2021-07-22 Nr. AB-14760-4-45-3-00218-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3606-662/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00218-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui G. F. Y. Y., jo atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams A. K. ir R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio G. F. Y. Y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio G. F. Y. Y. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį G. F. Y. Y. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. 2021 m. birželio 6 d. apie 16.45 val. Švenčionių rajone, Adutiškio seniūnijoje, Ramoniūnų kaimo apylinkėse buvo sulaikyti 9 (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini) pilietis G. F. Y. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)). Apklausos metu jis paaiškino, kad kelionę jam padėjo suorganizuoti Vokietijoje gyvenantys pusbroliai, kurie pervedė pinigus agentūrai, kuri tvarkė visus išvykimui būtinus dokumentus. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nurodė, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas skubos tvarka, o užsienietis iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes norėjo patekti pas pusbrolius, kurie gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

2.2. Atsižvelgus į tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, jo kelionės tikslas buvo pasiekti Vokietijos Federacinę Respubliką, tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybių priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

2.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Centro įsitikinimu, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik užsienietį sulaikius. Tuo atveju, jei užsieniečio atžvilgiu bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Užsieniečių registracijos centre, nes Centro teritorija nėra stebima ir saugoma. Taip pat yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo.

3. Užsienietis su Teikimu nesutiko, paaiškino, kad jis atvyko iš nesaugios šalies į Europą, kur yra užtikrinamos žmonių teisės.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 17 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino iš dalies ir taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų iki 2021 m. rugsėjo 15 d.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 6 d. apie 16.45 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo 9 (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp kurių buvo G. F. Y. Y.. Užsienietis buvo sulaikytas ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šiuo metu prieglobsčio prašymas priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. G. F. Y. Y. šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Centro 2021 m,. birželio 15 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. Užsieniečio asmenybė nustatyta, nes iš užsieniečio asmens byloje esančio VSAT pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad sulaikius užsieniečius jie turėjo pasus. Teismo posėdyje užsienietis taip pat paaiškino, kad turėjo pasą, kurį paėmė jį sulaikę pareigūnai. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti.

6. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

7. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, jog užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, duomenų, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai nėra, jis po patekimo į Lietuvos Respubliką iš karto pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad sulaikymas šiuo atveju nebus proporcinga priemonė, todėl skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju neegzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Užsienietis nurodė priežastis, dėl kurių jam reikalingas prieglobstis, buvo atlikta pirminė jo apklausa, todėl laikytina, kad užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai buvo išsiaiškinti. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus be teismų praktiką, pagal kurią aiškinama, kas laikytina siekiu išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai sprendė egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą sulaikymo pagrindą ir nepagrįstai bei neteisėtai konstatavo, jog egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, o Migracijos departamento pateikta nuomonė neįpareigoja teismo.

10. Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Jis yra nurodęs priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, taigi jis yra įvykdęs visas savo pareigas prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti, todėl spręstina, kad motyvai yra išaiškinti. Be to, užsienietis nėra padaręs jokių pažeidimų.

11. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą.

12. Centras nurodo, kad 2021 m. birželio 6 d. apie 16.48 val. (duomenys neskelbtini) pilietis G. F. Y. Y. kartu su savo žmona T. A. A. A. bei nepilnamečiu vaiku D. G. F., veikdamas 9 asmenų grupėje neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos sieną. Užsienietis su savimi turėjo pasą, tačiau teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų neturėjo. VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą Migracijos departamentui, kuris 2021 m. birželio 14 d. rašte Nr. 10K-18495 pažymėjo, kad užsieniečio prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, išklausius prieglobsčio prašymo motyvus bei atlikus jų analizę darytina pagrįsta išvada, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas, jis pasinaudojo nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, ketindamas nuvykti į Europą, aplankyti savo pusbrolių, gyvenančių Vokietijoje, kurie apmokėjo jo kelionę pervesdami pinigus agentūrai, kuri ir sutvarkė visus išvykimui būtinus dokumentus. Be to, Migracijos departamento nuomone, užsienietis piktnaudžiavo migracine sistema, todėl grindžia prielaidą, jog, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali pasislėpti ar, nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje.

13. Centras pažymi, jog nei Migracijos departamento atliktos prieglobsčio prašytojo apklausos, nei priimto sprendimo nesuteikti prieglobsčio negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo be įrodymų pateikimo pabaiga. Teismas, nors ir pats nesiaiškina prieglobsčio prašymo motyvų (tai Migracijos departamento kompetencija), bet juos vertina ir, nustatęs tam tikrus pažeidimus ar trūkumus, turi teisę paskirti atlikti papildomus veiksmus arba grąžinti bylą Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo. Šiuo atveju apeliantas turės teisę pateikti paaiškinimus bei su prieglobsčio prašymu susijusius motyvus iki tol, kol nebus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas prieglobsčio byloje.

14. Taip pat Centras atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudaro dvi dalys, taigi ši teisės norma taikoma tik esant abiem sąlygoms, o ne vien tik motyvų nustatymui, kaip apeliaciniame skunde teikia apeliantas.

15. Užsieniečių registracijos centras nesutinka su apelianto teiginiu, kad Migracijos departamentas nėra kompetentingas spręsti, ar egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, ir nurodo, kad viena iš pagrindinių Migracijos departamento funkcijų – prieš priimant nagrinėti užsieniečio prašymą jo teisėto buvimo Lietuvoje nustatymas. Nustatęs neteisėtai esantį užsienietį ir įžvelgęs jo sulaikymo pagrindus, Migracijos departamentas informuoja VSAT, kuri toliau sprendžia užsieniečio sulaikymo klausimą. Šiuo atveju Migracijos departamentas, detaliai išanalizavęs apelianto atvykimo tikslus bei priežastis, pateikė savo išvadą, kuria vadovavosi Užsieniečių registracijos centras ir pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį G. F. Y. Y. Užsieniečių registracijos centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų iki 2021 m. rugsėjo 15 d.

17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai, vadovaudamiesi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pareiškėjo Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino iš dalies ir nusprendė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų iki 2021 m. rugsėjo 15 d.

18. Užsieniečio apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad šiuo atveju neegzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindas, kuriam esant prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, todėl nėra teisinio pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

20. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

21. Byloje nustatyta, kad užsienietis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, galutinis sprendimas dėl jo prašymo dar nėra priimtas. Taigi užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-552/2020; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3543-556/2021).

22. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

23. Nagrinėjamu atveju nepagrįstais laikytini užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, esą jo prieglobsčio prašymo motyvai yra išaiškinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

24. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

25. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, kadangi galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nėra galutinai išsiaiškinti. Be to, užsienietis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutinka būti apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, o išleidus jį iš Centro, jis neturėtų kur apsistoti, nebent Lietuva jam ir jo šeimai suteiktų gyvenamąsias patalpas. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas turi žmoną bei mažametį veiką. Todėl šiuo atveju atsižvelgus į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nenustačius aplinkybių, kurioms esant alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimas negalėtų būti svarstomas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo užsieniečiui.

26. Užsienietis yra nurodęs, kad jis iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes norėjo patekti pas giminaičius, kurie gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Būtent pusbroliai Vokietijoje padėjo jam susiorganizuoti kelionę (pervedė pinigus agentūrai, kuri tvarkė visus išvykimui būtinus dokumentus). Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, yra rimtas pagrindas manyti, jog (duomenys neskelbtini) pilietis G. F. Y. Y., nesulaukęs galutinio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir tokiu atveju Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo apklausos bei tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

27. Užsienietis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė skirti jam pinigų aprūpinti šeimą, maisto produktų vaikui bei perkelti jį į Ruklą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo prašymai yra nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl dėl jų nepasisako.

28. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino tiek Užsieniečių registracijos centro, tiek G. F. Y. Y. argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reiktų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgus į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o G. F. Y. Y. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio G. F. Y. Y. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė