2019-02-06 Nr. AB-3545-3-61-3-03907-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-340-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03907-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – G. B., L. V., R. V. ir valstybės įmonė Registrų centras).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. VILKS-2323;

1.2. panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir centrinis registratorius) 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. cspr1-205;

1.3. įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti lauko virtuvę su kitomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo statiniai).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad su priimtais sprendimais nesutinka, nes, jo teigimu, jie priimti neatsižvelgiant į Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, jog būtent pareiškėjas rekonstravo lauko virtuvę. Pareiškėjo įsitikinimu, rekonstrukcija buvo pripažinta universaliu nuosavybės teisių perėmimu.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu, jog pateikti planai buvo netikslūs, o kadastrinių matavimų byloje buvo trūkumų, pabrėždamas, kad atsakovo veiksmai negali būti kliūtimi žmogaus nuosavybės teisių įgyvendinimui. Atsakovas neturėjo vertinti tų aplinkybių, kurių pareiškėjas neprašė spręsti – ginčo statinius registruoti pareiškėjo vardu. Pareiškėjas atsakovo prašė tik, jog statiniai būtų įregistruoti, o savininkų skiltyje reiktų pažymėti, kad statinių dalys nenustatytos.

4. Pareiškėjas pabrėžė, jog nebuvo nurodęs, kad jis vienintelis įpėdinis, pateikė paties atsakovo išrašus, kuriuose visi duomenys apie savininkus nurodyti, kaip ir nurodyta, jog dalis pastatų sudegę, sudarytą schemą – planą, todėl tvirtino, jog nesuprato, kas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nesutiko, jog pateiktuose planuose nebuvo pažymėta, jog dalis pastatų sudegę. Pareiškėjo teigimu, šie duomenys atsakovui yra žinomi, todėl laikė nesuprantamu pakartotinį tokių duomenų reikalavimą. Pareiškėjas prašė įregistruoti tuos pastatus ir tokius, kurie buvo pastatyti rekonstrukcijos metu. Tvirtino, kad nėra tikslo prašyti pakartotinai registruoti to, kas jau yra įregistruota.

5. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teigimu, jog nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nurodydamas, kad atsakovas turėjo vertinti nekilnojamojo turto įrašus, kuriuos pats ir atliko. Paaiškino, kad atsakovui pateikė visus duomenis ir dokumentus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos. Dėl pateikto plano ydingumo nurodė, kad atsakovo turimas 2001 m. vasario 14 d. technikės S. G. planas ir pareiškėjo pateiktas UAB „Švenčionių projektai“ planas nesiskiria – planai iš esmės identiški, skiriasi tik tuo, jog naujame plane rekonstruoti pastatai yra pažymėti.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti jo prašymą dėl prieš 30 metų padarytos bei 2009 m. birželio 9 d. teismo sprendimu pripažintos virtuvės rekonstrukcijos ir nuosavybės į ją, pažeidė įstatymus, nes nuosavybė yra neliečiama. Paminėjo ir tai, kad kol nėra duomenų apie rekonstruotą virtuvę, nėra galimybės spręsti kilusių nesutarimų su kitais įpėdiniais.

7. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog pateiktų dokumentų pakako ginčo statiniui kadastro duomenų pakeitimui. Teritoriniam registratoriui kartu su 2015 m. birželio 25 d. prašymu pateiktoje UAB „Insignis“ 2015 m. birželio 11 d. parengtoje lauko virtuvės 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje (toliau – ir Byla) buvo nurodyta, jog ginčo statinys 1991 metais buvo rekonstruotas, t. y. 1991 metais pastatytas priestatas 1I1p, veranda 2I1p bei garažas 3I1p. Po rekonstrukcijos ginčo statinio užstatytas plotas nuo 60 kv. m padidėjo iki 93 kv. m, o tūris nuo 155 kub. m iki 240 kub. m.

Kad ginčo statinio rekonstrukcija atlikta 1991 metais, nurodyta tiek Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-10-665/2009, tiek Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-182-115/2010, tiek paties pareiškėjo 2016 m. birželio 15 d. prašyme, adresuotame teritoriniam registratoriui. Kadangi pareiškėjas dėl 1991 m. rekonstruoto ginčo statinio kadastro ir registro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre teritoriniam registratoriui pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija), todėl atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nurodė, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu galėtų būti keičiami ginčo statinio kadastro ir registro duomenys, tačiau pareiškėjo pateikta Deklaracija yra su trūkumais, t. y. joje neužpildyta grafa „Statybą leidžiantis dokumentas“.

Centrinis registratorius pažymėjo, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą grafoje „Statybą leidžiantis dokumentas“ galėtų būti nurodytas 2009 m. birželio 9 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10-665/2009 bei 2010 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-182-115/2010, kuriose buvo nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas gavo sutikimą lauko virtuvės rekonstrukcijai pareiškėjo lėšomis iš visų potencialių įstatyminių jo paveldėtojų.

Pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog atsakovas nesivadovavo teismų priimtais sprendimais, priešingai, atsakovas, išanalizavęs įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes, pareiškėjui nurodė, kaip jis galėtų pašalinti Deklaracijos trūkumus, kad šis dokumentas būtų tinkamas pagrindas ginčo statinio kadastro ir registro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

9. Atsakovo teigimu, UAB „Insignis“ 2015 m. birželio 11 d. parengta ginčo statinio kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų. Sprendimuose pažymėta, jog Byloje, kurią pateikė pareiškėjas, nurodyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi vienintelis statinys, t. y. ginčo statinys, kai VĮ Registrų centro 2008 m. birželio 6 d. atliktų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad minėtame žemės sklype stovi ne tik ginčo statinys, bet ir kiti fiziškai pažeisti statiniai (gyvenamasis namas 1A1m, tvartas 3I1m, klojimas 4I1m) bei šulinys, plane pažymėtas raide k. UAB „Insignis“ 2015 m. birželio 11 d. parengtoje ginčo statinio kadastro duomenų byloje nėra duomenų apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. birželio 6 d. kadastrinių matavimų atlikimo metu stovėjusius kitus statinius, t. y. nėra duomenų, jog gyvenamasis namas lAlm, tvartas 3I1m, klojimas 4I1m bei šulinys yra sunaikinti, todėl tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog Byla neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), nurodydamas, jog pateikta Byla neatitiko paminėtų teisės nuostatų reikalavimų.

10. Atsakovas nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus hidroprojektas“ 2002 m. rugsėjo 20 d. parengtos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos pagrindu į Nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašyti žemės sklypo, kuriame stovi Ginčo statinys, kadastro duomenys. Jeigu pareiškėjas su UAB „Insignis“ darbuotoju buvo sudarę sutartį tik dėl Ginčo statinio kadastro duomenų nustatymo, o 2015 m. birželio 11 d. atliekant Ginčo statinio kadastrinius matavimus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo ir kitų, 2008 m. birželio 6 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuotų, statinių (gyvenamasis namas 1A1m, tvartas 3I1m, klojimas 4I1m bei šulinys), šie duomenys nuo 2008 m. birželio 6 d. nebuvo pasikeitę, tokiu atveju UAB „Insignis“ darbuotojas 2015 m. birželio 11 d. statinių išdėstymo plane turėjo nubraižyti ir kitus statinius, nurodant, kad gyvenamojo namo 1A1m, tvarto 3I1m, klojimo 4I1m bei šulinio kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, o pasinaudota anksčiau surinktais duomenimis. Jeigu UAB „Insignis“ 2015 m. birželio 11 d. atliekant Ginčo statinio kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nei gyvenamojo namo 1A1m, nei tvarto 3Ilm, nei klojimo 4Ilm, nei šulinio nebėra, matininkas šį faktą turėjo nurodyti, užpildydamas naujas statinių kadastro duomenų formas.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovas sprendimą atsisakyti įrašyti Ginčo statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą priėmė tuo pagrindu, jog nėra atlikti žemės sklypo, kuriame stovi Ginčo statinys, kadastriniai matavimai. Pažymėjo, jog sprendimuose nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų prašomas pateikti naujus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Centrinio registratoriaus nurodyti teisės aktai dėl statinių kadastro duomenų bylos rengimo (tuo atveju, kai anksčiau jau buvo nustatyti žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, kadastro duomenys) niekaip nesusiję su pareiškėjo teiginiais, jog jo buvo prašoma atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

12. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skunde dėstomu argumentu, jog pareiškėjas siekia tik ginčo statinio registracijos, pažymėdamas, jog pateiktame 2016 m. birželio 16 d. prašyme buvo nurodyta, jog pareiškėjas siekia savo nuosavybės teisių į šį statinį įregistravimo. Atsižvelgiant į tai, buvo atkreiptas dėmesys, jog be trūkumų, nurodytų skundžiamame sprendime, pareiškėjas, siekdamas įregistruoti savo nuosavybės teises į rekonstruotą Ginčo statinį, turės pateikti bendraturčių susitarimą, kuriame būtų išreikšta visų bendraturčių valia, kokias konkrečias rekonstruoto Ginčo statinio dalis kiekvienas iš jų valdys, jomis naudosis ir disponuos.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. teismui pateikė paaiškinimus į pareiškėjo skundą, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, pažymėdama, jog sutinka su atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais argumentais, išskyrus pritarimą, kad ginčo statinys rekonstruotas 1991 metais. Paaiškinime nurodė, kad pareiškėjas savo veiksmais sąmoningai siekia sudaryti tariamas prielaidas įregistravimui savo nuosavybės teisių į tariamos 1991 metais rekonstrukcijos metu sukurtus tariamai naujus statinius, nepaisydamas to, kad pareiškėjo tėvas A. V. Nekilnojamojo turto registre yra įregistravęs atitinkamus 2001 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų duomenis.

15. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas ginčija atsakovo atsisakymą įregistruoti stiklinę verandą ir garažą pagal 2015 m. birželio 11 d. kadastrinius matavimus, nes 60 kv. m. užstatyto ploto lauko virtuvė jau yra įregistruota ir įregistruotos bendraturčių teisės į ją. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas, tvartas, klojimas ir pirtis iki šiol nėra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, nes tarp bendraturčių nėra sutarimo. Gaisro padariniai yra užfiksuoti 2008 m. birželio 6 d. kadastriniais matavimais, tačiau tie kadastriniai matavimai neapėmė ginčo statinių – lauko virtuvės, stiklinės verandos ir garažo, kurie liko gaisro nepaliesti ir jiems liko galioti dar A. V. įregistruoti 2001 m. vasario 14 d. kadastriniai matavimai.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 25 d. pateikė prašymą pakeisti statinio – lauko virtuvės 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre į šį statinį įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2015 m. birželio 25 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir UAB „Insignis“ 2015 m. birželio 11 d. parengtą lauko virtuvės 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą.

Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. birželio 25 d. prašymą ir pateiktus dokumentus, 2015 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. VILKS-3190 atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Pareiškėjas 2015 m. spalio 26 d. dar kartą kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu keisti Ginčo statinio kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-665/2009 bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-182-115/2010 kopijas.

Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. spalio 26 d. prašymą ir pateiktus dokumentus, 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. VILKS-4923 atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Pareiškėjas 2016 m. birželio 16 d. kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu keisti Ginčo statinio kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas papildomai pateikė UAB „Švenčionių projektai“ lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto (skirtą ginčytiniems klausimams spręsti teisme) Nr. 2016/9-TP kopiją.

Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. birželio 16 d. prašymą ir pateiktus dokumentus, 2016 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. VILKS-2323 atsisakė pakeisti Ginčo statinio kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė dokumento, atitinkančio teisės aktų reikalavimus, dėl rekonstruoto Ginčo statinio, o pateikta Ginčo statinio Byla neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio registratoriaus priimtu sprendimu, apskundė jį centriniam registratoriui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. cspr1-205 palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio registratoriaus sprendimu ir centrinio registratoriaus sprendimu, su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtus sprendimus.

18. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo, centrinio registratoriaus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Pareiškėjas skunde teismui tvirtino, kad siekia tik įregistruoti Ginčo statinį, tačiau nesiekia įregistruoti nuosavybės teisių į jį, jog atsakovas nepagrįstai nepripažino jo pateiktų dokumentų tinkamais, taip užkirsdamas kelią spręsti nesutarimus su kitais įpėdiniais.

19. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalimi, 4 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2011 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015, 2015 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010 ir nurodė, kad aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

20. Teismas taip pat vadovavosi Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 2.2 punktu, kuriame nurodyta, jog kaimo gyvenamosiose vietovėse nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai pastatyti statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (valstybės įmonės Registrų centro teritoriniam padaliniui) pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą.

Teismas nurodė, kad Sąrašo 6 punkte išvardinti statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, o 6.9 punkte nurodyta, jog Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą yra laikoma tinkamu dokumentu, patvirtinančiu statybos teisėtumo faktą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo Nr. XI-992, priimto 2010 m. liepos 2 d., 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos statinio projektavimo sąlygų, jų sąvadų, statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, jeigu statytojas (užsakovas) nepageidauja, kad šios procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktus, galiojančius po šio įstatymo įsigaliojimo.

Taigi, teisės aktai nustato, kad Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti naują (rekonstruotą) nesudėtingą statinį arba pabaigti įteisinimo procedūrą tuo atveju, jei statinys statytas (rekonstruotas) iki 2010 m. spalio 1 d., tačiau statytojas kartu su deklaracija turi pateikti nesudėtingo statinio statybos (rekonstrukcijos) metu galiojusius statybą leidžiančius dokumentus.

21. Teismas nurodė, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo pateiktoje deklaracijoje nebuvo užpildyta grafa „Statyba leidžiantis dokumentas“. Pareiškėjui atsakovas paaiškino, jog minėtoje grafoje galėtų būti nurodyti teismų sprendimai, kuriuose buvo nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, t. y. atsakovas nurodė, kaip pareiškėjas galėtų pašalinti neatitikimus. Tiek VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, tiek centrinio registratoriaus sprendimuose nurodyta, kad UAB „Insignis“ 2015 m. birželio 11 d. parengta Ginčo statinio kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina šiuos atsakovo argumentus. Byloje, kurią pareiškėjas teikė atsakovui, nurodyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi vienintelis statinys, t. y. Ginčo statinys. Tačiau pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 2008 m. birželio 6 d. atliktų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad minėtame žemės sklype stovi ne tik Ginčo statinys, bet ir kiti fiziškai pažeisti statiniai bei šulinys, plane pažymėtas raide k.

Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Byla neatitinka nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo argumentai, kad šie duomenys atsakovui buvo žinomi, todėl pakartotinai neturėjo būti teikiami, kad nėra tikslo prašyti pakartotinai registruoti to, kas jau yra įregistruota, vertintini kritiškai. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiama statinių kadastro duomenų byla turi būti parengta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 32.2.1 punkte ir 32.2.2 punkte nustatyta, kokius veiksmus turi atlikti matininkas, nustatydamas statinių kadastro duomenis tuo atveju, kai yra atlikti, ir kai nėra atlikti žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, kadastriniai matavimai.

Nuostatų 32.2.2 punktas nustato, jog tais atvejais, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, statinių išdėstymo planas sudaromas pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, nurodant panaudotų duomenų šaltinį. Taisyklių 54 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai (nustatytos žemės sklypo ribos posūkio taškų, riboženklių bei žemės sklype esančių pastatų kerčių koordinatės), lauko matavimams naudojami šiame plane esantys duomenys (žemės sklypų ribos, išoriniai statinių kontūrai, kiti plane nubraižyti objektai).

Pagal šių taisyklių reikalavimus sudaromas naujas žemės sklypo planas su jame esančiais statiniais, kuriame nurodomas planui sudaryti panaudotų duomenų šaltinis. Kaip teisingai atsakovas nurodė, jog, jei atliekant Ginčo statinio kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nei gyvenamojo namo 1Alm, nei tvarto 3I1m, nei klojimo 4I1m, nei šulinio nebėra, matininkas šį faktą turėjo nurodyti užpildydamas naujas statinių kadastro duomenų formas (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 55, 57, 64.7 punktai), tačiau to nepadarė, t. y.

šie pakeitimai nebuvo nurodyti Byloje, todėl teritorinis registratorius pagrįstai konstatavo, kad Byla neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pagrįstai atsisakė įrašyti Ginčo statinio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktas).

22. Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis nesiekia savo nuosavybės teisių įregistravimo į Ginčo statinį, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo 2016 m. birželio 16 d. prašymas, pateiktas teritoriniam registratoriui, tvirtina priešingai, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, jog šios dalies prašymo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, kadangi rekonstruoto Ginčo statinio kadastro duomenys nebuvo pakeisti. Pareiškėjo argumentai, susiję su įpėdinių palikimo priėmimu, jų vertinimas, laikytini teisiškai nereikšmingais šios nagrinėjamos bylos kontekste, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus pareiškėjo dokumentus, pagrįstai nustatydamas, kad pareiškėjas dokumento, atitinkančio teisės aktų nuostatas, dėl rekonstruoto Ginčo statinio nepateikė, pateikta Ginčo statinio Byla taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

23. Teismas pažymėjo, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog G. B. atstovui advokatui K. K. sumokėjo 800 Eur. Iš pateiktos teisinių paslaugų detalizacijos matyti, kad advokatas suteikė tokias teisines paslaugas – 2017 m. sausio 19 d. faktinės situacijos analizė ir 2017 m. sausio 19 d. prašymo NŽT dėl (duomenys neskelbtini), rengimas – 546,25 Eur; 2017 m. vasario 27 d. teisinė konsultacija dėl administracinės bylos – 28,75 Eur, ir 2017 m. vasario 28 d. rašytinių paaiškinimų rengimas ir išsiuntimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui – 446,25 Eur. Viso atstovui turėjo sumokėti 1 021,25 Eur, tačiau pritaikius nuolaidą – 221,25 Eur, apmokėjo 800 Eur. Teismas priėjo išvadą, jog iš pateiktos detalizacijos matyti, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos ne tik su šioje byloje keliamais ginčo klausimais, bet buvo surašytas prašymas ir Nacionalinei žemės tarnybai už 546,25 Eur sumą. Net atėmus paminėtą sumą nėra aišku, kokia nuolaidos suma būtų taikoma už kitas likusias suteiktas paslaugas, todėl teismas konstatavo, kad G. B. prašymas dėl išlaidų atlyginimo negali būti sprendžiamas. Teismas pažymėjo, kad G. B. turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą ir priteisti teismo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismas sprendime nepaneigė nei vieno pareiškėjo argumento, kad statiniai turi būti užregistruoti. Pareiškėjo veiksmai neprieštaravo nei tuometiniams, nei vėlesniems įstatymams. Vienas iš statinių – virtuvė, yra registruota 2001 m. vasario 14 d. Nekilnojamojo turto registre ir jai suteiktas netgi unikalus numeris – tai įrodo, kad kiti statiniai (veranda su garažu) pastatyti, nes visi po vienu ir tuo pačiu stogu. Byloje taip pat nėra nei vieno teisiškai reikšmingo dokumento apie tai, kad koks nors įstatymas būtų pažeistas ir kad koks nors valdžios aktas tą patvirtintų.

24.2. Įstatymai ir kiti teisės aktai negalioja atgal. Teismas sprendime cituoja Statybos įstatymo bene 21 straipsnius, nors pats įstatymas priimtas tik 1996 m. kovo 19 d. ir jokia nuostata negali galioti atgal, nes priimtame įstatyme to nėra. Ir tas svarbu dar ir dėl to, kad rekonstrukcija – statybos padarytos iš karto po Z. V. mirties (duomenys neskelbtini) ir baigtos iš principo dar iki 1991 m. liepos 25 d. nustatyto sąrašo, kuris, beje, irgi nustatytas atgaline data. Teismas remiasi atgaline data ir Nekilnojamo turto kadastro įstatymo, kuris įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d., 12 straipsnio 1 dalimi, kuriuo nurodyta, kokius dokumentus reikia pateikti nekilnojamąjį turtą registruojant, ir Nekilnojamojo turto registro įstatymu, kuris įsigaliojo nuo 1997 m. balandžio 1 d. Teismas nepagrįstai taiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, nes įstatymas taikomas tik tada, kada nekilnojamojo turto objektai pradėti formuoti iki jo (įstatymo) įsigaliojimo. Pareiškėjo atveju pastatai jau buvo pastatyti, todėl jokio formavimo nereikėjo jau pagal duomenis, kurie yra fiksuoti 2001 m. vasario 14 d.

24.3. Teismas reikalauja pateikti statybos dokumentus apie statybą 1988–1991 metais, kad jų nebuvo, ir tiems statybos darbams nereikėjo jokių dokumentų. Teismui privalu taikyti Civilinio kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 16 d. įstatymą, kuriuo nėra numatyta, kad naujojo kodekso taisyklės dėl savavališkos statybos ir kitų statybos klaidų (4.103 str.) galiotų atgal. Jokios nuorodos dėl statybos reikalavimų į konkretų Statybos įstatymą naujasis Civilinis kodeksas nenumatė.

25. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertino teismui pateiktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai taikė skundžiamų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų priėmimo metu galiojusius teisės aktus. Tai, kad skunde pareiškėjas pasirinktinai išvardijo kelis teisės aktus, įsigaliojusius po lauko virtuvės rekonstrukcijos atlikimo, nepaneigia, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, priimdamas skundžiamus sprendimus, turėjo vadovautis ir vadovavosi šių sprendimų priėmimo metu teisės aktų nustatytais reikalavimais pateikiamiems dokumentams, kurių pagrindu registruojami nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės įjuos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendime cituoja Statybos įstatymo bene 21 straipsnius, nors sprendime teismas citavo tik vieną Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo Nr. XI-992 dalį, t. y. 24 straipsnio 3 dalį, o skunde minimos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 40 straipsnio 3 dalies iš viso nėra.

27. Atsakovas pabrėžia, kad teisės aktai nenumato, jog asmenys, pastatę (rekonstravę) nekilnojamąjį daiktą bei norėdami įrašyti (pakeisti) šio nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, suėjus tam tikram terminui, būtų atleidžiami nuo pareigos Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikti teisės aktuose nurodytus nekilnojamojo daikto statybos darbų teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Vadovaujantis Sąrašo 2.2 punktu, net ir kaimo gyvenamosiose vietovėse nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai pastatyti statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą. Atsižvelgiant į tai, argumentas dėl „atsakovų senaties termino“ taikymo atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. VILKS-2323 bei dėl valstybės įmonės Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 23 sprendimo Nr. cspr1-205 teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pareiškėjas 2016 m. birželio 16 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu keisti statinio kadastro duomenis ir įregistruoti nuosavybės teisę į statinius. Kaip matyti iš šio prašymo turinio, pareiškėjas pridėjo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, Švenčionių rajono apylinkės teismo (prašyme klaidingai nurodyta apygardos teismo) 2009 m. birželio 9 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį (I t., b. l. 119).

30. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo 2016 m. birželio 16 d. prašymą, 2016 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. VILKS-2323 atsisakė pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis bei nusprendė prašymą dėl daiktinių teisių Nekilnojamojo turto registre registravimo nagrinėti, kai bus pakeisti nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys nekilnojamojo turto kadastre (I t. 1, b. l. 12-13).

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu, jį apskundė valstybės įmonei Registrų centrui (I t., b. l. 14-15).

32. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. csprl-205 nusprendė palikti galioti 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. VILKS-2323 (I t., b. l. 16-18).

33. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastras steigiamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims kaupti, oficialiai informacijai apie kadastre sukauptus duomenis teikti. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

34. Kadastro tvarkytojo veikla pagal savo pobūdį yra viešasis administravimas, o teisiniuose santykiuose, atsirandančiuose dėl nekilnojamojo turto kadastre kaupiamų duomenų tvarkymo Kadastro tvarkytojas veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, o plečiamas jo kompetencijos aiškinimas negalimas.

35. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Minėto įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė.

36. Ginčijamo Kadastro tvarkytojo sprendimo priėmimo procedūrą iniciavo pareiškėjas, pateikdamas 2016 m. birželio 16 d. prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo bei nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo dokumentus (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį), kurių pagrindu, jo nuomone, turėjo būti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro bei registro duomenys.

37. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčijamų administracinių sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma, būtina įvertinti, ar pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio nuostatas pareiškėjo kartu su prašymu pateikti minėti teismų procesiniai sprendimai bei nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų byla gali būti pripažinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nekilnojamojo turto kadastre pakeitimo dokumentais.

38. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-665/2009 paveldėjimo tikslu buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad A. V., miręs (duomenys neskelbtini), ir Z. V., mirusi (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat, kad R. V., D. V., L. V. ir L. V. po motinos Z. V. mirties faktiškai priėmė palikimą – valdydami jai priklausiusią nuosavybės teise turto dalį (I t., b. l. 19-23). Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą 2010 m. kovo 15 d. nutartimi nutarė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ją išdėstant taip: „paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., D. V. ir L. V. po motinos Z. V. mirties faktiškai priėmė palikimą – valdydami jai priklausiusią nuosavybės teise turto dalį“ (I t., b. l. 24-30).

39. Akivaizdu, jog nurodytais bendrosios kompetencijos teismų procesiniais sprendimais nebuvo nustatyti jokie nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys, todėl šie teismų procesiniai sprendimai negali būti pagrindas pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnį pakeisti pareiškėjo prašomus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis.

40. Nustačius, jog pareiškėjas, kreipdamasis į Kadastro tvarkytoją dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre, nepateikė dokumentų, kurių pagrindu tokie pakeitimai gali būti padaryti, todėl jo pateiktos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos atitikties Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimams vertinimas nėra reikšmingas nagrinėjamo ginčo kontekste, nes vien tik nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų byla nėra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo pagrindas.

41. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio nuostatas teisė prašyti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašytus į nekilnojamojo turto kadastrą gali būti įgyvendinama, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, tik tuo atveju, kai Kadastro tvarkytojui yra paduodamas ne tik prašymas dėl kadastro duomenų pakeitimo, bet kartu pateikiamas ir minėtame straipsnyje nurodytas dokumentas, kurio pagrindu gali būti atliekamas kadastro duomenų pakeitimas nekilnojamojo turto kadastre, bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

42. Kadangi pareiškėjo, kartu su prašymu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo, pateikti dokumentai negali būti pagrindas pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, todėl pripažintina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo teisės tokio prašymo pateikti.

43. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad, išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punktas nustato, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.

44. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

45. Kadastro tvarkytojui pagrįstai netenkinus pareiškėjo prašymo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo, nebuvo pagrindo registruoti pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (statinį), kurio kadastro duomenys pagal pareiškėjo prašymą nebuvo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, t. y. toks nekilnojamasis daiktas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo bei daiktinių teisių registravimo, o Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai jo netenkino.

47. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl minėtų administracinių sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo įregistruoti statinius, priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys