2020-10-21 Nr. AB-19583-3-62-3-02040-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1245-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02040-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui G. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo G. B. 0,0978 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. (toliau – ir žemės sklypas), 2 450 Eur atlyginimo dydį pagal VĮ Valstybės žemės fondo parengtą turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-49 (toliau – ir turto vertinimo ataskaita) ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. aktą Nr. ŽVP-38-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą“ (toliau – ir NŽT aktas).

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė šiuos argumentus:

2.1. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino NŽT akto teisėtumą ir leido Nekilnojamojo turto registre įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą valstybės vardu, taip pat pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti).

2.2. 2 450 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo žemės sklypą yra nustatytas turto vertinimo ataskaitoje, taip pat nurodytas NŽT akte. Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), žemės sklype nebuvo vykdoma ūkinė veikla, jame nebuvo Nekilnojamo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių, apžiūros metu sklypas buvo apaugęs nešienaujama žoline augalija ir menkaverčiais krūmais (gudobelės, kaukazinės slyvos), žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343.

2.3. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Turto vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu, patvirtinančiu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo žemės sklypą dydį. Minėta suma yra pervesta į notaro depozitinę sąskaitą.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad turtas (t. y. žemės sklypas) įvertintas pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. būklę, tačiau minėta data žemės sklypo vertės nustatymui parinkta nepagrįstai, nes galutinis sprendimas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams buvo priimtas 2017 m. birželio 21 d., todėl ir žemės sklypo vertė turėjo būti nustatyta šiai datai.

3.2. Turto vertinimo ataskaitoje žemės sklypo rinkos vertė nustatyta atliekant individualų vertinimą, taikant lyginamąjį metodą. Šio metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Ataskaitoje remiamasi VĮ Registrų centro parengta Kauno rajono savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaita Nr. Ž/2014-52-13 (toliau – ir VĮ Registrų centro ataskaita) ir analizuojama joje pateikiama informacija. Tačiau Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, jog VĮ Registrų centro vidutinė rinkos kaina nustatoma masinio vertinimo metodu, neatsižvelgiant į individualias perleidžiamo turto savybes ir nenustatant jo individualios vertės, todėl VĮ Registrų centro duomenys negali būti laikomi atspindinčiais tikrąją turto vertę. Taigi, akivaizdu, kad turto vertinimo ataskaita, kuri paremta masinio vertinimo duomenimis (VĮ Registrų centro ataskaita), negali būti laikoma pagrindu žemės sklypo vertei nustatyti.

3.3. Be to, VĮ Registrų centro ataskaita buvo surašyta 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 30 d., o vertinimo data – 2014 m. rugpjūčio 1 d. Todėl turto vertinimo ataskaitą rengęs specialistas privalėjo atsižvelgti į galimus pasikeitimus po minėtos VĮ Registrų centro ataskaitos surašymo, tačiau to nepadarė.

3.4. Turto vertinimo ataskaitoje nebuvo įvertinta artimiausių žemės sklypų vertė. To paties vertintojo VĮ Valstybės žemės fondo parengtoje 2015 m. rugpjūčio 17 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. TVA-2015-32, kurioje buvo vertinamas kaimyninis žemės sklypas, paimamas visuomenės poreikiams, pagal tą patį projektą (šią ataskaitą parengė tie patys vertintojai, kaip ir turto vertinimo ataskaitą, t. y. A. T. ir A. B.), nustatyta žemės sklypo vertė yra net 33 140 Eur, nors žemės sklypo plotas skiriasi tik 4 arais.

3.5. Turto vertinimo ataskaitoje neatsižvelgta į žemės sklypo individualias savybes, turinčias įtakos jo vertei. Žemės sklypas yra prie ypatingos valstybinės reikšmės kelio, taip pat jame buvo numatyta galimybė statyti degalinę. Šią aplinkybę patvirtina Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. TS-68 patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos infrastruktūros objektų-degalinių išdėstymo specialusis planas.

3.6. Kaip teisingai nustatyta turto vertinimo ataskaitoje, žemės sklypas patenka į 16.4. verčių zoną. VĮ Registrų centro ataskaitoje nurodyta, kad ši „teritorija turi patogų susisiekimą su Kaunu, išvystytą infrastruktūrą, visuomeninį transportą. Kainos zonoje yra didesnės lyginant su 16.5 zona, todėl ši teritorija išskirta į atskirą verčių zoną“. Be to, VĮ Registrų centro ataskaitoje pateikiama informacija, jog 16.4. verčių zonoje žemės sklypų pardavimo sandorių aktyvumas siekia net 33 proc., t. y. bene didžiausias aktyvumas lyginant su kitomis zonomis (pvz., 16.7 ar 16.28 zonos). Taigi, vertinant žemės sklypą, turėjo būti įvertintos jo individualios savybės, t. y. žemės sklypo vieta, patogus susisiekimas su Kauno miestu, išvystyta infrastruktūra.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir paaiškino, kad turto vertinimo ataskaita yra teisinga, todėl teismas turėtų nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą 2 450 Eur atlyginimo dydį.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka, nes jame nurodyti argumentai pagrindžia tiek žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, tiek atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą iš dalies tenkino, nustatė už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo žemės sklypą 10 700 Eur atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. A/SKR 687 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę, kitą pareiškimo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto 0,0978 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nurodė, kad NŽT direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1P-48-(1.17.E) buvo patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projektas. Patvirtintame projekte buvo nustatytas galutinis visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydis, kuris turi būti vertinamas, siekiant teisingai atlyginti už paimamą žemę. Atsakovo žemės sklypas visuomenės poreikiams paimtas NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-38-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“, todėl ginčo žemės sklypo rinkos vertė turi būti nustatyta būtent minėto akto priėmimo dienai, t. y. 2017 m. birželio 21 d. Teismas apibendrino, kad institucijos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu ir yra teisines pasekmes sukuriantis momentas, kai žemės sklypo savininkas faktiškai ir teisiškai praranda savo turtą (Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 5 str. 5 d., 6 str. 3 d., 13 str. 2 d.).

9. Teismas nustatė, kad tiek pareiškėjas, tiek atsakovas pateikė žemės sklypo vertės nustatymo ataskaitas, tačiau jose žemės sklypo vertė nustatyta skirtingiems momentams, be to, nustatytos žemės sklypo vertės žymiai skiriasi, todėl teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi skyrė žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, užduodamas klausimą, kokia buvo visuomenės poreikiams paimto 0,0978 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., rinkos vertė 2017 m. birželio 21 d., nustatyta vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

10. Teismo ekspertas parengė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. A/SKR 687 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame padarė išvadą, jog paimtame visuomenės poreikiams 0,0978 ha žemės ūkio paskirties, naudojimo būdo – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai – žemės sklype, esančiame Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turto apžiūros metu yra užfiksuota auganti nešienaujama žolinė augmenija, du gudobelės krūmai ir vienas kaukazinės slyvos krūmas. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype auga nešienaujama žolinė augmenija, žemė neapdirbama, krūmai yra savaiminio užaugimo, o taip pat nėra medynų, sodinių ir medynų vertinimas neatliekamas. Taip pat nerasta požymių, kurie liudytų apie žemės ūkio veiklą ar kitokio derliaus auginimą sklype, todėl darytina išvada, kad derlius nėra gaunamas, todėl šiuo atveju nevertinamas. Atsižvelgiant į tai, kad apžiūros metu ir iš turimos dokumentacijos nėra duomenų apie įdėtas lėšas į žemės ūkio produkcijos ir miško auginimą, tokios lėšos šiuo atveju nevertinamos.

11. Taip pat teismo ekspertas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog visuomenės poreikiams paimtame sklype nėra pastatytų ar statomų asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, jų rinkos vertės nustatymas neatliekamas. Be to, žemės sklypo plote turto apžiūros metu ūkinės komercinės veiklos nėra užfiksuota, iš užsakovų turto ekspertas tokios informacijos nėra gavęs, todėl nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu, nėra vertinami.

12. Teismo ekspertas, nustatydamas žemės sklypo vertę, parinko tris panašiausius lyginamuosius objektus, kurių 1 aro kainos svyravo nuo 1 180,34 Eur iki 1 296,61 Eur, taip pat atsižvelgė į vidutinę panašių žemės sklypų 1 aro kainą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. birželio, kuri buvo 961,48 Eur už arą. Visų jų, kaip ir vertinamojo objekto, paskirtis yra žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, vieta ta pati – 16.4 verčių zona. Teismo ekspertas taip pat atsižvelgė į lyginamųjų žemės sklypų kainų pokytį, apskaičiuodamas jiems laiko pataisos koeficientus. Jų apskaičiavimui pasinaudojo porinės regresijos lygtimi, gauta nagrinėjant laiko faktoriaus įtaką 1 aro kainai (Ekspertizės akto 2.1.27 pav.). Regresijos lygtis rodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. birželio žemės sklypų kainos nežymiai didėjo. Be to, iki 2016 m. kovo kainos nežymiai didėjo, o paskui mažėjo iki 2017 m. birželio. Vidutinis kainų lygis 2015 m. kovo mėnesį atitiko 2017 m. birželio lygį (Ekspertizės akto 2.1.22 pav.). Koreliacijos koeficientas rodė silpną koreliaciją tarp kainos ir pardavimo laiko, ir apskaičiuotos pataisos sudarė tik 1 proc. Taigi, ekspertas atsižvelgė į kainų pokytį verčių zonoje 16.4 nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2017 m. birželio 21 d.

13. Teismo ekspertas, įvertinęs nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės metu surinktus duomenis lyginamuoju metodu, nustatė, jog žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. birželio 21 d., nustatyta vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sudarė 10 700 Eur.

14. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir teisinį reglamentavimą, nusprendė nesivadovauti nei atsakovo, nei pareiškėjo pateiktomis turto verčių nustatymo ataskaitomis, o vadovautis teismo eksperto parengto Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. A/SKR 687 duomenimis, nes teismo paskirtas ekspertas ginčo žemės sklypo rinkos vertę nustatė būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienai, t. y. 2017 m. birželio 21 d., ir nei pareiškėjo atstovė, nei atsakovo atstovas nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų konkrečių argumentų dėl Ekspertizės akto turinio ar eksperto išvadų pagrįstumo vertinimo (Ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams; ABTĮ 56 str.).

15. Teismas apibendrino, kad jam nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl Ekspertizės akte nustatyto 10 700 Eur atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, todėl už šį žemės sklypą nustatė būtent tokio dydžio atlyginimą, o kitą pareiškėjo pareiškimo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo pareiškimą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl visuomenės poreikiams paimamo turto vertės nustatymo momento padarė nepagrįstai remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 (toliau – ir LAT nutartis). Šioje LAT nutartyje buvo suformuotas precedentas, privalomas tik bendrosios kompetencijos teismams, taip pat jame pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatų taikymo, nors nagrinėjamu atveju taikytinas specialus Žemės paėmimo įstatymas. Paimamo turto vertės nustatymas 2015 m. rugpjūčio 17 dienai neprieštarauja nei LAT nutartyje suformuotai praktikai, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai. LAT nutartyje konstatuota, jog <...> tokiu kaip nagrinėjamas ginčas atveju, teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. EŽTT bylose Guiso–Gallisay v. Italija ir Vistinš v. Latvija konstatavo, jog kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną. Priešingai, tiek LAT nutartyje, tiek joje nurodytoje EŽTT praktikoje, akcentuojamas būtent vėlesnio paimamos žemės vertės nustatymo momento nei žemės paėmimo momentas ydingumas. Nagrinėjamu atveju Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) įsigaliojo 2015 m. balandžio 2 d., todėl pagal Žemės paėmimo įstatymą nuo šios dienos atsakovo nuosavybės teisės į planuojamą paimti žemę buvo suvaržytos iš esmės. Tuo tarpu NŽT aktas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams papildomų ribojimų atsakovui nesukūrė.

16.2. Žemės paėmimo įstatymas buvo priimtas tam, kad būtų sukurta atskira, speciali, greita ir efektyvi procedūra žemės paėmimui ypatingos svarbos projektams įgyvendinti. Šis įstatymo priėmimo tikslas buvo paneigtas skundžiamu teismo sprendimu, kuriame iš esmės buvo nustatyta, jog visuomenės poreikiams paimamas turtas privalo būti vertinamas du kartus, nors tokios procedūros įstatymas nenumato, kas taip pat reiškia papildomas tiek laiko, tiek pinigines sąnaudas, kurių įstatymo leidėjas siekė išvengti. Žemės paėmimo įstatyme numatytas aiškus paimamo turto vertės nustatymo momentas – rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Tai reiškia, kad žemės vertė nustatoma jau po Vyriausybės nutarimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsiteisėjimo, bet dar iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, kurį priima NŽT, priėmimo. Joks kitas turto vertinimas Žemės paėmimo įstatyme nėra numatytas. Planuojamos visuomenės poreikiams paimti žemės vertės nustatymas yra reikalingas tam, kad būtų nustatyta mokėtinos kompensacijos suma už paimamą žemę. Tuo tarpu skundžiamame teismo sprendime konstatuota, jog paimamos žemės vertė turėtų būti nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, kurį priima NŽT, priėmimo dienai. Toks teismo aiškinimas paneigia prieš tai nurodytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nes reikalauja atlikti dar vieną paimamos žemės vertės nustatymą jau po sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo, nors to Žemės paėmimo įstatymas nenumato.

17. Ekspertizės aktas, kuriuo teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą, yra prieštaringas, parengtas pažeidžiant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, nustatyta kaina gerokai viršija kituose šaltiniuose nustatytas panašių sklypų kainas (šie argumentai buvo išdėstyti žodžiu teismo posėdyje). Pirma, teismo ekspertas, atlikdamas vertinimą, naudojosi sandorių duomenimis ne tik iš 16.4 verčių zonos, tuo pažeisdamas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Antra, Ekspertizės akte nenurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis ir iš kokio sandorių sąrašo buvo atrinkti trys lyginamieji, pasak teismo eksperto, panašiausių sklypų sandorių duomenys (Ekspertizės akto 48 psl.); parinkti lyginamieji sklypai (Ekspertizės akto 53 psl.) yra gana skirtingi – skirtingo dydžio (0,95 ha dalis 5,5184 ha sklype; 0,49 ha; 1,9281 ha), skirtingose vietovėse (Giraitėje, Romainiuose, Šakiuose). Trečia, teismo eksperto nustatyta žemės sklypo vertė (10 700 Eur) daugiau nei 4 kartus viršija pareiškėjo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytą vertę (2 450 Eur); eksperto nustatyta vidutinė aro kaina (1095,43 Eur) daugiau nei 13 proc. viršija to paties eksperto apskaičiuotą vidutinę panašių žemės sklypų rinkos kainą (961,48 Eur už arą); Ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo vertė net 28 proc. didesnė nei analogiškoje administracinėje byloje kito teismo eksperto nustatyta analogiško žemės sklypo vertė (žemės ūkio paskirties 0,0938 ha dydžio sklypas, esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), įvertintas 8 350 Eur (890,18 Eur už arą) suma). Toks didelis nustatytų žemės sklypo kainų skirtumas (4 kartai) nėra ir negalėjo būti nulemtas vien dėl skirtingų vertinimo datų, ką pripažino ir pats ekspertas teigdamas, kad rinkos kainos nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. birželio didėjo nežymiai (žr. Ekspertizės akto 44 psl.).

18. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

18.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Žemės paėmimo įstatymą bei, priimdamas skundžiamą sprendimą, ir nustatydamas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies turinį, pagrįstai rėmėsi LAT išaiškinimais bylose dėl žemės paėmimo procedūrų pagal Žemės įstatymą, taip pat LAT praktikos nelaikė precedentu nagrinėjamoje byloje plačiąja prasme.

18.2. Nagrinėjamoje byloje ginčas buvo kilęs ne dėl taikytinų nuostatų (Žemės įstatymo ar Žemės paėmimo įstatymo), o dėl sąžiningo ir teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo, kuris tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijoje įtvirtintų principų. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi LAT praktika, aiškindamas tų pačių tikslų apsaugai skirtą Žemės paėmimo įstatymo nuostatą.

18.3. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi specialiu Žemės paėmimo įstatymu, todėl byloje nekilo poreikio spręsti Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo įstatymo konkurencijos klausimo, atitinkamai pareiškėjo argumentai dėl specialiosios normos viršenybės bendrosios normos atžvilgiu principo pažeidimo yra nepagrįsti.

18.4. Teismo sprendime pateikiamas teisės normų aiškinimas atitinka tiek LAT, tiek EŽTT praktikoje formuojamą poziciją dėl paimamo turto vertės nustatymo momento. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo įprastos praktikos, nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

18.5. Teismas teisingai nustatė visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymo momentą. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, ypatingos svarbos projektus įgyvendinančios institucijos turi visas galimybes atlikti paimamos žemės vertinimą tokiu būdu, kad jo vertė būtų nustatyta žemės paėmimo akto sudarymo dienai. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas tokių institucijų piktnaudžiavimui, kas taip pat pažeistų teisingo atlyginimo už paimamą žemę principą.

18.6. Teismas pagrįstai, nustatydamas žemės sklypo vertę, rėmėsi Ekspertizės aktu. Pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų argumentų, kurie leistų abejoti Ekspertizės akto patikimumu, be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas neprašė teismo skirti nei papildomos, nei pakartotinės ekspertizės.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo atlyginimo dydį nustatė 2017 m. birželio 21 dienai.

20. Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti atsakovui iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; nurodė, kad atsakovas už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 694 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Byloje kilo ginčas dėl teisiškai reikšmingos aplinkybės (įvykio) nustatymo – nuo kurio momento turi būti apskaičiuojama paimamo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą žemės sklypo rinkos vertė.

22. 2 450 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo 0,0978 ha ploto Žemės sklypą nustatytas VĮ Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA‑2015‑49 ir nurodytas NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. akte Nr. ŽVP-38-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“.

23. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

24. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2–4 dalių nuostatas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra pradedama, kai Vyriausybė priima atitinkamą nutarimą, kuriuo patvirtina specialųjį planą ir nutaria pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o sąlygos padaryti žymą Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsiranda, kai įsigalioja minėtas Vyriausybės nutarimas ir kai projektą įgyvendinanti institucija apie tai praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Ši žyma panaikinama, kai nuosavybės teisė į žemės sklypą pereina valstybei (Žemės paėmimo įstatymo 7 str. 3 d.). Iš šio reglamentavimo darytina išvada, kad žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymas yra įvykis, kuriuo apibrėžiamos esminės paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savybės, pagal kurias bus nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė. Tačiau iš šios įstatymo normos negalima daryti išvados, kad minėtas įvykis apibrėžia ir žemės sklypo rinkos vertės nustatymo datą.

25. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ patvirtino specialųjį planą ir nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl ginčo Žemės sklypo. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie ginčo Žemės sklypą matyti, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nekilnojamojo turto registre padaryta 2017 m. vasario 7 d. (I t., b. l. 17; „Žymos“ 8.1). Vertinamo turto apžiūros ir vertės nustatymo data – 2015 m. rugpjūčio 17 d. (I t., b. l. 34).

27. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

28. Vadovaujantis Nutarties 24 ir 27 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, taikant įstatymo nuostatą, pagal kurią pareiškėjas turėjo apskaičiuoti ginčo Žemės sklypo vertę pagal tokias esmines Žemės sklypo savybes, kurios buvo iki 2017 m. vasario 7 d., negalima nepaisyti to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, inter alia (be kita ko), reiškiančios, jog atlyginimas turi būti teisingas ir lygiavertis paimamai nuosavybei.

29. Vertinant Nutarties 28 punkte nurodytus teisinius argumentus šios bylos kontekste, primintinos aktualios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudencijoje nurodytos teisės aiškinimo nuostatos asmeninės nuosavybės apsaugos klausimais.

29.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

29.2. EŽTT jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 str.) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr., pvz., 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, 108 p.; 2006 m. kovo 29 d.

Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, 93 p.). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir visų pirma – ar neuždėjo pareiškėjams neproporcingos naštos. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr., pvz., 2002 m. lapkričio 28 d.

Didžiosios kolegijos sprendimo byloje F. K. of Greece ir kiti prieš Graikiją, peticijos Nr. 25701/94, 78 p.; mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1999 m. kovo 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Papachelas prieš Graikiją, peticijos Nr. 31423/96, 48 p.; 2003 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Efstathiou ir Michailidis & Co. Motel Amerika prieš Graikiją, peticijos Nr. 55794/00, 26 p.). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą.

Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją, peticijos Nr. 58858/00, 94–95 p.; pirmiau minėto sprendimo Vistiņš ir Perepjolkins, 111 p.). Vis dėlto Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, 182 p.; pirmiau minėto sprendimo Vistiņš ir Perepjolkins, 112 p.), visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr., pvz., pirmiau minėto sprendimo F.

K. of Greece ir kiti, 89 p.). Teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, gali pateisinti mažesnės negu rinkos vertės kompensavimą (žr., pvz., 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79, 54 p.); tokiais atvejais kompensacija nebūtinai turi atspindėti visą nusavinamo turto vertę. Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį pateisinamą ne visos paimamo turto vertės kompensavimą (vis dėlto disproporcija negali būti pernelyg didelė) gali nulemti įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, turto pobūdis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., cituotą sprendimą byloje Vistiņš ir Perepjolkins).

30. Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.

31. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti)). Nuosavybės teisė į žemės sklypą pasibaigia, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradžios iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme.

32. Nagrinėjamu atveju nuo atsakovo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki jo perėjimo valstybei praėjo reikšmingai ilgas laikotarpis. Tai suponavo esminius Žemės sklypo vertės pokyčius, todėl visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo vertės, nustatytos 2015 m. rugpjūčio 17 d., taikymas, kai nuosavybės teisė į žemę pasibaigė NŽT direktoriui priėmus 2017 m. birželio 21 d. paėmimo aktą, kuriuo iš atsakovo paimtas Žemės sklypas, neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų (teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę), kildinamų iš Konstitucijos, Konvencijos bei Žemės paėmimo įstatymo.

33. Atsižvelgiant į nurodytus teisinius bei faktinius argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsakovo Žemės sklypo rinkos vertę nustatė tokią, kokia ji buvo nuosavybės teisės į Žemės sklypą pasibaigimo metu, remdamasis Ekspertizės aktu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl rėmimosi Ekspertizės aktu ir jų nebekartoja. Minėta, kad ši teismo ekspertizė atlikta ginčo Žemės sklypo vertę nustatant tai dienai, kai atsakovas prarado nuosavybės teisę į šį Žemės sklypą, kas atitinka aptartą teisinį reglamentavimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 56 str. 2 d.; 60–62 str.). Atsakovas tokio pobūdžio įrodymų teismui nepateikė, todėl priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra neparemti leistinais bei tinkamais įrodymais, t. y. neįrodyti, o tuo pačiu nepagrįsti.

34. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams Žemės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimus (žr. Žemės įstatymo 45 str. 3 d.), tiesiogiai netaikomos, bet teisiniai santykiai, reglamentuojami Žemės paėmimo įstatymo ir atitinkamomis Žemės įstatymo normomis, iš esmės yra panašūs. Gana panašiai yra reglamentuojamos ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tačiau bendra tarp šių teisinių santykių yra tai, kad šių teisinių santykių subjektams taikomos vienodos sąlygos bei reikalavimai nuosavybės apsaugai, paimant žemę iš asmens visuomenės poreikiams. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas Žemės paėmimo įstatymo normas aiškino bei taikė, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, skirta Žemės įstatymo aiškinimui ir taikymui, neturi įtakos priimto sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1201‑438/2020; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1827‑415/2020).

35. Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti atsakovui iš pareiškėjo 1 694 Eur sumą, sumokėtą advokatui už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą surašymą, bei minėtos sumos sumokėjimą 2019 m. balandžio 11 d. patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma viršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktų nuostatas apskaičiuotą rekomenduojamą priteisti maksimalią užmokesčio sumą (1 216,41 Eur), todėl, taip pat atsižvelgus į bylos apimtį ir joje nagrinėjamų teisinių santykių sudėtingumą, ši suma mažinama ir atsakovui iš pareiškėjo priteisiama 1 000 Eur dydžio bylos nagrinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti G. B. iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylos nagrinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė