2bb7ee8f-6b0c-4e56-92e0-53114a8babc3 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-920-212/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06203-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.1; 2.4.1.4.1; 2.4.1.4.10; 3.3.1.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (teisėjų pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-115-223/2016 dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atsakovams I. T., A. V., R. A., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarei V. P.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu 2015-03-30 Rimanto J. S. pasiraÅ¡ytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarės V.

P., notarinis registras Nr.1005. Nurodė, kad jo brolis R. J. S. pasirašė iÅ¡ anksto notarės paruoÅ¡tÄ testamentÄ vienÄ dienÄ iki mirties. Brolis sirgo plaučių vėžiu, iÅ¡plitusiu į kepenis ir regioninius limfmazgius, kuris kliniÅ¡kai nebuvo diagnozuotas. Jis niekur nesigydė, todėl mano, kad pasiraÅ¡ydamas testamentÄ , galėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Su mirusiuoju palaike santykius, R. J. S. buvo ieÅ¡kovo sÅ«naus E. krikÅ¡to tėvas, 2011 m. padovanojo jam 30‘000 Lt, o 2012 m. ieÅ¡kovui pervedė 10‘500 Lt už tėvų paliktÄ miÅ¡kÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės I. T. naudai 1‘500 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Nustatė, kad 2015 m. kovo 30 d. Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarė V. P. patvirtino Rimanto J. S. testamentÄ , kuriuo jis savo turtÄ paliko I. T., A. V. ir R. A.. Testatorius R. J. S. mirė 2015 m. kovo 31 d. Po R. J. S. mirties pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pateikė V.

S., A. V., I. T., R. A..Nustatė, kad 2015-03-26 buvo suraÅ¡ytas testamento projektas, ant kurio testatorius pasirašė, kad tinka, bei pasirašė notarinėje knygoje. IÅ¡ greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelės nustatė, kad greitoji med. pagalba buvo kviečiama dėl staigaus sÄ monės netekimo, čiuopiamos padidėję kepenys, diagnozė - koma, iÅ¡eičių stadija, kepenų cirozė.IÅ¡ 2015 m. balandžio 29 d. patologoanatominės epikrizės ir diagnozės nustatė, kad R. J. S. sirgo plaučiu vėžiu, iÅ¡plitusiu į kepenis ir regiono limfmazgius, apie 3 mėn. prieÅ¡ mirtį pasireiÅ¡kė kepenų funkcijos nepakankamumas , iÅ¡ryÅ¡kėjo gelta, didėjo vėžinė intoksikacija.

V. S. yra rašęs broliui R. J. S.. IÅ¡ R. J. S. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatė, kad 2011 m. R. J. S. buvo pervedęs nemažas pinigų sumas V. S. ir A. S.. IÅ¡ 2016 m. kovo 22 – balandžio 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.87 TPK-34/2016 nustatė, kad R. J. S., sudarydamas 2015-03-30 testamentÄ , tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti ir dėl jam diagnozuotų ligų negebėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės bei jų valdyti ir 2015-03-26, pasiraÅ¡ydamas testamento projektÄ .Liudytojų, kurie asmeniÅ¡kai bendravo su testatoriumi R.

J. S. iki testamento sudarymo momento, o taip pat testamento sudarymo dienÄ , pateiktus faktinius duomenis apie testatoriaus psichinę ir fizinę sveikatos bÅ«klę, jo norus ir siekius teismas laikė svarbiais. Nurodė, kad liudytojams R. T., J. P., D. K., R. P., D. A. R., bendraujant su R. J. S. jokių abejonių dėl jo psichinės bÅ«klės ir gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti neiÅ¡kilo, nes testatorius orientavosi aplinkoje, pažindavo žmones, su jais normaliai ir adekvačiai bendraudavo. Liudytojai patvirtino, kad testatoriaus R.

J. S. santykiai su broliu V. S. buvo gana konfliktiÅ¡ki. Å ie liudytojai betarpiÅ¡kai bendraudavo su R. J. S. gan ilgÄ laikÄ ir įvairiu metu bei įvairiu intensyvumu, todėl jų parodymų visuma teismui leido sudaryti pilnÄ vaizdÄ apie gan ilgÄ R. J. S. gyvenimo laikotarpį iki testamento sudarymo.Notarė V. P., patvirtinusi R. J. S. testamentÄ , kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi paaiÅ¡kino, kad sudarydamas testamentÄ R. J. S. buvo adekvatus, suprato savo veiksmus, pats iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ kaip testamentu turėtų bÅ«ti padalintas jo turtas, pasirinko vienÄ iÅ¡ dviejų testamento variantų, samprotavo, reiÅ¡kė savo nuomonę.

Notarė su testatoriumi bendravo du kartus: 2015-03-26 ir 2015-03-30, bendravimas buvo pakankamos trukmės, kad notarė galėtų objektyviai įvertinti testatoriaus būklę. Notarė testamento sudarymo momentu įsitikino R. J. S. veiksnumu, jokių abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti jai nekilo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti notarės parodymais, ir laikėsi nuomonės, kad objektyviausiai testatoriaus būklę apibūdina būtent notarė, kuri nėra susijusi su bylos šalimis jokiais giminystės ryšiais, neturi jokio intereso bylos baigtimi.Liudytojų St.

Kuprio ir A. S. paaiÅ¡kinimus teismas nelaikė patikimais ir logiÅ¡kais, kadangi jie artimiausiu laiku iki testamento sudarymo asmeniÅ¡kai su testatoriumi nebendravo. Liudytojas J. S. nurodė, kad kai kurie R. J. S. veiksmai ir žodžiai sukėlė jam abejonių dėl pastarojo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau pakankamai tai pagrindžiančių faktų nenurodė. Liudytojas patvirtino, kad R. J. S. jį pažino, bendravo kaip su pažįstamu asmeniu.Ä®vertinęs visų liudytojų paaiÅ¡kinimus, jų logiÅ¡kumo, nuoseklumo, atitikimo vienas kitÄ aspektais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad patikimesni yra liudytojų R.

T., J. P., D. K., R. P., D.A. R. parodymai, kurie sudaro vieningÄ visumÄ , vienas kitam neprieÅ¡tarauja, atitinka atsakovų ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, todėl jais teismas rėmėsi priimant sprendimÄ . Å ios aplinkybės leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad testatorius suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Teismas praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo atmetė, nurodydamas, jog įrodinėjimo procesas nėra begalinis ir privalo vykti vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, o pakartotinės ekspertizės skyrimas neiÅ¡vengiamai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ .Teismas konstatavo, kad remtis vien ekspertizės akto iÅ¡vadomis, nėra pakankamo pagrindo, nes testatorius, kad ir kokia buvo jo sveikatos bÅ«klė, visai nesilankė sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir nėra pakankamai iÅ¡samių medicininių duomenų, leidžiančių konstatuoti jo bÅ«klę testamento sudarymo metu.

Ekspertizės akto iÅ¡vados paremtos tik VÅ¡Ä® RPL stacionare ligos istorija, tačiau testatorius ligoninėje buvo gydomas tik truputį daugiau nei 2 val., atvyko jau be sÄ monės, sunkios bÅ«klės, praktiÅ¡kai vyko reanimacinis gydymas. R. J. S. diagnozės buvo nustatytos patologoanatomo atlikto skrodimo pagrindu. Medicininių duomenų apie testatoriaus ligos eigÄ , simptomus, gydymÄ ir naudotus medikamentus nėra. R. J. S. vartojo vaistus nuo skausmo ir skundėsi nugaros skausmais. Duomenų apie tai, kad testatorius naudojo medikamentus, galinčius paveikti jo psichinę bÅ«klę ir gebėjimÄ suprasti savo veiksmus ir juos valdyti byloje nėra.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados – kad testamento sudarymo metu R.

J. S. tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti – nepagrindžia faktiniai tyrimo duomenys, taip pat jos neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Teismo vertinimu, testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, todėl galėjo iÅ¡reikÅ¡ti ir savo tikrÄ jÄ valiÄ dėl testamento turinio. Ekspertas teismo posėdyje aiÅ¡kindamas pateiktÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ , kategoriÅ¡kai nepatvirtino, jog testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Ekspertizės akte nurodyta, kad „..didėjant intoksikacijai Å¡iuos sutrikimus lydi tranzitoriniai (praeinantys) sÄ monės sutrikimai“.

Teismas sprendė, kad net sergant tokiomis ligomis galimi ir sÄ monės praÅ¡viesėjimai, kurių metu asmuo gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Duomenų, kad testamento sudarymo metu testatoriaus sÄ monė buvo sutrikusi nėra. Ekspertizės aktas yra paremtas daugiau teorine moksline medžiaga nei faktiniais testatoriaus ligos simptomais ir požymiais, neįvertinti liudytojų paaiÅ¡kinimai, akto iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ akto apraÅ¡omosios dalies.Ä®vertinęs R. J. S. nustatytas diagnozes ir eksperto paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad pagrindinė liga, galėjusi įtakoti jo psichinę bÅ«klę, buvo hepatinė encefalopatija, kitos ligos tiesioginės įtakos ligonio psichinei bÅ«klei negalėjo turėti.

Hepatinė encefalopatija– potencialiai grįžtama neuropsichikos bÅ«klė, kuri atsiranda dėl Å«minio kepenų nepakankamumo ar kepenų cirozės ir pasireiÅ¡kia sÄ monės, asmenybės bei elgesio sutrikimais, raumenų nervų funkcijų sutrikimu. Tai reiÅ¡kia, kad asmens, kuriam diagnozuota Å¡i liga, bÅ«sena gali keistis, t. y. kai organizmas dėl sutrikusios kepenų veiklos yra apnuodijamas toksinėmis medžiagomis ir jos pasiekia smegenys, asmens fizinė ir psichinė bÅ«klė pablogėja, tačiau bÅ«klė gali ir pagerėti.

To nepaneigė ir ekspertas. Teismo nuomone, testamento sudarymo momentu R. J. S. sveikatos bÅ«klė buvo tokia, kad leido jam suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę, iÅ¡reikÅ¡ti savo norus ir suformuluoti savo valiÄ notarei. Testatoriaus silpna sveikata ar diagnozuotos sunkios ligos nesudarė teismui pagrindo suabejoti jo veiksnumu. Ne bet kuris psichikos sutrikimas yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo, ligos ar silpnaprotystės negali suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti – turi bÅ«ti įvertinama, kaip psichikos sutrikimas paveikia asmens elgesį, jo sugebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti.

