2bba26da-5f11-4bfc-b502-e4076a3a9d81 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Eduardas Maškevičius                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-417/2015Teisėjas Edmundas Žukauskas                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                   1.2.19.4.; 1.2.19.6.; 1.2.4.4.; 1.1.5.2.;

      1.1.5.3.; 1.1.5.4.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.2.;                                                                 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.(S)                                                                                      KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,teisėjų Violetos Miliuvienės ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam R.

M.,nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. ir civilinio atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį teisės 2 metus dirbti teisėsaugos struktÅ«rose atėmimu, pagal BK 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, nustatyta tvarka bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, nubaustas galutine 1 metų laisvės atėmimu bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.Nuosprendžiu iÅ¡ dalies patenkintas nukentėjusiojo T. K. civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ Policijos departamento T.

K. priteista 1510 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. Nuosprendžiu patenkintas Tauragės rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ Policijos departamento Valstybinei ligonių kasai priteista 4027 Lt.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 14 d., apie 23.40 val., vykdydamas (duomenys neskelbtini) pareigas, patruliuodamas nustatytu marÅ¡rutu, (duomenys neskelbtini) gatvėje stabdė automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtardamas, kad šį automobilį vairuoja neblaivus asmuo.

Automobiliui nestojus, (duomenys neskelbtini) k. ribose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnyje ir 25 straipsnyje nustatytas Å¡aunamojo ginklo panaudojimo sÄ lygas bei tvarkÄ ir virÅ¡ydamas įstatymo jam suteiktus įgaliojimus (nesant bÅ«tinojo reikalingumo panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ asmenį ir transporto priemonę, tinkamai neįvertinęs situacijos ir neatsižvelgęs į nesustojusio automobilio vairuotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, nekėlusio tiesioginės grėsmės eismo saugumui ar žmonėms, pobÅ«dį, neturėdamas tikslios informacijos apie galimÄ keleivių buvimÄ automobilyje), norėdamas sustabdyti automobilį, iÅ¡ savo tarnybinio ginklo pistoleto ČZ-75 C Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡Å¡ovė 4 perspėjamuosius Å¡Å«vius į viršų, o automobiliui nestojus, nesilaikydamas atsargumo taisyklių ir nusikalstamai pasitikėdamas savo Å¡audymo taiklumu, iÅ¡ tolimo apie 10 m atstumo tamsiu paros metu iÅ¡Å¡ovė 5 Å¡Å«vius, taikydamas į dideliu greičiu važiavusio automobilio, kuriame buvo V.

D., I. D., N. P., P. K., A. B., T. K., galinius ratus, tačiau Å¡Å«viu pataikęs į automobilio galÄ dėl neatsargumo sužalojo automobilyje važiavusį T. K., padarydamas juosmens kairės pusės šautinę žaizdÄ ir daugybinius plonžarnių ir storžarnių pažeidimus, Å¡autinę žaizdÄ riestinėje žarnoje, Å«mų difuzinį pilvaplėvės uždegimÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlusį realų pavojų T. K. gyvybei, dėl to nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala.Apeliaciniu skundu nuteistojo R.

M. gynėjas praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendį kaip nepagrįstÄ ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai R. M. veiksmus, atliktus vykdant tarnybines pareigas, įvertino kaip nusikalstamus, teismo iÅ¡vados, jog nebuvo bÅ«tinumo panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir kad nuteistasis Å¡aunamÄ jį ginklÄ panaudojo neadekvačiai buvusiai situacijai, prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

R. M., vykdydamas tarnybinę užduotį, esant pagrindui įtarti, kad yra daromas administracinis teisės pažeidimas, ėmėsi teisėtų priemonių stabdyti pažeidėjÄ . Pažeidėjui piktybiÅ¡kai nestojant ir atsisakant vykdyti teisėtÄ reikalavimÄ sustoti, keliant tiesioginį pavojų sau, pažeidėjo automobilyje esantiems asmenims bei kitiems eismo dalyviams (mieste važiuojant apie 120 km/val. greičiu, prieÅ¡prieÅ¡ine juosta, ties posÅ«kiu automobiliui tampant nevaldomam) po to, kai buvo iÅ¡naudotos kitos prievartos priemonės (įspėta apie Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ ), atsižvelgęs į susidariusiÄ situacijÄ ir siekdamas iÅ¡vengti didesnės galimos grėsmės, R.

M. panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Ä® nestojusio automobilio ratus Å¡auta buvo esant geroms oro sÄ lygoms, už miesto, tiesiame asfaltuotame kelyje, nesant duobių, kaip galima iÅ¡ artesnio atstumo, esant kampui tarp automobilių, tai patvirtino ir liudytojas Å . S., tačiau rikoÅ¡etu atÅ¡okusi kulka sužalojo nukentėjusįjį. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad automobilį „Renault Espace“ vairavusio V. D. veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams ir automobilyje buvusiems asmenims, V.

D. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis neturėjo teisės vairuoti automobilio, automobiliu važiavę neblaivÅ«s asmenys ketino ir toliau vartoti alkoholį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. M. veiksmai atitiko konkrečiÄ situacijÄ bei teisės aktų, nustatančių Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ , reikalavimus. Todėl vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 7 punktu, R. M., kaip policijos pareigÅ«nas, panaudojęs prievartÄ , nepažeisdamas įstatymo reikalavimų ir padaręs žalÄ Ä¯statymų saugomoms vertybėms, negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn.Apeliaciniu skundu Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir dėl R.

M. priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o nukentėjusiojo T. K. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Skunde nurodo, kad teismo sprendimas iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo T. K. civilinį ieÅ¡kinį, taip pat patenkinti Tauragės rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro civilinį ieÅ¡kinį yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) R.

M. tarnybos metu, uniformuotas, vykdydamas tarnybinės pareigas, kartu su policijos pareigÅ«nu Å . S. priėmė teisėtÄ sprendimÄ patikrinti automobilio „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo dokumentus. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, šį automobilį vairavo neturintis vairuotojo pažymėjimo ir neblaivus V. D., taigi pareigÅ«nų veiksmai atitiko Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , tarnybinius įgaliojimus ir ATPK 6 straipsnio reikalavimus. Kadangi V.

D. nepakluso policijos pareigÅ«no reikalavimams sustoti, persekiojamas „Renault Espace“ važiavo dideliu greičiu, posÅ«kiuose iÅ¡važiuodavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , akivaizdÅ«s Kelių eismo taisyklių bei ATPK pažeidimai suteikė policijos pareigÅ«nui R. M. teisę reikalauti, kad automobilio „Renault Espace“ vairuotojas V. D. vykdytų jo teisėtus nurodymus sustoti, o jų nevykdymo ar pasiprieÅ¡inimo atveju pavartoti prievartÄ . Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnis įpareigoja policijos pareigÅ«nus imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ir sulaikyti bei pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad bÅ«tinumo policijos pareigÅ«no R.

M. veiksmuose nebuvo. Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnis nustato, jog policijos pareigÅ«nas numatytais atvejais ir tvarka turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Å is įstatymas numato, kad prievartos panaudojimas gali sukelti kÅ«no sužalojimų ar mirtį, todėl nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimÄ dėl prievartos panaudojimo teisėtumo, reikėjo atsižvelgti į nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad automobilio „Renault Espace“ vairuotojas V.

D. pažeidė Kelių eismo taisykles ir ATPK normų reikalavimus, kėlė grėsmę eismo saugumui, nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėtų nurodymų sustoti, todėl policijos pareigÅ«nai turėjo teisinį pagrindÄ pavartoti psichinę ar fizinę prievartÄ bei Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Visos Policijos veiklos įstatyme nustatytos sÄ lygos dėl Å¡aunamojo ginklo panaudojimo – įspėjimas apie ginklo panaudojimÄ , Å¡audymas į orÄ â€“ buvo įvykdytos prieÅ¡ tai, kai R. M., turėdamas tikslÄ sustabdyti automobilį, panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡ovė į padangÄ . Skunde pažymima ir tai, kad R.

M. nepažeidė Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų draudimų.Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad kvalifikuojant pareiginių įgaliojimų virÅ¡ijimÄ pagal BK 228 straipsnį, reikėjo tiksliau nustatyti pareigÅ«no teises, įgaliojimus, jų pobÅ«dį, o tai galima buvo padaryti tik vadovaujantis konkrečiais įstatymais, nuostatais, pareigybių apraÅ¡ymais ir kitais teisės aktais. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo analizuojami teisės aktai, kurie nustato R. M. pareigas, teises, uždavinius, įgaliojimus ir atsakomybę, jei R.

M. netinkamai atliks savo pareigas. Todėl teismo iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nas R. M., nesant bÅ«tinumui, virÅ¡ydamas įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, neadekvačiai panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir pažeidė Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio ir 25 straipsnio reikalavimus, yra nepagrįsta. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimÄ pagal BK 228 straipsnį kyla, jei veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. jei kaltininkas suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo.

R. M. tikslas buvo sustabdyti automobilio „Renault Espace“ vairuotojÄ , be to, pareigÅ«nas paprašė kito policijos ekipažo padėti sustabdyti automobilį, bet Å¡i pagalba buvo neefektyvi. Kitų priemonių, kuriomis bÅ«tų buvę galima sustabdyti pažeidėjÄ , R. M. neturėjo. Kadangi Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis suteikia policijos pareigÅ«nui teisę panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ transporto priemonę, tai Å¡aunamojo ginklo panaudojimas prieÅ¡ transporto priemonę nepriskiriamas prie pavojingos nusikalstamos veikos, ir todėl R.

M. negalėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumo ir manyti, kad vykdant tarnybinės pareigas jo atlikti veiksmai gali bÅ«ti įvertinti kaip įgaliojimų virÅ¡ijimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Be to, numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 228 straipsnyje nurodyti padariniai ir jų siekti, nuteistasis negalėjo ir nenorėjo. Veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo – bÅ«tina nustatyti netinkamu pareigų atlikimu sukeltų padarinių kokybinį atspindį kaltininko sÄ monėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2004), tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu to nebuvo nustatyta.

