2bb08ad4-9b8e-4e8b-bab9-9b9e399d5fad · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2070-171/2013Proceso Nr. 3-61-3-00176-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Dirvono, Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

B. (M. B.) skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), praÅ¡ydamas:1) panaikinti 2012-12-20 Vidaus reikalų ministerijos sprendimÄ Nr. 1D-8774(11);2) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 12 269,10 Lt neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos;3) įpareigoti atsakovus nuo 2013-01-01 mokėti jam Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2008-06-19 sprendimu Nr. 11SP-1716 paskirtÄ 675 Lt dydžio pensijÄ bei valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedÄ ;4) solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde paaiÅ¡kino, kad 2008-06-19 sprendimu jam buvo paskirta 675 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ , tačiau nuo 2010-01-01 ji buvo sumažinta.

Kadangi dirbo, pensija buvo sumažinta dar kartÄ ir buvo mokama apie 639 Lt pensijos. Dėl susidariusios pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo 2012-12-03 kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ , kuri 2012-12-20 raÅ¡te Nr. 1D-8774-(11) paaiÅ¡kino, kad neiÅ¡mokėta pensijos dalis nebus grÄ Å¾inta.Teigia, kad Vidaus reikalų ministerija, pritaikiusi Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas iÅ¡ viso nuo 2010-01-01 neiÅ¡mokėjo 1 925,10 Lt, o kadangi jis dirba, tai jam dar neiÅ¡mokėta 10 344 Lt pensijos.

Mano, kad Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautas pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens teisė į nuosavybę.PareiÅ¡kėjas vadovaujasi 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, pagal kurias dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ , prieÅ¡tarauja Konstitucijai.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 33).Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 26–27) pažymi, kad pareiÅ¡kėjui pensija buvo perskaičiuota ir iÅ¡mokėta remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios sprendimo priėmimo metu galiojo ir nebuvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. Apskaičiuodama valstybinės pensijos dydžius, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl jos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.

Atkreipia dėmesį, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos neteko galios nuo 2012-09-01, t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo, taigi įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, pareiÅ¡kėjui paduodant skundÄ teismui, teisiniams santykiams nebetaikoma. Kadangi nei Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime, nei 2012-06-30 Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012-09-01, nenustatyta, kad jie taikytini į ateitį, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali bÅ«ti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 32, 34).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundÄ nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 35).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Remiantis byloje esančiais dokumentais, nustatyta, kad 2008-06-19 Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-1716 pareiÅ¡kėjui nuo 2008-06-03 paskirta 675 Lt valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija už tarnybÄ (b. l. 10, 18). Taip pat pareiÅ¡kėjui nuo 2010 m. sausio iki birželio mėnesio mokėtas valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (360 Lt) (b. l. 9, 25).PareiÅ¡kėjas 2012-12-03 kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį ir mokėti paskirto dydžio pensijÄ (b. l. 22).

Vidaus reikalų ministerija 2012-12-20 raÅ¡te Nr. 1D-8774(11) pareiÅ¡kėjui nurodė, kad neiÅ¡mokėta pensijos dalis jam nebus grÄ Å¾inta, o mokėti jam 675 Lt pensijÄ nėra teisinio pagrindo, kadangi Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31 (b. l. 7–8, 23–24).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui M. B. paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio nuo 2010-01-01 ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. teisėtumo.Pagal 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos Å¡ios valstybinės pensijos:

1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;

2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;

4) mokslininkų valstybinės pensijos;

5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. 2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas. PareiÅ¡kėjui pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ Nr. X-212 paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. (b. l. 19–20, 22).Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ;

Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos, todėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Byloje esanti Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-18 pažyma Nr. 11D(P)-6370 patvirtina apie pareiÅ¡kėjui nuo 2010-01-01 mokėtÄ valstybinę pensijÄ (b. l. 9, 25). Å ios pažymos duomenimis teismas neturi pagrindo abejoti, nes institucijos atsakingi darbuotojai pateiktų duomenų teisingumÄ patvirtino savo paraÅ¡ais. Remiantis nurodytos pažymos duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. liepos iki 2012 m. rugsėjo mėnesio turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jam paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis.Kadangi, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos nebuvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, pareiÅ¡kėjui per laikotarpį nuo 2010 m. liepos iki 2012 m. rugsėjo mėnesio turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 16 900 Lt pensijos (650 Lt x 26 mėnesiai = 16 900 Lt), tačiau dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo realiai jam nurodytu laikotarpiu buvo iÅ¡mokėta 16 625,50 Lt (646,75 Lt + (639,15 Lt x 25 mėnesiai) = 16 625,50 Lt) valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos (b. l. 9, 25).

Taigi darytina išvada, kad pareiškėjui M. B. laikotarpiu, kai jis turėjo draudžiamųjų pajamų (nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn.) nepagrįstai neišmokėta 274,50 Lt valstybinės pareigūnų ir karių pensijos (16 900 Lt - 16 625,50 Lt = 274,50 Lt).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka, ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (žr., pvz., adm. bylas Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004, Nr. A7-55-04). Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis adm. byloje Nr. A575-1831/2011).LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojamas neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimas, todėl taikė įstatymo analogijÄ , t. y. vadovavosi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normomis, ir pažymėjo, kad sprendimai pensijų klausimais gali bÅ«ti apskųsti per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ .Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėnesį (b. l. 9, 25), pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo Vidaus reikalų ministerijai pateiktas 2012-12-03 (b. l. 22), o skundas teismui – 2013-01-17 (b. l. 1).

Taigi pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi nepažeidęs pagal analogijÄ taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti, todėl, laikydamasis iÅ¡ Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jis turi teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ , susijusį su visa neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos nepriemoka.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo bÅ«ti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus.

PareiÅ¡kėjo turtinius interesus pažeidė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgus į tai, atsakovas Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui M.

B. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis (274,50 Lt) pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, kurios buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, neteko galios nuo 2012-09-01. 2012-12-20 Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2012-12-31, pagal kurį Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31. Taigi Å¡iuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ Ä¯pareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ mokėti visÄ 2008-06-19 sprendimu Nr. 11SP-1716 paskirtÄ pensijÄ (675 Lt).Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-20 sprendime Nr. 1D-8774(11), kurį praÅ¡o panaikinti pareiÅ¡kėjas, yra pateikiama informacija apie jam mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis Å¡i pensija buvo apskaičiuojama.

Be to, Å¡iame sprendime iÅ¡reikÅ¡ta ir atsakovo valia atsisakyti mokėti pareiÅ¡kėjui jo pageidaujamo dydžio pensijÄ bei iÅ¡mokėti susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ . Kaip buvo konstatuota, remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2012-12-20 sprendimÄ Nr. 1D-8774(11), iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieÅ¡tarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti tik tÄ Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-20 sprendimo Nr. 1D-8774(11) dalį, kuria atsisakyta grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančia pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo (žr., pvz., LVAT 2013-03-12 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

VieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT 2009-11-02 nutartį a. b. Nr. A556-1241-09).Vidaus reikalų ministerija, iki kol Konstitucinis Teismas nepripažino Laikinojo įstatymo normų antikonstitucinėmis, privalėjo jas vykdyti ir pareigÅ«nams pensijas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pagal galiojusių teisės aktų reikalavimus. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nenustatyti Å¡ios institucijos neteisėti veiksmai, todėl žalos atlyginimas pareiÅ¡kėjui nepriteistinas.

Be to, pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį bei Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , atlyginama turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, t. y. žala turi bÅ«ti padaroma vieÅ¡ojo administravimo srityje. Å iuo atveju valstybės (Seimo) įstatymų leidybos veikla negali bÅ«ti laikoma vieÅ¡uoju administravimu, todėl Å¡iuo atveju Lietuvos valstybės deliktinė atsakomybė negalima. Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. B. (M. B.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-12-20 sprendimo Nr. 1D-8774(11) dalį, kurioje atsisakyta M. B. (M. B.) pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, iÅ¡mokėti M. B. (M. B.) 274,50 Lt (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis litus ir penkiasdeÅ¡imt centų) pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ .LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                             ArÅ«nas Dirvonas  Rosita Patackienė Irena Paulauskienė                                                                                                                                                                            Â