būtų nurodytas atsakovas be jo pareigybės. Tuo tarpu, 2013 m. balandžio 17 d. patvirtinimas, papildoma 2013 m. liepos 3 d. sutartis yra išeinantys iš sutarties, ir turi būti vertinami kaip sutarties priedai, todėl nepriklausomai nuo to, kad jose pasirašantis asmuo yra atsakovas, jis veikė kaip trečiojo asmens atstovas, kas buvo nurodyta ir sutarties preambulėje;

2) sutartyje nurodytos bÅ«simos Jungtinės veiklos sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės, jog jÄ pažeidus atsakovas privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pinigus. Taigi Å¡alys susitarė, kad neįvykdžius jungtinės veiklos sutarties avansinės įmokos turės bÅ«ti grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui;

3) ginčo sutartys buvo pasiÅ«lytos ir užpildytos iÅ¡ atsakovo pusės 2013 m. balandžio 17 d. sutartis buvo parengta ir suraÅ¡yta paties atsakovo. IeÅ¡kovui nesutikus dėl tam tikrų sÄ lygų, ji buvo anuliuota (perbraukta) ir ieÅ¡kovo ranka suraÅ¡yta iÅ¡ naujo, 2013 m. balandžio 17 d. patvirtinimas, 2013 m. liepos 3 d. sutartis buvo pasiÅ«lyti ir suraÅ¡yti paties atsakovo. Tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens buvo sudarytos sutartys ir pagal jas atlikti avansiniai mokėjimai trečiojo asmens naudai, todėl pinigai turėjo bÅ«ti įneÅ¡ti į Bendrijos kasÄ .

IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, jog nurodytos aplinkybės dėl susitarimų su atsakovu dėl jo asmeninių darbų atlikimo neatitinka tikrovės ir nepagrįstos jokiomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis. IeÅ¡kovas teigia, jog senaties termino pateikti ieÅ¡kinį nepraleido, kadangi ieÅ¡kovo teisių pažeidimas paaiÅ¡kėjo tik nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-108-925/2019, nes kaip matyti iÅ¡ 2019 m. spalio 3 d. sprendimo apraÅ¡omosios dalies trečiasis asmuo, pareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo atžvilgiu, reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti sumÄ , kuri buvo sutarta kaip ieÅ¡kovo įnaÅ¡as, t. y. 10 0000 litų (28962,00 Eur), atėmus ieÅ¡kovo jau sumokėtÄ dalį (4237,00 Eur), bet neįtraukė ieÅ¡kovo jau sumokėtos 3765,06 Eur sumos.

Atsakovas triplike palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai nurodydamas, kad byloje pateiktų sutarčių turinys paneigia dubliko iÅ¡dėstytus argumentus, jog sutartys buvo sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens. Šį argumentÄ paneigia faktas, kad ieÅ¡kovas 2013 m. gruodžio 12 d., po pusės metų nuo sutarčių su atsakovu sudarymo, su Bendrija sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuriÄ patvirtino notaras ir tai sÄ lygoja, kad ieÅ¡kovas žinojo ir suprato, kad 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. liepos 3 d., 2013 m. balandžio 17 d, sutartis pasiraÅ¡o atsakovu, kaip su fiziniu asmeniu, o ne su Bendrija.

Atsakovas priduria, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti palÅ«kanas yra negalimas, kadangi yra praleistas 5 metų senaties terminas, kadangi ieÅ¡kinį pateikė 2020 m. sausio 27 d., o apie galimÄ pažeidimÄ sužinojo iki 2013 m. lapkričio 17 d., kai surašė ir pateikė atsakovui pareiÅ¡kimÄ dėl 13 000 litų grÄ Å¾inimo. PasiraÅ¡ius Jungtinės veiklos sutartį, ieÅ¡kovas 7 metus Å¡ios sumos iÅ¡ atsakovo nereikalavo, todėl toks ieÅ¡kovo reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestinas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus ir argumentus.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas 2013 m. lapkričio 17 d. gavęs atsakymÄ Ä¯ jo pareiÅ¡kimÄ sužinojo, kad gautus pinigus atsakovas pasiėmė sau bei jų neįnešė į Bendrijos kasÄ . Nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-108-925/2019, atsakovas posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad pinigus jis gavo asmeniÅ¡kai, tačiau paklausus atsakovo – kokius darbus asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui atliko, atsakovas neatsakė. IeÅ¡kovas teigia, kad asmeniÅ¡kai jis su atsakovu jokių reikalų neturėjo, nebuvo jokių asmeninių sutartinių santykių.

Taigi, atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita. Atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, kadangi raÅ¡te nurodyta, kad atstovauja BendrijÄ , o teisme pareiÅ¡kė, kad tai asmeniniai pinigai. IeÅ¡kovas pridÅ«rė, kad Bendrija reikalauja pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes jis turi prievolę Bendrijai. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė patvirtino, kad tikslindamas ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas atsisakė pradiniame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyto reikalavimo dėl 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis), nurodė, kad ieÅ¡kinio atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos.

IeÅ¡kovo atstovė palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje ir dublike iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pirmoji sutartis buvo pasiraÅ¡yta su Bendrijos pirmininku, visos kitos sutartys yra kaip pagrindinės sutarties priedai. Taigi, ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo susitarė dėl avanso trečiojo asmens naudai. 2013 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tiÅ¡ku atsakymu atsakovas pripažino, kad veikė trečiojo asmens vardu, t. y. pripažino, kad sutartis pasirašė ne asmeniÅ¡kai, o Bendrijos vardu.

IeÅ¡kovo atstovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas dėl palÅ«kanų priteisimo nėra praleistas, nes pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, be to, palÅ«kanos yra paskaičiuotos už penkerių metų laikotarpį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime ir triplike iÅ¡dėstytus nesutikimo su patikslintu ieÅ¡kiniu motyvus, prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl palÅ«kanų priteisimo, prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pinigai buvo sumokėti. Sudarytos trys sutartys nėra ginčijamos. Šalis siejo asmeniniai santykiai, o darbai, už kuriuos buvo sumokėta, buvo atlikti asmeniškai ieškovui, todėl ir pinigai buvo sumokėti atsakovui, kaip fiziniam asmeniui. Į teismo posėdį trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Byloje yra pateiktas trečiojo asmens pareiÅ¡kimas, kuriame jis nurodo, kad trečiasis asmuo neturi materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatytos ginčui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo Bendrija nuomojo iÅ¡ Lietuvos Respublikos 1900 kv. m. žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir Å¡iame pastate stovėjo pastatas – garažas, kuriame įrengti garažų boksai, kurie nuosavybes teise priklausė trečiojo asmens nariams, o ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė trečiajam asmeniui pageidavimÄ Å¾emės sklype ir ant garažo statyti statinius.

Byloje pateikta Jungtinės veiklos sutartis, kuri buvo pasiraÅ¡yta 2013 m. gruodžio 18 d. tarp ieÅ¡kovo ir Bendrijos, pagal kuriÄ Å¡alys įsipareigojo bendrai veikti, kooperuodami savo turtÄ , darbÄ , žinias siekiant Å¡ių bendrų tikslų – žemės sklype pastatyti ne aukÅ¡tesnį kaip dviejų aukÅ¡tų statinį, rekonstruoti esamÄ garažų pastatÄ , virÅ¡ jo pastatant ne aukÅ¡tesnį kaip dviejų aukÅ¡tų statinį, įrengiant naujai pastatytuose pastatuose patalpas autoservisui, biurui, komercinei veiklai (iÅ¡skyrus pramogų, laidojimo, ritualines, degalinių), automobilių parkavimui bei inžineriniams tinklams, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus.

Ši Jungtinės veiklos sutartis 2020 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu pripažinta negaliojančia ab initio. 2013 m. balandžio 17 d. buvo pasirašyta sutartis, kurioje buvo įtvirtintas susitarimas dėl ieškovo įsipareigojimo sumokėti atsakovui 15 000 litų išdėstant juos taip: 1) 1000 litų sumokant 2013 m. balandžio 17 d.; 2) 4000 litų po jungtinės veiklos sutarties patvirtinimo notariškai;

3) penkis tūkstančius litų po leidimo statybai išdavimo dienos;

4) penkis tÅ«kstančius litų po pastato pridavimo naudojimui dienos. 2013 m. liepos 3 d. papildoma sutartimi patvirtinta, kad ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui 2000 litų (579,24 Eur). Tai patvirtina abiejų Å¡alių paraÅ¡ai ant papildomos 2013 m. liepos 3 d. sutarties. 2013 m. birželio 20 d. tarp ieÅ¡kovo, kaip statytojo, ir trečiojo asmens, kaip Bendrijos, atstovaujamos atsakovo kaip Bendrijos pirmininko, buvo pasiraÅ¡yta Sutartis dėl statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo. Å alys susitarė, kad trečiasis asmuo perduoda ieÅ¡kovui teisę neterminuotai valdyti ir naudotis garažo, kaip pastato, konstrukcijomis, patalpoms, įrenginiams ir/ar inžineriniams tinklams, tame tarpe automobilių parkavimo aikÅ¡telei statyti ir vykdyti statiniuose Å«kinę – komercinę bei paslaugų paskirties veiklÄ .

Dėl reikalavimo priteisti be pagrindo įgytas lėšas Byloje nekilo ginčas dėl fakto, kad ieÅ¡kovas dalimis sumokėjo atsakovui iÅ¡ viso 13 000 litų (3765,06 Eur), Å¡alys Å¡ias aplinkybes patvirtino. Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita be teisėto pagrindo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto iÅ¡reikalauti negalima.

Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis iÅ¡nyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtÄ asmeniui atsiranda pareiga grÄ Å¾inti įgytÄ turtÄ kaip įgytÄ be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti turtÄ , jis turi bÅ«ti asmens realiai gautas, o jo iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (pvz., taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natÅ«ra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos bÅ«dus) nėra teisinio pagrindo arba tokius bÅ«dus taikant pažeistos asmens teisės bÅ«tų apgintos nevisiÅ¡kai.

Savo ruožtu tai reiÅ¡kia, kad be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo bÅ«das. Pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ neeliminuoja nei turtÄ Ä¯gijusio asmens sÄ Å¾iningumas, nei atliktų veiksmų pobÅ«dis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ institutas yra bendrojo teisės principo „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius Å¡ias sÄ lygas:

1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmens nesÄ Å¾iningumo aspektas turi bÅ«ti nustatomas ir vertinamas kartu su kitomis nurodytomis sÄ lygomis, tačiau jis nėra esminis, lemiantis nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymÄ (netaikymÄ ). Pažymėtina, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės Å¡alis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios Å¡alies veiksmų, kuriuos Å¡i atliko iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas. Taigi, aplinkybę, kad asmuo turtÄ Ä¯gyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieÅ¡kovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, prieÅ¡ingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl nepagrįsto atsakovo praturtėjimo ieÅ¡kovo sÄ skaita. Å io reikalavimo pagrįstumui bÅ«tina nustatyti visas nepagrįsto praturtėjimo prielaidas. Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių.

Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Penkta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Šešta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.

Septinta, atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Teismo vertinimu, aplinkybė, kuomet ieÅ¡kovas perdavė 13 000 litų (3765,06 Eur) atsakovui vertintina kaip atitinkanti aukščiau nurodytas 1-5 prielaidas, kadangi dėl atliktų ieÅ¡kovo mokėjimų, ieÅ¡kovo turtas atitinkamai sumažėjo, o atsakovo padidėjo, Å¡i situacija buvo aktuali ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ ir ieÅ¡kovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos.

Visgi, teismas laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena pagrindinių prielaidų - atsakovo praturtėjimas turi bÅ«ti be teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). IeÅ¡kovas byloje įrodinėjo, kad susitarimas, kuriuo ieÅ¡kovas įsipareigojo dalimis iÅ¡ viso sumokėti 15 000 litų buvo sudarytas su atsakovu, kaip su Bendrijos pirmininku, o ne su atsakovu, kaip su fiziniu asmeniu. IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovas privalėjo įneÅ¡ti ieÅ¡kovo sumokėtus pinigus į Bendrijos kasÄ .

Tačiau su Å¡iais teiginiais nėra pagrindo sutikti, ieÅ¡kovo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. IÅ¡ byloje esančio pagrindinio susitarimo, kuriame aptariamos pinigų mokėjimo sÄ lygos ir terminai, matyti, kad „<...> Å¡alys susitarė, kad K. L. K. įsipareigoja sumokėti Z. J. R. penkiolika tÅ«kstančių litų <...>“. Å iame susitarime nenurodyta, kad ieÅ¡kovas pinigus įsipareigojo sumokėti bÅ«tent Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui. IÅ¡ susitarimo turinio nustatyta, kad pinigų sumokėjimo tikslas – kompensacija už padidėjusį darbo krÅ«vį, t. y. papildomÄ atsakovo organizacinį darbÄ , dokumentų parengimÄ Jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti.

Laikytina, kad tarp šalių susiklostė faktiniai ikisutartiniai santykiai dėl pagalbos įgyvendinant siekį pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį. Tai, kad susitarimo rekvizituose nurodant šalis įvardintas ieškovas ir atsakovas, kaip Bendrijos pirmininkas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pinigai turėjo būti sumokėti pačiai Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad 2013 m. liepos 3 d. papildomoje sutartyje šalys sutarė, kad ieškovas ir atsakovas susitarė, kad už papildomus darbus ieškovas sumokėjo atsakovui 2 000 litų.

Å iame susitarime Bendrija, kaip susitarimo Å¡alis, nėra įvardijama. Taigi Å¡i sutartis dar kartÄ patvirtina, kad sutartiniai santykiai siejo, bÅ«tent ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ , o ne ieÅ¡kovÄ ir BendrijÄ . Sutiktina su atsakovo argumentu, kad gautų pinigų atsakovas negalėjo įneÅ¡ti į Bendrijos kasÄ , kadangi tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pats ieÅ¡kovas nurodo, kad Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, įsipareigojo sumokėti 100 000 litų (28 962 Eur) tik pasiraÅ¡ius Jungtinės veiklos sutartį.

IÅ¡ esmės atsakovas ir ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad 13 000 litų suma buvo sumokėta siekiant vykdyti planÄ pagal Bendrijos interesus, t. y. žemės sklype pastatyti ne aukÅ¡tesnį kaip dviejų aukÅ¡tų statinį, rekonstruoti esamÄ garažų pastatÄ , virÅ¡ jo pastatant ne aukÅ¡tesnį kaip dviejų aukÅ¡tų statinį, įrengiant naujai pastatytuose pastatuose patalpas autoservisui, biurui, komercinei veiklai, automobilių parkavimui bei inžineriniams tinklams, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus.

Teismo vertinimu, svarbus yra vien faktas, jog ieÅ¡kovas su atsakovu tarėsi dėl atitinkamos sumos sumokėjimo, derino mokėjimų atlikimo planÄ bei laikotarpį ir su tuo susijusių aplinkybių. Å ios bylos kontekste, laikytina, kad ieÅ¡kovas byloje nepaneigė aplinkybių, patvirtinančių, kad pinigai buvo sumokėti esant susitarimui, t. y. teisiniam pagrindui. 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutartys yra teisėtos, nenuginčytos. Pats ieÅ¡kovas yra pripažinęs, kad pinigus mokėjo sutarčių pagrindu.

Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad atsakovas praturtėjo nesÄ Å¾iningai ir nesant teisinio pagrindo. IeÅ¡kovui neįrodžius nepagrįsto praturtėjimo vienos iÅ¡ sÄ lygų, t. y. aplinkybės, kad turtas įgytas be teisinio pagrindo, konstatuojama, kad nenustačius visų CK 6.237 straipsnio taikymui bÅ«tinų sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 3765,06 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, todėl Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas. Atmetus pagrindinį patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 3765,06 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, atmestini ir iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl 941,27 Eur palÅ«kanų ir bei dėl 5 procentų procesinių palÅ«kanų priteisimo.

Kiti procesiniuose dokumentuose Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

IeÅ¡kovui atsisakius pradiniame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo dėl 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutarčių, pasiraÅ¡ytų tarp ieÅ¡kovo ir Bendrijos pirmininko, pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis), yra pagrindas priimti atsisakymÄ ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Byloje ieÅ¡kovas yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kinys yra atmestas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktas atsakovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovas byloje patyrė iÅ¡ viso 1550 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (750 Eur už atsiliepimo į pradinį ieÅ¡kinį pateikimÄ + 550 Eur už atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikimÄ + 250 Eur už tripliko parengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, atsakovo praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis (1550 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieÅ¡kinį atmetus, atsakovas turi teisę į praÅ¡omo priteisti dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovui Z. J. R. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. L. K. priteistina 1550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl paÅ¡to iÅ¡laidų Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos Å¡ioje byloje (7,37 Eur) priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). PaÅ¡to iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti teismui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nutraukti civilinę bylÄ dalyje dėl pradiniame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo dėl 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. L. K. atsakovo Z. J. R. naudai 1550 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. L. K. 7,37 Eur (septynis eurus 37 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Justa RaciÅ«tė