A-438-2568-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438–2568/2012

Teisminio proceso Nr. 3–61–3–02543–2011–1

Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

proceso dalyviams ir jų atstovams nedalyvaujant,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. L. 2011 m. lapkričio 18 d. pirmosios instancijos teismui padavė skundą, kurį patikslino 2012 m. kovo 14 d., prašydama panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22–1252 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ ir įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti I. L. tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2008 m. – 2011 m. laikotarpiu: 1 žieminę kepurę, 3 vasarines kepures, 2 švarkus, 1 vasarinę striukę, 1 kelnes, 1 megztinį, 3 palaidines ilgomis rankovėmis, 2 palaidines trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 3 poras batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių, 1 diržą.

Pareiškėja paaiškino, kad 2008–2011 m. laikotarpiu jai, Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo prižiūrėtojai, nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausančios išduoti tarnybinės uniformos dalys. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl piniginės kompensacijos už laiku neišduotas uniformos dalis išmokėjimo, bet jos prašymas buvo atmestas. Remiantis T. K. departamente statuto 18 str. nuostatomis, pareigūnai dėvi nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai. Teisingumo ministro 2003–04–25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos. Kai kurioms uniformos dalims maksimalus dėvėjimo terminas yra nustatytas nuo 1 iki 2 metų, todėl šių dalių neišdavus pareigūnai priversti patys rūpintis tarnybine uniforma. Be to, minėtu įsakymu patvirtintos tvarkos 1 p. numatyta, jog gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Taigi įstaigai pirmiausia kyla pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą, o esant prašymui, pasibaigus dėvėjimo terminui, sprendžiama dėl kompensacijos mokėjimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nevykdė pareigos aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma ar jos dalimis bei atsisakė išmokėti piniginę kompensaciją. Pareiškėjos teigimu, finansinių išteklių trūkumas negali būti pateisinama priežastimi tarnybinėms uniformoms neišduoti. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, jog tokios praktikos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63–295/2009, 2008 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556–111/2008).

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI–K) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis nustatyta tvarka dėl piniginės kompensacijos pareigūnai kreipiasi į įstaigos direktorių, kuris įvertinęs tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar gali būti išmokėta kompensacija. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja šia tvarka nesivadovavo, į įstaigos vadovą nesikreipė, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos nebuvo svarstytas. Atsakovas akcentavo, jog 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų, atsakymas pateiktas tinkamai. Atsakovo vertinimu, kompensaciją pareigūnai gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjos I. L. skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti I. L. tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2008 m. – 2011 m. laikotarpiu: 1 žieminę kepurę, 3 vasarines kepures, 2 švarkus, 1 vasarinę striukę, 1 kelnes, 1 megztinį, 3 palaidines ilgomis rankovėmis, 2 palaidines trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 3 poras batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių, 1 diržą. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas pareiškėjos I. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja yra statutinė Lukiškių TI–K valstybės tarnautoja. Laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjai Lukiškių TI–K išdavė: 2008 m. spalio mėn. – 1 porą žieminių batų, 2010 m. sausio mėn. – 2 palaidines ilgomis rankovėmis, 1 palaidinę trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 antpečius marškiniams, 1 antpečius kostiumui be pynutės, 4 sagas, 1 jaunesniojo pareigūno darbo kostiumą (naudotą), 2011 m. vasario mėn. – 1 kelnes, 1 pusvilnonį megztinį, 1 palaidinę ilgomis rankovėmis, 2012 m. sausio mėn. – 1 porą batų. 2011 n, rugsėjo 23 d. pareiškėja raštu kreipėsi į Lukiškių TI–K dėl tarnybinių uniformų. Lukiškių TI–K 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. 22–1252 informavo pareiškėją, kad tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2011 m. rugpjūčio mėn. yra finansinių lėšų trūkumas. Nurodė, kad pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką reglamentuoja Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą pareiškėjai išduoti naujas tarnybinės uniformos dalis.

Teismas akcentavo, jog T. K. departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas, redakcija galiojusi iki 2011 m. gruodžio 7 d.) 18 straipsnis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos, patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 (toliau – ir Tvarka) 1 – 4 punktai, patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pasibaigus Teisingumo ministro patvirtintoms tarnybinės uniformos dėvėjimo normoms, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos, jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos tam tikrų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys jai nebuvo išduotos. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo į atsakovą kreipėsi tik 2011 m. rugsėjo 23 d., atsakovas šio prašymo netenkino. Tačiau, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl atsisakymo pareiškėjai išmokėti kompensaciją, bet dėl įstatymo numatytos pareigos aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nevykdymo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, minėtos faktinės aplinkybės patvirtina ir atsakovas sutinka, kad ši pareiga nebuvo vykdoma nei iki pareiškėjos prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo pateikimo, nei vėliau, atsisakius patenkinti minėtą prašymą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjai nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimą, yra konstatavęs, kad „aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja“ (2011 m. kovo 14 d. sprendimas adm. byloje Nr. A63– 2434/2011). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog konstatavus, kad Lukiškių TI–K neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, atsakovas įpareigotinas nustatyta tvarka išduoti pareiškėjai tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 90 str.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, jog atsakovo atstovė per teismo posėdį prašė, skundo tenkinimo atveju, įpareigojimo terminą pratęsti iki šešių mėnesių, nes įstaiga šiuo metu neturi papildomų lėšų. Paaiškino, kad paskirti asignavimai 2012 metams uniformoms įsigyti, tačiau uniformos dalys dar nėra įsigytos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir atsakovo prašymą, padarė išvadą, jog tinkamam pareiškėjos teisių įgyvendinimui, jos interesų apsaugai užtikrinti, nurodytiems veiksmams atlikti vieno mėnesio terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo yra pakankamas. Pirmosios instancijos teisno vertinimu, atsakovas jau gana seniai žino aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis problemas, todėl jų išsprendimui pusės metų terminas yra neproporcingas pareiškėjos ir atsakovo interesų gynimo pusiausvyrai.

Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog pareiškėja, formuluodama skundo dalyką, nurodė, kad skundžiamas atsakovo raštas yra administracinis sprendimas, todėl prašė jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 – 2 dalyse yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjos prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjai nėra nustatomos teisės ar pareigos, juo atsisakoma atlikti tam tikrus veiksmus.

Tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami.

Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999 m. sausio 14 d. įstatymą Nr. VIII–1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999 m. birželio 17 d. įstatymą Nr. VIII–1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus.

Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčijamame rašte buvo nurodyta tik informacija dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, todėl teisme nagrinėjamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime pareigūnams kasmet iš Valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atsakovas paaiškina, kad per 1 (vieno) mėnesio laikotarpį nuo teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, Lukiškių TI–K negalės išduoti pareiškėjai tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, t. y.: vasarinė kepurė – 3 vnt., žieminė kepurė – 1 vnt., švarkas – 2 vnt., vasarinė striukė – 1 vnt., kelnės – 1 vnt., megztinis – 1 vnt., palaidinė ilgomis rankovėmis – 3 vnt., palaidinė trumpomis rankovėmis – 2 vnt., kaklaraištis – 1 vnt., bateliai – 3 poros, žieminiai batai – 1 pora, demisezoniniai batai – 1 pora, pirštinės – 1 pora, kelnių odinis diržas – 1 vnt., kadangi ataskaitiniu laikotarpiu Lukiškių TI–K yra susidaręs 491,0 tūkst. Lt kreditorinis įsiskolinimas, dėl ko papildomų lėšų įstaiga neturi. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog dėl šios priežasties pilnai aprūpinti tarnybine uniforma pareiškėją I. L. Lukiškių TI–K tikrai neturės galimybės. Atakovo nuomone, norint užtikrinti pareiškėjos aprūpinimą tarnybine uniforma, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo vėlesniam laiko tarpui, t. y. šešiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą pareiškėjai išduoti naujas tarnybinės uniformos dalis. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra statutinė Lukiškių TI-K valstybės tarnautoja. Laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjai Lukiškių TI-K išdavė: 2008 m. spalio mėn. – 1 porą žieminių batų, 2010 m. sausio mėn. – 2 palaidines ilgomis rankovėmis, 1 palaidinę trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 antpečius marškiniams, 1 antpečius kostiumui be pynutės, 4 sagas, 1 jaunesniojo pareigūno darbo kostiumą (naudotą), 2011 m. vasario mėn. – 1 kelnes, 1 pusvilnonį megztinį, 1 palaidinę ilgomis rankovėmis, 2012 m. sausio mėn. – 1 porą batų (b. l. 26 – 27, 49). 2011 m. rugsėjo 23 d. pareiškėja raštu kreipėsi į Lukiškių TI–K dėl tarnybinių uniformų. Lukiškių TI-K 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. 22-1252 informavo pareiškėją, kad tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2011 m. rugpjūčio mėn. yra finansinių lėšų trūkumas.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog spręsdamas šį ginčą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjai nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimą, yra konstatavęs, kad „aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja“ (administracinė byla Nr. A63–2434/2011). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Lukiškių TI–K neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, įpareigojo atsakovą nustatyta tvarka išduoti pareiškėjai tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, t. y. įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjai I. L. tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2008 m. – 2011 m. laikotarpiu: 1 žieminę kepurę, 3 vasarines kepures, 2 švarkus, 1 vasarinę striukę, 1 kelnes, 1 megztinį, 3 palaidines ilgomis rankovėmis, 2 palaidines trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 3 poras batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių, 1 diržą (b. l. 73).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra išsamiai atskleistos šios administracinės bylos aplinkybės, todėl detalus nurodytų aplinkybių pakartojimas šiame baigiamajame apeliacinės instancijos teismo akte būtų perteklinis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 57 straipsnyje ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, jame buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai bei pateikta tinkama teisinė jų kvalifikacija. Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, jog atsakovas taip pat nekelia ginčo dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo bei dėl įpareigojimo išduoti pareiškėjai I. L. tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2008 m. – 2011 m. laikotarpiu. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog neturi finansinių galimybių aprūpinti tarnybine uniforma pareiškėją I. L., ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą atidėti vėlesniam laiko tarpui, t. y. šešiems mėnesiams.

Taigi byloje iš esmės yra keliamas klausimas dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją, yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (žr. pvz. administracinę bylą A525–844/2010) numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes atsakovo atžvilgiu, taip pat kad neatidėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta pirmosios instancijos teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Byloje esančių ir atsakovo pateiktų bendro pobūdžio duomenų apie įstaigos kreditorinį įsiskolinimą (b. l. 80) iš esmės nepakanka daryti išvadai, jog atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių laiku įvykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas