2bb2aab2-3ed2-4197-bfcd-d5a0b8c72f9f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-688-464/2013

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03356-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 105.8.1.;128.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų J. S., K. S., A. S., L. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J. S., K. S., A. S.,

L. Z. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, ir n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjai J. S., K. S., A. S. ir

L. Z. 2012-12-10 su pareiÅ¡kimu (b.l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. S. po savo tėvo M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ ir paveldėjo ¾ dalis M.

K. turto; atnaujinti terminÄ M. S. nuosavybės teises

patvirtinantiems dokumentams pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises į M. S. turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-12-19 nutartimi (b.l. 9-10) atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio – palikimo priėmimo – fakto nustatymo grindžia Rusijos imperijos sÄ vado 1121, 1127, 1148 ir kitais straipsniais, o faktas reikalingas siekiant atkurti nuosavybės teises Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo pagrindu. Pažymėjo, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Pagal CPK 444 str. 1 d. 8 p. juridinę reikÅ¡mę turi teismo nustatytas palikimo priėmimas faktiniu paveldimo turto valdymu, o Å¡io nustatyto fakto juridinė reikÅ¡mė yra ta, kad toks sprendimas, priimtas vadovaujantis materialinės teisės normomis (pvz., CK 5.50 str. 2 d.), yra pagrindas gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tačiau net ir fakto nustatymo atveju teismas nekonstatuoja paveldėto turto sudėties bei nenustatinėja įpėdinių turto dalies. Be to, toks sprendimas nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkÄ . Todėl pareiÅ¡kimas neatitinka CPK 444 str., 445 str. nustatytų pagrindų bei sÄ lygų juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti, o juo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę faktas nesukels pareiÅ¡kėjams teisinių pasekmių.

Pirmosios

instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad tokio pobūdžio prašymas gali būti svarstomas tik esant Atkūrimo įstatymo nustatyta

tvarka ir terminais pateiktam praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko (Å¡iuo konkrečiu atveju – M. S.) nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Tokių duomenų pareiÅ¡kėjai nenurodė ir įrodymų nepridėjo, o sprendžiant iÅ¡ pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos informacijos, praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises nėra pateikę. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai turi teisę savo interesus ginti kitais įstatymo numatytais bÅ«dais, tame tarpe ieÅ¡koti duomenų archyvuose apie tai, kad bÅ«tent M. S. pagal galiojusius įstatymus buvo įraÅ¡yta kaip nekilnojamojo turto savininkė ir pan.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai

Pareiškėjai J. S., K. S., A. S. ir

L. Z. 2013-01-11 atskiruoju skundu (b.l. 12-15) praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nurodytas aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukels jiems teisinių pasekmių. CK nėra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kada teismas gali priimti nagrinėti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio

fakto nustatymo. PareiÅ¡kėjai ir nesiekia gauti paveldėjimo teisės liudijimo į M. S. turtÄ , tačiau vien tai negali bÅ«ti pagrindu

pripažinti, kad prašomas nustatyti faktas nesukels jiems teisinių pasekmių. Prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjams teisines pasekmes, siekiant apginti jų nuosavybės teises.

2. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002-11-23 sprendimu Nr. 01-1813 M. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos motinos K. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės dalį 0,0785 ha ploto. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006-06-05 sprendimu Nr. 2.5-41-22699 M. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. S. žemės dalį 1,1715 ha ploto. Po M. S. mirties 2008-09-04 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 3819 pagrindu jos turtÄ lygiomis dalimis (po ¼ ) paveldėjo pareiÅ¡kėjai L. Z., C. S., A. S. ir J. S.. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-261-389/2009 panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002-11-23 sprendimÄ Nr. 01-1813 ir 2006-06-05 sprendimÄ Nr. 2.5-41-22699 visa apimtimi motyvuodamas tuo, jog, atkuriant nuosavybės teises M. S., buvo pažeistos kitos pretendentės - R. B. teisės, t. y. nuosavybės teisės turėjo bÅ«ti atkurtos abejoms pretendentėms lygiomis dalimis. 2012 m. Vilniaus apygardos prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus m. 29-ojo notarų biuro notarės 2008-09-04 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo žemės sklypÄ , paveldėjo pareiÅ¡kėjai, bei iÅ¡reikalauti šį sklypÄ iÅ¡ neteisėto pareiÅ¡kėjų valdymo ir grÄ Å¾inti jį valstybės nuosavybėn. Atsižvelgdami į tai, kad žemės sklypai, į kuriuos M.

S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, patenkinus prokuroro ieškinį iš pareiškėjų gali būti nepagrįstai išreikalauti, pareiškėjai buvo priversti

kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. S. po savo tėvo M. K. mirties

paveldėjo ¾ dalis jo turto.  Taigi faktas, kad M. S. po savo tėvo M. K. mirties paveldėjo jo turtÄ , sukels pareiÅ¡kėjams teisines pasekmes, sprendžiant prokuroro pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ (Nr. 2-4760-392/2012).

3. Kitu bÅ«du, nei praÅ¡ant nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjai savo teisių ir teisėtų interesų apginti negali, kadangi raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių minėtÄ aplinkybę, nėra iÅ¡likę. R. B. neturi jokių teisių į M. S. po tėvo M. K. mirties paveldėtÄ turtÄ , tačiau archyviniuose įraÅ¡uose nesant duomenų apie tai, kyla pavojus, kad Vilniaus apygardos teisme Å¡iuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4760-392/2012 prokuroro pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė, todėl padarė nemotyvuotÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti faktas nesukels jiems teisinių pasekmių. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, jog teismo sprendimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkÄ . Tvarkos

12 p. nurodoma, jog nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ hipotekos knygų, o jeigu Å¡ių nėra — turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų iÅ¡duoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtÄ turtÄ , ir testamentai. Taigi teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo gali patvirtinti savininko nuosavybės teises į anksčiau turėtÄ turtÄ . Teismui patenkinus reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teismo sprendimas bÅ«tų pagrindas atkurti nuosavybės teises į M. S. turėtÄ Å¾emę. Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus priimtų tik tuo atveju, jie teismas atnaujintų terminÄ jiems pateikti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl apeliantų teisės kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu nustatyti palikimo priėmimo (paveldėjimo) juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir atnaujinti jiems įstatymo nustatytÄ terminÄ , realizavimo prielaidų.

Apeliantai Å¡ia ne ginčo tvarka praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kad M. S. po savo tėvo M. K. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimÄ priėmė ir paveldėjo tuo metu galiojančiais teisės aktais (Rusijos imperijos sÄ vado X tomo I dalis) vaikams nustatytÄ konkrečiÄ tėvo palikimo dalį

– ¾ dalis jo nuosavybės teise valdyto turto. Taip pat praÅ¡o atnaujinti terminÄ M. S. nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams

pateikti. Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad tokį juridinį faktÄ nustatantį teismo sprendimÄ apeliantai ketina panaudoti įrodinėjimo procese kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje, inicijuotoje pagal Vilniaus apygardos prokuroro ieÅ¡kinį, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atskirajame skunde yra aiÅ¡kiai įvardintas tokio jų pareiÅ¡kimo padavimo tikslas – siekis iÅ¡vengti teisinių padarinių, kuomet valstybei per restitucijos institutÄ bÅ«tų sugrÄ Å¾intas žemės sklypas, į kurį M. S. kartÄ jau buvo atkurtos nuosavybės teisės. Kitaip tariant, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai, inicijuodami naujÄ ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinÄ bylÄ , siekia teismo sprendimu nusistatyti įrodomuosius faktus kitai pagal ginčo teisenos taisykles nagrinėjamai bylai, kurioje jie dalyvauja. Tačiau bÅ«tent tokiu tikslu juridinę reikÅ¡mę turintis faktas negali bÅ«ti nustatomas, o teismo sprendimas tokių teisinių padarinių, kuriais siekiama eliminuoti restitucijos taikymo galimybę kitoje byloje, negali sukelti. Pažymėtina, kad Å¡alims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims kiekviename be iÅ¡imties vykstančiame teisminiame ginče neužkertamas kelias įrodinėti vienas ar kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes arba faktus, todėl tokiomis pačiomis aplinkybėmis bei įrodymais, kuriais apeliantai grindžia naujos bylos pareiÅ¡kimÄ , jie gali remtis ir anksčiau pradėtoje civilinėje byloje.

Antra vertus, teismo sprendimas pats savaime nėra priskiriamas prie įstatyme iÅ¡vardintų  įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str.). Nors įsiteisėjusiu sprendimu gali bÅ«ti nustatyti prejudiciniai (neįrodinėtini iÅ¡ naujo) faktai (CPK 182 str. 2 d.), pasisakydamas Å¡iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti tik tada, kai pareiÅ¡kėjas arba neturi, arba kitokia tvarka negali gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kai nėra bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, klausimas dėl vieno ar kito fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai, todėl teisėjas turi atsisakyti priimti tokį pareiÅ¡kimÄ , o jeigu pareiÅ¡kimas jau priimtas, tai teismas turi civilinę bylÄ nutraukti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.,  293 str. 1 p.).  Šiuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjai disponuoja archyviniais dokumentais,

patvirtinančiais aplinkybes, kad:  1,25 ha žemės sklypo savininkas M. K. mirė (duomenys neskelbtini); jo

mirties momentu buvo du įstatyminiai įpėdiniai, t.y. (duomenys neskelbtini)gimusi duktė M. K. (vėliau S.) ir sutuoktinė K. K. (vėliau S.); žemės sklypÄ po M. K. mirties nuosavybės teise valdė M. K. (S.) motina K. K. (S.) priėmusi palikimÄ faktiniu valdymu. Taigi dokumentus, kad palikimÄ po sutuoktinio mirties priėmė bÅ«tent K. K., po antrosios santuokos sudarymo tapusi S.,  įskaitytinai ir tuometiniu teisiniu reglamentavimu nustatytÄ savo nepilnametės dukters M. K. dalį (po santuokos sudarymo tapusios S.), t.y. kuris asmuo ar asmenys buvo nekilnojamojo turto savininkas (-ai) turto nacionalizavimo metu, pareiÅ¡kėjai turi. AtkÅ«rimo įstatymo 9 str.1 d. nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra valstybinių archyvų iÅ¡duoti pažymėjimai. Nuosavybės teisės atkuriamos tokių pažymėjimų pagrindu. Jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, vadovaujamasi vėliausiai iÅ¡duotu.

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog toks pareiÅ¡kimas teisme nenagrinėtinas, nors padaryta kitų motyvų pagrindu, iÅ¡ esmės yra teisinga.  Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 9 str. 2 d. piliečiai turi teisę kreiptis į teismÄ dėl juridinių faktų, reikÅ¡mingų nuosavybės teisių atkÅ«rimui, tais atvejais, kai neiÅ¡liko nuosavybės teises ar giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Tais atvejais, kai Å¡ie dokumentai iÅ¡liko, piliečiai turi teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad tarp K.

K. (S.) įstatyminių įpėdinių bei jų teisių perėmėjų galimai yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2009-05-12 sprendime yra pasisakyta ir dėl K. K. (S.) dukteriai iš antrosios santuokos R.

B. priklausančios teisės atkurti nuosavybę į dalį jos motinai K. S. iki nacionalizacijos priklausiusio žemės sklypo. Tik

dėl Å¡ios priežasties (pažeistos antrosios pretendentės R. B. teisės) buvo panaikinti ir administraciniai aktai, kuriais M. S. anksčiau atkurta nuosavybė (b.l. 43). Tačiau tai nekliudo apeliantams dar kartÄ pasinaudoti teise į nuosavybės atkÅ«rimÄ pagal nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančius atitinkamus praÅ¡ymus ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusia savininke patvirtinančius dokumentus. Kilus ginčams tarp pretendentų, jie spręstini pagal ginčo teisenos taisykles, o nuosavybės atkÅ«rimo procese dalyvaujančių institucijų veiksmai (neveikimas) vertintini administracinių ginčų procesuose.    Â

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                             Dalia Kačinskienė