Duomenų apie tai, kad testatorius sirgo psichine liga nėra, kaip nėra ir duomenų apie jo psichikos sutrikimus.Aplinkybė, kad testatorius testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleido teismui daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Tai, kad testatorius R. J. S. savo turtÄ testamentu paskirstė keliems įpėdiniams tik parodo, kad jis žinojo kokį konkretų turtÄ turi, gebėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, jÄ tinkamai suformuluoti ir jÄ iÅ¡dėstyti notarei.

Testatoriaus valia, iÅ¡dėstyta 2015-03-30 testamente yra logiÅ¡ka, pagrįsta gyvenimiÅ¡ka situacija, atitinka protingumo kriterijų ir tokioje situacijoje esančio asmens elgesio standartus. VisiÅ¡kai logiÅ¡ka ir suprantama, kad R. J. S. turtÄ paskirstė tarp su juo 33 metus iÅ¡gyvenusios I. T. bei pusbrolio A. V. ir pusseserės R. A., kurie artimai ir dažnai su juo bendraudavo. Turtas paskirstytas racionaliai, t. y. tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų patogu įpėdiniams juo naudotis: žemės sklypo dalis palikta A.

V., kuris yra sklypo bendrasavininkis, o žemės sklypas su gyvenamuoju namu paliktas testatoriaus sugyventinei I. T., kuri ten ir gyvena, bei jau minėtai R. A.. Galima taip pat suprasti testatoriaus valiÄ nepalikti turto savo broliui V. S., nes byloje neginčijamai nustatyta, kad santykiai tarp brolių buvo konfliktiÅ¡ki ir įtempti, jie praktiÅ¡kai ilgÄ laikÄ nebendravo, tik retkarčiais kalbėdavosi telefonu, bet net ir Å¡ių pokalbių metu jie susipykdavo. Vien ieÅ¡kovo V. S. broliui raÅ¡ytų laiÅ¡kų (ieÅ¡kovas pripažino šį faktÄ ) turinys leido daryti iÅ¡vada, kad prieÅ¡iÅ¡kumas buvo gan stiprus, toks laiÅ¡kas galėjo giliai įžeisti testatoriaus jausmus.

Be to, R. J. S. broliui V. S. ir jo sÅ«nui buvo davęs nemažas pinigų sumas, todėl galėjo bÅ«ti įsitikinęs, kad su jais pilnai atsiskaitė ir galima likusį turtÄ paskirstyti savo nuožiÅ«ra.Apklausti liudytojai patvirtino, kad bendravimo metu jokių abejonių dėl R.J. S. sveikatos bÅ«klės jiems nekilo, jis elgėsi adekvačiai konkrečiai situacijai, vertino savo poelgius, iÅ¡ anksto planavo sudaryti testamentÄ , kvietė notarę, buvo paruoÅ¡ti du testamento projektai. Teismas atmetė Ekspertizės akto iÅ¡vadas ir juo nesivadovavo, testatoriaus R.J.

S. tikroji valia atitiko jo valiÄ , iÅ¡dėstytÄ testamente, testatoriaus valia turi bÅ«ti gerbiama, testamento sudarymo metu testatorius suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimÄ panaikinti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir spręsti papildomos komisijinės ar kompleksinės pomirtinės psichiatrijos ekspertizės skyrimo klausimÄ .

Apelianto nuomone, teismui nekilo abejonių dėl ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumo todėl, kad kitų ekspertų iÅ¡vadų nebuvo, o atsakovų atstovo praÅ¡ymo paskirti pakartotinę teismo ekspertizę, netenkino. Teismas, savo iniciatyva rinkdamas įrodymus, pakvietė į teismo posėdį apklausai ekspertÄ ir apklausos metu, užduodamas atsakymÄ menamus klausimus, Å¡aliÅ¡kai bandė iÅ¡gauti atsakymus paneigiančius eksperto iÅ¡vadÄ . Nors ekspertizės iÅ¡vadose buvo duota tikėtina iÅ¡vada, teismo posėdžio apklausos metu ekspertas kategoriÅ¡kai pasisakė apie R.J.

S. psichinę bÅ«klę ir nurodė, kad dėl vėlyvos onkologinės ligos stadijos visi ekspertizės akte nurodyti ligonio psichinės bÅ«klės požymiai yra taikytini R.J. S., kad konstatuoti negalėjimÄ suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ar juos valdyti pakanka patologoanatomo tyrimo rezultatų.Apelianto nuomone, teismas sprendime iÅ¡kraipė eksperto iÅ¡vadas, jo duotus parodymus ir nurodė, kad ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados nėra pagrįstos faktiniais tyrimo duomenimis ir neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, sprendžia, kad net sergant tokiomis ligomis galimi ir sÄ monės praÅ¡viesėjimai, kurių metu asmuo gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, pagal savo vidinius įsitikinimus, kurie yra pagrįsti tik atsakovų ir jų liudytojų parodymais, atmetė ekspertizės akto iÅ¡vadas ir juo nesivadovavo priimdamas sprendimÄ .Mano, kad esant prieÅ¡taringiems teismo ir eksperto testatoriaus bÅ«senos vertinimams, byloje tikslinga paskirti papildoma komisijinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus. Nurodo, kad teikdamas teismui ieÅ¡kinį, suabejojo testatoriaus paraÅ¡o tikrumu ir jo reikÅ¡me nustatant testatoriaus bÅ«senÄ pasiraÅ¡ant testamentÄ .

Dėl to teismui pateikė testatoriaus paraÅ¡o pavyzdžius, esančius ant žemėtvarkos planų. Ekspertui užduotÄ klausimÄ ar pagal R.J. S. raÅ¡ysenÄ ant testamento, palyginus su raÅ¡ysena ant žemėtvarkos planų, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pasiraÅ¡ant testamentÄ jis buvo kamuojamas didelių skausmų, dėl kurių galėjo bÅ«ti sutrikusi jo sÄ monė, teismas iÅ¡braukė. Teismo posėdžio metu ekspertui uždavė klausimÄ ar pagal raÅ¡ysenos pavyzdžius galima spręsti apie žmogaus bÅ«senÄ , tačiau ekspertas klausimo nesuprato.

Teismas apribojo ieÅ¡kovo atstovo teisę teikti įrodymus byloje, nes neleido tiksliau suformuluoti klausimÄ ekspertui, parengiamojo posėdžio metu netenkino ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti mirusiojo R.J. S. raÅ¡ysenos pavyzdžius ir nurodė, kad tai nėra susiję su bylos nagrinėjimu.Kilus abejonėms dėl testatoriaus paraÅ¡o tikrumo ir jo reikÅ¡mės testatoriaus bÅ«senos nustatymui, mano, kad bÅ«tų tikslinga paskirti kompleksinę raÅ¡ysenos ir psichiatrijos ekspertizę, kadangi paraÅ¡ai ant testamento ir ant žemėtvarkos planų kardinaliai skiriasi.

Kad ant žemėtvarkos planų pasirašė pats testatorius, patvirtino atsakovas A. V. ir apklausos metu patvirtino, kad testatoriaus paraÅ¡as ant testamento buvo keistas ir padrikas. RaÅ¡ysenos ekspertai sprendžia diagnostinius uždavinius ir nustato, ar rankraÅ¡tiniai tekstai, įraÅ¡ai paraÅ¡yti įprasta ar pakeista raÅ¡ysena. Jei raÅ¡ysena pakeista - ji pakeista tyčia ar pasikeitė dėl raÅ¡iusiojo bÅ«senos. Dėl Å¡ių aplinkybių praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.Mano, kad teismas Å¡aliÅ¡kai vertino tik atsakovų ir jų liudytojų parodymus bei jų parodymų pagrindu priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

Teismas nutylėjo tÄ aplinkybę, kad visi atsakovų liudytojai, iÅ¡skyrus kaimynę J. P., yra artimai susiję su atsakovais giminystės ryÅ¡iais ir jie suinteresuoti bylos baigtimi atsakovų naudai. Å iÄ aplinkybę iÅ¡sakė ir teismo ekspertas apklausos metu, nurodęs, kad liudytojų parodymai yra neobjektyvÅ«s dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, visi atsakovų liudytojai lankėsi pas testatorių savaitės bėgyje iki jo mirties ir tvirtino, kad R.J. S. iki paskutinės dienos vaikščiojo, bendravo su jais, kas prieÅ¡tarauja eksperto iÅ¡vadoms, greitosios med. pagalbos kortelėje esančiam įraÅ¡ui “staiga prarado sÄ monę, nesikeldavo iÅ¡ lovos apie 2 savaites, pageltęs apie 3 mėn., pas gydytojus nesikreipė”.

IeÅ¡kovo pakviesti liudytojai J. S., St. K. parodė, kad R.J. S. paskutiniais mėnesiais iki mirties jau nevaikščiojo, o prieÅ¡ 4-5 mėnesius pradėjo kliedėti. Liudytoja A. S. patvirtino, kad jau 2014 metų gruodžio mėnesį nebuvo įmanoma su velioniu normaliai bendrauti telefonu dėl jo kliedėsių. Nesuprantama kokiu pagrindu teismas vertino ieÅ¡kovo liudytojų parodymus kritiÅ¡kai kaip nepatikimus, nors jų parodymai patvirtina eksperto iÅ¡vadas ir jo parodymus teisme. Tvirtina, kad teismas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino testatoriaus bÅ«senÄ sudarant ginčijamÄ testamentÄ .Teismas nevertino ieÅ¡kovo, liudytojo J.

S. parodymų, kad velionio santykiai su I. T. buvo konfliktiški, atsakovas A. V. nurodė, kad velionis kartais karštai pasisakydavo I. T. atžvilgiu. Taip pat, nevertino atsakovės I. T. priešiškų veiksmų velionio atžvilgiu, ji nesirūpino R.J. S. sveikata, abejinga buvo dėl jį kamuojamų skausmų. Ieškovo liudytojai ir atsakovas A. V. nurodė, kad testatorius labai mylėjo savo krikšto sūnų E., nes savų vaikų jis neturėjo, todėl teismas nepaneigė testatoriaus galimai buvusios valios dėl palikimo krikštasūniui.

