2023-07-05 Nr. AB-13131-3-62-3-02018-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-534-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02018-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Alytaus pataisos namai), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat atlyginti turtinei žalą – nupirkti ir grąžinti tokį pat nesugadintą televizorių.

2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo (nupirkti ir grąžinti tokį pat nesugadintą televizorių) laikyta nepaduota, priimta skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3. Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Alytaus pataisos namuose buvo pažeistos jo teisės, nes pareiškėją perkėlus į drausmės grupę, 2020 m. rugsėjo 24 d. iš jo buvo paimtas televizorius „Samsung“ ir padėtas saugoti. 2021 m. birželio 11 d. buvo nuspręsta leisti turėti po vieną televizorių, tačiau pareiškėjas tvirtino, kad gavęs televizorių pastebėjo, jog televizoriaus ekranas yra subraižytas ir apie tai informavo pareigūnus, kreipėsi raštu į Alytaus pataisos namų administraciją ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą (toliau – ir Seimo kontrolierius), kuri, atlikusi tyrimą, padarė išvadą, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumų, psichologinį išsekimą, galvos skausmus, atsirado fobijos, dvasinis sukrėtimas, pareiškėjas tapo agresyvus, dirglus, sutriko sveikata.

4. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai (po 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėją perkėlus į drausmės grupę, 2021 m. rugsėjo 24 d. jam priklausantis televizorius „Samsung“ buvo paimtas ir padėtas į įstaigos sandėlį, tačiau Alytaus pataisos namų administracija drausmės grupės miegamuosiuose futbolo čempionato metu leido turėti po vieną televizorių, kurį pareiškėjas atsisakė priimti dėl tariamai saugojimo metu atsiradusio įbrėžimo ant televizoriaus rėmelio bei žymos ekrano viršuje. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją, taip pat Kalėjimų departamentą. Pareiškėjui buvo išsiųstas Kalėjimų departamento 2021 m. liepos 7 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2021 m. birželio 14 d. pareiškimą, tačiau pareiškėjas nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neskundė, todėl pareiškėjas su nutarimu ir faktu, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai pažeidimų nepadarė, sutiko. Be to, nors pareiškėjas skundė Alytaus pataisos namų sprendimus Kalėjimo departamento direktoriui, pareiškėjas Kalėjimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 25 d. ir 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimų per dvidešimt dienų nuo jo gavimo teismui neskundė. Pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių, dėl to Alytaus pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl pareiškėjo televizoriaus ekrano įbrėžimo aplinkybių nustatymo.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog Alytaus pataisos namų pareigūnų ir darbuotojų veiksmuose dėl televizoriaus ekrano įbrėžimo nusižengimo požymių nenustatyta, tyrimo metu negauta jokių dokumentų ir duomenų, tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad televizorius galėjo būti subraižytas dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų ar darbuotojų kaltės. Televizorius naudojamas nuo 2017 m., todėl tikėtina, kad nežymus televizoriaus ekrano įbrėžimas galėjo atsirasti kur kas anksčiau nei 2021 m. birželio 11 d. jo atidavimo pareiškėjui momentu. Visgi kokiu laikotarpiu ir dėl kieno kaltės galėjo atsirasti įbrėžimas televizoriaus ekrane galimybės nustatyti nebuvo. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais teiginiais ir neįrodo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas (po 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Alytaus pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl pareiškėjo televizoriaus ekrano įbrėžimo aplinkybių nustatymo, tačiau pareigūnų ar darbuotojų veiksmuose dėl televizoriaus ekrano įbrėžimo nusižengimo požymių šio tyrimo metu nebuvo nustatyta ir tarnybinio patikrinimo metu nebuvo galimybės surinkti daugiau faktinių duomenų. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos ir neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo televizoriaus ekrane buvo įbrėžimas, visgi pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog televizorius apgadintas buvo Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmais, patvirtinančių duomenų nėra. Teismo vertinimu, dėl pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių buvo atlikti išsamūs tyrimai tiek dėl nusikalstamų veikų, tiek Alytaus pataisos namų tarnybinis tyrimas bei aplinkybių patikslinimas, todėl byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog Alytaus pataisos namų pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nenustatyta, kad pareigūnai būtų pažeidę jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

11. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių neturtinę žalą ir vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, ir subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, dėl to nagrinėjamoje byloje nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundo reikalavimus ir priteisti pareiškėjui 3000 Eur neturtinės žalos.

13. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų. Teismo išvada, jog dėl pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių buvo atlikti išsamūs tyrimai, prieštarauja Seimo kontrolieriaus 2022 m. kovo 22 d. išvadai, kurioje nustatyta, jog atsakovo atstovo išvados yra neišsamios ir nėra atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus – pirmosios instancijos teismas šių išvadų nepaneigė ir neįrodė priešingai, todėl teismo sprendimas yra deklaratyvus ir prieštaraujantis oficialių institucijų išvadai. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar šiuo atveju buvo teisėtas poreikis iš pareiškėjo paimti jo asmeninį televizorių ir ar toks veiksmas nesuvaržo pareiškėjo teisės į nuosavybę. Be to, teismo motyvai, jog pareiškėjo reikalavimas nėra grindžiamas įrodymais, yra nepagrįstas, nes pareiškėjas prašė teismo pristatyti sugadintą televizorių į teismą, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas neneigia, jog neteisėtai paimant pareiškėjo nuosavybę, televizorių, ir perduodant jį saugoti į sandėlį, jokių fizinių televizoriaus pažeidimų nebuvo nustatyta ir jie atsirado kai pareiškėjui priklausantis televizorius buvo saugomas sandėlyje, o už daiktus, kurie yra perduoti administracijai saugoti, pataisos įstaiga yra atsakinga.

14. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atstovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė žalos dydžio ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie tariamai padarytą žalą yra neparemti faktiniais įrodymais, nors pareiškėjas, grįsdamas skundo reikalavimą, privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, teismas neturėjo pagrindo priteisti žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su laisvės atėmimo įstaigos administracijai perduoto saugoti televizoriaus sugadinimu, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog laisvės atėmimo įstaigoje buvo atlikti išsamūs tyrimai ir byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog Alytaus pataisos namų pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, o pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia abstrakčiais ir deklaratyviais argumentais. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Seimo kontrolieriaus išvadai.

18. Tam, kad apibrėžti nagrinėjamo ginčo apeliacinės instancijos teisme ribas, visų pirma primintina, kad teisė ir pareiga suformuluoti skundo, pagal kurį (skundą) iškeltą bylą išnagrinėjęs administracinis teismas priima vieną iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje numatytų sprendimų, pagrindą ir dalyką, pagal kuriuos apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, tenka pareiškėjui (ABTĮ 5 str. 1 d., 24 str., 52 str.), keisti skundo pagrindą ar dalyką pareiškėjas turi teisę pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 50 str. 3 d.). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (ABTĮ 134 str. 6 d.).

19. Teismui pateiktu skundu pareiškėjas kreipėsi dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimą, formuluodamas skundo pagrindą, sieja su laisvės atėmimo įstaigos administracijai perduoto saugoti televizoriaus sugadinimu, atlyginimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo dalis dėl turtinės žalos atlygimo laikyta nepaduota (žr. šios nutarties 2 p.), todėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai šiuo aspektu, t. y. tokio reikalavimo pagrįstumo, šioje byloje nėra reikšmingi ir dėl jų nėra pasisakoma. Taip pat nėra vertinami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą spręsti, ar televizorius iš jo buvo paimtas teisėtai, ar taip nėra varžomos jo teisės ir laisvės ir pan., taip pat dėl pataisos įstaigos administracijos ir Kalėjimų departamento veiksmų tiriant jo prašymus ir skundus, kadangi savo teismui pateiktame ir priimtame skunde (jo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo) pareiškėjas prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo su tokiomis veikomis nesiejo. Pažymėtina, kad duomenys, kad tokie pataisos įstaigos administracijos ir Kalėjimų departamento aktai BVK nustatyti būtų apskųsti ir pripažinti neteisėtais, byloje nėra pateikti.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str.), nenustatė pagrindų jų naikinti ar keisti vertintinais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais: valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

