Legislator Case Law & Legislation
2bb34828-a5fb-4c90-9d3a-38f6cf86b950 AI generated

2bb34828-a5fb-4c90-9d3a-38f6cf86b950 · Plungės apylinkės teismas

Case Number 2bb34828-a5fb-4c90-9d3a-38f6cf86b950
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-42-1054/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06953-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5 1.1.8.6.3; 1.1.8.10.1; 1.2.5.4.2; 1.2.8.1.2; 1.2.14.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) PLUNGĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMAS N U O S P R E N D I S LIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU 2021 m. rugpjūčio 5 d. Skuodas Plungės ap­y­lin­kės tei­smo Skuodo rÅ«mų tei­sė­ja Giedrė Kandratavičienė, sek­re­to­riau­jant teismo posėdžių sekretorei Z. P., da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui R.

Legislator headnote

AI generated

2bb34828-a5fb-4c90-9d3a-38f6cf86b950 · Plungės apylinkės teismas: Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas E. Å . prisipažino kaltu ir nurodė, kad 2017 metais Palangoje susipažino su G. S. bei pradėjo su ja susiraÅ¡inėti telefonu. Ji tuo metu draugavo su vaikinu D. P. ir jam guosdavosi, kad jis su ja blogai elgdavosi, o jis iÅ¡ pradžių bandė juos sutaikyti, o vėliau jÄ tiesiog žinutėmis guosdavo. Jis G. S. laikė gera drauge, jie dažnai susiraÅ¡inėdavo, tarp jų jokių fizinių santykių nebuvo. Vėliau G. iÅ¡siskyrus su vaikinu ji toliau su juo susiraÅ¡inėjo, tarp jų buvo pokalbis apie tai, kad jis norėtų su ja draugauti, tačiau G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-42-1054/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06953-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5 1.1.8.6.3; 1.1.8.10.1; 1.2.5.4.2; 1.2.8.1.2; 1.2.14.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) PLUNGĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMAS N U O S P R E N D I S LIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU 2021 m. rugpjūčio 5 d. Skuodas Plungės ap­y­lin­kės tei­smo Skuodo rÅ«mų tei­sė­ja Giedrė Kandratavičienė, sek­re­to­riau­jant teismo posėdžių sekretorei Z. P., da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui R.

M., kaltinamajam E. Å ., nukentėjusiajai G. S., vieÅ¡ame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je žodinio proceso tvarka iÅ¡­nag­ri­nė­jo bau­džia­mÄ ­jÄ by­lÄ , ku­rio­je E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymÄ statybų srityje, vidurinio iÅ¡silavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. sausio 5 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : E. Å . internetinėje erdvėje paskleidė apie G. S. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ jÄ paniekinti ir pažeminti, pakirsti pasitikėjimÄ ja, žeminančiÄ jos garbę ir orumÄ , t. y. E. Å . „Facebook“ internetinėje svetainėje sukÅ«rė G. S. vardu 3 paskyras: „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, naudojo jos asmenines nuotraukas, paskyrose talpino žeminančio, įžeidžiančio turinio žinutes ir nuorodas į jas siuntė G.

S. bei jos draugams, „Facebook“ profilyje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡platino G. S. mobiliojo ryÅ¡io telefono numerį. E. Å . laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. balandžio 25 d. terorizavo G. S. grasindamas padaryti pavojingÄ jos gyvybei, sveikatai ir turtui veikÄ bei siekdamas G. S. sukelti baimę, nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , vartodamas necenzÅ«rinę leksikÄ , sistemingai baugino jÄ naudodamas psichinę prievartÄ , t. y. naudodamas skirtingas mobilaus ryÅ¡io SIM korteles ir mobilaus ryÅ¡io telefono aparatus, G.

S. skambino ir rašė nepadoraus, žeminančio, grasinančio ir bauginančio teksto trumpÄ sias SMS žinutes. E. Å ., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , nuo 2020 m. kovo vidurio iki 2020 m. balandžio 27 d., kraÅ¡to keliuose Kretinga – Skuodas ir Skuodas – Mažeikiai, kelio ruože nuo Žemytės k. Skuodo r. iki Girdenių k. Skuodo r., naudodamas lipniÄ juostÄ , popieriaus lapus su nepadoraus G. S. žeminančio turinio užraÅ¡ais, apklijavo kelio ženklus, purÅ¡kiamais aerozoliniais Å¡viesiai pilkos ir rudos spalvų dažais užrašė G.

S. žeminančio turinio užraÅ¡us ant kelio ženklų. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai, sutiko teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus. Kaltinamasis E. Å . teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiÄ jÄ G. S. pažįsta per draugus, bendravo su ja telefonu apie 2 metus, anksčiau buvo ketinimai draugauti, bet nukentėjusioji atsisakė, dėl jos atsisakymo supyko, tai ir buvo vienas iÅ¡ motyvų, dėl ko taip pasielgė.

Kaltinamasis parodė, kad G. vardu iÅ¡ pykčio sukÅ«rė 3 paskyras socialiniame tinkle „Facebook“, kėlė nukentėjusios nuotraukas, jas gavo per draugus, nuotraukų kėlimo tikslas – gal kerÅ¡yti –, G. telefono numerį patalpino vieÅ¡oje erdvėje, rašė G. įžeidžiančias SMS žinutes, kurios nurodytos kaltinamajame akte, supranta, kad Å¡ios žinutės galėjo įžeisti G., ji turėjo jaustis nemaloniai. Kaltinamasis parodė, kad SMS žinutes G. rašė iÅ¡ trijų skirtingų telefono numerių, norėjo nukentėjusiÄ jÄ Ä¯bauginti, kad jai raÅ¡o trys skirtingi asmenys.

Kaltinamasis parodė, kad apipaišė kelio ženklus nuo Lenkimų, važiavo specialiai į Skuodo rajonÄ , kad apraÅ¡inėti kelio ženklus. Parodė, kad labai gailisi, su nukentėjusiosios ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Parodė, kad Kelių priežiÅ«ros tarnybai atlygino 300 Eur žalÄ , likusiÄ dalį ketina atlyginti. Pažada kreiptis į Skuodo laikraÅ¡tį dėl vieÅ¡o nukentėjusiosios atsipraÅ¡ymo. Nukentėjusioji G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos 15000 eurų, kadangi ilgÄ laikÄ iÅ¡ kaltinamojo tęsėsi įžeidinėjimas, Å¡meižtas, grasinimai, negalėjo naktimis miegoti, buvo baimė, mokykloje patyrė patyčias.

Nukentėjusioji parodė, kad šiuo metu mokosi kitame mieste, yra karė savanorė, jai yra svarbi reputacija. Nurodė, jog vaizdo registratorių namuose pirko mama, ji mamai sumokėjo iš savo pinigų, atsiskaitė grynais pinigais, tuose namuose interneto neturėjo, tačiau internetas buvo reikalingas dėl vaizdo registratoriaus, dėl savo poreikių – nereikėjo. Nurodė, kad pirko maisto papildus dėl didelio streso tokius, kokius patarė vaistininkė, papildus ir šiuo metu vartoja, papildų įsigijimo čekio neišsaugojo.

Nukentėjusioji parodė, jog ketino stoti į teisę bei policijos veiklÄ , tačiau nepraėjo medicininės komisijos, ekspertai pasakė, kad ji yra psichologiÅ¡kai palaužta, per daug jautri. Ä® psichologus atskirai nesikreipė, buvo karantinas, praėjus karantinui taip pat nesikreipė. Civilinės ieÅ¡kovės AB „Kelių priežiÅ«ra“ atstovė teisininkė G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendrovė yra sudariusi sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija, pagal kuriÄ bendrovė teikia kelio ženklų priežiÅ«ros paslaugas direkcijai, bendrovė pagal sutartį privalo nedelsiant reaguoti ir atstatyti sugadintus kelio ženklus.

Atstovė nurodė, kad Å¡iuo atveju bendrovė atliko sugadintų kelio ženklų atstatymo darbus, kreipėsi į policijos komisariatÄ , kad bÅ«tų nustatytas kaltininkas, vėliau pateikė civilinį ieÅ¡kinį. Nurodė, kad sugadinti kelio ženklai Å¡iuo atveju priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, o direkcija apmoka AB „Kelių prižiÅ«ra“ už atliktus kelio ženklų priežiÅ«ros ir atstatymo darbus, direkcija Å¡iuo atveju sumokėjo už suteiktas sugadintų ženklų atstatymo paslaugas AB „Kelių priežiÅ«ra“.

Nurodė, kad kaltinamasis E. Å . dalį žalos sumokėjo AB „Kelių priežiÅ«ra“. Atstovė nurodė, jog mano, kad AB „Kelių priežiÅ«ra“ yra tinkamas civilinis ieÅ¡kovas byloje, taip pat nurodė, kad neturi įgaliojimų atstovauti Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ teisme. Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad bÅ«tų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas E. Å . prisipažino kaltu ir nurodė, kad 2017 metais Palangoje susipažino su G. S. bei pradėjo su ja susiraÅ¡inėti telefonu. Ji tuo metu draugavo su vaikinu D. P. ir jam guosdavosi, kad jis su ja blogai elgdavosi, o jis iÅ¡ pradžių bandė juos sutaikyti, o vėliau jÄ tiesiog žinutėmis guosdavo. Jis G. S. laikė gera drauge, jie dažnai susiraÅ¡inėdavo, tarp jų jokių fizinių santykių nebuvo. Vėliau G. iÅ¡siskyrus su vaikinu ji toliau su juo susiraÅ¡inėjo, tarp jų buvo pokalbis apie tai, kad jis norėtų su ja draugauti, tačiau G.

S. nesutiko. D. P. jam pasakė, kad G. S. jį už akių apkalba, vadina „Šreku“, „nepilnapročiu“ ir dėl to jis labai supyko. Supykęs iÅ¡ savo telefono aparato „Samsung“ sukÅ«rė tris „Facebook“ paskyras ir jas pateikė tarsi tai bÅ«tų pati G. S.. Taip pat buvo susikÅ«ręs kelias „Facebook“ paskyras sau, iÅ¡ kurių rašė G. S. draugams ir norėjo sužinoti daugiau informacijos apie G. Jis turi tris telefono aparatus, du „Nokia“ ir vienÄ â€žSamsung“, iÅ¡ kurių rašė G.

S. įvairias žinutes. Žinutes G. rašė norėdamas jÄ kažkiek pagÄ sdinti, kad ji bijotų eiti į mokyklÄ , kad jaustųsi stebima. Skirtingus telefono numerius naudojo tam, kad G. S. pagalvotų, kad jai raÅ¡o skirtingi žmonės ir to bijotų, manė jog jį bus sunku susekti. 2020 metais buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir sumaišęs kiemus G. S. kaimynams iÅ¡daužė Opel automobilio galinį lango stiklÄ , norėjo iÅ¡daužti langÄ G. S. naudojamam automobiliui. Pakeliui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ant kelio ženklų iÅ¡klijavo užraÅ¡us, paraÅ¡ytus savo ranka, kuriuose buvo įvairÅ«s nepagarbÅ«s žodžiai ir G.

S. vardas bei pavardė, taip pat atvažiavęs rudos ir sidabrinės spalvos purÅ¡kiamais dažais užpurÅ¡kė užraÅ¡us ant kelio ženklų su užraÅ¡ais apie G. S.. Å iuo metu labai nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl tokių savo kvailų poelgių, pažada G. atsipraÅ¡yti (t. 2 b. l. 138-141, 151-154, 164-168). Nukentėjusiosios G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2019 metų pradžioje jai per „Facebook“ parašė „T. K.“, su juo bendravo apie savaitę laiko internetu, o vėliau pradėjo vengti bendravimo su juo, nes jis jÄ pradėjo įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais, grasinti sugadinti jai gyvenimÄ , paplatinti jos asmenines žinutes.

Jis bendravimo metu prašė jos atsiųsti intymių nuotraukų, o kai ji nesutiko, jis pradėjo jai grasinti. E. Å . rodė iniciatyvÄ tapti jos vaikinu, bet ji nenorėjo. Vėliau buvo sukurti „Facebook“ profiliai pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose buvo platinamos jos nuotraukos paimtos iÅ¡ jos „Facebook“ profilio „G. S.“. Minėtuose profiliuose jos nuotraukos buvo apraÅ¡inėtos jÄ Å¾eminančiais užraÅ¡ais, buvo imituojami susiraÅ¡inėjimai su ja, juos įkeldavo kaip foto, siuntė juos jos profilio draugams, taip pat siuntė jai jos draugų susiraÅ¡inėjimų foto, kuriuose jos draugai jÄ â€žapkalbinėja“.

Apkalbinėjimai buvo seksualinio turinio, apie tai, kad ji yra neišranki seksualiniuose santykiuose. Ji savo draugų klausė, ar tie susirašinėjimai yra teisingi ir jie visi sakė, kad tokių pokalbių su niekuo nebuvo. Taip pat jai privačiai per „Facebook“ vartotojas pasivadinęs „D. R.“ spalio mėnesį taip pat rašė necenzūrinio turinio žinutes, sakė, kad programėlėje „Snapchat“ dalinasi jos nuotraukomis ir filmuota vaizdo medžiaga. 2019 metų pabaigoje profilyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo išplatintas jos asmeninis telefono numeris ir nuo tada jai pradėjo skambinti ir rašyti nepažįstami telefono numeriai. 2020 m. vasario 1 d. naktį buvo išdaužtas jos mamos gyvenamo namo kaimyno (duomenys neskelbtini) R.

M. automobilio Opel lango stiklas. Kaime tÄ naktį (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo paliktos kartoninė lentelė su jos vardu ir pavarde su įžeidžiančiu užraÅ¡u bei popieriaus lapai su įžeidžiančiais užraÅ¡ais. 2020 m. kovo 27 d. nakties metu buvo iÅ¡daužtas jos mamai priklausančio gyvenamojo namo lango stiklas, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau pradėjo gauti įvairias necenzÅ«rines, grasinančio pobÅ«džio žinutes iÅ¡ skirtingų telefono numerių. Nukentėjusioji parodė, kad dėl Å¡ių žinučių ji jautė pastovų nerimÄ ir baimę, buvo pažeminta vieÅ¡ai kitų žmonių akivaizdoje, pakirstas pasitikėjimas ja tarp jos draugų ir kitų pažįstamų, patyrė iÅ¡ bendraamžių patyčias, nuolat jaučiasi sekama, pradėjo vartoti raminančius vaistus (t. 1 b. l. 41-45, 46-48, 49-52).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos M. V. 2020 m. gegužės 28 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, E. Š. ne tik iš skirtingų mobiliojo ryšio telefonų siuntinėjo nukentėjusiajai G. S. bauginančio, grasinančio, žeminančio turinio SMS žinutes, bet ir jos vardu nuo 2019 m. vidurio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, „Facebook“ internetinėje svetainėje sukūrė 3 paskyras – „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – G.

S. vardu, naudojo jos asmenines nuotraukas, paskyrose talpino žeminančio, įžeidžiančio turinio žinutes ir nuorodas į jas siuntė G. S. bei jos draugams, „Facebook“ profilyje „(duomenys neskelbtini)“ išplatino G. S. mobiliojo ryšio telefono Nr. (t. 1 b. l. 30-32). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos M. V. 2020 m. gegužės 28 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2020 m. gegužės 7 d. gautas AB „Kelių priežiūros“ vakarų regiono vadovo pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes, 2020 m. balandžio 4 d. vykdydami kelių patrulines apžiūras kelyje Nr. 3705 (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog yra sugadinti (apdažyti dažais) 9 kelio ženklai.

Dėl kelio ženklų sugadinimo bendrovė patyrė 577,13 eurų dydžio nuotolius (t. 1 b. l. 33-34). IÅ¡ 2020 m. kovo 29 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl gautų duomenų analizės, pagal sankcionuotÄ Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 18 d. nutarimÄ susipažinti su dokumentais, informacija, nustatyta, kad gautos abonentų numerių (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. kovo 16 d. 24.00 val. ir abonentų numerių (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. kovo 17 d. 00.00 val.

Atlikus gautų duomenų analizes, matyti, kad nurodytų telefonų numerių naudotojas galimai gyvena Kretingos mieste, nes abonementiniai numeriai laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. kovo 9 d. veikė Kretingos mieste (t. 1 b. l. 115-118). ApžiÅ«ros protokolų su fotolentelėmis duomenimis, apžiÅ«rėti SMS žinučių tekstai, siųsti iÅ¡ skirtingų mobilaus ryÅ¡io telefonų numerių į G. S. priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy A70“, apžiÅ«rėtos „Facebook“ anketos bei susiraÅ¡inėjimo tekstai (1 t. b. l. 146-178, 179-185, 195-207, 2 t. b. l. 21-30, 38-41). 2020 m. vasario 26 d. apžiÅ«ros protokolo duomenimis, apžiÅ«rėtos G.

S. pateiktos balso žinutės, siųstos iÅ¡ skirtingų mobilaus ryÅ¡io telefonų numerių į jai priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy A70“ (1 t. b. l. 187, 188-191). 2020 m. kovo 31 d. apžiÅ«ros protokolo su fotolentelėmis duomenimis, užfiksuoti kelio ženklai, ant kurių užklijuoti lapai su G. S. žeminančiais užraÅ¡ais (2 t. b. l. 42-50). 2020 m. balandžio 20 d. apžiÅ«ros protokolo su fotolentelėmis duomenimis, apžiÅ«rėti UAB ,,Skuodo keliai“ darbų vadovo pateikti baltos spalvos popieriaus lapai su nepadoriais užraÅ¡ais ir medinė iÅ¡kaba su užraÅ¡u ,,G.

S. kale“ (2 t. 55-61). 2020 m. gegužės 19 d. apžiūros protokolo su fotolentelėmis duomenimis, matyti, kad apžiūrėti kelio ženklai, ant kurių aerozoliniais dažais užrašyti G. S. žeminantys užrašai (2 t. b. l. 72-84). 2020 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolo su fotolentelėmis duomenimis, apžiūrėti E. Š. savanoriškai pateikti daiktai – 29 vienetai skirtingo ilgio žalios spalvos lipnios juostos gabalai su užrašais, 2 vnt. aerozolinių dažų balionėlių SVP 400 ml, 7 vienetai „Ežio“ išankstinio apmokėjimo kortelių įpakavimo rėmai, kurių telefonų numeriai: (duomenys neskelbtini), 5 vienetai „Pildyk“ išankstinio apmokėjimo kortelių įpakavimo rėmai, kurių telefonų numeriai: (duomenys neskelbtini), baltos spalvos liečiamu ekranu mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG GT-Y9100, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas NOKIA RM-944 su dviem IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas NOKIA RM-944 su dviem IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 91-104).

Teismas k o n s t a t u o j a : dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, jog BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus Å¡meižimÄ , neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad Å¡meižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas.

Tikrovės neatitinkanti informacija (Å¡meižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-564-489/2015). Objektyviai Å¡meižimas reiÅ¡kiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors bÅ«du bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015, 2K-458-507/2015).

Teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs jų visumÄ , konstatuoja, kad E. Å . internetinėje erdvėje – per visuomenės informavimo priemonę –, paskleidė apie G. S. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ jÄ paniekinti ir pažeminti, pakirsti pasitikėjimÄ ja, žeminančiÄ jos garbę ir orumÄ , t. y. E. Å . „Facebook“ internetinėje svetainėje sukÅ«rė G. S. vardu 3 paskyras: „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, naudojo jos asmenines nuotraukas, paskyrose talpino žeminančio, įžeidžiančio turinio žinutes ir nuorodas į jas siuntė G.

S. bei jos draugams, „Facebook“ profilyje „(duomenys neskelbtini)“ išplatino G. S. mobiliojo ryšio telefono numerį. Pažymėtina, jog kaltinamasis E. Š. savo kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino visiškai – neneigė, jog internetinėje erdvėje sukūrė tris netikras „Facebook“ paskyras ir jas pateikė tarsi tai būtų pati G. S., šiose paskyrose skelbė tikrovės apie G.

S. neatitinkančiÄ , prasimanytÄ informacijÄ , tai padarė iÅ¡ pykčio, kerÅ¡to, kėlė nukentėjusios nuotraukas, įvairaus pobÅ«džio G. įžeidžiančias žinutes, supranta, kad Å¡ios žinutės galėjo įžeisti G., ji turėjo jaustis nemaloniai. Akivaizdu, kad E. Å . veiksmai ir elgesys G. S. atžvilgiu nebuvo tik fragmentiÅ¡ki – jie buvo nuoseklÅ«s ir tikslingi, sukėlę nukentėjusiosios pažeminimÄ , pakirtę nukentėjusiosios pasitikėjimÄ savimi. Tikrovės apie nukentėjusiÄ jÄ neatitinkančiÄ informacijÄ internetinėje erdvėje E. Å . paskleidė neapibrėžtam žmonių ratui, tarp jų ir pačios nukentėjusiosios G.

S. pažįstamiems žmonėms, draugams. Tokiu bÅ«du, E. Å . Å¡meižė G. S. per visuomenės informavimo priemonę (BK 154 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartÄ suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , bet ir kaip kiti baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gÄ sdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutės).

Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali bÅ«ti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raÅ¡tu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais bÅ«dais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmÄ nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

Kaltinamojo, nukentėjusiosios G. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, raÅ¡ytiniai baudžiamosios bylos duomenys – telefonų, SMS žinučių, „Facebook“ paskyrų apžiÅ«ros dokumentai, kelio ženklų nuotraukos ir kiti įrodymai – neginčytinai patvirtina, jog E. Å . dažnai ir sistemingai, besikartojusiais bÅ«dais, t. y. grasinimais padaryti pavojingÄ nukentėjusiosios gyvybei, sveikatai ir turtui veikÄ , įžeidžiančiais, menkinančiais ir žeminančiais žodžiais, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutėmis, reiÅ¡kė prieÅ¡iÅ¡kumÄ bei neapykantÄ nukentėjusiajai.

Atsižvelgtina į tai, kad E. Å . suvokė, kad Å¡ie veiksmai yra psichinis smurtas, teisiamojo posėdžio metu parodė, jog norėjo nukentėjusiÄ jÄ Ä¯bauginti, visa tai darė iÅ¡ pykčio, kerÅ¡to, supranta, kad jo veiksmai galėjo įžeisti G., ji turėjo jaustis nemaloniai, taigi kaltinamasis norėjo taip elgtis. E. Å . veiksmai buvo ne tik bauginančio pobÅ«džio, tačiau ir kryptingi, vykdomi turint siekį sÄ moningai sudaryti nukentėjusiajai G. S. baimės ir nerimo atmosferÄ , sukelti nerimo jausmÄ .

Minėti kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo ne vienkartinio pobÅ«džio ir truko pakankamai ilgÄ laikÄ , t. y. laikotarpiais nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. balandžio 25 d. bei nuo 2020 m. kovo vidurio iki 2020 m. balandžio 27 d., nuketėjusioji turėjo objektyvų pagrindÄ manyti, kad grasinimai yra realÅ«s. Toks kaltinamojo E. Å . elgesys pasižymi nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo E. Å . kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 154 straipsnio 2 dalyje bei BK 145 straipsnio 2 dalyje, įrodo Å¡ie byloje surinkti ir iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai:

1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos M. V. 2020 m. gegužės 28 d. tarnybiniai pranešimai (t. 1 b. l. 30-32, 33-34); 2) 2020 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas dėl gautų duomenų analizės (t. 1 b. l. 115-118);

3) Apžiūros protokolai su fotolentelėmis (1 t. b. l. 146-178, 179-185, 187, 188-191, 195-207, 2 t. b. l. 21-30, 38-41, 42-50, 55-61, 72-84, 91-104);

4) nukentėjusiosios G. S., kaltinamojo E. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1 b. l. 41-45, 46-48, 49-52, t. 2 b. l. 138-141, 151-154, 164-168). Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia – kaltinamasis suprato daromų nusikalstamų veikų pavojingÄ pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). E. Å . padarė 1 baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ , kadangi už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė virÅ¡ija trejus metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 4 dalis) bei vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 2 dalyje, kadangi už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji byla teismui buvo perduota ir dėl kaltinamojo E. Å . nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo – kelio ženklų sugadinimo. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . Å ios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima.

BK 187 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. Å iÄ nuostatÄ detalizuoja BPK 167 straipsnis. Pagal BPK 167 straipsnį ikiteisminis tyrimas dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas. Å iuo atveju ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka.

Jei nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikÅ¡mę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo, ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ios veikos turi bÅ«ti pradėtas prokuroro reikalavimu. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , ar prokuroro reikalavimÄ , požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar reikalavimÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, t. y. dėl kelio ženklų sugadinimo, ikiteisminis tyrimas Å¡iuo atveju pradėtas pagal AB „Kelių priežiÅ«ra“ pareiÅ¡kimÄ (t. 1, b. l. 12-22). PareiÅ¡kime AB „Kelių priežiÅ«ra“ nurodė, jog bendrovė patyrė 577,13 Eur dydžio nuostolius dėl kelio ženklų sugadinimo. Kartu su pareiÅ¡kimu pateiktos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos iÅ¡raÅ¡ytos Lokalinės sÄ matos dėl kelio ženklų remonto darbų.

Civilinės ieÅ¡kovės AB „Kelių priežiÅ«ra“ atstovė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendrovė yra sudariusi sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija, pagal kuriÄ bendrovė teikia kelio ženklų priežiÅ«ros paslaugas direkcijai, sugadinti kelio ženklai priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, direkcija Å¡iuo atveju sumokėjo už suteiktas sugadintų ženklų atstatymo paslaugas AB „Kelių priežiÅ«ra“. IÅ¡ teismui AB „Kelių priežiÅ«ra“ pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ 2019 m. gruodžio 23 d. pavedimo sutarties (t. 3, b. l. 104-105) matyti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos susitaria su AB „Kelių priežiÅ«ra“, jog AB „Kelių priežiÅ«ra“ įsipareigoja atlikti žalos, padarytos bendrovės prižiÅ«rimiems keliams arba jų elementams, atstatymo darbus, atstovaus direkcijÄ santykiuose su žalÄ sukėlusiais asmenimis, draudimo bendrovėmis, teismais, policija ir kt.

įstaigomis. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Teismo vertinimu, AB „Kelių priežiÅ«ra“ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikoma nukentėjusiÄ ja Å¡ioje baudžiamojoje byloje, kadangi žalos dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nepatyrė.

Sugadinti kelio ženklai priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, o ne AB „Kelių priežiÅ«ra“ ir Å¡iuo atveju AB „Kelių priežiÅ«ra“ buvo sumokėta už kelio ženklų atstatymo darbų atlikimÄ pagal sutartį. Dėl kelio ženklų sugadinimo žalÄ galimai patyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija, todėl Å¡iuo atveju direkcija, o ne AB „Kelių priežiÅ«ra“ turėjo pateikti skundÄ ar pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei bÅ«ti pripažinta nukentėjusiÄ ja baudžiamojoje byloje.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pasiraÅ¡ytas AB „Kelių priežiÅ«ra“ vardu vakarų regiono vadovo A. Å ., byloje nėra pareiÅ¡kimo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vardu, pasiraÅ¡yto direkcijos įgalioto atstovo. AB „Kelių priežiÅ«ra“ atstovė teisininkė G. K., kuri pasirašė civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje ir atstovavo bendrovės interesus teisme, nurodė, kad neturi įgaliojimų atstovauti Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ .

IÅ¡ byloje esančio 2021 m. sausio 21 d. įgaliojimo Nr. GG-42 matyti, kad teisininkei suteikta teisė atstovauti teismuose AB „Kelių priežiÅ«ra“, tačiau nėra suteikta teisė atstovauti Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ . Å ių aplinkybių visumos pagrindu, teismas vertina, kad Å¡iuo atveju ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. kelio ženklų sugadinimo, buvo pradėtas nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo.

BPK 167 straipsnis leidžia ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pradėti prokuroro reikalavimu, jei nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikÅ¡mę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo, tačiau Å¡iuo atveju negalima teigti, kad dėl nustatytų E. Å . veiksmų sugadinus kelio ženklus byloje yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta prokuroro valia pradėti procesÄ pagal BK 187 straipsnio 1 dalį BPK 167 straipsnyje nurodytais motyvais, kadangi teismų praktikoje nustatyta, jog tokiame prokuroro reikalavime (rezoliucijoje, atskirame raÅ¡ytiniame dokumente ar nutarime) turi bÅ«ti nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2011, 2K-191/2013, 2K-26/2014), o Å¡iuo atveju tokių prokuroro motyvų ir priežasčių byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose nėra užfiksuota.

Nagrinėjamame kontekste akcentuotina Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (Žin., 2008, Nr. 94-3713) 114 punkto nuostata, pagal kuriÄ nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo, jeigu pagal įstatymÄ toks skundas ar pareiÅ¡kimas yra bÅ«tina sÄ lyga baudžiamajam procesui pradėti, ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikÅ¡mės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. birželio 15 d. nutarimai).

BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesÄ tais atvejais, kai procesas gali bÅ«ti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ arba prokuroro reikalavimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju konstatuota, jog dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesÄ , baudžiamasis procesas kaltinamojo E. Å . atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, nutrauktinas.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių Å iuo atveju spręstina dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymo. Pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ , padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , galima pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Neturi lemiamos reikÅ¡mės prisipažinimo momentas, tačiau svarbu, kad toks prisipažinimas turi bÅ«ti daromas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių asmens dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201/2007).

Teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis E. Š. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, gailėjosi. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų buvęs verčiamas prisipažinti, nenustatyta požymių, kad kaltinamasis nesuvoktų, kuo yra kaltinamas, kaltinamojo teisiamajame posėdyje nuosekliai ir išsamiai nurodytos įvykio aplinkybės atitiko kituose byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes, nukentėjusiosios, parodymus, taigi teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamojo prisipažinimas buvo savanoriškas.

Vertinant, ar jis prisidėjo prie teisingo bylos išnagrinėjimo, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo vadovaujamasi paties kaltinamojo bei nukentėjusiosios G. S. parodymais, rašytiniais įrodymais – telefono žinučių, „Facebook“ paskyrų apžiūros dokumentais, kelio ženklų fotonuotraukomis. Teisme dėl įvykio parodymus davė nukentėjusioji G. S., kurios parodymai atitiko esmines kaltinamojo nurodytas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas įvykio aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu naujų įrodymų nebuvo surinkta.

Esant tokiai situacijai, teismas vertina, kad kaltinamojo prisipažinimas prisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Tačiau akcentuotina tai, kad byloje nenustatytas kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos – teismo šio nuosprendžio priėmimo metu turimais duomenimis, kaltinamasis yra įtariamas naujos smurtinės nusikalstamos veikos tos pačios nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu padarymu, kaltinamajam yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios aplinkybės teismo vertinimu rodo, kad kaltinamasis negatyviai savo veikų nevertino.

Pažymėtina, jog nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias iÅ¡dėstytas aplinkybes, vertina, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo vertinti kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaip aktyvų jo padėjimÄ aiÅ¡kinantis esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda iÅ¡aiÅ¡kinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o Å¡iuo atveju tokių kaltinamojo veiksmų nebuvo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, jog, kaip nurodyta aukščiau, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės taikymui bÅ«tina nustatyti abi bÅ«tinas sÄ lygas – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba savanoriÅ¡kÄ padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas kaltinamojo E. Å . prisipažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis E. Å . atlygino dalį (2950 Eur) žalos nukentėjusiajai G. S. (t. 3, b. l. 75, 147). BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino dalį žalos nukentėjusiajai, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo E. Å . atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Dėl bausmės skyrimo Už BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Kaltinamasis E. Å ., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ apysunkį ir vienÄ nesunkų tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Valstybinį kaltinimÄ palaikantis prokuroras kaltinamajam siÅ«lė paskirti laisvės atėmimo bausmę bausmės vykdymÄ atidedant. Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimÄ atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo E. Å . atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba pagal individualios veiklos pažymÄ . Kaltinamasis yra teistas 2021 m. sausio 5 d.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu dėl smurtinės nusikalstamos veikos Å¡eimos nario atžvilgiu padarymo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme. Minėta aukščiau, jog, teismo turimais duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teismas vertina, kad E. Å . yra linkęs nusikalsti, nedaro pozityvių iÅ¡vadų iÅ¡ baudžiamųjų procesų.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, E. Å . skiriama prokuroro siÅ«loma bausmė – pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams bei pagal BK 154 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 metams. BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo E. Å . nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje bei BK 154 straipsnio 2 dalyje, padarytos tuo pačiu laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. balandžio 25 d. bei nuo 2020 m. kovo vidurio iki 2020 m. balandžio 27 d., laikytina, kad nusikalstamos veikos padarytos idealiÄ ja sutaptimi, todėl paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalį apėmimo bÅ«du ir kaltinamajam E. Å . paskirtinas laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė mažintina 1/3 ir kaltinamajam E. Å . paskirtina galutinė bausmė 1 m. laisvės atėmimo. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu E. Å . nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiÅ¡ko sudėjimo, o subendrintÄ bausmę paskirti tokiÄ , kokia bÅ«tų buvusi priimant vienÄ nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2A-7-6/2013, 2A-7-8-697/2015).

Parenkant bausmių bendrinimo bÅ«dÄ atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, taip pat į veikų pavojingumÄ . E. Å . nusikalstama veika, už kuriÄ jis nuteistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, padaryta 2020 m. spalio 26 d., baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. sausio 26 d., o veika, už kuriÄ E. Å . nuteisiamas Å¡iuo Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų nuosprendžiu, padaryta laikotarpiais nuo 2020 m. vasario 2 d. iki 2020 m. balandžio 25 d. bei nuo 2020 m. kovo vidurio iki 2020 m. balandžio 27 d., todėl Å¡iais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio nuostatas.

Sprendžiant dėl bausmių bendrinimo parinkimo bÅ«do nustatyta, kad E. Å . Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už vienÄ nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), kuri padaryta smurtaujant artimo giminaičio ar Å¡eimos nario atžvilgiu, Å¡iuo teismo nuosprendžiu E. Å . pripažįstamas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, bei apysunkio nusikaltimo, numatyti BK 145 straipsnio 2 dalyje padarymo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju minėtais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės bendrinamos iÅ¡ dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), nes nusikaltimai yra padaryti skirtingais laikotarpiais ir padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal jų pavojingumÄ . Kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrinamos jas iÅ¡ dalies sudedant, prie Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskiriamos bausmės iÅ¡ dalies pridedant neatliktos bausmės pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. sausio 5 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ dalį. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė keistina į 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir E. Å . nustatytina galutinė subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡io teismo nuosprendžio priėmimo metu dar nėra įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo procesiniu sprendimu E. Å . nėra pripažintas kaltu dėl naujos smurtinės nusikalstamos veikos nukentėjusiosios G.

S. atžvilgiu padarymo, užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo laikymÄ si, teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu kaltinamojo atžvilgiu gali bÅ«ti taikomas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir kaltinamajam E. Å . paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje normoje iÅ¡vardytas pareigas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, skirdamas Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, teismas nustato laikÄ , per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. Atsižvelgiant į bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimÄ , kaltinamojo asmenybę, jo turimÄ teistumÄ , siekiant pataisyti kaltinamÄ jį, teismo nuomone, Å¡iuo atveju tikslinga kaltinamajam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9 punktais, skirti minėtuose punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurios, teismo nuomone, turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir galimai sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis įpareigotinas neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos savivaldybės ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ bei nesilankyti nukentėjusios G. S. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su nukentėjusiÄ ja, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ . Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl civilinių ieÅ¡kinių. Nukentėjusioji G. S. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti jai iÅ¡ E. Å . 15000 Eur neturtinei ir 678,32 Eur turtinei žalai atlyginti.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. Å . atlygino dalį žalos – 2950 Eur – nukentėjusiajai (t. 3, b. l. 75, 147), nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu dalies civilinio ieÅ¡kinio atsisakė, nuketėjusiajai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, likusiÄ dalį ieÅ¡kinio reikalavimų nukentėjusioji palaikė. Nukentėjusiosios G. S. turtinis reikalavimas dėl 678,32 Eur turtinės žalos atlyginimo, grindžiamas tuo, kad ji patyrė 16,74 Eur iÅ¡laidas vaistams ir maisto papildams, 79,99 Eur vaizdo registratoriui bei 22,99 Eur registratoriaus kortelei, 129 Eur vaizdo kamerai, kuriuos nupirko nukentėjusiosios mama ir pastatė gyvenamojo namo iÅ¡orėje bei automobilyje, 429,60 Eur iÅ¡laidas interneto ryÅ¡iui, kadangi internetinis ryÅ¡ys reikalingas vaizdo kamerai veikti, o Å¡io ryÅ¡io nukentėjusioji namuose neturėjo.

Nukentėjusioji pateikė įrodymus dėl vaizdo registratoriaus ir kortelės, vaizdo kameros įsigijimo (t. 3, b. l. 56, 57), maisto papildų ir vaistų įsigijimo iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kaip nurodė teisiamajame posėdyje nukentėjusioji, vaizdo registratorių ir vaizdo kamerÄ namuose pirko mama, ji mamai sumokėjo iÅ¡ savo pinigų, atsiskaitė grynais pinigais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nukentėjusioji teismui negalėjo pateikti. Teismo vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos nepriskirtinos prie turtinių iÅ¡laidų Å¡ioje baudžiamojoje byloje, nes pati nukentėjusioji nepatyrė iÅ¡laidų vaizdo registratoriaus ir kameros įsigijimui, o Å¡ias iÅ¡laidas patyrė jos mama, nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad mamai padengė jos turėtas iÅ¡laidas, todėl turtinės žalos atlyginimas su vaizdo registratoriaus ir vaizdo kameros įsigijimu susijusioms iÅ¡laidoms (231,98 Eur) kompensuoti nukentėjusiajai nepriteistinas.

Nukentėjusioji parodė, jog praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡laidas interneto ryÅ¡io paslaugoms, kadangi namuose interneto neturėjo, tačiau internetas buvo reikalingas dėl vaizdo kameros, pateikė teismui UAB „Tele 2“ sÄ skaitas pagal judriojo ryÅ¡io paslaugų teikimo sutartį (t. 3, b. l. 54-55). IÅ¡ Å¡ių sÄ skaitų matyti, kad paslaugų gavėja yra nukentėjusiosios mama R. S., byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusioji už interneto paslaugas moka pati iÅ¡ savo lėšų.

Atsižvelgiant į tai, teismas 429,60 Eur turtinės žalos iÅ¡laidoms interneto paslaugų teikimui padengti nukentėjusiajai nepriteisia. Nukentėjusioji parodė, kad pirko maisto papildus dėl patirto didelio streso, papildų įsigijimo čekio neiÅ¡saugojo. Nors nukentėjusioji nepateikė 16,74 Eur iÅ¡laidas maisto papildams įsigyti patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas pripažįsta, kad Å¡ios nukentėjusiojo iÅ¡laidos yra pagrįstos ir susijusios su kaltinamojo E. Å . padarytomis nusikalstamomis veikomis, kadangi dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų nukentėjusioji neabejotinai patyrė didelį stresÄ , baimę ir nerimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuketėjusiosios G. S. civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ civilinio atsakovo E. Å . 16,74? Eur turtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios. Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusioji G. S. grindžia tuo, kad ji dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų patyrė didelį ir ilgalaikį stresÄ , pažeminimÄ , baimę. Dėl įvykio patyrė emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, iki Å¡iol jaučia pasekmes.

Be to, nerimauja dėl pasekmių ateityje. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos buvo pripažinta netinkama tarnybai. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 15000 Eur. Pažymėtina, jog iÅ¡ nukentėjusiosios kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateiktos 2020 m. birželio 11 d. psichologinio tyrimo iÅ¡vados nėra aiÅ¡ku, kokio specialisto – psichologo, psichiatro ar kt. gydytojo – yra suraÅ¡yta iÅ¡vada, kadangi joje nenurodomas iÅ¡vadÄ surašęs asmuo, nėra suraÅ¡iusio asmens paraÅ¡o ir kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pateikta specialisto iÅ¡vada yra dėl nukentėjusiosios psichinės bÅ«klės vertinimo.

Pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į psichologus atskirai nesikreipė. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji buvo pripažinta netinkama tarnybai Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos, yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kaltinamojo E. Å . nukentėjusiosios atžvilgiu atliktomis nusikalstamomis veikomis. Tačiau teismui, įvertinus byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų turinį, nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , nekyla abejonių, kad nukentėjusioji G.

S. dėl nusikalstamų E. Å . veiksmų patyrė stiprius emocinius iÅ¡gyvenimus ir neigiamas emocijas, pažeminimÄ , stresÄ , nepatogumus, įvykis nukentėjusiÄ jÄ paveikė psichotraumuojančiai. Pagal minėtÄ CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos parinkimo kriterijų yra veikos padariniai – Å¡iuo atveju E. Å . padarytomis veikomis yra kėsintasi į nukentėjusiosios garbę ir orumÄ , psichinę sveikatÄ . Nukentėjusiajai, kuriai esant dar moksleivei, buvo atlikti kaltinamojo E. Å . nusikalstami veiksmai, neabejotinai buvo apsunkinta galimybė mokytis ir įgyti iÅ¡silavinimÄ .

Nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų neigiamos pasekmės ateityje nėra aiÅ¡kios, tačiau tai gali turėti neigiamos įtakos jos asmenybės vystymuisi bei formavimuisi, tačiau, antra vertus, nenustatyta, kad sukelti padariniai bÅ«tų itin sunkÅ«s ir negrįžtami. Å ios paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad panaÅ¡aus dydžio sumos, kokiÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusioji (15000 Eur), teismų praktikoje yra priteisiamos nužudymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-719/2018, Nr. 2K-221-511/2018 ir kt.).

Bylose dėl Å¡meižimo ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimo priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 Eur iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-458/2020, Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-332/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-224-813/2020, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-195-530/2018 ir kt.).

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu padaryti du tyčiniai nusikaltimai, kuriais nukentėjusiajai padaryta žala, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis dirba pagal individualios veiklos pažymÄ ) ir įvertindamas realias jo galimybes sumokėti nukentėjusiajai priteistinÄ piniginę sumÄ neturtinei žalai atlyginti, į formuojamÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlygintinÄ neturtinę žalÄ mažina ir mano, kad proporcingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti nustatant nukentėjusiajai G.

S. atlygintinos 5000? Eur neturtinės žalos dydį. Dalis turtinės ir neturtinės žalos (2950 Eur) nukentėjusiajai G. S. kaltinamojo yra atlyginta, nukentėjusioji savo civilinio ieškinio dalies, kuri atlyginta, atsisakė, todėl byla šioje dalyje dėl nuketėjusiosios civilinio ieškinio nutraukiama, likusi dalis turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2066,74 Eur) priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamojo. Kita civilinio ieškinio dalis atmestina. AB „Kelių priežiūra“ baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 577,13 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 66-81).

Byloje konstatuota, jog AB „Kelių priežiūra“ nėra nukentėjęs dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos asmuo baudžiamojoje byloje, todėl pripažintina, kad AB „Kelių priežiūra“ nėra tinkamas civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo apgadinus kelio ženklus turėjo būti pareikštas Lietuvos automobilių kelių direkcijos vardu ir interesais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, AB „Kelių priežiūra“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, o Lietuvos automobilių kelių direkcijai paliekama teisė reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Dėl proceso iÅ¡laidų. Nagrinėjant bylÄ teisme nukentėjusiajai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Byloje esančiais duomenimis, valstybės turėtos iÅ¡laidos dėl nuketėjusiajai teiktos teisinės pagalbos sudaro 327,20 Eur (t. 3, b. l. 78). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. Å . Å¡iuo teismo nuosprendžiu yra nuteisiamas, iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai priteisiama 327,20 Eur proceso iÅ¡laidų dėl nukentėjusiajai teiktos teisinės pagalbos. Kiti procesiniai klausimai. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BK 136 straipsnis) (t. 2, 169-171). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturi baltos spalvos popieriaus lapai su nepadoriais užraÅ¡ais ir medinė iÅ¡kaba, perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, kvitas B serija BBB Nr. 038523, 2 vnt. aerozolinių dažų balionėlių, perduotų saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, Kvitas B serija BBB Nr. 038529, 7 vnt. iÅ¡ankstinio apmokėjimo kortelių „Ežys“ (be SIM kortelių) rėmai, 5 vnt. iÅ¡ankstinio apmokėjimo kortelių „Pildyk“ (be SIM kortelių) rėmai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, sunaikinimÄ pavedant atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryÅ¡io telefonas SAMSUNG GT-Y9100 (IMEI (duomenys neskelbtini)), mobilaus ryÅ¡io telefonas NOKIA RM-944 (IMEI (duomenys neskelbtini)), mobilaus ryÅ¡io telefonas NOKIA RM-944 (IMEI (duomenys neskelbtini)), 29 vnt. lipnios juostos gabalai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti teisėtam savininkui, kaltinamajam E. Å . (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pri­pa­Å¾in­ti E. Å . kal­tu: - pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; - pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtas bausmes apėmimo bÅ«du ir paskirti E. Å . subendrintÄ bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Sumažinti, vadovaujantis BK 641 straipsniu, E. Å . paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, E. Å . paskirtÄ bausmę su Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2021 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bausmes iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti E. Å . galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9 punktais, E. Å . paskirtos bausmės vykdymÄ 2 (dviem) metams, įpareigojant jį:

1) nesilankyti nukentėjusios G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su nukentėjusiÄ ja, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ ;

2) tęsti darbÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;

3) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Tenkinti iÅ¡ dalies nukentėjusiosios G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai G.

S. 2066,74 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir septyniasdeÅ¡imt keturių euro centų) žalos atlyginimÄ . BylÄ dalyje dėl 2950,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutraukti. KitÄ dalį civilinio ieÅ¡kinio atmesti. Palikti nenagrinėtu AB „Kelių priežiÅ«ra“ civilinį ieÅ¡kinį paliekant Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ civilinio proceso tvarka. Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, E. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Priteisti iÅ¡ E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 327,20 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus ir dvideÅ¡imt euro centų) proceso iÅ¡laidų dėl nukentėjusiajai teiktos teisinės pagalbos. IÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ sias sÄ skaitas bankuose, nurodant baudžiamosios bylos numerį, savo asmens duomenis ir įmokos kodÄ â€“ 5660. Sunaikinti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturis baltos spalvos popieriaus lapus su nepadoriais užraÅ¡ais ir medinę iÅ¡kabÄ , 2 vnt. aerozolinių dažų balionėlių, 7 vnt. iÅ¡ankstinio apmokėjimo kortelių „Ežys“ (be SIM kortelių) rėmus, 5 vnt. iÅ¡ankstinio apmokėjimo kortelių „Pildyk“ (be SIM kortelių) rėmus, kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, Kvitas B serija BBB Nr. 038523, Kvitas B serija BBB Nr. 038529.

SunaikinimÄ pavesti atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui. GrÄ Å¾inti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, teisėtam savininkui E. Å . daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryÅ¡io telefonÄ SAMSUNG GT-Y9100 (IMEI (duomenys neskelbtini)), mobilaus ryÅ¡io telefonÄ NOKIA RM-944 (IMEI (duomenys neskelbtini)), mobilaus ryÅ¡io telefonÄ NOKIA RM-944 (IMEI (duomenys neskelbtini)), 29 vnt. lipnios juostos gabalus. Nuosprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mus.

Tei­sė­ja Giedrė Kandratavičienė