Legislator Case Law & Legislation
2bb7e7ef-7a40-45e7-9d74-a5d8fdf422cd AI generated

2bb7e7ef-7a40-45e7-9d74-a5d8fdf422cd · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number 2bb7e7ef-7a40-45e7-9d74-a5d8fdf422cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ iki 0,2 bazinio dydžio (buvo 0,1 bazinio dydžio); už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,15 bazinio dydžio);

Legislator headnote

AI generated

2bb7e7ef-7a40-45e7-9d74-a5d8fdf422cd · Å iaulių apygardos administracinis teismas: – 399,05 Eur (1377,84 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio.PareiÅ¡kėjų skunde nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai L. Č., V. M. ir N. R. eina tarnybÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Å iaulių TI arba atsakovas), yra statutiniai valstybės tarnautojai, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos nariai. 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymÄ Nr. X-1791 (toliau – Statutas), kurio 3 straipsniu buvo numatytas Statuto įsigaliojimas nuo 2009 m. liepos 1 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr.: I-3024-289/2015Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01982-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.5; 3.21 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 9 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjams L. Č., V. M., N. R.,nedalyvaujant atsakovo Å iaulių tarymo izoliatoriaus atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Å iaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjų skundas, kuriuo praÅ¡oma sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar: 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-123 1 straipsnis, kuriuo Statuto 41 straipsnio 3 dalies įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2010 m. sausio 1 d., neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010 sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d.:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,1 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,15 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,25 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,3 bazinio dydžio;

5) už pataisos pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,35 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,4 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,45 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,5 bazinio dydžio;

9) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,55 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigÅ«no rangÄ â€“ 0,7 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigÅ«no rangÄ â€“ 0,8 bazinio dydžio, neprieÅ¡taravo Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo Ä®statymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948 1 straipsnis, kuriuo buvo laikinai, iki 2011 m. gruodžio 31 d., pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2011 m. lapkričio 22 d.

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1724 1 str., kuriuo buvo laikinai iki 2012 m. gruodžio 31 d., pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. Xl-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2012 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-118 1 str., kuriuo buvo laikinai, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; pagal pateiktus duomenis priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus L.

Č., negautas pajamas, t.y. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 572,46 Eur (1976,59 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio, pagal pateiktus duomenis priteisti iÅ¡ atsakovo, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, pareiÅ¡kėjai V. M. negautas pajamas, t. y. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 470,03 Eur (1622,92 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio, pagal pateiktus duomenis priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareiÅ¡kėjui N. R., negautas pajamas, t.y. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

– 399,05 Eur (1377,84 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio.PareiÅ¡kėjų skunde nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai L. Č., V. M. ir N. R. eina tarnybÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Å iaulių TI arba atsakovas), yra statutiniai valstybės tarnautojai, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos nariai. 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymÄ Nr. X-1791 (toliau – Statutas), kurio 3 straipsniu buvo numatytas Statuto įsigaliojimas nuo 2009 m. liepos 1 d.

Statuto 41 straipsnio 3 dalyje buvo numatyti padidinti priedų už pareiginį laipsnį (nuo 2010 m. sausio 1 d. – rangÄ ) koeficientai. 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.), kuriuo buvo laikinai sumažinti pareigÅ«nų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientai.

Dėl galiojusio teisinio reguliavimo buvo pažeistos pareiÅ¡kėjų teisės ir nutarė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, kad jų pažeistos teisės bÅ«tų atstatytos. Å ioje situacijoje turi bÅ«ti laikomasi konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų: negali bÅ«ti sudaryta prielaidų paneigti teisingumÄ , teisinį tikrumÄ , teisinį saugumÄ , juo turi bÅ«ti apsaugotos pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningai įgytos teisės. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėja L.

Č. ėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos pareigas Šiaulių TI, 2008 m. liepos 17 d. pareiškėjai buvo suteiktas prižiūrėtojos laipsnis, o nuo 2010 m. sausio 21 d. – pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėja V. M. ėjo Apsaugos priežiūros skyriaus prižiūrėtojos pareigas Šiaulių TI. 2007 m. balandžio 17 d. pareiškėjai buvo suteiktas prižiūrėtojos laipsnis, o nuo 2010 m. sausio 21 d.

– pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas N. R. ėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas Šiaulių TI, 2003 m. gegužės 28 d. pareiškėjui buvo suteiktas prižiūrėtojo laipsnis, o nuo 2010 m. sausio 21 d. – pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas. Pareiškėjams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir specialiu teisės aktu – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu.

Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį, bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«no darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , už rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka. Svarbu tai, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, pareiginė alga yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Nuo konkrečiam valstybės tarnautojui apskaičiuotos pareiginės algos dydžio, be kita ko, buvo (ir yra) skaičiuojami: priedas už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , priedas už kvalifikacinę kategorijÄ , priedas už tarnybinį rangÄ ir priemokos.

O nuo Å¡ių darbo užmokesčio dalių priklauso mokėjimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ , budėjimÄ dydis. 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymÄ Nr. X-1791. Statuto 3 straipsniu buvo numatyta, kad Statutas, iÅ¡skyrus jo 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2009 m. liepos 1 d. Statuto 41 straipsnio 3 dalyje taip pat buvo nurodyta, kad iki tol galioję pareigÅ«nų priedų už pareiginį rangÄ apskaičiavimo koeficientai yra didinami, atitinkamai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ iki 0,2 bazinio dydžio (buvo 0,1 bazinio dydžio);

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,15 bazinio dydžio);

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio);

4) už pataisos pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,35 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio);

5) už pataisos pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,4 bazinio dydžio (buvo 0,35 bazinio dydžio);

6) už pataisos pareigÅ«no I rangÄ â€“ iki 0,5 bazinio dydžio (buvo 0,4 bazinio dydžio);

7) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ iki 0,6 bazinio dydžio (buvo 0,45 bazinio dydžio);

8) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,7 bazinio dydžio (buvo 0,5 bazinio dydžio);

9) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ iki 0,8 bazinio dydžio (buvo 0,55 bazinio dydžio);

10) už pataisos vyriausiojo pareigÅ«no rangÄ â€“ iki 0,9 bazinio dydžio (buvo 0,7 bazinio dydžio);

11) už pataisos generalinio pareigÅ«no rangÄ â€“ iki 1 bazinio dydžio (buvo 0,8 bazinio dydžio). Å io straipsnio, kaip ir viso Statuto, iÅ¡skyrus jo 3 straipsnio 2 dalį, įsigaliojimas buvo numatytas 2009 m. liepos 1 d. 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XII-123, kuriuo Statuto įsigaliojimas buvo numatytas vėliau, t. y. 2010 m. sausio 1 d. 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-535, kuriuo buvo laikinai, iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumažinti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ sumažinta iki 0,1 bazinio dydžio (buvo 0,2 bazinio dydžio);

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,15 bazinio dydžio);

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio);

4) už pataisos pareigÅ«no III rangÄ â€“ iki 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,35 bazinio dydžio);

5) už pataisos pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,35 bazinio dydžio (buvo 0,4 bazinio dydžio);

6) už pataisos pareigÅ«no I rangÄ â€“ iki 0,4 bazinio dydžio (buvo 0,5 bazinio dydžio);

7) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ iki 0,45 bazinio dydžio (buvo 0,6 bazinio dydžio);

8) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,5 bazinio dydžio (buvo 0,7 bazinio dydžio);

9) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ iki 0,55 bazinio dydžio (buvo 0,8 bazinio dydžio);

10) už pataisos vyriausiojo pareigÅ«no rangÄ â€“ iki 0,7 bazinio dydžio (buvo 0,9 bazinio dydžio);

11) už pataisos generalinio pareigÅ«no rangÄ â€“ iki 0,8 bazinio dydžio (buvo 1 bazinio dydžio), numatytas teisės aktas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948, kuriuo buvo laikinai, iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas.

Nurodytas teisės aktas įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d. 2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-1724, kuriuo buvo laikinai, iki 2012 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas.

Numatytas teisės aktas įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI1-118, kuriuo buvo laikinai, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas.

Numatytas teisės aktas įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Tokiu bÅ«du buvo sumažinti bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų priedo už turimus rangus koeficientai. Taikant minėtu įstatymu nustatytÄ priedo už rangÄ dydį, ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuojamas ir pareiÅ¡kėjams mokamas darbo užmokestis. Be to, tokiu galiojusiu teisinu reguliavimu pareiÅ¡kėjams, statutiniams valstybės tarnautojams, buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, kad padidėję pareigÅ«nų rangų apskaičiavimo koeficientai bus taikomi jau nuo 2010 m. sausio 1 d., o vėliau Å¡is lÅ«kestis vis buvo pažeidžiamas priimant naujus teisės aktus, kuriais buvo pratęsiamas sumažintų priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų galiojimas.

Atsižvelgiant į tai mano, kad turi bÅ«ti atlyginta žala, kuri pasireiÅ¡kė negautomis pajamomis dėl ginčo laikotarpiu mokėto mažesnio nei turėjo bÅ«ti priedo už rangÄ dydžio. Kaip jau minėta, pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį, bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«no darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , už tarnybinį laipsnį (nuo 2010 m. sausio 1 d. rangas), kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka.

Statute aiÅ¡kiai nurodyta, kad į darbo užmokestį įeina ir priedai už tarnybinį laipsnį (nuo 2010 m. sausio 1 d. rangÄ ). Pažymėtina, kad Statuto 41 straipsnio 3 dalimi buvo keičiami numatytieji priedų už rangus skaičiavimo koeficientai ir iki tol galioję pareigÅ«nų priedų už pareiginį rangÄ apskaičiavimo koeficientai buvo didinami, atitinkamai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ iki 0,2 bazinio dydžio (buvo 0,1 bazinio dydžio);

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,15 bazinio dydžio);

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio);

4) už pataisos pareigÅ«no III rangÄ â€“ iki 0,35 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio);

5) už pataisos pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,4 bazinio dydžio (buvo 0,35 bazinio dydžio);

6) pataisos pareigÅ«no I rangÄ â€“ iki 0,5 bazinio dydžio (buvo 0,4 bazinio dydžio);

7) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ iki 0,6 bazinio dydžio (buvo 0,45 bazinio dydžio);

8) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,7 bazinio dydžio (buvo 0,5 bazinio dydžio);

9) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ iki 0,8 bazinio dydžio (buvo 0,55 bazinio dydžio);

10) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no rangÄ â€“ iki 0,9 bazinio dydžio (buvo 0,7 bazinio dydžio);

11) už pataisos generalinio pareigÅ«no rangÄ â€“ iki 1 bazinio dydžio (buvo 0,8 bazinio dydžio). Å io straipsnio, kaip ir viso Statuto, iÅ¡skyrus jo 3 straipsnio 2 dalį, įsigaliojimas buvo numatytas 2009 m. liepos 1 d. 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , kuriuo Statuto įsigaliojimas buvo numatytas vėliau, t. y. 2010 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad dar 2009 m. gruodžio 8 d., t. y. iki Statuto įsigaliojimo, Statuto 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535 buvo keičiamos teisės normos, reglamentuojančios priedų už tarnybinį rangÄ dydį, t. y. Å¡iuo įstatymu buvo laikinai sumažinti iki tol nustatyto pareiginės algos priedų už jaunesniojo rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ sumažinta iki 0,1 bazinio dydžio (buvo 0,2 bazinio dydžio);

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,15 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio);

3) už jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio);

4) už pataisos pareigÅ«no III rangÄ â€“ iki 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,35 bazinio dydžio);

5) už pataisos pareigÅ«no II rangÄ iki 0,35 bazinio dydžio (buvo 0,4 bazinio dydžio);

6) už pataisos pareigÅ«no I rangÄ â€“ iki 0,4 bazinio dydžio (buvo 0,5 bazinio dydžio);

7) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ iki 0,45 bazinio dydžio (buvo 0,6 bazinio dydžio);

8) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,5 bazinio dydžio (buvo 0,7 bazinio dydžio);

9) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ iki 0,55 bazinio dydžio (buvo 0,8 bazinio dydžio);

10) už pataisos vyriausiojo pareigÅ«no rangÄ â€“ iki 0,7 bazinio dydžio (buvo 0,9 bazinio dydžio);

11) už pataisos generalinio pareigÅ«no rangÄ â€“ iki 0,8 bazinio dydžio (buvo 1 bazinio dydžio). Atkreiptinas dėmesys ir į Statuto 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XI-535 aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame įstatymų leidėjas iÅ¡dėsto, jog „siekiant sutaupyti valstybės lėšas, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nams laikinai, iki 2010 m. gruodžio 31 d., yra sumažinti pareiginės algos priedų už turimus (rangus) apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientus.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pats įstatymų leidėjas tikslingai ir sÄ moningai nenurodo, kad didesnių priedų už rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų įsigaliojimas yra atidedamas.

Ir priešingai, įstatymų leidėjas nurodo, kad padidinti priedų už rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai yra laikinai sumažinami. Toks pakartotinis laikinas sumažinimas tęsėsi iki pat 2014 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad nors Statutas įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d., didesni priedų už rangus apskaičiavimo koeficientai įsigaliojo taip pat 2010 m. sausio 1 d., tačiau tuo pačiu įstatymu Nr. XI-535 buvo laikinai, iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumažinti. 2010 m. birželio 30 d.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-948, kuriuo buvo pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Tokiu bÅ«du pareigÅ«nų turėtas teisėtas lÅ«kestis, kad padidinti priedų už rangus dydžiai bus taikomi jau nuo 2011 m. sausio 1 d., buvo pažeistas. 2011 m. lapkričio 22 d.

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-1724, kuriuo buvo pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tokiu bÅ«du pareigÅ«nų turėtas teisėtas lÅ«kestis, kad padidinti priedų už rangus dydžiai bus taikomi jau nuo 2012 m. sausio 1 d., buvo pažeistas. 2012 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XII-118, kuriuo buvo pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tokiu bÅ«du pareigÅ«nų turėtas teisėtas lÅ«kestis, kad padidinti priedų už rangus dydžiai bus taikomi jau nuo 2013 m. sausio 1 d., buvo pažeistas.

Taigi sumažintų priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų galiojimas buvo pratęsiamas dar tris kartus, t.y. 2010 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-948, 2011 m. lapkričio 11 d. įstatymų Nr. XI-1724 bei 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XI1-118. Dėl tokių koeficientų už rangus sumažinimo pareiškėjams buvo nepagrįstai mokamas mažesnis darbo užmokestis. Tokiu būdu pareigūnų turėtas teisėtas lūkestis, kad padidinti priedų už rangus dydžiai bus taikomi nuo atitinamų metų, t.y. nuo 2010 m. sausio l d ., nuo 2011 m. sausio l d., nuo 2012 m. sausio 1 d. ir nuo 2013 m. sausio 1 d., buvo pažeistas.

Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime konstatavo, kad „Kaip minėta, iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų paskirtis – užtikrinti asmens pasitikėjimÄ valstybe ir teise; Å¡ie principai suponuoja valstybės pareigų užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ ; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės nustatytÄ laikÄ bus iÅ¡laikytos ir įgyvendinamos.

Atsižvelgiant į visa tai, teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos – situacijos“. Mano, kad numatytuoju teisiniu reguliavimu buvo pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai, kad numatytais atitinkamais terminais bus taikomi padidinti priedų už rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priedų už rangus koeficientų didinimo laikinas sumažinimas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.

Dėl tokio įstatymo atidėjimo ir teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo pareiÅ¡kėjai negavo pajamų, t. y. dėl priedų už rangus apskaičiavimo koeficiento padidėjimo įsigaliojimo atidėjimo patyrė žalÄ . Atsižvelgdami į tai, praÅ¡o teismo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 4 straipsnio 1, 2 dalimis, 95 straipsnio 1 dalies 4 punktu sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar 2008 m. gruodžio 23 d.

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-123 1 straipsnis, kuriuo laikinai, iki 2010 m. sausio 1 d., buvo sumažinti priedų už rangus apskaičiavimo koeficientai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948 1 straipsnis, kuriuo buvo laikinai, iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2011 m. lapkričio 22 d.

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1724 1 straipsnis, kuriuo buvo laikinai, iki 2012 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2012 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-118 1 straipsnis, kuriuo buvo laikinai, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams.

Pripažinus, kad aukščiau numatyti teisės aktai prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, praÅ¡o teismo priteisti pareiÅ¡kėjams dėl tokių įstatymų leidėjo veiksmų negautas pajamas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad „įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimÄ , jei tai bÅ«tina siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų. <...> Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naÅ¡ta tam tikra apimtimi turi bÅ«ti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi bÅ«ti konstituciÅ¡kai pagrįstas, jis negali bÅ«ti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iÅ¡ Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).“ Aukščiau nurodytu taikytu teisiniu reguliavimu bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nams buvo pakartotinai laikinai sumažinami priedų už rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, o 2009 metais, įstatymo Nr. Xl-85, Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. Xl-535, XI-948, Xl-1724 ir XII-118, nuostatų bausmių vykdymo sistemos pareigūnams darbo užmokestis mažėjo šiais aspektais:

a) mažinant priedų už kvalifikacines kategorijas dydžius;

b) mažinant pareiginės algos bazinį dydį;

c) mažinant pareiginės algos koeficientus (11-20 kategorijoms);

d) mažinant priedo už turimus rangus koeficientus. Kai tuo tarpu kitų valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėjo tik mažinant pareiginės algos koeficientus, priedų už kvalifikacines klases dydžius ar pareiginius laipsnius bei bazinį dydį. Vidaus tarnybos pareigÅ«nų atžvilgiu buvo sumažintos tik pareiginės algos koeficientai 11-20 kategorijoms, tačiau nei priedo už laipsnius, nei priedų už kvalifikacines klases dydžiai nebuvo mažinti. Atitinkamai ir kitų statutinių sistemų pareigÅ«nams per jų statusÄ reglamentuojančius teisės aktus darbo užmokesčio atitinkamų dalių dydžiai nebuvo mažinami.

Tad akivaizdu, kad bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybės tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais) ir tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjams buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teigia, kad analogiÅ¡kai sumažintiems pareiginės algos koeficientams bei priedams už kvalifikacinę kategorijÄ , kurių sumažinimas Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, priedų už tarnybinį rangÄ koeficiento sumažinimas pagal analogijÄ taip pat turi bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir proporcingumo principo turinį valstybės tarnautojų (ir kitų darbuotojų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimų mažinimo kontekste, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime yra konstatavęs, kad esant valstybėje sudėtingai finansinei situacijai, valstybės tarnautojų (ir kitų darbuotojų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimų mažinimas galimas, jei yra pažeidžiamas ne tik proporcingumo principas, bet ir nediskriminavimo principas, t.y.

„atlyginimų mažinimas turi bÅ«ti nediskriminacinis: atlyginimai turi bÅ«ti proporcingai mažinami visoms asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijose ir kokias pareigas Å¡ie asmenys eina“. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad bausmių sistemos pareigÅ«nų darbo užmokesčio sumažinimas kriziniu laikotarpiu buvo platesnis palyginus su kitais valstybės tarnautojais (ir kitais iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamais darbuotojais), t.y., mažinant ne tik priedų už kvalifikacines kategorijas dydžius, pareiginės algos koeficientus, bazinį dydį, bet ir priedo už turimus rengus koeficientus, kas pagal konstitucinę justicijÄ turėtų bÅ«ti laikomas diskriminaciniu bei neproporcingu ir tokiu bÅ«du prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime taip pat konstatavo, kad „oficialios konstitucinės doktrinos nuostata – atlyginimo už darbÄ mažinimams turi bÅ«ti laikinas – suponuoja, kad tokiais atvejais, kai iÅ¡ esmės pablogėja valstybės ekonominė, finansinė bÅ«klė ir įstatymų leidėjas nusprendžia pakeisti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį yra nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimÄ , t. y. priima sprendimÄ mažinti iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems mokama iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimÄ už darbÄ , sumažinti atlyginimai gali bÅ«ti mokami tik laikinai, t. y. kol valstybėje yra susidariusi tam tikra ypatinga situacija: nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatyti iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimų dydžiai.“ Kartu Å¡iame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad „jei dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį sumažinti iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimai, turi bÅ«ti panaikintas.“ Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad priedų už rangus koeficientų sumažinimas yra neteisėtas, neproporcingas, diskriminacinis lyginant su kitų statutinių sistemų pareigÅ«nų ir karjeros valstybės tarnautojų atžvilgiu įstatymų nuostatomis numatytais darbo užmokesčio mažinimais bei pažeidžiantis pareiÅ¡kėjų kaip pareigÅ«nų teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir Å¡i pažeista teisė privalo bÅ«ti apginta, o padaryti nuostoliai atlyginti pagal nustatytÄ finansinių praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Jei analogijos su antikonstituciniu pripažintu pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategorijÄ sumažinimu nepakanka įrodyti, kad priedų už rangus sumažinimas yra neteisėtas, neproporcingas, diskriminacinis bei pažeidžiantis pareiÅ¡kėjų teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ , praÅ¡o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 4 straipsnio 1, 2 dalimis, 95 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 gruodžio 8 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010 sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d.:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,1 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,15 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,25 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,3 bazinio dydžio;

5) už pataisos pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,35 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigÅ«no 1 rangÄ â€“ 0,4 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,45 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,5 bazinio dydžio;

9) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,55 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigÅ«no rangÄ â€“ 0,7 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigÅ«no rangÄ â€“ 0,8 bazinio dydžio, neprieÅ¡taravo Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas draudimas vykdyti tokius sprendimus, kurie atitinka Å¡ias sÄ lygas: buvo priimti pagal teisės aktÄ iki jo pripažinimo prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, priėmimo metu buvo grindžiami teisės aktais, dar nepripažintais prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, ir dėl to buvo preziumuojama, kad jie yra teisėti, ir tuo metu, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo tie teisės aktai pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nebuvo įvykdyti.

„Ginčuose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo „sprendimo vykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme sali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme“ (iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. Al-638/2005). Taigi pareiÅ¡kėjų pažeista ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi garantuojama teisė į teisingÄ darbo užmokestį teisinėje valstybėje visada gali bÅ«ti ginama teisme.

Teigiant prieÅ¡ingai, bÅ«tų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai dėl teisminės gynybos prieinamumo bei garantuojantys asmens teisę į teisingÄ darbo apmokėjimÄ , o pati asmens teisė į pažeistų teisių gynybÄ bÅ«tų fiktyvi – asmuo net ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ kreipęsis į teismÄ dėl inter alia iÅ¡ Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai tokių teisių apginti teisme negalėtų. Vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . PareiÅ¡kėjams ne visas darbo užmokestis buvo mokamas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pareiÅ¡kėjų teisių pažeidimas vyko kiekvienÄ dienÄ .

Taigi, mano, kad į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepažeisdami terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti, ir yra iÅ¡saugoję galimybę ginti pažeistas savo teises teismine tvarka: kol bent daliai reikalavimų nėra pasibaigęs ieÅ¡kinio senaties terminas, kol turi teisę kreiptis į teismÄ dėl tos teisės teisminės gynybos ir Å¡iam ginčui spręsti yra taikomas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-1788/2014 dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo, daro iÅ¡vadÄ , kad tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje laikytinas Å iaulių tardymo izoliatorius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 68 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 81 straipsniu, 88 straipsniu, iÅ¡dėstytais faktais bei argumentais praÅ¡o: sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar: 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-123 1 straipsnis, kuriuo Statuto 41 straipsnio 3 dalies įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2010 m. sausio 1 d., neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010 sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d.:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,1 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,15 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,25 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,3 bazinio dydžio;

5) už pataisos pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,35 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,4 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no III rangÄ â€“ 0,45 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ 0,5 bazinio dydžio;

9) už pataisos vyresniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ 0,55 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigÅ«no rangÄ â€“ 0,7 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigÅ«no rangÄ â€“ 0,8 bazinio dydžio, neprieÅ¡taravo Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948 1 straipsniui, kuriuo buvo laikinai, iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2011 m. lapkričio 22 d.

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1724 1 straipsniui, kuriuo buvo laikinai iki 2012 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. Xl-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2012 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XII-118 1 straipsniui, kuriuo buvo laikinai, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; pagal pateiktus duomenis priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus L.

Č. negautas pajamas, t.y. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 572,46 Eur (1976,59 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio, pagal pateiktus duomenis priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareiÅ¡kėjai V. M. negautas pajamas, t.y. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 470,03 Eur (1622,92 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio, pagal pateiktus duomenis priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareiÅ¡kėjui N. R. negautas pajamas, t.y. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

– 399,05 Eur (1377,84 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio.Atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu. Atsiliepimu (42–46 b.l.) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėja L. Č. Å iaulių tardymo izoliatoriuje Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtojos pareigose dirba nuo 2007-12-03. Jai 2008-07-17 buvo suteiktas prižiÅ«rėtojo laipsnis, 2010-01-21 suteiktas pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangas.

Pareiškėja V. M. Šiaulių tardymo izoliatoriuje Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos pareigose dirba nuo 2007-03-15. Jai 2007-04-17 buvo suteiktas prižiūrėtojo laipsnis, o 2010-01-21 suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas. Pareiškėjas N. R. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas paskirtas 2002-11-04. Jam 2003-05-27 buvo suteiktas prižiūrėtojo laipsnis, o 2010-01-21 suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas.

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigÅ«no pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka. Priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai ir pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas yra nustatyti Statuto 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse. 2008 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimo departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymÄ Nr. X-1791. Statuto 3 straipsniu buvo numatyta, kad Statutas, iÅ¡skyrus jo 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2009 m. liepos 1 d. Statuto 41 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad iki tol galioję pareigÅ«nų priedų už pareiginį rangÄ apskaičiavimo koeficientai yra didinami (pareiÅ¡kėjams aktualÅ«s), atitinkamai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ iki 0,2 bazinio dydžio (buvo 0,1 bazinio dydžio);

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,15 bazinio dydžio);

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ iki 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio) ir t.t. Tačiau Å¡io straipsnio, kaip ir viso Statuto, iÅ¡skyrus jo 3 straipsnio 2 dalį, įsigaliojimas buvo numatytas 2009 m. liepos 1 d. 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XII-123, kuriuo Statuto įsigaliojimas buvo numatytas vėliau, t. y. 2010 m. sausio 1 d. 2008 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimo departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-535, kuriuo buvo laikinai, iki 2010 m. gruodžio 31 d. sugrÄ Å¾inti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai (pareiÅ¡kėjams aktualÅ«s), atitinkamai :

1) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no III rangÄ sumažinta iki 0,1 bazinio dydžio (buvo 0,2 bazinio dydžio);

2) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no II rangÄ â€“ iki 0,15 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio);

3) už pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ â€“ iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio) ir t.t. Numatytas teisės aktas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948, kuriuo buvo laikinai, iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintas pareiginės algos priedų už turimus langus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas.

Numatytas teisės aktas įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d. 2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1724, kuriuo buvo laikinai, iki 2012 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintas pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas.

Numatytas teisės aktas įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-118, kuriuo buvo laikinai, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintas pareiginės algos priedų už turimus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas.

Numatytas teisės aktas įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei padėčiai“ (įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.), tačiau jame nebuvo nagrinėtas ir nustatytas neteisėtas darbo užmokesčio sumažinimas dėl priedų už tarnybinį laipsnį (rangÄ ) mažinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatytas sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2013 m. liepos 1 d. nutarimu be kita ko, nutarė, kad: Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija; 2010 m. birželio 30 d. redakcija; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

PareiÅ¡kėjai savo skunde teismui nurodo, kad dėl minėtų koeficientų už rangus sumažinimo jiems buvo nepagrįstai mokamas mažesnis darbo užmokestis. Atsakovas pažymi, kad teisės aktai, reglamentuojantys koeficientų už tarnybinius rangus padidinimÄ , įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d. ir prieÅ¡ jiems įsigaliojant nebuvo taikomi apskaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjų darbo užmokestį, todėl pareiÅ¡kėjai neįgijo realiai egzistuojančios teisės už ginčo laikotarpį gauti didesnį darbo užmokestį dėl tarnybinių rangų koeficientų padidinimo vėliau įsigaliojusios normos pagrindu (ginčo bei ankstesniu laikotarpiu faktinis jų darbo užmokestis nesumažėjo), todėl jų teisės ir teisėti lÅ«kesčiai nebuvo pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 16 d. administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015 nurodė, kad negalima paneigti, kad 2008 m. lapkričio 6 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. X-1791 nuostata, numatanti didesnius nei ginčo metu galioję priedo už rangÄ koeficientus. Å i nuostata pagal faktini teisinį reguliavimÄ statutiniams valstybės tarnautojams nebuvo taikoma iki 2014 m. sausio 1 d.

Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiÅ¡kėjų apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl ginčo teisės nuostatų, numatančių palankesnius koeficientus, įsigaliojimo 2010 m. sausio 1 d., pažymi, jog iÅ¡ tiesų Seimas 2008 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-123, kurio 1 straipsniu iÅ¡ esmės nustatė, jog pakeitimai, susiję su didesniu priedo už rangÄ koeficientu, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Tačiau 2009 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-535, pagal kurio 5 straipsnio 2 dalį didesni koeficientai įsigalioja 2011 m. sausio 1 d. Tuo metu remiantis Å¡io įstatymo 1 straipsniu ir 5 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. sausio 1 d. galioja iki tol taikytas, t. y. nepadidintas ginčo priedų apskaičiavimo koeficientas. Pagal Å¡io įstatymo projekto 2009 m. lapkričio 18 d. aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ Nr. XIP-1427 bei lyginamÄ jį variantÄ Nr. XIP-1428 matyti, jog pareiÅ¡kėjų argumentai dėl didesnių koeficientų įsigaliojimo 2010 m. sausio 1 d. formaliai pagrįsti.

Vis dėlto Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas, mokėdamas pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį, ginčo laikotarpiu nesilaikė teisės aktuose nustatytu reikalavimų, susijusių su priedo už rangÄ dydžiu. Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ ginčo laikotarpiu pareigÅ«nams turėjo bÅ«ti mokami priedai už turimus rangus (anksčiau – pareiginius laipsnius), savo dydžiu prilygę iki 2010 m. sausio 1 dienos galiojusiems. Ginčo, kad Å¡is teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju faktiÅ¡kai nebuvo taikytas, nėra.

PareiÅ¡kėjai L. Č., V. M. ir N. R. nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatorius, nemokėdamas jiems padidinto priedo už rangÄ laikotarpiu nuo 2010-01-31 iki 2013-12-31, pažeidė jų teisėtus lÅ«kesčius. Tai yra, priedų už rangus koeficiento didinimo lakinas sumažinimas pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, dėl ko jie negavo pajamų, t. y. dėl priedų už rangus apskaičiavimo koeficiento padidėjimo įsigaliojimo atidėjimo pareiÅ¡kėjai patyrė žalÄ .

Atsakovas pažymi, kad iÅ¡ skundo turinio matyti, kad iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjai Å¡ių principų pažeidimÄ sieja ne su Å iaulių tardymo izoliatoriaus, kaip atsakovo, veiksmais, o su įstatymo leidėjo veikla ir valia. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Lietuvos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nemažai yra pasisakę apie teisėtų lÅ«kesčių principÄ ir jo taikymÄ Lietuvos teisėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nustatyta, kad penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje buvo konstatuota, kad „Lietuva atsidÅ«rė ekonominėje krizėje“, ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis).

Siekdamas sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemÄ , Seimas priėmė keletÄ Ä¯statymų, inter alia susijusių su iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų), teisėjų atlyginimo už darbÄ mažinimu. Konstitucinis Teismas taip pat yra nusprendęs, kad tam tikrų valstybės įsipareigojimų vykdymo atidėjimas, kai valstybė prisiimtų įsipareigojimų negali įgyvendinti dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieÅ¡taravo (Å¡iuo klausimu žr.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimus). Vadinasi, valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai tam tikrų teisėtų lÅ«kesčių neįgyvendinimas dėl ekonomikos krizės gali bÅ«ti laikomas konstituciÅ¡kai pateisinamu. Atsakovas mano, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas priedo už rangÄ koeficiento dydžio padidinimÄ , pakankamai aiÅ¡kiai, tiksliai ir apdairiai jį koregavo. Pažymi, kad pirmieji teisinio reguliavimo pokyčiai, iÅ¡ kurių buvo galima suprasti apie leidėjo pasikeitusius ketinimus, paaiÅ¡kėjo dar 2008 m. gruodžio 23 d., kai buvo atidėtas palankesnių įstatymo nuostatų galiojimas iki 2010 m. sausio 1 d.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas pasisakė, kad nagrinėjamas teisinis kontekstas suteikė pareiÅ¡kėjams pakankamai galimybių prisitaikyti prie pasikeitusios padėties. Juolab atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas nepakeitė esminių teisinio reguliavimo sÄ lygų. IÅ¡ nuoseklios teisės aktų ir teisminės praktikos analizės matoma, kad priedas už rangÄ yra tik viena iÅ¡ sudedamųjų pareigÅ«nų darbo užmokesčio dalių, kuri dideliu mastu nelemia viso darbo užmokesčio dydžio, todėl pareiÅ¡kėjų argumentai dėl jų patirtos žalos yra tik deklaratyvÅ«s, todėl turėtų bÅ«ti atmesti.

Be to, teisėjų kolegija, turėdama omenyje įstatymų leidėjo plačiÄ teisėkÅ«ros laisvę, įvertinusi, jog ginčo teisiniu reguliavimu buvo siekiama teisėto tikslo užtikrinti valstybės finansinį stabilumÄ , pareiÅ¡kėjams tenkančiÄ sunkumų naÅ¡tÄ , tai, kad pareiÅ¡kėjų interesai buvo ribojami tiek laiko, tiek masto požiÅ«riu ir dėl to jiems nekilo pernelyg didelė sunkumų naÅ¡ta, sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjų nurodytas teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjų teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-16 administracinė byla Nr. A-1688-822/2015).

PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo ir ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principui neturėtų bÅ«ti vertinamas, o skundas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmestas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjai yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigÅ«nai, kurių specifinį statusÄ ir teises reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, todėl mechaninis jų sulyginimas su karjeros valstybės tarnautojais ar kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais nėra galimas, todėl pareiÅ¡kėjų argumentai, kad sumažintas priedas už padidintÄ rangÄ yra neteisėti, neproporcingi ir diskriminaciniai, yra nepagrįsti, nes neturi jokio teisinio pagrindo.

PrieÅ¡ingai, atsakovas pažymi, kad nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjams L. Č., V. M. ir N. R. buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, nes iÅ¡ nagrinėtų teisės aktų matyti, kad įstatymų leidėjas nenumatė priedų už rangÄ koeficientų mažinimo ir toks mažinimas nebuvo taikytas, o tiesiog (ne nuo atsakovo veikimo ar neveikimo) ginčo laikotarpiu dėl itin sunkios ekonominės padėties valstybėje nebuvo taikytas planuotas priedų už rangÄ koeficientas didinimas.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Pagal įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Sisteminė nurodytų teisės aktų nuostatų analizė leidžia pagrįstai teigti, jog ginčo atveju atsiranda teisinis pagrindas taikyti senaties terminÄ , numatytÄ Darbo kodekse, kadangi Valstybės tarnybos įstatymas ir Statutas nenustato termino iÅ¡ tarnybos teisinių santykių kylančių pažeistų teisių gynimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (311 str. (redakcija galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies turi bÅ«ti taikomas trejų metų senaties terminas, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. PareiÅ¡kėjų L. Č., V. M., N. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Å ioje byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl pareiÅ¡kėjų, statutinių valstybės tarnautojų, teisės gauti darbo užmokestį pažeidimo. Šį savo teisės pažeidimÄ pareiÅ¡kėjai sieja su ta aplinkybe, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

į darbo užmokestį įskaičiuojamas priedas už rangÄ (anksčiau – priedas už pareiginį laipsnį) nebuvo padidintas, kaip tai buvo numatyta įstatymų leidėjui 2008 m. lapkričio 6 d. priėmus Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymÄ Nr. X-1791.Ä®vertinus pareiÅ¡kėjų reikalavimo atsakovui Å iaulių tardymo izoliatoriui pobÅ«dį, visų pirma privaloma patikrinti, ar atsakovas, mokėdamas pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį, inter alia įskaičiuodamas į jį atitinkamo dydžio priedÄ už rangÄ , laikėsi teisės aktų reikalavimų, reglamentavusių ginčo teisinius santykius.Statutinių valstybės pareigÅ«nų teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 41 straipsnio nuostatos.

Apskaičiuojant pareiÅ¡kėjų darbo užmokestį buvo taikomi Å¡io statuto 41 straipsnio nuostatose, galiojusiose ginčo laikotarpiu, įtvirtinti koeficientai. Å ios aplinkybės neginčija nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių. Pažymėtina, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę vieÅ¡ojo administravimo subjektai, atlikdami administracinius veiksmus, vadovaujasi Å¡ių veiksmų atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija lemia ir tai, kad teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais KonstitucijÄ ir teisėtais tol, kol nustatytÄ ja tvarka nėra pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Ginčo laikotarpiu nagrinėjamam atvejui taikytinų Statuto nuostatų teisėtumas kvestionuotas nebuvo. Vadinasi tol, kol teisės aktai (jų dalys) nustatytÄ ja tvarka nėra pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai arba kol jie nėra nustatytÄ ja tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas Å¡io ginčo subjektams yra privalomas. Å iomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjų darbo užmokestį, nesilaikė imperatyvių teisės normų. 2008 m. lapkričio 6 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. X-1791 nuostata, numatanti didesnius nei ginčo metu galioję priedo už rangÄ koeficientus.

Å i nuostata pagal faktinį teisinį reguliavimÄ statutiniams valstybės tarnautojams nebuvo taikoma iki 2014 m. sausio 1 d. Seimas 2008 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-123, kurio 1 straipsniu iÅ¡ esmės nustatė, jog pakeitimai, susiję su didesniu priedo už rangÄ koeficientu, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. Tačiau 2009 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-535, pagal kurio 5 straipsnio 2 dalį, didesni koeficientai įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Tuo metu remiantis Å¡io įstatymo 1 straipsniu ir 5 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. sausio 1 d. galioja iki tol taikytas, t. y. nepadidintas ginčo priedų apskaičiavimo koeficientas. Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ ginčo laikotarpiu pareigÅ«nams turėjo bÅ«ti mokami priedai už turimus rangus (anksčiau – pareiginius laipsnius), savo dydžiu prilygę iki 2010 m. sausio 1 dienos galiojusiems. Ginčo, kad Å¡is teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju faktiÅ¡kai nebuvo taikytas, nėra.Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjų teisėtų lÅ«kesčių susiformavimo ir galimo pažeidimo bei teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų laikymosi, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai Å¡ių konstitucinių teisinių imperatyvų pažeidimÄ iÅ¡ esmės tiesiogiai sieja ne su atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais, o įstatymų leidėjo veikla.

Å ios aplinkybės, atsižvelgus į administraciniams teismams įstatymu suteiktÄ kompetencijÄ ir pareiÅ¡kėjų teikiamÄ teisinį reikalavimÄ , turi bÅ«ti vertinamos sprendžiant jų pateiktÄ praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Pareiga kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Å alių pozicija Å¡iuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).

Teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiÅ¡kinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Žinoma, tai nereiÅ¡kia, kad proceso dalyviai neturi teisės pateikti savo argumentų ir iÅ¡dėstyti savo pozicijos įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimu (2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-78/2012). Pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ) (2012 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012).

Kadangi pareiÅ¡kėjai savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai grindžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams siekiant įvertinti Å¡ių abejonių pagrįstumÄ bÅ«tina Å¡iuos pareiÅ¡kėjų argumentus įvertinti atskirai. Anot pareiÅ¡kėjų, galiojusiu teisiniu reguliavimu statutiniams valstybės tarnautojams buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, kad padidėję pareigÅ«nų priedo už rangÄ apskaičiavimo koeficientai bus taikomi jau nuo 2010 m. sausio 1 d., o vėliau Å¡is lÅ«kestis vis buvo pažeidžiamas priimant naujus teisės aktus, kuriais buvo pratęsiamas sumažintų priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų galiojimas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-1688-822/2015 teisėjų kolegija nurodė, kad, kaip žinoma, dėl ekonomikos krizės 2008 metų antrojoje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis.

Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje buvo konstatuota, kad „Lietuva atsidÅ«rė ekonominėje krizėje“, ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis). Siekdamas sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemÄ , Seimas priėmė keletÄ Ä¯statymų, inter alia susijusių su iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų), teisėjų atlyginimo už darbÄ mažinimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

Kaip matyti, Å¡ioje byloje kvestionuojamu teisiniu reguliavimu taip pat buvo nustatytas laikinas teisinis reguliavimas tam, kad bÅ«tų įgyvendintas vieÅ¡asis interesas, susijęs su valstybės taupymo priemonėmis valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei padėčiai. Pastebėtina, kad Å¡ioje srityje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformavęs plačios apimties teisminę praktikÄ . Remiantis oficialiÄ ja konstitucine jurisprudencija matyti, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai asmenys neturi absoliučių teisėtų lÅ«kesčių, kad iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų gaunamas apmokėjimas už darbÄ ar kitos socialinio pobÅ«džio iÅ¡mokos apskritai nebus mažinamos.

IÅ¡imtiniais atvejais Å¡ios iÅ¡mokos gali bÅ«ti mažinamos, jei tai yra bÅ«tina siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ ). Dar daugiau, Konstitucinis Teismas taip pat yra nusprendęs, kad tam tikrų valstybės įsipareigojimų vykdymo atidėjimas, kai valstybė prisiimtų įsipareigojimų negali įgyvendinti dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieÅ¡taravo (Å¡iuo klausimu žr.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimus). Vadinasi, valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai tam tikrų teisėtų lÅ«kesčių neįgyvendinimas dėl ekonomikos krizės gali bÅ«ti laikomas konstituciÅ¡kai pateisinamu. Pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, turi plačiÄ diskrecijÄ formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politikÄ . Todėl abejones dėl galimo pareiÅ¡kėjų teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo galėtų pagrįsti tik akivaizdus minėtos diskrecijos ribų peržengimas.

Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartyje pabrėžiama, kad bylÄ nagrinėjančiam teismui nesuteikta teisė kvestionuoti, ar buvo pasirinktos pačios geriausios priemonės kilusiems sunkumams iÅ¡spręsti (Administracinių bylų teisenos 3 str. 2 d.). Todėl abejones dėl akivaizdaus diskrecijos ribų peržengimo galėtų pagrįsti esminis pareigÅ«nų teisių pažeidimas ir dėl to jiems kilusi pernelyg didelė sunkumų naÅ¡ta. Taip pat buvo konstatuota, kad įstatymų leidėjas teisinį reguliavimÄ , susijusį su priedo už rangÄ koeficiento dydžiu, koregavo apdairiai, t.y. iki ginčo teisinio reguliavimo nuostatų faktinio taikymo.

Pastebėtina, kad pareiškėjai bet kuriuo atveju negalėjo pagrįstai tikėtis, kad didesni koeficientai bus taikomi anksčiau nei nuo 2009 m. liepos 1 d. (2008 m. lapkričio 6 d. Įstatymo Nr. X-1791 2 str.). Tuo metu pirmieji teisinio reguliavimo pokyčiai, perspėję apie įstatymų leidėjo pasikeitusius ketinimus, paaiškėjo dar 2008 m. gruodžio 23 d., kai įstatymu palankesnių nuostatų įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2010 m. sausio 1 d. Šis teisinis kontekstas patvirtina, kad palankesnių teisinio reguliavimo nuostatų neįsigaliojimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, kurios pareiškėjams nebuvo įmanoma numatyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamas teisinis kontekstas suteikė pareiÅ¡kėjams pakankamų galimybių prisitaikyti prie pasikeitusios padėties. Juolab atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas nepakeitė esminių teisinio reguliavimo sÄ lygų. Priedas už rangÄ yra viena iÅ¡ sudedamųjų pareigÅ«nų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti visuminio darbo užmokesčio dydžio. Tokį aiÅ¡kinimÄ pagrindžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, formuojama ginčų dėl teisėtų lÅ«kesčių ribojimo srityje.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja teisės gauti konkretaus dydžio darbo užmokestį (2012 m. kovo 20 d. sprendimas dėl priimtinumo Panfile prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 13902/11). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra nusprendęs, kad recesijai įveikti naudojamos priemonės, socialinis teisingumas bei ekonominė gerovė yra teisėtas vieÅ¡asis interesas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. birželio 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Leinonen prieÅ¡ SuomijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 3898/96; 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo Lakićević ir kiti prieÅ¡ JuodkalnijÄ ir SerbijÄ , pareiÅ¡kimų Nr. 27458/06, 37205/06, 37207/06 ir 33604/07, 62–63 p.).

Å is Teismas taip pat yra konstatavęs, jog nenustačius esminių teisių ribojimų ekonominio sunkmečio metu pirmenybė gali bÅ«ti teikiama vieÅ¡ajam interesui (2013 m. gegužės 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Oufaki ir Adedy prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimų Nr. 57665/12; 57657/12; minėtas sprendimas dėl priimtinumo Panfile prieÅ¡ RumunijÄ ). Pastebėtina, kad panaÅ¡ios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose administracinėse bylose, kai dėl valstybės taupymo priemonių įgyvendinimo kyla privačių asmenų teisėtų interesų ir vieÅ¡ojo intereso suderinimo klausimas.

Administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2015 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nusprendęs, jog pareiÅ¡kėjas, kuris savo teisėtų interesų pažeidimÄ siejo su pensijų indeksavimo tvarkos netaikymu, nepagrindė, jog dėl to susidarę praradimai yra nekompensuoti ar kompensuoti tokiu mažu mastu, jog jam paskirta ir toliau mokama valstybinė pensija užtikrina tik minimalius socialiai priimtinus poreikius ir žmogaus orumÄ atitinkančias gyvenimo sÄ lygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2015).

Vadinasi, pareiÅ¡kėjo patiriamų sunkumų mastas turi bÅ«ti pripažįstamas teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe, nagrinėjant Å¡io pobÅ«džio ginčus.Taip pat, pareiÅ¡kėjų teigimu, bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybes tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais) ir tokiu bÅ«du jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.Konstitucinis Teismas inter alia 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastÄ , kuriuo visoms valstybės tarnautojų kategorijoms (ir kitiems iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamiems darbuotojams) atlyginimai bÅ«tų mažinami taip, kad nebÅ«tų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų kategorijoms dydžių proporcijos.

Konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrÄ hierarchinę valstybės tarnautojų sistemÄ ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobÅ«džio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymÄ , užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.Pagal KonstitucijÄ netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybėje bÅ«tų sumažinti neproporcingai, inter alia taip, kad atliekančio sudėtingÄ darbÄ aukÅ¡tos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis bÅ«tų priartintas prie mažiau sudėtingÄ darbÄ dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo arba tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimai bÅ«tų sumažinti atsižvelgiant ne į visÄ gaunamÄ darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis ir pan.; tokiais atvejais bÅ«tų ne tik paneigti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo principai, bet ir nukrypta nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .Å ių nuostatų kontekste 2013 m. liepos 1 d. nutarime Konstitucinio Teismo įvertintas ir Kalėjimų departamento pareigÅ«nų priedų už kvalifikacinę kategorijÄ mažinimas.

Å iuo aspektu pažymėta, kad Kalėjimų departamento pareigÅ«nų priedai už kvalifikacinę kategorijÄ buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais. Pažymėta ir tai, kad priedai už kvalifikacinę kategorijÄ nevienodu mastu, vertinant procentais, buvo mažinami skirtingiems statutiniams valstybės tarnautojams; kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams jie iÅ¡ viso nebuvo mažinami. Pastaroji aplinkybė įvertinta, kaip pagrindžianti neproporcingÄ Kalėjimų departamento pareigÅ«nų atlyginimų mažinimo mastÄ , inter alia konstatuojant, kad „<...> pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje Kalėjimų departamento pareigÅ«nų ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos“.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ svarstyti pareiÅ¡kėjų argumentus dėl nustatyto teisinio reguliavimo, susijusio su priedų už rangÄ mažinimu, teisėtumo klausimÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A1688-822/2015 taip pat pažymima, kad Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ .

Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje (2002 m. liepos 5 d. redakcija) nustatyta, kad priedai už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ir kvalifikacinę kategorijÄ gali bÅ«ti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigÅ«no darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , už rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

Teisėjų kolegija Å¡ių įstatymo nuostatų kontekste atkreipė dėmesį į tai, kad priedas už rangÄ yra viena iÅ¡ sudedamųjų pareigÅ«nų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti viso darbo užmokesčio dydžio.Taip pat minėtoje nutartyje numatyta, kad administracinės bylos kontekste yra bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjų tarnybos santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Kadangi įstatymų leidėjas pareigÅ«nų teisinį statusÄ nustatė specialiu įstatymu – Statutu, jų (pareigÅ«nų), kaip turinčių specifinį teisinį statusÄ , mechaniÅ¡kas sulyginimas su karjeros valstybės tarnautojais ar kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais nėra galimas.Taigi pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjų nurodytÄ aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisės aktų nuostatos nenumatė priedų už rangÄ koeficientų mažinimo ir toks mažinimas nebuvo taikytas. Ginčas vyksta tik dėl to, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjams nebuvo taikytas planuotas priedų už rangÄ koeficientų didinimas, kurio įsigaliojimas nuolat buvo atidedamas.PareiÅ¡kėjų argumentai, kad bausmių vykdymo sistemos pareigÅ«nų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybės tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigÅ«nais) ir tokiu bÅ«du jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, vertinami kaip pareiÅ¡kėjų nuomonė, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįsta.Ä®vertinus tai, jog ginčo teisiniu reguliavimu buvo siekiama teisėto tikslo užtikrinti valstybės finansinį stabilumÄ , pareiÅ¡kėjams tenkančiÄ sunkumų naÅ¡tÄ , tai, kad pareiÅ¡kėjų interesai buvo ribojami tiek laiko, tiek masto požiÅ«riu ir dėl to jiems nekilo pernelyg didelė sunkumų naÅ¡ta, darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjų nurodytas teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjų teisėtų lÅ«kesčių, teisinio aiÅ¡kumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų pažeidimo.

Remiantis Å¡iais argumentais, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties minėtiems principams netenkintinas.Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo nuostatų teisėtumo.Pripažintina, kad Å iaulių tardymo izoliatorius teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nebuvo darbo užmokesčio nepriemokų dėl pareigÅ«no tarnybinio rango laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl pareiÅ¡kėjų reikalavimai priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų L. Č., V. M., N. R. skundÄ , kuriuo praÅ¡oma pagal pateiktus duomenis priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareiÅ¡kėjai L. Č. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 572,46 Eur (1976,59 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio, pareiÅ¡kėjai V.

M. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 470,03 Eur (1622,92 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio, pareiÅ¡kėjui N. R. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 399,05 Eur (1377,84 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangÄ dydžio atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Virginijus Stankevičius