2bb86824-be24-494e-af48-a4e8d1891c2b · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-141-380/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00023-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 50.1.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R. U. įgaliotosios atstovės advokatės Valės Televičienės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo R.

U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 18816 straipsnio 1 dalį 28 Eur bauda. Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimu R. U. nubausta pagal ATPK 18816 straipsnio 1 dalį 28 Eur bauda už tai, kad, eidama UAB „P.“ direktorės pareigas, iki 2016-10-11 nevykdė 2016-09-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo, iÅ¡dėstyto raÅ¡te „Dėl 2016 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akte Nr. BE-18 esančių reikalavimų ir trÅ«kumų paÅ¡alinimo įgyvendinimo“, nepateikė informacijos apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-08-03 patikrinimo akte Nr. BE-18 esančių reikalavimų ir trÅ«kumų paÅ¡alinimo įgyvendinimÄ , tai yra nepateikė informacijos apie 4.5. punkte numatytÄ reikalavimÄ administruojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), neskaičiuoti papildomo mokesčio už prieÅ¡gaisrinės sistemos priežiÅ«rÄ , nesant gyventojų sprendimo.

R. U. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatų)“ 6 punktu, 6.1. punktu, 8 punktu, 8.7. punktu, gaisrinės saugos įrenginių priežiūra pagal gaisrinės saugos taisykles ir gaisrinės saugos reikalavimus yra priskirta daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams.

Todėl tokių paslaugų iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti įskaitomos į namo techninės priežiÅ«ros tarifÄ , o namo gyventojai neturėtų mokėti du kartus už tÄ pačiÄ paslaugÄ (nebent butų ir kitų patalpų savininkai patys priimtų sprendimÄ dėl papildomo mokesčio mokėjimo). UAB „P“ turėjo teisę nustatyti papildomus mokesčius administruojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje už „gaisrinės saugos inžinierinių sistemų priežiÅ«rÄ â€œ, tačiau tokius mokesčius buvo galima rinkti tik Administravimo nuostatų 6 punkte, 6.1. punkte nustatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka gavus namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimÄ .

UAB „P“ direktorė R. U. neįvykdė savivaldybės vykdomosios institucijos teisėto reikalavimo – nesant gyventojų sprendimo, papildomo mokesčio už prieÅ¡gaisrinės sistemos priežiÅ«rÄ neskaičiuoti. Apeliaciniu skundu R. U. įgaliotoji atstovė advokatė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti; taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog R. U., eidama UAB „P“ direktorės pareigas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ji tik vykdė UAB „P“ (toliau – Administratorius) funkcijas, numatytas administratorių veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Administratorius organizavo (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimÄ raÅ¡tu 5-iais darbotvarkės klausimais, tarp kurių buvo ir gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiÅ«ros klausimas, tačiau balsavimas raÅ¡tu neįvyko. Pakartotinis balsavimas raÅ¡tu taip pat neįvyko. (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus Administratorius organizavimo ir anksčiau, tačiau nė vienas iÅ¡ jų, nesusirinkus kvorumui, neįvyko. UAB „P.“ daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi paskirta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-14 įsakymu.

UAB „Pl.“ turėjo pagal perdavimo–priėmimo aktÄ perduoti UAB „P“, be kita ko, namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros, remonto ir tvarkymo. Tačiau UAB „Pl.“ iki Å¡iol nėra perdavusi UAB „P“ visų dokumentų, todėl, neturint visos techninės dokumentacijos, 2012-07-26 sudarytame (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡e nebuvo nurodyti gaisro aptikimo sistemos ir sprinklerinės gesinimo sistemos techniniai duomenys.

Pagal senÄ jÄ 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ (toliau – Nuostatos) redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2015-08-12, Administratorius turėjo teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, sudaryti sutartis su namo techninės priežiÅ«ros paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra.

Gaisrinės saugos sistemų priežiÅ«rÄ Administratorius organizuoja ir vykdo nuo 2012-05-12, t. y. nuo tada, kai galiojo minėtos Nuostatos (redakcija galiojusi 2011-10-19–2015-08-12), kuriomis ir buvo vadovaujamasi, o Patikrinimo akte ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomi nuo 2015-08-13 galiojančių Nuostatų punktai. Pagal naujÄ Nuostatų redakcijÄ patalpų savininkų pritarimas reikalingas tik tada, jei paslaugÄ teikia pats Administratorius. Å iuo konkrečiu atveju UAB „P“ negali pati teikti (duomenys neskelbtini) name įrengtų sudėtingų gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiÅ«ros, tokiÄ priežiÅ«rÄ turi vykdyti atitinkamÄ kvalifikacijÄ turintys asmenys, todėl Administratorius organizavo Å¡ios paslaugos pirkimÄ .

Kadangi gyvenamojo namo atitiktis gaisrinės saugos reikalavimams yra vienas privalomųjų reikalavimų, 2014-12-08 UAB „P“ ir UAB „S“ sudarytai Techninės priežiūros sutarčiai Nr. 14-12-05 (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas nebuvo privalomas. (duomenys neskelbtini) daugiabutyje yra net 345 patalpos ir įrengta dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Šiai aikštelei keliami padidinti gaisrinės saugos reikalavimai.

Kadangi automatizuota gaisrinės saugos inžinerinė sistema turi veikti nepriekaiÅ¡tingai ir nenutrÅ«kstamai, jos priežiÅ«rai bÅ«tina nuolatinė kvalifikuota ir patikima priežiÅ«ra, kuriÄ gali atlikti tik atitinkamÄ kvalifikacijÄ turintys asmenys. Tai pažymima ir Klaipėdos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros 2016-08-26 raÅ¡te Nr. 1-13-1098(8.3). Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiÅ«ra neįeina į nuolatinės techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡Ä , bet yra privaloma pagal Statybos įstatymÄ bei Statybos techninį reglamentÄ STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai.

Gaisrinė sauga“, todėl mokestis už Å¡iÄ priežiÅ«rÄ skaičiuojamas pagal paslaugos pirkimo sutartyje nustatytÄ kainÄ ir tarifÄ . TarifÄ už nuolatinę priežiÅ«rÄ tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybė, o 2002 m. patvirtintas tarifas (0,0232 Eur be PVM) nesikeičia jau 14 metų, nors per tÄ laikÄ , kuris praėjo nuo tarifo patvirtinimo, atsirado nemažai naujos statybos namų, tokių kaip (duomenys neskelbtini) daugiabutis, todėl surenkamų nuolatinės priežiÅ«ros lėšų nepakanka net pagrindiniams priežiÅ«ros darbams apmokėti.

Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimas – nesant gyventojų sprendimo, neskaičiuoti papildomo mokesčio už prieÅ¡gaisrinės sistemos priežiÅ«rÄ â€“ yra neteisėtas bei nepagrįstas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyrius praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK).

Skundžiamame nutarime teismas motyvuotai pasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju taikomos iki 2017-01-01 galiojusio ATPK, o ne Å¡iuo metu galiojančio ANK normos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , taip pat vadovaujasi ATPK normomis. R. U. nubausta pagal ATPK 18816 straipsnio 1 dalį už tai, kad, eidama UAB „P“ direktorės pareigas, iki 2016-10-11 nevykdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo – nepateikė informacijos apie reikalavimÄ administruojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), neskaičiuoti papildomo mokesčio už prieÅ¡gaisrinės sistemos priežiÅ«rÄ , nesant gyventojų sprendimo, taip pat neįvykdė reikalavimo neskaičiuoti papildomo mokesčio už prieÅ¡gaisrinės sistemos priežiÅ«rÄ , nesant (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo.

R. U. ir jos įgaliotoji atstovė nesutinka su R. U. nubaudimu, anot jų, R. U. nubausta visiÅ¡kai nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas dėl R. U. kaltės.Atsakomybė pagal ATPK 18816 straipsnio 1 dalį numatyta už neįleidimÄ ar kitokį kliudymÄ savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems pareigÅ«nams pagal kompetencijÄ tikrinti Å«kio subjektus, dokumentų nepateikimÄ arba dokumentų nuslėpimÄ , klaidingų žinių suteikimÄ , taip pat pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų nevykdymÄ . Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatyta, jog savarankiÅ¡kos (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiÅ«ra ir kontrolė.

IÅ¡ byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės infrastruktÅ«ros priežiÅ«ros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio 2016-08-03 patikrinimo akto Nr. BE-18 (toliau – Aktas) (b. l. 9-12) matyti, jog vyriausioji specialistė patikrino UAB „P“ veiklÄ , susijusiÄ su įstatymų ir kitų teisės aktų priskirtų funkcijų vykdymu. Å io patikrinimo metu UAB „P“, be kita ko, buvo nustatytas reikalavimas neskaičiuoti papildomo mokesčio už prieÅ¡gaisrinės sistemos priežiÅ«rÄ , nesant gyventojų, adresu (duomenys neskelbtini), sprendimo.

Su Å¡iuo aktu R. U. buvo supažindinta 2016-08-03. Tačiau Å¡io reikalavimo R. U., kaip UAB „P“ direktorė, neįvykdė, pagal byloje esančius duomenis (b. l. 7–8), papildomas mokestis ir toliau buvo skaičiuojamas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016-09-12 raÅ¡tu Nr. (4.43.)-R2-2604 (b. l. 14–15) papildomai kreipėsi į UAB „P“ direktorę, prašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikti informacijÄ apie Akte iÅ¡vardytų trÅ«kumų Å¡alinimÄ , o bÅ«tent iki 2016-10-12 pateikti informacijÄ apie reikalavimÄ neskaičiuoti papildomo mokesčio už prieÅ¡gaisrinės sistemos priežiÅ«rÄ , nesant gyventojų sprendimo.

Tačiau duomenų apie tai, kad papildomas mokestis už prieÅ¡gaisrinės sistemos priežiÅ«rÄ , nesant gyventojų sprendimo, neskaičiuojamas, R. U. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nepateikė. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog R. U. ir jos įgaliotoji atstovė ginčija paties reikalavimo (nesant gyventojų sprendimo, papildomo mokesčio už prieÅ¡gaisrinės sistemos priežiÅ«rÄ neskaičiuoti) teisėtumÄ . Jų nuomone, UAB „P“ turėjo teisę skaičiuoti papildomÄ mokestį už prieÅ¡gaisrinės sistemos priežiÅ«rÄ , teikiamÄ (duomenys neskelbtini), nors ir nebuvo gyventojų pritarimo.

Nurodo teisės aktus, kuriais grindžia savo argumentus. Tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog R. U., nesutikdama su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimu (nesant gyventojų sprendimo, papildomo mokesčio už prieÅ¡gaisrinės sistemos priežiÅ«rÄ neskaičiuoti), manydama, kad jis yra neteisėtas, neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, turėjo teisę jį ginčyti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. skųsti administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.

Tačiau R. U. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo teisėtumo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų (b. l. 13, 16, 18, 19–20, 21, 50–51), vykdydama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimÄ , organizavo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų apklausas dėl papildomų paslaugų – dėl gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiÅ«ros – teikimo ir mokesčio rinkimo, tokiu savo elgesiu pritardama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nurodymui rinkti papildomus mokesčius tik gavus namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimÄ .

Tik po to, kai UAB „P“ nepavyko gauti butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo dėl papildomo mokesčio rinkimo, suprasdama, kad jai gresia administracinė atsakomybė, iÅ¡kėlė klausimÄ dėl reikalavimo teisėtumo / neteisėtumo, tačiau įstatymo nustatyta tvarka jo neapskundė. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklÄ prižiÅ«rinti ir kontroliuojanti institucija, turėjo teisę UAB „P“ suraÅ¡yti reikalavimÄ , reikalavimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, yra galiojantis, todėl UAB „P“ privalomas.

Kadangi UAB „P“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo iki nustatytos datos neįvykdė, teisėtai ir pagrįstai UAB „P“ direktorė R. U. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 18816 straipsnio 1 dalį.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ teisėtÄ bei teisingÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Iš pateikto 2017-02-06 mokėjimo nurodymo Nr. 20 (b. l.

75) matyti, jog pateikiant apeliacinį skundÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis. Pastebėtina, jog apeliacinis skundas administracinių teisės pažeidimų bylose nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, jis buvo sumokėtas visiÅ¡kai nepagrįstai, todėl žyminis mokestis Å¡iuo atveju ne priteisiamas, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, o grÄ Å¾inamas R. U.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

R. U. įgaliotosios atstovės advokatės Valės Televičienės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti R. U. 2017-02-06 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ sumokėtÄ 11,25 Eur žyminį mokestį.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                      Aurelija Sadauskaitė