BK 228 straipsnio dispozicijoje numatyta, kad jei asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijo įgaliojimus, turi bÅ«ti padaroma didelė žala ir pažeidžiami turtiniai valstybės ar asmenų interesai. Tie atvejai, kai turtiniai nuostoliai virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , teismų praktikoje paprastai pripažįstami didele žala. Kartu su fizine, turtine žala padaroma ir neturtinio pobÅ«džio žala – tai pareigÅ«no vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir panaÅ¡iai.

Tačiau minėtais atvejais kvalifikavimui turi reikÅ¡mės tik vienos rÅ«Å¡ies žala, ir skirtingo pobÅ«džio padariniai nėra sumuojami. Civilinio ieÅ¡kovo T. K. turtinė žala sudarė 1510 Lt ir pagal teismų praktikÄ negali bÅ«ti pripažinta kaip didelė žala. Neturtinę žalÄ civilinis ieÅ¡kovas įvertino 50000 Lt. T. K. gydymas VÅ¡Ä® Tauragės apskrities ligoninėje kainavo 4027 Lt, o Å¡iÄ sumÄ apmokėjo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. PareigÅ«no vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir kitokio pobÅ«džio padariniai, kurie galėjo bÅ«ti priskirti prie neturtinio pobÅ«džio žalos, kurios dydis turi reikÅ¡mės nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) kvalifikavimui, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyti ir įvertinti nebuvo.

Todėl R. M. tarnybinė veika negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimas pagal BK 228 straipsnį.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad BK 137 straipsnio l dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už sunkų žmogaus kÅ«no sužalojimÄ dėl neatsargumo. Pagal BK 16 straipsnį nusikaltimas yra neatsargus, jei jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti.

Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. NusikalstamÄ pasitikėjimÄ apibÅ«dina intelektinis ir valinis momentai. PirmÄ jį apibÅ«dina pavojingų pasekmių dėl savo veikos numatymas, o antrÄ jį – lengvabÅ«diÅ¡kas tikėjimasis jų iÅ¡vengti. R. M., kaip (duomenys neskelbtini), pagal savo tarnybinę patirtį objektyviai įvertino esamÄ situacijÄ ir veikė laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų.

R. M. Å¡Å«vis, kuriuo buvo sužalotas T. K., turėjo tikslÄ pataikyti į automobilio užpakalinę padangÄ , bet kulka nepriklausomai nuo R. M. valios pakeitė savo trajektorijÄ ir sužalojo T. K., apie kurio buvimÄ automobilio salone policijos pareigÅ«nai nežinojo, todėl sužalojimas negali bÅ«ti laikomas padarytu dėl nusikalstamo pasitikėjimo. R. M. veiksmuose neįžvelgiama ir kaltės, pasireiÅ¡kiančios nusikalstamu nerÅ«pestingumu. Å i neatsargios kaltės rÅ«Å¡is apibÅ«dinama Å¡iais požymiais: pavojingų pasekmių nenumatymu ir galėjimu bei turėjimu jas numatyti.

Nusikalstamo nerÅ«pestingumo intelektinio elemento turinys yra susijęs su tam tikrų norminių aktų nustatytų pareigų ar atsargumo taisyklių nesilaikymu. Ä®vykio aplinkybės rodo, jog R. M. susiklosčiusioje situacijoje ginklÄ panaudojo laikydamasis nustatytų reikalavimų, jo veiksmuose nebuvo rizikingo lengvabÅ«diÅ¡kumo ar nerÅ«pestingumo, jis negalėjo numatyti ir pavojingų pasekmių galimybės, nes kulka savo trajektorijÄ pakeitė ir rikoÅ¡etu pataikė į T. K. kÅ«nÄ . Apie keleivių buvimÄ nuteistasis nežinojo, nes jų nematė, o keleiviai nedarė jokių ženklų, kad policijos pareigÅ«nai galėtų pastebėti ir suprasti, kad automobilio salone yra žmonės. Todėl darytina iÅ¡vada, kad T.

K. sužalojimas buvo atsitiktinis veiksmas, turintis išorinius nusikaltimo požymius, tačiau neturintis kaltės elemento, todėl policijos pareigūnas R. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnyje.Vertinant faktines aplinkybes, policijos pareigūnų ir vairuotojo veiksmus, reikėjo atkreipti dėmesį ir į keleivių, taip pat ir paties nukentėjusiojo T. K. veiksmus. Byloje nustatyta, kad automobilio „Renault Espace“ keleiviai žinojo ir suprato, kad jų automobilį stabdo iš paskos važiuojantis policijos ekipažas, kad jų vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra neblaivus, kad jų automobilio vairavimas ir važiavimas apie 120 km/val. greičiu kelia pavojų patiems keleiviams ir kitiems eismo dalyviams, jie girdėjo, kad policininkai šaudo, tačiau vis tiek nestojo.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad automobilio vairuotojas V. D., vairuodamas automobilį pavojingu bÅ«du, pažeidė Kelių eismo taisyklių 64 punkto reikalavimus, neužtikrino keleivių saugumo, o keleiviai, suvokdami galimo savo elgesio pavojingumÄ ir neteisėtumÄ , patys pasirinko rizikingÄ elgesio bÅ«dÄ ir tuo prisiėmė žalos atsiradimo rizikÄ . Galima teigti, kad vairuotojas ir keleiviai pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus dėl eismo saugumo ir nesiekė iÅ¡vengti nuostolingų padarinių.

Nukentėjusysis T. K. įvykio metu buvo neblaivus, nesugebėjo adekvačiai kaip blaivus žmogus vertinti situacijos, pasirinko tokį elgesio variantÄ , kuris bet kuriam protingai besielgiančiam asmeniui keltų pagrįstÄ savisaugos jausmÄ dėl galimų pasekmių. Todėl spręsdamas klausimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turėjo atsižvelgti į CK 6.282 straipsnio l dalies nuostatas, kad jeigu paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Be to, kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, nė vienas įvykyje dalyvavęs asmuo nepareikalavo, kad vairuotojas sumažintų greitį ir įvykdytų teisėtus policijos pareigÅ«no reikalavimus sustoti. Policijos pareigÅ«nai tinkamai įvertino susidariusiÄ pavojingÄ eismo saugumui situacijÄ ir pasirinko tinkamÄ bÅ«dÄ sustabdyti automobilį, o tarnybinis ginklas buvo panaudotas tik prieÅ¡ automobilį, kaip numato įstatymas. Todėl valstybė Å¡ioje byloje neturi teisinio pagrindo atlyginti T. K. neturtinę žalÄ pagal CK 6.250 straipsnį.

Bylos nagrinėjimo metu teisme nebuvo nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos pagal CK 6.271 straipsnį, o nenustačius ir neįvertinus visų reikÅ¡mingų žalai nustatyti aplinkybių, negalima spręsti klausimo dėl veikos kvalifikavimo pagal BK normas ir žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, todėl nuosprendyje nurodytas žalos dydis nėra atitinkamai pagrįstas ir nepatvirtintas įrodymais.Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu nuteistojo R. M. gynėjo ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus tenkino iÅ¡ dalies ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeitė: nuteistojo R.

M. veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 228 straipsnio 1 dalies į BK 229 straipsnį ir pagal BK 229 straipsnį R. M. nubaudė teisės dirbti teisėsaugos struktÅ«rose atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrino su bausme, paskirta pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, ir nuteistajam R. M. nustatė galutinę subendrintÄ vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėjo 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Klaipėdos apygardos teismas taip pat nukentėjusiojo T. K. civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį sumažino iki 20000 litų, kitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmetė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2014 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Teismo posėdyje nuteistasis R.

M. ir jo gynėjas advokatas V. Sirvydis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir nuteistÄ jį R. M. iÅ¡teisinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies ir R. M. veikÄ iÅ¡ BK 228 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 229 straipsnį ir pagal šį straipsnį paskirti jam bausmę, taip pat prašė sumažinti iÅ¡ Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nukentėjusiajam T. K. priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pirmosios instancijos teisme R. M. buvo pareikštas kaltinimas ir jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 137 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. rugsėjo 14 d., apie 23.40 val., vykdydamas (duomenys neskelbtini) pareigas, patruliuodamas nustatytu maršrutu, (duomenys neskelbtini) gatvėje stabdė automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtardamas, kad šį automobilį vairuoja neblaivus asmuo.

Automobiliui nestojus, (duomenys neskelbtini) k. ribose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnyje ir 25 straipsnyje nustatytas Å¡aunamojo ginklo panaudojimo sÄ lygas bei tvarkÄ ir virÅ¡ydamas įstatymo jam suteiktus įgaliojimus (nesant bÅ«tinojo reikalingumo panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ asmenį ir transporto priemonę, tinkamai neįvertinęs situacijos ir neatsižvelgęs į nesustojusio automobilio vairuotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, nekėlusio tiesioginės grėsmės eismo saugumui ar žmonėms, pobÅ«dį, neturėdamas tikslios informacijos apie galimÄ keleivių buvimÄ automobilyje), norėdamas sustabdyti automobilį, iÅ¡ savo tarnybinio ginklo pistoleto ČZ-75 C Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡Å¡ovė 4 perspėjamuosius Å¡Å«vius į viršų, o automobiliui nestojus, nesilaikydamas atsargumo taisyklių ir nusikalstamai pasitikėdamas savo Å¡audymo taiklumu, iÅ¡ tolimo apie 10 m atstumo tamsiu paros metu iÅ¡Å¡ovė 5 Å¡Å«vius, taikydamas į dideliu greičiu važiavusio automobilio, kuriame buvo V.

D., I. D., N. P., P. K., A. B., T. K., galinius ratus, tačiau Å¡Å«viu pataikęs į automobilio galÄ , dėl neatsargumo sužalojo automobilyje važiavusį T. K., padarydamas juosmens kairės pusės šautinę žaizdÄ ir daugybinius plonžarnių ir storžarnių pažeidimus, Å¡autinę žaizdÄ riestinėje žarnoje, Å«mų difuzinį pilvaplėvės uždegimÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlusį realų pavojų T. K. gyvybei, dėl to nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala.Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu V.

M. nuteistojo R. M. gynėjo ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus tenkino iÅ¡ dalies ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeitė: nuteistojo R. M. veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 228 straipsnio 1 dalies į BK 229 straipsnį ir pagal BK 229 straipsnį R. M. nubaudė teisės dirbti teisėsaugos struktÅ«rose atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, nukentėjusiojo T. K. civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį sumažino iki 20000 litų, kitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmetė.Pagal nuteistojo R.

M. gynėjo advokato V. Sirvydžio ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 30 d. plenarinės sesijos nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendį panaikino ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo sprendimu R. M. inkriminuojama nusikalstama veika (BK 228 straipsnis) perkvalifikuota pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ (BK 229 straipsnis), ir tai atlikta iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo dalyviams apie tokiÄ galimybę.

Kasacinio teismo plenarinė sesija padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliacinės instancijos teismas neužtikrino (BPK 4 straipsnio 3 dalis, 234 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 320 straipsnio 6 dalis) kaltinamojo teisės žinoti kaltinimÄ , teisės į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ , įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje ir taip padarė esminį BPK pažeidimÄ (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), kuris gali ir turi bÅ«ti iÅ¡taisytas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo apeliacine tvarka.

IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė A. PetkevičiÅ«tė pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinime R. M. nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo ir prašė pakeisti R. M. kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ , pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ , t. y. jo veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti pagal BK 229 straipsnį ir nustatyti, kad R. M. kaltinamas dėl to, kad 2006 m. rugsėjo 14 d., apie 23.40 val., vykdydamas (duomenys neskelbtini) pareigas, patruliuodamas nustatytu marÅ¡rutu, (duomenys neskelbtini) gatvėje stabdė automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes įtarė, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo.

Å iam automobiliui nestojus, (duomenys neskelbtini) k. ribose, R. M. netinkamai atliko savo tarnybos pareigas, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 ir 25 str. nustatytas Å¡aunamojo ginklo panaudojimo sÄ lygas bei tvarkÄ , nesant bÅ«tinojo reikalingumo panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ asmenį ir transporto priemonę, netinkamai įvertinęs situacijÄ ir neatsižvelgęs į nesustojusio automobilio vairuotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, nekėlusio tiesioginės grėsmės eismo saugumui ir žmonėms, pobÅ«dį, neturėdamas tikslios informacijos apie galimÄ keleivių buvimÄ automobilyje, elgėsi nusikalstamai nerÅ«pestingai – norėdamas sustabdyti automobilį iÅ¡ savo tarnybinio ginklo pistoleto ČZ-75 C Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡Å¡ovė keturis perspėjamuosius Å¡Å«vius į viršų, o automobiliui „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nestojant, nesilaikydamas atsargumo taisyklių ir nusikalstamai pasitikėdamas savo Å¡audymo tikslumu, iÅ¡ tolimo, apie 10 metrų atstumo, tamsiu paros metu, iÅ¡Å¡ovė penkis Å¡Å«vius pataikyti sudėtingomis sÄ lygomis, taikydamas į dideliu greičiu važiavusio automobilio, kuriuo važiavo V.

D., I. D., N. P., P. K., A. B., T. K. galinius ratus, tačiau Å¡Å«viu pataikęs į automobilio galÄ dėl neatsargumo sužalojo automobilyje važiavusį T. K., padarydamas jam juosmens kairės pusės Å¡autinę žaizdÄ ir daugybinius plonžarnių ir storžarnių pažeidimus, Å¡autinę žaizdÄ riestinėje žarnoje, Å«mų difuzinį pilvaplėvės uždegimÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlusį realų pavojų T. K. gyvybei, dėl to nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala.

Tokiais savo veiksmais R. M. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 229 straipsnyje ir 137 straipsnio 1 dalyje (t. 3, b. l. 151–152).Nuteistojo R. M. gynėjas advokatas V. Sirvydis apeliacinės instancijos teisme teigė, kad baudžiamoji byla pagal BK 229 straipsnį turėtų būti nutraukta, nes R. M. niekada nebuvo kaltinamas ar nuteistas pagal BK 229 straipsnį, todėl šiuo metu yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia gynėjo pozicija ir pažymi, kad BK 95 straipsnyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, todėl ar yra suėję senaties terminai, ar ne, reikia skaičiuoti iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

Å iuo atveju Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 d. R. M. priėmė bÅ«tent apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 137 straipsnio 1 dalį, Å¡io nuosprendžio priėmimo dienÄ nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nei pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ jis buvo kaltinamas, nei pagal BK 229 straipsnį, pagal kurį jis yra kaltinamas Å¡iuo metu. Be to, BK 95 straipsnyje numatytas senaties terminas nebuvo suėjęs ir 2009 m. kovo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismui priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį bei R. M. pripažinus kaltu pagal BK 229 straipsnį ir 137 straipsnio 1 dalį, ir nors Å¡is nuosprendis 2014 m. sausio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartimi buvo panaikintas, tačiau Å¡is nuosprendis buvo įsiteisėjęs ir R. M. pagal šį nuosprendį jau yra atlikęs paskirtÄ bausmę, todėl Å¡iuo atveju, apeliacinės instancijos teismo manymu, iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo neriboja BK 95 straipsnyje įtvirtinti senaties terminai.

Pagal BK 228 straipsnį, dėl kurio R. M. pripažintas kaltu, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.

Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-243/2007, 2K-283/2013). Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos.

Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl Å¡ios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta prieÅ¡inga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – Å¡iame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalÄ , kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys. Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiÅ¡kai, atmestinai.

Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra bÅ«tinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008).Taigi iÅ¡ esmės minėtuose straipsniuose įtvirtintas nusikalstamas veikas skiria kaltės forma. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikÅ¡ti tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam Å¡iame straipsnyje numatytam subjektui, ir Å¡ios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sÄ moningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia), o BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo).

Atitinkamai Å¡ios nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės už tarnybinių įgaliojimų virÅ¡ijimÄ (BK 228 straipsnio 1 dalis). Kaltininkas tyčia virÅ¡ija įgaliojimus tuomet, kai suvokia, kad jo veiksmai pavojingi ir peržengia kompetencijos ribas, numato, kad dėl tokio elgesio neiÅ¡vengiamai atsiras arba realiai gali atsirasti didelė žala, nori tokių padarinių arba, jei ir nenori, sÄ moningai leidžia arba netrukdo jiems atsirasti. Tuo tarpu traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį turi bÅ«ti nustatyta kaltės forma – neatsargumas.

Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo supranta, kad jo pasirinktas tarnybos pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų padarinių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeičia ir lengvabūdiškai tikisi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingiems padariniams. Tuo tarpu nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų.

Nusikalstamam nerÅ«pestingumui bÅ«tinas intelektinis kaltės elementas. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko paaiÅ¡kinimais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 30 d. plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-1/2014, aiÅ¡kindamas skirtumus tarp Å¡ių dviejų nusikalstamų veikų, padarė iÅ¡vadas, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigų vykdymas nesilaikant Å¡ių pareigų atlikimui nustatytų įstatymų reikalavimų (sÄ lygų, tvarkos) pripažįstamas tarnybinių įgaliojimų virÅ¡ijimu (BK 228 straipsnio 1 dalis) arba netinkamu pareigų atlikimu (BK 229 straipsnis) priklausomai nuo kaltininko psichinio santykio su tokios veikos padariniais, turinčiais Å¡iuose straipsniuose nurodytÄ didelės žalos požymį.

Dėl to pagrindžiant kaltininko atsakomybę pagal vienÄ iÅ¡ Å¡ių straipsnių nepakanka apibÅ«dinti tokį santykį su atliekamais veiksmais. Jeigu kaltininkas sÄ moningai pažeidžia pareigų vykdymui nustatytus įstatymų reikalavimus, tačiau minėti padariniai kyla dėl kaltininko neatsargumo, nusikalstama veika laikoma padaryta Å¡ia kaltės forma ir kvalifikuojama pagal BK 229 straipsnį. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo vykdo pareigas nesilaikydamas Å¡ių pareigų atlikimui nustatytų įstatymų reikalavimų, apie tai, ar jis nesilaikė savo kompetencijos (jÄ virÅ¡ijo), negali bÅ«ti sprendžiama vien pagal jo kompetencijÄ apskritai ir kaltės formÄ .

Pavyzdžiui, kai kaltininkui įstatymas suteikia įgaliojimus atlikti konkrečius veiksmus įstatymo numatytais atvejais (sÄ lygomis), tačiau Å¡is pareigÅ«nas minėtus veiksmus atlieka tokiais atvejais, kai bÅ«tent Å¡ių veiksmų įstatymas nesuteikia įgaliojimų atlikti, toks pareigÅ«no veikimas laikytinas kompetencijos nesilaikymu (įgaliojimų virÅ¡ijimu), t. y. neteisėtu veikimu, ir tuomet, kai pavojingi padariniai kyla dėl neatsargumo (BK 229 straipsnis). Taigi norint nustatyti, ar R. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ ir jeigu padarė, ar jo padaryta veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 288 straipsnio 1 dalį ar pagal BK 229 straipsnį, bÅ«tina iÅ¡analizuoti ginklo panaudojimo teisėtumo sÄ lygas.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis policijos pareigÅ«nų veiklÄ , yra Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas. Å is įstatymas nustato Lietuvos policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, policijos pareigÅ«nų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sÄ lygas. Pagal šį įstatymÄ policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimÄ , turi teisę 1) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti;

2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti;

3) persekiodamas asmenį, įtariamÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamÄ sias ar negyvenamÄ sias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones;

4) Å¡io įstatymo ketvirtajame skirsnyje numatytais atvejais panaudoti Å¡aunamuosius ginklus, fizinę bei kitokiÄ prievartÄ (Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies atitinkami punktai). Policijos pareigÅ«nas taip pat turi teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos bÅ«klės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti (Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Policijos pareigÅ«nas privalo:

1) gerbti ir ginti žmogaus orumÄ , užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves;

2) gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai (Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).Byloje nagrinėjamo įvykio metu galiojusios Policijos patrulių veiklos instrukcijos (patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 660) nustatyta, kad patrulio pareigÅ«nai, sulaikydami ir pristatydami į policijos įstaigÄ asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu, Å¡aunamÄ jį ginklÄ , fizinę ir kitÄ prievartÄ naudoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdami į pažeidimo pobÅ«dį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situacijÄ (123 punktas). Å i nuostata ne paneigia, bet patvirtina policijos pareigÅ«no pareigÄ naudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ tik laikantis Policijos veiklos įstatymo.

Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kÅ«no sužalojimų ar mirtį, gali bÅ«ti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos.

Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartÄ , policijos pareigÅ«nai privalo stengtis iÅ¡vengti sunkių pasekmių. Pagal Å¡io įstatymo 23 straipsnio 7 dalį policijos pareigÅ«nas, panaudojęs prievartÄ nepažeisdamas Å¡io įstatymo reikalavimų ir padaręs žalÄ Ä¯statymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.Pagrindinės bÅ«tent Å¡aunamojo ginklo panaudojimo sÄ lygos ir tvarka apibrėžiamos Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnyje, kuriame numatyta, kad policijos pareigÅ«nas, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos, kaip iÅ¡imtinę priemonę turi teisę panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ (25 straipsnio 1 dalis).

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ asmenį tokiais atvejais:1) gindamas save, kitÄ asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;2) sulaikydamas nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtÄ reikalavimÄ padėti ginklÄ ar kitÄ daiktÄ , kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kyla pavojus policijos pareigÅ«no ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai ir kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;3) atremdamas saugomų objektų užpuolimÄ ;4) kai bÅ«tina iÅ¡laisvinti įkaitus arba užkirsti keliÄ teroro aktui;

5) pabėgimo iÅ¡ įkalinimo vietų ar riauÅ¡ių jose atvejais.Policijos veikos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ transporto priemonę ir gyvÅ«nus. Å iame straipsnyje taip pat įtvirtintas draudimas panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ Å¾monių susibÅ«rimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti paÅ¡aliniai asmenys, prieÅ¡ moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieÅ¡ asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieÅ¡ nepilnamečius, jei jų amžius žinomas pareigÅ«nui arba iÅ¡vaizda atitinka amžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai jie prieÅ¡inasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai bÅ«du arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir Å¡is užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.Taigi pagal Policijos veiklos įstatymÄ policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ asmenį ir transporto priemonę, tačiau kai tai gali sukelti asmens kÅ«no sužalojimÄ ar mirtį – tik tiek, kiek tai bÅ«tina vykdant profesines pareigas, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo priemonės ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos.

Å aunamasis ginklas naudojamas, jei tai bÅ«tina atsižvelgiant į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudojant ginklÄ turi bÅ«ti stengiamasi iÅ¡vengti dėl to galinčių kilti sunkių padarinių. P. P. veiklos įstatymÄ Å¡aunamasis ginklas negali bÅ«ti naudojamas stabdyti automobilį vykdant profesines pareigas, kai tai padaryti įmanoma ir veiksminga pasitelkiant policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemones, pavyzdžiui, automobilių priverstinio stabdymo priemones (specialÅ«s gerai matomi įrenginiai su įmontuotais tuščiaviduriais dygliais, pasiliekančiais automobilio padangoje, pažymėti raudonais ir baltais dryžiais, su įspėjamuoju užraÅ¡u „STOP“), sulaikymo tinklus (specialÅ«s iÅ¡tempiami ir iÅ¡Å¡aunami tinklai bei jų sistemos, skirti automobiliui priverstinai sustabdyti), specialiai pažymėtas transporto priemones, skirtas stabdyti nestojantiems automobiliams (Policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių sÄ raÅ¡o, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d.

įsakymu Nr. 1V-67, 5, 15, 17 punktai). Tačiau Å¡ios priemonės taip pat turi bÅ«ti pasirenkamos ir naudojamos tik atsižvelgiant į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį bei individualias pažeidėjo savybes. Minėtos priemonės gali bÅ«ti naudojamos tik jeigu tai įmanoma ir jų panaudojimas bÅ«tų veiksmingas. Bylos medžiaga yra nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 14 d., apie 23 val. 40 min., į automobilį „Renauls Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. P., buvusį prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), įsėdo neblaivus asmuo, t. y.

V. D., kuris pradėjo Å¡iuo automobiliu važiuoti. Netoliese buvę policininkai R. M. ir Å . S. įtarė, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, ir ėmėsi priemonių sustabdyti galbÅ«t administracinį teisės pažeidimÄ dariusį vairuotojÄ .Nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2006 m. rugsėjo 14 d. jis važinėjosi su draugais, automobilį vairavo V. D.. Jie nuvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) nusipirkti degtinės, kai nusipirko degtinę ir iÅ¡važiavo iÅ¡ parduotuvės pastebėjo, kad iÅ¡ paskos važiuoja policijos automobilis su įjungtais Å¡vyturėliais ir juos stabdo, tačiau V.

D. nesustojo ir jie toliau važiavo. Vieni automobilyje šaukė, kad šis stotų, kiti – kad nestotų. V. D. važiavo greitai. Mieste, prie (duomenys neskelbtini) degalinės, pasigirdo pirmieji šūviai, tačiau V. D. nestojo ir toliau važiavo. Toliau, už D(duomenys neskelbtini) kaimo, vėl pasigirdo du šūviai, o kai V. D. pasuko už (duomenys neskelbtini) tilto į žvyrkelį, tai dar pasigirdo du šūviai ir tada jis pajuto, kad yra pašautas, tai pasakė garsiai ir V. D. sustojo. Jis sėdėjo automobilio antroje eilėje, dešinėje pusėje (t. 1, b. l. 81–82, t. 2, b. l. 44–45).

PirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja I. D. parodė, kad įvykio vakarÄ ji buvo persekiojamame automobilyje „Renault Espace“, girdėjo sirenÄ , Å¡audymus, keleiviai sakė vairuotojui V. D., kad Å¡is sustotų, bet Å¡is, nors ir buvo neblaivus, važiavo greitai (t. 2, b. l. 119). Liudytojas P. K., taip pat važiavęs automobilyje „Renault Espace“, parodė, kad pareigÅ«nai juos stabdė, buvo Å¡vyturėliai ir sirenos, tačiau vairuotojas padidino greitį ir nesustojo.

Kartu važiavusieji liepė vairuotojui stoti, tačiau jis neklausė. Policijos pareigÅ«nai Å¡audyti pradėjo po to, kai automobilis „Renault Espace“ nesustojo (t. 2, b. l. 120–121). Liudytojas N. P. taip pat patvirtino, kad pareigÅ«nai automobilį vijosi įjungę Å¡vyturėlius, buvo garsiniai signalai, iÅ¡ galo girdėjo kažkokius Å¡Å«kius, bet netikėjo, kad gali Å¡audyti (t. 2, b. l. 136–137).Siekiant motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus ir įvertinti minėtas Å¡aunamojo ginklo panaudojimo teisėtumo sÄ lygas nagrinėjamoje byloje, iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausti liudytojai Å .

S., R. Z. bei nuteistasis R. M..Liudytojas Å . S. parodė, kad apie 2006 m. įvykį, kurio metu R. M. panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , atsimena tiek, kad buvo naktis, vijosi „Renault Espace“ automobilį, įtarė, kad vairuotojas girtas. Jie važiavo iÅ¡ paskos, įjungė Å¡vyturius, bandė stabdyti, tačiau automobilio vairuotojas nekreipė dėmesio į policijos pareigÅ«nus, padidino greitį ir lėkė toliau. Jie pranešė per racijÄ apie nestojusį automobilį, dėl to kitoje gatvėje minėtÄ automobilį stabdė kitas ekipažas, tačiau tas automobilis kažkaip labai sumanevravo, kad kito ekipažo patrulio vos nenunešė nuo kelio, spėjo jis pasitraukti nuo maÅ¡inos.

Taip „Renault Espace“ automobilis ir manevravo po visÄ miestÄ , buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , ant posÅ«kio vos neapsivertė, važiavo ant dviejų ratų miesto teritorijoje, automobiliui iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ vos kita maÅ¡ina į griovį neįvažiavo, o jie vijosi iÅ¡ paskos su sirenomis. IÅ¡važiavus iÅ¡ miesto per garsiakalbį pasakė, kad stotų, nes bus naudojamas Å¡aunamasis ginklas, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio.

Tada R. M. iÅ¡sitraukė ginklÄ , pro langÄ Ä¯ orÄ iÅ¡Å¡ovė gal tris ar penkis kartus, tačiau į tai vis tiek nekreipė dėmesio, toliau važiavo. Tada R. M. pradėjo Å¡audyti į automobilio padangas, taikėsi į padangas, paleido porÄ Å¡Å«vių, tuo metu atstumas iki automobilio buvo nedidelis, po to automobilis įsuko į žvyrkelį, o žvyrkelyje jie nebegalėjo naudoti ginklo, nes paprasčiausiai nebuvo matomumo, iÅ¡ automobilio ėjo dulkės. Pavažiavus pamatė, kad ta maÅ¡ina sustojo, tuomet jie privažiavo, įvyko grumtynės, iÅ¡sikvietė pastiprinimÄ , R.

M. pasakė, kad maÅ¡inoje yra perÅ¡autas žmogus, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , o kitus asmenis pristatė į policijos komisariatÄ . Liudytojas Å . S. paaiÅ¡kino, kad Tauragės policijos komisariatas tuo metu tokios priemonės kaip ežys ar kitokias priemones sustabdyti nestojant transporto priemonei nesuteikė, nieko jie neturėjo, net krivulės neduodavo, jokių ežių neturėjo, kai dirbo policijos komisariate patruliu, atvejis, kai transporto priemonės sustabdymui panaudojama sunkiasvorė transporto priemonė, jam nežinomas.

Nagrinėjamo įvykio dienÄ jų patrulių ekipažai buvo du, t. y. jie ir kiti pareigÅ«nai, kurie taip pat bandė stabdyti nestojusį automobilį, visada dar bÅ«na operatyvinė grupė, gal ji tokia kažkur ir buvo, tačiau dėl to nėra tikras. Kitame ekipaže, jų įrangoje taip pat nebuvo ežio, tokių dalykų iÅ¡ viso nebÅ«davo, niekas neiÅ¡duodavo nei ežių, nei jokių kitokių stabdymo priemonių, tokių priemonių tiesiog nebuvo. Kiek jis pamena, to nestojusio automobilio buvo tamsinti langai, tikrai nieko nesimatė, kas vyksta maÅ¡inoje.

Stabdymo pradžioje ar iki stabdymo nepastebėjo jokių požymių, kad automobilyje gali bÅ«ti kitų žmonių. Liudytojas Å . S. neatsimena, kas buvo ekipažo vyresnysis, tačiau patikino, kad R. M. sprendimui panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ pritarė, nes atvejis buvo toks, kad kėlė didelį pavojų eismui, toks vairavimas kėlė pavojų visiems – ne tik vairuotojams, bet ir aplinkiniams. Nurodė, kad ekipaže jie tardavosi dėl priimamo sprendimo kiekvienoje situacijoje, nebuvo taip, kad vyresnysis tik priima sprendimÄ , prieÅ¡ priimant sprendimÄ visada tardavosi.

Su norminiais aktais, reglamentuojančiais jo darbÄ , ir su Policijos veiklos įstatymu, patrulių instrukcija tuo laiku buvo susipažinęs, nes vykdavo mokymai, atestacijos. Liudytojo teigimu, tokioje situacijoje pagal norminius aktus buvo galima naudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nes automobilis kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams žmonėms. Kai iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nepamena, ar prieÅ¡ingoje eismo juostoje buvo automobilių, tačiau kai važiavo pramoniniu rajonu, kelios maÅ¡inos pravažiavo iÅ¡ priekio, viena vos į griovį neįvažiavo, kita susikraipė, o iÅ¡važiavus iÅ¡ miesto turbÅ«t nebuvo prieÅ¡ais atvažiuojančių maÅ¡inų, nes paprasčiausiai tokiu atveju nebÅ«tų Å¡audę.

Buvo tamsus paros metas, Tauragėje tuo metu buvo Å¡iek tiek žmonių mieste, tuo metu judėjimas vyko iki dvyliktos valandos, dabar jau žmonės iÅ¡važiavę, Tauragėje nieko nebėra. Liudytojas tiksliai nepamena, bet gal ir buvo tokia mintis, kad reikia pasitelkti kito rajono policijÄ , tačiau tiksliau pasakyti negali, iki kito rajono ribos atstumas buvo apie 20 kilometrų. Pamena, kad įtarė, jog automobilio vairuotojas girtas, nes išėjo iÅ¡ naktinės parduotuvės (duomenys neskelbtini), svirduliavo, buvo įkaitęs, Å¡viesiais marÅ¡kinėliais, į automobilį niekas kitas neįlipo, nematė, kad automobilyje yra dar žmonių, tai suprato tik tada, kai automobilis sustojo, o kai vijosi, kai R.

M. Å¡audė, nežinojo, kad automobilyje yra dar žmonių, galvojo, kad vairuotojas yra vienas. Å aunamasis ginklas buvo panaudotas tik pravažiavus miesto ribų ženklÄ , po to automobilis nusuko į vieÅ¡kelį, iki to pasukimo nuo vietos, kur baigėsi miesto ribos, galėjo bÅ«ti du–trys kilometrai, tame tarpe kažkur ir buvo panaudotas ginklas. Å aunamasis ginklas panaudotas kelyje, kur asfaltuota kelio danga, buvo pasirinkta panaudoti ginklÄ tokioje vietoje, nes ten buvo geras matomumas. Mieste ginklo nenaudojo, nes pavojinga, o toje vietoje matomumas jau buvo geras, todėl taip nuspręsta.

Kai važiavo žvyrkeliu, ginklo nenaudojo, nes nebuvo galima matyti, automobilio nesimatė, po to automobilis sustojo žvyrkelyje (t. 4, b. l. 3–4).Liudytojas R. Z. parodė, kad Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini), 2006 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį pamena tiek, kad buvo gautas kito ekipažo praneÅ¡imas per racijÄ automobilyje, kad vejasi automobilį „Renault Espace“, kuris nestoja. Jie, bandydami užkirsti keliÄ , bandydami sustabdyti užvažiuojant už priekio (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, sustojo, įjungė Å¡vyturėlius, apsirengęs Å¡viesÄ atspindinčia liemene, su skrituliu, tikrai matomas, jis išėjo į važiuojamÄ kelio dalį stabdyti, nes pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuoja minėtas automobilis, važiavo dideliu greičiu.

IÅ¡ galo toliau, už 100–150 metrų maždaug, važiavo pareigÅ«nų automobilis su Å¡vyturėliais ir įsijungę garsinį signalÄ . Tuomet jis išėjo stabdyti, kolega D. B. buvo įjungęs Å¡vyturėlius ir garsinį signalÄ , o jis išėjo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, Å¡iek tiek daugiau į juostÄ , kuria važiavo minėtas automobilis, kad arba žmogui garantuotai reikėtų stoti, nes kitos iÅ¡eities nėra, arba apvažiuoti kažkokiu bÅ«du. Tai automobilis vietoj to, kad bÅ«tų sumažinęs greitį ar bÅ«tų bandęs iÅ¡vengti kliÅ«ties apvažiuodamas, pavažiavo link jo, todėl jis staigiai atsitraukė link tarnybinio automobilio grįždamas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ .

IÅ¡kart po to pralėkė tarnybinis automobilis paskui tÄ nestojusį automobilį. Jis dar pastebėjo, kad tas automobilis prie Å¡viesoforo priekyje sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę link (duomenys neskelbtini) gatvės pervažiavo per raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ , keldamas pavojų kitiems, net nežiÅ«rėdamas, ar maÅ¡inos atvažiuoja ar ne, net nestabdė. Tuo metu Tauragėje maÅ¡inos dar važinėjo, žmonių nepastebėjo, bet maÅ¡inos tai matėsi, todėl automobilis iÅ¡ tiesų kėlė pavojų tiems vairuotojams.

Tuomet jis įšoko į tarnybinį automobilį kartu su kolega, kuris vairavo, ir taip pat vijosi juos, bet gerokai atsiliko, tik pagal radijo ryšį suprato, kur važiuoti, nes kolegos pranešinėjo. Kai privažiavo, nepamena kiek ten buvo asmenų, vieni buvo surakinti, kiti mašinoje, kiti ant žemės. Kolegos pasakė, kad greitoji iškviesta, nes vienas žmogus sužeistas. Kokiu greičiu važiavo minėtas automobilis – tiksliai nurodyti negali, bet dvigubai nei leistinas, gal netgi daugiau, greitis buvo toks, kad jis vos atsitraukė staigiai, išsigando, nėra gyvenime taip buvę, dėl to ir puolė vytis.

Liudytojas R. Z. nurodė, kad tuo metu visada buvo problemų su stabdymo priemonėmis, nebÅ«davo specialių stabdymo priemonių, tokių kaip ežys, jei bÅ«tų turėjęs tokiÄ priemonę, bÅ«tų 2006 m. panaudojęs, laiko buvo pakankamai mažai, gali bÅ«ti, jei ir bÅ«tų turėjęs, net nebÅ«tų spėjęs panaudoti, nes automobilio greitis buvo didelis. Be to, didelė rizika, kad pats gali po ratais palįsti. Sunkiasvorės transporto priemonės stabdymui Tauragės policijos komisariate vėliau yra naudotos, bet naudojo tada, kai buvo galimybė panaudoti, Å¡iuo atveju nebuvo jokio sunkvežimio, o savo tarnybinį automobilį neužkiÅ¡o, o rizikavo savo gyvybėmis.

Ä®vykio metu iÅ¡ viso buvo du ekipažai, jų ir kolegų, kurie vijosi minėtÄ automobilį, daugiau patrulių ekipažų nebuvo. Tuo metu buvo tamsu, automobilyje matė tik Å¡viesiai apsirengusį vairuotojÄ , Å¡is iÅ¡siskyrė, kad vienintelis Å¡viesiai buvo apsirengęs, aiÅ¡kiai matomas, ar kas sėdėjo keleivio vietoje – neatsimena. Liudytojo teigimu, toks automobilio vairavimas buvo chuliganiÅ¡kas, buvo keliamas pavojus aplinkiniams ir sau pačiam, paeiliui padarė keletÄ pažeidimų. Kai pasuko link jo, tokie vairuotojo veiksmai buvo tyčiniai, nes nepastebėti jo buvo neįmanoma, norint apvažiuoti buvo galima iÅ¡ anksčiau pasukti didesniu atstumu, o ne prieÅ¡ pat kelių metrų atstumu, todėl akivaizdu, kad tai buvo padaryta tyčia. Tuo metu, kai jis stabdė automobilį, kitas ekipažas neÅ¡audė, nes mieste galėjo sukelti pavojų kitiems, juo labiau, kad buvo maÅ¡inų, tas automobilis važiavo per raudonÄ Å¡viesÄ , kėlė pavojų.

Po to, kai jie atvažiavo po laiko į įvykio vietÄ , ta vieta gerokai už miesto, žvyrkelis jau, nebuvo nei žmonių, nei automobilių. Pagal taisykles, tokiu atveju ginklo panaudojimas buvo galimas. Å i situacija buvo tokia, kad buvo daromas pažeidimas, ne vienas, o keli vienas po kito, keliantys grėsmę aplinkinių saugumui, eismo dalyviams, turint omenyje, kad tai miestas. Mieste nebuvo galima naudoti ginklo, todėl ir nebuvo naudota, už miesto ribų naudojimas buvo galimas, net reikia jį panaudoti. Tuo metu nebuvo įmanoma naudoti kitų sustabdymo priemonių nerizikuojant kitų gyvybėmis, buvo įmanoma užkiÅ¡ti tarnybinį automobilį, bet bÅ«tų buvę baisu, nes tas automobilis jį taranavo, tai kÄ bÅ«tų padaręs iÅ¡ tos maÅ¡inos, tai tik svarstymas.

Stabdė automobilį bet kokiomis priemonėmis, nes jis kėlė pavojų ir grėsmę eismo saugumui (t. 4, b. l. 4).Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis R. M. parodė, kad tik iÅ¡važiavus iÅ¡ miesto, kai turimos priemonės, t. y. naudojant garsinį signalÄ , Å¡vyturėlį, garsiakalbiu praneÅ¡ant, buvo iÅ¡naudotos, tačiau vairuotojas vis tiek nekreipė dėmesio, todėl iÅ¡važiavus iÅ¡ miesto ribos buvo priimtas sprendimas panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kadangi automobilis kėlė visiems pavojų, tiek sau, tiek grėsmę kito ekipažo pareigÅ«nui, kitiems eismo dalyviams.

Nuteistojo manymu, buvo iÅ¡naudotos visos galimybės. Teismo posėdyje buvo kalbama apie galimybę susisiekti su kito rajono pareigÅ«nais, tačiau toje situacijoje dar leisti važiuoti į kitÄ rajonÄ ir kad automobilis dar ir ten keltų pavojų, nuteistojo manymu, nebuvo galima leisti, todėl ir buvo priimtas toks sprendimas. Nebuvo galima leisti jam važiuoti toliau, nes buvo iÅ¡naudotos visos priemonės, nebuvo galima leisti, kad kažkas nukentėtų. Kai automobilis iÅ¡važiavo į žvyrkelį, tuo metu jis neÅ¡audė, įspėjamieji Å¡Å«viai buvo tik asfaltuotame kelyje paleisti į automobilio padangas, ne žvyrkelyje.

Nuteistasis patikino, kad Å¡audyti tokiomis sÄ lygomis, tamsiu paros metu iÅ¡ važiuojančios transporto priemonės į važiuojančiÄ transporto priemonę tokių bandymų Lietuvoje net nevyksta, tokių mokymų nėra, o jis pats dėl Å¡audymo yra tobulinęsis dalyvaudamas ir varžybose, ir mokymuose, visus kursus yra iÅ¡laikęs, yra dalyvavęs varžybose, rajoninėse ir pirmÄ vietÄ yra pelnęs, o (duomenys neskelbtini) varžybose antrÄ ir trečiÄ vietas yra pelnęs, tose varžybose bÅ«davo ir Å¡audymo rungtys.

PaaiÅ¡kino, kad nebuvo taip, kad pasitikėdamas ir lengvabÅ«diÅ¡kai panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , iÅ¡ pradžių buvo paleisti trys–keturi Å¡Å«viai į orÄ , po to panaÅ¡iai tiek ir į automobilio padangas. Tai, kad jis nė karto nepataikė į padangas, galima paaiÅ¡kinti tuo, kad automobilis visÄ laikÄ judėjo, pataikymas buvo, kiek vėliau paaiÅ¡kėjo, rikoÅ¡etu, to jis negalėjo numatyti, kad kulka galėjo rikoÅ¡etuoti, nes jokių kursų ar mokymų apie kulkų savybes, jų galimybes rikoÅ¡etuoti nebuvo.

Dabar policijoje naudojamos kulkos, kurios nerikoÅ¡etuoja, galai tokie, kad nerikoÅ¡etuoja, o prieÅ¡ tai naudojamos kulkos buvo užapvalintais galais. Tuo metu nebuvo galimybės panaudoti specialias priemones, nes jie neturėjo ežio ir negalėjo į priekį užmesti, kadangi vijosi automobilį, o kitas ekipažas taip pat neturėjo, be to, ir nebÅ«tų spėję patiesti, nes greitis buvo didelis, o atstumas nedidelis, nebÅ«tų spėję užmesti, jei ir bÅ«tų turėję. Kai panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , matomumas buvo geras, nors ir buvo tamsus paros metas, tačiau netrukdė nei rÅ«kas, nei niekas kitas.

Nuteistasis taip pat paaiÅ¡kino, kad niekas negalėjo numanyti, kad automobilyje yra daugiau žmonių, nes nebuvo jokių požymių, kad jie ar tai mojuotų, ar kokius kitus ženklus rodytų. Jeigu bÅ«tų žinojęs, kad automobilyje yra daugiau asmenų nei vienas, bÅ«tų ginklo nenaudojęs (t. 4, b. l. 4–5).Taigi iÅ¡ aptartų nukentėjusiojo, liudytojų ir nuteistojo parodymų matyti, kad R. M., panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ vykdydamas savo tarnybines pareigas, turėdamas tikslÄ sustabdyti administracinį pažeidimÄ darantį asmenį ir taikėsi į automobilio ratus, tačiau iÅ¡Å¡ovus kulka rikoÅ¡etu sužeidė automobilyje esantį keleivį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 30 d. plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-1/2014 padarė iÅ¡vadas, kad sprendžiant klausimÄ dėl žalos padarymo policijos pareigÅ«nui panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ stabdant transporto priemonę, teisėtumo, turi bÅ«ti vadovaujamasi Policijos veiklos įstatymu, aiÅ¡kinant jo nuostatas atsižvelgtina į Konvencijos reikalavimus ir įvertintina:asmens ir jo elgesio, dėl kurio stabdoma transporto priemonė, pavojingumas. Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kuriÄ policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ transporto priemonę, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kartu su kitomis Å¡io įstatymo (pirmiausia to paties 25 straipsnio) nuostatomis.

Panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ transporto priemonę, negalima pažeisti imperatyviųjų Å¡aunamojo ginklo panaudojimo prieÅ¡ asmenį sÄ lygų. Pareiga naudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ kyla tik bÅ«tinais atvejais, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, pažeidėjo ir pažeidimo pobÅ«dį, individualias pažeidėjo savybes, Å¡aunamasis ginklas, kaip pavojų žmogaus gyvybei sukelianti priemonė, gali bÅ«ti panaudojamas tik ginant panaÅ¡ios svarbos vertybes. Nusikalstamos veikos ir jÄ padariusio (darančio) asmens pavojingumas pagal pareigÅ«no turimus duomenis turi bÅ«ti pakankamas, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pateisintų Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ .

Siekiamo sulaikyti asmens keliamas pavojus turi bÅ«ti vertinamas pagal visas Å¡iuo aspektu svarbias aplinkybes (turimus duomenis apie anksčiau padarytus nusikaltimus, elgesį sulaikymo metu, galimÄ ginklo (ne)turėjimÄ , bÅ«do bruožus, ketinimus ir kt.). Å is pavojus turi bÅ«ti pakankamai realus, o dėl esamos grėsmės transporto priemonę bÅ«tina nedelsiant sustabdyti. Vertinant tai, reikÅ¡mingi duomenys apie įvykio metu nukentėjusius asmenis ir tuos, kurie galėjo nukentėti, situacijÄ Ä¯vykio vietoje (eismo sÄ lygas ir intensyvumÄ ir kt.).

Å aunamasis ginklas gali bÅ«ti panaudojamas tik tais atvejais, jeigu sulaikomas asmuo kelia pavojų gyvybei ar sveikatai arba yra pagrindas įtarti, kad Å¡is asmuo padarė smurtinę nusikalstamÄ veikÄ . Toks ginklas negali bÅ«ti naudojamas kitais atvejais, net jeigu jo nepanaudojus bus prarasta galimybė asmenį sulaikyti. Pavyzdžiui, jeigu asmuo automobilį vairuoja neblaivus, nevykdo pareigÅ«no reikalavimo sustoti, tai savaime nereiÅ¡kia, jog gali bÅ«ti naudojamas Å¡aunamasis ginklas siekiant sustabdyti tokį automobilį, net jei nepanaudojus tokio ginklo jį vairavęs asmuo nebÅ«tų sulaikytas;alternatyvių priemonių, kurios gali bÅ«ti panaudojamos vietoje Å¡aunamojo ginklo, buvimas, veiksmingumas, panaudojimo galimybės ir pan.

Tokių priemonių panaudojimo galimybės turi bÅ«ti vertinamos ne abstrakčiai, o vadovaujantis konkrečiais duomenimis apie tokių priemonių veiksmingumÄ nagrinėjamoje situacijoje, į tai, ar jos galėjo bÅ«ti panaudotos atsižvelgiant į jų prieinamumÄ , atremiant pavojų turimÄ laikÄ ir kt.;panaudotos prievartos rÅ«Å¡is ir laipsnis (pavojingumas). Tai turi bÅ«ti proporcinga siekiamam tikslui ir visoms situacijos aplinkybėms. Turi bÅ«ti atsižvelgiama į panaudoto ginklo rūšį, galingumÄ , Å¡audymo sÄ lygas (atstumÄ , matomumÄ , galimybės nusitaikyti ir kt.), Å¡Å«vių skaičių; kur buvo taikomasi; tikimybės, kad dėl ginklo panaudojimo gali nukentėti paÅ¡aliniai ar itin pažeidžiami asmenys, laipsnį, taip pat ginklo panaudojimo padarinius ir kt.;

4) galimybės pasirengti asmens sulaikymui ir tokių galimybių panaudojimas, siekiant sumažinti bÅ«tinybę naudoti ginklÄ ar žalÄ dėl jo panaudojimo. Turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar buvo galimybė pasiruoÅ¡ti sulaikymui; ar tinkamai pasiruoÅ¡ta; į situacijos netikėtumo elementÄ ; į tai, kiek laiko sprendimams priimti ginklÄ panaudojęs pareigÅ«nas turėjo operacijos metu; į tiesiogiai persekiojimÄ vykdžiusių pareigÅ«nų galimybes kreiptis pagalbos į kitus pareigÅ«nus ir Å¡ių galimybių panaudojimÄ ir kt.Sprendžiant pareigÅ«no baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , pareigÅ«no veiksmai panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant ir į tai, kokiÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ pareigÅ«nas turėjo įvykio metu ir į jo tuo metu buvusį pagrįstÄ sÄ Å¾iningÄ Ä¯sitikinimÄ dėl bÅ«tinybės panaudoti ginklÄ , tačiau negali bÅ«ti ignoruojamos Policijos veiklos įstatyme numatytos Å¡aunamojo ginklo panaudojimo sÄ lygos.

Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos situacijos aplinkybių, kai policijos pareigÅ«nai R. M. ir Å . S. nusprendė sustabdyti ir patikrinti V. D. vairuojamÄ automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jie neturėjo jokios informacijos apie V. D. ir jo asmenybę, todėl negalėjo įvertinti Å¡io asmens pavojingumo. Tačiau pradėję vytis nestojusį automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir matydami, kad jis daro administracinį teisės pažeidimÄ , galėjo įvertinti jo tokio elgesio keliamÄ pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, ir nors jo keliamas pavojus buvo didelis, tačiau jis neperaugo į nusikalstamÄ veikÄ , V.

D., nepaklusęs teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę ir darymas iÅ¡ eilės kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, darė tik administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam kyla tik administracinė atsakomybė. Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnis nenumato galimybės panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ asmenį, darantį administracinį teisės pažeidimÄ , o Å¡iuo atveju panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ automobilį nebuvo bÅ«tinumo, net jeigu jo nepanaudojus bus prarasta galimybė asmenį sulaikyti.

Jeigu asmuo automobilį vairuoja neblaivus, nevykdo pareigÅ«no reikalavimo sustoti, tai savaime nereiÅ¡kia, jog gali bÅ«ti naudojamas Å¡aunamasis ginklas siekiant sustabdyti tokį automobilį, net jei nepanaudojus tokio ginklo jį vairavęs asmuo nebÅ«tų sulaikytas. Ä®vertinus Å¡iÄ keliamÄ sÄ lygÄ , R. M. Å¡ioje situacijoje panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ virÅ¡ijo savo įgaliojimus, nes jis žinojo, kad jis naudoja Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ automobilį ir asmenį, kuris Å¡iuo automobiliu važiuoja, suprato, kad automobilio vairuotojas, nepaklusdamas reikalavimams sustoti, daro ne nusikaltimÄ , o tik administracinį teisės pažeidimÄ , todėl pagal Policijos veiklos įstatyme įtvirtintus imperatyvius reikalavimus R.

M. negalėjo naudoti Å¡aunamojo ginklo. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nesustojusį automobilį buvo bandoma stabdyti pasitelkus į pagalbÄ kitÄ policijos ekipaÅ¾Ä , tačiau sustabdyti nepavyko, kitų priverstinio stabdymo priemonių (bandyti stabdyti susisiekiant su kitais to paties rajono policijos patrulinės tarnybos ekipažais, o esant reikalui ir su kito rajono policijos patrulinės tarnybos ekipažo pareigÅ«nais, bei spręsti klausimÄ dėl ežio panaudojimo) nebuvo imtasi.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ apeliacinėje instancijoje įrodymų tyrimo metu gautų duomenų, viena iÅ¡ priemonių buvo panaudotas kitas to paties rajono patrulių ekipažas, tačiau Å¡i priemonė nebuvo veiksminga, daugiau kitų patrulių ekipažų, kurių pagalbos bÅ«tų buvę galima papraÅ¡yti, nebuvo, kitų priverstinio stabdymo priemonių, tokių kaip priverstinio stabdymo priemonė ežys, tuo metu Tauragės rajono policijos komisariatas neturėjo, todėl nebuvo galima iÅ¡ policijos pareigÅ«nų reikalauti naudoti tokias priemones, kuriomis, nors ir numatytomis Policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių sÄ raÅ¡e, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d.

įsakymu Nr. 1V-67, policijos pareigÅ«nai nagrinėjamoje situacijoje aprÅ«pinti nebuvo. Be to, bÅ«tina įvertinti ir nagrinėjamos situacijos aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad buvo tamsus paros metas, laiko pasirengti transporto priemonės sustabdymui ir sulaikymui nebuvo, todėl nebuvo galimybės ir panaudoti sunkiasvorių transporto priemonių automobilio stabdymui. Jokių kitų priverstinių stabdymo priemonių tuo metu patrulių ekipažas neturėjo, nes Tauragės rajono policijos komisariatas tokių priemonių nebuvo suteikęs. Tačiau kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, nebuvo galvojama apie galimybę į pagalbÄ pasitelkti kito rajono policijos patrulių pajėgas ir papraÅ¡yti jų pagalbos, nors buvo aiÅ¡ku, kad automobilis dideliu greičiu juda link kito rajono ribos.

Todėl vertinant Å¡iÄ sÄ lygÄ , vis dėlto galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nebuvo iÅ¡naudotos visos įmanomos priemonės, kuriomis buvo galima sustabdyti nestojusį automobilį ir iÅ¡vengti žalos padarymo. Vertinant panaudotos prievartos rūšį ir laipsnį (pavojingumas) ir atsižvelgiant į Å¡audymo sÄ lygas (atstumÄ , matomumÄ , galimybės nusitaikyti ir kt.), Å¡Å«vių skaičių, daroma iÅ¡vada, kad R. M., panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ automobilį, kuriuo daromi tik administraciniai teisės pažeidimai, pasielgė neatsargiai, netinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ , kurioje nebuvo neiÅ¡vengiamo bÅ«tinumo panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , ir taip pažeidė Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį (iÅ¡naudotos ne visos įmanomos priverstinio stabdymo priemonės) bei 25 straipsnio 4 dalį (neįsitikino, ar automobilyje nėra paÅ¡alinių asmenų) nuostatas.

Be to, R. M. į dideliu greičiu važiuojantį automobilį Å¡ovė tamsiu paros metu, automobiliams važiuojant dideliu greičiu, nežinodamas tikslaus juo važiuojančių keleivių skaičiaus, todėl tokiomis aplinkybėmis jis rizikavo ir turėjo numatyti pavojų, jog gali sužeisti kitÄ asmenį. Kaip jau minėta anksčiau, prievarta, galinti sukelti kÅ«no sužalojimų ar mirtį, gali bÅ«ti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos, o Å¡aunamojo ginklo panaudojimas galimas tik tuo atveju, kai jis yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas.

Taigi esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, netgi įvertinus tai, kad V. D. veiksmai buvo pavojingi, nėra pagrindo teigti, kad dėl iÅ¡kilusios grėsmės buvo bÅ«tina jo vairuojamÄ automobilį nedelsiant sustabdyti panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog policijos pareigÅ«nas R. M. susidariusioje situacijoje, nesant bÅ«tinumo, kaip iÅ¡imtinę priemonę neadekvačiai panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , taip jis elgėsi neatsargiai, ir dėl tokio jo neatsargaus elgesio kilo sunkÅ«s padariniai – viena pareigÅ«no paleista kulka rikoÅ¡etavusi sunkiai sužalojo keleivio T.

K. sveikatÄ . Taigi, nors R. M. įstatymas ir suteikė įgaliojimus atlikti konkrečius veiksmus įstatymo numatytais atvejais (sÄ lygomis), o bÅ«tent – jis turėjo teisę panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ esant konkrečioms Policijos veikos įstatymo 25 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, tačiau R. M. minėtus veiksmus atliko, kai bÅ«tent Å¡ių veiksmų įstatymas nesuteikė įgaliojimų atlikti (panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ siekdamas sulaikyti administracinį teisės pažeidimÄ , o ne nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį), toks R.

M. veikimas laikytinas kompetencijos nesilaikymu (įgaliojimų viršijimu), t. y. neteisėtu veikimu, net ir šiuo atveju, kai pavojingi padariniai kilo dėl neatsargumo. Todėl daroma išvada, kad R. M. veikė peržengdamas jam teisės aktų nustatytos kompetencijos ribas, tačiau jo veiksmuose nėra BK 228 straipsnyje numatyto būtinojo požymio – tyčios, todėl jo veika pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį turi būti nustatyta kaltės forma – neatsargumas.

BK 10 straipsnis iÅ¡skiria dvi neatsargumo rÅ«Å¡is – nusikalstamÄ pasitikėjimÄ ir nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ . Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo supranta, kad jo pasirinktas tarnybos pareigų vykdymo bÅ«das yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų padarinių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeičia ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingiems padariniams. Tuo tarpu nusikalstamas nerÅ«pestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų.

Nusikalstamam nerÅ«pestingumui bÅ«tinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sÄ voka ,,turėjo“ apibÅ«dinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimÄ bei pareigÄ numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sÄ voka ,,galėjo” paprastai reiÅ¡kia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realiÄ galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. R. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, nes jis nenumatydamas pavojingų padarinių, nepakankamai apdairiai vykdė tarnybines ir profesines pareigas, nesilaikė įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų, nors, bÅ«damas policijos pareigÅ«nas bei žinodamas teisės aktų reikalavimus, turėjo ir privalėjo juos numatyti.Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad R.

M., 2006 m. rugsėjo 14 d., apie 23.40 val., vykdydamas (duomenys neskelbtini) pareigas, patruliuodamas nustatytu marÅ¡rutu, (duomenys neskelbtini) gatvėje stabdė automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes įtarė, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Å iam automobiliui nestojus, (duomenys neskelbtini) k. ribose, R. M. netinkamai atliko savo tarnybos pareigas, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 23 ir 25 straipsniuose nustatytas Å¡aunamojo ginklo panaudojimo sÄ lygas bei tvarkÄ , nesant bÅ«tinojo reikalingumo panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ prieÅ¡ asmenį ir transporto priemonę, netinkamai įvertinęs situacijÄ ir neatsižvelgęs į nesustojusio automobilio vairuotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, nekėlusio tiesioginės grėsmės eismo saugumui ir žmonėms, pobÅ«dį, neturėdamas tikslios informacijos apie galimÄ keleivių buvimÄ automobilyje, elgėsi nusikalstamai nerÅ«pestingai - norėdamas sustabdyti automobilį iÅ¡ savo tarnybinio ginklo pistoleto ČZ-75 C Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡Å¡ovė keturis perspėjamuosius Å¡Å«vius į viršų, o automobiliui „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nestojant, nesilaikydamas atsargumo taisyklių ir nusikalstamai pasitikėdamas savo Å¡audymo tikslumu, iÅ¡ tolimo, apie 10 metrų atstumo, tamsiu paros metu, iÅ¡Å¡ovė penkis Å¡Å«vius pataikyti sudėtingomis sÄ lygomis, taikydamas į dideliu greičiu važiavusio automobilio, kuriuo važiavo V.

D., I. D., N. P., P. K., A. B., T. K. galinius ratus, tačiau Å¡Å«viu pataikęs į automobilio galÄ , dėl neatsargumo sužalojo automobilyje važiavusį T. K., padarydamas jam juosmens kairės pusės Å¡autinę žaizdÄ su daugybiniais plonžarnių ir storžarnių pažeidimais, Å¡autinę žaizdÄ riestinėje žarnoje, Å«mų difuzinį pilvaplėvės uždegimÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlusį realų pavojų T. K. gyvybei, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala.

Tokiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 straipsnyje ir 137 straipsnio 1 dalyje.Kai dėl tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybės, sunkiai ar nesunkiai sutrikdoma jo sveikata, o kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 straipsnį ir 132, 137 arba 139 straipsnio atitinkamas dalis).

Kadangi panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis T. K., tai R. M. nusikalstama veika dėl padaryto sunkaus kÅ«no sužalojimo teisingai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nes sunkus kÅ«no sužalojimas buvo padarytas dėl neatsargumo, tačiau, prieÅ¡ingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, o ne dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad R.

M. nenumatė, kad dėl Å¡aunamojo ginklo panaudojimo tokiomis aplinkybėmis, kuriomis pagal Policijos veiklos įstatymÄ Å¡aunamojo ginklo naudojimas negalimas, gali atsirasti esamų padarinių (sunkus sveikatos sutrikdymas), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, bÅ«damas policijos pareigÅ«nas bei žinodamas teisės aktų reikalavimus, turėjo ir privalėjo juos numatyti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. M. gynėjas advokatas V. Sirvydis taip pat akcentavo, kad Å¡ioje byloje turi bÅ«ti įvertinta galimybė taikyti BK 29, 30 ar 31 straipsnį ir Å¡iais pagrindais nutraukti bylÄ , kadangi Å¡ioje situacijoje egzistuoja aplinkybės, Å¡alinančios R.

M. baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Pagal BK 29 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam iÅ¡vengti sulaikymo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ arba sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jeigu nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.

Å iuo atveju BK 29 straipsnis negali bÅ«ti taikomas, kadangi jo taikymas siejamas su nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, o anksčiau aptartais argumentais nustatyta, kad V. D., kurio vairuojamÄ automobilį buvo siekiama sustabdyti, nedarė jokios nusikalstamos veikos, o jo daromi administraciniai teisės pažeidimai nesuteikė teisės naudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas V. Sirvydis akcentavo, kad tyčiniai V. D. veiksmai, kuriais buvo siekiama užvažiuoti ant jį stabdančio policijos pareigÅ«no R.

Z., yra nusikalstama veika, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai yra tik policijos pareigÅ«no R. Z. subjektyvus situacijos vertinimas, kuris nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Dėl Å¡ių V. D. veiksmų policijos pareigÅ«nas R. Z. nebuvo sužalotas, nepatyrė jokios žalos, dėl to nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas ar tarnybinis patikrinimas, todėl tai negali bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama veika. Sprendžiant asmenų, kurie padaro žalÄ vykdydami profesines pareigas, baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vadovaujamasi BK 30 straipsniu, kuriame nustatyta, kad asmuo pagal šį kodeksÄ neatsako už žalÄ , kuriÄ padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis nevirÅ¡ijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų.

Tokia Å¡io įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad profesinių pareigų vykdymas yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė tik tuo atveju, jei tokios pareigos atliekamos vadovaujantis įstatyme ar kitame teisės akte nustatytomis sÄ lygomis ir jas vykdant neperžengiamos įstatymo ar kito teisės akto nustatytos ribos. Taigi BK 30 straipsnyje nurodytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės vienas esminių požymių yra veiksmų, atliekamų vykdant profesines pareigas, teisėtumas.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, Å¡ioje situacijoje negali bÅ«ti taikomas ir BK 30 straipsnis, nes analizuojant Å¡aunamojo ginklo panaudojimo sÄ lygas nustatyta, kad R. M. Å¡aunamÄ jį ginklÄ panaudojo virÅ¡ydamas įgaliojimus, nes jis Å¡aunamÄ jį ginklÄ panaudojo siekdamas sulaikyti administracinį teisės pažeidimÄ , o ne nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį (Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnis). Pagal BK 31 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veikÄ , kuriÄ jis padarė siekdamas paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti.

IÅ¡ Å¡ios įstatymo formuluotės matyti, kad baudžiamoji atsakomybė už padarytÄ veikÄ paÅ¡alinama tik tada, kai nustatomos bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygos:

a) pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, b) Å¡is pavojus negali bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir c) padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti. BÅ«tinojo reikalingumo instituto esmė ir paskirtis suponuoja bÅ«tinybę asmeniui įvertinti daromÄ Å¾alÄ ir žalÄ , kurios siekiama iÅ¡vengti, ir sÄ moningai pasirinkti elgesio variantÄ , leisiantį padaryti mažesnę žalÄ . Å ios baudžiamosios bylos aplinkybės rodo, kad, pasirinkęs savo elgesio variantÄ â€“ sprendimÄ panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nors ir siekė iÅ¡vengti V.

D. pavojingo vairavimo keliamo pavojaus kitiems eismo dalyviams, tačiau nenumatė, kad tokiu bÅ«du, bÅ«tent panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , bus padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, todėl akivaizdu, negalėjo įvertinti žalų santykio ir nustatyti, ar padaryta žala bus mažesnė nei ta, kurios siekiama iÅ¡vengti, kaip to reikalaujama BK 31 straipsnyje. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip padaryti bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, kadangi R. M. galėjo iÅ¡vengti esamų pasekmių atsiradimo laikydamasis Policijos veiklos įstatyme numatytų Å¡aunamojo ginklo panaudojimo sÄ lygų.Nustačius, kad R.

M. padarė BK 229 straipsnyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, sprendžiamas bausmės paskyrimo klausimas. Pagal BK 229 straipsnio redakcijÄ , galiojusiÄ nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nors Å¡iuo metu galiojančio BK 229 straipsnio redakcijoje nebėra teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ ir jo padėtis dėl jo paties paduoto apeliacinio skundo negali bÅ«ti bloginama, todėl R. M. pagal BK 229 straipsnį skiriama Å¡velniausia nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 229 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Apeliacinės instancijos teismo manymu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R.

M. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidedamas. Kadangi R. M. pagal 2009 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuris buvo įsiteisėjęs, tačiau 2014 m. sausio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartimi Nr. 2K-P-1/2014 buvo panaikintas, bausmę jau yra atlikęs (t. 3, b. l. 46), todėl laikytina, kad R. M. Å¡iuo nuosprendžiu skiriamÄ bausmę jau yra atlikęs.Civilinis atsakovas Å¡ioje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡teisinti R.

M. ir tuo pagrindu atmesti nukentėjusiojo T. K. byloje pareikÅ¡tÄ 50000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi anksčiau aptartais argumentais nustatyta, kad nėra pagrindo iÅ¡teisinti R. M., kolegija pasisako tik dėl nukentėjusiajam T. K. priteistos žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas sumažino dėl to, kad nustatė, jog nukentėjusiajam dėl Å¡autinių sužalojimų buvo sužaloti vidaus organai, daryta operacija, tačiau jam nėra nustatytas nedarbingumo netekimas, o įrodymų, kad Å¡iuo metu jo sveikata nuo padarytų Å¡autinių sužalojimų yra bloga, nukentėjusysis nepateikė.

Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad nukentėjusysis dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų patyrė fizinį ir moralinį skausmÄ , emocinį stresÄ , tačiau atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, įvertinant esamÄ nukentėjusiojo sveikatos padėtį neturtinė žala sumažinta iki 30000 Lt. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiajam T. K. sukeltas pasekmes ir sumažindamas jam priteistinos neturtinės žalos dydį iki 30000 Lt, neatsižvelgė į dar vienÄ svarbų kriterijų – paties nukentėjusiojo neatsargų elgesį. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas neturtinės žalos dydį galima sumažinti, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo kaltės dydį. Policijos departamentas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog automobilio „Renault Espace“ keleiviai, žinodami, jog vairuotojas yra neblaivus, ir suvokdami savo elgesio pavojingumÄ , sėsdami į neblaivaus V.

D. vairuojamÄ automobilį, patys pasirinko rizikingÄ elgesio bÅ«dÄ ir tuo prisiėmė žalos atsiradimo rizikÄ . Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, T. K. su V. D. užsiėmė automobilių remontu, vienas kitÄ pažinojo, T. K. įvykio metu taip pat buvo neblaivus, be to, nors ir žinojo, kad neblaivus yra ir V. D., sutiko kartu važiuoti, tokiu bÅ«du prisiimdamas dalį rizikos. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, neabejotinai matyti, kad dėl įvykio dalis kaltės yra ir nukentėjusiojo, taip pat dalis teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams sustoti nepaklususio vairuotojo V.

D. kaltės, todėl proporcingai jų kaltės daliai mažintinas ir apylinkės teismo priteistas iÅ¡ Policijos departamento neturtinės žalos dydis. Atsižvelgęs į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu nuteistojo R. M. tyčinė nusikalstama veika, dėl kurio nukentėjusiajam ir kilo sunkios pasekmės, yra perkvalifikuota į neatsargiÄ , taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas mano, jog 20000 Lt dydžio suma neturtinės žalos atlyginimui T.

K. bÅ«tų teisinga, protinga ir pakankama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti:Nuteistojo R. M. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 228 straipsnio 1 dalies į BK 229 straipsnį, ir R. M. pagal BK 229 straipsnį paskirti teisės dirbti teisėsaugos struktÅ«rose atėmimÄ vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su 2008 m. balandžio 10 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir nustatyti nuteistajam R. M. galutinę subendrintÄ vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2009 m. kovo 20 d. ir pripažinti, kad R. M. bausmę yra atlikęs.Nukentėjusiajam T. K. priteistos neturtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 20000 Lt.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .                          Kolegijos pirmininkas                                                                   Eduardas MaÅ¡kevičius Teisėjai                                                                               Violeta Miliuvienė                                                                                Savinijus Katauskas