Nesuprantama dėl kokių priežasčių testatorius, padalindamas turtÄ pusbroliui A. V. ir pusseserei R. A., visiÅ¡kai pamirÅ¡o pusbrolį J. S., kuris artimiausiai bendravo su R.J. S. (2-3 kartus per savaitę, atveždavo daržovių) ir Å¡alia turėjo miÅ¡ko žemes.Nesutinka su teismo argumentu, kad santykiai tarp brolių buvo konfliktiÅ¡ki ir įtempti. Ginčas tarp brolių atsirado po jų motinos mirties dėl palikimo, nes R.J. S. vienas priėmęs palikimÄ nebuvo sumokėjęs V. S. priklausančio dalies, dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas 2008-2010 metais paliko paÅ¡to dėžutėje nepasitenkinimo laiÅ¡kÄ R.J.

S.. V. S. reikalavimas dėl pinigų buvo teisėtas ir 2011 metais R.J. S. pervedė 10‘500 Lt ieÅ¡kovui už mamos paliktÄ miÅ¡kÄ , po ko pykčiai tarp brolių baigėsi ir jie bendravo toliau.Apeliantui kelia abejonių notarės veiksmai. Notarė paaiÅ¡kino, kad 2015-03-26 telefonu buvo iÅ¡kviesta į R.J. S. namus (duomenys neskelbtini), dėl testamento sudarymo. TÄ dienÄ , pagal testatoriaus valiÄ , buvo paruoÅ¡ti ir ranka suraÅ¡yti du testamento projektai: pagal pirmÄ variantÄ - 3 žemės sklypus palieka A.

V., o žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), palieka I. T. ir R. A. lygiomis dalimis; pagal antrÄ variantÄ - visas pinigines lėšas (indėlius) visose sÄ skaitose AB SEB banke palieka lygiomis dalimis A. V., R. A., lengvÄ jį automobilį „Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palieka I. T.. Pagal testamento projektus, testatorius visÄ savo turtÄ palieka dviem atskirais testamentais, nes kaip paaiÅ¡kino notarė, R.J. S. pasirinko pirmÄ jį testamento variantÄ , kurį 2015-03-30 savo namuose pasirašė ir jį patvirtino notarė.

Tokiu bÅ«du, testatorius, pagal savo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , testamentu paliko tik dalį savo turto, o dėl piniginių lėšų ir automobilio savo valios neiÅ¡reiÅ¡kė, kas prieÅ¡tarauja logikai ir protingumo principams.Apeliantui nesuprantamas notarės dosnumas, neimant atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimÄ testatoriaus namuose, nors įstatymas numato, kad už notarinių veiksmų atlikimÄ ne notaro biuro patalpose pagal fizinių ar juridinių asmenų iÅ¡kvietimÄ gali bÅ«ti imamas iki 2 kartų didesnis, nei įsakymu nustatytas notarinio veiksmo atlyginimo dydis.

Notaro ranka ant patvirtinto testamento įrašytas prierašas „Veiksmas atliktas namuose (duomenys neskelbtini)“, taip pat kelia abejones dėl notarės veiksmų teisėtumo, nes Notariato įstatymo 35 str. nustato, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra prirašymai. Notarė teismo posėdžio metu patvirtino, kad testamento sudarymo momentu įsitikino R. J. S. veiksnumu, jokių abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti jai nekilo. Tačiau šios aplinkybėms prieštarauja eksperto nuostatai, kad aplinkiniams sunku yra pastebėti ligonio trūkumus, jo suvokimo lygį.Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai.

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų, praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-16 sprendimÄ panaikinti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka; netenkinti apelianto praÅ¡ymo dėl papildomos komisijinės ar kompleksinės pomirtinės psichiatrijos ekspertizės skyrimo; iÅ¡ apelianto atsakovų naudai priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.Teismas sprendime nurodė iÅ¡samius, byloje esančių įrodymu visuma paremtus argumentus dėl kokių priežasčių sprendime nesirėmė eksperto iÅ¡vada.

Visi byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir ekspertizės iÅ¡vada ar eksperto paaiÅ¡kinimai, prieÅ¡ingai apeliacinio skundo argumentams, buvo įvertinti tinkamai ir iÅ¡samiai. IeÅ¡kovas Å¡ių teismo argumentų ir padarytų iÅ¡vadų iÅ¡ principo nekritikuoja bei nenurodo iÅ¡samių teismo iÅ¡vadas paneigiančių argumentų, todėl vien dėl to negalima teigti, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė eksperto iÅ¡vada ar iÅ¡kraipė iÅ¡vados turinį.Atsakovų nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl bÅ«tinumo skirti papildomÄ ekspertizę taip pat yra nepagrįsti.

Apeliantas nenurodė pakankamų argumentų, kurie duotų pagrindÄ teismui skirti pakartotinę ekspertizę. IeÅ¡kovas, bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, neprašė skirti papildomos ekspertizės ir su atitinkamu atsakovų praÅ¡ymu iÅ¡ principo nesutiko. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti ankščiau, ieÅ¡kovas neturi teisės praÅ¡yti skirti papildomÄ ekspertizę.Apeliantas ieÅ¡kinyje nėra nurodęs argumentų (ieÅ¡kinio pagrindų), susijusių su testatoriaus paraÅ¡o tikrumu, todėl su tuo susiję įrodymai ir klausimai ekspertui, siekiant proceso koncentruotumo negali bÅ«ti teikiami.

NežiÅ«rint į tai, ieÅ¡kovas nepasinaudojo teise tikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ , CPK nustatyta tvarka nenurodė papildomų testamento panaikinimo argumentų, susijusių su paraÅ¡o tikrumu, todėl natÅ«ralu, kad paraÅ¡o testamente tikrumas nebuvo ir nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo ieÅ¡kovo teisių teikti įrodymus ribojimo ir kompleksinės raÅ¡ytinės ir psichiatrinės ekspertizės skyrimo yra nepagrįsti.Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas Å¡aliÅ¡kai vertino liudytojų parodymus bei jų pagrindu priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

Teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl kokių priežasčių remiasi vienais liudytojų parodymais, o nesiremia kitais. IeÅ¡kovo iniciatyva kviesti liudytojai negalėjo nurodyti ir nenurodė konkrečių faktų, kurie patvirtintų, kad velionis turėjo kokių nors psichikos sutrikimų, galėjusių turėti įtakos jo gebėjimams mÄ styti, ar konkrečių velionio asmens požymių, kurie patvirtintų jo psichikos sutrikimus, galinčius turėti įtakos jo gebėjimams suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Jų parodymai buvo nenuoseklÅ«s, painus, dažnai negalėjo aiÅ¡kiai atsakyti į teismo užduodamus klausimus, o liudytojas J. S. į teismÄ atvyko liudyti ne savo iniciatyva, o iÅ¡provokuotas ieÅ¡kovo. Todėl natÅ«ralu, kad jis galėjo liudyti neobjektyviai, tuo labiau, jog jis aiÅ¡kiai nurodė, kad jo santykiai su atsakovais A. V. ir R. A. yra pakankamai prieÅ¡iÅ¡ki, o I. T. atžvilgiu jis jaučia nuoskaudas, kad ji neva neprižiÅ«rėjo ir negydė velionio R.J. S.. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su liudytojų parodymų neva Å¡aliÅ¡ku vertinimu taip pat yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ .Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad ieÅ¡kovo ir velionio santykiai buvo ypatingai prasti, ilgÄ laikÄ iki pat J.R.

S. mirties jie buvo susipykę ir visiškai nebendravo, o jeigu retkarčiais ir pakalbėdavo telefonu, tai iš karto susipykdavo. Dėl to, visiškai natūralu ir logiška, kad velionis ginčijamu testamentu būtent ir siekė, kad testamente nurodytas turtas neatitektų ieškovui.Pirmos instancijos teismas neginčytinai nustatė, jog testamentu buvo realizuoti jau seniau susiformavę R.J. S. ketinimai, tokio turinio testamento sudarymas nekelia jokių abejonių jo logiškumu, byloje nėra nė menkiausių abejonių, kad testatoriui būtų buvęs daromas koks nors poveikis.

Testamentu turtas buvo paliktas asmenims su kuriais velionis ilgÄ laikÄ , artimai, Å¡iltai ir nuolatos bendravo. IeÅ¡kovui, kuris reiÅ¡kia pretenzijas į velionio turtÄ , už šį turtÄ jau ankščiau buvo kompensuota – 10‘500 Lt buvo sumokėta už A. V. ginčo testamentu paliktÄ miÅ¡kÄ , o 29‘000 Lt – už I. T. ir R. A. paliktÄ namÄ . Teismo iÅ¡samiai aptartos aplinkybės, neleidžia abejoti R.J. S. iÅ¡ anksto susiformavusia valia turtÄ palikti ginčijame testamente nurodytu bÅ«du.Velionio sprendimas į testamentÄ neįtraukti banko sÄ skaitoje laikomų lėšų ir automobilio yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas, protingas ir tokio sprendimo priežastys ieÅ¡kovui yra puikiai žinomos.

Velionis R.J. S. banko sÄ skaitoje laikomų lėšų neįtraukė į testamentÄ , kadangi Å¡ios lėšos asmeninės nuosavybės teise priklausė ne velioniui, o atsakovei I. T.. Å iuos pinigus I. T. laimėjo AB „Olifėja“ organizuojamoje loterijoje (žaidime) TELELOTO ir į velionio sÄ skaitÄ jie buvo pervesti tik saugumo sumetimais. IeÅ¡kovas Å¡iÄ aplinkybę visiÅ¡kai pripažino, nes Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-612-212/2015, 2015 m. spalio 19 d. patvirtino taikos sutartį, sudaryta tarp I.

T., V. S., A. V. ir R. A.. Akivaizdu, jog Å¡is motyvas yra nurodomas formaliai, siekiant sudaryti tikimybę, kad velionis galėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų pasekmių. Automobilis į ginčijamÄ testamentÄ nebuvo įtrauktas, kadangi testamento sudarymo metu jis dėl gedimų buvo nebenaudojamas, buvo sustabdytas jo leidimas dalyvauti eisme ir pan. Vien tai, kad velionis sprendė dėl Å¡io turto palikimo testamentu, tai, kad jo nusprendė neįtraukti į sudaromÄ testamentÄ , kaip tik neginčytinai patvirtina jo gebėjimus mÄ styti ir susiformavusiÄ valiÄ konkretų turtÄ palikti konkretiems asmenims.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovas V. S. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu ginčija brolio Rimanto J. S., mirusio 2015 m. kovo 31 d. testamentÄ , pasiraÅ¡ytÄ 2015 m. kovo 30 d. ir patvirtintÄ Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarės V. P.. IeÅ¡kovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus ir tai galėjo įtakoti neteisėto sprendimo priėmimui.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o kadangi jam kelia abejonių testatoriaus paraÅ¡o tikrumas, mano, kad bÅ«tų tikslinga paskirti kompleksinę raÅ¡ysenos ir psichiatrijos ekspertizę ir teismo posėdyje spręsti klausimÄ dėl papildomos komisijinės ar kompleksinės pomirtinės psichiatrijos ekspertizės skyrimo.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto praÅ¡ymais. Kaip žinia, apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas negali nustatinėti naujų bylos aplinkybių, kurios neiÅ¡siaiÅ¡kintos pirmosios instancijos teisme, taip pat priimti, tirti ir vertinti naujus įrodymus. Kaip minėta, ieÅ¡kovas testamentÄ ginčija CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. kad Rimantas J. S., pasiraÅ¡ydamas 2015 m. kovo 30 d. testamentÄ , galėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų valdyti. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybės, kad testamentas pasiraÅ¡ytas ne testatoriaus, neprašė skirti papildomos kompleksinės pomirtinės psichiatrijos, ar raÅ¡ysenos ekspertizės. Be to, pagal CPK 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. BÅ«tinumÄ lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neiÅ¡aiÅ¡kino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui ir dėl to jas bÅ«tina nustatyti.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, todėl skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka nėra poreikio.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. S. yra R. J. S., mirusio 2015 m. kovo 31 d. brolis. R. J. S. 2015 m. kovo 30 d. sudarė testamentÄ , kurio projektÄ 2015 m. kovo 26 d. paruošė ir 2015 m. kovo 30 d. patvirtino Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarė V.

P. (b. l. 109-111, 115-116, 136-139). Minėtu testamentu R. J. S. nekilnojamÄ jį turtÄ , 3 žemės sklypų dalis bei namų valdÄ su žemės sklypu paliko atsakovams I. T., A. V. ir R. A.. IeÅ¡kovui ginčijant testamentÄ ir teigiant, kad R.J. S. testamento suraÅ¡ymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, nes sirgo sunkia liga ir mirė po testamento sudarymo, teismas paskyrė pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. Teismo psichiatras ekspertas, atsakydamas į užduotus klausimus, padarė iÅ¡vadas, kad R.

J. S., 2015 m. kovo 26 d., pasiraÅ¡ydamas testamento projektÄ ir sudarydamas bei 2015 m. kovo 30 d. pasiraÅ¡ydamas testamentÄ , tikėtinai negalėjo (negebėjo) suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti (b. l. 152-154).Apelianto nuomone, nežiÅ«rint į tai, kad ekspertizės akto iÅ¡vados tikėtinos, teismo posėdyje apklaustas ekspertas kategoriÅ¡kai pasisakė apie R.J. S. psichinę bÅ«klę ir nurodė, kad dėl vėlyvos onkologinės ligos stadijos visi ekspertizės akte nurodyti ligonio psichinės bÅ«klės požymiai yra taikytini R.J.

S., kad konstatuoti negalėjimÄ suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ar juos valdyti pakanka patologoanatomo tyrimo rezultatų, ekspertas kategoriÅ¡kai pasisakė, kad vėžinė intoksikacija yra pastovaus pobÅ«džio, pats organizmas negali iÅ¡sivalyti, sÄ monės sutrikimai negali bÅ«ti praeinantys, intoksikacija atsiranda palaipsniui ir sutrikimai galėjo bÅ«ti apie 1 mėnesį. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ekspertizės akto iÅ¡vadas ir nesivadovavo jomis, priimdamas sprendimÄ .Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

Pažymėtina, jog CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais. Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ normÄ ir jos taikymÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (jo naudingumÄ , žalingumÄ , pagrįstumÄ ).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-609/2012, kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, t. y. pagal liudytojų parodymus, ekspertų iÅ¡vadas, kurios daromos remiantis medicininiuose dokumentuose esamais įraÅ¡ais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę.

Mirusiojo asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nėra tos valios įforminimo trÅ«kumų, tai sandoris turėtų bÅ«ti iÅ¡saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-190/2013, kt.).IÅ¡klausius 2016 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio protokolÄ ir teismo psichiatro eksperto V. D. atsakymus į jam užduotus klausimus, apelainto argumentai, kad ekspertas bÅ«tų kategoriÅ¡kai pasisakęs dėl R.J. S. psichinės bÅ«senos, nepasitvirtino.

Ekspertas, atsakydamas į klausimus, dažniausiai vartojo žodžius: „dariau prielaidÄ â€œ, „galimai“, „tikėtina“. Kolegijos nuomone, esant tikėtinos iÅ¡vadoms ekspertizės akte, ekspertas nebÅ«tų galėjęs jų paneigti, atsakydamas į klausimus, nes naujų duomenų, patvirtinančių testatoriaus psichinę bÅ«senÄ , nebuvo pateikta. Taigi, nesant pagrįstų ir neginčijamų duomenų apie testatoriaus bÅ«senÄ sandorio sudarymo, nėra pagrindo tvirtinti, jog jis, sudarydamas ir pasiraÅ¡ydamas testamentÄ , negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Pažymėtina, kad notarei, kuri bendravo su testatoriumi 2015 m. kovo 26 ir 30 dienomis, nekilo jokių abejonių dėl R.J. S. veiksnumo. Notarė patvirtino, kad R.J. S. pageidavimu buvo sudaryti du testamento projektai, jis pats pasirinko vienÄ iÅ¡ projektų, kurio pagrindu ir buvo sudarytas bei pasiraÅ¡ytas testamentas. Netikėti notarės paaiÅ¡kinimais nėra jokio pagrindo, nes notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Tvirtindamas testamentÄ , notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 2, 31 str.). Dėl to, kas pasakyta, apeliacinio skundo argumentai, kad ekspertas kategoriÅ¡kai pasisakė apie R.J. S. psichinę bÅ«klę, atmestini.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas iÅ¡kraipė eksperto iÅ¡vadas ir neteisėtai atmetė ekspertizės akto iÅ¡vadas, remdamasis atsakovų, trečiojo asmens ir liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad pagal teisinį reglamentavimÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ ekspertizės iÅ¡vada teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-128/2009; 2009 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-253/2010 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Teismas dėl konkrečios aplinkybės buvimo (nebuvimo) gali spręsti tik tada, kai pasisako dėl kiekvieno įrodymo ir jo reikÅ¡mės bei kai visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertina jų visumÄ . O įrodymais civilinėje byloje gali bÅ«ti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Eksperto iÅ¡vada yra tik viena iÅ¡ CPK įtvirtintų įrodymų rÅ«Å¡ių (CPK 212–219 straipsniai) ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Teismas gali nesutikti su eksperto iÅ¡vada, tokio nesutikimo motyvus iÅ¡dėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas pasisakė dėl visų įrodymų byloje – tiek dėl ekspertizės akto iÅ¡vadų, tiek dėl liudytojų, tiek ir dėl kitų byloje pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismo apsisprendimas nesivadovauti ekspertizės akto iÅ¡vada motyvuotas – nurodyta, kad ekspertizės iÅ¡vada padaryta, iÅ¡samiai neiÅ¡tyrus duomenų, susijusių su testatoriaus psichine bÅ«kle, nes medicininių duomenų apie testatoriaus ligos eigÄ , simptomus, gydymÄ ir naudotus medikamentus nėra, t. y. ekspertizės akte pateiktos tik iÅ¡vados – kad testamento sudarymo metu R.J.

S. tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti –neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentacija pakankama konstatuoti, kad buvo laikomasi CPK 218 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo motyvuoti atsisakymÄ vadovautis ekspertizės iÅ¡vada.Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas Å¡aliÅ¡kai vertino tik atsakovų ir jų liudytojų parodymus bei jų parodymų pagrindu priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

Kaip minėta, teismas įrodymus vertina vadovaujantis vidiniu įsitikinimu. Nors dalis liudytojų susiję su atsakovais giminystės ryÅ¡iais, nėra pagrindo teigti, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi atsakovų naudai. Tai, kad giminės neigiamai apibÅ«dina ieÅ¡kovÄ ir jo santykius su testatoriumi, negali bÅ«ti vertinama, kaip liudytojų neobjektyvumas ir suinteresuotumas bylos baigtimi. Byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šį apelainto argumentÄ , nepateikta, todėl jis atmestinas.Apeliantas abejoja testatoriaus valia ir todėl, kad Å¡is, padalindamas turtÄ pusbroliui A.

V. ir pusseserei R. A., pamirÅ¡o pusbrolį J. S., kuris artimiausiai bendravo su juo. Apelianto nuomone, logikai ir protingumo principams prieÅ¡tarauja ir tai, kad testatorius testamentu paliko tik dalį savo turto, o dėl piniginių lėšų ir automobilio savo valios neiÅ¡reiÅ¡kė. Pagal CK 5.19 straipsnio nuostatas kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visÄ savo turtÄ arba jo dalį (neiÅ¡skiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymÄ , taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.

Ä®statymas nustato galimybę asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti paliekamu turtu. Savo valiÄ asmuo iÅ¡reiÅ¡kia testamentu, kuris yra asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris. Taigi, testatorius neprivalo testamente motyvuoti savo valios, t. y. nurodyti dėl kokių priežasčių į testamentÄ neįtraukia vieno ar kito asmens.Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad notarės V. P. veiksmų teisėtumas yra abejotinas, nes notarė neėmė didesnio atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimÄ testatoriaus namuose, savo ranka ant patvirtinto testamento įrašė prieraÅ¡Ä â€žVeiksmas atliktas namuose (duomenys neskelbtini)“.

Kaip pagrįstai nurodo apeliantas notarų atlyginimÄ už atliekamus notarinius veiksmus nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 1R-329 „Dėl Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimÄ , sandorių projektų parengimÄ , konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“. Minėtu įsakymu nėra nustatytas griežtas tarifas už tam tikrus notaro atliktus veiksmus, notaro atlyginimas už sutarčių patvirtinimÄ sumokamas Å¡alių susitarimu, o atsižvelgdamas į kliento turtinę padėtį, notaras gali iÅ¡ viso ar iÅ¡ dalies atleisti jį nuo atlyginimo mokėjimo.

PrieraÅ¡as ant pasiraÅ¡yto ir patvirtinto testamento negali bÅ«ti laikomas priraÅ¡ymu, nes testamento tekstas nėra taisytas ir jame nėra priraÅ¡ymu.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis).

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių; tinkamai pritaikė procesinės ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, bei, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                    Ramunė Čeknienė Zina MickevičiÅ«tė Birutė Valiulienė