2bb9a642-d0ab-4306-abac-c730c059488e · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-229-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27421-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20; 3.3.1.18.1; 2.6.29.1; 3.2.4.4; 2.6.9.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir RÅ«tos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. V. ieÅ¡kinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės R. M. 8.023,84 EUR, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieškovas, laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. liepos 3 d. atsakovei, trumpam laikotarpiui, paskolino 8.023,84 EUR (27.704,70 Lt), atitinkamais bankiniais pavedimais: 2014-05-06 – 101,37 EUR (350,00 Lt); 2014-05-12 – 4.510,17 EUR (15.572,70 Lt); 2014-06-06 – 1.455,05 EUR (5.024,00 Lt); 2014-06-16 – 726,37 EUR (2.508,00 Lt); 2014-07-03 – 1.230,89 EUR (4.250,00 Lt.).

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad pinigai buvo paskolinti atsakovei trumpam, pastarajai nurodžius, kad pinigus greitai grÄ Å¾ins. IeÅ¡kovÄ atstovaujanti advokatė 2017 m. gegužės 12 d. iÅ¡siuntė atsakovei raginimÄ grÄ Å¾inti skolÄ per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo pareikalavimo gavimo dienos, tačiau raginimas grįžo neįteiktas. Atsakovė geranoriÅ¡kai vengia ilgÄ laikÄ grÄ Å¾inti pinigus, tarp Å¡alių Å¡iai dienai susiklostė konfliktiÅ¡ki santykiai.

3. Atsakovė R. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2004 m. birželio 21 d. buvo įsteigta ir įregistruota įmonė UAB „Vilniaus finansiniai patarėjai“. Vienintele UAB „Finansų patarėjai“ akcininke ir steigėja iki 2014 metų kovo mėnesio buvo R. M.. Nusprendus steigti naujÄ pardavimų padalinį, kurio vadovu turėjo bÅ«ti A. V., 2014 m. kovo 17 d. buvo pasiraÅ¡yta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė ieÅ¡kovui A. V. perleisti 50 procentų UAB „Finansų patarėjai“ akcijų.

Iki šios dienos ieškovas nėra pilnai atsiskaitęs su atsakove už perkamas akcijas pagal 2014 m. kovo 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko, Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu yra inicijuota ir nagrinėjama civilinė byla. 2014 m. kovo 21 d. buvo suformuotas naujas UAB „Finansų patarėjai“ įstatinis kapitalas, padidinant jį nuo 2.896,20 EUR iki 28.962,00 EUR (nuo 10 000,00 Lt iki 100 000,00 Lt). Tuo pačiu buvo pakeistas įmonės pavadinimas j UAB „Finansų patarėjai“.

Laikotarpiu nuo UAB „Finansų patarėjai“ akcijų pirkimo — pardavimo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovas į asmeninę atsakovės sÄ skaitÄ AB SEB banke, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdavo sutartÄ dydį lėšų, kaip įmonės akcininkų įnaÅ¡Ä , reikalingÄ Ä¯monės visapusiÅ¡kai veiklai vykdyti ir įgyvendinti. AtitinkamÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo gautų lėšų dydį atsakovė pervesdavo į įmonės UAB „Finansų patarėjai“ sÄ skaitÄ . Atsakovė nesutinka su Å¡iais ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais teiginiais, juos laiko nepagrįstais ir melagingais, kadangi jokio susitarimo dėl pinigų paskolinimo ir atitinkamai grÄ Å¾inimo tarp ginčo Å¡alių niekada nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė nei vienos Å¡alių sudarytos raÅ¡ytinės paskolos sutarties, kuri patvirtintų jo pinigų skolinimo atsakovei aplinkybes. Pažymėjo, jog atsakovo pateiktuose bankiniuose pavedimuose nenurodyta, jog pervestos sumos yra paskolos. Analizuojant byloje esantį Å¡alių susiraÅ¡inėjimo turinį ir po to sekusius Å¡alių veiksmus (finansinius), akivaizdu, kad atsakovei ieÅ¡kovui skirtuose laiÅ¡kuose nurodžius atitinkamas sumas, reikalingas įmonės veiklai, po to buvo atliekami atitinkami pinigų pervedimo veiksmai: ieÅ¡kovo į atsakovės sÄ skaitÄ bei atsakovės į įmonės sÄ skaitÄ (pvz. ieÅ¡kovo 2014-05-06, 2014-05-12, 2014-06-06, 2014-06-16, 2014-07-03, atsakovės - 2014-05-07, 2014-05-09, 2014-05-12, 2014-06-06, 2014-06-16, 2014-06-18, 2014-07-03 ir t.t.).

6. Teismas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovo veiksmai pervedant į atsakovės sÄ skaitÄ atitinkamas pinigų sumas, po to kai tokios sumos buvo aptartos Å¡alių susiraÅ¡inėjimo metu, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡alių nesiejo paskoliniai santykiai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui leistinais įrodymais neįrodžius buvus tarp Å¡alių (įmonės lygiaverčių akcininkų) paskolos sandorio, o atskirus lėšų pervedimus laikant Å¡alių susitarimu atliktus su įmonės veikla susijusių iÅ¡laidų apmokėjimais, ieÅ¡kinys laikomas neįrodytu ir yra atmetamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. IeÅ¡kovas A. V. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Aplinkybės, kad atsakovė, pasiskolinusi pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo, galimai Å¡ias lėšas paskolino įmonei, nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovas pinigus paskolino atsakovei. IeÅ¡kovė įneÅ¡dama pinigus į įmonės banko sÄ skaitÄ kaip atskaitingas asmuo atitinkamai įgijo reikalavimo teisę į įmonę (Atkreiptinas dėmesys, kad visuose įnaÅ¡uose nurodyta „Atskaitingo asmens įnaÅ¡as“).

Tuo tarpu ieškovas, paskolinęs pinigus, pervesdamas juos asmeniškai ieškovei, neįgijo jokios reikalavimo teisės į įmonę. 7.2. Tiek ieškovas, tiek atsakovė valdė po 50 % UAB „Finansų patarėjai“ akcijų, todėl būtų buvę visiškai nelogiška, jeigu tik ieškovas būtų itin didelėmis sumomis dengęs įmonės patiriamas išlaidas. Juo labiau, kad šie pavedimai buvo atspindimi buhalterinėje apskaitoje kaip iš atsakovės R. M. gautos lėšos, o ne ieškovo įnešti pinigai.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas neseniai buvo įnešęs itin didelę sumÄ Ä¯ įmonės kasÄ Ä¯statinio kapitalo didinimui ir tokiÄ pačiÄ sumÄ turėjo įneÅ¡ti atsakovė. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, įmonė neturėjo tokių didelių sÄ naudų, todėl natÅ«ralu, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų kilę klausimų, kodėl reikia papildomai įneÅ¡ti pinigus įmonės apyvartinėms lėšoms. 7.3. IeÅ¡kovas pilnai įrodė ieÅ¡kinio pagrindÄ , o bÅ«tent - atsakovė pinigus buvo realiai gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuriuos ji galimai paskolino įmonei, įneÅ¡dama pinigus į įmonės banko sÄ skaita ir tokiu bÅ«du įgydama reikalavimo teise i įmonę.

Atsižvelgdamas, kad paskolos sutartys dėl atsakovei paskolintų pinigų nebuvo pasiraÅ¡ytos, ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo grindė nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.237 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad net jeigu atsakovė ir panaudojo pinigines lėšas įmonės veiklai, bÅ«tent ji įgijo reikalavimo teisę į įmonę, t. y. nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita. Manydamas, kad Å¡alių nesiejo paskolos santykiai, teismas turėjo priteisti reikalaujamÄ skolÄ atitinkamai pritaikęs įstatymÄ - dėl nepagrįsto praturtėjimo. 7.4.

CPK 265 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimÄ , teismas konstatuoja, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje. Teismas, nurodydamas, kad Å¡alių nesiejo paskolos santykiai, nenurodė jokio juridinio pagrindo – teisės normos, kuria remiantis bÅ«tų laikoma, kad atsakovė teisėtai gavo pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas nepagrįstu praturtėjimu – atsakovė gavo pinigines lėšas iÅ¡ atsakovo, nesant juridinio pagrindo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo juridinį pagrindÄ gauti pinigus iÅ¡ atsakovo.

8. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė R. M. prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad Å¡iuo atveju atsakovės įsipareigojimo grÄ Å¾inti jai apelianto pervestus pinigus, kaip esminės paskolos sutarties sÄ lygos, nebuvo. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo tarp ginčo Å¡alių nebuvus paskolinių teisinių santykių ne tik dėl raÅ¡ytinės paskolos sutarties nebuvimo, kaip neteisingai apeliaciniame skunde bando nurodyti apeliantas (apeliacinio skundo 1 p.), bet dėl visumos nustatytų ir teismo įvertintų aplinkybių, kurios buvo pagrįstos į bylÄ pateiktais įrodymais. 8.2.

Kaip jau buvo minėta, teisiniai santykiai tarp Å¡alių susiklosto, kai tarp Å¡alių yra pasiekiamas susitarimas dėl tam tikro teisinio santykio sukÅ«rimo. Be to, CK draudžia versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Todėl visiÅ¡kai nesuprantami apelianto argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad vien pinigų pervedimo atsakovei faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių egzistavimo. Atsakovės įsitikinimu, ne kiekvienas pinigų pervedimas gali bÅ«ti laikomas paskolos teisinių santykių atsiradimo tarp Å¡alių pagrindu, kadangi asmenims nėra draudžiama pervesti pinigus kitais, t. y. ne paskolos teisinių santykių suformavimo, tikslais. 8.3.

Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tarp Å¡alių egzistuoja paskolos teisiniai santykiai ir iki apeliacinio skundo padavimo procesiniuose dokumentuose nesirėmė nepagrįsto praturtėjimo prielaidų egzistavimu ir jų neįrodinėjo. Svarbu ir tai, kad nepagrįsto praturtėjimo prielaidų egzistavimas nebuvo įrodinėjamas ir teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju Å¡alių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, o pinigai atsakovei buvo pervesti pagal žodinį Å¡alių susitarimÄ dėl bendrai valdomos įmonės iÅ¡laidų padengimo.

Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti Apelianto reikalaujamÄ sumÄ iÅ¡ Atsakovės vadovaudamasis nepagrįsto praturtėjimo teisiniu reguliavimu, kadangi nepagrįsto praturtėjimo taikymui bÅ«tinos prielaidos Å¡iuo atveju neegzistuoja. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl faktinių bylos aplinkybių 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. kovo 17 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi, atsakovė R. M. ieškovui A. V. perleido 50 procentų UAB „Finansų patarėjai“ akcijų. 2014 m. rugsėjo 26 d. atsakovė buvo atleista iš UAB „Finansų patarėjai“ direktorės pareigų ir naujuoju įmonės direktoriumi paskirtas ieškovas A.

V.. IeÅ¡kovas į atsakovės sÄ skaitÄ pervedė Å¡ias lėšas: 2014-05-06 - 101,37 EUR (350 Lt); 2014-05-12 – 4.510,17 EUR (15572,70 Lt); 2014-06-06 – 1.455,05 EUR (5.024,00 Lt); 2014-06-16 - 726,37 EUR (2.508 Lt); 2014-07-03 – 1.230,89 EUR (4.250,00 Lt), o atsakovė į įmonės banko sÄ skaitÄ atliko Å¡iuos pervedimus: 2014-05-07 – 868,86 EUR (3.000,00 Lt); 2014-05-09 – 28,96 EUR (100,00 Lt); 2014-05-12 – 4.518,07 EUR (15.600,00 Lt); 2014-06-06 – 1.453,89 EUR (5.020,00 Lt); 2014-06-16 – 654,54 EUR (2.260,00 Lt); 2014-06-16 – 5,79 EUR (20,00 Lt); 2014-06-18 – 52,13 EUR (180,00 Lt); 2014-07-03 – 1.230,89 EUR (4.250,00 Lt).

Dėl apeliacinio skundo argumentų 12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė paskolinių teisinių santykių buvimo. Atsakovė nurodo, jog Å¡alių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, o pinigai atsakovei buvo pervesti pagal žodinį Å¡alių susitarimÄ dėl bendrai valdomos įmonės iÅ¡laidų padengimo.

13. Esminiai paskolos sutarties, kurios samprata numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje, elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt.).

Atitinkamai bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovui (nagrinėjamu atveju apeliantui) (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).

14. Ä®rodyti pinigų perdavimÄ ir gavusio asmens įsipareigojimÄ juos grÄ Å¾inti turi paskolinių santykių egzistavimÄ nurodantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., raÅ¡ytiniais ar daiktiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

15. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo ir R. M. teisinių santykių buvimÄ grindžia banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, kuriais į atsakovės R. M. banko sÄ skaitÄ nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. liepos 3 d. buvo pervestos įvairios pinigų sumos, iÅ¡ viso – 8.023,84 EUR (27.704,70 Lt), jų mokėjimo paskirtyje atitinkamai nurodant „mok. pavedimas“, „pavedimas“ arba visiÅ¡kai nenurodydamas jokios mokėjimo paskirties (pvz. 2014 m. gegužės 6 d. ir 2014 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymai).

Byloje nėra Å¡alių ginčo, kad Å¡ias lėšas R. M. gavo. Tačiau, atsakovės nuomone, Å¡ios piniginės lėšos pervestos pagal žodinį Å¡alių susitarimÄ dėl bendrai valdomos įmonės iÅ¡laidų padengimo. Tai nebuvo paskola, nes R. M. neįsipareigojo jų ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti, t. y. nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų paskolos sutarties sudarymÄ patvirtinančių sÄ lygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apelianto teigimu, teismo iÅ¡vada, kad jo ir R.

M. nesiejo paskolos teisiniai santykiai, padaryta netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes ir įrodymus.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnio nuostatas reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose be kita ko nurodoma, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7dalis).Taip pat turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimo taisykles bei tinkamai tarp Å¡alių paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , t. y. kilus ginčui dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp apelianto ir R. M., nesant sudarytos raÅ¡ytinės paskolos sutarties, susitarimo turinį teko įrodinėti apeliantui.

18. Laikytina, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau Å¡is veiksmas nebÅ«tinai gali reikÅ¡ti paskolos sutartinių teisinių santykių atsiradimÄ . Dėl to kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, kaip minėta, bÅ«tina įvertinti faktų, kurie leistų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ . Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų, pritaria byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų vertinimui.

Å iame kontekste atsižvelgiant į apelianto skundo argumentus, susijusius su tuo, jog byloje nėra duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios, kam bus panaudotos pervestos sumos, teisėjų kolegija pažymi, kad tokie duomenys byloje yra (tarp Å¡alių susiraÅ¡inėjimai elektroniniais laiÅ¡kais), Å¡ie duomenys yra patikimi, kadangi ieÅ¡kovas nepagrindė nebuvus tokiam susitarimui. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, vien tai kad pinigai buvo pervesti į atsakovės asmeninę sÄ skaitÄ , o ne įmonės sÄ skaitÄ (esant byloje duomenims, jog vėliau iÅ¡ atsakovės sÄ skaitos piniginės lėšos buvo pervestos į įmonės sÄ skaitÄ ) nepaneigia fakto, jog pinigai nebuvo panaudoti įmonės reikmėms.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai atmetė Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus. Pritartina, jog tokie ieÅ¡kovo veiksmai pervedant į atsakovės sÄ skaitÄ atitinkamas pinigų sumas, po to kai tokios sumos buvo aptartos Å¡alių susiraÅ¡inėjimo metu, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pinigų perdavimo metu paskolos teisiniai santykiai tarp apelianto ir R. M. nebuvo susiklostę, t. y. Å¡alių nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai.

19. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai nusprendė nepriteisti skolos iÅ¡ atsakovės, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas neįrodė buvus paskoliniams santykiams, nes įstatymas nustato privalomÄ raÅ¡ytinę sutarties formÄ .

20. Å iuo atveju pritartina apeliantui, jog raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Paskolos sandorio formÄ (CK 6.871 str.) reglamentuojančios teisės normos nenustato, kad raÅ¡ytinės formos nesilaikymas sandorį darytų negaliojančiu. Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., raÅ¡ytiniais ar daiktiniais. Tačiau, nepsainat to, kad įstatymų reikalaujamos formos, Å¡iuo atveju raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančiÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alių nesiejo paskolos santykiai, t. y. ieÅ¡kovas neįrodė sandorio sudarymo fakto, todėl nagrinėjamu, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, teismas nusprendė ieÅ¡kinį atmesti ne dėl raÅ¡ytinės formos nebuvimo, o dėl to, kad ieÅ¡kovas neįrodė sandorio sudarymo fakto (CPK 178 str.).

21. Atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kai ieÅ¡kovas skolino pinigus įmonei, jis juos ir pervesdavo tiesiogiai įmonei, nurodydamas paskirtį „įmonės apyvartinėms lėšoms“, todėl jo įsitikinimu, jam nebuvo pagrindo įmonei skirtus pinigus pervesti ne į įmonės sÄ skaitÄ , o atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, jog Å¡ioje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl piniginių lėšų, kurios buvo pervestos laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. liepos 3 d.

Tuo tarpu ieÅ¡kovo nurodyti mokėjimai įmonei buvo atlikti gerokai vėliau t. y. 2014 m. metų pabaigoje. Todėl į bylÄ nepateikus jokių įrodymų, jog nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. liepos 3 d.) ieÅ¡kovas į įmonės sÄ skaitÄ bÅ«tų atlikęs nors vienÄ mokėjimo pavedimÄ , nėra pagrindo nei paneigti, nei patvirtini, buvus tarp Å¡alių susitarimui, įmonės reikmėms skirtus pinigus pervesti per atsakovę.

22. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados tinkamai motyvuotos, padarytos iÅ¡ įrodymų, nors ir netiesioginių, visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti. IÅ¡vados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

Dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo 23. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai nieko nepasisakė dėl pagrindo priteisti ginčo pinigus kaip nepagrįstÄ atsakovės praturtėjimÄ . Apelianto teigimu, teismas, manydamas, kad Å¡alių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, teismas turėjo priteisti reikalaujamÄ skolÄ atitinkamai pritaikęs įstatymÄ â€“ dėl nepagrįsto pratirtėjimo (CK 6.242 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i apelianto nuomonė taip pat nėra pagrįsta.

24. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybÄ . Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo bÅ«dai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės bÅ«tų apgintos, gali naudoti vienÄ ar iÅ¡ karto kelis civilinių teisių gynimo bÅ«dus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo bÅ«do. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ savo nuožiÅ«ra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

25. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja rungimosi principas, reiÅ¡kiantis, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 straipsnis). Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, tačiau realiai jokių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygų egzistavimo neįrodinėjo, jokių motyvų nepateikė (ieÅ¡kinyje tik paminėjo CK 6.237 straipsnio nuostatų reikÅ¡mę). PrieÅ¡ingai, viso bylos nagrinėjimo metu apeliantas įrodinėjo, kad Å¡alis sieja paskoliniai teisiniai santykiai.

Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo aiškių ir objektyviai suprantamų argumentų dėl ko pinigai buvo pervedami atsakovei. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo rinkti įrodymų ir pats pasisakyti dėl minėto pagrindo egzistavimo. Visgi, nepaisant minėtų aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad atsakovei buvo pervestos piniginės lėšos, kurios, kaip byloje, nustatyta, šios lėšos pervestos šalių bendrai įmonei, nereiškia, kad ji nepagrįstai praturtėjo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens, tai kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sÄ skaita gavo kitokios naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/201821 punktas ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto iÅ¡reikalauti negalima.

Pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ neeliminuoja nei turtÄ Ä¯gijusio asmens sÄ Å¾iningumas, nei atliktų veiksmų pobÅ«dis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ institutas yra bendrojo teisės principo „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-68/2011).

27. Å ios kategorijos bylose turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, reglamentuota CPK 178 straipsnyje, kad įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kad neigia, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o pareiga įrodyti, kad turtas įgytas esant teisiniam pagrindui tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių.

Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtÄ be teisinio pagrindo, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtÄ gali bÅ«ti labai įvairus, taigi tai reikÅ¡tų reikalavimÄ ieÅ¡kovui paneigti bet kokį įmanomÄ atsakovo turto gavimo pagrindÄ , t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). PrieÅ¡ingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtÄ esant teisiniam pagrindui, jis turi bÅ«ti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 ).

28. BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu bei teisiniu jų kvalifikavimu. Byloje esantys įrodymai bei ieÅ¡kinio reikalavimais apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos patvirtina, jog ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. liepos 3 d. atsakovei, ieÅ¡kovas į atsakovės sÄ skaitÄ pervedė 8.023,84 EUR (27.704,70 Lt). Mokėjimo paskirtyse nebuvo nurodyta mokėjimo nurodymo konkreti paskirtis.

Atsakovė pateikė pakankamai duomenų (Å¡alių susiraÅ¡inėjimas dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms, ieÅ¡kovo atlikti iÅ¡ esmės identiÅ¡kų sumų pervedimai atsakovei, kurie nurodyti elektroniniuose laiÅ¡kuose, ieÅ¡kovo ir atsakovės bendra įmonės veikla), pagrindžiančių Å¡ių lėšų gavimo pagrindÄ . Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, ieÅ¡kovo veiksmai pervedant į atsakovės sÄ skaitÄ atitinkamas pinigų sumas, po to kai tokios sumos buvo aptartos Å¡alių susiraÅ¡inėjimo metu, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai ne tik tai, jog Å¡alių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, bet ir tai, kad pinigai buvo panaudoti Å¡alių bendros įmonės reikmėms.

29. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstai nurodyta kodėl byloje esančių įrodymų visuma turėtų bÅ«tų vertinama kitaip nei jÄ vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys sudarė pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumu, todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė.

Dėl bylos procesinės baigties 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 31. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .

32. Atsakovė R. M. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apelianto rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ patirtas 677,60 EUR atstovavimo iÅ¡laidas ir jas patvirtinančius įrodymus (2018-04-30 PVM SÄ skaita – faktÅ«ra Nr.3362, pinigų priėmimo perdavimo kvitas serija MSA Nr. 3563012, mokėjimo nurodymas). Kadangi atsakovės praÅ¡omos priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (838,70 EUR (užpraėjusio, t. y. 2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ dydis, Rekomendacijų 8.11 punktas) = 1.090,31 EUR), todėl jos yra priteistinos atsakovei iÅ¡ apelianto. Atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumÄ , Å¡ių iÅ¡laidų mažinti pagrindo nėra (CPK 93 str. 4 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. V. atsakovei R. M. 677,60 EUR (Å¡eÅ¡i Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt septyni eurai 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas Rūta Petkuvienė