21. Byloje duomenimis, pareiškėją perkėlus į drausmės grupę, jam priklausantis televizorius „Samsung“ buvo paimtas ir patalpintas į pataisos namų sandėlį. Laisvės atėmimo įstaigos administracijai leidus futbolo čempionato metu turėti televizorių drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems, pareiškėjui, pageidavusiam pasiimti savo televizorių, jį perdavus, pareiškėjas pastebėjo, kad televizoriaus ekranas subraižytas. Atsakovo atstovo atlikto tyrimo metu, kaip nurodoma ir atsakovo atsiliepime į skundą, padaryta išvada, kad televizorius eksploatuojamas nuo 2017 m., todėl tikėtina, kad nežymus televizoriaus ekrane esantis įbrėžimas galėjo atsirasti kur kas anksčiau iki jo 2021 m. birželio 11 d. jo atidavimo pareiškėjui, tačiau kuriuo laikotarpiu ir dėl kieno kaltės galėjo atsirasti įbrėžimas televizoriaus ekrane, nebuvo galimybės nustatyti.

22. Kadangi byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad jam priklausantis daiktas buvo apgadintas – įbrėžtas televizoriaus ekranas – jį nustatyta tvarka perdavus saugoti pataisos įstaigos administracijai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti pataisos įstaigos administracijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo: pažymėtina, kad neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018; 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018; ir kt.).

23. Nagrinėjamo ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų visuma patvirtina, kad turto – televizoriaus – apgadinimais atsirado jį nustatyta tvarka perdavus saugoti pataisos įstaigos administracijai, todėl, net ir nesant galimybės nustatyti apgadinimo aplinkybių, yra pagrindas konstatuoti esant pataisos įstaigos administracijos pažeistą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai su pareiškėjo, kuris turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (BVK 5 str. 1 d.), perduotu saugoti turtu.

24. Tačiau, kaip minėta, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Be to, neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

26. Nagrinėjamu atveju neteisėta veika, su kuria siejamas prašomos žalos atsiradimas, yra susijusi ne su teisės aktų reikalavimų kalinimo sąlygų neužtikrinimu, pareiškėjo orumo ar pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimu, o atsakovo atstovo veiksmais (neveikimu), kuriais nebuvo užtikrintas perduoto saugoti pareiškėjui priklausančio daikto, saugumas, dėl ko nenustatytomis aplinkybėmis šis daiktas – televizorius – buvo apgadintas. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjui priklausantis neįvardytos vertės televizorius, bylos duomenimis pagamintas 2012 m., eksploatuojamas bent nuo 2017 m., pataisos įstaigos pareigūnų būtų sugadintas tyčia, šiurkščiai pažeidžiant ar atsainiai vykdant tarybines pareigas, todėl aplinkybė, kad daiktas buvo apgadintas pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra pagrindas matyti, kad pareiškėjas dėl to turėjo patirti jo nurodomas neigiamas pasekmes – psichologinį išsekimą, galvos skausmus, kad atsirado neįvardytos fobijos, dvasinis sukrėtimas, jis tapo agresyvus, dirglus, sutriko sveikata.

28. Apibendrindama išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, nors teisėjų kolegija ir nesutinka su pirmosios instancijos išvada dėl pagrindo konstatuoti neteisėtų pataisos įstaigos pareigūnų nebuvimo, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė kitos CK 6.271 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti buvimo, dėl ko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Egidijus Šileikis